Istorijai.lt

2008 m. istorijos valstybinis brandos egzaminas

62klausimai
100taškų
180min.
spręsta 5 118 kartų

I dalis (01-25) tikrinama automatiškai; II dalies (atvirųjų klausimų) atsakymus palyginkite su vertinimo instrukcija ir įsivertinkite patys.

UžduotysPDFVertinimo instrukcijaPDF

Atsakyta 0 iš 62
  1. 01 Kuris iš šių reiškinių yra būdingas tiek carinės, tiek sovietų Rusijos režimams?
  2. 02 1917 m. bolševikai Rusijoje:
  3. 03 Kuris iš šių reiškinių būdingas 1918–1919 m. Lietuvai?
  4. 04 Lietuvos Steigiamasis Seimas:
  5. 05 Prezidento Aleksandro Stulginskio valdymo metais Lietuvoje:
  6. 06 Antano Smetonos valdymo laikotarpiu:
  7. 07 1939 m. spalio 10 d. Lietuvos – Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartis:
  8. 08 1941 m. Birželio sukilimas Lietuvoje buvo nukreiptas prieš:
  9. 09 Nacistinės okupacijos metais Lietuvoje:
  10. 10 Vienas iš antihitlerinės koalicijos uždavinių buvo:
  11. 11 Kuris iš šių įvykių pagreitino NATO įkūrimą?
  12. 12 JAV Vietnamo kare siekė:
  13. 13 Kuriame Šaltojo karo konflikte tiesiogiai dalyvavo Sovietų Sąjungos kariuomenė?
  14. 14 Lietuvoje 1945–1985 m:
  15. 15 Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, tai:
  16. 16 Pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją Valstybės gynimo tarybai vadovauja:
  17. 17 Pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją:
  18. 18 Pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją:
  19. 19 Kuri iš šių nuostatų yra įteisinta 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje?
  20. 20 Pagal 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją šalies Prezidentas:
  21. 21 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija:
  22. 22 Kairiajai politinei ideologijai demokratinėse valstybėse paprastai atstovauja:
  23. 23 Liberalizmo politinė doktrina:
  24. 24 Kuris iš šių požymių nėra būtinas šiuolaikiniam demokratiniam valdymui?
  25. 25 Kuris iš šių teiginių teisingai nusako JTO veiklą?

  26. II dalis

    Į klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais ir žiniomis. Atsakymus surašykite laukeliuose; patikrinę testą, palyginkite juos su vertinimo instrukcija ir įsivertinkite taškus.

  27. A šaltinis

    Žemėlapis: Europa, skaičiais 5, 6 ir 7 pažymėtos vietos

  28. B šaltinis (Iš A. J. P. Taylor knygos „Nuo Sarajevo iki Potsdamo. Europa 1914–1945“)

    Daug kas tikėjosi, kad taikos konferencija, sušaukta Paryžiuje 1919 metų pradžioje, paskelbs Taikos ir Teisingumo erą. Prezidentas Vilsonas buvo laikomas, ne tik jo paties, šiuolaikiniu Išganytoju iš Naujojo Pasaulio. Vėliau iliuzijos išsisklaidė. Buvo įtariama, kad Vilsoną apgaudinėjo Loidas Džordžas ir Klemanso. Tačiau Vilsono veikla buvo stebimai nedemokratiška demokratiškam politikui. Jis gynė apsisprendimo teisę. Sąjungininkai tvirtino, kad jie kovoja už mažų nepriklausomybę, ir kiekviena tauta, net pati mažiausia, tvarkingai pasiuntė delegaciją į taikos konferenciją. Su šiomis delegacijomis buvo retai tariamasi, ir jos nė karto negavo sprendimo teisės. [...] Taikos sutartis su Vokietija buvo priešingybių derinys, kaip ir daug kas, daryta Paryžiaus taikos konferencijoje. Su vokiečiais nebuvo skaitomasi. Sutartis iš esmės buvo jiems primesta beveik be derybų, bent jau be žodinių derybų, – unikalus naujųjų laikų istorijos atvejis. [...] Vokietija prarado tik tą teritoriją, kurioje gyveno kitų tautybių žmonės, – šiek tiek jos atiteko Danijai, žymi dalis – Lenkijai. Šiaip jau Vokietija išplaukė nenukentėjusi, vis dar neginčijamai pirmaeilė valstybė, kuriai tereikia atsigauti po laikino nusilpimo.

  29. C šaltinis (Iš P. Klimo knygos „Lietuvos diplomatinėje tarnyboje 1919–1940 m.“)

    Silpniausia mūsų gausios delegacijos darbo pusė buvo jos neoficialumas. Mes nebuvome prileisti prie Konferencijos stalo. Tik viena Lenkija buvo išskirta iš buvusios Rusijos, kaip savarankiška valstybė ir net kariaujanti sąjungininkų eilėse; Latvijos, Estijos ir Lietuvos klausimai buvo svarstomi Rusijos problemų komplekse. Nedalyvaujant Rusijos delegatams, tie klausimai buvo atidedami arba rezervuoti tam tikrai Rusijos komisijai. Mums teko veikti tik neoficialiai Konferencijos prieškambariuose. Todėl Lenkijos pozicija mūsų atžvilgiu buvo nepalyginamai stipresnė. Lenkai tatai, žinoma, išnaudojo. Jie nesivaržė reikšti savo pretenzijų į Lietuvą kaip savo provinciją. [...] Tačiau nepaisant visų sunkenybių, mums pasisekė įrodyti lietuvių tautos teises apsispręsti Vilsono principais. [...] Delegacijai nepavyko išgauti Lietuvos valstybės pripažinimo, kaip tatai nepavyko nei latviams, nei estams. Bet vis dėlto Lietuva buvo paminėta Versalio traktate, ir Lietuvai buvo numatyta priskirti Klaipėdos kraštą, kai pats Lietuvos statusas bus paaiškėjęs. Atrodo, kad didžiosios valstybės čia nenorėjo užbėgti už akių ir laukė, kaip rutuliosis patys įvykiai.

  30. D šaltinis (1919 m. britų karikatūra „Taika ir ateitis – parakas patrankoms“)

    1919 m. britų karikatūra „Taika ir ateitis – parakas patrankoms“: politikai išeina iš rūmų pro koloną, už kurios verkia vaikas „1940 klasė“

    Klemanso (pavaizduotas su lazdele): „Keista! Atrodo, girdžiu verkiantį vaiką“. Prie kolonos padėtas lapas su užrašu: „Taikos sutartis“.

  31. 26 Kurioms valstybėms atstovavo šaltinyje B minimi ir karikatūroje pavaizduoti Vilsonas, Loidas Džordžas ir Klemanso?

  32. 27 Paaiškinkite, kodėl Versalio taikos sutartį su Vokietija šaltinio B autorius vertina kaip „priešingybių derinį“.

  33. 28 Remdamiesi šaltiniu B, nurodykite, kokį politinį principą siekė įgyvendinti Vilsonas. Paaiškinkite, koks prieštaravimas išryškėjo įgyvendinant šį principą. (2 t.)

  34. 29 Šaltinyje C minimos Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija. Žemėlapyje Lenkiją pažymėkite skaičiumi 1, Lietuvą – skaičiumi 2, Latviją – skaičiumi 3, Estiją – skaičiumi 4.

  35. 30 Įvardykite žemėlapyje skaičiumi 5 pažymėtos teritorijos istorinį pavadinimą. Nurodykite, kuriai valstybei ši teritorija priklausė.

  36. 31 Įvardykite teritoriją, žemėlapyje pažymėtą skaičiumi 6. Paaiškinkite, kodėl šią teritoriją Vokietija turėjo atiduoti Prancūzijai. (2 t.)

  37. 32 Įvardykite teritoriją, žemėlapyje pažymėta skaičiumi 7. Remdamiesi žiniomis, nurodykite, kuriai valstybei ir kokiu būdu 1923 m. ši teritorija atiteko. (2 t.)

  38. 33 Šaltinyje C minima, kad Konferencijoje nedalyvavo Rusijos delegatai. Remdamiesi žiniomis, paaiškinkite: 1. Kodėl Rusijos delegatai oficialiai nedalyvavo Konferencijoje? (2 t.)

  39. 34 Remdamiesi šaltiniu C, nurodykite, tarp kokių dviejų naujai susikūrusių valstybių išryškėjo nesutarimai. Paaiškinkite, kodėl tarp šių valstybių kilo nesutarimų. (2 t.)

  40. 35 Kokia pagrindinė karikatūros mintis? Nurodykite du istorinius faktus, kurie pagrįstų karikatūros pagrindinę mintį. (2 t.)

  41. 36 Kuo panašios ir kuo skiriasi šaltiniuose B ir C aprašytos „mažųjų1“ valstybių veiklos galimybės Konferencijoje? (2 t.)

  42. 37 Remdamiesi šaltiniu C, paaiškinkite, kokios dvi kliūtys trukdė Lietuvai taikos konferencijoje išgauti valstybės pripažinimą. (2 t.)

  43. 38 Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, nurodykite du teigiamus ir du neigiamus Konferencijos padarinius Europai. Pasirinkę vieną iš nurodytų padarinių, paaiškinkite, kaip jis paveikė tolimesnę Europos raidą. (5 t.)

  44. A šaltinis (Iš 1182 m. Reimso arkivyskupo suteiktos Bomono miestui chartijos)

    2. Leidžiama visiems jums ir visiems kitiems, ten gyvenantiems, pirkti ir parduoti viską [...] nemokant mokesčių už vyną ir prekybos mokesčių. 9. Šiame mieste, visiems jums sutinkant, bus paskirti prisiekusieji; taip pat meras [...].Tačiau ir meras, ir prisiekusieji eis savo pareigas ilgiau kaip metus, tik visiems sutikus [...]. 48. Jeigu kas pasislėps už miesto sienų dėl kokio nusikaltimo, išskyrus vagystę ir žmogžudystę, jį globos miesto bendruomenė ir laikys ten tol, kol jam bus paskirtas kitas prieglobstis [...]. 55. Iš visų baudų, kurias mes ir mūsų įpėdiniai, Reimso arkivyskupai, imsime iš Bomono miesto, miestiečiai gaus pusę miesto įtvirtinimų priežiūrai [...].

  45. B šaltinis (Iš 1345 m. Londono audėjų cecho taisyklių)

    X. Ir jeigu bus aptiktas audeklas, pagamintas iš šiurkščių baltų vilnonių verpalų ir skirtas pardavimui, meras gaus pusę markės kaip baudą už taisyklių pažeidimą. XIII. Ir nė vienas audėjas nepriims mokinio trumpesniam kaip septynerių metų laikotarpiui, ir, be to, už tam tikrą pinigų sumą, dėl kurios meistras susitarė su mokiniu; ir tas susitarimas turi būti užregistruotas teisme. XIV. Niekas iš pašalinių (ne miestiečių) negaus teisės laikyti dirbtuvės, jeigu jis ne audėjas ir ne žmogus, išmanantis savo amatą [...]. XXIV. Ir [...] leidžiama bei pageidaujama, kad audėjai turėtų savo teismą, kurį jie privalo turėti [...].

  46. C šaltinis (Tangermiundės miesto rotušė, XV a.)

    Nuotrauka: Tangermiundės miesto rotušė (XV a.), plytų pastatas su smailiomis arkomis ir ažūriniu fasadu

  47. D šaltinis (Vario raižinys)

    Vario raižinys: spaustuvė, darbininkai prie spausdinimo preso ir raidžių rinkimo stalų

    J. Vimfelingas liudija: „1440 m. […] Johanas Gutenbergas iš Strasburgo išrado naują rašto būdą […].

  48. E šaltinis (Iš John W. Baldwin veikalo „Viduramžių kultūra“)

    Mokslininkai suplaukė iš skirtingomis kalbomis kalbančių kraštų, tačiau dėstomoji kalba buvo [viena]. Jei kada ir egzistavo universali rašto respublika, tai tik Viduramžių mokyklose. Bet vietos miestiečiams šie mokslininkai buvo užsieniečiai be juridinių teisių, priklausą nuo žemės savininkų, krautuvininkų ir net policijos malonės. Dėstytojams ir studentams reikėjo abipusės apsaugos. [...] Gildijų sistema buvo pritaikyta XIII a. universitetuose. [...] Viduramžių supratimu, universitetas visada buvo ne vieta, o žmonių grupė. [...] Kadangi kiekvienas mokymasis prasidėdavo nuo praeities autoritetų, svarbiausia buvo skaityti ir perprasti autoritetingą tekstą. Skaitymo terminas reiškė ir autoriteto skaitymą, ir jo viešą komentavimą [...].

  49. F šaltinis (Iš Leonardo Benevolo veikalo „Europos miesto istorija“)

    Miestai tapo specializuotais smulkios veiklos centrais ir nebuvo pavaldūs centrinei politinei valdžiai [...]. Kiekvienas miestas – ar esantis mažame nuošaliame žemdirbystės rajone, ar visiškai nepriklausomas kaip Venecija, – užsiimdavo pačia įvairiausia prekybine, pramonine, finansine ir kultūrine veikla ir varžėsi tarpusavyje ne tik žemyne, bet ir pasaulyje. [...] Šis ryžtas [...] tvarkyti savo reikalus, nebūdingas arabų ir Rytų pasauliams, yra Europos miestų savitumo ir gyvybingumo versmė, formavusi Europos civilizaciją [...].

  50. 39 Remdamiesi šaltiniu A ir žiniomis, nurodykite, kokio teisinio statuso siekė viduramžių miestai. Paaiškinkite, kaip šis statusas būdavo įgyjamas. (2 t.)

  51. 40 Remdamiesi šaltiniu A, išskirkite ekonominę sąlygą, palankią miestiečių ūkinei veiklai plėtoti. Paaiškinkite, kokią svarbą ši sąlyga turėjo miesto vystymuisi. (2 t.)

  52. 41 Apibrėžkite cecho, egzistavusio viduramžiais, sąvoką. Remdamiesi šalti– niu B, išskirkite du cechų kūrimo tikslus. (3 t.)

  53. 42 Remdamiesi šaltiniu B ir žiniomis, nurodykite cechinės gamybos ypatybę, trukdžiusią atsirasti manufaktūroms Vakarų Europoje. Nurodytą ypatybę paaiškinkite. (2 t.)

  54. 43 Kokia buvo šaltinyje C pavaizduotos rotušės visuomeninė paskirtis? Remdamiesi šaltinio A teiginiu, paaiškinkite, kaip ši paskirtis buvo įgyvendinama. (2 t.)

  55. 44 Nustatykite šaltinyje C pavaizduoto pastato architektūrinį stilių ir paaiškinkite, kas šiam stiliui būdinga. (2 t.)

  56. 45 Kaip vadinamas „naujas rašto būdas“, kurį išrado Gutenbergas? Remdamiesi šaltiniu D ir žiniomis, nurodykite technologinę naujovę, nulėmusią šio „naujo rašto būdo“ įgyvendinimą. (2 t.)

  57. 46 Remdamiesi šaltiniu E ir žiniomis, paaiškinkite, kaip viduramžių universitetas užtikrindavo savo teises.

  58. 47 Remdamiesi šaltiniu E, išskirkite dvi viduramžių universiteto mokymo proceso ypatybes. Kiekvieną nurodytą ypatybę paaiškinkite. (2 t.)

  59. 48 Remdamiesi šaltiniu F, nurodykite politinį Europos viduramžių ir Rytų (arabų) miestų skirtumą. Atsakymą paaiškinkite. (2 t.)

  60. 49 Remdamiesi rašytiniais šaltiniais ir žiniomis, nurodykite esminį Europos viduramžių miestiečių ir valstiečių (baudžiauninkų) teisinės padėties skirtumą. Atsakymą paaiškinkite. (2 t.)

  61. 50 Remdamiesi pateiktais šaltiniais, išskirkite tris viduramžių Europos civilizacijos pasiekimus, kuriuos paveldėjo ir ilgainiui ištobulino Europa. Paaiškinkite, kaip kiekvienas iš nurodytų pasiekimų keitė jos visuomenės gyvenimą. (3 t.)

  62. A šaltinis (Iš sukilėlių dainos)

    Jau pakorė Kosakovskį, Būkim brolalei vienybėj Pakarkim ir Poniatovskį, Turėkim širdy drąsybę Kai iškarsim tuos pagonus, Kaip iš vieno atsistosim Neturėsim daugiau ponų [...] Maskoliams nesiduosim

  63. B šaltinis (Iš 1830 m. caro rašto Vilniaus generalgubernatoriui)

    Aš gavau žinių apie maištą, iškilusį Lenkijos karalystėje ir Varšuvos mieste [...]. Aš ėmiausi ryžtingų ir griežtų priemonių riaušininkams suvaldyti ir ramumui bei tvarkai sugrąžinti [...]. Aš visiškai esu tikras, kad bajorija ir kiti kaimyninių su Lenkijos karalyste gubernijų luomai vienodai, kaip ir visi Rusijos tikrieji sūnūs, smerkia piktavalius visuomenės ramybės ardytojus.

  64. C šaltinis (Iš Antano Mackevičiaus priešmirtinių parodymų)

    Nors aš suimtas, nors sukilimas tuo sustabdytas, bet jeigu vyriausybė nepakeis administracijos veikimo būdo, jei nesiliaus plėšusi gyventojų ir sėjusi keršto, atsiras kitas Mackevičius, ir ko aš nepadariau sugebės baigti [...]. Myliu savo Lietuvą. Jai aš atidaviau silpnas jėgas. Mano siekimas buvo sugrąžinti savo lietuvių tautai žmogiškas teises, kurias sunaikino bajorai ir kuriomis nesirūpino administracija.

  65. D šaltinis (1831 m. sukilimo dalyviai)

    Diagrama: 1831 m. sukilimo dalyviai pagal luomus: bajorų 47 %, valstiečių 36 %, miestiečių 10 %, dvasininkų 10 %

  66. E šaltinis (Skaičius asmenų, represuotų 1863–1864 m.)

    Sukilėlių gimimo vietaIš viso 1863–1864 m.Iš jų bajorųIš jų valstiečiųIš jų miestiečiųIš jų dvasininkų
    Vilniaus gub.6524101115227
    Kauno gub.8564842614635
    Augustavo gub.20610863178
    Iš viso1714100243511570

  67. F šaltinis (Iš Didžiojo Vilniaus seimo nutarimų)

    Reikalauti Lietuvai autonomijos su Seimu Vilniuje, išrinktu visuotinu, lygiu, tiesiu ir slaptu balsavimu, neskiriant lyties, tautos, tikėjimo [...]. Santykiai su kaimyniškomis Rusijos šalimis turi būti paremti ant federacijos pamatų. [...] Kad įgyti autonomiją [...] reikia vienyti visas Lietuvos politiškųjų partijų ir pavienių ypatų jėgas, [...] reikia: nemokėti jokių mokesčių, uždarinėti monopolius, neleisti vaikų į rusiškas pradedamąsias mokyklas [...], neleisti savo brolių į kariuomenę, reikalui prisidėjus streikuoti visiems darbo žmonėms miestuose ir sodžiuose. Visuose Lietuvos valsčiuose turi būti vartojama prigimtinė žmonių kalba, visus reikalus vedant. Kadangi dabartinė mokykla yra tik ištautinimo ir ištvirkimo įrankiu, tai reikia visas tokias mokyklas paversti grynai tautiškomis, kur mokslas būtų išguldomas prigimta kalba, ir kad patys to krašto žmonės rinktų sau mokytojus.

  68. 51 Kuriais metais įvyko sukilimas, apdainuotas šaltinyje A. Remdamiesi žiniomis, nurodykite šio sukilimo vadovą. (2 t.)

  69. 52 Remdamiesi šaltiniu A, nurodykite, prieš kokius išorės ir vidaus priešus kovojo sukilėliai. Paaiškinkite, kodėl sukilėliai kovojo prieš juos. (2 t.)

  70. 53 Kokias pareigas užėmė šaltinyje A minimas Poniatovskis? Remdamiesi žiniomis, paaiškinkite, kodėl sukilėliai ketino jį pakarti. (2 t.)

  71. 54 Remdamiesi šaltiniais B, D ir žiniomis, nurodykite, kokios istorinės aplinkybės vertė carą būkštauti, kad, kilus sukilimui Lenkijoje, jis įsiliepsnos ir Lietuvoje.

  72. 55 Palyginę šaltinius B ir D, nurodykite, kuo skiriasi šaltiniuose atsispindinti informacija apie bajorų dalyvavimą sukilime.

  73. 56 Remdamiesi žiniomis, nurodykite sukilimo (šaltiniai B ir D) du padarinius Lietuvai. (2 t.)

  74. 57 Remdamiesi šaltiniais C, E ir žiniomis, nurodykite 1863–1864 m. sukilimo socialinę-ekonominę ir politinę priežastis. (2 t.)

  75. 58 Remdamiesi šaltiniais C, E ir žiniomis, nurodykite tris sukilimo padarinius Lietuvai. (3 t.)

  76. 59 Palyginę XIX a. sukilimų padarinius, nurodykite skaudžiausiai Lietuvos švietimą palietusius du padarinius. (2 t.)

  77. 60 Palyginę šaltinius D ir E, nustatykite, kuris socialinis sluoksnis sukilimuose dalyvavo aktyviausiai. Paaiškinkite, kodėl būtent šis sluoksnis buvo aktyviausias. (2 t.)

  78. 61 Remdamiesi šaltiniu F, nurodykite, kokį svarbiausią politinį tikslą iškėlė Didysis Vilniaus seimas. Nurodykite politinę ir ekonominę priemones, kuriomis siekta šį tikslą įgyvendinti. (3 t.)

  79. 62 Kuo svarbiausias politinis tikslas, iškeltas Didžiojo Vilniaus seimo, iš esmės skyrėsi nuo sukilimuose keltų tikslų? Nurodykite dvi priežastis, kurios lėmė tikslų pasikeitimą. (3 t.)

Visos egzamino užduotys ir vertinimo instrukcija: VBE užduočių sąrašas.

Pranešti apie klaidą

2008 m. istorijos valstybinis brandos egzaminas