Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai
Antrojo pasaulinio karo priežastys
- agresyvi revanšistinė Vokietijos politika;
- Vokietijos, Japonijos ir Italijos siekis pasidalyti pasaulį;
- dviejų ideologijų – fašizmo ir komunizmo – susidūrimas;
- Vakarų šalių nuolaidžiavimas Vokietijai;
- ginklavimosi varžybos (jas skatino SSRS stiprėjimas);
- SSRS siekimas įvykdyti pasaulinę revoliuciją ar bent atkurti buvusios Rusijos imperijos sienas
Tarptautinių santykių krizė 4-o dešimtmečio pab.
Vokietijai pradėjus įvairiomis priemonėmis plėsti savo teritoriją, Vakarų valstybės (Anglija ir Prancūzija) vykdo nuolaidžiavimo Hitleriui politiką, tikėdamos, kad „pasotins“ Hitlerio apetitą. Tačiau tai nepasiteisina.
1938 m. Austrijos anšliusas – Vokietija prisijungia Austriją.
1938 m. rugsėjo 30 d. Miuncheno susitarimas. Vokietijos (A. Hitleris), Didžiosios Britanijos (N. Čemberlenas), Prancūzijos (E. Deladjė) ir Italijos (B. Musolinis) pasirašo Miuncheno susitarimą, kuriuo Vokietijai leidžiama prisijungti dalį Čekoslovakijos – Sudetų sritį (Nuo 1918 m. Sudetų kraštas priklausė Čekoslovakijia. Jis buvo Vokietijos pasienyje ir ten daugiausia gyveno vokiečiai. Susitarimas garantavo, kad likusi dalis nebus okupuota, tačiau Hitleris to nepaisė). 1939 m. kovo 15 d. Čekoslovakija kapituliuoja: Čekija prijungiama prie Vokietijos. Slovakija atsiskiria.
1939 m. kovo 22 d. Vokietija atima iš Lietuvos Klaipėdos kraštą.
Agresyvi Vokietijos ir Japonijos politika skatina Prancūziją ir Didžiąją Britaniją ieškoti sąjungininkų, bet 1939 m. pavasarį vedamos derybos su SSRS nesėkmingos.
1939 m. balandžio 7 d. Italai užima Albaniją.
1939 m. rugpjūčio 23 d. SSRS ir Vokietija pasirašo Molotovo-Ribentropo paktą.
Pagal jį susitaria viena kitos nepulti. Prie pakto buvo slaptasis protokolas, pagal kurį Vokietija ir SSRS pasidalino Vidurio Europoje įtakos sferas: Sovietų Sąjungai atiduodama Suomija, Estija, Latvija, Besarabija, Vokietijai – Lietuva. Po mėnesio pasirašoma draugystės sienų sutartis, pagal kurią Lietuva atiduodama SSRS įtakos sferai.
Pasirašius Molotovo-Ribentropo paktą, Vokietija užsitikrino, kad SSRS jos nepuls, ir ji, užėmus Lenkiją, ramiai galės kariauti Vakaruose.

Pirmasis karo etapas (1939 09 01 – 1941 06 22)
1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietija įsiveržia į Lenkiją ir sutriuškina ją per 3 savaites. Rugsėjo 17 d. paskelbiama, kad Lenkija nebeegzistuoja. Likusią Lenkijos dalį, pagal slaptą Molotovo-Ribentropo pakto protokolą, užima SSRS (Vokiečiai „persistengė, ir užėmė šiek tiek daugiau, nei buvo susitarta, todėl kita sutartimi atidavė SSRS įtakai Lietuvą, Suvalkų trikampį, kurį vėliau Vokietija pardavė SSRS“).
Žaibo karas (Blitzkrieg) – kariavimo metodas, kai sukoncentruotais įvairių kariuomenės rūšių smūgiais priešas demoralizuojamas, labai sparčiai užimami tik strategiškai svarbūs centrai. Daugiausiai šį metodą taikė Vokietija (iki Staliningrado mūšio)
1939 m. rugsėjo 3 – 1940 m. balandžio 9 d. vyksta „keistasis karas“. Didžioji Britanija ir Prancūzija nepriima Vokietijos taikos pasiūlymo, paskelbia jai karą, bet karo veiksmų nepradeda. Vyksta tik karo veiksmai jūroje tarp Vokietijos ir Anglijos.
1939 m. rugsėjo 9-10 d. SSRS pasirašo savitarpio pagalbos sutartis su Latvija ir Estija. Lietuvai, po rugsėjo 28 d. patekus į SSRS įtakos sferą, tokia sutartis pasiūloma spalio 10 d. ir Lietuva ją priversta priimti (Lietuva atgauna Vilniaus kraštą).
Suomija atsisakė pasirašyti Suomijos-SSRS savitarpio pagalbos sutartį.
1939 m. gruodžio 30 d. prasideda SSRS-Suomijos karas, vadinamas „Žiemos karu“. Puolimą apsunkino sunkiai prieinamos, pelkėtos ir miškingos vietovės, gamtinės sąlygos – atšiauri žiema ir suomių pasirengimas gynybai – išnaudota Manerheimo gynybinė linija. Pasaulio viešoji nuomonė simpatizuoja mažai tautai, kovojančiai prieš labai galingą priešą. SSRS pašalinama iš Tautų Sąjungos. Nors 1940 m. kovą SSRS pralaužia įtvirtinimus Karelijos sąsmaukoje ir priverčia Suomija pasirašyti taiką ir gauna norėtas teritorijas, bet pralaimėtas karas Suomijai buvo pergalė – ji išlaikė savo nepriklausomybę. Suomija prarado Karelijos sąsmauką, Vyborgo (Vypurio) miestą, vakarinę ir šiaurinę Ladogos ežero pakrantes, dalį Šiaurės Karelijos (Alakurčio ir Salos rajoną), taip pat suomiai išnuomojo Hanko pusiasalį 30 metų (SSRS karinėms bazėms įkurti). Karas parodė labai prastą SSRS karinę būklę.

1940 m. balandį Vokietija užgrobia Norvegiją, Daniją; gegužę – Olandiją, Belgiją ir Liuksemburgą.
1940 m. birželį Vokietija okupuoja Didžiąją dalį Prancūzijos. Likusi dalis jai pavaldi.
1940 m. birželį, pasinaudodama tarptautine padėtimi (Hitleris užima Paryžių), SSRS okupuoja Lietuvą (birželio 15 d.), Latviją ir Estiją.
1940 m. liepą SSRS atplėšia nuo Rumunijos Besarabiją (sudaroma Moldovos SSR). SSRS nedalyvaudama kare prisijungia teritorijų su 20 mln. gyventojų.
1940 m. liepos 10 – spalio 31 vyksta nesėkmingas Vokietijos „mūšis dėl Britanijos“. Vokiečių lėktuvų anskrydžiai nesėkmingi: anglai juos atremia.
1940 09 27 pasirašomas Trišalis paktas, sudaręs karinį aljansą (Vokietija ir Italija jau buvo sąjungininkės, prie jų prisijungė Japonija) ir lėmęs Ašies valstybių sąvokos atsiradimą. Vėliau prie šios sutarties prisijungė Vengrija (1940 11 20), Rumunija (1940 11 23), Slovakija (1940 11 24), Bulgarija (1941 03 01), Kroatija (1941 06 15).
1941 03 25 Jugoslavija regento sprendimu pasirašo Trišalį paktą, tačiau jau po dviejų dienų, 1941 03 27 įvyksta britų remiamas perversmas. 1941 balandžio 06-18 d. Vokietija ir Italija okupuoja Jugoslaviją.
1941 balandį į karą su Graikija įsijungia Vokietija (Italijos ir Graikijos karas tęsėsi nuo 1940 spalio). 1941 balandį Graikija yra visiškai okupuota.
Antrasis karo etapas (1941-1943)
Barbarosos planas – vokiečių planas užpulti Sovietų Sąjungą, patvirtintas 1940 m. gruodžio 18 d. Pagal ši planą buvo numatyta įsiveržti į Sovietų Sąjungą 1941 m. gegužės 15 d. (įsiveržta vėliau dėl kovos su Graikija ir Jugoslavija Balkanuose). Planuota staigiai užimti beveik visą Europinę SSRS dalį iki Uralo. Vokietija susitaria dėl Suomijos, Vengrijos ir Rumunijos paramos kare.
1941 m. SSRS pasirašo 5 metų neutraumo sutartį su Japonija. Tai rodo, kad ir pati SSRS ruošėsi karui.
1941 m. birželio 22 d. Vokietija užpuola SSRS. Žlugus sąjungai su Vokietija, SSRS tapo antihitlerinės koalicijos nare.
Labai greitai užimamas Smolenskas, Kijevas, apsupamas Leningradas. Vokiečiai priartėja prie Maskvos (1941 spalio 2 – 1942 sausio 7), bet čia SSRS pasiekia pirmąją pergalę ir priverčia vokiečius trauktis. Fronto linija tarp abiejų kariuomenių nusistovėjo tik 1942 m. pab. – 1943 m. pr., vokiečiams pralaimėjus Stalingrado ir Kursko mūšius.
1943 m. įvyksta persilaužimas kare:
- 1942 m. liepą prasideda Staliningrado mūšis.
- 1943 m. sausį Hitleris paskelbia „totalinę mobilizaciją“.
- 1943 m. vasarį baigiasi Staliningrado mūšis, kurį vokiečiai pralaimi.
- 1943 liepos 5 d. – 1943 rugpjūčio 23 d. Kursko mūšis tankais, vokiečiai pralaimi.
- 1943 m. liepą B. Musolinis nušalinamas nuo valdžios, bet Hitleris atkuria fašistinę valdžią Šiaurės Italijoje.
- 1943 m. kyla išsivadavimo kovos Jugoslavijoje, Graikijoje, Albanijoje, vėliau Lenkijoje. Stipriausias pasipriešinimas vyksta Prancūzijoje ir Italijoje.
- Iki 1944 m. pradžios vyksta Raudonosios armijos puolimas nuo Baltijos iki Juodosios jūros.
Antihitlerinės koalicijos susidarymas
1941 m. liepą SSRS ir Didžioji Britanija pasirašo susitarimą dėl bendrų kovos veiksmų prieš Vokietiją.
1941 m. rugpjūčio 14 d. JAV (F. Ruzveltas) ir Didžioji Britanija (V. Čerčilis) pasirašo Atlanto Chartiją – bendrą valstybių deklaraciją. Chartijoje išdėstyti abiejų valstybių politikos principai, kurių jos ketino laikytis ir po karo. Ji tapo Jungtinių Tautų deklaracijos, priimtos 1942 m. sausio 1 d., ideologine platforma. Atlanto chartijos nuostatos buvo žinomos Lietuvos partizanams, kovojusiems su sovietais pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, tačiau viltys nepasiteisino.
1941m. lapkritį JAV pradeda tiekti ginklus SSRS pagal Lendlizo įstatymą (jis numatė paramą antifašistinėms šalims: skolinti ir nuomoti ginklus, šaudmenis, strategines medžiagas, maisto ir kitas prekes).
1942 m. sausio 1 d. Vašingtone pasirašoma Jungtinių Tautų deklaracija (JAV, SSRS, Didžioji Britanija, Kinija, Kanada, Australija ir kt.). Valstybės įsipareigoja nesudaryti taikos sutarčių ar paliaubų su Vokietija ir jos sąjungininkėmis.
1941 m. Japonija užpuola JAV Perl Harboro karinę bazę Havajuose, įsiveržia į Olandijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos kolonijas Pietryčių Azijoje.
1942 m. Japonija užima Malają, Birmą, Filipinus, Indoneziją („Azija – azijiečiams“).
1943 m. lapkričio 28-gruodžio 1 d. vyksta Teherano (Iranas) konferencija.
Pusę Irano buvo okupavusi SSRS, kitą pusę – Anglija.
Tai pirmas tarptautinis aukščiausio lygio susitikimas, kuriame dalyvauja J. Stalinas (SSRS), V. Čerčilis (D. Britanija), F. Ruzveltas (JAV). Nutariama:
- Normandijoje išlaipinti sąjungininkų kariuomenę, kai rusai puls Rytų fronte; antrą frontą atidaryti iki 1944 m. gegužės mėn.;
- Rytinę Lenkijos sieną vesti pagal Kerzono liniją, o Lenkijai už tai atiduoti žemes vakaruose iki Oderio;
- Europą padalinti į dvi įtakos zonas – Vakarų ir SSRS; Lenkiją priskirti sovietinei hegemonijai;
- pasirašoma deklaracija kovoti iki pergalės; patvirtinamas nutarimas po karo įkurti JTO;
1944 m. birželio 6 d. atidaromas II frontas Normandijoje. Išsilaipinusi Didžiosios Britanijos ir JAV kariuomenė išvaduoja Paryžių, Briuselį, Slovakiją, Jugoslaviją.
1944 m. liepos 20 d. įvyksta nesėkmingas sąmokslas prieš Hitlerį. Karininkai bandė jį nuversti ir sudaryti taiką su Vakarų valstybėmis. Vokietijos sąjungininkės Suomija, Rumunija, Bulgarija nutraukia karą.
1945 m. vasario 4-11 d. vyksta Jaltos (Krymo) konferencija
Tai antroji konferencija, kurioje dalyvauja V. Čerčilis, F. Ruzveltas ir J. Stalinas. Svarstomas strateginis bendradarbiavimas besibaigiančiame kare su Vokietija.
Nutariama:
- sunaikinti vokiečių militarizmą ir nacizmą, okupuoti Vokietiją ir po karo suskirstyti ją į 4 okupacines zonas;
- po karo nubausti karo nusikaltėlius;
- vietoj Tautų Sąjungos įkurti JTO. Jos saugumo Tarybai suteikti veto teisę;
- SSRS įsipareigoja praėjus 2-3 mėn po karo paskelbti karą Japonijai;
- svarstomas Lenkijos sienų klausimas; nutariama, kad Vakarų Ukrainos ir Vakarų Baltarusijos žemės įeis į SSRS sudėtį;
1945 m. išvaduojama Lenkija, Vengrija.
1945 m. gegužės 2 d. kariuomenė įsiveržia į Berlyną. Balandžio 30 d. nusižudo Hitleris. Gegužės 8-9 d. Vokietija pasirašo besąlyginės kapituliacijos aktą (Reimse, Prancūzija).
1945 m. liepos 17-rugpjūčio 2 d. vyksta Potsdamo konferencija (šalia Berlyno).
Dalyvauja J. Stalinas, V. Čerčilis (pusę konferencijos, nes pralaimi rinkimus Idenui) ir JAV prezidentas H. Trumenas (Ruzveltas miršta).
Nutariama:
- Vokietiją demilitarizuoti, denacifikuoti ir demokratizuoti; Berlyną suskirstyti į 4 okupacines zonas (amerikiečių, anglų, prancūzų ir sovietų);
- nustatyti Lenkijos vakarines sienas palei Oserio ir Neisės upes; Rytų Prūsiją perduoti Lenkijai;
- Austriją padalyti į 4 okupacines zonas;
- Karaliaučių perduoti SSRS (50 metų);
- Sudetų kraštą grąžinti Čekoslovakijai; Iš Čekoslovakijos, Lenkijos ir Vengrijos repatrijuoti vokiečius;
- sudaryti tarptautinį tribunolą karo nusikaltėliams teisti (1945 rugsėjį prasidėjo Niurnbergo procesas);
Konferencijose SSRS siekė užsitikrinti savo pretenzijas į teritorijas Rytų Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose.

Rugpjūčio 8 d. vykdydama įsipareigojimus SSRS paskelbė karą Japonijai. Raudonoji armija įsiveržė į Mandžiūriją ir Šiaurės Korėją, taip pat užėmė Kurilų salas ir Pietų Sachaliną. SSRS ir JAV spaudžiama Japonija po JAV panaudoto branduolinio ginklo buvo priversta kapituliuoti 1945 m. rugsėjo 2 dieną.
1945 m. rugpjūčio 6 ir 9 d. numetamos bombos ant Hirošimos ir Nagasakio.
1945 m. rugsėjo 2 d. kapituliuoja Japonija.
Nacių politika okupuotose teritorijose
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Vokietijai per gana trumpą laiką pavyko užimti teritorijas Vakarų ir Šiaurės Europoje bei Rytuose, kur ypač pasistūmėta prasidėjus Vokietijos ir SSRS karui 1941 m. vasarą. Iki 1943 m. pr. naciai kartu su sąjungininkėmis Italija, Suomija, Vengrija, Bulgarija valdė didžiulę Europos dalį. Nacistinės Vokietijos politika okupuotose teritorijose Antrojo pasaulinio karo metais gana ryškiai skyrėsi. Vakarų ir Šiaurės Europoje (Prancūzijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje) naciai nevykdė didelių represijų, priešingai nei Rytų Europoje. Pagrindinis nacių tikslas okupuotose teritorijose buvo išnaudoti jas ūkiniams reikalams ir Vokietijos kariniams tikslams.
Svarbiausi nacių valdymo okupuotose šalyse bruožai
- Holokausto vykdymas.
- Koncentracijos stovyklų steigimas.
- Vietos gyventojų vežimas prievartiniams darbams į Vokietiją.
- Gyventojams skirta mokėti pyliavą, skiriamos rekvizicijos ir pan.
- Nuo 1943 m. steigiamos karinės formuotės iš vietinių gyventojų (SS legionai).
- Į aukščiausius postus okupuotose šalyse skiriami naciai, o žemesnes administracines pareigas užėmė vietos gyventojai.
Pagrindinis nacių tikslas okupuotose teritorijose buvo išnaudoti jas ūkiniams reikalams ir Vokietijos kariniams tikslams. Svarbiausi nacių valdymo okupuotose šalyse bruožai
- Holokausto vykdymas.
- Koncentracijos stovyklų steigimas.
- Vietos gyventojų vežimas prievartiniams darbams į Vokietiją.
- Gyventojams skirta mokėti pyliavą, skiriamos rekvizicijos ir pan.
- Nuo 1943 m. steigiamos karinės formuotės iš vietinių gyventojų (SS legionai).
- Į aukščiausius postus okupuotose šalyse skiriami naciai, o žemesnes administracines pareigas užėmė vietos gyventojai.
Pagrindinis nacių tikslas okupuotose teritorijose buvo išnaudoti jas ūkiniams reikalams ir Vokietijos kariniams tikslams.
Holokaustas
Holokaustas – didelio masto tautos naikinimas, ypač nuodijant ar deginant; hitlerininkų sumanytas ir vykdytas Europos žydų persekiojimas ir naikinimas per Antrąjį pasaulinį karą (taip pat šis žodis reiškia ant altoriaus sudeginta auka, aukojama senovės graikų ir žydų). Pagrindinės holokausto priežastys
- Antisemitizmas buvo vienas svarbiausių nacistinės ideologijos požymių.
- Siekiai pasisavinti žydų turtą.
- Vietinių gyventojų abejingumas žydų likimui.
Holokaustas skirstomas į tris laikotarpius:
- 1933-1938 m. – teisių atėmimas iš žydų;
- 1938-1941 m. – getų kūrimas;
- 1941-1945 m. – žydų naikinimas;
Getas – miesto kvartalas skirtas priverstiniam žydų (ar kokios kitos tautos ar grupės) apgyvendinimui. 1920 m. pirmą kartą iškeliamas reikalavimas po 1914 m. į Vokietiją atsikėlusiems žydams palikti salį. Šis reikalavimas įgyvendinamas 1938 m. Per vieną naktį iš Vokietijos išvaroma 18 tūkst. žydų. 1921 m. Hitleris įkuria SA – smogiamuosius burius, kurie turi susidoroti su žydais ir nacizmo priešais. Antisemitizmas tampa oficialia Trečiojo reicho politika, kai tik naciai ateina į valdžią. 1930 m. sausio 1 d. rudmarškiniai Berlyno gatvėse užmuša aštuonis žydus. Žydai pradedami užpuldinėti gatvėse, kavinėse, teatruose, sinagogose. 1933 m. kovo mėn. netoli Miuncheno atidaroma pirmoji nacių koncentracijos stovykla Dachau, kur itampa planingo žydų žudymo vieta. 1933 m. balandį pradedamas ekonominis boikotas: „Geras vokietis nepirks nieko pas žydus“. 1933 m. gegužės 10 d. priešais Berlyno operos rūmus ir Berlyno universitetą sudeginama 20 tūkst. knygų. Daugelio jų autoriai – žydai. 1933 m. išleistais įstatymais žydai vis labiau izoliuojami nuo visuomenės. Jiems uždraudžiama būti sporto draugijų nariais, vaidinti teatre, tarnauti ginkluotosiose pajėgose. 1935 m. paskelbtais įstatymais pilietybė suteikiama tik vokiško ar giminingo kraujo žmonėms, o žydai nesą vokiško kraujo. Jie netenka pilietinių teisių. Nuo pirmųjų nacių rėžimo dienų žydai traukiasi iš Vokietijos į Palestiną, kur kuria būsimos žydų valstybės pamatus. 1933-1938 m. į JAV išvyksta 102 222 žydai, į Argentiną – 63 500, į Didžiąją Britaniją – 52 000, į Prancūziją – 30 000 žydų. 1938 m. Niurnbergo įstatymai papildomi naujais. Žydai turi prie savo vardo pridėti vardus Izraelis arba Sara, ant pasų įspaudžiama reidė J (Jude). 1938 m. spalį Hitlerio įsakymu 17 tūkst. žydų, pabėgelių iš Lenkijos, išvaromi iš Vokietijos. 1938 m. lapkričio 9-10 d. – „krištolo naktis“: siaubiami žydų butai, deginamos sinagogos, niekinamos kapinės, nužudoma daugiau kaip 90 žydų. Po šios nakties 20 tūkst. žydų įkalinami koncentracijos stovyklose. Žudynės tęsiasi ir karo metais. Pirmas getas įkuriamas 1939 m. spalio 28 d. Petrakave. Didžiausi – Varšuvos ir Lodzės getai. Naikinti pradėta 1941-1942 m. Mirties stovyklos:
- Lenkijoje: Chmelnas, Sobiboras, Treblinka, Maidanekas, Bžezinka;
- Čekija – Osvencimas;
- Vokietijoje: Buchenvaldas, Dachau, Štuthofas;
- Latvijoje – Salaspilis;
- Estijoje – Kloogos sala;
Žmonės, patekę į šias stovyklas, žudomi dujų kamerose. Į Osvencimą vežami žydai iš Prancūzijos, Olandijos, Belgijos ir kitų valstybių. 1948 m. Jungtinės Tautos priima konvenciją pasmerkti genocidą tarptautiniu mastu.
Antrojo pasaulinio karo padariniai
- karo metu žuvo 54 mln. žmonių; koncentracijos stovyklose – daugiau nei 8 mln.;
- karas pakeitė valstybių padėtį: išaugo supervalstybių JAV ir SSRS vaidmuo; Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vaidmuo pasaulyje sumažėjo;
- sugriauta daug miestų, nukentėjo pramonė ir žemės ūkis;
- Vokietija tapo suskaldyta ir neteko karinės galios;
- 1947 m. Paryžiaus taikos sutartys nustatė ginklavimosi apribojimus Suomijai, Italijai, Vengrijai, Bulgarijai ir Rumunijai;