II dalis
Į klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais ir žiniomis. Atsakymus surašykite laukeliuose; patikrinę testą, palyginkite juos su vertinimo instrukcija ir įsivertinkite taškus.
A šaltinis (Iš Ipatijaus metraščio)
Kunigaikščiaudamas Lietuvos žemėje, [jis] pradėjo žudyti savo brolius ir brolėnus, o kitus išvijo iš krašto ir pradėjo kunigaikščiauti vienas visoje Lietuvos žemėje; ir labai išpuiko, ir reikalavo būti šlovinamas ir garbinamas, ir nepakentė priešingo sau nieko. Turėjo jis sūnų Vaišelgą ir dukteris; dukterį išleido už Švarno Danilovičiaus į Cholmą; Vaišelga pradėjo valdyti Novgorodą.
B šaltinis (Iš 1323 m. valdovo laiško užsienio miestų gyventojams)
Taip pat, be visa to, [ką suteikė] mūsų pirmtakai, jau šiuo savo raštu skelbiame, jog mūsų žemė karališka malone yra laisva [nuo mokesčių], nuo muitų ir kelio prievolių visiems pirkliams, riteriams, vasalams; juos aprūpinsiu pajamomis – kiekvieną pagal jo padėtį; [tai suteiksiu] bet kokios padėties amatininkams, būtent meistrams, kurpiams, račiams, akmenskaldžiams, druskininkams, malūnininkams, sidabrakaliams, svaidomųjų prietaisų gamintojams, žvejams ir [kitiems] bet kokios padėties; tegu jie atvyksta [į mūsų žemę] su vaikais, žmonomis ir galvijais, tegu ateina ir išeina pagal savo norą visiškai be jokio trukdymo; tai šiuo savo laišku užtikrindami, prižadame, kad jie bus saugūs ir neliečiami jokių neteisėtų mano pavaldinių pretenzijų.
Žemdirbiams, norintiems atvykti į mūsų karalystę ir čia pasilikti, duodame [žemę] bei suteikiame [privilegiją] dešimt metų [ją] dirbti laisvai ir be mokesčių, o pusę to laiko tebūna jie atleisti nuo bet kokios karališkos prievolės; minėtam terminui praėjus, atsižvelgiant į žemės derlingumą, jie duos dešimtinę, kaip ir kitose karalystėse bei tautose paprastai jie duodavo, tačiau su tokiu [skirtumu], kad mūsuose grūdas bus gausesnis, negu paprastai yra kitose karalystėse.
C šaltinis (Iš knygos „Lietuvos valstybės istorija“)
Jis buvo labai energingas karvedys, gebėjo aprėpti didžiulės valstybės reikalus. Juodu su [broliu] labiau tikėjo ginklu nei diplomatija. Suprasdami politinę krikščionybės svarbą, liko pagonys. Juodu gerai veikė konkrečiomis aplinkybėmis [...]. Iš pradžių [jis] ir Rusioje, ir kare su kryžiuočiais daug laimėjo, tačiau valdymo pabaigoje pateko į krizę, nes nepaprastai padidėjo kryžiuočių spaudimas, ekspansija Rusioje atsitrenkė į rusų valstybę Maskvą. Svarbi sunkumų priežastis buvo politinis ir kultūrinis konservatizmas, vedęs į izoliaciją, trukdęs modernizuoti kraštą. Šis konservatizmas buvo kryžiuočių agresijos išdava, nebuvo rasta būdų jo atsikratyti. Didžiausias [jo] laimėjimas buvo atlaikyti kryžiuočių puolimai ir, suderinus Gediminaičių interesus, išlaikyta nesusiskaldžiusi valstybė.
D šaltinis (LDK XIII–XV a.)
1 prievolė – обязанность, повинность – obowiązek
A šaltinis (Iš keliautojo dienoraščio)
Spalio 12 diena. Antrą valandą nakties pasirodė žemė. Rytą išlipu į mažą salelę. Išskleidžiu karalystės vėliavą, Karaliaus ir Karalienės vardu paskelbiu tą žemę Ispanijos nuosavybe.
Spalio 24 diena. Išplaukiu į salą, kurią indėnai, plaukiantys su manim, vadina Kolba [Kuba]. Jei tikėčiau jų pasakojimais apie jos dydį ir turtingumą, tai turėtų būti Sipangu [taip Markas Polas buvo pavadinęs Japoniją], esanti šiame krašte, kaip spėju iš matytų žemėlapių. Indėnai sako, kad saloje daug perlų, aukso ir prieskonių.
B šaltinis (Iš Antonijaus Pigafeto dienoraščio)
Mes perplaukėme sąsiaurį ir atsidūrėme Ramiajame vandenyne. Praleidome tris mėnesius ir dvidešimt dienų be jokio šviežio maisto. Valgėme džiūvėsius, kurie jau buvo nebe džiūvėsiai, o dulkės, pilnos straubliukų ir dvokiančios žiurkių šlapimu. Gėrėme gelsvą, jau seniai padvisusį vandenį. Suvalgėme taip pat keletą jaučio odų, dengusių didžiosios rėjos viršų ir saugojusių takelažą. Bet tos odos, veikiamos saulės, lietaus ir vėjo, pasidarė tokios kietos, kad turėjome keturias ar penkias dienas mirkyti jas jūroje. Paskui paklodavome jas kuriam laikui ant žarijų, o po to valgydavome; taip pat dažnai valgėme malkų drožles. Žiurkė kainavo pusę dukato (maždaug 1,16 aukso eskudo), bet ir už tiek nelabai jų teatsirasdavo.
C šaltinis (Iš portugalo jūrininko pasakojimo)
Kitą dieną grįžo tie patys laivai; tada kapitonas nusiuntė vieną mūsų įkaitą į Kalikutą, ir tie, kurie jį lydėjo, nuvedė jį pas du Tuniso maurus, mokančius kastiliškai ir genujietiškai, ir štai kaip jis buvo pasveikintas žodis žodin: „Koks velnias čia tave atnešė?“ Ir jie jį paklausė, ko mes čia taip toli atplaukėme, ir jis jiems atsakė, kad mes atplaukėme ieškodami krikščionių ir prieskonių. Jie jam tarė: „Tai kodėl čia savo žmonių neatsiunčia nei Kastilijos, nei Prancūzijos karaliai, nei Venecijos senjorija?“ O jis atkirto, kad Portugalijos karalius nenorėtų leisti šiems valdovams siųsti savo žmones į šiuos kraštus; jie atsakė, kad jis gerai darąs.
D šaltinis (XV–XVI a. Didieji geografiniai atradimai)
1 prielaida – предпосылка – przesłanka
A šaltinis (Iš Petro Klimo kreipimosi į Lenkijos užsienio reikalų ministrą)
Jau keliais atvejais Lietuvos Vyriausybė yra pareiškusi esanti tvirtai nusistačiusi rišti draugiškai visus neišspręstus klausimus tarp Lietuvos ir Lenkijos. Tuo nusistatymu vaduodamasi, Lietuvos Vyriausybė įrodė savo taikingumą derybose Suvalkuose, vengdama kraujo praliejimo, kurs galėtų sukliudyti ateityje gerus santykius tarp abiejų valstybių ir pasunkintų išsprendimą klausimų, kurie sukėlė dabartinį konfliktą. Lietuvos Vyriausybė, nusistačiusi visada laikytis tos elgsenos, jaučiasi turinti teisę laukti to paties ir iš Lenkų Vyriausybės. [...] Visi tie žygiai, niekuo nepamatuoti ir nepateisinami dabartinėmis aplinkybėmis, mus verčia kreipti Jūsų dėmesį į jų prieštaravimą Lenkų Vyriausybės įsipareigojimams Tautų Sąjungai, taip pat ir pažadams, kuriuos padarė lenkų delegacija Suvalkuose.
B šaltinis (Iš Klaipėdos krašto konvencijos, pasirašytos 1924 m. gegužės 8 d.)
1 straipsnis Britų imperija, Prancūzija, Italija ir Japonija, kurios drauge su Amerikos Jungtinėmis Valstybėmis, kaipo svarbiausios Santarvės ir su jomis susidėjusios valstybės, pasirašė Versalės traktatą, perduodama Lietuvai šioje konvencijoje numatytomis sąlygomis visas teises ir titulus, kuriuos jos turi paėmusios nuo Vokietijos, eidamos Versalės traktato straipsniu 99, teritorijoje tarp Baltijos jūros, Rytų Prūsijos vasaros rytų sienos (kaip ji yra aprašyta minėto traktato straipsnyje 28 ir kaip ji ypač nurodyta laiške, kurį
Santarvės vyriausybių Ambasadorių konferencijos pirmininkas pasiuntė Vokietijos ambasadoriui Paryžiuje 1921 metų liepos 18 d.) ir buvusios sienos tarp Vokietijos ir Rusijos. Ta teritorija šioje konvencijoje bus vadinama „Klaipėdos teritorija“. [...]
15 straipsnis Klaipėdos teritorijos suvereniteto teisės arba jų vykdymas negali būti perduotas be aukštųjų susitariančių šalių sutikimo.
C šaltinis (Iš Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos posėdžio protokolo)
Ministrų Taryba, apsvarsčiusi susidariusią padėtį ir nerasdama kitokios išeities, laiko, kad ji yra priversta Vokietijos vyriausybės reikalavimą priimti. [...]
Gresiančio pavojaus iš Vokietijos pusės akivaizdoje Ministrų Taryba neranda galimumo įvykdyti Lietuvos ir Britų imperijos, Prancūzijos, Italijos ir Japonijos konvencijos dėl Klaipėdos teritorijos 15 str. nuostato reikalavimus. Užsienio reikalų ministrui pavedama tik painformuoti Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos įgaliotus ministrus Kaune apie Vokietijos vyriausybės reikalavimą grąžinti Klaipėdos kraštą reichui.
D šaltinis (1939 m. karikatūra „Aviacijos gadynėj“)
Užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys iš dėdės parveža lauktuvių.
A šaltinis (Josifas Stalinas apie I penkmečio plano tikslus, 1933 m.)
Pagrindinis penkmečio plano uždavinys buvo pereiti nuo smulkiosios kaimo ekonomikos į didžiosios kolektyvinės ekonomikos kelią, kartu užtikrinant ekonominę socializmo bazę kaime ir taip panaikinant galimybę restauruoti kapitalizmą Sovietų Sąjungoje.
Penkmečio plano uždavinys buvo sukurti šalyje visas technines ir ekonomines sąlygas šalies gynybiniam pajėgumui maksimaliai pakelti bei suteikti galimybę suduoti stiprų atkirtį kiekvienam ginkluotos intervencijos bandymui, kiekvienam ginkluotos išorės agresijos bandymui...
Kas gi diktavo šį pagrindinį penkmečio plano uždavinį? Kas jį pateisino? Reikalas likviduoti ekonominį ir techninį SSRS atsilikimą, pasmerkiantį ją nepavydėtinai egzistencijai; reikalas sukurti šalyje sąlygas, kurios leistų jai ne tik pasivyti, bet ilgainiui ir pralenkti ekonominiu bei techniniu atžvilgiu išsivysčiusias kapitalistines šalis...
B šaltinis (Ištrauka iš Adolfo Hitlerio kalbos, sakytos 1937 m.)
Praėjo ketveri metai nuo akimirkos, kai prasidėjo didžiausia nacionalinė revoliucija ir reforma, kokią tik Vokietija buvo patyrusi. [...] Nacionalsocialistinė programa keičia individualybių koncepciją į liaudies koncepciją, kurioje visus žmones sieja jų kraujas ir žemė. Iš visų užduočių, kurios mūsų laukia, išsaugoti savo rasę yra didžiausia ir švenčiausia. Tai neatitolins mūsų nuo kitų tautų, atvirkščiai, tai pirmą kartą mus atves į savitarpio supratimą... Jie [užsienio valstybių politikai] kalba apie demokratiją ir diktatūrą, bet nesupranta, kad šioje šalyje įvykusi revoliucija gali būti pavadinta demokratiškiausia tikrąja šio žodžio prasme. [...] Dabar yra tik vienas Vokietijos suverenumo atstovas – jos liaudis. Todėl ji yra pagrindas, o partija, valstybė, armija, pramonė, teisingumas ir t. t. yra tik priemonės jai remti. Kai atėjau į valdžią, buvo 6 milijonai bedarbių, ūkininkai atrodė pasmerkti žlugti. Šiandien turite pripažinti, kad aš ištesėjau savo pažadus. Vokietijoje nebus streikų ar lokautų, nes kiekvienas turi tarnauti nacijos interesams. [...] Atkurti vokiečių tautos garbę buvo sunkiausia ir drąsiausia užduotis mano gyvenime.
C šaltinis (Deivido Lou 1939 m. rugsėjo 20 d. karikatūra „Pasimatymas“)
A. Hitleris: „Sakyčiau, kad tai visuomenės padugnės.“ J. Stalinas: „Manau, kad tai kraugeriški darbininkų žudikai.“
1 lokautas – darbo ginčų sprendimo veiksmas, kai darbdavys sustabdo gamybą, nutraukia veiklą ir atleidžia darbuotojus,
siekdamas, kad jie atsisakytų savo reikalavimų arba juos pakeistų.