II dalis
Į klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais ir žiniomis. Atsakymus surašykite laukeliuose; patikrinę testą, palyginkite juos su vertinimo instrukcija ir įsivertinkite taškus.
A šaltinis (Iš 1322 m. Gedimino laiško popiežiui Jonui XXII)
Jūsų kilnybei šiuo laišku pareiškiame, jog mūsų pirmtakas karalius Mindaugas su visa savo karalyste buvo atsivertęs į Kristaus tikėjimą, bet dėl brolių iš teutonų namo magistro [daromų] žiaurių nuoskaudų ir nesuskaičiuojamų išdavysčių jie visi nuo to tikėjimo atkrito [...].
Šventasis ir garbingasis tėve! Mes su krikščionimis kariaujame ne dėl to, kad sunaikintume katalikų tikėjimą, bet kad pasipriešintume mums [daromoms] skriaudoms, kaip tai daro krikščionių karaliai bei valdovai; tai matyti iš to, kad mes pas save turime brolių iš pranciškonų ordino ir iš dominikonų ordino ir jiems davėme visišką laisvę krikštyti, sakyti pamokslus ir atlikinėti kitas šventąsias apeigas. [...]
O dabar, šventasis ir garbingasis tėve, labai prašome atkreipti savo dėmesį į mūsų apverktiną būklę, nes mes, kaip ir kiti krikščionių karaliai, esame pasirengę visuose dalykuose jums paklusti ir priimti krikščionių tikėjimą, kad tik mūsų nevargintų anksčiau minėti kankintojai, būtent minėtasis magistras ir broliai.
B šaltinis (Iš 1387 m. Jogailos privilegijos bajorams)
Kiekvienas priėmęs katalikų tikėjimą karys ar bajoras ir jų palikuonys bei teisėtieji paveldėtojai turi ir turės visišką ir visokeriopą teisę valdyti, laikyti, naudotis, perduoti, perleisti, pakeisti, duoti, dovanoti ir laisvai vartoti pagal savo laisvą valią ir norą pilis, valsčius, kaimus, namus ir viską, ką iš tėvų palikimo valdo, taip, kaip panašiomis teisėmis naudojasi ir kiti kilmingieji kitose mūsų Lenkijos karalystės žemėse, kad neatrodytų, jog jie nelygūs teisių atžvilgiu, nors juos jungia tai, kad jie yra vienos karūnos pavaldiniai. [...] Pagal seną paprotį karo žygis pasilieka kiekvieno pareiga, kuri vykdoma savo nuostoliais ir išlaidomis.
C šaltinis (Iš 1415 m. Žemaičių skundo Konstanco susirinkimui)
Viso pasaulio krikščionių vadovams ir tautoms. Paklausykite, šlovintieji kunigaikščiai, dvasinių ir pasaulietinių reikalų tvarkytojai [...]. Išgirskite, prašome jus, kurie mylite teisingumą, baisią mūsų priespaudą, kuri mus ir mūsų šeimas didžiai sužalojo [...]. Jaunutes mūsų dukteris kryžiuočiai, bjaurodami kryžiaus šventumą, smurtu paverčia savo aistrų aukomis! [...] plačiai žinomą bajorą [...], jo žmoną ir vaikus surišo ir išvarė į Prūsus, o ten visus kaip vergus išžudė. [...] Kaimiečius išžudė be jokio pasigailėjimo. Kiek prispaustųjų vaitojimo pasigirdo mūsų krašte, kurio nuo amžių nebuvome girdėję! Kodėl jie (kryžiuočiai) delsia mus krikštyti, kodėl visame, kad ir dideliame mūsų krašte, nepastatė nė vienos bažnyčios? Maža to, net kunigo nedavė nė vieno! Išvada tegali būti viena, kad mus išmarinti ir išnaikinti jiems terūpėjo. [...] Todėl nužemintai prašome Jūsų Šventenybę (popiežių) padėti mums įvykdyti šventus mūsų norus, kad galėtume priimti šventą krikštą kaip tikėjimo ir meilės ženklą. [...] Mes esame Dievo padarai, sukurti pagal jo paveikslą, esame Dievo sūnūs, skirti laisvei [...]. Prašome įgalioti Jogailą ir Vytautą, kad jiedu, pasitelkę Vilniaus vyskupą Petrą ir Lvovo arkivyskupą Joną, atvyktų į Žemaitiją ir mus pakrikštytų, pastatytų mūsų krašte katedrą ir bažnyčių.
D šaltinis (Strasbūro Šv. Petro naujosios bažnyčios freskos „Tautų žygis prie kryžiaus“ fragmentas)
Užrašai ant vėliavų: „Hungaria“ – Vengrija, „Polonia“ – Lenkija, „Oriens“ – stačiatikių žemės, „Litavia“ – Lietuva.
A šaltinis (Iš Adamo Smito veikalo „Tautų turtas“, 1776 m.)
Visų tautų ir amžių patirtis rodo, kad vergų darbas, nors ir atrodo tekainuojantis vien jų išlaikymą, galiausiai yra visų brangiausias. Žmogus, negalintis įsigyti jokios nuosavybės, negali turėti jokio kito intereso, kaip tik valgyti kuo daugiau ir dirbti kuo mažiau. [...] Tuo metu, kai bet kokia ideologinė sistema yra visiškai arba su išlygomis atmetama, įsitvirtina aiški ir paprasta prigimtinės laisvės sistema. Kiekvienam žmogui, tol, kol jis nepažeidžia teisingumo įstatymų, paliekama visiška laisvė savaip siekti užsibrėžto tikslo ir savo veikla bei kapitalu konkuruoti su bet kurio kito žmogaus ar grupės žmonių veikla ar kapitalu. Valdovui telieka trys pareigos: 1-oji – ginti visuomenę nuo prievartos ir priešų užpuolimo; 2-oji – apsaugoti kiekvieną visuomenės narį nuo neteisybės bei priespaudos; 3-ioji – rūpintis kai kuriais viešaisiais darbais, kuriais niekada nesidomėtų atskiras žmogus ar nedidelė žmonių grupė. [...] Kiekvienai tautai, prekiaujančiai su kitomis tautomis, yra svarbu kuo pigiau nupirkti ir kuo brangiau parduoti. [...] Žmogus, kuris skolinasi išlaidoms, labai greitai žlugs, o tas, kas jam paskolino, paprastai turės progą apgailėti savo kvailumą.
B šaltinis (Iš Edmundo Berko kalbos Didžiosios Britanijos parlamente 1790 m.)
Prancūzai pasirodė kaip gabiausi pasaulyje griovimo architektai. Per tą itin trumpą laiką jie parvertė ant žemės savo monarchiją, Bažnyčią, kilminguosius, įstatymus, gėrybes, armiją, karinį laivyną, prekybą, menus ir gamintojus. Buvo pavojus neracionalios, [...] kruvinos ir tironiškos demokratijos ekscesų imitacijos. Religijoje jų pavyzdžio pavojus kyla ne iš netolerancijos, bet iš ateizmo; kvailo, nenatūraliai amoralaus, priešiško visam žmonijos orumui ir paguodai; o tai, atrodo, Prancūzijoje ilgą laiką buvo įkūnyta, [...] ir beveik pripažinta.
C šaltinis (Iš komunistų partijos manifesto, 1848 m.)
D šaltinis (1991 m. karikatūra)
Šmėkla klaidžioja po Europą – komunizmo šmėkla. [...] Visa ligšiolinių visuomenių istorija buvo klasių kovos istorija. Laisvasis ir vergas, patricijus ir plebėjas, dvarininkas ir baudžiauninkas, cecho meistras ir pameistrys buvo amžiname antagonizme vienas antram [...]. Iš žlugusios feodalinės visuomenės gelmių iškilusi šiuolaikinė buržuazinė visuomenė nepanaikino klasių priešingumo. [...] Visuomenė skyla į dideles priešiškas stovyklas, į dvi dideles, viena prieš antrą stovinčias klases – buržuaziją ir proletariatą. [...] Šiuolaikinė valstybės valdžia tėra komitetas, tvarkąs bendriausius visos buržuazijos klasės reikalus. [...] Komunistai savo teoriją gali išreikšti vienu teiginiu: privatinės nuosavybės panaikinimas. Sąžinės ir religijos laisvės idėjos reiškė tik laisvosios konkurencijos viešpatavimą [...]. Darbininkai neturi tėvynės. Tegul viešpataujančios klasės dreba prieš komunistinę revoliuciją. Proletarai neturi ko joje prarasti, išskyrus savo grandines. O laimės jie visą pasaulį.
Užrašas ant debesies: „Komunistų rojus“. Užrašas ant nešamo karsto: „Komunizmas“. Užrašas po karikatūra: „Negaliu patikėti savo akimis!“
1 ekscesas – nustatytų elgesio ribų peržengimas, išsišokimas
A šaltinis (Iš Antano Smetonos raštų)
Tauta yra ypatingas žmonių organizmas [...]. Valstybiškumo sąvoka yra tautai aukščiausia, valstybės sąvoka praneša bažnyčios ir luomų sąvokas [...]. Įsisenėjusi valdymo forma – parlamentarizmas – pergyvena didžiausią krizę. [...] Seimai tik barasi ir nebepaslenka dirbti. Valdžia, gelbėdama valstybės vairą, apsilenkia su konstitucijos dėsniais. [...]. Nėra laisvės be autoriteto, be jos ribų. [...] Tai mums primena istoringasis gruodžio 17 dienos įvykis. Prezidentas tuomet pasiėmė atsakomybę pertvarkyti valdymo formą tautiška linkme. [...] Liberalų skelbiama lygybė, kad politikoje profesoriaus balsas sveriąs tiek, kiek jo tarno balsas. Tai juk didžiausia nelygybė. Ir žmonių tarpe turi būti atranka.
Priešingas liberalizmui sąjūdis pasirodė trejopas: socialistiškai komunistiškas, fašistiškas ir autoritetiškas, dar neišryškėjęs jokia ypatinga doktrina. Materialistiškas socializmas, Karolio Markso pažiūromis grįstas, siekia pašalinti privatinę nuosavybę. Juo sekdama Sovietų Rusija tvarkosi. [...] Nacionalsocializmas skelbia fantastišką rasės teoriją, [...] yra kilęs Vokietijoje sąjūdis prieš žydus. [...] Atsirado fašizmo idėja; netrukus bus dešimt metų, kaip Italija valdosi jo principais. Tautininkų sąjungai patinka dabartinė Italijos politinė tvarka. [...] Iš Italijos galima daug pasimokyti, be jąja sekte sekti negalima. [...] Komunizmas Rusijoje iš Maskvos siekė patvinti visame pasaulyje. [...] Nacionalizmo tautiškumas siekia ne tik atgauti prarastąsias kare Vokietijos žemes, bet dar pasiimti žemių į rytus iš Pabaltijo ir toliau iš Rusijos.
B šaltinis (Iš Kazio Griniaus atsiminimų)
Nors aš tokių aukštų tarnybų niekad nemėgdavau [...], bet, demokratiškai savo žmonių grupės išrinktas, dėl principo sutikau tą vietą užimti [...]. Lenino ir Trockio sistema nesiskiria nuo caro Aleksandro III sistemos, [...] atsigavę rusai, kaip ir vokiečiai [...], grįžtų vėl prie savo senųjų tradicijų ir Lietuva nuo jų gautų tų pačių priemonių, kaip ir XIX šimtmety. Lenino-Trockio ir Musolinio valdymai dar per trumpi yra, kad galima būtų tą sistemą pavyzdžiu kitiems statyti [...]. Turime demokratinę tvarką, ja ir naudokimės, ją tobulinkime, mokykimės ja eidami valdytis, nepasiduokime revoliucijai iš dešinės [...]. Lietuviams reikia visokiais būdais rūpintis, kad visokie smurtai su žydais nepasikartotų, nes nuo jų galų gale gali nukentėti mūsų valstybė ir tauta [...]. Reikia apkaltinti valstiečių liaudininkų ir socialdemokratų Vyriausybę, kuri buvo neryžtinga ir nesiėmė priemonių laiku užgniaužti sąmokslą.
C šaltinis (Iš Aleksandro Stulginskio kalbos Steigiamajame seime)
Mūsų priešininkų buvo skelbiama pasauliui, jog lietuviuose nesą jokios politinės sąmonės, kad Lietuva – kažin koks tautų mišinys, kuriame nežinia kuriai turėtų priderėt vadovaujamos rolės. Rinkimuos dalyvavo daugiau kaip 90 nuošimčių piliečių, [...] paaiškėjo partijų ir srovių diferenciacija. Vadinasi, žmonėse esama išsivysčiusios politinės sąmonės. [...] Pilietinių teisių ir pareigų pamatus padės mūsų Valstybės konstitucija. Ji turės būt perdėm demokratinga, kaip ir visas mūsų kraštas, jame šeimininkaus pati tauta per renkamuosius atstovus. Lietuva turės būt savo Valstybės forma demokratinė respublika. [...] Norintieji dirbt žemės, bežemiai ir mažažemiai, pirmoj eilėj kariškiai, galės likt savarankiais ūkininkais. [...] Darbininkas [...] turės būt ne pramonės vergas, bet jos dalininkas. Mokslas turi būti prieinamas ne tik didžiūnų rūmams, bet ir kaimų bakūžėm. [...] Palaikydama Tautų Sąjungos idėjos įvykdymą, visuotinį nusiginklavimą, vyriausiojo teismo tautų kivirčam rišt steigimą, Lietuva nori su visom tautom, o ypač su kaimynėm, gyvent geriausiuos santykiuos.
D šaltinis (1938 m. karikatūra „Miręs parlamentarizmas“)
A šaltinis (Iš 1918 m. JAV prezidento Vudro Vilsono „Keturiolikos punktų“ taikos programos)
I. Atviros taikos derybos, po kurių neturi būti jokių slaptų tarptautinių susitarimų, o diplomatija ateityje turi veikti atvirai ir viešai. [...]
VI. Kariuomenės išvedimas iš visos rusų teritorijos ir toks visų Rusijos problemų sureguliavimas, kuris garantuos visišką ir laisvą kitų pasaulio tautų bendradarbiavimą, leis netrukdomai ir nevaržomai priimti laisvus jų politinės raidos ir nacionalinės politikos sprendimus ir garantuos Rusijos džiaugsmingą priėmimą į laisvų tautų bendriją, esant tokiam valdymui, kokį ji pati išsirinks [...].
VIII. Visa Prancūzijos teritorija turi būti išvaduota ir užimtos jos sritys sugrąžintos, o skriauda, kurią Prancūzijai padarė Prūsija 1871 m. [...], turi būti ištaisyta [...].
X. Austrijos-Vengrijos tautoms [...] reikia suteikti visas laisvos autonominės raidos galimybes.
XIII. Turi būti sukurta nepriklausoma lenkų valstybė, kuri jungtų teritorijas, neginčijamai apgyvendintas vien lenkų [...].
XIV. Ypatinga sutartimi turi būti įkurta visuotinė tautų asociacija, kuri suteiktų tiek didelėms, tiek mažoms valstybėms politinės nepriklausomybės ir teritorinio neliečiamumo abipusiai naudingas ir vienodas garantijas.
B šaltinis (Iš Didžiosios Britanijos premjero D. Loido Džordžo kalbos)
Atgimusios tautos kėlėsi iš savo kapų besotės ir alkanos, po ilgo pasninko savo vergovės požemiuose, [...] tos tautos graibstė, kas arčiausia, dar nenusimetusios numirėlio apdaro [...]. Tos tautos – tikėkite manimi – yra dar didesnės imperialistės negu Anglija ar Prancūzija, didesnės net už Jungtines Amerikos Valstijas. Man tai ypač skaudu kaip žmogui, kuris visą gyvenimą kovojo už mažų tautų laisvę. [...] Britų tauta nesirengia veltis į ginčus, kurie gali kilti dėl Lenkijos ar Aukštutinės Silezijos miesto Dancigo. Britams atrodo, kad to Europos kampelio gyventojai yra nepastovaus būdo ir lengvai įaudrinami; jie bet kurią akimirką gali kibti vieni kitiems į atlapus, ir bus labai sunku nustatyti, kas tame kivirče teisus, o kas ne.
C šaltinis (1919 m. karikatūra „Burbulų pūtimas“)
Užrašas ant burbulo: „Tautų Sąjunga“. Užrašas ant dubens: „Idealizmas“.
D šaltinis (Europa po Pirmojo pasaulinio karo)
