II dalis
Į klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais ir žiniomis. Šios sesijos vertinimo instrukcijos NEC nepaskelbė, todėl oficialių atsakymų čia nėra: patikrinę testą, įsivertinkite patys pagal savo žinias (kur NEC rezultatų analizė nurodo laukiamą atsakymą, jis pacituotas).
A žemėlapis

B žemėlapis

A šaltinis (Iš 1938 m. Miuncheno susitarimo)
Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Italija pagal jau pasiektą susitarimą dėl sudėtų – vokiečių srities perleidimo susitarė dėl šio perleidimo sąlygų ir formų. [...] Čekoslovakijos vyriausybė [...] paleis iš kalėjimų Sudetų vokiečius, nuteistus už politinius nusikaltimus.
B šaltinis (Iš 1938 m. kovo 11 d. Hitlerio direktyvos)
Aš ketinu, jei kitos priemonės nepasiseks, įvykdyti ginkluotojų pajėgų įsiveržimą į Austriją, kad ten būtų atstatyta konstitucinė tvarka, ir nuslopinti prievartos aktus prieš gyventojus, palankiai nusiteikusius Vokietijos atžvilgiu.
C šaltinis (Iš Hitlerio kalbos Vermachto kariuomenės dalinių pasitarime 1939 m. rugpjūčio 22 d.)
Mūsų priešininkai – smulkūs kirminai. Aš mačiau juos Miunchene. Aš mačiau, jog Stalinas niekada nepriims anglų pasiūlymo. Rusija nesuinteresuota išsaugoti Lenkiją. [...] Vakar Rusija atsakė, jog yra pasirengusi sudaryti paktą. Užmegztas asmeninis ryšys su Stalinu. Taigi Lenkijos padėtis yra tokia, kokios aš norėjau. Mums nereikia bijoti blokados. Rytai tiekia mums grūdų, gyvulių, anglies, švino, cinko. [...] Nepuolimo pakto publikavimas panašus į sprogstantį sviedinį. Pasekmės neaprėpiamos. [...] Daladje ir Čemberlenas bus per daug bailūs, kad mus užpultų. [...] Ribentropas gavo nurodymą [...] priimti bet kokius rusų reikalavimus.
D šaltinis (Iš Suomijos prezidento kalbos)
Suomių armija turėjo viršžmogišką uždavinį – viena pati atremti priešą. Didesnės paramos mes negalėjome gauti, kadangi Švedijos ir Norvegijos vyriausybės atsisakė perleisti per savo teritorijas Vakarų valstybių dalinius.
E šaltinis (1939 m. karikatūra)

A šaltinis (Iš 1940 m. Lietuvos TSR Konstitucijos)
4 str. Ekonominį Lietuvos TSR pagrindą sudaro socialistinė ūkio sistema ir socialistinė gamybos įrankių bei priemonių nuosavybė [...].
13 str. Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika laisvu noru susijungė su lygiateisėmis Tarybų Socialistinėmis Respublikomis [...].
15 str. Lietuvos TSR pasilaiko sau teisę laisvai išeiti iš Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos.
96 str. Religinių kulto atlikimo laisvė ir antireliginė propagandos laisvė pripažįstama visiems piliečiams.
97 str. Lietuvos TSR piliečiams įstatymu garantuojama: a) žodžio laisvė, b) spaudos laisvė, c) susirinkimų ir mitingų laisvė, d) gatvių eitynių ir demonstracijų laisvė.
98 str. [...] piliečiai jungiasi į Visasąjunginę Komunistų partiją (bolševikų), kuri yra [...] visų tiek visuomeninių, tiek valstybinių, darbo žmonių organizacijų vadovaująs branduolys.
B šaltinis (Iš 1948 m. LKP (b) Telšių apskrities komiteto sekretoriaus pranešimo A. Sniečkui)
Iškeldinimo pradžioje Telšių mieste žmonės rinkdavosi miniomis ir su ašaromis akyse palydėdavo kiekvieną mašiną (su tremtiniais). Mokymo įstaigose kai kurie moksleiviai verkdavo ir nualpdavo. Partijos apsk. k-tas operatyviai organizuodavo susirinkimus [...]. Ubiškės gyventojų susirinkime [...] 12 kalbėtojų vieningai pritarė vykdomai priemonei. Juodsodės apylinkės valstiečiai pasisakė už kolchozo organizavimą. [...] Naujakurė Čiūžienė pasakė, kad ji labai džiaugiasi, jog išveža kraugerius banditus [...]. Telšių miesto bažnyčioje kunigas pareiškė tikintiesiems, kad dabar vienintelis išsigelbėjimas yra bažnyčia. Kunigas pakvietė moksleivius ir jaunimą lankyti bažnyčią. [...] Biržuvėnų sovchozo direktorius Gustaitis kategoriškai atsisakė dalyvauti iškeldinant gyventojus. Jis pareiškė: „Mano sąžinė neleidžia to daryti".
C šaltinis (Iš K. Girniaus knygos „Partizanų kovos Lietuvoje“)
Sovietinis teroras turėjo lemiamą vaidmenį sukeliant partizaninį pasipriešinimą, o trėmimo išvengę vyrai ir vaikinai išeidavo į mišką keršyti už išvežtus savuosius [...]. Be masinių trėmimų nebūtų buvę galima sukurti kolūkių.
D šaltinis (Iš Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos)
R. Kalantos tragedijos metinių proga Kaune buvo jaučiamas karo stovis. Milicininkų knibždėjo ne tik Laisvės alėjoje, bet ir visame Kaune. [...] Gegužės 14 d. Laisvės alėja buvo pilna žmonių, tačiau milicija neleisdavo jiems sustoti. Naktį prieš gegužės 14-tąją ant Kauno miesto Vykdomojo komiteto pastato suplevėsavo trispalvė vėliava, bet ji buvo greitai pastebėta ir nuimta. [...] Visi asmenys, išdrįsę padėti gėlių ant R. Kalantos kapo ar jo susideginimo vietoje, buvo areštuoti.
E šaltinis (Duomenys apie 1945–1953 m. žuvusius Lietuvos partizanus)
| Metai | 1945 | 1946 | 1947 | 1949 | 1950 | 1951 | 1953 |
|---|
| Žuvę partizanai | 9777 | 2143 | 1540 | 1192 | 635 | 590 | 196 |
A šaltinis (Iš Osmanų dinastijos kronikos)
Sultonas Mechmedas, matydamas, kad viskas paruošta ir visa armija jau sutelkta, leidosi [...] į žygį, kartu įsakęs ant specialių vežimų gabenti didžiules patrankas, kurias jis buvo liepęs padaryti sienoms ir bokštams [Konstantinopolio] griauti. [...] Prieš pradedant sultonui apsupimą, imperatorius nusiuntė jam pasiūlymą pasiimti visus miestus ir jų apylinkes, esančias už Stambulo, ir palikti jam, imperatoriui, miestą, o jis už tai sultonui kas metai mokės duoklę. Bet sultonas [...] atsakė, kad kalavijas ir jo religija yra neatskiriami, ir pareikalavo, kad imperatorius jam atiduotų miestą. [...] Miestas buvo paimtas, ir į jį įžengusi armija žudė ir plėšė nukariautuosius.
B šaltinis (Iš Gajaus Svetonijaus Trankvilo „Dieviškojo Augusto“)
Aukščiausias ir pačias garbingiausias valstybės pareigas jis [Oktavianas] gavo iš anksto, įskaitant dar ir kai kurias naujas bei iki gyvos galvos suteiktas. Konsulatą pasiglemžė [...] tarsi priešas, pritraukęs legionus prie Romos ir per pasiuntinius kariuomenės vardu to pareikalavęs. [...] [Liaudies] tribūno valdžią jis gavo iki gyvos galvos ir kartą, o gal du kartus, išsirinko sau kolegą penkeriems metams. Papročių bei įstatymų priežiūrą jis irgi išsilygo iki gyvos galvos.
C šaltinis (Iš Loršo analų)
801 [metai]. [...] Apaštališkajam Leonui ir visiems šventiesiems tėvams, buvusiems tame bažnytiniame susirinkime, taip pat ir kitiems krikščionims pasidarė aišku, jog Karolis [...] valdantis pačią Romą, kur visada gyvendavo imperatoriai, taip pat turintis ir kitų valdų Italijoje, Galijoje ir Vokietijoje, privalo vadintis imperatoriumi [...]. Karolis nenorėjo atsisakyti jų prašomas [...] priėmė imperatoriaus titulą ir buvo pašventintas viešpaties popiežiaus Leono.
D šaltinis (Iš Pseudoksenofonto „Atėnų politėjos“ 444 – 430 m. pr. Kr.)
Kai dėl atėniečių valstybinės santvarkos, tai jeigu jie pasirinko savo dabartinę santvarką, aš nepritariu jų pasirinkimui dėl to, kad ją pasirinkę, jie pasirinko tokią tvarką, kai paprasta liaudis gyvena geriau, negu kilmingieji. [...] Manoma, jog bus teisinga, jei kiekvienas turės galimybę eiti valstybines pareigas ir būti renkamas, kaip dabar, burtu keliu arba rankos pakėlimu ir kiekvienas pageidaujantis galės pasisakyti. Be to, tokių pareigų, kurios neša išsigelbėjimą, užimamos kilmingų žmonių, [...] liaudis visai nesiekia; ji nemato reikalo burtų keliu gauti nei stratego, nei hiparchų* pareigų.
* Raitelių kariuomenės viršininkas.