II dalis
Į klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais ir žiniomis. Atsakymus surašykite laukeliuose; patikrinę testą, palyginkite juos su vertinimo instrukcija ir įsivertinkite taškus.
A šaltinis (LDK teritorijos ir lietuvių skaičiaus kaita XIII–XVI a.)
| Metai | 1263 m. | 1341 m. | 1377 m. | 1430 m. | 1569 m. |
|---|
| Plotas (tūkst. km2) | 200 | 350 | 700 | 930 | 485 |
| Lietuvių skaičius tūkst. | 250 | 370 | 420 | 590 | 700 |
| Lietuvių skaičius procentais | 63 | 53 | 30 | 23 | 29 |
LDK buvo daugiatautė ir daugiakultūrė valstybė, apgyventa baltų ir slavų tautų. Čia viena šalia kitos gyvavo stačiatikių, katalikų ir dar neišnykusi pagonių kultūros. XVI a. jau turime nuo seno gyvuojančias ar tik besikuriančias net kelias rašto kalbas – gudų, vokiečių, lotynų, lenkų, lietuvių. Dėl tokio kultūrinio margumyno šiais laikais neretai yra keliamas klausimas, kokia gi iš tikrųjų ta valstybė buvo: lietuviška, lenkiška ar baltarusiška?
C šaltinis (Abiejų Tautų Respublikos padalijimai)
D šaltinis (Iš istoriko Norman Davies knygos „Dievo žaislas: Lenkijos istorija“)
Respublika buvo dvilypė valstybė, kurios dviejų pagrindinių sudedamųjų dalių – Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – skirtingi interesai niekais vertė visas pastangas ją reformuoti. Monarchija vis dar buvo renkamoji ir neretai virsdavo žaisliuku tarptautinės diplomatijos rankose. Seimą ir toliau luošino liberum veto, o nereformuoti
įstatymai toliau leido kurtis konfederacijoms. [...] „Auksinė laisvė“, į kurią daugumai kilmingų piliečių buvo įskiepytas požiūris kaip į Respublikos šlovę, prarado prasmę krašte, kur devynios dešimtosios gyventojų kentė skurdą ir baudžiavą ir kur, jeigu kas ir buvo daroma, tai tik už prancūzų auksą arba grasinant ir verčiant Rusijai. Beveik penkiasdešimt metų Lenkijos ir Lietuvos valstybė buvo valdoma kaip Rusijos protektoratas. Rusai čia šeimininkavo tokiais metodais, kurie šiaip civiliniame gyvenime būtų pavadinti „globėjišku reketu“. [...] Niekada iki galo nesuprastume prieštaringų padalijimų laikotarpio aplinkybių, jei neatkreiptume dėmesio į tai, kad Lenkijos vidaus suirutė buvo be paliovos kurstoma galingesnių kaimyninių valstybių.
A šaltinis (Iš istorijos chrestomatijos)
Rojus yra tolimiausiuose rytuose. Ten auga gėrio ir blogio medis. Tas medis iš teisybės yra matomas ir apčiuopiamas, kaip ir kiekvienas medis. Žemė skrituliu vadinama dėl savo apskritos formos, nes ji panaši į ratą. Iš visų pusių ją skalauja vandenys ir dalija į tris dalis, t. y. į Aziją, Europą ir Afriką. Viena dalis, Azija, sudaro pusę pasaulio, Europa ir Afrika – kitą pusę. Jas skiria Viduržemio jūra.
B šaltinis (Iš M. Koperniko knygos „Apie dangaus sferų sukimąsi“)
Nėra abejonės, kad, pasklidus žiniai apie naujas šio kūrinio hipotezes, kai kurie mokslininkai labai nepatenkinti tuo, kad šiame kūrinyje Žemė vaizduojama kaip judanti, o Saulė kaip nejudanti ir esanti Visatos centre ir kad, jų nuomone, nereikia griauti mokslo, nuo seno stovinčio ant tikrųjų pamatų [...]. Turint galvoje, kad dangaus kūnai yra nepaprastai toli, sunku įsivaizduoti, kad jie galėtų padaryti tokį neaprėpiamą ratą per 24 valandas. Ir dėl to: kodėl būtent Visata turi suktis apie niekingai mažą Žemę?
C šaltinis (Iš Žano Ibelino knygos)
Jei kas nors [...] stoja aukščiausiojo karalystės senjoro vasalinėn priklausomybėn, jis turi atsiklaupti prieš jį ir tarti jam: „Sire [...] aš tampu jūsų artimiausiu vasalu už tokį ir tokį feodą.“ [...] Niekas negali pripažinti daugiau kaip vienos artimos vasalinės priklausomybės. [...] Tarp senjoro ir vasalo nėra nieko, išskyrus ištikimybę, ir šią ištikimybę jie turi kruopščiai ir abipusiai saugoti. Vasalai turi atlikti savo senjorui tarnybą, jo iškviesti, raiti ir apsiginklavę visose karalystės vietose.
D šaltinis (Iš A. Smito veikalo)
Tuo tarpu, kai bet kokia ideologinė sistema yra visiškai arba su išlygomis atmetama, įsitvirtina aiški ir paprasta prigimties laisvės sistema. Kiekvienam žmogui tol, kol jis nepažeidžia teisingumo įstatymų, paliekama visiška laisvė savaip siekti užsibrėžto tikslo ir savo veikla bei kapitalu konkuruoti su bet kurio kito žmogaus ar grupės žmonių veikla ar kapitalu. [...] Kiekvienai tautai, prekiaujančiai su kitomis tautomis, yra svarbu kuo pigiau nupirkti ir kuo brangiau parduoti. Tikėtina, kad ji galės pirkti pigiai, jei užtikrinusi didesnę prekybos laisvę paskatins visas valstybes gabenti į savo šalį reikalingas prekes, ir dėl tos pačios priežasties tikėtina, kad ji galės parduoti brangiai, jei jos rinką užplūs daugiau prekių.
A šaltinis (Iš Norman Davies knygos „Kariaujanti Europa: 1939–1945“)
Ketvirtajame dešimtmetyje SSRS virto groteskiška didžiule socialinių pertvarkymų ir žmonių skurdo laboratorija. Dešimtys milijonų žmonių, kęsdami neapsakomą skurdą, plušėjo kasdami kanalus, statydami užtvankas, fabrikus ir naujus miestus, vykdydami penkmečio planų užduotis. Milijonai mirė nuo išsekimo, nežmoniško elgesio, egzekucijų. Vykdant žemės ūkio kolektyvizaciją, buvo numatyta likviduoti ištisas klases – buožes ir pasiturinčius valstiečius. Ištisa karta buvo atplėšta nuo gimtųjų vietų ir ištremta dirbti vergiškus priverčiamuosius darbus. Ištisos šalys, tokios kaip Ukraina, kurios bandė priešintis, buvo nusiaubtos. Dar niekada žmonijos istorija neregėjo tokio milžiniško ideologijos taikymo spektaklio. [...]
Visas tas kančias ir vargus dar labiau padidino tai, kad Stalinas pradėjo valstybinio teroro kampaniją, prieš kurią nublanko visos kitos terorizmo formos. Žudynių mastas ir įžūlumas neturėjo precedento, jis užėmė kvapą. [...] Begaliniais melagingais kaltinimais sukūrė tokią kolektyvinės paranojos būseną, kai kiekvienas galėjo būti palaikytas šnipu, išdaviku ar „liaudies priešu“. [...] Gulagas tapo didžiausiu darbdaviu šalyje. Valstybės pareigūnai, dailininkai ir rašytojai, mokslininkai ir kariškiai – visi galėjo pakliūti į jo mėsmalę. [...] Nė viena visuomenė per visą žmonijos istoriją nėra patyrusi tokio negailestingo savęs naikinimo.
B šaltinis (Iš A. J. P. Taylor knygos „Nuo Sarajevo iki Potsdamo“)
Hitleris ir naciai neužgrobė valdžios; jie atėjo į valdžią kai kurių ypatingai lengvabūdiškų senosios valdančiosios klasės narių, kurie įsivaizdavo galį Hitlerį paversti savo belaisviu, intrigų dėka. 1933 m. pradžioje Hitleris tapo kancleriu. Nepraėjus nė mėnesiui, jis panaikino demokratinės konstitucijos garantijas ir baigė įveikti kitas kliūtis, trukdančias jo diktatūrai. Tai buvo ypatinga diktatūros rūšis: masių diktatūra, valdanti jas pačias. Nors nacionalsocialistai nelaimėjo absoliučios balsų daugumos jokiuose laisvuose rinkimuose, jie laimėjo daugiau balsų, negu kada nors buvo pavykę bet kuriai kitai Vokietijos partijai. [...] Jokia diktatūra nebuvo taip karštai trokštama ir taip tvirtai remiama tokios gausybės žmonių, kaip Hitlerio diktatūra Vokietijoje. [...] Kai kurie stebėtojai Hitlerio fenomeną aiškino vokiečių brutalumu ir militarizmu; o daugelis vokiečių buvo brutalūs ir militaristiški. Kiti stebėtojai laikė Hitlerį paskutiniu desperatišku kapitalizmo pasispardymu; o daug vokiečių kapitalistų tikėjosi naudos, Hitleriui sutriuškinus profsąjungas. Gana nestabili, nepatenkinta visuomenė buvo sutramdyta tvirtų pažadų žmogaus, kuris aistringai tikėjo savimi.
C šaltinis (1936 m. karikatūra „Stalino konstitucija“)
D šaltinis (Darbininkai klausosi per radiją transliuojamos Hitlerio kalbos)
A šaltinis (Iš Lenkijos ultimatumo Lietuvai)
Lenkijos vyriausybė pareiškia, kad ji vieninteliu padėties rimtumą atitinkančiu sprendimu laiko (būtinybę) tuojau užmegzti diplomatinius santykius be jokios parengiamosios sąlygos. [...] Lenkijos vyriausybė duoda 48 val. laiko [...] šitą pasiūlymą priimti [...]. Atsakymo nedavimas arba pateikimas bet kurių papildymų arba rezervų Lenkijos vyriausybės bus laikoma atmetimu. Šiuo neigiamu atveju Lenkijos vyriausybė garantuos savo vyriausybės tikrą interesą savomis priemonėmis.
B šaltinis (Iš SSRS ultimatumo Lietuvai)
Lietuvos vyriausybė sudarė karinę santarvę su Latvija ir Estija [...]. Tarybų Sąjungos vyriausybė laiko, jog yra nustatyta, kad ta santarvė yra nukreipta prieš Tarybų Sąjungą. [...] Lietuvos vyriausybė šiurkščiu būdu sulaužė Tarybų Sąjungos – Lietuvos savitarpio pagalbos sutartį, kuria abiems šalims draudžiama „sudaryti bet kokią santarvės sutartį ar dalyvauti koalicijose, nukreiptose prieš vieną iš susitariančių šalių“ [...]. Tarybų Sąjungos vyriausybė laiko būtinai reikalingu ir skubiu: 1) kad vidaus reikalų ministras Skučas ir Saugumo departamento viršininkas Povilaitis būtų atiduoti teismui, kaip tiesiog kalti už provokacijos veiksmus prieš Tarybų Sąjungos įgulas Lietuvoje; 2) kad tučtuojau būtų Lietuvoje sudaryta vyriausybė, sugebanti ir norinti patikrinti Tarybų Sąjungos ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutarties padorų vykdymą ir ryžtingai nuslopinti sutarties priešus; 3) kad tučtuojau būtų patikrintas laisvas įėjimas į Lietuvos teritoriją Tarybų Sąjungos kariuomenės dalinių, kurie bus įkurdinti svarbiausiuose Lietuvos centruose ir bus pakankamai gausūs, kad galėtų patikrinti galimumą įgyvendinti Tarybų Sąjungos ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutartį ir užkirsti kelią provokacijos veiksmams, nukreiptiems prieš Tarybų Sąjungos įgulas Lietuvoje. [...] Tarybų Sąjungos vyriausybė Lietuvos vyriausybės atsakymo laukia iki birželio mėn. 15 d. 10 valandos ryto.
C šaltinis (Karikatūra. Taip buvo pasirašyta Vokietijos ir Lietuvos „sutartis“ dėl Klaipėdos krašto atidavimo Vokietijai.)
