Istorijai.lt

2026 m. istorijos valstybinis brandos egzaminas

I dalis (kompiuterinė, 40 taškų)

32klausimai
40taškų
90min.
spręsta mažiau nei 50 kartų

15 klausimų ir 4 struktūriniai klausimai su šaltiniais.

Vertinimo instrukcijaPDF

Atsakyta 0 iš 32
  1. 01 Kuris filosofas aprašytas tekste? Pažymėkite teisingą atsakymą. Šis filosofas IV a. pr. Kr. pradžioje Atėnuose įkūrė savo filosofinę mokyklą – akademiją ir pats joje mokė. Filosofijos dėstymą derino su matematikos, astronomijos, mechanikos tyrimais, siekdamas pažinti idėjų pasaulį. Akademija gyvavo iki pat Antikos laikų pabaigos, joje dėstė šio filosofo mokiniai ir mokinių mokiniai.
    1 pav.
  2. 02 Kuriai problemai iliustruoti tinka pateiktas istorijos šaltinis?
  3. 03 Nuotraukoje matomas Lietuvos valstybingumo istorijai svarbaus dokumento originalas, patvirtintas lietuvių bajorų antspaudais. Kitas to paties dokumento originalas, patvirtintas lenkų bajorų antspaudais, neišliko. Šis dokumentas buvo sudarytas po ilgų ir įnirtingų abiejų pusių derybų. Pažymėkite, kelintais metais buvo sudarytas šis dokumentas.
  4. 04 Vienas iš nuotraukose pateiktų statinių priskiriamas kitam architektūros stiliui negu kiti trys. Kuris tai statinys ir kuriam architektūros stiliui jis yra priskiriamas?
    Vilniaus katedra
    Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia
    Verkių dvaras Vilniuje
    Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčia
    Statinys:
    Stilius:
  5. 05 Pažymėkite teiginį, kurį patvirtina diagramos duomenys.
  6. 06 Kurios meno srovės yra pateiktas paveikslas ir apibūdinimas? Pažymėkite teisingą atsakymą. XIX a. antrojoje pusėje atsiradusi meno srovė, kurios atstovai atsisakė laikytis akademinių pasaulio vaizdavimo tradicijų ir siekė išreikšti tam tikrus jausminius įspūdžius, t. y. sukelti spalvos, šviesos, judėjimo jausmą.
    6 pav.
  7. 07 Marijos Kiuri moksliniai nuopelnai įvertinti net dviem Nobelio premijomis – fizikos ir chemijos. Pažymėkite, už kokius nuopelnus jai paskirta viena iš šių dviejų premijų.
  8. 08 Kaune tarpukariu suklestėjo savita modernizmo architektūra, dabar pripažinta pasauliniu lygiu. Kuri aplinkybė iš pateiktųjų labiausiai skatino šios architektūros proveržį Kaune?
  9. 09 Totalitariniuose režimuose menininkai, pavyzdžiui, kino režisieriai, dažnai pasitelkiami valstybės ideologijai skleisti. Pabaikite sakinius, pažymėdami teisingus pateiktų kūrėjų biografijų faktus.
    Leni Ryfenštal
    Sergejus Eizenšteinas
    Leni Ryfenštal
    Sergejus Eizenšteinas
  10. 10 Sudėliokite įvykius chronologine seka nuo ankstyviausio iki vėlyviausio.
    1. Bolševikų atėjimas į valdžią Rusijoje
    2. Fašistų atėjimas į valdžią Italijoje
    3. Komunistų atėjimas į valdžią Kinijoje
    4. Nacių atėjimas į valdžią Vokietijoje
  11. 11 Pabaikite sakinius, pažymėdami teisingus pateiktų Lietuvos režisierių biografijų faktus.
    Jonas Jurašas
    Juozas Miltinis
    Jonas Jurašas
    Juozas Miltinis
  12. 12 Koks pavadinimas tiktų šiai 1951 m. sukurtai karikatūrai, atsižvelgiant į istorinį to laiko kontekstą?
    12 pav.
  13. 13 Lietuvoje maždaug nuo 1950 m. iki 1990 m. intensyviai vykdyta melioracija. Koks buvo teigiamas melioracijos poveikis Lietuvos ūkiui?
  14. 14 Kas ir kuriuo tikslu 1987 m. rugpjūčio 23 d. prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje organizavo mitingą?
    1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingas prie A. Mickevičiaus paminklo
    Pagrindinis mitingo organizatorius:
    Svarbiausias mitingo tikslas:
  15. 15 XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje viena institucija ne tik aktyviai rėmė trūkstamos Lietuvai literatūros leidimą, bet ir sukūrė specialią Leidybos programą, kurioje buvo siūloma humanitarinių ir socialinių mokslų verstinių knygų serija. Programa parėmė daugiau kaip 350 knygų leidybą. Tai padėjo susikurti ir sustiprėti nepriklausomoms leidykloms, išugdė nemažai vertėjų, paskatino vertimo imtis ne vieną mokslininką ar rašytoją. Pažymėkite, kuri institucija buvo šios programos kūrėja.

  16. Šaltiniai

    1 struktūrinis klausimas

    Antikos pasaulyje į demokratinį valdymo būdą eita pamažu – vykdant įvairias reformas. Šiuolaikinė demokratija yra išlaikiusi kai kuriuos senosios demokratijos bruožus. Remdamiesi A, B, C šaltiniais ir žiniomis, atlikite 16–20 užduotis.

    A šaltinis. Aristotelis apie Soloną

    Paėmęs reikalus į savo rankas, Solonas išlaisvino liaudį ir tam kartui, ir ateities laikams, uždrausdamas asmeninę vergystę už skolas. Paskui jis išleido įstatymus ir panaikino skolas, ir privačias, ir valstybines <…>.

    Solonas šiuos įstatymus išleido šimtui metų ir įvedė šit kokią valstybinę santvarką. Pagal turtų vertę visi gyventojai buvo suskirstyti į keturias klases, kaip skirstyta ir anksčiau – į pentakosiomedimnus, raitelius, zeugitus ir tetus*. Visas pareigas <…> jis paskyrė piliečiams iš pentakosiomedimnų, raitelių ir zeugitų. Kiekvienai klasei jis nustatė pareigas pagal turtų vertę, o tiems, kurie priklausė tetų klasei, – tik pareigą dalyvauti tautos susirinkimuose ir teismuose.

    B šaltinis. Plutarchas apie Periklį

    Periklis pirmutinis pradėjo liaudžiai burtais dalyti užkariautąsias žemes, duoti jai pinigų teatrui ir atlyginti už valstybines pareigas. <…> Periklis griebėsi <…> dalyti valstybės lėšas, Damonido iš Ojės patariamas, kaip rašo Aristotelis. Dalydamas pinigus teatrui, atlygindamas už teisėjų ir kitas pareigas, skirdamas visokiausias pašalpas, Periklis greitai papirko liaudį ir ėmė jos parama naudotis kovoje su areopagu, kurio nariu jis pats nebuvo, nes burtais nebuvo išrinktas nei archontu, nei tesmotetu, nei basilėju, nei polemarchu.*

    C šaltinis. Polio valdymo V a. pr. Kr. schema

    Šaltinis
  17. 16 Kur vyko A ir B šaltiniuose aprašytos reformos ir nusistovėjo C šaltinyje pavaizduotas valdymas?
  18. 17 Remdamiesi A šaltiniu, nurodykite, kuris teiginys apie Solono reformos padarinius yra teisingas.
  19. 18 Remdamiesi B šaltiniu ir žiniomis, nurodykite, kuris teiginys apie Periklio pertvarkos padarinius yra teisingas.
  20. 19 Pažymėkite klausimą, į kurį nepateikiamas atsakymas nei A, nei B šaltiniuose.
  21. 20 Remdamiesi pateikta schema ir žiniomis, susiekite valstybės valdžios funkcijas su jas įgyvendinusių institucijų ar pareigybių pavadinimais. (3 t.)
    C šaltinis: polio valdymo V a. pr. Kr. schema
    Įstatymų leidyba
    Įstatymų vykdymas
    Teisingumo vykdymas

  22. Šaltiniai

    2 struktūrinis klausimas

    Didieji geografiniai atradimai labai išplėtė europiečių pasaulio supratimą. Tuo metu vyko ir kolumbinis apsikeitimas. Jis turėjo įtakos ir europiečiams, ir atrastų žemių gyventojams. Remdamiesi A, B, C šaltiniais ir žiniomis, atlikite 21–24 užduotis.

    A šaltinis. Europiečių ekspedicijos XV–XVI a.

    Šaltinis

    B šaltinis. Ispanų išsilaipinimas iš laivo Meksikoje 1519–1521 m.

    Šaltinis

    C šaltinis. Meksikos čiabuvių gyventojų skaičius 1518–1593 m. (mln.)

    Šaltinis
  23. 21 Žemėlapio legendoje skaičiais pažymėti keliautojų maršrutai. Kiekvienam keliautojui parinkite jo kelionės maršrutą žymintį skaičių ir tos kelionės metus. Po vieną pasirinkimą iš trijų liks nepanaudota. (2 t.)
    A šaltinis: europiečių ekspedicijų XV–XVI a. žemėlapis
    Kristupas Kolumbas: maršrutas , metai
    Vaskas da Gama: maršrutas , metai
  24. 22 Remdamiesi žiniomis, nurodykite, koks buvo ir Kristupo Kolumbo, ir Vasko da Gamos pirmosios kelionės tikslas.
  25. 23 Kur – į Ameriką ar Europą – buvo perkelti išvardyti gyvūnai ir augalai per kolumbinį apsikeitimą? Lentelėje pažymėkite teisingus atsakymus. (2 t.)
    B šaltinis: ispanų išsilaipinimas iš laivo Meksikoje 1519–1521 m.
    Kiaulės
    Karvės
    Kukurūzai
    Kviečiai
    Kalakutai
    Pomidorai
    Bulvės
    Arkliai
  26. 24 Kokios priežastys lėmė C šaltinyje pateiktus duomenis? Pažymėkite du teisingus atsakymus. C šaltinis. Meksikos čiabuvių gyventojų skaičius 1518–1593 m. (mln.) (2 t.)
    24 pav.

  27. Šaltiniai

    3 struktūrinis klausimas

    XIX a. antrojoje pusėje lietuviakalbei kultūrai teko itin svarbus vaidmuo, formuojantis moderniai lietuvių tautai. Prie šios kultūros plėtojimo prisidėjo įvairių sričių mokslininkai ir menininkai. Remdamiesi A, B, C šaltiniais ir žiniomis, atlikite 25–29 užduotis.

    A šaltinis. Iš Jono Basanavičiaus atsiminimų

    Noriu čia prie progos vieną tos prakalbos paminėti vietą, kuri mane labai sujaudino. Parašęs ją, skaitydamas žodžius „Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos dvasia“, graudžiai apsiverkiau ir iš akių byrančiomis ašaromis sušlapinau rankraštį. Tarytum aš tuomet prajaučiau, kad šitie iš gilumos širdies kilusieji žodžiai užgaus jautresnių lietuvių širdis ir sukels juose tėvynės ir savo kalbos meilę, be kurios ne koks tautos atsigaivelėjimas* negalimas – taip ir atsitiko.

    B šaltinis. Istorikas Saulius Pivoras apie Vinco Kudirkos pažiūras

    Taip pat galima būtų tvirtinti, kad Kudirkos visuomeninės-politinės pažiūros iš esmės beveik niekuo nesiskiria nuo jo pirmtako – Simono Daukanto pažiūrų (kitas reikalas – tų pažiūrų skleidimo galimybės ir priemonės). <…> Kudirka nevengė kritikuoti netgi veiklos lietuvių kalbos ir raštijos labui, jei ji buvo nepakankamai gerai atlikta. Vienos lietuviškos knygos recenzijoje jis rašo: „žinau, kad šita kritika, parodanti tiktai silpnas knygelės puses, nepatiks tiems lietuviams, kurie giria viską, kas tiktai parašyta lietuviškai“. Apskritai, matyt, niekas nėra skaudžiau už Kudirką kritikavęs lietuvių inteligentijos, ilgam istorinėje atmintyje įsirėžė frazė, kad lietuvį inteligentą galima pažinti iš kinkų drebėjimo. Lietuvių inteligentus Kudirka ragino įsipareigoti dirbti Lietuvos labui kaip „viena kuopa, kurioje būtų matyt visų vienas siekis, kurioje susitelktų visų mintys ir užsidegtų visų širdys ta pačia liepsna vardan tos pat idėjos“.

    C šaltinis. Iš kalbininko Stasio Keinio straipsnio apie Joną Jablonskį

    Įvertindamas ir apibendrindamas kalbininko darbus jo bendražygis Juozas Balčikonis pirmame Jablonskio Raštų tome rašė: „Kol mūsų kalba skambės tarp šios žemės giminių, tol ji, jo apvalyta nuo svetimų šiukšlių, išskaidrinta ir praturtinta naujais žodžiais, kartų kartoms skelbs jo vardą. Iš prastos kaimiečių susižinojimo priemonės, kuria buvo laikoma lietuvių kalba, jis beveik per pusę šimto metų nepaliaujamo darbo padarė ją tobulu minties įrankiu, tinkančiu vartoti visose kultūriškai organizuoto krašto gyvenimo srityse.“

  28. 25 Pažymėkite leidinį, apie kurį kalbama A šaltinyje.
  29. 26 B šaltinyje užsimenama apie skirtumą tarp V. Kudirkos ir S. Daukanto pažiūrų skleidimo galimybių ir priemonių. Remdamiesi žiniomis, atsakykite, kas lėmė šį skirtumą.
  30. 27 Kurį iš pateiktų V. Kudirkos veiklos vertinimų savo straipsnyje atskleidžia B šaltinio autorius? Pažymėdami teisingą atsakymą, pabaikite sakinį.
  31. 28 Remdamiesi C šaltiniu ir žiniomis, pažymėkite du Jono Jablonskio nuopelnus Lietuvos kultūrai. (2 t.)
  32. 29 Apie kurį vieną tautinės tapatybės pagrindą kalbama visuose trijuose šaltiniuose?

  33. Šaltiniai

    4 struktūrinis klausimas

    Su valstybingumu susiję istoriniai dokumentai išlieka svarbūs bet kuriuo valstybės gyvavimo etapu. Savo reikšmės jie nepraranda ir šiuolaikinės valstybės bei visuomenės gyvenime. Remdamiesi A, B šaltiniais ir žiniomis, atlikite 30–32 užduotis.

    A šaltinis. Iš Lietuvos Tarybos nutarimo

    Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18–23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.

    Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.

    B šaltinis. Iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto

    Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

    Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos Valstybės konstitucinis pamatas.

    Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.

  34. 30 Kelintais metais buvo priimti dokumentai, kurių ištraukos pateiktos A ir B šaltiniuose? Pasirinkite teisingus atsakymus. (2 t.)
    A šaltinis –
    B šaltinis –
  35. 31 Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, pateiktus teiginius susiekite su šaltiniais – greta teiginio parašykite šaltinį žyminčią raidę (A arba B). (2 t.)
    Atkuriama valstybės nepriklausomybė – šaltinis
    Atkuriamas šalies valstybingumas – šaltinis
    Nutraukiami ryšiai su keliomis valstybėmis – šaltinis
    Nutraukiami ryšiai su viena valstybe – šaltinis
  36. 32 Kuriais žodžiais vėliau šalies parlamento nutarimu buvo papildytas B šaltinyje pateiktą dokumentą priėmusios institucijos pavadinimas?

II dalis (rašytinė, 60 taškų)

26klausimai
60taškų
180min.
spręsta mažiau nei 50 kartų

4 struktūriniai klausimai su šaltiniais. Atsakymus surašykite laukeliuose, patikrinę palyginkite su vertinimo instrukcija ir įsivertinkite. Egzaminas vyko 2026 m. birželio 16 d.

UžduotysPDFVertinimo instrukcijaPDF

Atsakyta 0 iš 26

  1. 1 struktūrinis klausimas

    Remdamiesi A–D šaltiniais ir žiniomis, atlikite užduotis.

  2. A šaltinis (Apie Romos imperijos gynybą ir prekinius mainus)

    Reiną ir Dunojų saugojo romėnų sargybos laivai. <…> Gamtinė pasienio geografija buvo sustiprinta gynybiniais įrengimais – pirmiausia proskynomis ir stebėjimo bokštais, paskui palengva papildyta grioviais, palisadais*, akmeninėmis sienomis ir bokštais. <…> Romėnų galia nesustojo pasienyje. Kitapus gyvenančios tautos dažnai būdavo įtraukiamos į Romos politinę, diplomatinę ir ekonominę orbitą. Jos prekiaudavo gintaru, dažais, grūdais ir žąsų plunksnomis pagalvėms kimšti, taip pat romėnų legionams parūpindavo karių ir net karžygių, o jų vyresniesiems būdavo atsimokama prabangiomis dovanomis ir karine apsauga.

    Įrengimais – įrenginiais. * Palisadas – gynybinė tvora iš vertikaliai be tarpų įkastų nusmailintų storų rąstų.

  3. B šaltinis (Apie Romos imperijos plėtrą I a.)

    Valdant pirmajam Augustui imperijos plėtra staiga sustojo 9 m. po Kr., kai tvirtindamas romėnų pozicijas užkariautose Germanijos žemėse karvedys Publijus Kvinktilijus Varas Teutoburgo Miško mūšyje kiek šiauriau dabartinio Osnabriuko beveik visai prarado tris legionus. Šis pralaimėjimas romėnų vaizduotėje prilygo mūšio prie Kanų tragedijai kare su Hanibalu, pasakotos kraupios istorijos, kaip patekę į nelaisvę kariai buvo aukojami per barbariškas apeigas, o vėtra ir liūtis tik didino žudynių mastą. <…> Hadriano siena, kaip mes ją vadiname, tęsėsi 70 su viršum mylių kirsdama salą nuo vienos pakrantės iki kitos. <…> O kam ji išties tinka – tai Romos galios dominavimui kraštovaizdyje pabrėžti, ir kartu susidaro įspūdis, kad čia imperija baigiasi. Turbūt ne atsitiktinumas, jog maždaug tuo pat metu panašių, nors ne tokių įspūdingų, sienų, pylimų ir įtvirtinimų radosi kitose pasienio zonose, tarytum Romos galios ribos būtų ėmusios darytis vis labiau apčiuopiamos.

  4. C šaltinis (Pagal Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) pateikiamą informaciją apie Romos imperijos pasienio įtvirtinimų paveldą)

    118 km ilgio Hadriano siena (Jungtinėje Karalystėje) buvo pastatyta Hadriano įsakymu apie 122 m. ties šiauriausios Romos imperijos provincijos Britanijos riba. Tai įspūdingas karinės zonos įrengimo pavyzdys, atskleidžiantis senovės Romos gynybos technikas ir geopolitines strategijas. Antonino sieną – 60 km ilgio įtvirtinimų liniją Škotijoje – pradėjo statyti Antoninas Pijus 142 m., gindamasis nuo šiaurės barbarų. Tai buvo labiausiai į šiaurės vakarus nutolusi Romos pasienio įtvirtinimų dalis. 550 km ilgio Aukštutinės Germanijos ir Retijos pasienio įtvirtinimai, kurie buvo statomi etapais II a., driekėsi tarp Reinbrolio prie Reino ir Einingo prie Dunojaus. Išlikusios Germanijos pasienio įtvirtinimo, Hadriano sienos ir Antonino sienos liekanos – reikšmingi Romos imperijos sienų Europoje paminklai. Su savo fortais, mažaisiais fortais, sienomis, grioviais, infrastruktūra, civilių gyvenvietėmis šie įtvirtinimai liudija svarbius žmogiškuosius ir kultūros vertybių mainus Romos imperijos klestėjimo laikotarpiu, pasiekusius toliausius imperijos pakraščius. Išlikę pasienio įtvirtinimai atskleidžia romėnų karinės architektūros raidą, techninių statybos ir valdymo žinių sklaidą. Šios sienos rodo, jog šiaurės vakarinėje imperijos dalyje buvo įdiegta sudėtinga pasienio sistema, pirmą kartą sukurti kariniai įrenginiai, susieti su juos aptarnaujančiomis civilių gyvenvietėmis. Kontroliuojamos sienos

    nebuvo neįveikiama kliūtis – pro jas buvo leidžiama judėti kariams ir iš įvairių regionų atvykusiems civiliams. Tai atvėrė galimybes kultūros vertybių mainams ir paskatino reikšmingus gyvenviečių struktūros, architektūros, kraštovaizdžio pokyčius.

  5. D šaltinis (Europos žemėlapis)

    Europos žemėlapis: romėnų gynybinės sienos a, b, c, mūšių vietos 1–4 ir šių laikų valstybės, pažymėtos romėniškais skaičiais I–IV
  6. 1.1 Remdamiesi šaltiniais, nurodykite vieną gynybinį Romos imperijos pasienio įtvirtinimų (lot. limes) inžinerinį objektą.

  7. 1.2 Kokiu būdu, anot A šaltinio autoriaus, greta gyvenančios tautos buvo įtraukiamos į „Romos politinę, diplomatinę ir ekonominę orbitą“? Paaiškinkite, kodėl romėnams tai buvo svarbu. (2 t.)

  8. 1.3 Kam, anot B šaltinio autoriaus, buvo tinkama Hadriano siena? Nurodykite du aspektus. (2 t.)

  9. 1.4 B šaltinyje minimas svarbus romėnų mūšis su germanais, vykęs I a. Įvardykite šį mūšį. Nurodykite skaičių (1, 2, 3 ar 4), kuriuo jis pažymėtas D šaltinyje (žemėlapyje). Apibūdinkite šio mūšio reikšmę Romos imperijai. (3 t.)

  10. 1.5 A, B ir C šaltiniuose minimos, o D šaltinyje pavaizduotos trys romėnų pastatytos gynybinių įtvirtinimų sienos (a, b, c). Užrašykite kiekvienos iš šių sienų pavadinimą. (3 t.)

  11. 1.6 Romos imperijos pasienio įtvirtinimai buvo pastatyti ne vienos šių laikų valstybės teritorijoje. Remdamiesi D šaltiniu, įvardykite vieną žemėlapyje romėnišku skaičiumi (I, II, III, IV) pažymėtą šių laikų valstybę, kurios teritorijoje buvo pastatyti šie įtvirtinimai. Užrašykite romėnišką skaičių, kuriuo pažymėta žemėlapyje šios valstybės teritorija.

  12. 1.7 Remdamiesi C šaltiniu, trimis aspektais apibūdinkite Romos imperijos pasienio įtvirtinimų kultūrinę vertę. (3 t.)

  13. 2 struktūrinis klausimas

    Remdamiesi A–D šaltiniais ir žiniomis, atlikite užduotis.

  14. A šaltinis (Iš 1387 m. LDK didžiojo kunigaikščio Jogailos privilegijos)

    Kiekvienas priėmęs katalikų tikybą karys ar bajoras ir jų palikuonys bei teisėtieji paveldėtojai turi ir turės pilną ir visokeriopą teisę valdyti, laikyti, naudotis, parduoti, perleisti, pakeisti, duoti, dovanoti ir laisvai vartoti pagal savo laisvą valią ir norą pilis, valsčius, kaimus, namus ir viską, ką iš tėvų palikimo valdo, taip, kaip panašiomis teisėmis naudojasi ir kiti kilmingieji kitose mūsų Lenkijos karalystės žemėse, kad neatrodytų, jog jie nelygūs teisių atžvilgiu, nors juos jungia tai, kad jie yra vienos karūnos pavaldiniai. <…> Pagal senąjį paprotį karo žygis pasilieka kiekvieno pareiga, kuri vykdoma savo nuostoliais ir išlaidomis. <…> Kiekvienas, kuris, priėmęs šventąjį katalikų tikėjimą, gėdingai nuo jo pasitrauks arba kuris atsisakys jį priimti, neprivalo naudotis jokiomis šių teisių...

  15. B šaltinis (Iš 1447 m. LDK didžiojo kunigaikščio Kazimiero privilegijos)

    1. Taigi pirmiausia Lietuvos, Rusios, Žemaitijos ir <…> didžiosios kunigaikštystės minėtųjų žemių prelatams, kunigaikščiams, ponams, kilmingiesiems ir miestams esame davę, suteikę ir neatšaukiamai dovanoję ir šio rašto galia duodame, perleidžiame, dovanojame ir amžiniems laikams, bendrai ir pilnai, suteikiame tas teises, laisves ir imunitetus, kaip turi Lenkijos karalystės prelatai, kunigaikščiai, ponai, kilmingieji ir miestai. Bet, kad šis bendras posakis kuriuo nors būdu negalėtų sukelti ateityje dviprasmiškumų arba abejojimų, mes nusprendėme tas laisves arba kai kurias iš jų čia aiškiai išreikšti. <…> 5. Taip pat suteikiame, kad aukščiau minėti kunigaikščiai, kilmingieji, ponai ir bajorai turėtų laisvą galimybę išvykti iš mūsų didžiosios kunigaikštystės ir <…> įsigyti didesnių turtų ir atlikti karo žygių, ir vykti į bet kuriuos svetimus kraštus, išskyrus tiktai mūsų priešų šalis, tačiau tokiu būdu, kad išvykstančių iš krašto mums atliekamos nuo jų turto prievolės nebūtų pažeistos, bet mums ir mūsų įpėdiniams tiek, kiek bus reikalinga, prievolės būtų vykdomos ir atliekamos, tarsi jie patys būtų krašte. <…>

  16. C šaltinis (Lietuvos kraštovaizdis XVI a. pirmojoje pusėje ir XVI a. antrojoje pusėje)

    Schema: Lietuvos kraštovaizdis XVI a. pirmojoje pusėje, netaisyklingi alodiniai sklypai, kaimas, miestelis ir kunigaikščio dvaro arimai

    XVI a. pirmojoje pusėje

    Schema: Lietuvos kraštovaizdis XVI a. antrojoje pusėje, valakiniai kaimai su taisyklingais rėžiais, palivarkas ir dvaro arimai

    XVI a. antrojoje pusėje

  17. D šaltinis (Istorikas Edvardas Gudavičius apie Valakų reformos pasekmes)

    Valakų reforma galutinai įvedė griežtą administracijos kontrolę kiekvienam valstiečių ūkiui, leido išlaikyti atliekamas prievoles akylai stebintį tijūnų ir prievaizdų mechanizmą, <…> norint efektyviai vykdyti lažo darbus. Valstiečių pritvirtinimas prie žemės skrupulingai reglamentavo visą jų gyvenimą. Baudžiava tapo gyvenimo norma. Senos prievolinės kategorijos buvo pakeistos lažininkų, činšininkų <…> kategorijomis. Išeivystę išlaikiusieji asmeniškai laisvi valstiečiai galėjo pasitraukti iš savo ūkių, bet visur jų laukė tokios pat sąlygos. Teisiniu požiūriu Valakų reforma galutinai nubrėžė neperžengiamą ribą tarp bajorų ir valstiečių <…>. Dvarų valdytojai gaudavo teisę steigti savo palivarkus nuvarant valstiečius nuo įdirbtos žemės <…>. Valakų reforma atvedė Lietuvą į Vidurio Europos tipo baudžiavą. Ji vis dėlto fiksavo individualų valstiečio ūkį. Tačiau šis ūkis jau nebebuvo padalyta valstiečio ir žemvaldžio nuosavybė, nors nebeliko ir giminės varžymų atskirai valstiečio šeimai. Dabar šios valstiečio šeimos naudojimąsi ūkiu reglamentavo prievolių atlikimas. Prievolės buvo susietos su visu ūkiu, o ne taikomos kiekvienam asmeniui atskirai. Tai buvo tipiška europietiškoji baudžiava. <…> Lietuvos žemėtvarka XVI a. trečią ketvirtį iš esmės jau nebesiskyrė nuo kitų Vidurio Europos šalių.

  18. 2.1 Remdamiesi A šaltiniu, įvardykite visuomenės grupę, kurią sustiprino Jogailos privilegija. Nurodykite teisę, kurią Jogaila suteikė šiai visuomenės grupei. Kokia esminė sąlyga buvo keliama, kad asmuo galėtų naudotis šia teise? (3 t.)

  19. 2.2 Remdamiesi B šaltiniu, dviem teiginiais pagrįskite, kaip Kazimiero privilegija sustiprino bajorų luomą XV a. Įvardykite dar du luomus, kuriems buvo suteikta Kazimiero privilegija. (3 t.)

  20. 2.3 Remdamiesi A, B šaltiniais ir žiniomis, dviem teiginiais paaiškinkite, kaip Jogailos ir Kazimiero privilegijos pakeitė LDK valstiečių padėtį. (2 t.)

  21. 2.4 Remdamiesi C šaltiniu, įvardykite XVI a. antrojoje pusėje atsiradusį dvaro padalinį su atskira sodyba ir dirbamomis bei kitomis žemėmis.

  22. 2.5 Palyginę C šaltinyje pateiktus XVI a. pirmosios ir antrosios pusės kraštovaizdžius, nurodykite esminį žemėtvarkos pokytį LDK.

  23. 2.6 Remdamiesi D šaltiniu, nurodykite dvi Valakų reformos įgyvendinimo priemones. Paaiškinkite, kodėl Valakų reforma laikoma esminiu socialiniu-ekonominiu lūžiu XVI a. LDK. (3 t.)

  24. 2.7 Remdamiesi A–D šaltiniais ir žiniomis, pagrįskite teiginį, kad XIV–XVI a. socialiniai pokyčiai stiprino LDK, tačiau kartu ir didino socialinę nelygybę. (2 t.)

  25. 3 struktūrinis klausimas

    Remdamiesi A–D šaltiniais ir žiniomis, atlikite užduotis.

  26. A šaltinis (Generolas Silvestras Žukauskas apie Nepriklausomybės karą)

    Iš jų pirmųjų žygių man aišku buvo, kad morališkai mes daug aukščiau stovime negu bolševikai ir kad mūsų improvizuotajai kariuomenei drąsos netrūksta. Reikia tik pasiryžimo ir aukų – jėga yra. Visuomenės plati pagalba, visuomenės ir kariuomenės vienybė – taip pat jėga. Viltis neapvylė. Rugpjūčio mėn. mums pasisekė bolševikus atstumti už Dauguvos. Nemanykite, kad tai buvo lengvas žygis. Tai buvo sunkus darbas. Ne kartą jau buvo kalbėta ir rašyta, kokių sunkumų turėjome. <…> Turbūt, kol gyvas būsiu, mano širdis ir siela bus su kariuomene. Man tenka tik džiaugtis žiūrint į mūsų kariuomenę, su kuria aš iki šiol dar nenutraukiau širdingų santykių. Aš senas karys. Matau, kokia pažanga yra padaryta šioje srityje. Aš matau daug karininkų su aukštuoju karo mokslu. Jų vadovaujama mūsų kariuomenė stovi tokiame aukštyje, kaip ir bet kuri sena kariuomenė. Garbė jiems. Pasilieka tik palinkėti, kad darbas tuo pačiu spartumu eitų ir toliau ir nuvestų mus į mūsų senąją sostinę, Vilnių. Kiekvienas turi nepamiršti šio dalyko.

  27. B šaltinis (Apie generolo Silvestro Žukausko vaidmenį Nepriklausomybės kare)

    Rugpjūčio 22 d. gen. S. Žukauskas, parengęs naują puolimo planą, įsako Lietuvos kariuomenei žūtbūt išstumti raudonarmiečius už Dauguvos. <…> Karinių operacijų metu gen. S. Žukauskas dažnai būdavo veikiančiojoje kariuomenėje ir tiesiogiai jai vadovavo. Patyrusi akis greitai pastebėdavo trūkumus, kurie nedelsiant būdavo nurodomi jo, vyriausiojo kariuomenės vado, įsakymuose. Karininkai ir kariai bemat sužinodavo, kad į frontą atvyko S. Žukauskas. <…> Jo balsas buvo stiprus, griausmingas. Atvažiuos, pamatys ką nors blogo, tai kad suriks, tartum žemė drebėtų ar dangus griūtų. Tačiau svarbiausia, jog kariuomenė, eidama į kautynes, generolu tikėjo. O ką reiškia per kautynes pasitikėti vadu, žino tik tie, kuriems teko tai išgyventi. Kai tik S. Žukauskas atvykdavo į frontą, tuojau viskas pagyvėdavo, pakildavo nuotaika. Generolas mokėjo prisiliesti prie kareivio sielos nedarydamas nuolaidų nei kariniams principams, nei viršininko autoritetui.

  28. C šaltinis (Apie generolo Jono Žemaičio-Vytauto kovą partizanų kare)

    1947 m. kovo, liepos ir spalio mėn. J. Žemaitis dalyvavo trijuose trumpuose susišaudymuose su vidaus kariuomene ir stribais. Tai buvo atsitiktiniai, netikėti, trumpi susirėmimai. Per du susišaudymus žuvo po vieną sovietų kareivį. Iš vienų kautynių J. Žemaitis padėjo išnešti sužeistą kovotoją. Koviniams veiksmams neteikdami pirmenybės, J. Žemaitis ir kiti akcentavo pogrindinės spaudos reikšmę, kuri daugeliu atvejų buvo pranašesnė negu ginkluotas miestelio, parduotuvės ar pieninės užpuolimas, pasala prieš sovietinius aktyvistus, agitatorius. Reikėjo kovos už žmonių sąmonę, kaip atsako prieš sparčiai vykdomą sovietizaciją Lietuvoje, reikėjo stabdyti infocidą – gyventojų blokavimą nuo pasaulio žinių ir įvykių. Apygardos laikraščio „Laisvės varpas“ tiražas pasiekdavo 600–800 egzempliorių, tai palyginti dideli skaičiai, nes iš štabo į rinktines persiųsti keli leidiniai dar buvo dauginami vietoje. Pradžioje jame spausdintos žinios iš Lietuvos ir pasaulio (remiantis užsienio radijo laidomis), partizanų kūryba.

  29. D šaltinis (Ištrauka iš generolo Jono Žemaičio-Vytauto kalbos, pasakytos uždarame tribunolo posėdyje 1954 m.)

    Aš, kaip ir kiti mano bendraminčiai, manau, kad Sovietų Sąjunga savo ginkluotomis pajėgomis įsiveržė į mūsų šalį. <…> Šį sovietų vyriausybės žingsnį aš laikau neteisėtu <…>. Visus pogrindžio, kurio dalyviu buvau, veiksmus, nukreiptus prieš sovietų valdžią, aš manau esant teisingais ir nelaikau nusikalstamais. Tik noriu pabrėžti, kad kiek man teko vadovauti Lietuvos kovotojų už laisvę kovai, aš stengiausi, kad ši kova prisilaikytų humanizmo principų. Jokių žvėriškumų aš neleidau. Koks bus teismo sprendimas – man žinoma. Aš vis tiek manau, kad kova, kurią vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatus.

  30. 3.1 Remdamiesi A šaltiniu, nurodykite du veiksnius, kurie, anot gen. S. Žukausko, padėjo Lietuvos kariuomenei kovoje su bolševikais. (2 t.)

  31. 3.2 Paaiškinkite, ką gen. S. Žukauskas turėjo mintyje, sakydamas šiuos žodžius: „nuvestų mus į mūsų senąją sostinę, Vilnių“ (A šaltinis).

  32. 3.3 Remdamiesi C šaltiniu, nurodykite, kuriam kovos su sovietais būdui gen. J. Žemaitis-Vytautas teikė ypatingą reikšmę. Paaiškinkite, kodėl. (2 t.)

  33. 3.4 Remdamiesi D šaltiniu, paaiškinkite, kodėl gen. J. Žemaitis-Vytautas kovą, kuriai vadovavo, laikė teisėta ir nenusikalstama. Kodėl jis tai pabrėžė? (2 t.)

  34. 3.5 Įvardykite principą, kuriuo gen. J. Žemaitis-Vytautas rėmėsi, vadovaudamas Lietuvos partizanams (D šaltinis).

  35. 3.6 Įvardykite Lietuvos karus, kuriuose kovojo gen. S. Žukauskas ir gen. J. Žemaitis-Vytautas. Su kuo kovojo Lietuvos kariai šiuose karuose? Įvertinkite šių karų reikšmę Lietuvai. Palyginkite šiuos karus naudotos taktikos požiūriu. (7 t.)

  36. 4 struktūrinis klausimas

    Remdamiesi A–D šaltiniais ir žiniomis, atlikite užduotis.

  37. A šaltinis (Britų istorikas Erikas Hobsbomas (Eric Hobsbawm) apie Džono Meinardo Keinso (Johan Maynard Keynes) šalininkų ir neoliberalų pažiūras į ekonomiką XX a. antrojoje pusėje)

    Tai buvo nesutaikomų ideologijų kova. Keyneso šalininkai pasisakė už didelius atlyginimus, visišką užimtumą ir visuotinės gerovės valstybę, nes tai sukuria vartotojų paklausą, kuri ir skatina plėtrą. Jie tvirtino, kad paklausos didinimas yra geriausias būdas įveikti ekonomikos depresijas. O neoliberalai sakė, jog aukso amžiaus** ekonomika ir politika trukdė kontroliuoti infliaciją ir siekti išlaidų mažinimo tiek valstybinėje sferoje, tiek privačiame versle, nes būtent tai ir leidžia didinti pelną – tą tikrąjį kapitalizmo ekonomikos augimo variklį. Bet kokiu atveju, manė jie, „nematoma“ Adamo Smitho laisvosios rinkos ranka turėtų užtikrinti didesnį „tautų turto“ augimą ir geresnį turto ir pajamų paskirstymą <…>.

    Džonas Meinardas Keinsas – XX a. britų ekonomistas, plėtojęs ekonomikos teoriją apie valstybinio reguliavimo būtinybę ekonomikoje. * Aukso amžius – čia Europos istorijos laikotarpis nuo XX a. penktojo dešimtmečio pabaigos iki aštuntojo dešimtmečio pradžios.

  38. B šaltinis (Istorikas Tonis Džutas (Tony Judt) apie Margaret Tečer (Margareth Thatcher) reformas)

    Tečerizmas reiškė daugybę dalykų: sumažintus mokesčius, laisvąją rinką, nesuvaržytą privatų verslą, pramonės ir paslaugų sektoriaus privatizavimą, Viktorijos vertybes, patriotizmą, individą. Kai kurie jų, ypač ekonominė politika, buvo ankstesnių ir konservatorių, ir liberalų siūlymų tąsa. Kiti, ypač moraliniai klausimai, buvo populiaresni tarp ištikimų konservatorių partijos aktyvistų kaimo apylinkėse, o ne tarp rinkėjų apskritai. <…>

    Be jokios abejonės, Britanijos ekonomikos rodikliai Thatcher valdymo metais (po pradinio nuosmukio 1979–1981 metais) pagerėjo. Pertvarkius nepelningai dirbusias įmones, sustiprinus konkurenciją, uždusinus profsąjungas, verslo efektyvumas ir pelnas smarkiai padidėjo. Pardavus valstybės nuosavybėje buvusį turtą, valstybės iždas buvo papildytas (aišku, neilgam).

  39. C šaltinis (Istorikas Valteris Lakeras (Walter Laqueur) apie gerovės valstybę)

    Gerovės valstybė panaikino kai kuriuos iš slogiausių ankstyvosios industrinės visuomenės bruožų, bet negalėjo, kaip ne vienas aiškiai vylėsi, radikaliai pakeisti žmogaus būvį. Išskyrus toliausiai pažengusius Šiaurės Europos kraštus, skurdo likviduoti nepasisekė; ligų ir senatvės sunkumai bei kančios palengvėjo, bet visiškai neišnyko. Nors gerovės valstybė padarė žmones sveikesnius, jie netapo laimingesni. Atvirkščiai, sumažėjus materialiniams nepritekliams, skaudžiau ėmė slėgti kiti negerumai – gyvenimo dideliuose miestuose nuobodumas ir anonimiškumas, arba, kaip buvo madinga sakyti septintąjį dešimtmetį, susvetimėjimas. Narkomanijos, savižudybių ir jaunimo nusikalstamumo kreivės kilo vis aukštyn. Vis dėlto, nors gerovės valstybės poveikis žmogaus gyvenimui ir nebuvo toks didelis, kaip kai kurių tikėtasi, jos materialinė nauda nekelia abejonių. Visuotinai pripažinus, kad niekas neturėtų badauti, kad visi turi teisę į pastogę ir kad pinigų stygius neturėtų būti kliūtis sveikatai, pranyko baisus nesaugumo jausmas, tiek ilgai kamavęs daugybę žmonių Europoje.

  40. D šaltinis (Švedų istorikas Čelas Estbergas (Kjell Östberg) apie Ulofą Palmę (Olof Palme) ir gerovės valstybės kūrimą)

    U. Palmės laikais Švedija dažnai buvo laikoma socialdemokratijos pavyzdžiu: aukštas gyvenimo lygis ir palyginti nedidelis pajamų atotrūkis; mažas nedarbas; pažangi socialinės apsaugos sistema, finansuojama iš progresinių mokesčių, pasižymėjusi dosniomis pensijomis ir sveikatos draudimu, apmokamomis tėvystės atostogomis bei visuotine vaikų priežiūra. <…> 1969 m. pradėjęs eiti ministro pirmininko pareigas, U. Palmė nedelsdamas ėmėsi įgyvendinti reformų paketą, apėmusį pagrindinius socialinės ir ekonominės politikos aspektus. Iš tiesų daugelis reiškinių, paprastai siejamų su Švedijos gerovės valstybe, buvo įdiegti arba iš esmės pertvarkyti per pirmuosius septynerius Palmės kadencijos metus. Valstybės išlaidos, palyginti su BVP – nors ir apytikslis, tačiau informatyvus jo pasiekimų rodiklis, – padidėjo nuo 26 iki 38 procentų. <…> Įspūdingas reformų skaičius buvo susijęs su šeimos politika, o daugelis jų buvo pažymėtos lygybės ženklu: būsto pašalpos pensininkams ir šeimoms su mažais vaikais, tėvystės draudimas, gerokai padidintos vaiko pašalpos, valstybės subsidijuojama visuotinė vaikų priežiūra <…>.

  41. 4.1 Remdamiesi A šaltiniu, pateikite po vieną teiginį, atskleidžiantį ekonomisto Dž. M. Keinso šalininkų ir neoliberalų pažiūras į ekonomiką. Paaiškinkite, koks yra esminis šių dviejų pažiūrų skirtumas. (3 t.)

  42. 4.2 Įvardykite terminą, kuriuo B šaltinio autorius apibūdina M. Tečer valdymą. Nurodykite vieną teigiamą ir vieną neigiamą jos valdymo bruožą. (3 t.)

  43. 4.3 Paaiškinkite gerovės valstybės sąvoką. Remdamiesi C šaltiniu, pateikite teigiamą ir neigiamą šios sistemos bruožą. (3 t.)

  44. 4.4 Remdamiesi D šaltiniu, nurodykite du U. Palmės valdymo bruožus. (2 t.)

  45. 4.5 Įvertinkite U. Palmės valdymo poveikį šalies ekonomikai ir socialinei aplinkai (D šaltinis). (2 t.)

  46. 4.6 Kuriame šaltinyje (B, C ar D) atsispindi ekonomisto Dž. M. Keinso šalininkų, o kuriame – neoliberalų siūlytos reformos? Atsakymą pagrįskite, remdamiesi šaltiniais ir (ar) žiniomis. (2 t.)

Visos egzamino užduotys ir vertinimo instrukcija: VBE užduočių sąrašas.

Pranešti apie klaidą

2026 m. istorijos valstybinis brandos egzaminas