II dalis
Į klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais ir žiniomis. Atsakymus surašykite laukeliuose; patikrinę testą, palyginkite juos su vertinimo instrukcija ir įsivertinkite taškus.
A šaltinis (Iš Maironio eilėraščio „Milžinų kapai“)
[...] Kryžiuočių seniai Suvadinti svečiai Į vaišes per Lietuvą traukia; Ištroškę garbės, Kai aušra patekės Išvys, ko visai nebelaukia.
Sutrinko miškai, Lyg Perkūnas aukštai, Ir štai netikėtai lietuviai Tarytum ugnis, Kad ant stogo užšvis, Apraitė kryžiuočius užgriuvę.
O, buvo mūšys! Apsiniaukus naktis Jį dienai parodyt drovėjos; Tik kūnų šimtai, Suvartyti keistai, Ilgai, dar ilgai ten ilsėjos. [...]
Lietuvių pulkai, Kaip apsako žvalgai, Ties Kaunu per Nemuną plaukia; Po kaimus šauklys, (Jo po putų arklys) Į kovą lietuvninkus šaukia. [...]
B šaltinis (Iš kunigo Antano Mackevičiaus paaiškinimo Ypatingojoje tardymo komisijoje)
[...] Argi policija ir apskritai Rusijos vyriausybės administracija nespaudė vargšų gyventojų? Kas doras, tas visada skriaudžiamas, o niekšas malonėje. Nori beturtis laimėti bylą, o pinigų neturi, tai už tai esi išplakamas ir dargi taip, kad tiktai barbarų laikais galima buvo tai matyti. [...] Atimtos bažnyčios, iš vienuolynų išvaryti vienuoliai – ar tai maža pavyzdžių blogai vyriausybės valiai parodyti? Argi draudimas mokyti vaikučius katekizmo, priešinimasis blaivybės skleidimui ir dėl to kilusios įvairios represijos nebuvo aiškus įrodymas, jog Rusijos vyriausybė nesirūpina mano liaudimi, siekia jos amoralumo, taigi pražūties? [...] Kai prasidėjo demonstracijos, aš dar labiau suskatau veikti [...], aš atsistojau liaudies priešakyje ir ne tiktai kaip propagandistas, bet ir kaip karo vadas.
C šaltinis (Iš 1949 m. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracijos)
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba, atstovaudama visoms Lietuvos teritorijoje esančioms vieningos vadovybės vadovaujamoms karinėms visuomeninėms grupuotėms, [...] skelbia:
1. LLKS Taryba [...] okupacijos metu yra aukščiausias tautos politinis organas, vadovaująs politinei ir karinei tautos išsilaisvinimo kovai.
3. Valstybinė Lietuvos santvarka – demokratinė respublika. 16. Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam lietuvių tautos siekiui ir kertiniam konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma teisine partija.
18. Konstatuojama teigiama religijos įtaka ugdant tautos moralę ir palaikant jos atsparumą sunkiausiu laisvės kovų laikotarpiu.
19. Socialinė globa nėra vien atskirų piliečių ar organizacijų reikalas, bet vienas pirmųjų valstybės uždavinių. Ypatingą globą valstybė teikia išsilaisvinimo kovose nukentėjusiems asmenims ir jų šeimoms.
D šaltinis (Portretas)
E šaltinis (Nuotrauka)
F šaltinis (Nuotrauka)
A šaltinis (Milano Šv. Marijos Maloningosios bažnyčios vienuolyno freska)
B šaltinis (Iš Nikolo Makiavelio raštų)
Iš tiesų užkariavimų troškimas – suprantamas ir visiškai natūralus reiškinys; ir tiems, kurie jų siekia, atsižvelgdami į savo galimybes, visi pritars arba niekas jų nesmerks, bet jeigu kas neatsižvelgia į savo galimybes ir siekia užkariavimų bet kokia kaina, tada šitai pasmerkiama kaip klaida. [...] Valdovas neturi kreipti dėmesio į priekaištus dėl žiaurumo, jeigu nori pavaldinius priversti būti vieningus ir klusnius. Juk,
nubausdamas keletą asmenų, jis bus gailestingesnis negu tie, kurie, norėdami pasirodyti nepaprastai gailestingi, leidžia įsikeroti netvarkai, iš kurios kyla žudynės ir plėšikavimas, nes nuo jų paprastai kenčia visa visuomenė, o valdovo skiriamos bausmės tenka tik pavieniams asmenims.
C šaltinis (Iš Šarlio Monteskjė veikalo „Apie įstatymų dvasią“)
Monarchinis valdymas numato privilegijas, titulus ir netgi paveldimą kilmingumą. Kaip respublikai reikalinga dorybė, o monarchijai – garbė, taip despotiniam valdymui reikalinga baimė. Kiekvienoje valstybėje funkcionuoja trys valdžios rūšys: vykdomoji valdžia, įstatymų leidžiamoji valdžia ir valdžia, kuri reguliuoja civilinę teisę. [...] Kol vienas asmuo arba viena įstaiga vykdo ir įstatymų leidžiamąsias, ir jų vykdymo funkcijas, laisvė nėra įmanoma. Šiuo atveju pagrįstai galima baimintis, kad tas pats monarchas arba tas pats senatas gali išleisti tironiškus įstatymus, o vėliau juos praktikuoti teroru. Būtų blogai, jei tik vienas žmogus ar korporacija, viską suėmusi į vienas rankas, atstovautų visoms trims valdžioms: leistų įstatymus, viešus nutarimus verstų darbais, teistų nusikaltėlius ir spręstų privačių asmenų ginčus.
D šaltinis (Iš Kęstučio Girniaus veikalo „Tauta, išbandymai, dorovė“)
Jau du šimtus metų nacionalizmas įvairiais pavidalais atlieka itin svarbų vaidmenį politikos ir kultūros gyvenime. [...] Pasaulis suskirstytas į tautas, turinčias savitą individualybę, istoriją ir likimą; tauta yra visos politinės ir socialinės galios versmė, ir ištikimybė tautai viršija visus kitus įsipareigojimus; žmonės turi susitapatinti su tauta, jei nori būti laisvi ir visiškai išvystyti savo potencialą; tautos turi būti laisvos ir saugios, norint laiduoti taikos ir teisingumo klestėjimą pasaulyje. [...] Tai, kad žmogus yra lietuvis, vokietis ar rusas, yra svarbiau negu tai, kad jis dzūkas ar bavaras, miestietis ar valstietis, gal net – protestantas ar katalikas. [...] Esminė tautos sąlyga yra „turėti bendrų garbingų žygių praeityje ir bendrą valią dabartyje“ [...]. Didžiausios netektys ir pralaimėjimai labiau įpareigoja negu garbingi žygiai. [...] Ilgai bus ginčijamasi, ar tautos išsivystė tik moderniaisiais laikais, ar jos egzistavo anksčiau.
A šaltinis (Iš 1938 m. Lenkijos notos Lietuvai)
Lenkijos vyriausybė pareiškia, kad ji vieninteliu padėties rimtumą atitinkančiu sprendimu laiko tuojau užmegzti diplomatinius santykius be jokios parengiamosios sąlygos. [...] Lenkijos vyriausybė duoda Lietuvos vyriausybei 48 valandas nuo šios notos įteikimo momento pasiūlymui priimti, pranešdama, kad diplomatiniai atstovai Kaune ir Varšuvoje turi būti akredituoti ne vėliau kaip ligi š. m. kovo 31 dienos. [...]
Aukščiau minėtas pasiūlymas negali būti diskusijų objektu nei turinio, nei formos atžvilgiu [...]. Atsakymo nedavimas arba pateikimas bet kurių papildymų arba rezervų Lenkijos vyriausybės bus laikoma atmetimu. Šiuo neigiamu atveju Lenkijos vyriausybė garantuos savo valstybės tikrą interesą savomis priemonėmis. [...]
B šaltinis (Iš knygos „Lietuvos istorija“, 2013 m.)
1938 m. pabaigoje, po Miuncheno susitarimo, karo padėtis Klaipėdos krašte buvo atšaukta ir Lietuva nebevaldė situacijos. [...] Kovo 20 d. Vokietijai ultimatyviai pareikalavus perduoti jai Klaipėdos kraštą, pagrasinus, kad vokiečių kariuomenė priešingu atveju įžygiuos į tą teritoriją ir nežinia, kur sustos, [...] Lietuva ultimatumą priėmė. [...] Kauną sukrėtė naujiena apie nacių ir sovietų nepuolimo sutartį, kad Vokietija ir SSRS pasirašė papildomą slaptąjį protokolą, – pasidalijo regioną įtakos sferomis: Suomija, Estija ir Latvija atiteko sovietams, o Lietuva – Vokietijai. [...] Sovietų Sąjunga, pasinaudodama tarptautine padėtimi, 1940 m. vasarą ne tik okupavo Lietuvą, Latviją ir Estiją, bet ir prievarta per keletą savaičių šias valstybes įtraukė į SSRS sudėtį.
C šaltinis (Iš knygos „Lietuva imperialistinių valstybių planuose 1917– 1940“, 1983 m.)
Lietuvos ir Lenkijos konfliktas dėl Vilniaus trukdė imperialistinei reakcijai sudaryti patikimą ištisinį frontą palei TSRS vakarinę sieną. [...] Klaipėdos atidavimas Hitleriui, Lietuvos buržuazinės vyriausybės klusniai įformintas kaip jos „grąžinimas“ Vokietijai, sudavė triuškinamą smūgį Lietuvos buržuazinės valdžios pozicijoms. [...] Lietuvos darbo žmonės, Komunistų partijos vadovaujami, pasinaudoję susidariusia palankia tarptautine padėtimi, 1940 m. vasarą nuvertė buržuazijos diktatūrą ir fašistinį režimą. [...] Tarybų Lietuvos įstojimas į TSRS galutinai sužlugdė imperialistinės reakcijos grobikiškus planus Lietuvos ir lietuvių tautos atžvilgiu.
D šaltinis (1937 m. karikatūra)
A šaltinis (Iš Nikitos Chruščiovo atsiminimų)
Aš mąsčiau [...]. Jei mes slaptai dislokuosime raketas, ir Jungtinės Valstijos atras raketas po to, kai jos bus parengtos ir pasiruošusios suduoti smūgį, amerikiečiai, prieš mėgindami likviduoti mūsų įrenginius karinėmis priemonėmis, gerai pagalvos. Aš žinojau, kad Jungtinės Valstijos gali kai kuriuos mūsų įrenginius sunaikinti, bet ne visus. Jeigu išliktų ketvirtadalis ar net dešimtadalis mūsų raketų, net jei išliktų viena ar dvi didelės raketos, mes vis tiek smogtume į Niujorką, ir iš Niujorko nieko neliktų. Aš nenoriu pasakyti, kad Niujorke visi būtų nužudyti. Žinoma, kad ne visi, bet baisiai daug žmonių būtų sunaikinta. Aš nežinau, kiek daug... Bet tai dar ne viskas. Svarbiausias dalykas būtų tas, kad mūsų raketiniai įrenginiai Kuboje, aš manau, būtų sulaikę Jungtines Valstijas nuo skubotos karinės akcijos prieš Kastro vyriausybę.
B šaltinis (Iš Džono Kenedžio laiško Nikitai Chruščiovui)
[...] Mūsų vyriausybė gavo visiškai aiškų Jūsų vyriausybės ir jos atstovų patikinimą viešais ir neoficialiais kanalais, kad jokio puolamojo ginklo į Kubą nebuvo atgabenta [...]. Ir po to aš sužinojau [...], kad visi šie pareiškimai buvo melagingi ir kad Jūsų kareiviai neseniai pradėjo kurti raketinių bazių kompleksą Kuboje. Aš prašau Jus, ponas Pirmininke, teisingai suprasti, kad ne aš pirmas mečiau iššūkį ir kad Jūsų veikla Kuboje reikalavo atsakomųjų veiksmų, apie kuriuos aš pranešiau. [...]
C šaltinis (Karikatūra „Suraskime užraktą šiai dėžei“)
Ant dėžės užrašyta: „Branduolinis karas“.
