Šaltasis karas. 1946-1991 metų pasaulio konspektas

Svarbiausi pokyčiai po Antrojo pasaulinio karo. Šaltasis karas.

Antrasis pasaulinis karas iš pagrindų pakeitė jėgų santykį pasaulyje. Vokietijos, Italijos ir Japonijos pralaimėjimas okupacija sužlugdė jų svajones dominuoti pasaulyje. Kare nusilpo Prancūzija ir Britanija. Po karo jos įklimpo į skolas, susiaurėjo prekyba, smuko gyvenimo lygis. Ne tik Prancūzija ir Anglija, bet ir Belgija, Olandija neteko savo kolonijų. Tik dvi valstybės, JAV ir SSRS, sustiprino savo padėtį. Jos imtos vadinti supervalstybėmis. Jos skyrėsi ne tik savo politine ir socialine-ekonomine santvarka. SSRS turėjo didžiulę karinę galią, milžinišką teritoriją, didelius gamtos turtus, didelį gyventojų skaičių. Po karo jos kariuomenė stovėjo Rytų ir Pietryčių Europoje, Mandžiūrijoje ir Šiaurės Korėjoje. Kare SSRS patyrė didelių materialių nuostolių: žuvo 20 mln. žmonių; ekonominė padėtis čia buvo labai sunki: sugriauti miestai, neveikė transportas, sužlugdyta gamyba ir kt.

Tačiau SSRS autoritetas pasaulyje buvo didelis: ji nešė pagrindinę karo naštą.

JAV pranašumas:

1. po karo JAV tapo ekonomiškai stipriausia valstybė pasaulyje;
2. turėjo pažangią ginkluotę (atominį ginklą);
3. jos įtakoje buvo daugelis Europos valstybių;
4. jos sukaupė tiek aukso, kiek visos Vakarų šalys kartu;

Iš esmės pasikeitė didžiųjų valstybių tarpusavio santykiai. Nesutarimai tarp sąjungininkų (JAV, Didžiosios Britanijos ir SSRS), prasidėję jau karo pabaigoje, dar labiau sustiprėjo – ryškėjo “Šaltojo karo” užuomazga. Nesutarimai pasireiškė Jaltos ir ypač Potsdamo konferencijose, aptariant Europos pokario žemėlapį, reparacijas ir kt. Didžiausi nesutarimai kilo dėl Lenkijos. SSRS kėlė rimtas teritorines pretenzijas: siekė atgauti visas teritorijas, įskaitant ir tas, kurias įsigijo 1939 m. Molotovo-Ribentropo paktu, nepripažino Lenkijos emigracinės vyriausybės, nenorėjo sutikti su Vakarų vyriausybių siūlomais pravesti laisvais rinkimais ir leisti Lenkijai pasirinkti savo vystymosi kelią. Ypač daug nesutarimų kilo dėl Vokietijos ateities. SSRS reikalavimai buvo kategoriški.

Vakarų šalys daug kur nuolaidžiavo SSRS. Priežastys:

1. SSRS karinė galia;
2. komunistų įtaka Europos visuomenei;
3. jiems reikėjo SSRS paramos kare su Japonija (demokratinės valstybės nenorėjo aukoti savo piliečių, o Stalinas buvo diktatorius ir jam nereikėjo vargintis dėl savo reitingų);

Potsdamo konferencijos nutarimai iš esmės buvo palankūs SSRS.

1945 m. susikuria tarptautinė Jungtinių Tautų Organizacija (JTO), kurios tikslai:

1. apsaugoti būsimas kartas nuo karo baisumų;
2. puoselėti demokratinius tautų bendravimo principus;
3. ugdyti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms;

Deja, JTO netapo reikšminga tarptautinio įtempimo mažinimo institucija, o atvirkščiai – ji tapo atkaklios kovos tarp Rytų ir Vakarų arena. Įtampa vis didėjo.

1946 m. V.Čerčilis paskelbė, kad Rytų Europą nuo Vakarų atskyrė “geležinė uždanga” ir ragino ginti demokratiją bei priešintis stiprėjančiam komunizmui. Šaltojo karo pradžia. 1947 m. Rytų ir Vakarų bendradarbiavimas baigėsi. Europa galutinai suskilo.1947-1948 m. SSRS reikalavimai darėsi vis atkaklesni, veiksmai vis ryžtingesni:

1. okupuotose Europos valstybėse pastatomos “liaudies” vyriausybės;
2. prasideda Berlyno blokada;
3. atsisakoma bendrauti su Vakarais svarstant Europos atgimimo projektą (Maršalo planą) ir siekiant įvesti tarptautinę branduolinių ginklų kontrolę;
4. 1949 m. SSRS susprogdino pirmą atominę bombą: JAV nebeteko pagrindinio savo pranašumo;
5. nesutiko demokratiškai išspręsti Vokietijos problemos (1948 m. į Vakarų pasiūlymus išvesti iš Vokietijos sąjungininkų kariuomenę, panaikinti okupacines zonas ir surengti laisvus demokratinius rinkimus, Stalinas pareiškė “Mes niekada nepasitrauksim iš Vokietijos”);

Abi Vokietijos dalys pasidarė izoliuotos viena nuo kitos. Vienintelis “plyšys” buvo Berlynas (jis Rytų zonoje). Kas savaitę pro jį praeidavo tūkstančiai žmonių, daugiausia Rytų vokiečių, ir visi viena kryptimi – į Vakarus. Prekyba sumažėjo iki minimumo, apie jokį turizmą nebuvo nei kalbos. Rytuose buvo uždraustos Vakarų knygos ir laikraščiai, radijo stotys vykdė propagandos varžybas, Vakarų laidos buvo smarkiai trukdomos.

Šaltojo karo priežastys:

1. JAV ir Didžioji Britanija nerimauja dėl savo pozicijų Europoje;
2. JAV ir SSRS tampa lyderėmis (supervalstybėmis), bet vedančiomis visiškai skirtingą vidaus ir užsienio politiką:
   1. SSRS – komunistinė, vienpartinė sistema, valstybės reguliuojama ekonomika;
   2. JAV – demokratinė sistema, dvi dominuojančios partijos, kapitalistinė rinkos ekonomika;
3. JAV baiminasi dėl komunistinės ekspansijos Europoje ir kituose žemynuose, nes dėl pokario sunkumų stiprėja kairiųjų jėgų įtaka;
4. plečiasi ginklavimasis; didžiosios valstybės bijo prarasti savo pozicijas Azijoje ir Afrikoje;

Prasidėjo didžiulio masto ginklavimosi varžybos, įvairiose pasaulio dalyse statomos karinės bazės, vyko įvairios ideologinės diversijos ir totalinis šnipinėjimas. Sovietų Sąjunga kaltino buvusius sąjungininkus fašistine agresija ir naujo pasaulinio karo rengimu.

Šaltojo karo pasireiškimo formos:

1. ekonominis spaudimas;
2. ryšių tarp Rytų ir Vakarų siaurinimas iki santykių nutraukimo;
3. ideologinė ir propagandinė kova;
4. karinių ir politinių blokų kūrimas, parama kariaujančioms tautoms, lokaliniai karai;

1947 m. kovą paskelbiama H. Trumeno doktrina, kurios tikslas – ginti demokratiją ir užtverti kelią komunizmui ir jo plitimui.

1947 m. birželį paskelbiamas Maršalo planas Vakarų valstybių ūkiui atkurti. Planas apėmė 15 Europos valstybių ir Turkiją, o nuo 1949 m. ir VFR. SSRS jį atmetė, neleisdama juo pasinaudoti satelitinėms valstybėms. Tačiau Jugoslavija, nepaisydama SSRS, planą priėmė.

Ekonominių organizacijų susikūrimas:

• 1949 m. SSRS įkūrė Ekonominę savitarpio pagalbos tarybą (ESPT): tai komunistų valdomų valstybių ūkinio ir techninio bendradarbiavimo organizacija. Įėjo: SSRS, Albanija, Bulgarija, Čekoslovakija, Lenkija, Rumunija, Vengrija, VDR;
• 1957 m. Europos Ekonominė Bendrija (EEB):
• 1951 m. Paryžiaus susitarimas, Anglies ir plieno susivienijimo įkūrimas (dėl Elzaso ir Lotaringijos svarbos); sudaro: Belgija, Liuksemburgas, Olandija, Italija, Prancūzija, VFR;
• 1957 m. Romos susitarimas: Anglies ir plieno susivienijimas virsta EEB;
• 1973 m. prie EEB prisijungė Danija, Airija, Didžioji Britanija;
• 1981 m. – Graikija;
• 1986 m. – Ispanija, Portugalija;

Karinių blokų susikūrimas:

• 1949 m. balandį susikuria NATO (North Atlantic Treaty Organization). Būstinė – Briuselis. Tikslas – bendra šalių gynyba, bendrų ginkluotųjų pajėgų sudarymas, kad būtų garantuotas saugumas ir teritorinis vientisumas. Plėtra:
• įkuria: JAV, Kanada, Islandija, Norvegija, Danija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas, Prancūzija, Portugalija, Italija;
• 1952: Graikija ir Turkija;
• 1955: VFR;
• 1966: išstoja Prancūzija;
• 1982: Ispanija;
• 1995: grįžta Prancūzija;
• 1999: Lenkija, Čekija, Vengrija;
• 1955 m. susikuria „Varšuvos paktas“ – Varšuvos sutarties organizacija. Tai SSRS ir kitų komunistinių valstybių karinis blokas, kaip atsakas į NATO atsiradimą. Tikslas – išlaikyti komunizmą ir gintis nuo galimos Vakarų agresijos. Suirus socializmo sistemai, organizacija paleidžiama. Narės: SSRS, Albanija, Bulgarija, Čekoslovakija, Lenkija, Rumunija, Vengrija, VDR.

Komunizmo įsigalėjimas Rytų Europos valstybėse.

Stalinas pasakė: „Kur kieno armija stovi, ten to tvarka ir bus“. Todėl 1945 m. valstybėse, kurias „išvadavo“ Raudonoji armija, valdžią paima komunistai. Jos priverstos pasirinkti socialistinį kelią. Nors kai kur surengiami rinkimai, bet jie falsifikuojami, rinkimų metu naudojamas spaudimas (Bulgarija, Rumunija, Lenkija). 1948 m. komunistai, naudodami nedemokratiškus metodus, paima valdžią Čekoslovakijoje.

1948 m. susiformuoja socialistinių valstybių sistema. Ją sudaro: SSRS, Lenkija, Čekoslovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Jugoslavija (nutraukusi ryšius su SSRS), Albanija. Socializmas tiek ekonomikoje, tiek politikoje kuriamas pagal SSRS modelį. SSRS kontroliuoja socialistines šalis per politinius ir karinius patarėjus, Komunistų partiją. Sovietinės karinės įgulos įkurdinamos Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, VDR (1949).

1949 m. SSRS pertvarko savo okupacinę zoną ir paskelbia Vokietijos Demokratinę Respubliką. Vakarų valstybės savo zonas pertvarko į Vokietijos Federacinę Respublika. Berlynas – sala VDR: Vakarų Berlynas priklauso JAV, Didžiajai Britanijai ir Prancūzijai, o Rytų – SSRS. Susikuria dvi Vokietijos – VFR ir VDR.

Komunistinis judėjimas už Europos ribų.

1948 m. paskelbiama Korėjos Liaudies Respublika.

1949 m. paskelbiama Kinijos Liaudies Respublika. Po Stalino kulto pasmerkimo SSRS ir Kinijos Liaudies Respublika nutraukia santykius. 1958 m. čia paskelbiamas „didysis šuolis“. Tai Mao Dzedungo pradedamas radikalus Kinijos visuomeninės politikos pertvarkymas, kurio tikslas – per visuotinį entuziazmą sparčiai sukurti industrinę visuomenę. Planuota, kad 1958-1962 m. pramonės produkcija išaugs 6 kartus, o žemės ūkis – 2 kartus. Planas baigėsi ekonomine krize, badu ir milžiniškomis žmonių aukomis.

1966-1976 m. Kinijoje vyksta kampanija pavadinta „kultūrine revoliucija“. Mao Dzedungas, siekdamas primesti „komunistinę sąmonę“, ima naikinti senovinę kultūrą. „Kultūrinė revoliucija“ dezorganizuoja šalies gyvenimą, nukenčia šimtai milijonų žmonių, sužlugdomos aukštosios mokyklos, švietimo sistema, sunaikinama daugybė vertingų kultūros paminklų. 1978 m. kultūrinė revoliucija pasmerkiama.

1959 m. vyksta Kubos revoliucija.

1956 m. didėja nepasitenkinimas Batistos diktatūra. Kovai vadovauja Fidelis Kastras. 1959 m. jam atitenka valdžia. F. Kastras nacionalizuoja amerikiečių žemę. 1960 m. JAV prezidentas uždraudžia įvežti cukrų iš Kubos. Tada nacionalizuojama amerikiečių pramonė ir bankai. 1961 m. Kuboje prasideda socialistinė revoliucija.

Antisovietiniai judėjimai Vakaruose.

1956 m. demonstracijos vyksta Lenkijoje. Po šių įvykių Lenkija tampa laisviausia socializmo šalimi.

1956 m. numalšinamas sukilimas Vengrijoje – sukilėliai turėjo tikslą sukurti demokratinę valstybę, išstoti iš Varšuvos pakto: vykdomos mirties bausmės, nuteisiama daug žmonių. 1960-1963 m. paskelbiama amnestija, vyksta ekonominė reforma.

Įvykiai Lenkijoje ir Vengrijoje paskatina SSRS 1957 m. iš Rumunijos išvesti kariuomenę.

Nesutarimo objektas šaltojo karo metu – Berlynas. Nuo 1957 m. Rytų Vokietijos gyventojams apribojamas įvažiavimas į Vakarų Vokietiją. 1961 m. pastatoma siena tarp Rytų ir Vakarų Berlyno.

1968 m. prasideda „Prahos pavasaris“ – bandymas demokratizuoti Čekoslovakijos komunistinę sistemą.

Panaikinama cenzūra, pasirodo straipsnių smerkiančių partijos politiką. Pradėtas reformas nuslopina karinė Varšuvos pakto narių intervencija. Nauja vyriausybė panaikina visas reformas.

1980 m. Lenkijoje Lechas Valensa įkūrė komunistų nekontroliuojamą profesinę sąjungą „Solidarumas“.

1981-1983 m. įvesta karo padėtis, imasi represijų prieš solidarumą.

Lokaliniai šaltojo karo konfliktai.

Korėja. 1948 m. kuriasi dvi Korėjos. 1950-1953 m. vyksta karo veiksmai. Korėja padalijama į Šiaurės (komunistinę) ir Pietų (kapitalistinę) Korėjas.

1962 m. kyla Karibų krizė, kuri vos neperauga į Trečiąjį pasaulinį karą.

Kuboje SSRS įrengia vidutinio nuotolio raketų su branduoliniais užtaisais paleidimo aikštelių. Tai kelia tiesioginę grėsmę JAV saugumui. Laimei supervalstybės (N. Chruščiovas ir Dž. Kenedis) susitaria, kad JAV nepuls Kubos, o SSRS išgabens raketas.

Vietnamas. 1945 m. vyksta karas Vietname. Komunistai tampa įtakinga jėga. Po karo Prancūzija siekia išlaikyti Vietnamą savo rankose. Prancūziją remia JAV, o vietnamiečius – SSRS ir Kinija.

1954 m. pagal Ženevos susitarimus Vietnamas, Laosas ir Kambodža tampa nepriklausomomis valstybėmis. Vietnamas suskyla į dvi dalis. 1965 m. JAV pasiunčia dalinių į Vietnamą. 1970 karas persimeta į Kambodžą ir Laosą. 1973 m. pasirašomas susitarimas dėl karo nutraukimo. 1976 m. paskelbiama Vietnamo Socialistinė Respublika.

Afganistano karas. 1978 m. šalyje organizuojamas komunistų perversmas. SSRS panaudoja karinę jėgą, bet pergalių nepasiekia. 1988 m. Ženevos susitarimu Sovietų armija pasitraukia iš Afganistano.

Arabų ir Izraelio konfliktas. 1947 m JT priima rezoliuciją dėl žydų or arabų valstybių sukūrimo. 1948 m. vyksta konfliktas tarp žydų ir arabų. 1964 m. palestiniečiai įkuria Palestinos išsivadavimo organizaciją (Jasiras Arafatas) ir pradeda partizaninį karą prieš Izraelį. SSRS remia arabus, JAV – Izraelį.

1993 m. susitarimu pripažįstama žydų valstybė.

Sovietų Sąjunga iki „perestroikos“.

SSRS po Antrojo pasaulinio karo (J. Stalinas).

1946 m. SSRS pradedama pertvarkyti senoji pramonė, statomos naujos įmonės, tiesiami dujotiekiai. Pramonei atkurti panaudojamas gulagų kalinių ir karo belaisvių darbas, iš Vokietijos gautos 4,3 mlrd. dolerių reparacijos, iš Rytų Vokietijos atvežti įrengimai.

1946 m. sumažinami ir apmokestinami kolūkiečių sodybiniai sklypai (vien Ukrainoje badu mirė 250 tūkst. žmonių).

1949 m. sumontuojamas pirmasis atominis reaktorius, 1949 m. išbandoma atominė bomba, 1953 m. susprogdinama termobranduolinė bomba. SSRS tampa antrąja supervalstybe.

Sukuriama Vidaus reikalų ministerija ir Valstybės saugumo komitetas. Veikia sekimo ir šnipinėjimo sistema. Vyksta susidorojimas su gyventojais. Ištremiami kalmukai, čečėnai, ingušai, Krymo totoriai. Kuriamos koncentracijos stovyklos, organizuojami „teismo procesai“.

1952 m. įvedamas privalomas septynių klasių mokymas, atidaroma universitetų, plėtojami mokslai, susiję su karine pramone.

1953 m. sufabrikuojama Gydytojų byla: Stalino užsakymu paskelbiama, kad suimta teroristų grupė – 9 žymūs sovietiniai gydytojai (tarp jų 6 žydai), neva tyčia kenkę SSRS vadovams. Gydytojai apkaltinami A. Ždanovo nužudymu (1948), šnipinėjimu. Po Stalino mirties (1953) gydytojams kaltinimai panaikinami, likę gyvi paleidžiami (2 mirė kalėjime).

Diktatoriaus autoritetas tvirtinamas įvairiose mokslo ir kultūros srityse. Labiausiai nukenčia genetikos mokslas.

SSRS įtakos augimas:

• karo metu SSRS armija užėmė Lenkiją, Vengriją, Rumuniją, Bulgariją, Rytų Vokietiją; Stalinas siekė užkariautoms šalims primeti sovietinį valdymo modelį; buvo įgyvendinama komunistų ir socialdemokratų jungimosi idėja; 1945-1948 m. Vidurio ir Pietryčių Europos šalyse nacionalizuotos dvarininkų žemės, suvalstybinta pramonė;
• komunistų įtaka stiprėjo Kinijoje, Korėjoje, Vietname, Laose, Kambodžoje;
• 1949 m. buvo paskelbta Vokietijos Demokratinė Respublika; nuo 1952 m. imta kurti socializmą Rytų Vokietijoje;

1953 m. Stalinas miršta.

Atšilimo laikotarpis (Nikita Chruščiovas)

Mirus Stalinui vadovu tampa N. Chruščiovas. Jo valdymo laikotarpis vadinamas „atšilimu“:

• lageriuose sušvelninamas rėžimas, peržiūrimos nuteistųjų bylos, dalis kalinių paleidžiami į laisvę;
• 1956 m. XX SSKP suvažiavime pasmerkiamas asmens kultas – Stalino padaryti nusikaltimai;
• specialiais įsakais reabilituojamos ištremtos tautos, joms suteikiama teisė grįžti į savo gyvenamas teritorijas;
• reformuojamas ūkis, pagerėja gyventojų padėtis;
• N. Chruščiovas – pirmasis SSRS vadovas, kuris pradėjo lankytis užsienyje;

1961 m. iš Kremliaus mauzoliejaus pašalinami Stalino palaikai, griaunami diktatoriaus paminklai, keičiami miestų pavadinimai.

1961 m. XXII SSKP suvažiavime numatoma sukurti komunizmą. Tam reikia komunistinės moralės žmonių, todėl stiprinamas Bažnyčios persekiojimas, pradedama kova su kitaminčiais. Naikinami pagalbiniai ūkiai.

Žvalgomas kosmosas: 1961 m. J. Gagarinas – pirmasis žmogus pasaulyje pakilęs į kosmosą.

1964 m. įvykdomas perversmas ir N. Chruščiovas nušalinamas nuo valdžios.

Sąstingio laikotarpis (Leonidas Brežnevas).

Paėmus valdžią L. Brežnevui visas gyvenimo sritis apima sąstingis:

• šalies ūkis plėtojamas ekstensyviai; žaliavos naudojamos neracionaliai; žemės ūkis ir pramonė atsilieka nuo Vakarų šalių; žaliavų atsargos europinėje dalyje senka, o Rytuose ir Sibire naujų telkinių įsisavinimas brangiai kainuoja;
• daug lėšų skiriama armijai, karui Afganistane (1979-1988 m.);
• nomenklatūra naudojasi privilegijomis, o dauguma gyventojų skursta; plinta alkoholizmas, visuomenę apima apatija, juntama moralinė degradacija;

1982 m. po L. Brežnevo mirties į valdžią ateina J. Andropovas, kuris sugriežtina darbo drausmę, kovoja su valstybės nuosavybės grobstymu. Dėl problemų su inkstais greitai miršta. 1983 m. vadovu tampa K. Černenka.

1985 m. į valdžią ateina M. Gorbačiovas, kurio reformos sugriauna socialistinę santvarką ir sužlugdo SSRS.

Komunistinės sistemos žlugimas.

Sovietų sąjungos padėtis 9 deš.:

• sulėtėja ekonomikos raida, didėja prekių deficitas;
• mažėja pajamų iš eksporto, kartu mažėja importas;
• vis labiau plinta visuomenės ydos: girtavimas, cinizmas;

1985 m. SSRS vadovu išrenkamas M. Gorbačiovas. Jis pradeda „perestroika“ – šaliai būtinas reformas:

1. ekonomika:
   1. mažinamas biurokratinis aparatas, silpninama centralizacija;
   2. daugiau lėšų skiriama naujoms technologijoms;
   3. leidžiama „individuali darbinė“ ir kooperatinė veikla;
   4. nuo 1990 m. pereinama prie rinkos ir prekinių-piniginių santykių;
   5. leidžiama privati gamybos priemonių nuosavybė;
2. politika:
   1. per 1989 m. paskelbtus demokratinius rinkimus keliami keli kandidatai į vieno deputato vietą;
   2. 1990 m. panaikinamas Konstitucijos straipsnis, įteisinantis vadovaujantį Komunistų partijos vaidmenį, ir įvedama prezidento pareigybė;
   3. realiai užtikrinamas tarybų statusas, teisės ir funkcijos;
   4. pradeda formuotis daugiapartinė sistema;
3. visuomeninis gyvenimas:
   1. vedama viešumo politika („glasnost“); suaktyvėja valdžios ir partinių organizacijų kritika, sumažėja žmonių apatija;
   2. Baltijos šalys prabyla apie Sovietų Sąjungos okupaciją ir įvykdytas represijas;
   3. sustiprėja tautų siekis išstoti iš SSRS;

1986 m. balandžio 26 d. įvyksta Černobilio atominės elektrinės branduolinė katastrofa, dėl kurios užkrečiama 100 tūkst. kv. km žemės.

Tarptautiniai santykiai.

1985 m. atnaujinami SSRS ir JAV vadovų susitikimai.

1987 m. pasirašomas susitarimas likviduoti trumpojo ir vidutinio nuotolio raketas (SSRS vakarinėje dalyje, VDR ir Čekoslovakijoje). Taip siekiama išvengti branduolinio karo.

1988 m. pasirašoma Ženevos sutartis dėl Afganistano problemos sureguliavimo. 1989 m. SSRS išveda kariuomenę. M. Gorbačiovas atsisako „Brežnevo doktrinos“ ir nesikiša į socialistinių šalių vidaus reikalus.

1989 m. lapkritį įvyksta „aksominė revoliucija“ Čekoslovakijoje (todėl, kad nebuvo pralieta kraujo). Ja baigiasi komunizmo viešpatavimas šalyje. Prezidentu išrenkamas V. Havelas. 1992 m. susikuria dvi nepriklausomos valstybės – Čekija ir Slovakija.

1989 m. žlunga Rumunijos diktatoriaus N. Čaušeskaus režimas.

1989 m. nugriaunama Berlyno siena. 1990 m. spalio 3 d. suvienijama Vokietija.

1990 m. demokratinės jėgos laimi Lenkijoje (L. Valensa), Vengrijoje ir VDR, 1991 m. Bulgarijoje, 1992 m. Albanijoje.

1991 m. M. Gorbačiovas ir Dž. Bušas pasirašo susitarimą dėl strateginės ginkluotės mažinimo ir apribojimo, nustato tarpžemyninių balistinių raketų bei branduolinių užtaisų skaičių.

1991 m. nepriklausomybę paskelbia Kroatija ir Slovėnija. Prasideda pilietinis karas Jugoslavijoje. 1992 m. iš Jugoslavijos pasitraukia Slovėnija, Kroatija, Makedonija, Bosnija ir Hercogovina. 1992 m. Jugoslavija pertvarkoma į dvi nepriklausomas Serbijos ir Juodkalnijos respublikas.

1990 m. paleista ESPT, o 1991 m. VSO.

1990 m. Baltijos šalys paskelbia nepriklausomybę.

1990 m. birželį Rusija paskelbia nepriklausomybę, 1991 m. jos prezidentu tampa B. Jelcinas.

1991 m. nustoja egzistuoti SSRS. Gorbačiovas liko prezidentas be valstybės.

1991 m. susikuria politinė, ūkinė ir karinė sąjunga – Nepriklausomų valstybių sandrauga (NVS): Rusija, Ukraina, Baltarusija, Armėnija, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Kirkizija, Moldova, Tadžikija, Turkmėnija ir Uzbekija.

Pasaulis po Antrojo pasaulinio karo

Po Antrojo pasaulinio karo taikos sutartis su Vokietija nepasirašyta. Priežastis – nesutarimai tarp buvusių sąjungininkų (JAV, SSRS, D. Britanijos ir Prancūzijos); padalinta Vokietija (Rytų VDR ir vakarų VFR). 1947 m. pasirašytos  taikos sutartys su Italija, Rumunija, Vengrija, Bulgarija, Suomija, (buvusiomis Vokietijos sąjungininkėmis kare). Joms taikomi ginklavimosi apribojimai, nedideli teritoriniai pokyčiai.

1951 m. San Francisko taikos konferencijoje pasirašyta taikos sutartis su Japonija SSRS nepasirašė, nes jau vykstant Šaltajam karui, SSRS nesutarė su buvusiomis sąjungininkėmis (JAV, D. Britanija), o sutartis buvo palanki Vakarų valstybėms. Taip pat Japonija konfliktavo su SSRS dėl jos užimtų Kurilų salų, kurios turėtų atitekti Japonijai.

1955 m. iš Austrijos išvesta sąjungininkų (JAV, Prancūzijos, D. Britanijos ir SSRS) armijos, kurios buvo okupavę Austriją, kaip kad ir Vokietiją. Austrija turėjo pažadėti visada likti neutrali ir nepriklausyti jokioms karinėms organizacijoms.

Teritoriniai pokyčiai Europoje po Antrojo pasaulinio karo

1. Baltijos valstybės (Estija, Latvija, Lietuva) liko okupuotos SSRS; SSRS sudėtyje liko dalis Suomijos (Karelija), rytinė Lenkijos dalis, Rumunijos dalis (Besarabija). Šias valstybes ir teritorijas SSRS buvo okupavusi 1939 – 1940 m.
2. 1945 m. SSRS prisijungė rytinę Čekoslovakijos dalį (Užkarpavę), dalį Rytų Prūsijos (prieš karą priklausė Vokietijai) (Kaliningrado sritį ir Klaipėdos kraštą);
3. Lenkijai atiteko dalis Rytų Prūsijos (pietinė dalis), rytinės Vokietijos žemės iki Oderio ir Nesės upių;
4. Jugoslavijai atiteko dalis Italijos;
5. Bulgarijai atiteko dalis Rumunijos;
6. Graikijai – Dodekaneso salos;

Komunizmo išplitimas (ekspansija) Europoje ir Azijoje

Iki Antrojo pasaulinio karo buvo dvi komunistinės valstybės:  SSRS ir Mongolija.

Po karo komunistai valdžią paėmė Albanijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Jugoslavijoje, Čekoslovakijoje, Lenkijoje, Rytų Vokietijoje, Korėjoje (šiaurės), Vietname, Kinijoje, Laose, Kambodžoje, Kuboje. Susiformavo komunistinių valstybių sistema.

Po karo Rytų Europoje išaugo SSRS įtaka. Tai lėmė Rytų Europoje stovinti Raudonoji Armija,  komunistų partijų autoritetas (juk pagrindinė valstybė nugalėjusi fašizmą buvo komunistų valdoma SSRS). SSRS darė lemiamą įtaką įsitvirtinant komunistinėms partijoms Rytų Europos valstybėse. Tai buvo grubus kišimasis į šių šalių vidaus reikalus.

Per pokario rinkimus Rytų Europos valstybėse komunistai jungiasi su socialistinėmis partijomis, gauna nemažai balsų, tačiau absoliučios valdžios negauna niekur. SSRS, pasinaudodama ten stovinčia savo armija, taiko spaudimą, persekiojimus. Griaunama demokratija, likviduota opozicija. Lenkijoje, Albanijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Čekoslovakijoje, Rytų Vokietijoje sukuriamos “liaudies demokratijos“, t.y. komunistiniai diktatūriniai režimai, kurie buvo visiškai priklausomi nuo SSRS.

1948 m. komunistai ima valdyti Jugoslaviją. Tačiau jie neklauso SSRS diktato. Tai lėmė didelis komunistų populiarumas Jugoslavijoje, pasitikėjimas savo jėgomis. (Jugoslavijos KP lyderis – Josipas Broz-Titas).

1947 m. Graikijoje komunistai bando jėga užimti valdžią. JAV suteikia pagalbą Graikijai ir komunistai pralaimi.

1949 m. sukurta Vokietijos Demokratinė Respublika (VDR). Valdo komunistai, priklausantys nuo SSRS. Kaip atsakas į komunistinės Vokietijos sukūrimą, 1949 m. paskelbiama Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – demokratija vakarietiška valstybė.

Komunistinių valstybių susikūrimas ne Europoje:

• Mongolija 1924 m.
• Šiaurės Korėja 1948.
• Kinijoje 1949 m.
• Kuba 1959 m.
• Vietnamas, Laosas ir Kambodža 1975 m.

Kinijos Liaudies Respublika

Po Antrojo pasaulinio karo Kinijoje dėl valdžios kovojo dvi partijos:  Gomindanas ir Kinijos komunistų partija, vadovaujama Mao Dzedungo. 1949 m. komunistai užima valdžią.

Kinijos komunistai vykdė:

• pramonės augimo spartinimą ( “Didysis  šuolis“) – nepasisekė.
• represijas prieš partijos vadus, siekiant sustiprinti Mao Dzedungo valdžią  (“Kultūrinė revoliucija“).

Pablogėjo santykiai su SSRS.

Kuba

1959 m. Fidelis Kastro ir Ernestas Če Gevara nuverčia F. Batisto diktatūrą. Kubos komunistų valdžią rėmė SSRS.

Šaltojo karo laikotarpis (po II pasaulinio karo (1946 m.) – XX a. devinto dešimtmečio pabaiga)

Šaltasis karas – tai po Antrojo pasaulinio karo prasidėjusi komunistinių ir Vakarų demokratinių valstybių konfrontacija, kuri pasireiškė ginklavimosi varžybomis, propaganda vieni prieš kitus, karinių blokų kūrimu (NATO, Varšuvos sutarties organizacija ir kt.), nebendradarbiavimu (ekonominiai, kultūriniai ryšiai minimalūs), lokaliniais kariniais konfliktais (per trečiąsias šalis). Konfrontuojančių pusių lyderiai SSRS ir JAV.

Simboline Šaltojo karo pradžia laikoma 1946 m. V. Čerčilio kalba, pasakyta JAV, Fultone. “…ant Rytų Europos nusileido geležinė uždanga…“

Svarbiausi Šaltojo karo eigos įvykiai

• paskelbta  “Trumeno doktrina“ 1947 m. – JAV užsienio politika, nukreipta prieš komunizmo plitimą pasaulyje.
• Maršalo planas 1947 m. – JAV finansinė pagalba Europos ūkiui atkurti. Siūloma buvo visai Europai (ir SSRS). Komunistinėms valstybėms SSRS neleido šios paramos priimti. Paramą gavo Vakarų Europos demokratinės valstybės ir vienintelė komunistinė šalis – Jugoslavija.
• 1948 m. SSRS pradėjo Vakarų Berlyno blokadą. Siekė išstumti Vakarų valstybes. Nepavyko.
• 1949 m. įkurtas NATO blokas (Šiaurės Atlanto karinė sąjunga). Tikslas – bendra gynyba nuo komunizmo. JAV, Kanada, D. Britanija, Prancūzija, Portugalija, Italija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas, Norvegija, Islandija, Danija. 1952 m. Graikija, Turkija, 1954 m. VFR, 1982 m. Ispanija. Jungėsi savanoriškai.
• 1955 m. įkurtas komunistinių Europos valstybių karinis blokas Varšuvos sutarties organizacija. SSRS, Lenkija, Čekoslovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Albanija, VDR.  Įkurtas liepiant SSRS. Dominuoja ir diktuoja SSRS. Jugoslavija nepriklausė.
• 1949 m.  SSRS išbando atominę bombą.
• 1949 m. sukuriamos dvi Vokietijos: VDR (Vokietijos Demokratinė Respublika) valdoma komunistų, kuriems lemiamą įtaką daro SSRS ir VFR (Vokietijos Federacinė Respublika)
• sukuriama vandenilinė bomba: 1952 m. – JAV; 1953 – SSRS.
• sukurti kariniai blokai SEATO, Bagdado paktas.
• sukurtos tarpžemyninės balistinės raketos, povandeniniai laivai su branduoliniu ginklu.
• 1957 m. SSRS paleido pirmą pasaulyje dirbtinį žemės palydovą.
• 1961 m. pirmasis žmogus kosmose J. Gagarinas (SSRS).
• 1961 m. SSRS pastato Berlyno sieną.
• 1969 m. JAV astronautai pirmą kartą išsilaipina  mėnulyje.
• 1980 m. JAV prezidentas R. Reiganas paskelbia strateginės gynybos iniciatyvos programą. Ginklavimosi varžybas siekiama perkelti į kosmosą. (Šio etapo SSRS ekonomika nebeatlaiko).

Branduolinės valstybės: JAV, D. Britanija, SSRS, Prancūzija, Kinija (dabar dar ir Indija, Pakistanas).

Šaltojo karo laikų lokaliniai konfliktai

JAV ir SSRS Šaltojo karo laikotarpiu tarpusavyje nekariavo. Bet dažnai remdavo kitas kariaujančias valstybes.

Korėjos karas (1950 birželio 25 – 1953 liepos 27)

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Korėją iš Japonijos išvadavo SSRS ir JAV (riba – 38 lygiagretė).

Išvedus SSRS ir JAV kariuomenės, susikuria dvi valstybės Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (šiaurėje, valdoma komunistų)ir Korėjos Demokratinė Respublika (pietuose).

1950 m. Šiaurės Korėja ima pulti. Ją remia ir SSRS. JTO nutaria padėti Pietų Korėjai ir siunčia savo karius. JTO karių sudėtyje 90% amerikiečių. Po karo1953 m. siena nusistovi tokia pati (ties 38 lygiagrete). Iki šiol dvi Korėjos.

Vietnamo karas (1965–1973)

Vietnamas iki II pasaulinio karo buvo Prancūzijos kolonija. 1945 m. Vietname valdžią paima komunistai (vadovas Ho Ši Minas). Prancūzai su jais ima kariauti. 1954 m. Prancūzija pralaimėjusi pasitraukia. Susikuria nepriklausomos valstybės Vietnamas, Laosas ir Kambodža. Vietnamas lieka padalintas:  šiaurėje – komunistai, pietuose – antikomunistinė vyriausybė. Turėjo įvykti demokratiniai rinkimai, tačiau šiauriečiai ima pulti. Juos remia SSRS ir Kinija. 1965 m. JAV atsiunčia armiją padėti Pietų Vietnamui. 1973 m. karas nutrauktas. JAV pralaimėjo. Vietnamas valdomas komunistų. (Vietnamo Socialistinė Respublika).

1975 m. komunistai užima valdžią Laose ir Kambodžoje. Kambodžoje – raudonieji kchmerai (vadovauja Pol Potas). Masinės žudynės.

Arabų ir Izraelio konfliktas (1947-)

1947 m. JTO nusprendė Palestinoje sukurti žydų valstybę – Izraelį. Arabai priešinasi.

1948 m. Izraelį užpuola Egiptas, Sirija, Libanas ir Jordanija. Izraelis laimi, užima teritorijų. Kariniai konfliktai tarp Izraelio ir arabų valstybių vyko nuolat. Pranašesnis Izraelis. Užima Vakarinę Jordaniją, Golano aukštumas. Konflikte arabus remia SSRS, Izraelį – JAV.

1964 m. sukurta Palestinos išsivadavimo organizacija. (PIO). Vadovauja Jesyras Arafatas. Palestiniečiai siekia sukurti savo valstybę ir kariauja partizaninį karą prieš Izraelį (Hamas, Hezbolat). Izraelis varžo palestiniečių savivaldą. Konfliktas tęsiasi.

Karibų (Kubos) krizė (1962 spalio 14-28)

1959 m. Kuboje valdžią paima Fidelio Kastro vyriausybė. Ją remia SSRS. 1962 m. SSRS ėmė montuoti Kuboje raketas, galinčias pasiekti JAV. JAV laivai blokuoja Kubą. N. Chruščiovas ir Dž.Kenedis (JAV prezidentas) susitarė, kad JAV nepuls Kubos, o SSRS išgabens raketas. Karibų krizė – didžiausia JAV ir SSRS karo grėsmė Šaltojo karo metais.

Karas Afganistane (1979 – 1989)

1978 m. karininkų komunistų perversmas Afganistane, remiamas SSRS. Prieš juos antikomunistinių jėgų puolimas. Valdžios būtų neišlaikę.

1979 m. SSRS įvedė kariuomenę į Afganistaną. Jos statytinis Babrakas Karmalis.

Modžahedai (dušmanai), remiami Pakistano, JAV, Irano, Kinijos kovoja su komunistais ir Raudonąja Armija. Dėl invazijos boikotuotos Maskvos olimpinės žaidynės 1980 m.

1989 m. SSRS priversta trauktis. Išvesta Raudonoji armija.

Rytų – Vakarų dialogas

1963 m. Maskvoje susitarta dėl branduolinių bandymų uždraudimo atmosferoje, po vandeniu (JAV, SSRS, D. Britanija).

1972 m. Maskvoje R. Niksonas (JAV) ir L. Brežnevas pasirašė sutartį dėl priešraketinės gynybos sistemų apribojimo.

1970 m. VFR pripažino vakarinę Lenkijos siena.

1972 m. diplomatiniai santykiai tarp VFR ir VDR.

1975 m. Helsinkio pasitarimo Baigiamasis aktas – sienų neliečiamumas, priemonės ginkluotiems konfliktams sumažinti, palengvinti tarp valstybinius piliečių kontaktus (žmogaus teisės).

JTO (Jungtinių Tautų Organizacija)

1941 m. pasirašyta Atlanto chartija (JAV ir D. Britanija). Joja kalbama ir apie saugumo sistemos įkūrimą ir taikos išsaugojimą po karo.1942 m. Vašingtono konferencijoje priimta Jungtinių Tautų deklaracija.

1945 m. balandžio mėn. San Francisko konferencijoje patvirtintas JTO Statutas.

Statutas įsigaliojo 1945. 10. 24. tai – JTO diena.

JTO tikslas – taika ir saugumas, bendradarbiavimas, žmogaus teisių gynimas. Centras – Niujorke.

Valdymas:

• Generalinė Asamblėja (sesija 1 kartą metuose; sprendimai priimami balsų dauguma arba 2/3.)
• Saugumo Taryba (Jai – pagrindinė atsakomybė. Sprendimai turi didžiausią įtaką). Saugumo Tarybą sudaro:   5 nariai nuolatiniai – JAV, D. Britanija, Prancūzija, Kinija, Rusija (iki 1991 m. buvo SSRS) ir 10 narių, kas 2 metai renkamų Generalinės Asamblėjos. Sprendimai priimami 9 balsų persvara. Nuolatinės narės turi veto teisę.
• Vykdomoji valdžia – sekretoriatas. Vadovauja Generalinis sekretorius ). Veikla: taikos palaikymas (“žydrieji šalmai“), humanitarinė pagalba, ekonominės sankcijos, pagalba pabėgėliams.

1948 m. JTO paskelbė “Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją“.

SSRS raida po Antrojo pasaulinio karo

1945 – 1953 m. J. Stalinas (SSRS KP CK generalinis sekretorius)

Toliau tęsiasi totalitarinė diktatūra. Ūkio atstatymas (daug įrengimų atgabenta iš okupuotos Vokietijos dalies), sunkiosios pramonės atkūrimas, ginklavimasis, maisto trūkumas – kortelės, badas.

Tęsiasi represijos (gyvenusiems vokiečių okupuotose teritorijose; ištremti čečėnai; ingušai; Krymo totoriai, represijos prieš Pabaltijo tautas) Stalino kultas, kultūros ideologizavimas, atskirų mokslo šakų (genetika, kibernetika) neigimas.

Užsienio politika: įtaka Rytų Europai, čia įtvirtinami komunistiniai režimai, visiškai priklausantys nuo SSRS diktato. Korėjos karas.

1953 – 1964 m. Nikita Chruščiovas.

“Atšilimo“ laikotarpis.  Baigėsi masinės represijos, amnestuojami politiniai kaliniai, Sutrumpinamas įkalinimo, tremties laikas, prasideda destalinizacija, naikinamas Stalino kultas  1956 m. XX – ame SSRS komunistų partijos suvažiavime N. Chruščiovas padaro pranešimą dėl asmens kulto ir jo padarinių. Kalbėjo apie Stalino nusikaltimus.

Spartėja ekonominės reformos. Reabilituotos ištremtos tautos. Griaunami Stalino paminklai.

Išliko prievartinė komunistinė sistema. Demokratija nesukurta. Bažnyčios ir kitaminčių persekiojimai.

Tikėta greita komunizmo pergalė prieš Vakarus (JAV) – (komunizmo principas “iš kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam pagal poreikius“). Didesnis bendravimas su Vakarų valstybėmis. Tačiau įtampa išlieka (Kubos krizė).  Blogėja santykiai su Kinija, Albanija.

1964 m. nušalintas.

1964 – 1982 m. Leonidas Iljičius Brežnevas

Sąstingio (stagnacijos) laikotarpis. Permainų vengimas, propaganda (SSRS liaupsinimas), netaupymas, prasta produkcijos kokybė, pasenusios technologijos pramonėje, neūkiškumas, trūksta maisto (importuojamas), trūksta darbo jėgos, daugėja biurokratijos, didėja lėšos armijai, kasdienio naudojimo prekių deficitas (visuotinis), degradacija, alkoholizmas.

Raudoniji armija Afganistane (nuo 1979 m.).

1982 m. J. Andropovas.

1983 m. K. Černenka.

1985 – 1991 m. M. Gorbačiovas.

Vidurio ir Rytų Europos šalių kova prieš komunistinį režimą 1953 – 1980

1949 m. sukurta Ekonominė savitarpio pagalbos taryba (ESPT) – ekonominė organizacija, jungusi komunistines (socialistines) šalis. Priklausė SSRS, Lenkija, Čekoslovakija, VDR, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Albanija, Mongolija, Kuba. Organizacijoje vyravo SSRS ir jos diktatas.

Po Stalino mirties – “atšilimas“ prasideda ir socialistinėse šalyse (kritikuoti trūkumai, reikalauta demokratijos, siekta mažinti SSRS įtaką).

1953 m. Berlyne – demonstracijos prieš komunistinį režimą (nuslopino RA). Po to VDR turi didesnį ekonominį savarankiškumą.

1956 m. Lenkijoje (Poznanė) darbininkų riaušės prieš komunistų valdymą (slopino armija). Komunistų lyderiu tapo V. Gomulka. Panaikinti kolektyviniai ūkiai, sušvelnėja cenzūra.

1956 m. spalis. Vengrijoje (Budapešte) demonstracijos prieš vietinius komunistus ir SSRS įtaką. Premjeras I. Nadis pradeda ekonomines reformas. Paskelbiama, kad Vengrija išstoja iš Varšuvos sutarties organizacijos. Sukilimą nuslopino SSRS armija. I. Nadis – sušaudytas. Ekonominės reformos, laisvesnė kultūra.

Brežnevo doktrina skelbė, kad SSRS gali kištis į Europos komunistinių (socialistinių) šalių reikalus. Anot doktrinos, komunistinių partijų nepriklausomybė turėjo būti apribota. Jokia valstybė negalėjo palikti VSO ar kitaip pakenkti Rytų bloko darnai.

1968 m (“Prahos pavasaris“). komunistų partijos pirmininkas A. Dubčekas ėmėsi reformų – sudemokratinti ekonomiką ir politiką. Reformas nutraukė Varšuvos sutarties narės – SSRS, Lenkija, VDR, Vengrija, Bulgarija įvedusios armijas į Čekoslovakiją.

1961 m. Albanija išstojo iš ESPT ir Varšuvos sutarties organizacijos. Ji rėmėsi su SSRS konfliktavusia Kinija.

Savarankiškumą nuo SSRS rodė Rumunija (Komunistų partijos vadovas N. Čaušesku).

1970 m. protestai Lenkijoje.

Vakarų liberalioji demokratija

1947 m. Maršalo planas – JAV pagalba padeda atsigauti po karo Vakarų Europos ūkiui.

Nuo 1948 m. – pakilimas ekonomikoje.

Valstybės dalinai kontroliuoja ekonomiką.

Demokratijos sutvirtėjimas (sutriuškintas fašizmas). Autoritarizmas ilgiau išliko tik Portugalijoje ir Ispanijoje ( iki 8 – to deš. Vidurio). Graikijoje “juodųjų pulkininkų“ karinis režimas 1967 – 1974 m.

Demokratiją lėmė: ūkio išsivystymas, valstybė rūpinasi socialiniais reikalais.

Komunistai populiarūs tik po karo. Vėliau darbininkai nesuinteresuoti nuversti valdžią. Sėkmingai valdo socialdemokratai (VFR, Prancūzijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Suomijoje, Švedijoje, Danijoje).

Stiprėja konservatyviosios partijos. (M. Tečer vadovaujami konservatoriai D. Britanijoje).

JAV vaidmuo po karo

Po karo – JAV supervalstybė. Išauga ekonominė, politinė, karinė galia. (62 % gamybos ir 70% aukso). Karinis ir politinis konkurentas – SSRS. JAV vadovauja šaltojo karo laikų Vakarų demokratijom. Išsaugojo pirmaujančią poziciją ekonomikoje.

1947 m. Trumeno doktrina – JAV vadovauja kovai prieš komunizmą.

Makartizmas – kova su komunizmo įtaka JAV. (Dažnai perdėtas). 5 – 6 – tas dešimtmetyje negrų segregacija (atskyrimas, diskriminacija). Afroamerikiečių teisių gynėjas Martinas Liuteris Kingas (nušautas 1968 m.).

JAV prezidentas Džonas F. Kenedis (nuo 1961 m.) prieš skurdą, segregaciją, korupciją. 1963 m. nušautas.

Kišasi į kitų šalių reiklaus vardan kovos prieš komunizmą. Remia kovą prieš demokratus Gvatemaloje, Čilėje.

1990 m. karas prieš Iraką, kuris buvo užgrobęs Kuveitą (“Audra dykumoje“).

Karas Afganistane, Irake. Kova su pasauliniu terorizmu.

Europos integracija

„Maršalo plano“ skirtai pagalbai įsisavinti buvo sukurta 16 valstybių jungusi Europos ekonomikos bendradarbiavimo organizacija.

1949 m. įkurta Europos taryba (Strazbūras). Derina teisės normas, kultūrinius bendradarbiavimus.

1952 m. – Europos anglių ir plieno susivienijimas. (Europos Sąjungos pirmtakas). (Šumanas – vienas iš įkūrėjų) (Prancūzija, VFR, Italija, Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas) – bendra rinka anglių ir plieno gaminiams.

1957 m. Romos sutartis dėl Europos ekonominės bendrijos įkūrimo (EEB) (6 nariai) – svarbiausia – tarp narių sukurta bendroji rinka, nauji priimami nariai tik vienbalsiai.

1973 m. įstoja D Britanija, Airija, Danija (Norvegijoje referendumas nepritarė stojimui).

1981 m. – Graikija.

1986 m. – Ispanija ir Portugalija.

Kolonijinės sistemos suirimas XX a. (dekolonizacija)

Tarpukariu – kolonijinė sistema išliko tvirta. Atskiri bandymai priešintis kolonizatoriams. Išsivadavimo judėjimus rėmė SSRS.

Kolonializmo žlugimą paspartino Antras pasaulinis karas:

• Europos valstybės nusilpo;
• sustiprėjo išsivaduojamasis judėjimas;
• nuolaidas skatino komunizmo įtakos kolonijose baimė;
• kolonijos netenka strateginės reikšmės (tobulėjo karo technika), mokslas leido mažinti žaliavų poreikį;

Pirmiausia išsivadavo Pietryčių Azija ir Indija.  Vietnamas. Filipinai. Birma. Nuo 1943 m. – Artimieji rytai (Sirija, Libanas, Jordanija, Palestina).

1948 m. – nepriklausoma tampa Indija (išsivaduojant atsiskiria musulmoniškas Pakistanas). Indijoje išsivadavimui didžiausią įtaką turėjo Indijos Nacionalinis kongresas (INK). Vadovas Gandis. Jo siūlymu buvo vykdoma pilietinio nepaklusnumo kompanija.

1960 m. “Afrikos metai“ – 17 valstybių tapo nepriklausomos.

XX – to amžiaus 9 – ame dešimtmetyje kolonijinė sistema liovėsi egzistavusi.

SSRS ir komunizmo sistemos žlugimas

Sovietų Sąjungos krizė ir žlugimas

XX a. 9 deš. SSRS ištiko krizė (L. Brežnevo valdymo metas). Dėl įsiveržimo 1979 m. į Afganistaną, sustiprėjo tarptautinė SSRS izoliacija iš Vakarų valstybių pusės (nebendradarbiavimas, kai kurios šalys nebepardavė maisto produktų, boikotuotos 1980 m. Maskvos olimpinės žaidynės ir t.t.). SSRS eksporto pagrindas – žaliavos. Išaugusi SSRS valstybinė skola. Ekonomikoje sąstingis, darbo jėgos trūkumas, vartojimo prekių ir maisto trūkumas. Stipriai išaugęs nomenklatūros kiekis (tai – privilegijuoti valstybės ir komunistų partijos veikėjai).

1985 m. SSRS komunistų partijos generaliniu sekretoriumi išrenkamas Michailas Gorbačiovas.

M. Gorbačiovas pradeda Sovietų Sąjungoje reformas (perestroika arba pertvarka). Reformos vyksta ir ekonomikoje ir politikoje (vidaus ir užsienio).

Ekonominės reformos.

• Siekiama ekonomikos spartinimo. Leidžiama individuali veikla. 1990 m. prasideda perėjimas prie rinkos ekonomikos (valstybė mažiau kontroliuoja ekonomiką, leidžiama turėti privačią nuosavybę). Ekonominės reformos greitų rezultatų neduoda, prasideda SSRS ekonomikos dar didesnis nuosmukis, griūtis.

Politinės reformos.

• Užsienio politikoje:
  • derybos su Vakarų valstybėmis (JAV, D. Britanija) dėl nusiginklavimo.
  • SSRS atsisako diktato (L. Brežnevo doktrinos) kitų komunistinių valstybių atžvilgiu (nebekontroliuojamos Rytų Europos valstybės).
  • 1989 m. išvedama SSRS armija iš Afganistano.
  • 1990 m. pritaria Vokietijų (VFR ir VDR) suvienijimui.
  • Vakarų valstybės remia M. Gorbačiovo politiką, SSRS gauna paskolas ekonominėms reformoms vykdyti.
• Vidaus politika:
  • pradedama viešumo (glasnost) politika (sumažinama cenzūra, galima atviriau diskutuoti istorinėmis temomis, kritikuoti valdžios veiksmus, atsiranda nepriklausoma spauda).
  • Panaikinama SSRS konstitucijos nuostata, kad viskam vadovauja komunistų partija.
  • Leidžiama kurtis visuomeniniams judėjimams (Lietuvoje 1988 m. susikuria Lietuvos persitvarkymo sąjūdis). Jie tampa opozicija komunistų partijai.
  • 1989 m. SSRS įvyksta pirmieji demokratiniai rinkimai. Šios vidaus reformos SSRS veda demokratėjimo ir vidinio laisvėjimo keliu.
  • Reformomis nepatenkinti komunistai, manantys, kad tai silpnina ir griauna Sovietų Sąjungą.

1990 m. Sovietų Sąjungoje įvedama prezidento institucija. 1990 m. M. Gorbačiovas išrenkamas SSRS prezidentu (tai – pirmas ir paskutinis SSRS prezidentas).

Sovietų Sąjungoje prasideda tautiniai nesutarimai (Armėnija ir Azerbaidžanas)

1990.03.11 nepriklausomybę paskelbia Lietuva (pirmoji Sovietų Sąjungoje).

1990 m. Rusijos (sudėtinės SSRS dalies) prezidentu išrinktas B. Jelcinas.

1991 m. Rugpjūčio pučas Sovietų Sąjungoje (Maskvoje). Rugpjūčio mėn. Sovietų Sąjungoje bandyta nuversi iš valdžios M. Gorbačiovą ir grąžinti komunistų partijos valdymą (atstatyti senąjį Sovietų Sąjungos diktatūrinį valdymą). Pučas nepavyksta. Jo metu išauga B. Jelcino autoritetas ir reikšmė. M. Gorbačiovas valdžioje lieka, tačiau jo įtaka ir autoritetas smukęs.

1991 m. rugsėjo mėn. SSRS pripažįsta Lietuvos, Latvijos, Estijos nepriklausomybę.

1991 m. gruodžio mėn. Rusija, Ukraina, Baltarusija įkuria Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (NVS).

Iš SSRS prezidento pareigų atsistatydina M. Gorbačiovas.

1991 m. SSRS nustoja egzistuoti. Vietoj jos susikūrė 15 suverenių valstybių. Į sukurtą NVS įstoja visos buvusios SSRS respublikos, išskyrus Lietuvą, Latviją, Estiją (NVS sudarė 13 valstybių).

Tarptautiniai santykiai XX a. pabaigoje

XX a. 9 – ame dešimtmetyje SSRS nebepakėlė ginklavimosi varžybų finansinių sunkumų.

M. Gorbačiovas pradeda tartis su Vakarų valstybėmis dėl nusiginklavimo (susitikimai su JAV prezidentais R. Reiganu ir Dž. Bušu, D.Britanijos ministre pirmininke M. Tečer). Likviduotos vidutinio ir trumpo nuotolio raketos Europoje. NATO ir Varšuvos organizacija mažina ginkluotę 28%. Susitarimas mažinti strateginę puolamąją ginkluotę.

1989 m. iš Afganistano išvesta SSRS armija.

1990 m. suvienyta Vokietija. Iš Rytinės Vokietijos išvesta SSRS armija.

SSRS nebesikiša į Rytų Europos komunistinių valstybių vidaus reikalus. Baigiasi SSRS diktatas šioms šalims. Todėl 1991 m. suiro Varšuvos sutarties organizacija.

Šie pasikeitimai reiškė socializmo sistemos ir komunizmo žlugimą Rytų Europoje ir Šaltojo karo pabaigą.

SSRS tarptautinius įsipareigojimus perima Rusija. Tačiau jos įtaka pasaulio politikoje sumažėja. Pasaulinis lyderis – JAV.

Komunizmo (socializmo) sistemos suirimas Europoje

1980 m. Lenkijoje susikuria nepriklausomų profsąjungų susivienijimas “Solidarumas“ (vadovas Lechas Valensa). „Solidarumas“ taikiomis priemonėmis kovoja prieš Lenkijos komunistus, siekia demokratinių reformų. Prieš „Solidarumą“ represijos ir SSRS spaudimas. Tačiau SSRS ginkluoto įsikišimo Lenkija išvengia.

M. Gorbačiovas, atėjęs į valdžią Sovietų Sąjungoje atsisako L. Brežnevo doktrinos (SSRS diktato socialistinėms (komunistinėms) šalims).

Lenkijoje 1989 m. įteisintas „Solidarumas“. Lenkijos komunistai  praranda valdžios monopolį. Laisvus rinkimus 1989 m. laimi “Solidarumas“. 1990 m. Lenkijos prezidentu išrenkamas L. Valensa.

Vengrijoje 1989 m. įteisintos visos partijos. 1990 m. laisvus rinkimus komunistai pralaimėjo.

Čekoslovakijoje 1989 m. atsistatydina komunistų vyriausybė. 1989 m. laisvuose rinkimuose prezidentu išrenkamas buvęs rezistentas  Vaclovas Havelas.

Vokietijos Demokratinėje Respublikoje (VDR) 1989 m. komunistų partija praranda valdžią. 1989 m. nugriauta Berlyno siena.  1990 m. VFR ir VDR susivienija. (Pirmas Europos sienų pasikeitimas po šaltojo karo). Tai – šaltojo karo pabaiga.

Bulgarija. Pakeistas komunistų partijos lyderis. Komunistų partija pasivadino socialistų ir laimėjo 1990 m. laisvus rinkimus.

Albanijoje buvę komunistai, pasivadinę socialistai, laimi 1990 m. laisvus rinkimus.

Rumunijoje 1989 m. sukilimas prieš komunistų partijos vadovo N. Čaušesku valdymą.  N. Čeušesku nuverstas ir sušaudytas.

Jugoslavijai ėmus skilti į nepriklausomas valstybes, šioje šalyje dominavę serbai bando jėga išlaikyti Jugoslavijos vientisumą. Jugoslavijos skilimą sunkino ir tai, kad joje susimaišę gyveno įvairių tautybių ir tikybų (stačiatikiai, katalikai, musulmonai) žmonės.

Jugoslavijos skilimas vyko 1990 – 1991 m. Buvusi Jugoslavija skilo į Slovėniją, Kroatiją, Makedoniją (vienintelė, kuri atsiskyrė taikiai), Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją ir Juodkalniją.  (2006 m. referendume Juodkalnija išreiškė norą tapti nepriklausoma.)

1993 m. Čekoslovakija skilo į dvi valstybes Čekiją ir Slovakiją. Tai – paskutinis Europos sienų pasikeitimas po Šaltojo karo.

Pasibaigus Šaltajam karui, NATO blokas išliko, į jį įstojo naujos valstybės.

Šaltasis karas (1946 – 1991 m.)

Po Antrojo pasaulinio karo jėgų pusiausvyra pasaulyje pasikeitė – iškilo SSRS ir JAV (dvipolė tarptautinė sistema).

Dvipolė sistema – XX a. antroje pusėje susiklosčiusi tarptautinių santykių sistema, kurioje vyravo dvi galingos valstybės – JAV ir SSRS.

RYTŲ EUROPA – planinė ekonomika, diktatūrinis valdymas VAKARŲ EUROPA – rinkos ekonomika, demokratiškas valdymas

ŠALTASIS KARAS – dviejų politinių blokų – kapitalistinių vakarų (JAV) ir komunistinių rytų (SSRS) priešpriešos laikotarpis. Šaltasis karas reiškėsi ginklavimosi varžybomis, propagandine ir ideologine kova, politine įtampa, karinių blokų kūrimu, lokaliniais karais (Azija, Afrika). Pradžia – V. Čerčilio Fultone (JAV) kalba „Ant Europos nusileido „geležinė uždanga”.

SSRS po antrojo pasaulinio karo:

• įgijo milžinišką karinę galią, gamino daug gerų ginklų
• Kariuomenė nebuvo visiškai demobilizuota, buvo dislokuota Rytų Europoje ir Azijos šalyse
• 1949m. Sukūrė atominį ginklą
• II p.k. pabaigoje stumdama Vokietiją į vakarus, įvedė savo kariuomenę į daugelį šalių, jose darė didelę įtaką – kūrė komunistų partijas, persekiojo kitaminčius, vykdė ekspansiją į Aziją, Afriką;

JAV po antrojo pasaulinio karo:

• Beveik visiškai nenukentėjo nuo karo, todėl buvo galinga
• Per karą padidino gamybą ir eksportą
• Nusilpo senieji jos konkurentai
• Turėjo dideles aukso atsargas
• Tapo pasaulio finansų centru

Antrojo pasaulinio karo metu arba po jo gautos/prisijungtos žemės (SSRS):

• Rytinė Lenkijos dalis
• Besarabija
• Užkaukazė
• Lietuva
• Latvija
• Estija
• Kaliningradas (atsiranda tik po Antrojo pasaulinio karo)

Svarbiausi šaltojo karo įvykiai:

• Vokietija ir Berlynas padalintas į keturias okupacines zonas (Prancūzija, Anglija, SSRS ir JAV);
• 1949m. atsiranda VDR (nedemokratiška-SSRS) ir VFR (demokratiška-Vakarų šalys)
• 1949m. SSRS išbando pirmąją atominę bombą;
• 1949m. įkurta Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija (NATO).

Principas: vienos ar kelių valstybių užpuolimas laikomas viso bloko užpuolimu.

Tikslas: bendrai gintis, sudaryti ginkluotąsias pajėgas saugumui užtikrinti (JAV, Kanada, Islandija, Anglija, Portugalija, Prancūzija, Olandija, Belgija, Liuksemburgas, Danija, Norvegija, Italija (Lietuva – 2004m. kovo 29d.)

• 1955m. įkurta Varšuvos sutarties organizacija (VSO). Tikslas: Koordinuoti bendrą karinę politiką.

Narės: SSRS, Lenkija, VDR, Čekoslovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Albanija.

• 1945m. įkurta Jungtinių Tautų Organizacija (JTO). Organizacijos tikslas – išsaugoti taiką pasaulyje, puoselėti demokratinius tautų bendradarbiavimo principus, palaikyti tarptautinę teisę ir saugumą, gerbti žmonių teises ir laisves. (Lietuva JTO 1991m.)
• 1961m. Pastatyta Berlyno siena

Satelitinė valstybė – formaliai nepriklausoma ir suvereni valstybė, bet iš tikrųjų pajungta galingesnės įtakai ir valdžiai.

Trumeno doktrina – JAV prezidento Hario Trumeno 1947m. paskelbta politinė programa, pagal kurią pasiryžta kovoti su komunizmo plitimu.

Maršalo planas – 1947m. JAV ekonominės pagalbos planas, skirtas Europai po karo atsigauti. Manyta, kad sustiprinus Europos šalių ūkį ir stabilizavus padėtį, bus užkirstas kelias jose plisti komunistinei ekspansijai. Lėšos padėjo sumažinti skurdą, nedarbą, šalys sparčiai žengė į priekį, o SSRS satelitinės šalys vis labiau atsiliko

Generalinė asamblėja. Darbe dalyvauja visi nariai. Dažniausiai nutarimai priimami balsų dauguma. Priimant svarbius sprendimus, būtina 2/3 balsų dauguma. Dirbama sesijomis, vieną kartą per metus. Pagrindinės funkcijos ir tikslai:

• Svarstyti ir siūlyti bendradarbiavimą ir tarptautinę taiką bei saugumą palaikančius principus, nusiginklavimo bei ginkluotės sumažinimo klausimus;
• Skatinti tyrimus ir teikti rekomendacijas remiant tarptautinį politinį bendradarbiavimą, tarptautinės teisės plėtojimą ir sisteminimą, pagrindinių žmogaus teisių garantavimą ir tarptautinį bendradarbiavimą ekonomikos, visuomenės, kultūros, švietimo ir sveikatos srityse;
• Teikti pasiūlymus, kaip spręsti kiekvieną, problemą, kuri galėtų pakenkti draugiškiems tautų santykiams.

Generalinė Asamblėja negali daryti tiesioginės įtakos valstybių sprendimams, JT pareikšta nuomonė yra labai svarbi tarptautiniu lygiu ir šalys, ignoruojančios Jungtinių Tautų nutarimus, gali sulaukti neigiamos pasaulio reakcijos. 1948m. Paryžiuje generalinė asamblėja paskelbė visuotinę žmogaus teisių deklaraciją.

Saugumo taryba. Atsakinga už taikos išsaugojimą. Nuolat veikiantis organas. Dalyvauja 15 valstybių. 5 nuolatinės (Jav, D. Britanija, Prancūzija, Kinija ir Rusija (iki 1991m. SSRS)). 10 narių kas dveji metai renkami generalinės asamblėjos. Sprendimai priimami, jei balsų persvara ne mažesnė kaip 9. Nuolatiniai nariai turi veto teisę. Saugumo taryba – vienintelis JT organas, galintis priimti privalomus nutarimus. Pagrindinės Saugumo Tarybos funkcijos ir tikslai:

• palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, vadovaujantis Jungtinių Tautų principais ir tikslais;
• nagrinėti kiekvieną kilusį ginčą ar susidariusią konfliktinę situaciją;
• rekomenduoti būdus ir nurodyti sąlygas, kaip įveikti konfliktines situacijas, ginčus;
• kurti ginkluotės kontrolės planus;
• raginti Jungtinių Tautų nares imtis ekonominių priemonių ar kitokių sankcijų, išskyrus jėgos panaudojimą, agresijai sustabdyti;
• esant būtinybei, imtis karinių veiksmų.

Šaltasis karas. Sukilimai

Po J. Stalino mirties SSRS silpniau kontroliavo socialistines šalis, susilpnėjo represijos, atsirado galimybė kritikuoti socialistinės visuomenės negeroves. Gyventojų nepasitenkinimas esama santvarka ėmė prasiveržti maištais, sukilimais. 1956 m. įvykiai Lenkijoje ir Vengrijoje privertė SSRS sušvelninti socialistinių šalių kontrolę. Socialistinės Europos valstybės (SSRS, Lenkija, Čekoslovakija, VDR, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Albanija) buvo Ekonominės savitarpio pagalbos tarybos (ESPT) narės. Jos derino savo ūkinės veiklos planus, prekiavo tarpusavyje. Tačiau ekonominė plėtra socialistinėse Europos šalyse buvo lėta ir ekonominė sistema liko stalininė.

Čekoslovakijos sukilimas 1968m. Nepasitenkinimas socialistine santvarka pasiekė kulminaciją 1968 m. sukilimo – vadinamojo „Prahos pavasario” metu. Komunistų partija mėgino reformuoti šalį – „suteikti socializmui žmogiškąjį veidą”: didesnę žodžio, spaudos laisvę, ekonominį savarankiškumą. Šie įvykiai plačiai nuskambėjo visame pasaulyje ir sulaukė vakarų pritarimo. Tačiau, SSRS įvedus VSO kariuomenę, demokratinės reformos buvo sustabdytos.

Lenkija. Situacija buvo sunki, kilo darbininkų maištai, didintos kainos, ūkiniai sunkumai sukėlė politines krizes, prasidėjo protesto demonstracijos.1980 m. Lenkijoje praėjo veikti liberalių reformų reikalaujantis „Solidarumo” judėjimas – profesinė sąjunga, vadovaujama Lecho Valensos. „Solidarumas” siekė geresnių gyvenimo sąlygų, gynė darbininkų teises, norėjo panaikinti komunistų dominavimą valstybės gyvenime. „Solidarumas” buvo uždraustas, Lechas Valensa suimtas. jvesta karinė padėtis.

Vengrijos sukilimas 1956m. Socializmas Vengrijoje buvo kuriamas taikant represijas. Reikalauta šalies valdymą pertvarkyti į demokratiškesnį ir išstoti iš VSO. 1956 m. vengrų nepasitenkinimas esama santvarka prasiveržė sukilimu. Jis buvo nuslopintas, daug žmonių žuvo, pabėgo iš šalies arba atsidūrė kalėjimuose. Vakarų šalys pasmerkė sovietų veiksmus, bet nesikišo į konfliktą, taip pripažindamos sovietų interesų zoną.

ŠALTASIS KARAS. LOKALINIAI KONFLIKTAI

Korėjos karas (1950-1953m.)

Priežastis: Po Japonijos kapituliacijos Korėją užėmė SSRS ir JAV karinės pajėgos. Korėja buvo padalyta į dvi okupacines zonas pagal 38 lygiagretę. Šalys turėjo nuginkluoti japonus ir parengti sąlygas Korėjos nepriklausomybei atkurti. Abi supervalstybės siekė sustiprinti savo įtaką. Š. Korėjoje įsigalėjo komunistinė diktatūra, komunistinės reformos, suiminėjami priešai), Pietuose amerikiečiai siekė sukurti demokratinę sistemą. Susikūrė dvi korėjos – Š Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR) ir P. Korėja – Korėjos Respublika.

Veiksmai: Vyko įtempta kova, kurioje JAV rėmė pietinę, o SSRS ir Kinija šiaurinę Korėjos dalį.

Padariniai: Fronto linija nusistovėjo ties buvusia Šiaurės ir Pietų Korėja. Pasirašius paliaubas Korėja išliko padalyta į dvi dalis pagal 38 lygiagretę.

Karibų krizė (1962m.)

Pavojingiausias šaltojo karo konfliktas, kurio metu iškilo tiesioginio JAV ir SSRS grėsmė. Priežastis: JAV žvalgyba sužinojo, jog SSRS Kuboje įrengė raketų paleidimo aikštelę ir sumontavo vidutinio nuotolio raketas su branduoliniais užtaisais.

Veiksmai: Komunistų rengiami planai tiesiogiai kėlė grėsmę JAV, todėl buvo siūloma pulti SSRS karines

bazes, tačiau Dž. Kenedis šio pasiūlymo nepalaikė, nes bijojo karo (Chruščiovas taip pat nesiryžo veltis į tiesioginį karą). JAV laivynas gavo nurodymą blokuoti Kubą ir nepraleisti į ją plaukiančių SSRS laivų.

Padariniai: Abi supervalstybės susitarė, kad SSRS išgabens savo branduolinius ginklus, o JAV nepuls Kubos. Vietnamo karas (1965-1973)

Priežastis: Per Antrąjį pasaulinį karą, Prancūzijos koloniją Vietnamą užėmė Japonija. Pasibaigus karui valdžią Vietname į savo rankas paėmė komunistai. Prancūzai, nenorėdami prarasti savo kolonijos, pradėjo karinius veiksmus.

Veiksmai: Nors iš pradžių Pranzūcijai, remiamai JAV, pavyko susigrąžinti dalį Vietnamo, komunistai (remiami SSRS ir Kinijos) sutelkė visas savo pajėgas ir nugalėjo JAV kariuomenę.

Padariniai: Jav pasirašė paliaubas ir sutiko išvesti savo kariuomenę iš Vietnamo. Komunistai suvienijo šalį, užėmė valdžią ir įkūrė Vietnamo socialistinę Respubliką.

Afganistano karas (1978-1989)

1978m. Afganistano armijos karininkai, baigę mokslus SSRS įvykdė valstybinį perversmą (įvedė daugelį reformų). Tačiau šalies gyventojai nebuvo patenkinti ir prasidėjo maištai. 1979m.prasidėjo pilietinis karas. j šį konfliktą įsikišo SSRS – įvedė savo armiją ir turėjo gan didelę persvarą prieš sukilėlius, tačiau kalnuotoje vietovėje ji nepasiekė pergalės. Afganų partizanai – modžachedai – palaikomi JAV, Kinijos, Palestinos sėkmingai kovėsi su SSRS kariuomene. Intervencija į Afganistaną labai susilpnino SSRS autoritetą, dėl jos daugelis šalių boikotavo (ekonominis, politinis, moralinis ryšių nutraukimas su kita valstybe).

1989 m.SSRS išvedė savo kariuomenę iš Afganistano(vadovaujant M.Gorbačiovui)

Berlyno problema

1961m. Vienoje vyko N.Chruščiovo ir Dž.Kenedžio susitikimas. Chruščiovas įteikė pareiškimą, kuriame reikalaujama pasirašyti taikos sutartį ir Berlyną paversti laisvuoju miestu. Vakarų valstybės nesutiko.

1961m. SSRS ir VDR pastatė 40km. sieną tarp Rytų ir Vakarų Berlyno.

1989m. griūna Berlyno siena

1990m. suvienyta VFR ir VDR į vientisą valstybę – Vokietiją.

Brežnevo doktrina – SSRS 1968m. paskelbta doktrina, skirta pateisinti veiksmus Čekoslovakijos ir Vengrijos sukilimuose. Teigiama, bet kad kokia valstybė negali išstoti iš VSO, priešintis socialistiniam blokui.

HELSINKIO AKTAS – saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo 1973-74m. Helsinkyje baigiamasis aktas. Jame patvirtintas esamų Europos sienų neliečiamumas, teritorijos vientisumas, taikus ginčų reguliavimas, nesikišimas į vidaus reikalus, žmogaus teisų ir laisvių gerbimas, tautų lygiateisiškumas.

1952m. buvo įkurtas EAPS (Europos anglių ir plieno susivienijimas). Organizacija pareingė dirvą EEB susikūrimui.

EEB (Europos ekonominė bendrija) – 1957 m. Romoje įkurta viena iš trijų Europos Bendrijų, siekusi ekonominės Europos integracijos. Iš pradžių sudarė 6 narės (Prancūzija, VFR, Italija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas)

SSRS: atšilimas ir sąstingis

Po Stalino mirties 1953 SSRS vadovu tapo Nikita Chruščiovas. Jo valdymo laikotarpis (1953-1964) vadinamas atšilimu. Chruščiovo valdymo metu:

• 1956 m. XX komunistų partijos suvažiavime pasmerktas Stalino asmens kultas.
• L. Berija nubaustas mirties bausme.
• Iš kalėjimų, koncentracijos stovyklų paleista daug politinių kalinių, lageriuose sušvelnintas režimas, deportuotoms tautoms leista grįžti į tėvynę.
• Lageriuose vyko kalinių sukilimai.
• Griaunami Stalino paminklai, keičiami miestų, kaimų, gatvių pavadinimai.
• Bandyta reformuoti ekonomiką, ypač žemės ūkį, tačiau neefektyviai. Masinis kukurūzų auginimas baigėsi ekologine katastrofa.
• Pradėtas ekonominis lenktyniavimas su JAV, kurio devizas buvo „pavyti ir pralenkti”.
• Daug dėmesio skirta karo pramonei, kosmoso įsavinimui. Paleistas pirmas dirbtinis Žemės palydovas, į kosmosą pakilo pirmasis žmogus.
• Priimta programa, kurios tikslas – iki 1980 metų sukurti komunistinę visuomenę.
• Siekta sukurti „naująjį” žmogų su komunistine morale.
• Sustiprėjo tikėjimo persekiojimas
• Stengtasi likviduoti bet kokią privačią nuosavybę, drausta laikyti naminių gyvulių.
• Kitaminčiai prievarta uždaromi į psichiatrijos ligones.
• Pagerėjo SSRS santykiai su Vakarais (Chruščiovas apsilankė JAV, kalbėjo JTO Generalinės Asamblėjos sesijoje.)

1964 m. Chruščiovas buvo pašalintas. SSKP generalinio sekretoriaus postą užėmė Brežnevas, kurio valdymo laikotarpis (1964-1982) vadinamas sąstingiu (stagnacija). Brežnevo valdymo metu:

• įsisvyravo stabilumas, bet kokių permainų vengimas. SSKP CK Politinio biuro, įtakingiausios partijos institucijos, nariai ilgus metus nesikeitė.
• Atsisakyta atšilimo politikos režimo, priešininkai sodinti į kalėjimus, prievarta gydyti psichiatrijos ligoninėse.
• Sąstingis apėmė visas gyvenimo sritis. Žemės ūkis ir pramonė atsiliko nuo Vakarų.
• Išeikvota gausybė gamtinių išteklių, tačiau gamyba buvo neefektyvi.
• Milžiniškas lėšas surijo karo pramonė, kosmoso įsavinimo programos, parama socialistiniams režimams įvairiose šalyse.
• Susidarė visuotinis deficitas – trūko maisto ir kitokių prekių.
• Klestėjo korupcija, didžiulis biurokratinis aparatas.
• Partinė ir valstybinė nomenklatūra išsiskyrė turtais ir privilegijomis.
• Visuomenė ėmė moraliai degraduoti. Valstybine problema tapo alkoholizmas. Šalyje kaupėsi ekonominės ir socialinės problemos.

1982 m. mirus L. Brežnevui, į valdžią atėjo Jurijus Andropovas. Jis bandė sugriežtinti darbo drausmę, kovoti su girtavimu ir valstybės turto grobstymu. Tačiau 1983 m. J. Andropovas mirė. Po jo mirties SSKP generaliniu sekretoriumi tapo Konstantinas Černenka, kuriam mirus 1985 m. SSRS vadovu tapo Michailas Gorbačiovas, pradėjęs pertvarkos politiką.

Nomenklatūra – valdininkai, valdžios viršūnė.

Atšilimas – Chruščiovo įdiegtos totalitarinį režimą SSRS sušvelninusios priemonės.

Destalinizacija – Stalino kulto pasmerkimas, atsisakymas taikyti masines represijas.

Disidentas – asmuo, nepripažįstantis oficialios ideologijos, kitaip manantis.

Homo sovieticus – sovietinio režimo paveiktas žmogus, nemąstantis, lengvai valdomas.

Sąstingis – SSRS laikotarpis (1964-85) pasižymėjęs ekonomikos tempų lėtėjimu, reformų nebuvomu, visuotinio deficito įsivyravimu.

SSKP CK – sovietų sąjungos komunistų partijos centro komitetas.

SSKP politinis biuras – vadovaujanti SSKP CK institucija, kurią sudarė patys įtakingiausi partijos politiką formuojantys centro komiteto nariai.

KOMUNIZMO ŽLUGIMAS

Xxa. 9-ajame dešimtmetyje SSRS labai išryškėjo krizė. Sulėtėjo ūkio raida, didėjo atsilikimas nuo Vakarų, trūko prekių, kaupėsi skolos užsieniui, visuomenėje įsigalėjo cinizmas, girtavimas, nusikalstamumas. Administracinė – kolektyvinė ūkio sistema neskatino diegti naujovių, darbo našumo. Šalies vadovybė suprato, kad norint išsaugoti valdžią, socialinę sistemą, karinę galią, įtaką pasaulyje, reikia vykdyti reformas.

Pats aktualiausias uždavinys buvo ekonomikos pagyvinimas.

1985m. Gorbačiovui atėjus į valdžią, prasidėjo reformos „perestroika” ir „glasnost”.

Perestroika(pertvarkymas) – 1985 m. pradėtos vykdyti politinės ir ekonominės reformos.

Tikslas: pakelti ekonomikos lygį bei demokratizuoti Tarybų Sąjungą.

Eiga: Padidintas įmonių savarankiškumas, suteikta teisė prekiauti produkcija, pagaminta viršijus planą, skatintas kooperatyvų kūrimas. Sumažintos ginkluotosios pajėgos, sustabdyti branduolinio ginklo bandymai, pradėtas raketų likvidavimas, išvesta kariuomenė iš centrinės Europos.

Rezultatas: Vadovai nesugebėjo dirbti atnaujintomis sąlygomis, padėtis prastėjo. Didėjo infliacija, mažėjo eksportas, trūko prekių. Plito neregėto masto grobstymai. TSRS gyvenimo sferose paaštrėjusi krizė privedė TSRS prie žlugimo.

„Glasnost”(viešumas) 1985m. – Tarybų Sąjungos vykdyta politika.

Tikslas: Siekta atvirumo ir skaidrumo vyriausybinėse įstaigose.

Eiga: žurnalistai ir kiti žmonės, nebijodami nukentėti galėjo kalbėti ir rašyti apie skausmingas problemas, valdžios klaidas. Susilpnėjo cenzūra, užsienio radijo stotys netrukdomai galėjo transliuoti naujienas. Prabilta apie ekologines, tautines problemas.

Rezultatas: Viešumas leido Baltijos tautoms prabilti apie okupaciją, vykusias represijas ir siekį atkurti nepriklausomas valstybes.

Pertvarkos procesai lėmė permainas tiek SSRS, tiek SSRS kontroliuojamose valstybėse, tiek okupuotose Baltijos šalyse. Sutriko ir ekonomika, ir politinis gyvenimas. Gorbačiovas paskelbė, kad:

• Komunistinių valstybių santykiai negali būti paremti priklausomybe;
• Atsisako ginti komunizmą jėga;
• SSRS atsisako kištis į kitų valstybių reikalus;
• SSRS atsisako Brežnevo doktrinos ir leidžia valstybėm pačioms pasirinkti Tai paskatino SSRS žlugimą ir valstybių išsilaisvinimą.

BERLYNO SIENOS GRIŪTIS (1989m)

1989 m. VDR prasidėjo platus opozicinis judėjimas ir buvo priverstas atsistatydinti KP vadovas. VDR piliečiams buvo leista laisvai bendrauti su Vakarų vokiečiais, siena pradėjo irti. Susivienijimas priklausė ne tik nuo VDR, bet ir VFR bei SSRS sutikimo. Gorbačiovas manė, jog įvykdžius pertvarkymus VDR, ji galės egzistuoti kaip nepriklausoma valstybė, palaipsniui suartėdama su VFR. 1990m. laisvuose VDR rinkimuose absoliučią daugumą iškovojo partijos, stojančios už nedelsiamą VDR ir VFR sujungimą. Po rinkimų valstybėse įvesta viena valiuta, panaikinti tarpusavio muitai, Vokietijos susiskaldymas buvo likviduotas.