Adolfas Šapoka „Lietuvos istorija“

Adolfas Šapoka "Lietuvos istorija"Adolfas Šapoka (1906–1961) – Lietuvos istorikas, pedagogas, vienas iš 1936 m. veikalo „Lietuvos istorija“ autorių ir redaktorius.

„Lietuvos istorijos“ pirmasis leidimas 1936 m. išėjo 17500 egzempliorių tiražu. Tai buvo rekordinis Lietuvoje leistos knygos tiražas – tiek buvo spausdinama tik maldaknygių. Leidinys išliko svarbiu veikalu keletui dešimčių metų į priekį studijuojantiems Lietuvos istoriją.

Išeivijoje „Lietuvos istorija“ išleista pakartotinai tris kartus. Lietuvoje per visą sovietinės okupacijos laikotarpį ši knyga buvo žinoma ir skaitoma, žadino tautinę savimonę, skatino gilintis į nutylimus istorijos faktus. Prasidėjus tautiniam atgimimui, A. Šapokos „Lietuvos istoriją“ ėmė publikuoti „Kultūros barai“. 1989 m. „Lietuvos istorija“ išleista 100 000 egzempliorių tiražu. 1990 m. 155 000 tiražu išėjo pakartotinis leidimas.


Įvedamoji dalis

1. Tautos istorija ir jos mokymosi tikslas
2. Šaltiniai mūsų praeičiai pažinti
3. Mūsų istorijos šaltinių rinkiniai 
4. Lietuvos istorijos mokslas

Priešistorinis laikotarpis

1. Pabaltijo ir Lietuvos žemės paviršiaus susiformavimas
2. Žmogaus atsiradimas ir seniausioji Lietuvos krašto kultūra
3. Mūsų krašto priešistorinio žmogaus tautybės klausimas

Lietuva prieš susidarant vieningai valstybei

1. Aisčių kiltys ir jų gyvenamosios vietos istorinių laikų pradžioje
2. Aisčių krašto geografinės savybės ir kaimynai
3. Seniausios istorinės žinios apie aisčius
4. Senovės aisčių pragyvenimo šaltiniai ir ūkis
5. Senovės aisčių sodybos
6. Senovės aisčių visuomeninė santvarka
7. Senovės aisčių religija
8. Aisčių valstybinis gyvenimas seniausiais laikais (iki XIII a.)
9. Pirmieji bandymai krikštyti aisčių gimines
10. Kalavijuočių, arba Livonijos, ordinas
11. Kryžiuočių ordino atsikraustymas į Prūsus

Lietuvos valstybės kūrimo laikotarpis

1. Vidaus ir užsienio santykiai valstybei kuriantis
2. Mūšis ties Šiauliais (1236 m.) ir kalavijuočių susiliejimas su kryžiuočiais (1237 m.)
3. Mindaugo kovos dėl vieningos valstybės išlaikymo
4. Mindaugo krikštas ir karūnavimasis Lietuvos karaliumi (1251-1253 m.)
5. Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimas (1253 m.)
6. Mindaugo valstybės reikalai po krikšto ir karūnavimosi
7. Žemaičių kovos su ordinu ir Mindaugo prisidėjimas prie jų
8. Mindaugo nužudymas (1263 m.)
9. Lietuva po Mindaugo mirties — 1263—1270 m.
10. Traidenis (1270-1282 m.)

Lietuva, valdoma Gedimino giminės didžiųjų kunigaikščių

Patriarchalinės monarchijos laikotarpis

I. Vytenio ir Gedimino laikai

1. Lietuvos būklė po Traidenio mirties
2. Gediminaičių dinastijos pradžia
3. Vytenis (1295-1316 m.)
4. Gediminas (1316-1341 m.)
5. Gedimino karai su ordinu ir sumanymas krikštytis
6. Gedimino pastangos kelti krašto kultūrą
7. Gedimino valstybė
8. Gedimino valstybės santvarka
9. Lietuvos sostinės klausimas ir Vilniaus įkūrimo legenda

II. Algirdo ir Kęstučio laikai
1. Gedimino įpėdiniai
2. Kovos su vokiečių ordinu Algirdo ir Kęstučio laikais
3. Lietuvos kovos su Lenkija dėl Voluinės žemių
4. Lietuvos krikšto klausimas Algirdo ir Kęstučio laikais
5. Lietuvos santykiai su rusų kraštais Algirdo ir Kęstučio laikais
6. Algirdo ir Kęstučio valdymo charakteristika

III. Politinė krizė Lietuvoje 1377—1384 m.
1. Algirdo įpėdinis Jogaila ir jo politika
2. Jogailos pašalinimas iš Vilniaus ir Kęstučio mirtis
3. Vytauto kovos su Jogaila dėl tėviškės

IV. Jogailos ir Vytauto laikai
1. Lenkija prieš Jogailą išrenkant karalium
2. Jogailos išrinkimas ir karūnavimas Lenkijos karalium
3. Lietuva, Jogailai tapus Lenkijos karalium
4. Lietuvos krikštas (1387 m.)
5. Katalikų Bažnyčios organizacija ir katalikybės stiprinimas Lietuvoje
6. Antrosios Vytauto kovos su Jogaila
7. Vytautas — visos Lietuvos valdovas. Astravos sutartis (1392 m.)
8. Vytauto kovos su sričių kunigaikščiais ir valstybės suvienijimas
9. Vytauto santykiai su vokiečių ordinu ir Salyno sutartis (1398 m.)
10. Vytauto savarankiškumo didėjimas
11. Vytauto veikla rytuose ir Vorsklos mūšis (1399 m.)
12. Vorsklos mūšio padariniai ir jų likvidavimas
13. Vytauto kovos su ordinu dėl Žemaičių
14. Lietuvos ir Lenkijos karas su ordinu 1410 m.
15. Karo pabaiga ir Tomo taika (1411 m.)
16. Naujas sunormavimas santykių su Lenkija — Horodlės aktai (1413 m.)
17. Žemaičių krikštas (1413 m.) ir vyskupystės įkūrimas (1417-1421 m.)
18. Ginčas su ordinu dėl Žemaičių ir dėl jų sienos
19. Melno taika (1422 m.) ir Žemaičių ginčo pabaiga
20. Vytauto rytų politika jo gyvenimo pabaigoj
21. Vytauto pastangos sujungti rytų (pravoslavų) ir katalikų bažnyčias
22. Vytauto santykiai su Lenkija jo gyvenimo pabaigoj
23. Lucko suvažiavimas (1429 m.), Vytauto karūnacijos byla ir Vytauto mirtis
24. Vytauto asmuo ir jo valdymo reikšmė Lietuvai

V. Lietuva pereigoje iš pagoniškųjų laikų į krikščioniškuosius
1. Pagoniškosios Lietuvos kultūros lygio klausimas
2. Kariškasis senovės lietuvių kultūros pobūdis
3. Lietuvos perėjimas į krikščioniškąją Vakarų kultūrą
4. Senosios Lietuvos valstybinė santvarka
5. Senosios Lietuvos socialinė santvarka
6. Ekonominis senosios Lietuvos gyvenimas

VI. Vytauto politikos tęsėjų laikotarpis
1. Švitrigaila ir jo kovos su Lenkija (1430—1432 m.)
2. Zigmantas Kęstutaitis (1432—1440 m.) ir jo kovos su Švitrigaila
3. Bažnyčios suvažiavimas Bazely ir bažnytinės unijos klausimas
4. Zigmanto santykiai su Lenkija ir jo mirtis
5. Jogaila

Didžiųjų kunigaikščių monarchijos irimo ir ponų įsigalėjimo laikotarpis
I. Kazimiero laikai (1440—1492 m.) — pereinamasis laikotarpis
1. Kazimiero išrinkimas didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu (1440 m.)
2. Žemaičių kunigaikštystės privilegija
3. Kazimiero išrinkimas Lenkų karaliumi ir 1447 m. privilegija
4. Kazimiero karaliavimas Lenkijoje ir jo santykiai su Lietuva
5. Lenkų karas su kryžiuočių ordinu ir 1466 m. Torno taika
6. Lietuvos santykiai su Maskva Kazimiero laikais
7. Lietuvos vidaus santykiai Kazimiero laikais
8. Kultūrinė ir ekonominė Lietuvos būklė Kazimiero laikais
9. Kazimiero asmuo ir jo šeima

II. Lietuvos ir Lenkijos artėjimo laikai

1. Aleksandro (1492—1506 m.) išrinkimas didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu
2. Lietuvos santykiai su Maskva Aleksandro laikais
3. Lietuvos santykiai su Lenkija Aleksandro laikais
4. Ponų tarybos įsigalėjimas ir seimai
5. Aleksandro asmuo ir jo mirtis
6. Zigmantas II (1506—1548 m.) ir jo karai su Maskva
7. Prūsijos ordino sekuliarizacija (1525 m.)
8. Zigmanto II valdymo pabaiga ir jo žmona Bona
9. Zigmantas Augustas — didysis Lietuvos kunigaikštis (1544-1548—1572 m.)
10. Zigmanto Augusto ir Barboros Radvilaitės vedybos ir konfliktas dėl jos su lenkais
11. Livonijos prijungimas
12. Karai su Maskva Zigmanto Augusto laikais
13. Santykiai su Lenkija ir 1569 m. Liublino unijos aktas
14. Zigmanto Augusto valdymo pabaiga ir mirtis

Lietuvos vidaus santykiai XVI a.
I . Valstybinė Lietuvos santvarka XVI a.
1. Krašto valdymo aparatas iki XVI a. antrosios pusės
2. Teismų ir administracijos reforma 1564—1566 m.
3. Lietuvos įstatymai ir Statutas
4. Lietuvos apsaugos organizacija XVI amžiuje

II. Visuomeninė ir ekonominė Lietuvos santvarka XVI amžiuje
1. Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės luomai
2. Valstybės ūkis XVI amžiuje
3. Žemės reforma XVI a. — valakų sistema

III. Kultūriniai ir tikybiniai santykiai XVI amžiuje
1. Švietimas ir tautiškas susipratimas
2. Protestantizmas Lietuvoje
3. Jėzuitai Lietuvoje

Ponų ir bajorijos viešpatavimo laikotarpis

Lietuvos valstybės buitis ir santvarka, išmirus Gediminaičiams

1. Liublino unijos atneštieji naujoviškumai
2. Centro valdžia
3. Provincijų valdomieji organai
4. Įstatymų leidžiamasis organas — seimas
5. Kariuomenė
6. Iždas
7. Bajoriškosios laisvės ir Lietuvos valstybės vadai po unijos

Periodas kovos dėl valstybinio Lietuvos savarankiškumo

1. Pirmasis tarpuvaldis (1572—1573 m.)
2. Pirmoji elekcija ir Henrikas Valua (1573—1574 m.)
3. Tarpuvaldis ir Stepono Batoro (1576—1586 m.) elekcija
4. Stepono Batoro asmuo
5. Stepono Batoro karai su Maskva
6. Lietuvos vidaus gyvenimas Stepono Batoro laikais
7. Vyriausiojo Lietuvos tribunolo įkūrimas (1581 m.)
8. Stepono Batoro valdymo reikšmė ir jo mirtis

Lietuvos ir Lenkijos bajorijos susigyvenimo laikotarpis

I. Valstybė Vazų dinastijos laikais (1588—1668 m.)
a. Zigmanto Vazos laikai (1588—1632 m.)
1. Zigmanto Vazos elekcija ir naujasis Lietuvos Statutas
2. Zigmantas Vaza ir jo valdymas
3. 1606—1608 m. maištas (rokošas)
4. Bažnytinė Brastos unija (1596 m.)
5. Karai su Švedais dėl Livonijos
6. Lietuvos karo ir politikos vadai Zigmanto Vazos laikais
7. Didžioji Maskvos suirutė ir karai su Maskva
8. Zigmanto Vazos valdymo charakteristika

b. Vladislovo Vazos laikai (1632—1648 m.)
9. Vladislovo asmuo ir elekcija
10. Karas su Maskva ir Palianovos taika
11. Santykiai su Švedais Vladislovo laikais
12. Ramusis Vladislovo valdymo periodas
13. Ukraina ir kazokai

c. Jono Kazimiero laikai (1648—1668 m.)
14. Jonas Kazimieras ir jo elekcija
15. Pradžia 1654—1667 m. karo su Maskva
16. Karas su Švedais ir Kėdainių sutartis
17. Pabaiga karo su Maskva ir Andrusavos taika (1667 m.)
18. Jono Kazimiero valdymo pabaiga ir abdikacija

II. XVII amžius — pereinamasis laikotarpis
1. Valstybinio Lietuvos gyvenimo pakitimas
2. Lietuvos sienos Vazų laikais
3. Ekonominis gyvenimas Vazų laikais
4. Tikybiniai santykiai Vazų laikais
5. Švietimo reikalai ir katalikų mokyklos XVII a.
6. Kitatikių mokyklos
7. XVII a. mokyklose mokomieji dalykai
8. Kunigų ruošiamosios įstaigos
9. Lietuvių rašliavos pradžia Didžiojoje Lietuvoje
10. Lietuvos visuomenė XVII a.
11. Lietuvos ir Lenkijos valstybinės santvarkos blogybės; „aukso laisvė“

Bendrojo sugyvenimo su Lenkija laikotarpis
I. Valstybės pakrikimo laikai
1. Laikotarpio charakteristika

a. Dviejų saviškių karalių laikai (1669—1696 m.)
2. Mykolas K. Višniaveckis (1669—1673 m.) ir jo elekcija
3. Mykolo Višniaveckio valdymas ir mirtis
4. Lietuva M. Višniaveckio laikais
5. Jono Sobieskio (1674—1696 m.) elekcija
6. Jono Sobieskio politiniai planai ir jo valdymas
7. Lietuva Jono Sobieskio laikais
8. Sapiegų konfliktas su Vilniaus vyskupu Bžostausku

b. Saksų dinastijos laikai (1697—1763 m.)
9. Augustas II (1697—1733 m.) ir jo elekcija
10. Lietuva Augusto II elekcijos metu
11. Lietuvos ir Lenkijos „teisių sulyginimo įstatymas“ (coae quatio iurium, — 1697 m.)
12. Lenkų kalbos įvedimas Lietuvos teismuose
13. Augustas II ir jo politiniai siekimai
14. Tolimesnės Lietuvos bajorijos kovos su Sapiegomis ir 1700 m. Valkininkų konfederacija
15. Švedų antplūdis ir karas su jais
16. Stanislovo Leščinskio išrinkimas karalium ir karo pabaiga
17. Augusto II grįžimas į sostą
18. 1717 m. „nebylys seimas“
19. Karų padariniai Lietuvos ūkiui ir maras (1708—1711 m.)
20. XVIII a. pradžios karų padariniai Lietuvos valstybės gyvenimui
21. Augusto II valdymo pabaiga
22. Augustas III — svetimųjų pastatytasis karalius
23. Augusto III laikų valstybė
24. Kotryna II ir Čartoriskių sustiprėjimas

II. Reformų bandymų laikotarpis
1. Europa XVIII amžiuje
2. Respublika XVIII amžiuje
3. Stanislovo Augusto išrinkimas ir tarpuvaldžio kovos
4. Čartoriskių reformos
5. Radomo konfederacija ir Čartoriskių reformų apkarpymas
6. Baro konfederacija ir pirmasis Respublikos žemių padalinimas
7. Padalinimo patvirtinimas 1773—1775 m. seime
8. Valstybės perorganizavimas 1773—1775 m. seime
9. Nuolatinės Tarybos periodo reikšmė Lietuvai

III. Kultūrinė ir ekonominė būklė XVIII a. gale
1. Jėzuitų ordino panaikinimas ir Edukacinės Komisijos įkūrimas (1773 m.)
2. Lietuvos mokyklų būklė Edukacinės Komisijos laikais
3. Socialinis Lietuvos gyvenimas XVIII a. gale
4. Ekonominio gyvenimo kėlimas
5. Antanas Tizenhauzas, jo darbai ir nepasisekimai

IV. Paskutiniai reformų bandymai ir nepriklausomybės galas
1. Valstybė po pirmojo padalinimo iki reformuojamojo seimo
2. Ketverių metų (1788—1792) seimas
3. Ketverių metų seimo reformos
4. Reformos ir Lietuvos valstybės reikalai
5. Targovicos konfederacija (1792—1793 m.)
6. Antrasis Respublikos padalinimas (1793 m.)
7. Valstybės santvarka po II padalinimo
8. Kosciuškos sukilimas (1794 m.) ir nepriklausomybės galas

Lietuva rusų valdžioje

Senųjų tradicijų likvidavimo laikotarpis
I. Lietuva pirmoje XIX a. pusėje
1. Didžiosios Lietuvos kunigaikštijos žemių likimas istorijos būvyje
2. Rusų įvestoji tvarka
3. Napoleono karai ir sumanymas atgaivinti didžiąją Lietuvos kunigaikštiją
4. Užnemunė Prūsų valdžioje ir Lenkų karalystėje
5. Vilniaus universitetas ir Lietuvos švietimo reikalai XIX a. pradžioje
6. Tautiškasis Žemaičių bajorų sąjūdis XIX am. pradžioje
7. Valstiečių klausimas XIX a. pradžioje
8. 1831 m. sukilimas
9. Baudžiavos panaikinimas
10. 1863 m. sukilimas

II. Lietuvos rusinimas
1. Rusų valdžios pažiūros į Lietuvą ir rusinimo politika
2. Galutinis baudžiavos panaikinimas ir valstiečių būklės sutvarkymas
3. Krašto valdymo reformos panaikinus baudžiavą
4. Užnemunė po 1863 m. sukilimo
5. Rusinimas per mokyklas
6. Gimnazijos
7. Mokyklos Užnemunėje
8. Lietuviškosios spaudos uždraudimas
9. Bažnyčios ir religinio gyvenimo suvaržymas
10. Blaivybės brolijos ir jų uždraudimas
11. Rusų kolonizacija Lietuvoje

Tautiškasis atgimimas
1. Naujoji gadynė
2. Tautiškojo sąjūdžio pradžia
3. Kova dėl lietuviškosios spaudos
4. Slaptoji periodinė lietuvių spauda ir jos programa
5. Kova su Lietuvos rusinimu ir pravoslavinimu
6. Tautiškas susipratimas gimnazijose ir kunigų seminarijose
7. Spaudos draudimo panaikinimas (1904 m.)
8. 1905 m. revoliucija ir Didysis Vilniaus Seimas
9. Lietuviai Rusijos Dūmoje
10. Tautos švietimo darbai po 1905 m.
11. Tautiškojo sąjūdžio santykiai su nutautusia bajorija
12. Kovos dėl lietuviškų pamaldų bažnyčiose
13. Mūsų kaimo būklė prieš didįjį karą

Nepriklausomos Lietuvos gyvenimas

I. Didžiojo karo ir valstybės atstatymo laikotarpis
1. Lietuva didžiojo karo pradžioje
2. Lietuvių tremtiniai Rusijoje
3. Lietuva vokiečių okupacijoje
4. Lietuvių veikla Amerikoje, Šveicarijoje ir kitur
5. Tarybos darbai okupuotoje Lietuvoje ir nepriklausomybės paskelbimas

II. Nepriklausomybės kovos

1. Krašto gynimo organizavimas
2. Kovos su rusais bolševikais ir taika su jais
3. Kovos su bermontininkais
4. Pradžia konflikto su lenkais
5. Lenkų sąmokslas Lietuvoje (P. O. W.)
6. Vilniaus atgavimas, Suvalkų sutartis ir generolo Želigovskio smurtas
7. Karas su Lenkais ir byla Tautų Sąjungoje

III. Valstybės tvarkymas
1. Steigiamasis seimas ir konstitucija
2. Žemės reforma
3. Savosios valiutos įvedimas

IV. Tarptautinių santykių plėtimas
1. Įstojimas į Tautų Sąjungą ir Lietuvos pripažinimas de jure
2. Lietuvos Latvijos sienos nustatymas
3. Klaipėdos krašto prijungimas
4. Santykiai su Lenkija paskutiniaisiais metais
5. Santykiai su Šv. Sostu ir Lietuvos Bažnyčios reikalai
6. Specialines Lietuvos sutartys su kitomis valstybėmis
7. Lietuvos vidaus politinė raida ir 1926 m. gruodžio 17 d. perversmas

Atskirtųjų lietuvių tautos dalių likimas

1. Lietuvių tautos ploto siaurėjimo istorijos būvyje

I. Latvių tautos kelias
1. Latviai svetimųjų valdžioje
2. Tautiškas latvių atbudimas
3. Nepriklausomosios Latvių valstybės įkūrimas

II. Mažoji Lietuva Vokiečių valdžioje
1. Kryžiuočių ordino nukariavimai ir jo valstybė
2. Ordino valstybės visuomenė
3. Pavergtųjų aisčių būklė ordino valdžioje
4. Mažosios Lietuvos likimas ordinui žuvus
5. Mažosios Lietuvos lietuvių būklė XVI ir XVII a.
6. Lietuvių suvaržymai XVII a. gale
7. Mažosios Lietuvos lietuvių būklė XVIII a.
8. Lietuviškumas ir lietuvių kalba Mažojoje Lietuvoje XVIII a.
9. Lietuvių vokietinimas XIX a.
10. Mažosios Lietuvos lietuvių kovos dėl savo teisių
11. Kultūrinė Mažosios Lietuvos lietuvių veikla ir tautiško susipratimo augimas
12. Lietuvių būklė Mažojoje Lietuvoje šiais laikais

II. Lietuviai emigracijoje
a. Emigracijos pradžia ir centrai
1. Emigracijos pradžia
2. Lietuviai Šiaurinėje Amerikoje
3. Lietuviai Pietinėje Amerikoje
4. Lietuviai kituose pasaulio kraštuose

b. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai
1. Ekonominė Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių būklė
2. Lietuvių organizavimosi pradžia Jungtinėse Amerikos Valstijose
3. Lietuvių draugijos Jungtinėse Amerikos Valstijose
4. Lietuvių spauda Jungtinėse Amerikos Valstijose
5. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių ryšiai su Lietuva
6. Tautiškasis judėjimas Lietuvoje ir JAV lietuviai
7. Dabartinė JAV lietuvių būklė
c. Kultūrinė lietuvių išeivių būklė kituose kraštuose
1. Lietuviai Pietų Amerikoje
2. Lietuviai kituose ne Europos kraštuose
3. Lietuviai išeiviai įvairiose Europos valstybėse
d. Lietuvių emigracijos problema
1. Emigracijos politika
2. Lietuvių emigracijos tvarkymas