II dalis
Į klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais ir žiniomis. Atsakymus surašykite laukeliuose; patikrinę testą, palyginkite juos su vertinimo instrukcija ir įsivertinkite taškus.
A šaltinis (Iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero privilegijos)
6. Taip pat minėti kunigaikščiai, ponai, kilmingieji ir miestiečiai savo tėvoniniams turtams ar šviesiausiojo kunigaikščio, valdovo Aleksandro, kitaip Vytauto, amžino atminimo pirmtako ir brangiausio mūsų dėdės, jiems duotiems ar dovanotiems [...] tegul turi laisvą galimybę juos parduoti, keisti, atiduoti, dovanoti ir pagal savo nuožiūrą savo reikalams naudoti. [...]
10. Taip pat visi ir atskiri šių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių kunigaikščių, ponų, kilmingųjų, bajorų ir miestiečių valstiečiai [...] atleisti nuo bet kokio davimo ir mokėjimo rinkliavos arba mokesčio [...]. Tačiau senovinius ir nuo seno įprastus mums [valdovui] ir mūsų įpėdiniams patarnavimus [...], kelių priežiūrą paliekame neliečiamą ir norime, kad tai visuomet pasiliktų galioje. [...]
13. Taip pat pažadame ir įsipareigojame, kad minėtos mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdomų sričių bei žemių nesumažinsime. [...]
14. Taip pat pažadame ir įsipareigojame, kad tos Didžiosios Kunigaikštystės tose mūsų žemėse jokiam svetimšaliui mes neduosime ir mūsų įpėdiniai neduos žemių, pilių, miestų ar bet kurių dvarų valdyti ir laikyti, taip pat bet kurių pareigybių ir titulų, tik duosime laikyti ir valdyti [...] mūsų žemių vietiniams gyventojams.
B šaltinis (Iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero privilegijos Trakų karaimams)
Atkreipę mūsų dėmesį į mūsų Trakų karaimų skurdą ir nuostolius, [...] mes suteikiame jiems vokiečių Magdeburgo teisę ir šiuo raštu ją dovanojame. [...] Taigi minėtieji Trakų karaimai nei svarbiose, nei menkesnėse bylose teneatsako niekam kitam, tik vaitui. [...] Vaitas turi teisę teisti karaimus ir įvykdyti savo nuosprendžius. [...] Be to, niekas iš mūsų vaivadų, seniūnų ar vietininkų neturi kištis į tų karaimų Magdeburgo teisę. [...] Taip pat aukščiau minėtieji Trakų karaimai privalo kartą per metus mokėti mums ir mūsų įpėdiniams tokį činšą ir mokesčius, kokius moka kiti miestai, kurie naudojasi Magdeburgo teise.
C šaltinis (Iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegijos Vilniaus siuvėjams)
Šiuo raštu pareiškiame [...] įsteigti siuvėjų amatui ir visiems Vilniaus mieste besiverčiantiems broliją ir teises, arba statutą [...].
1. [...] Vyresnieji [...] išrinks arba paskirs meistrus, pirmiau pakankamai patikrinę jų mokėjimą amato. [...]
4. Kitų amatų, pavyzdžiui, kailiadirbių, gelumbių apkarpytojų ar kurio kito amato, žmonės tegu nedrįsta verstis siuvėjų amatu. [...]
6. Kalbamuoju siuvėjų amatu negalės verstis bet kurie siuvėjai, neįrašyti ir nepriimti į Vilniaus miesto broliją, lygiai ir tie, kurie nenorėtų paklusti kalbamosios brolijos statutui arba gyventų namuose, kurie priklauso nuo pilies teisės arba visokių dvasinių, pasaulietinių ar šlėktų teisių.
D šaltinis (Iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro privilegijos)
14. Taip pat kokius tik nutarimus ir dalykus su ponais mūsų tarėjais baigsime, nustatysime ir nuspręsime, tų su niekuo neprivalėsime pakeisti, pataisyti arba panaikinti. [...]
16. Taip pat dignitorijas*, sričių valdymą ir visas kitas pareigybes arba paveldimą turtą turėsime suteikti ne svetimšaliui arba ateiviui, bet tiktai vietiniams. [...]
23. Taip pat muitai, smuklių mokesčiai ir kiti mokesčiai, kuriuos mes gauname iš baudų ir iš bet kur, tebūna imami ir įnešami į mūsų iždą, ir šitie mokesčiai turi būti panaudoti pagal mūsų tarėjų nutarimus bendrai krašto gerovei. Nesant jokio būtino reikalo, minėtų mokesčių be pačių ponų valios mes negalime iš iždo išimti.
* dignitorija – aukšto rango LDK valstybės pareigūno (dignitoriaus) pareigybė
A šaltinis (Pašto ženklai)
B šaltinis (XIX a. graviūra ir nuotrauka)
C šaltinis (Iš chartijos, priimtos Londono darbininkų 1834 m.)
Atėjo laikas, kai mes, turto ir žinių kūrėjai, nusprendėme, kad daugiau nebešvaistysime savo laiko bei darbo antraeiliams tikslams, kurių laimėtojai vis dėlto negali ilgesniam laikui pagerinti mūsų padėties. Mes ketiname žiūrėti ne atskirų klasių ypatingos naudos, o tik bendrų ir ilgalaikių žmonijos interesų ir ateityje dėti visas pastangas, kad pasiektume tuos svarbiausius tikslus, kurie išdėstyti šioje chartijoje:
1. Progresyvinis turto mokestis, visiškai tenkinantis vyriausybės poreikius, kadangi ji valdo pagal sveiko proto taisykles. 2. Visų kitų muitų, mokesčių, nacionalinių, vietinių ir bažnytinių rinkliavų panaikinimas. [...] 5. Visapusiškai laisvas nuomonių reiškimas be jokių apribojimų. [...] 7. Mokslinis, fizinis, protinis ir moralinis lavinimas bei auklėjimas nacionaliniu mastu – visiems, kurie dėl kokios nors priežasties negali kitaip gauti gero išsiauklėjimo bei išsilavinimo. [...] 15. Turi būti nustatytos abiejų lyčių teisės.
D šaltinis (Gyventojų skaičius ir miestų gyventojų dalis valstybėje 1800–1900 m.)
A šaltinis (Iš valstybių sutarties)
I straipsnis. Lietuvos ir SSSR draugingumui sustiprinti Vilnius ir Vilniaus sritis Sovietų Sąjungos perduodami Lietuvos Respublikai [...].
II straipsnis. Lietuvos Respublika ir Sovietų Sąjunga pasižada teikti viena kitai įvairią pagalbą, taip pat ir karinę, Lietuvos užpuolimo ar jos užpuolimo grasymo atveju, taip pat SSRS užpuolimo ar užpuolimo grasymo per Lietuvos teritoriją iš bet kurios Europos valstybės pusės. [...]
IV straipsnis. Lietuvos Respublika ir Sovietų Sąjunga pasižada drauge ginti Lietuvos sienas, kuriam reikalui Sovietų Sąjungai suteikiama teisė savo lėšomis laikyti bendru susitarimu nustatytose Lietuvos Respublikos vietovėse griežtai apibrėžtą Sovietų sausumos ir orinių ginkluotų pajėgų kiekį. [...]
VII straipsnis. Šios sutarties įgyvendinimas jokiu būdu neturi paliesti Susitariančiųjų Šalių suverenių teisių, ypač jų valstybinės santvarkos, ekonominės ir socialinės sistemos, karinių priemonių ir bendrai nesikišimo į vidaus reikalus dėsnio. Sovietinių sausumos ir orinių ginkluotų pajėgų buvimo vietovės (šios sutarties IV str.) visokiomis aplinkybėmis pasilieka Lietuvos Respublikos teritorijos sudedamąja dalimi.
B šaltinis (Iš ultimatumo)
Sovietų Sąjungos vyriausybė laiko absoliučiai reikalinga ir neatidėliotina: 1) kad vidaus reikalų ministras p. Skučas ir Politinės policijos departamento viršininkas p. Povilaitis nedelsiant būtų atiduoti teismui kaip tiesioginiai provokacinių veiksmų prieš Sovietų Sąjungos įgulas Lietuvoje kaltininkai;
2) kad nedelsiant Lietuvoje būtų sudaryta tokia vyriausybė, kuri sugebėtų ir norėtų užtikrinti Sovietų Sąjungos ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutarties garbingą vykdymą ir ryžtingą sutarties priešų sutramdymą;
3) kad nedelsiant būtų užtikrintas laisvas įėjimas į Lietuvos teritoriją Sovietų Sąjungos kariuomenės dalinių, kurie bus įkurdinti pačiuose svarbiausiuose Lietuvos centruose, pakankamai gausių, kad galėtų užtikrinti galimumą įgyvendinti Sovietų Sąjungos ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutartį ir užkirsti kelią provokaciniams veiksmams, nukreiptiems prieš Sovietų Sąjungos įgulas Lietuvoje.
C šaltinis (Lietuva 1939–1940 m.)
D šaltinis (Karikatūra)
Nubraukti lietuviški šalių pavadinimai: Estija, Latvija, Lietuva, SSSR. Rusų kalba parašyti šalių pavadinimai: Estijos SSR, Latvijos SSR, Lietuvos SSR, SSSR, ant dėžutės – „Raudoni dažai“.
A šaltinis (Karikatūra „Dresuotojo Chruščiovo problema“)
B šaltinis (Karikatūra „Medžioklės sezonas prasidėjo“)
Medžiotojai: L. Brežnevas (SSRS), J. Kadaras (Vengrija). Šunys: V. Ulbrichtas (VDR), T. Živkovas (Bulgarija), V. Gomulka (Lenkija). Kiškis: A. Dubčekas (Čekoslovakija). Ant pakylų užrašyta (nuo arčiausiai stovinčios): Jugoslavija, Čekoslovakija, Lenkija, Vengrija, Albanija, Bulgarija.
C šaltinis (Iš Leonido Brežnevo kalbos 1968 m.)
Sovietų Sąjunga daug prisidėjo realiai įtvirtinant socialistinių šalių suverenitetą. Sovietų Sąjungos komunistų partija visada buvo už tai, jog kiekviena socialistinė valstybė, atsižvelgdama į nacionalines sąlygas, nusistatytų konkrečias savo vystymosi socializmo keliu formas. Bet egzistuoja taip pat bendri socializmo statybos dėsningumai ir atsitraukimas nuo jų galėtų reikšti atsitraukimą nuo socializmo apskritai.
Kada priešiškos socializmui vidaus ir išorės jėgos siekia kurios nors šalies raidą pasukti kapitalizmo restauracijos kryptimi ir kada iškyla pavojus socializmui toje šalyje ar pavojus visam socializmo sandraugos saugumui, tai tampa jau ne tik tos šalies liaudies problema, bet ir bendra problema, visų socialistinių šalių rūpesčiu.
D šaltinis (Iš Lenkijos vadovo generolo Voicecho Jaruzelskio atsiminimų apie 1981 m. gruodžio įvykius)
Telefonu paskambino draugas Brežnevas, kuris su simpatija žiūri į mus ir į tai, kaip mes sėkmingai įsitraukėme į kovą su kontrrevoliucija. Tai buvo sunkūs, bet teisingi sprendimai. Mano kalba buvo labai įvertinta. Jis patikino, kad galime tikėtis ekonominės pagalbos. Mūsų pasirinktas momentas buvo paskutinis ir optimalus, nes prieš tai situacija ėjo blogyn, užgriuvo negatyvių procesų lavina [...]. Valstybės taryboje priimtas sprendimas dėl karo padėties buvo vieningas. Nėra kalbos apie valdžios nuvertimą. Teisiškai egzistuojanti valdžia įvedė priemones valstybei apsaugoti. Tai yra argumentai Vakarams.
