Istorijai.lt

2012 m. istorijos valstybinis brandos egzaminas

61klausimas
100taškų
180min.
spręsta 5 446 kartus

I dalis (01-25) tikrinama automatiškai; II dalies (atvirųjų klausimų) atsakymus palyginkite su vertinimo instrukcija ir įsivertinkite patys.

Atsakyta 0 iš 61
  1. 01 Pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją valdžios įstaigos tarnauja:
  2. 02 Pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją:
  3. 03 Kuris iš šių teiginių yra įtvirtintas 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje?
  4. 04 Kuris teiginys neatitinka 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos?
  5. 05 Pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją Lietuvos valstybės teritorija:
  6. 06 Kuri iš šių valstybių XX a. ketvirtajame dešimtmetyje išsaugojo demokratinį valdymą?
  7. 07 Kurios tarptautinės organizacijos struktūrinės dalys yra Generalinė Asamblėja ir Saugumo Taryba?
  8. 08 Kuris iš šių požymių yra būdingas demokratiniam Lietuvos valdymui?
  9. 09 XI a. kryžiuočiai siekė išvaduoti Jeruzalę iš:
  10. 10 Kurios imperijos sienos žemėlapyje pavaizduotos pirmuoju sutartiniu ženklu?
    Iliustracija
  11. 11 Musulmonų tikėjime Jėzus Kristus yra:
  12. 12 Kaip vadinama žemės valda viduramžiais teikta už karinę tarnybą be paveldėjimo teisės?
  13. 13 Kurios valstybės architektūrinis paminklas pavaizduotas šiame paveiksle?
    Iliustracija
  14. 14 Feodalizmo sąvoka apibūdina santykius tarp:
  15. 15 Kurio istorinio įvykio pasekmės atsispindi šioje karikatūroje?
    Iliustracija
  16. 16 Kuris iš šių procesų prasidėjo anksčiausiai?
  17. 17 Kuris iš šių reiškinių nebuvo Didžiosios Prancūzijos revoliucijos priežastis?
  18. 18 Kuris politikas Europą po Antrojo pasaulinio karo apibūdino šiais žodžiais:
    „Nuo Šteteno prie Baltijos iki Triesto prie Adrijos ant žemyno nusileido geležinė uždanga. Už šios linijos atsidūrė visi senosios Centrinės ir Rytų Europos lobiai“?
  19. 19 Kada susiformavo žemėlapyje pavaizduotos valstybių sienos?
    Iliustracija
  20. 20 Kuris iš šių reiškinių būdingas Stalino politikai?
  21. 21 Kuris iš šių reiškinių nebūdingas fašistinei Italijai?
  22. 22 Kokio tipo monarchija pradėjo formuotis Lietuvoje, sudarius Krėvos sutartį?
  23. 23 Kuris SSRS užsienio politikos bruožas yra pavaizduotas šioje karikatūroje?
    Iliustracija
  24. 24 Kas paskatino rengti Valakų reformą Lietuvoje?
  25. 25 Kuri interesų grupė apibūdinta šiame tekste?
    „Tokio tipo interesų grupės yra armija, biurokratija, valstybės lėšomis išlaikomos mokslo ir mokymo įstaigos. Jos gali būti visiškai abejingos politikai ir užsiimti tik paskirtos funkcijos vykdymu. Bet jeigu vyriausybės politika pradeda grėsti jų normaliam funkcionavimui ir gerovei, paliečia jų gyvybinius interesus, tada jos darosi politiškai aktyvios“.

  26. II dalis

    Į klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais ir žiniomis. Atsakymus surašykite laukeliuose; patikrinę testą, palyginkite juos su vertinimo instrukcija ir įsivertinkite taškus.

  27. A šaltinis (Iš Žemaičių skundo Konstancos bažnytiniam susirinkimui)

    Viso pasaulio krikščionių vadovams ir tautoms. Paklausykite, šlovintieji kunigaikščiai, dvasinių ir pasaulietinių reikalų tvarkytojai [...]. Išgirskite, prašome jus, kurie mylite teisingumą, baisią mūsų priespaudą, kuri mus ir mūsų šeimas didžiai sužalojo [...]. Jaunutes mūsų dukteris kryžiuočiai, bjaurodami kryžiaus šventumą, smurtu paverčia savo aistrų aukomis! [...] plačiai žinomą bajorą [...], jo žmoną ir vaikus surišo ir išvarė į Prūsus, o ten visus, kaip vergus, išžudė. [...] Kaimiečius išžudė be jokio pasigailėjimo. Kiek prispaustųjų vaitojimo pasigirdo mūsų krašte, kurio nuo amžių nebuvome girdėję! Kodėl jie (kryžiuočiai) delsia mus krikštyti, kodėl visame, kad ir dideliame mūsų krašte, nepastatė nė vienos bažnyčios? Maža to, net kunigo nedavė nė vieno! Išvada tegali būti viena, kad mus išmarinti ir išnaikinti jiems terūpėjo. [...] Todėl nužemintai prašome Jūsų Šventenybę (popiežių) padėti mums įvykdyti šventus mūsų norus, kad galėtume priimti šventą krikštą, kaip tikėjimo ir meilės ženklą. [...] Mes esame Dievo padarai, sukurti pagal jo paveikslą, esame Dievo sūnūs, skirti laisvei [...]. Prašome įgalioti Jogailą ir Vytautą, kad jiedu, pasitelkę Vilniaus vyskupą Petrą ir Lvovo arkivyskupą Joną, atvyktų į Žemaitiją ir mus pakrikštytų, pastatytų mūsų krašte katedrą ir bažnyčių.

  28. B šaltinis (Iš vadovėlio „Naujųjų amžių istorija“)

    1830 m. Vakarų Europoje kilo revoliucijos. O tų pačių metų rudenį prieš Rusijos valdžią sukilo ir turėjusi autonomiją Lenkijos karalystė. [...] Greitai sukilimas apėmė Rusijos valdomas Lenkijos žemes, Vakarų Baltarusiją, Vakarų Ukrainą, Lietuvą. [...] Nuslopinus sukilimą, aktyviausieji pasipriešinimo dalyviai buvo teisiami ir tremiami į Rusijos gilumą. Kai kurių bajorų dvarai konfiskuojami, į Lietuvą atkeliami rusų kolonistai [...]. 1832 m. uždarytas Vilniaus universitetas – tuo pakirstas Vilniaus, kaip europinio lygio kultūros centro, vaidmuo. Be to, 1840 m. panaikinus Lietuvos Statuto galiojimą, įvesta Rusijos teisė. [...] 1863 m. sausio mėnesį Lenkijoje vėl įsiplieskė sukilimas, kuris greitai išplito ir Lietuvoje. [...] Sukilimo metu nepriklausomos valstybės idėja dar buvo nesubrendusi. Vyravo senosios valstybingumo tradicijos dvasia, t. y. buvo kovojama dėl Lenkijos ir Lietuvos valstybės atkūrimo. [...] Sukilimą nuslopinus, galutinai išbraukti istoriniai krašto vardai. [...] Buvo uždrausta visoje imperijoje spausdinti bei iš užsienio įvežti visų lietuviškų leidinių senuoju raidynu.

  29. C šaltinis (Iš 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos deklaracijos)

    Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba, atstovaudama visoms Lietuvos teritorijoje esančioms vieningos vadovybės vadovaujamoms karinėms visuomeninėms grupuotėms [...] skelbia: 1. LLKS Taryba [...] okupacijos metu yra aukščiausias tautos politinis organas, vadovaująs politinei ir karinei tautos išsilaisvinimo kovai. [...] 3. Valstybinė Lietuvos santvarka – demokratinė respublika. 4. Suvereninė Lietuvos valdžia priklauso tautai. [...] 17. Asmenys, bolševikinės ar vokiškosios okupacijos metu išdavę Tėvynę bendradarbiavimu su priešu, savo veiksmais ar įtaka pakenkę tautos išsivadavimo kovai, susitepę išdavystėmis ar krauju, yra atsakingi prieš Lietuvos Teismą. [...] 19. Socialinė globa nėra vien atskirų piliečių ir organizacijų reikalas, bet vienas pirmųjų valstybės uždavinių. Ypatingą globą valstybė teikia išsilaisvinimo kovose nukentėjusiems asmenims ir jų šeimoms.

  30. 26 Nurodykite religiją, kurios idėjomis pagrįstas Žemaičių skundas Konstancos bažnytiniam susirinkimui. Atsakymą pagrįskite remdamiesi šaltinio A teiginiu. (2 t.)

  31. 27 Remdamiesi šaltiniu A, nurodykite kryžiuočių smurto ir tikybos platinimo padarinius Lietuvoje. (2 t.)

  32. 28 Remdamiesi šaltiniu A, apibūdinkite jo autorių požiūrį į kryžiuočių veiksmus ir krikščionių tikėjimą. (2 t.)

  33. 29 Nurodykite du žemaičių prašymus bažnytiniam susirinkimui. Paaiškinkite, koks vaidmuo, įgyvendinant šiuos prašymus, buvo numatytas Jogailai ir Vytautui. (2 t.)

  34. 30 Remdamiesi šaltiniu A ir žiniomis, nurodykite dvi priežastis, dėl kurių Lietuva delsė priimti krikštą. (2 t.)

  35. 31 Remdamiesi šaltinio B teiginiu, nurodykite bendrą abiejų sukilimų tikslą. Koks europinis įvykis paskatino sukilti? (2 t.)

  36. 32 Remdamiesi šaltiniu B, nurodykite po du kiekvieno sukilimo padarinius. Nurodykite kiekvieno sukilimo padarinį, labiausiai sulėtinusį kultūrinę Lietuvos raidą. (3 t.)

  37. 33 Remdamiesi šaltiniu C, nurodykite du svarbiausius Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tikslus.

  38. 34 Kokiais būdais šaltinio C autoriai numatė atkurti juridinį ir socialinį teisingumą? (2 t.)

  39. 35 Kurio bendro tikslo siekimas atsispindi šaltiniuose B ir C? Remdamiesi žiniomis, paaiškinkite, kokią reikšmę lietuvių tautos istorinei raidai turėjo šio tikslo siekimas. (2 t.)

  40. A šaltinis (Iš XVI a. Mykolo Lietuvio veikalo „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“)

    Romos piliečiai ir kareiviai [...] Cezario laikais buvo šičion atnešti Okeane siautusių audrų [...]. Mūsų bočių laivai buvo atnešti prie kranto, kur dabar yra Žemaičių pilis Plateliai [...]. Vėliau patraukė tolyn, užvaldė gretimas jotvingių tautas, o paskui [...] rutėnus (rusus) [...], mūsų protėviai italai, kurie vėliau vadinosi litalais, o dar vėliau gavo lietuvių vardą [...]. Jie savo valdžią išplėtė nuo Žemaičių jūros [...] iki Juodųjų jūrų [...]. Jie išgavo savo kunigaikščiui Mindaugui, priėmusiam šventą krikštą, karūną ir karaliaus vardą. Bet tam karaliui mirus, žuvo karaliaus vardas ir krikščionybė, kol mūsų kaimynė krikščioniškoji lenkų tauta [...] pakvietė priimti šventąjį krikštą ir aukštą karaliaus vardą čia laimingai viešpatavusį [...] Jogailą, kad dvi susijungusios tautos būtų stipresnės kovoje su bendru priešu, nešiojančiu krikščionių vardą. 1 bočių – pradziadów – прадедов

  41. B šaltinis (Vilniaus universiteto centriniai rūmai)

    Graviūra: Vilniaus universiteto centriniai rūmai su Šv. Jonų bažnyčia ir varpine, kieme žmonės

  42. C šaltinis (Iš knygos „Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto istorijos bruožai“)

    Vilniaus universitetas įkurtas Renesanso epochoje [...]. Krikščionybė išaukštino asmenį: jis sukurtas pagal Kūrėjo paveikslą ir turi nemirtingą sielą [...]. Tačiau hierarchinė ir korporacinė socialinė Viduramžių sankloda slopino individualizmą ir įtvirtino kolektyvizmą. [...] Revoliucinė renesansinės dvasios reikšmė buvo paskelbimas, kad Bažnyčios susirinkimai gali klysti, kad kiekvienas turi teisę savarankiškai ieškoti tiesos. [...] Į švietėjų nuostatą – pasaulį labiausiai gerina tikrovę tiriančių gamtos mokslų pažanga – Vilniaus universitetas atsiliepė steigdamas medicinos studijas. [...] Edukacinei komisijai mokslų dėstymą ir tiriamąjį darbą supasaulietinus, universitete heliocentrizmas tapo visuotinai pripažintas. [...] Edukacinė komisija nutraukė universitetinę tradiciją [...] – panaikino Filosofijos fakultetą ir pašalino filosofiją iš dėstomų dalykų programų. [...] Vilniaus universiteto kultūrinės atmosferos veikiamas prasidėjo lietuvių bajorų vaikų – universiteto studentų literatūrinis sąjūdis, kuris pasireiškė siekimu gaivinti lietuvių kalbą, tautosaką, Lietuvos istoriją [...]. Visuomenėje, karštai puoselėjusioje prarasto valstybingumo atkūrimą, aktyvius projektus kūrė Vilniaus studentija. 1823 m. policija susekė slaptas studentų draugijas, per 100 asmenų patraukė atsakomybėn, o 20 studentų ištrėmė iš Lietuvos. [...] Gausiai lankomas viešas universitetines paskaitas, skelbiančias nepasitenkinimą esamybe

    [...], – svarstė net pats caras ir jo artimiausioji aplinka.

  43. 36 Remdamiesi šaltiniu A, nurodykite, kaip autorius aiškino lietuvių kilmę. Kaip šis aiškinimas yra susijęs su autoriaus gyvenamąja epocha? (2 t.)

  44. 37 Nurodykite du šaltinyje A minimus tikrus istorinius įvykius ir vieną įvykį, kurio istorijos mokslas negali patvirtinti. Paaiškinkite, kodėl šio įvykio istorikai negali patvirtinti. (2 t.)

  45. 38 Šaltinyje A minima, kad krikščionybė Lietuvoje buvo priimta du kartus. Nurodę kiekvieno krikšto metus, paaiškinkite, kodėl buvo dukart krikštytasi. (2 t.)

  46. 39 Šaltinyje A minimas bendras lietuvių ir lenkų priešas. Įvardiję priešą, nurodykite, kuriame mūšyje galutinai pavyko palaužti šio priešo galybę. Kelintais metais šis mūšis įvyko? (2 t.)

  47. 40 Įvardykite du architektūros stilius, matomus Vilniaus universiteto pastatuose (šaltinis B). Nurodykite kiekvieno stiliaus skiriamąjį bruožą. (2 t.)

  48. 41 Kurių dviejų epochų idėjos atsispindi šaltinyje C? Remdamiesi šiuo šaltiniu, išskirkite po vieną kiekvienos epochos požymį. (2 t.)

  49. 42 Remdamiesi šaltiniu C, nurodykite teigiamą ir neigiamą Edukacinės komisijos veiklos padarinį. (2 t.)

  50. 43 Kuri pasaulio sandaros teorija minima šaltinyje C? Kuris mokslininkas pirmasis iškėlė šią teoriją? (2 t.)

  51. 44 Remdamiesi šaltiniu C, išskirkite du visuomeninius judėjimus, veikusius XIX a. Vilniaus universitete. Nurodykite kiekvieno judėjimo tikslus. (2 t.)

  52. A šaltinis (Iš vadovėlio „Istorija 3“)

    Baigiamajame Vienos kongreso 1815 m. akte išryškėja šios nuostatos: atsargus požiūris į Prancūziją, kurios polinkio į revoliucines avantiūras niekas dar neužmiršo; taigi Prancūzija apjuosiama „apsaugos juosta“, kurios tikslas užtverti kelią galimai Prancūzijos ekspansijai; šalių nugalėtojų ekspansija, nepaisant tautinių siekimų; Rusija pasilieka Suomiją ir Besarabiją, aneksuoja beveik visą Lenkiją; Prūsija pasisavina

    trečdalį Saksonijos ir išplečia savo valdas Reino srityje, Austrija gauna Italijos žemes – Lombardiją ir Veneciją; Anglija išlaiko savo svarbias bazes – Kapo koloniją, Ceiloną ir Maltą.

  53. B šaltinis (Iš knygos „Europos istorija“)

    Po bolševikų revoliucijos Rusijoje, po Vokietijos monarchijos žlugimo ir Austrijos-Vengrijos imperijos pasidalijimo kyla klausimas: koks politinės santvarkos tipas įsigalės Europos šalyse – naujose ir seniau susikūrusiose? Iš pradžių atrodo, kad daugiausia galimybių laimėti turi demokratija, bet kai kuriose Europos tautose ji taip silpnai prigyja, kad padėtis gana greitai keičiasi.

    Per karą daugelis Europos tautų išreiškė savo valią tapti nepriklausomomis. Visi norėtų gyventi savoje valstybėje, bet idealistinės Vilsono vizijos atsimušė į neišsprendžiamas sienų problemas, kai ribotoje teritorijoje kartu gyvena skirtingos tautybės. [...]

    ekonomines ir finansines problemas. Karas prarijo daugybę pinigų, o taikiu metu būtina atkurti ekonomiką. Naujos sienos suskaldė senąsias ekonomines erdves. Valstybės nugalėtojos reikalauja iš pralaimėjusiųjų mokėti reparacinius mokesčius.

    Prie viso šito dar pridurkime

  54. C šaltinis (1919 m. karikatūra „Taika, tobula taika“, vaizduojanti Paryžiaus taikos konferenciją)

    1919 m. karikatūra „Taika, tobula taika“: milžinas „War“ su kalaviju „Prussianism“ ir „Bolshevism“ stovi už keturių giedančių figūrų su palmių šakelėmis

    Ant šalmo užrašyta: Karas. Ant kardų užrašyta: Prūsiškas militarizmas ir bolševizmas.

  55. 45 Remdamiesi šaltiniais, nurodykite istorinius įvykius, kurių pasekmes svarstė valstybių atstovai Vienos ir Paryžiaus suvažiavimuose. (2 t.)

  56. 46 Remdamiesi šaltiniu A ir žiniomis, įvardykite dvi idėjas, kurių plitimą Europoje siekė sustabdyti Vienos kongresas. Nurodykite konkrečius sąjungininkų sprendimus, kuriais buvo stabdomos šios idėjos. (2 t.)

  57. 47 Remdamiesi šaltiniu A ir žiniomis, paaiškinkite, kaip Vienos kongrese buvo pakeistas lenkų ir vokiečių žemių politinis statusas. (2 t.)

  58. 48 Remdamiesi šaltiniu B, įvardykite du politinius principus, kuriais vadovaujantis buvo siekiama pertvarkyti Europą. Paaiškinkite, kaip kiekvieną iš jų sekėsi įgyvendinti. (2 t.)

  59. 49 Šaltinyje B rašoma, kad „idealistinės Vilsono vizijos atsimušė į neišsprendžiamas sienų problemas“. Remdamiesi žiniomis, pasirinktinai nurodykite du konkrečius pavyzdžius, atspindinčius sudėtingus tautų santykius naujai sukurtose valstybėse. (2 t.)

  60. 50 Remdamiesi šaltiniu B, nurodykite dvi priežastis, dėl kurių sunkiai sekėsi sureguliuoti ekonomines ir finansines problemas. (2 t.)

  61. 51 Apibūdinkite, kaip karikatūros (šaltinis C) autorius vertina Paryžiaus taikos konferenciją. Nurodykite dvi valstybes, kurių grėsmingumas išryškintas karikatūroje. Paaiškinkite, kaip kiekviena iš šių valstybių kėlė pavojų taikai. (3 t.)

  62. 52 Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, paaiškinkite, kuo iš esmės skyrėsi Vienos kongreso ir Paryžiaus taikos konferencijos dalyvių požiūris į teritorijų suskirstymą ir politinį valdymą. Įvertinkite, kuriame suvažiavime buvo keliamos pažangesnės politinės idėjos. (3 t.)

  63. A šaltinis (Iš JAV bankų viceprezidento kalbos)

    Kai Ruzveltas prisiekė, bankai buvo bankroto išvakarėse. [...] Jie buvo uždaryti. Pinigai išnyko iš apyvartos. JAV finansiniai centrai Niujorke ir Čikagoje – paralyžiuoti. Birža uždaryta. Iš vakarinių valstijų ateina fermerių streikų banga. Bedarbių skaičius siekia 13,5 mln. Karo veteranai nenori laukti daugiau nė minutės: jie reikalauja pinigų arba kraujo. Tai buvo momentas, kai nacija [...] stovėjo prie bedugnės. Reikėjo ką nors daryti! [...] Ruzvelto asmenybės patrauklumas, jo ramybė ir linksmumas padarė tai, ko nebūtų padarę jokie dekretai. Bankus pavyko išgelbėti, biržą atidaryti. Pinigai iš lėto sugrįžo į apyvartą. Veteranai sutiko truputį luktelėti po to, kai Ruzveltas ir jo vyriausybės nariai atsisakė nuo 25 proc. algos. [...] Prezidentas pareikalavo diktatoriškų įgaliojimų, ir kongresas, vienas labiausiai užsispyrusių parlamentų pasaulyje, suteikė juos be debatų. Pirmas uždavinys – duoti bedarbiams darbo. Vien entuziazmo banga nuo kovo iki liepos davė darbo 2 mln. žmonių. [...] Dabar fabrikantai verčiami priimti naujus darbininkus. Mus, bankininkus, verčia teikti naujus kreditus. Labai daug kas nenorėjo, kaip, pavyzdžiui, Fordas, tiems įstatymams paklusti, bet teko – viešosios nuomonės jėga, kuri yra Ruzvelto pusėje, per daug stipri. [...] Nacija neturi skursti. Turi grįžti ankstesnis kainų ir uždarbio santykis. Ar pavyks įveikti kapitalą? Turbūt taip, nes už Ruzvelto stovi amerikiečių nacija. Tai kultas, kurį galima lyginti su Musolinio Italijoje ar Hitlerio Vokietijoje. Bet jų tikslai skirtingi.

  64. B šaltinis (Iš vadovėlio „Naujausiųjų laikų istorija“)

    1929 m. spalio mėn. JAV prasidėjo ekonominė krizė, išplitusi beveik visame pasaulyje. F. Ruzveltas paskelbė „naująjį kursą“ [...]. Jo esmė – didelė programa priemonių, įtvirtinančių valstybės vaidmenį ekonomikoje. Ruzvelto vyriausybė įvedė griežtą valstybės kontrolę bankams. Tai turėjo užkirsti kelią piktnaudžiavimams

    ir apsaugoti nuo bankrotų, kurie prarydavo indėlininkų santaupas [...]. Taip pat nustatė sąžiningos konkurencijos taisykles pramonėje bei prekyboje ir laikiną kainų kontrolę. [...] Krizė ypač aštriai užgriuvo Vokietiją. Pramonės gamyba krizės metu sumažėjo beveik perpus. Bedarbių skaičius siekė 5–7 mln. [...] Vokietijoje atsirado naujos jėgos, [...] galinčios nugalėti sunkumus, [...] poreikis. Šiam vaidmeniui, daugelio manymu, tiko Hitleris, žadantis išspręsti visas problemas: duoti darbo, duonos, net alaus ir dešrelių, sustiprinti ir išaukštinti Vokietiją. [...] 1933 m. sausio 30 d., po eilinės vyriausybės krizės, prezidentas P. Hindeburgas pavedė A. Hitleriui suformuoti vyriausybę. [...] Prie vokiečių nedarbo likvidavimo prisidėjo spartus ginklavimasis. Tūkstančiai žmonių įsidarbino karinėse lėktuvų, tankų, patrankų, laivų gamyklose.

  65. C šaltinis (Bedarbių skaičius Vokietijoje ir JAV (tūkst. žmonių)

    Diagrama: bedarbių skaičius (tūkst. žmonių) Vokietijoje (1899, 5575, 2151, 429) ir JAV (1550, 12060, 10610, 10390) 1929, 1932, 1935 ir 1938 m.
  66. 53 Remdamiesi šaltiniais, išskirkite du svarbiausius pasaulinės ekonominės krizės požymius. Remdamiesi žiniomis, nurodykite pagrindinę krizės priežastį. (2 t.)

  67. 54 Remdamiesi šaltiniu A ir žiniomis, nurodykite politinę-ekonominę doktriną, kurios ribotumas atsiskleidė per krizę. Atsakymą paaiškinkite. (2 t.)

  68. 55 Įvardykite šaltinyje B minimo „naujojo kurso“ programos dvi priemones. Kiekvieną iš jų apibūdinkite. (2 t.)

  69. 56 Remdamiesi statistika (šaltinis C), nurodykite bedarbių skaičiaus kitimo tendencijų Vokietijoje ir JAV panašumą bei skirtumą. Paaiškinkite, kodėl Vokietijoje ir JAV šios tendencijos skyrėsi. (3 t.)

  70. 57 Remdamiesi šaltiniais A ir B, įvertinkite JAV visuomenės ir verslo atstovų vaidmenį įveikiant krizę. (2 t.)

  71. 58 Remdamiesi šaltiniu B, paaiškinkite, kaip buvo įveikta krizė Vokietijoje. Kuo krizės įveikimo būdas Vokietijoje skyrėsi nuo krizės įveikimo būdo JAV? (2 t.)

  72. 59 Remdamiesi šaltiniais A ir B, nurodykite, kuo buvo panaši ir kuo skyrėsi Ruzvelto ir Hitlerio ekonominė politika. (2 t.)

  73. 60 Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, paaiškinkite, kuo skyrėsi ekonominės krizės politiniai padariniai JAV ir Vokietijoje. Kaip šie padariniai paveikė tolesnę šių šalių raidą? (2 t.)

  74. 61 Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, nurodykite šių dienų ekonominių sunkumų ir pateiktuose šaltiniuose atspindėtos krizės panašumą ir skirtumą. (2 t.)

Visos egzamino užduotys ir vertinimo instrukcija: VBE užduočių sąrašas.

Pranešti apie klaidą

2012 m. istorijos valstybinis brandos egzaminas