Istorijai.lt

2022 m. pakartotinė istorijos egzamino sesija

51klausimas
100taškų
180min.
spręsta mažiau nei 50 kartų

I dalis (01-25) tikrinama automatiškai; II dalies (atvirųjų klausimų) atsakymus palyginkite su vertinimo instrukcija ir įsivertinkite patys. Egzaminas vyko 2022 m. birželio 29 d.

UžduotysPDFVertinimo instrukcijaPDF

Atsakyta 0 iš 51
  1. 01 Pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją Lietuvoje gali apsigyventi kiekvienas:
  2. 02 Pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją Seimas:
  3. 03 Pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją Respublikos Prezidentas:
  4. 04 Kuri valstybė rėmė Kristupo Kolumbo keliones?
  5. 05 Kuri sąvoka nusako, kad pomirtinis žmogaus išganymas arba pasmerkimas nuo jo nepriklauso, o yra nulemtas Dievo iš anksto?
  6. 06 Kuriam judėjimui atstovavo jėzuitų ordinas?
  7. 07 Nurodykite Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios architektūros stilių.
    Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia: du bokštai ir kupolas su karūna
  8. 08 Kuris politinis veikėjas savo veikale parašė šiuos žodžius?
    Užtat valdovas, norėdamas išsilaikyti soste, turi kartais būti ir blogas, ir naudotis blogiu ir gėriu - nelygu koks reikalas. [...] Be to, valdovas neturi bijoti būti apkaltintas ydomis, be kurių sunku išlaikyti valdžią, nes, viską gerai apgalvojus, paaiškėja, kad esama dalykų, iš pažiūros atrodančių dorybėmis, o iš tikrųjų artinančių pražūtį, bet yra ir tokių, kurie iš pažiūros yra ydos, o iš tiesų garantuoja saugumą ir gerovę.
  9. 09 Kurio teiginio nėra 1789 m. „Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijoje“?
  10. 10 Kuris iš šių politikų nelegaliai atėjo į valdžią?
  11. 11 Po kurio įvykio Prancūzija prarado Elzasą ir Lotaringiją?
  12. 12 Kas buvo pirmasis šio leidinio redaktorius?
    Laikraščio „Aušra“ 1884 m. numerio pirmasis puslapis
  13. 13 Kas priėmė šį kreipimąsi?
    Kadangi Lietuvos gyventojų reikalai pilnai gali būti patenkinti tiktai prie tikros mūsų krašto autonomijos ir kadangi norima, kad ir kitos Lietuvoje gyvenančios tautos galėtų pilnai laisve naudotis, lietuvių suvažiavimas nusprendė: „Reikalauti Lietuvai autonomijos su seimu Vilniuje, išrinktu visuotiniu, lygiu, tiesiu ir slaptu balsavimu, neskiriant lyties, tautos, tikėjimo“.
  14. 14 Po kurio įvykio buvo panaikintas Trečiasis Lietuvos Statutas?
  15. 15 Vokiečių okupacijos metais (1915-1918 m.) buvo:
  16. 16 Kuri asmenybė tiesiogiai susijusi su šia Juozo Zikaro skulptūra?
    J. Zikaro skulptūra: vyras su maišu ant nugaros, ranka prisidengęs akis, žvelgia į tolį
  17. 17 Anksčiausiai buvo įkurta:
  18. 18 Kurioje knygoje buvo išsakytos šios idėjos?
    Jie atvirai pareiškia, kad jų tikslai gali būti pasiekti tik jėga nuverčiant visą esamąją visuomenės santvarką. Tegul viešpataujančios klasės dreba prieš Komunistinę Revoliuciją. Proletarai neturi ko joje prarasti, išskyrus savo grandines. O laimės jie visą pasaulį.
  19. 19 Kuri asmenybė redagavo šį leidinį?
    „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ viršelis su Kryžių kalno vaizdu
  20. 20 Kuris dokumentas minimas 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akte?
  21. 21 Kurioje valstybėje Šaltojo karo metais ginklu pasipriešinta Sovietų Sąjungos kariuomenei?
  22. 22 Pasirinkite teisingą šių įvykių chronologinę seką: 1) Berlyno sienos pastatymas, 2) Maršalo plano paskelbimas, 3) NATO įkūrimas, 4) Varšuvos sutarties organizacijos įkūrimas.
  23. 23 Kuris JAV prezidentas dalyvavo Paryžiaus taikos konferencijoje 1919-1920 m.?
  24. 24 Kuris Sovietų Sąjungos vadovas Šaltojo karo metais pirmasis iškėlė taikaus sambūvio idėją?
  25. 25 Kuriuo skaičiumi pažymėtoje valstybėje nebuvo bandyta organizuotai pasipriešinti Sovietų Sąjungos primestai tvarkai?
    Europos žemėlapis su skaičiais 1-4 pažymėtomis Rytų Europos valstybėmis
  26. II dalis

    Į klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais ir žiniomis. Atsakymus surašykite laukeliuose; patikrinę testą, palyginkite juos su vertinimo instrukcija ir įsivertinkite taškus.

  27. A šaltinis (1054 m. patriarcho Mykolo ekskomunika)

    Bet mes negalime pakęsti tokio negirdėto Apaštališkojo Sosto šmeižimo ir įžeidinėjimų [...] ir taip grindžiame (atskyrimą): Mykolas, patriarchas per prievartą, iš tiesų naujokas, vienuolio drabužį apsivilkęs tik iš žmogiškos baimės, dabar sutepęs jį daugeliu didžiulių nusikaltimų, ir visi jo sekėjai, taip pat klystantys, nuo šiol prakeikiami sykiu su visais eretikais, su velniu ir jo angelais, jeigu neateis į protą.

  28. B šaltinis (Popiežiaus Grigaliaus VII tezės apie popiežiaus vaidmenį bažnyčioje, išsakytos 1075 m.)

    1. Romos Bažnyčia buvo įkurta vien tik Dievo.

    2. Vien tik Romos popiežius teisėtai vadinamas viso pasaulio vyskupu.

    6. Su asmenimis, kuriuos popiežius atskyrė nuo Bažnyčios, draudžiama net būti vienuose namuose.

    8. Tik popiežius gali naudoti imperijos ženklus.

    9. Tik popiežiui visi kunigaikščiai turi bučiuoti kojas.

    11. Jo titulas vienintelis pasaulyje. 12. Popiežius gali šalinti imperatorius. 22. Romos Bažnyčia niekada neklydo ir niekada neklys, kaip parašyta Šventajame Rašte.

  29. C šaltinis (Žemėlapis)

    Žemėlapis: Europa ir Artimieji Rytai, skaičiais 1 ir 2 pažymėti miestai
  30. D šaltinis (Iš popiežiaus Urbono II kalbos, pasakytos 1095 m.)

    Jau labai seniai bedievės saracėnų tautos tironija slegia šventąsias vietas, kurias lietė Viešpaties kojos, ir laiko vergijoj bei priespaudoj tikinčiuosius. Tauta, kuri garbina tikrąjį Dievą, yra pažeminta; išrinktoji tauta turi kęsti niekingą priespaudą. Vadinasi, karališkoji kunigija turi kaip vergė degti plytas, šalių valdovas – Dievo miestas – mokėti duoklę. Kaip mums dėl to nesopės širdis, kaip neplyš širdis? Brangūs broliai, kaip tai girdėdamas gali neverkti?

    Apsiginkluokime dieviškuoju uolumu, broliai, sekitės prie šono kalavijus, renkitės ir būkite Galingojo sūnūs! Geriau yra kristi kovoje negu matyti, kaip kenčia mūsų tauta ir šventieji. Visi, kam rūpi Dievo įstatymai, eikite su mumis. Mes trokštame padėti savo broliams. Traukite į kovą, ir Viešpats bus su jumis. Nuolankiu paklusnumu pelnykite Dievo malonę, kad dėl dievobaimingųjų darbų ir šventųjų užtarimo atleistų jums nuodėmes, kuriomis Jį užrūstinote. O mes, žinodami Dievo gailestingumą ir remdamiesi apaštalais Petru ir Pauliumi, visiems tikintiesiems krikščionims, kurie griebsis ginklo prieš pagonis ir prisiims maldininkų žygio sunkumus, atleisime nuo Bažnyčios jiems skirtų bausmių už nuodėmes.

  31. 26 Nurodykite dvi Apaštališkojo Sosto ir patriarcho nesutarimų priežastis (A šaltinis). Kaip šie nesutarimai pakeitė krikščioniškąjį pasaulį? (3 t.)

  32. 27 Kokia pagrindinė mintis apie popiežiaus valdžią išsakyta B šaltinyje? Nurodytą mintį pagrįskite dviem šaltinio teiginiais. (3 t.)

  33. 28 Nurodykite pagrindinį popiežiaus kalbos tikslą (D šaltinis). Paaiškinkite, kodėl jis ragino žmones siekti šio tikslo. (2 t.)

  34. 29 Kokios dvi priežastys skatino žmones atsiliepti į popiežiaus kvietimą (D šaltinis)? (2 t.)

  35. 30 Įvardykite žemėlapyje skaičiais 1 ir 2 pažymėtus miestus. Kiekvieną miestą susiekite su pasirinkta citata iš šaltinių. (4 t.)

  36. 31 Nurodykite dvi religijas, su kuriomis katalikai varžėsi Artimuosiuose Rytuose. (2 t.)

  37. A šaltinis (Ištrauka iš Kazimiero privilegijos)

    Taip pat minėti kunigaikščiai, ponai, kilmingieji [...] savo tėvoniniams turtams ar šviesiausiojo kunigaikščio valdovo Aleksandro, kitaip Vytauto, amžino atminimo pirmtako ir brangiausio mūsų dėdės, jiems duotiems ar dovanotiems ir šviesaus valdovo Žygimanto suteiktiems ir padarytiems dovanojimams, kuriuos laikydami, turėdami, valdydami galės įrodyti ir išaiškinti jų dovanojimus privilegijomis ar įstatymine privilegija ir pakankamu bei tinkamu liudytojų parodymu arba rašytiniu patvirtinimu, tegauna tokią pat teisę, kaip yra žinoma kad turi Lenkijos karalystės kunigaikščiai, ponai, kilmingieji [...], ir tegul turi laisvą galimybę juos [valstiečius] parduoti, keisti, atiduoti, dovanoti ir savo nuožiūra naudoti savo reikalams, tačiau keisdami, parduodami, atiduodami, dovanodami tepareiškia apie tai pagal Lenkijos karalystės papročius mums ir mūsų urėdininkams.

  38. B šaltinis (Ištrauka iš Aleksandro privilegijos)

    14. Taip pat kokius tik nutarimus ir dalykus su ponais mūsų tarėjais baigsime, nustatysime ir nuspręsime, tų su nieku kitu neprivalėsime pakeisti, pataisyti arba panaikinti.

    15. Taip pat kada kai kuriuos nutarimus ir reikalus pasitarime su ponais reikės apsvarstyti ir tie ponai tam nepritars, tai mes neprivalome dėl to pykti ant jų, bet ką tik jie mums patars mūsų ir bendrai gerovei, mes tai įvykdysime.

  39. C šaltinis (Ištraukos iš įstatymo dėl žemės išmatavimo valakais)

    Činšo nuo valako geros žemės – 21 grašis, nuo vidutinės – 12 grašių, nuo menkos – 8 grašiai [...]; avižų nuo valako geros ir vidutinės žemės – po dvi statines, o nuo menkos – viena statinė. [...] Nuo kiekvieno valako visokios žemės privalo duoti žąsį arba 1,5 grašio, du gaidžius arba 16 pinigėlių, 20 kiaušinių [...].

    Darbas prievoliniams žmonėms nuo kiekvieno valako – po dvi dienas savaitėje ir 4 talkos vasarą, su kokiais įrankiais bus įsakyta. [...] Stoti į darbą pavaldiniai privalo saulei tekant, o išeiti jai leidžiantis.

  40. 32 Kokie du klausimai aptariami Kazimiero privilegijoje? Kelintame amžiuje ji buvo priimta? (3 t.)

  41. 33 Įvardykite valdžios instituciją, apie kurią kalbama B šaltinyje. Paaiškinkite, kaip pasikeitė jos teisės, priėmus Aleksandro privilegiją. Kelintame amžiuje ji buvo priimta? (3 t.)

  42. 34 Įvardykite C šaltinyje aprašytą reformą ir nurodykite du jos tikslus. Kelintame amžiuje ji pradėta vykdyti? (4 t.)

  43. 35 Remdamiesi C šaltiniu, įvardykite dvi valstiečio prievoles bajorui ir jas apibūdinkite. (4 t.)

  44. 36 Įvardykite valstiečių teisinę padėtį, kurią įtvirtino C šaltinyje aprašyta reforma. Kelintais metais ši padėtis buvo panaikinta? (2 t.)

  45. 37 Paaiškinkite, kokią reikšmę valstybės raidai turėjo Kazimiero ir Aleksandro privilegijos bei žemės reforma. (3 t.)

  46. A šaltinis (Iš V. Čerčilio kalbos, pasakytos 1938 m. Bendruomenių Rūmuose)

    Aš nepriekaištauju mūsų dorai ir narsiai tautai už tai, kad natūraliai ir spontaniškai prasiveržė jos džiaugsmas bei palengvėjimas, išgirdus, jog to žiauraus išbandymo jai šį sykį neteks patirti, nors buvo pasirengusi atlikti savo pareigą, kad ir kiek jai tas kainuotų, ir kantriai atlaikė praėjusios savaitės įtampą. Tačiau reikia, kad ji žinotų tiesą. Reikia, kad ji žinotų, jog mūsų gynyboje buvo nerūpestingumo ir rimtų spragų; reikia, kad ji žinotų, jog mes patyrėm pralaimėjimą nekariaudami, pralaimėjimą, kurio padarinius jausime ilgą laiką; reikia, kad ji žinotų, jog mes praėjome pavojingą savo istorijos etapą, kai visa Europos pusiausvyra tapo suardyta ir pirmą kartą Vakarų demokratijoms buvo ištarti tie baisūs žodžiai: „Tu buvai padėtas ant svarstyklių ir pasirodei esąs lengvas.“

  47. B šaltinis (1939 m. sovietų karikatūra apie Miuncheno susitarimą)

    1939 m. sovietų karikatūra: Čemberlenas ir Daladjė, iškėlę rankas, rodo Hitleriui ir Gėringui kelią nuo ženklo „Vakarų Europa“ link „SSRS“

    Užrašai ant kelio ženklo: kairėje „Vakarų Europa“, dešinėje „SSRS“.

  48. C šaltinis (Iš A. Hitlerio kalbos, pasakytos 1939 m. rugpjūčio 22 d.)

    Priešas dar tikėjosi, jog Rusija, mums užkariavus Lenkiją, taps mūsų priešu. Bet jie neatkreipė dėmesio į mano sugebėjimą priimti sprendimus. Mūsų priešininkai – smulkus kirminai. Aš juos mačiau Miunchene.

    Aš mačiau, jog Stalinas niekada nepriims anglų pasiūlymo. Rusija nesuinteresuota išsaugoti Lenkiją. Posūkį santykiuose su Rusija aš darau palaipsniui. Kalbėdami apie prekybinę sutartį, mes pradėjome politinį dialogą. Pasiūlėme sudaryti nepuolimo paktą. Vakar Rusija atsakė, jog yra pasirengusi sudaryti paktą. Taigi Lenkijos padėtis yra tokia, kokios aš ir norėjau.

  49. D šaltinis (Iš V. Molotovo kalbos SSRS Aukščiausiojoje Taryboje ir N. Chruščiovo prisiminimų)

    V. Molotovas: SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutartis yra posūkio taškas Europos, ir ne tik Europos, istorijoje. Dar tik vakar Vokietijos fašistai vykdė SSRS priešišką užsienio politiką. Taip, dar tik vakar užsienio santykių srityje mes buvome priešai. Tačiau šiandien padėtis pasikeitė ir mes jau nebe priešai.

    N. Chruščiovas: J. Stalinas stačiai puikavosi. Jis vaikščiojo, užrietęs nosį, ir kalbėjo: „Apmoviau Hitlerį, apmoviau Hitlerį.“

  50. 38 Išskirkite tris V. Čerčilio kalbos mintis, kuriomis jis apibūdina situaciją po Miuncheno susitarimo pasirašymo. (3 t.)

  51. 39 Nurodykite dvi pagrindines karikatūros mintis. Kokią visuomenės nuomonę ši karikatūra formavo Sovietų Sąjungoje? (3 t.)

  52. 40 Nurodykite Miuncheno susitarimo pagrindinį rezultatą ir paaiškinkite, kodėl A. Hitleris nepagarbiai kalba apie Vakarų valstybes. (2 t.)

  53. 41 Kodėl nepuolimo sutarties pasirašymas buvo naudingas ir Sovietų Sąjungai, ir Vokietijai (D šaltinis)? Nurodykite po dvi priežastis. (4 t.)

  54. 42 Remdamiesi D šaltiniu ir žiniomis, paaiškinkite, kodėl nepuolimo sutarties pasirašymas buvo netikėtas Vakarų pasaulio visuomenei ir tapo posūkio tašku Europos istorijoje. (2 t.)

  55. 43 Dviem teiginiais paaiškinkite, kodėl J. Stalinas galvojo, kad jis „apmovė Hitlerį“. (2 t.)

  56. 44 Remdamiesi šaltiniais, nurodykite tris priežastis, nulėmusias Antrąjį pasaulinį karą. Paaiškinkite, kodėl jo nepavyko išvengti. (4 t.)

  57. A šaltinis (Iš 1945 m. rugpjūčio 5 d. Dzūkų grupės vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio kreipimosi į partizanus)

    Paskutiniu laiku mūsų viltys buvo sudėtos į Potsdame susirinkusios Didžiosios Trijulės konferenciją. Deja, nors konferencija jau baigėsi, bet mums ji lauktojo džiaugsmo neatnešė. Ir suprantama – toje konferencijoje reikėjo pirmiausia išspręsti gerokai didesnes ir sunkesnes problemas, o kai kurias iš tų visuotinai didžiųjų problemų, kaip ir mūsų krašto likimo klausimas, vis dar teko atidėti kitam vėlesniam laikui, kai bus susitvarkyta su pirmosiomis ir kai labiau subręs sekančiųjų problemų sprendimui reikalingos sąlygos. Ar dėl to mūsų išsivadavimo viltys taps beviltiškai ilgam laikui nukeltos, ar mums būtų pagrindo nusiminti? Ne, visiškai ne. Kas pajėgia bent kiek giliau pažvelgti į pasaulinio masto vykstančias karines ir politines kovas ir suprasti tų kovų pagrindines priežastis bei dėsnius, nedvejodamas pasakys, kad mūsų nepriklausomybės klausimas gali visai netikėtai ir gana greit dienotvarkėn pakliūti.

  58. B šaltinis (Iš 1947 m. Lietuvos partizanų Tauro apygardos leidinio „Laisvės žvalgas“)

    Radikalus posūkis pasaulinėje politikoje buvo užantspauduotas garsiąja prezidento Trumeno kalba, kuri laikoma tarptautiniu įvykiu nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios. JAV istorijoj ši kalba dabar vadinama Trumeno doktrina, laikoma svarbiausiu aktu nuo Monro doktrinos paskelbimo laikų. Tada Amerika paskelbė ginsianti Vakarų pusrutulį, o dabar pasakė – kovosianti visame pasaulyje prieš komunistinio totalizmo pastangas pavergti žmones ir tautas ir remsianti laisvų tautų pastangas išsilaisvinti. [...]

    Didžiausia šių dienų pasaulio galybė – JAV peržengė savo interesų ribas ir užėmė pirmo laipsnio strateginius taškus Graikijoj ir Turkijoj. Trumeno doktrina – paremti laisvas tautas – skubiai planuojama išplėsti visoje bolševikų užgrobtoje Europos ir Azijos erdvėje.

  59. C šaltinis (Iš Dainavos apygardos partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko 1949 m. kovo mėn. įrašo dienoraštyje)

    Nuvažiuojam pas ryšininką. Pasirodo, popierius dar nepargabentas. Teks laukti dar vieną dieną. Guoba su Vieversiu išeina parsinešti chalatų. Aš tuo tarpu piliečiams aiškinu sudėtingą tarptautinę padėtį, komentuoju Molotovo atleidimą ir t. t. Dėstau kaip iš knygos. Raminu piliečius, įtikinėju, jog taip būti negali, ir piliečiai man pritarinėja:

    – Na, žinoma, šitaip būti ilgai negali. Bet vis tiek tie rupūžės anglai ir amerikonai per daug ilgai laukia.

  60. D šaltinis (Dainavos apygardos partizanų sukurta karikatūra, iki 1947 m. rugpjūčio mėn.)

    Dainavos apygardos partizanų karikatūra: Stalino ranka tiesiasi į Indoneziją, užrašas „Komunistų remiamas ir kurstomas sukilimas Indonezijoj buvo numalšintas“
  61. 45 Kokias dvi mintis A šaltinio autorius išsako partizanams apie Potsdamo konferenciją? (2 t.)

  62. 46 Remdamiesi B šaltiniu, nurodykite du pagrindinius Trumeno doktrinos siekius. Paaiškinkite, kodėl ši doktrina buvo svarbi partizaniniam pasipriešinimui. (3 t.)

  63. 47 Pasirinktinai nurodykite tris 1946–1950 m. tarptautinius įvykius, kurie partizanams leido tikėtis, kad verta tęsti pasipriešinimą. (3 t.)

  64. 48 Kokio pagrindinio tikslo savo kalba siekė C šaltinio autorius? Paaiškinkite, kodėl šį tikslą buvo sudėtinga pasiekti. (2 t.)

  65. 49 Nurodykite dvi pagrindines partizanų sukurtos karikatūros mintis. (2 t.)

  66. 50 Nurodykite du 1949 m. Lietuvos istorijos įvykius ir paaiškinkite jų įtaką to meto politinei padėčiai. (4 t.)

  67. 51 Nurodykite teigiamą ir neigiamą to meto tarptautinės politikos įtaką partizaniniam judėjimui. Padarykite dvi apibendrinančias išvadas. (4 t.)

Visos egzamino užduotys ir vertinimo instrukcija: VBE užduočių sąrašas.

Pranešti apie klaidą

2022 m. pakartotinė istorijos egzamino sesija