Istorijai.lt

2011 m. istorijos valstybinis brandos egzaminas

60klausimų
100taškų
180min.
spręsta 4 232 kartus

I dalis (01-25) tikrinama automatiškai; II dalies (atvirųjų klausimų) atsakymus palyginkite su vertinimo instrukcija ir įsivertinkite patys.

Atsakyta 0 iš 60
  1. 01 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad Lietuva yra:
  2. 02 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, jog „Seimą sudaro ... atstovai“. Kurį žodį reikėtų įrašyti daugtaškio vietoje?
  3. 03 Kuris teiginys yra teisingas pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją?
  4. 04 Kurios teisės piliečiams NEGARANTUOJA 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija?
  5. 05 Kurią funkciją pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją atlieka Vyriausybė?
  6. 06 Kas pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymu tvirtina valstybės biudžetą?
  7. 07 Kurios tarptautinės organizacijos institucija yra Europos Parlamentas?
  8. 08 Kurią funkciją pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją atlieka Respublikos Prezidentas?
  9. 09 Pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose:
  10. 10 Šiame žemėlapyje sutartiniais ženklais pavaizduota:
    Iliustracija
  11. 11 Kuris iš šių reiškinių būdingas senovės Romos imperijai?
  12. 12 Kuri iš šių deivių laikoma senovės Romos deive?
  13. 13 Kurioje eilutėje senovės Romos valstybės valdymo formų chronologinė seka yra teisinga?
  14. 14 Kurioje eilutėje yra išvardytos TIK senovės Romai būdingos sąvokos?
  15. 15 Kaip vadinosi turėjęs kolonijų senovės graikų miestas?
  16. 16 Europiečiai skaitmenis ir skaičiavimo sistemą perėmė iš:
  17. 17 Kas anksčiausiai priėmė krikščionybę?
  18. 18 Kuriam architektūros stiliui priskiriamas šiame paveikslėlyje pavaizduotas statinys?
    Iliustracija
  19. 19 1251 metai NELAIKOMI Lietuvos krikšto metais, nes:
  20. 20 Kuris iš šių reiškinių yra būdingas viduramžiams?
  21. 21 Kas ėjo valstybės vadovo pareigas tuo metu, kai buvo priimta dabartinė Lietuvos Respublikos Konstitucija?
  22. 22 Nurodykite, kurios istorinės asmenybės veiklą liudija šie duomenys:
    „Profesionalus karininkas, 1944 m. tapo Vietinės rinktinės bataliono vadu, nuo 1945 m. įsijungė į partizaninį antisovietinį judėjimą, 1949 m. partizanų vadų suvažiavime išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjungos tarybos prezidiumo pirmininku, turėjo aukščiausią partizanų generolo laipsnį.“
  23. 23 Kuri iš šių valstybių šaltojo karo metais NEBUVO padalyta?
  24. 24 Kuri iš šių Lietuvos politinių organizacijų susikūrė po Antrojo pasaulinio karo?
  25. 25 Kas vyko Lietuvoje 1922–1926 m.

  26. II dalis

    Į klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais ir žiniomis. Atsakymus surašykite laukeliuose; patikrinę testą, palyginkite juos su vertinimo instrukcija ir įsivertinkite taškus.

  27. A šaltinis (Žemėlapis-karikatūra)

    Žemėlapis-karikatūra: Lietuvos teritoriją iš trijų pusių (1, 2, 3) tempia rankos, pažymėti Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Ryga

  28. B šaltinis (Iš nepriklausomybės deklaracijos)

    Lietuvos Taryba <...> nutarė kreiptis į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes šiuo pareiškimu: Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18–23 d. 1917 metais skelbia atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskiriant nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis. Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas Steigiamasis Seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.

  29. C šaltinis (Iš dviejų valstybių sutarties)

    2. Kad Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė yra jau vienas neišskiriamas vienalytis kūnas, taip pat viena bendra neišskiriama valstybė, kuri iš dviejų valstybių ir tautų susidarė ir susijungė į vieną tautą (visuomenę). 3. O kad toms dviem tautoms visiems laikams įsakinėtų viena galva, vienas valdovas ir vienas bendras karalius, kuris bus renkamas bendrais lenkų ir lietuvių balsais ir rinkimus atliekant Lenkijoje, o paskui patepimą Lenkijos karaliumi ir vainikavimą darant Krokuvoje.

  30. D šaltinis (Iš sutarties)

    ... nors daug imperatorių, karalių ir visokiausių valdovų labai troško, ir net reikalavo su tuo didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu jungtuvėmis sudaryti amžiną giminystę, tačiau šį dalyką visagalis dievas paliko jos karališkosios didybės asmeniui. Todėl, Šviesiausioji valdove, atsižvelgdama į tą išganingąją paslaptį, jūsų didenybė tegu priima tą viešpatį Jogailą, didįjį kunigaikštį, į sūnus, o geriausiąją valdovę Jadvygą, jūsų brangiausiąją dukterį, Lenkijos karalienę, tegu sujungia su juo teisėta moteryste. Duota Krėvoje, <...> 1385 Viešpaties metais.

  31. 26 Pateikti šaltiniai (A, B, C ir D) atspindi kelių šimtmečių Lietuvos istorijos laikotarpį. Nurodykite šio laikotarpio ribas: pradžios ir pabaigos amžių. (2 t.)

  32. 27 Kuris istorinis įvykis atsispindi šaltinyje A? Ką jame simbolizuoja skaičiais 1, 2, 3 pažymėtos rankų poros? (4 t.)

  33. 28 Nurodykite tikslią dokumento, kurio ištrauka pateikta šaltinyje B, priėmimo datą.

  34. 29 Paaiškinkite, kodėl šaltinio B dokumente iš kitų valstybių yra išskiriamos Rusijos ir Vokietijos valstybės. (2 t.)

  35. 30 Nurodykite, kuriuos šaltinio B dokumento žodžius apie Lietuvos valstybės praeitį paaiškina šaltiniai C ir D. Kaip šaltiniai C ir D papildo tuos šaltinio B žodžius? (2 t.)

  36. 31 Kokiu istoriniu terminu vadinama sutartis, kurios ištrauka pateikta šaltinyje C? Pateikite savo atsakymą įrodantį argumentą. (2 t.)

  37. 32 Kokia išorės priežastis lėmė, kad LDK sudarė sutartį, kurios ištrauka pateikta šaltinyje C?

  38. 33 Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, paaiškinkite, kuo skyrėsi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės statusas po šaltiniuose C ir D pateiktų sutarčių pasirašymo. (2 t.)

  39. 34 Kokie esminiai pokyčiai įvyko Jogailos gyvenime per porą metų po šaltinyje D minimos sutarties sudarymo? Paminėkite du pokyčius. (2 t.)

  40. 35 Kokia bendra tema sieja visus šaltinius (A, B, C ir D)? Pasirinktinai nurodykite dar vieną tinkamą šiai temai praplėsti dokumentą ir jo priėmimo metus. (2 t.)

  41. A šaltinis (Kortų gamyba Paryžiuje)

    Graviūra: kortų gamybos dirbtuvė Paryžiuje, darbininkai prie stalų ir presų

  42. B šaltinis (Kalvystė)

    Graviūra: kalvis dirbtuvėje prie žaizdro su dumplėmis

  43. C šaltinis (Audimas)

    Nuotrauka: audimo fabriko salė su mechaninėmis staklėmis ir darbininke

  44. D šaltinis (Iš chrestomatijos)

    Ilgą kelią nueidavo medvilnė, kol tapdavo medžiaga. Brukykloje mašinos ją supašydavo į smulkius kąsnelius, išvalydavo priemaišas, išlygindavo, paklodavo tankiu minkštu sluoksniu. Iš čia medvilnės pluoštai patekdavo į verpyklą, kur virsdavo šiurkščiais storais verpalais – knatais. Verpalai eina iš vienos mašinos į kitą, kol siūlai tampa pakankamai stiprūs ir ploni. Šoka tūkstančiai verpsčių, darbininkai bėgioja nuo mašinos prie mašinos.

  45. E šaltinis (Iš chrestomatijos)

    3. Kiekvienas Paryžiaus audėjas gali turėti savo namuose dvejas plačias stakles ir vienerias siauras, o ne savo namuose jis negali turėti jokių. 8. Kiekvienas vilnos audėjas savo namuose gali laikyti ne daugiau kaip vieną mokinį, bet jis negali mokinio imti trumpesnei kaip 4 metų tarnybai ir už 4 Paryžiaus livrus arba 5 metų tarnybai už 60 Paryžiaus su, arba 6 metų tarnybai už 20 Paryžiaus su, arba 7 metų tarnybai be pinigų. 47. Niekas (...) neturi pradėti darbo prieš saulės patekėjimą, jeigu nenori mokėti baudos. 51. Pameistriai audėjai privalo baigti darbą, kai tik nuskambės pirmasis varpo dūžis vakarinėms pamaldoms.

  46. 36 Kurie du istoriniai laikotarpiai atsispindi šaltiniuose A, B, C, D, E? Įvardykite abu laikotarpius ir nurodykite, kokios ekonominės sanklodos vyravo šiais istoriniais laikotarpiais. (2 t.)

  47. 37 Remdamiesi šaltiniais A, B, C, D, E, įvardykite tris juose vaizduojamas ir aprašomas gamybos organizavimo formas. Nurodykite kiekvieną formą apibūdinančius šaltinius. (3 t.)

  48. 38 Remdamiesi šaltiniais A, B, C, padarykite išvadas apie tai, kurioje įmonėje darbo našumas buvo aukščiausias, o kurioje – žemiausias. Nurodykite du skirtumus, lėmusius šių įmonių darbo našumą. (4 t.)

  49. 39 Remdamiesi šaltiniu D ir žiniomis, nurodykite du technikos išradimus, po kurių buvo įgyvendinta šiame šaltinyje aprašyta gamybos forma. (2 t.)

  50. 40 Paaiškinkite, kodėl šaltinyje E aprašomais laikais, ilgėjant mokinio tarnybos laikui, mažėjo jo mokestis už mokslą.

  51. 41 Dažnai teigiama, jog šaltinyje E aprašyta gamybos organizavimo forma iš pradžių skatino gamybos vystymąsi, o vėliau ėmė trukdyti gamybos augimui. Paaiškinkite, kuo grindžiami tokie skirtingi vertinimai. (2 t.)

  52. 42 Šaltiniuose D ir E aprašomos skirtingos gamybos organizavimo formos. Remdamiesi šaltinių informacija ir žiniomis, nurodykite tris jų skirtumus. (3 t.)

  53. A šaltinis (Iš 1979 m. 1310 asmenų pareiškimo TSKP CK, Lietuvos TSR švietimo ministerijai)

    Iki šiol LTSR bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose vaikai rusų kalbos buvo mokomi nuo 2 klasės II pusmečio ir aukštosiose mokyklose lietuviams buvo dėstoma daugiausia gimtąja kalba. Visasąjunginės mokslinės partinės konferencijos „Rusų kalba – TSRS tautų draugystės ir bendradarbiavimo kalba“ rekomendacijose siūloma pradėti mokyti rusų kalbos ikimokyklinėse įstaigose nuo 5 m. amžiaus, o bendrojo lavinimo mokyklų vyresnėse klasėse, visose profesinėse, specialiųjų vidurinių ir aukštųjų mokyklų 2–3 kursuose pradėti dėstyti tik rusiškai, jeigu mokiniai ir studentai to pageidauja. <....> TSRS ir LTSR konstitucijos garantuoja visiems piliečiams galimybę mokytis gimtąja kalba. Todėl prašome palikti iki šiol buvusią tvarką.

  54. B šaltinis (Iš Lietuvos istorijos chrestomatijos)

    Kalbama, kad reichskomisariatas dabar, esą, veda derybas su Rytų ministerija apie galutinį Lietuvos universitetų likimą. Iš esmės reikia pasakyti, kad universitetams uždaryti buvo parinktas tinkamas momentas. Atsižvelgiant į tai, kad lietuvių tauta ateityje turėtų būti suvokietinta, čia susidarė nuomonė, jog nereikia kelti universiteto arba kai kurių fakultetų atidarymo klausimo, nes universitetas visuomet buvo lietuvių tautos nacionalinio šovinizmo ugdymo židinys.

  55. C šaltinis (Iš JAV lietuviškai leisto žurnalo straipsnio (1960 m.)

    Lietuvos pradžios ir vidurinė mokykla per 13 metų turėjo 13 736 pamokas berniukams ir 13 804 pamokas mergaitėms. Okupuotos Lietuvos vienuolikametė turėjo 11 118 pamokų. Išmesta 884 tikybos pamokos, 612 lotynų kalbos, 340 tėvynės pažinimo, sumažinta 255 istorijos, 102 geografijos, 68 visuomenės mokslų, 102 filosofijos įvado, 510 piešimo, 510 fizinės kultūros, 476 dainavimo, 272 rankdarbių. Iš viso išmesta 4 131 pamoka. Vietoj jų pridėta lietuvių kalbai 306 pamokos, 493 pamokos pirmai svetimai kalbai (rusų), 85 pamokos antrai svetimai kalbai, 136 pamokos matematikai, 17 pamokų gamtai, 476 pamokos praktikai dirbtuvėse ar žemės ūkio mašinoms ir elektrotechnikai. Viso naujų pridėta 1 513 pamokų.

  56. D šaltinis (Iš atsiminimų apie vienerius mokslo metus)

    [Mokslo metų pradžia] Gimnazijoje kapeliono nebebuvo. Ir mokslo metų atidarymo procedūra pasikeitė – nereikėjo eiti į bažnyčią, nebuvo Babėnų miške gegužinės, užteko gimnazijos salės. Salės nebeatpažinome. Scenos viduryje kabėjo Lenino ir Stalino portretai su užrašu: „Ačiū didžiajam tautų vadui ir mokytojui Stalinui už išlaisvinimą“. Virš scenos Lietuvos vytį pakeitė kūjis su pjautuvu. Visos sienos buvo apkabinėtos mums nepažįstamų žmonių portretais, ir nė vieno lietuvio. [Mokslo metų pabaiga] Tą dieną vyko baigiamasis matematikos egzaminas. Po siaubingos nakties susirinkome į klasę lyg zuikiai, vilko išbaidyti. Mūsų klasėje kelių mokinių nebuvo. Apie pietus atėjo žinia, kad išvežti ir du mūsų mokytojai: Sabas ir Švoba.

  57. 43 Prieš kokios švietimo politikos vykdymą pasisakė šaltinyje A pateikto pareiškimo autoriai? Kuo jie pagrindė savo prašymą? (2 t.)

  58. 44 Kaip vadinamas Lietuvos XX amžiaus istorijos laikotarpis, kurio situacija aprašyta šaltinyje B? Pateikite vieną argumentą iš šaltinio teksto savo atsakymui pagrįsti. (2 t.)

  59. 45 Remdamiesi žiniomis, nurodykite, apie kurių Lietuvos universitetų uždarymą kalbama šaltinyje B.

  60. 46 Kuri universitetų uždarymo priežastis minima šaltinyje B? Remdamiesi žiniomis, nurodykite kitą priežastį. (2 t.)

  61. 47 Išanalizavę šaltinį C, išskirkite tris naujas švietimo politikos kryptis sovietų valdomoje Lietuvoje. Savo atsakymą paremkite šaltinyje pateiktais faktais. (3 t.)

  62. 48 Remdamiesi šaltinio informacija ir žiniomis, paaiškinkite apie kurį Lietuvos XX amžiaus istorijos laikotarpį kalbama šaltinyje D. Nurodykite jo chronologines ribas ir pateikite vieną argumentą. (3 t.)

  63. 49 Šaltinyje D kalbama apie mokytojų išvežimą. Remdamiesi žiniomis, įvardykite dvi priežastis, kodėl mokytojai buvo išvežami. (2 t.)

  64. 50 Remdamiesi šaltinių informacija ir žiniomis, padarykite išvadą, kodėl kiekviena nauja valdžia vykdė švietimo pertvarkymus.

  65. A šaltinis (Karikatūra „Na, ir iškulsime mes juos!“)

    Karikatūra „Na, ir iškulsime mes juos!“ („Nun aber wollen wir sie dreschen!“): vokiečių ir austrų kariai spragilais kulia priešų karius

  66. B šaltinis (Plakatas „Iš šitos kilpos jis neištrūks!“)

    Plakatas „Iš šitos kilpos jis neištrūks!“: trys rankos su JAV, Didžiosios Britanijos ir SSRS vėliavomis veržia kilpą ant Hitlerio kaklo

  67. C šaltinis (Europa II pasaulinio karo metu)

    Žemėlapis: Europa Antrojo pasaulinio karo metu, legendoje 1, 2, 3 skirtingu brūkšniavimu pažymėtos šalių grupės

  68. D šaltinis (I pasaulinio karo frontai Europoje)

    Žemėlapis: Pirmojo pasaulinio karo frontai Europoje, legendoje ženklai 1–7 ir valstybių sienos karo pradžioje

  69. E šaltinis (Istorikas Erikas Hobsbaumas apie karo priežastis)

    „Nė vienas rimtas istorikas (su labai retomis išimtimis) niekada neabejojo, jog agresorės buvo Vokietija, Japonija ir (neabejotinai) Italija. O tiek kapitalistinės, tiek socialistinės valstybės, įtrauktos į karą su šiomis trimis šalimis, karo nenorėjo ir dauguma jų darė viską, kad jo išvengtų. Pačiam paprasčiausiam atsakymui į klausimą, kas sukėlė Antrąjį pasaulinį karą, pakanka dviejų žodžių: Adolfas Hitleris.“

  70. 51 Kuriam iš dviejų pasaulinių karų skirta karikatūra – šaltinis A? Atsakymą pagrįskite dviem argumentais. (3 t.)

  71. 52 Kuriam karo etapui – pradžiai, viduriui ar pabaigai – skirta ši karikatūra (šaltinis A)? Paaiškinkite, kodėl priėmėte tokį sprendimą. (2 t.)

  72. 53 Kuriam iš dviejų pasaulinių karų skirtas plakatas – šaltinis B? Atsakymą pagrįskite dviem argumentais. (3 t.)

  73. 54 Kuriais metais anksčiausiai galėjo atsirasti toks plakatas (šaltinis B)? Paaiškinkite, kodėl priėmėte tokį sprendimą. (2 t.)

  74. 55 Paaiškinkite žemėlapio (šaltinis C) legendos ženklų reikšmę. (3 t.)

  75. 56 Įvardykite žemėlapio (šaltinis D) legendos 4–7 ženklų bendrą reikšmę.

  76. 57 Paaiškinkite, ką žemėlapyje (šaltinis D) reiškia valstybių žymėjimas skirtingais legendos ženklais 1, 2 ir 3. (3 t.)

  77. 58 Šaltinio E autorius teigė, jog valstybės „darė viską, kad jo išvengtų“. Remdamiesi žiniomis, pateikite konkretų to meto tarptautinių santykių pavyzdį, iliustruojantį šį teiginį.

  78. 59 Šaltinio E autorius aiškiai nurodo Antrąjį pasaulinį karą sukėlusius kaltininkus. Remdamiesi žiniomis, pateikite dar vienos valstybės agresorės pavadinimą.

  79. 60 Remdamiesi šaltiniais (A, B, C, D, E) ir žiniomis, pateikite tris paaiškinimus, kodėl šie karai buvo pasauliniai. (3 t.)

Visos egzamino užduotys ir vertinimo instrukcija: VBE užduočių sąrašas.

Pranešti apie klaidą

2011 m. istorijos valstybinis brandos egzaminas