Antrojo pasaulinio karo konspektas

Antrasis pasaulinis karas

Antrojo pasaulinio karo (1939 09 01 – 1945 09 02) priežastys

1. Netobulai veikė Versalio sistema, Tautų Sąjungos neveiksnumas, nuolaidžiavimas, JAV nedalyvavimas veikloje.
2. Vokietija buvo nepatenkinta Versalio sutarties sąlygomis, siekė atgauti po Pirmojo pasaulinio karo prarastas pozicijas, įsigalėti Europoje ir pasaulyje, todėl ėmėsi agresyvių veiksmų (demilitarizuotos Reino zonos užėmimas, Austrijos anšliusas, Sudetų krašto, Čekoslovakijos užėmimas, Klaipėdos kraštas)
3. Fašistinės Italijos siekis atkurti Romos imperiją
4. Anglija ir Prancūzija nuolaidžiavo Vokietijai, bijojo karo grėsmės
5. Vyko ginklavimosi varžybos
6. Agresyvi Japonijos ir Italijos užsienio politika, susidarė agresyvus blokas – Vokietija, Italija, Japonija (AŠIS)
7. SSRS siekė išplėsti įtakos sritis ir atkurti buvusias Rusijos imperijos sienas
8. SSRS ir Vakarų šalys vedė nesėkmingas derybas
9. SSRS kėlė „Pasaulinės revoliucijos“ idėją, įtvirtinti komunizmą visame pasaulyje

Tarptautiniai santykiai 4-to dešimtmečio pabaigoje

Vokietija (agresyvi politika prasideda nuo 1933 m. atėjus A. Hitleriui į valdžią):

• 1936 m. kovo mėn. remilitarizuoja (įveda karius) į demilitarizuotą Reino zoną.
• 1938 m.  kovo 12 d. Austrijos anšliusas (prijungiama prie Vokietijos). Tai pirmas Europos sienų pasikeitimas tarpukariu.
• 1938 m. rugsėjo 29 d. Miuncheno sutartis. Miuncheno susitarimas. Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Italija pasirašo Miuncheno susitarimą, kuriuo Vokietijai leidžiama prisijungti dalį Čekoslovakijos – Sudetų sritį (nuo 1918 m. Sudetų kraštas priklausė Čekoslovakija. Jis buvo Vokietijos pasienyje ir ten daugiausia gyveno vokiečiai. Susitarimas garantavo, kad likusi dalis nebus okupuota, tačiau Hitleris to nepaisė). Nuotraukoje, iš kairės į dešinę: D. Britanijos (Čemberlenas), Prancūzijos (Daladje), Vokietijos (Hitleris), Italijos (Musolinis) pasirašo susitarimą.
• 1939 m. kovo 15 d. okupuoja Čekoslovakiją (prie Vokietijos prijungiama Čekija, Slovakija tampa valstybe, visiškai priklausoma nuo Vokietijos. (Tai – D. Britanijos ir Prancūzijos neryžtingumas ir išdavystė)).
• 1939 kovo 22 d. Vokietija užima Klaipėdos kraštą (po ultimatumo pasirašius Lietuvos ir Vokietijos sutartį).  Klaipėdos kraštas buvo paskutinė teritorija, taikiai prijungta prie Vokietijos.

Italija:

• 1935 10 03 – 1936 05 okupuoja Etiopiją
• 1939 04 07-12 okupuoja Albaniją
• 1936 – 1939 m. remia Ispanijos fašistus pilietiniame kare.

Japonija:

• 1931 m. užima Kinijos dalį Mandžūriją (sukuriama nuo Japonijos priklausanti Mandžiuko valstybė;
• 1937 m. užima Kinijos dalį su Nankinu (sostine);
• 1938 m. prie Chasano ežero konfliktas SSRS;
• 1939 m. užpuolė Mongoliją ir prie Chalchin – Golo upės buvo sumušti SSRS.

Tai – karo židinys Tolimuosiuose Rytuose.

Tarpvalstybinės sutartys ir derybos karo išvakarėse

• 1936 10 25 – sudaroma Berlyno ir Romos ašis. (neoficiali sutartis tarp Vokietijos ir Italijos padalijusi Europą į įtakos sferas).
• 1939 m. prasideda SSRS, D. Britanijos ir Prancūzijos derybos dėl sąjungos sudarymo prieš Vokietiją. Derybos išyra.
• 1939 05 22 „Plieno paktas” – karinė-politinė Vokietijos ir Italijos sąjunga (jau oficialiai deklaruojami geri Vokietijos ir Italijos santykiai, pradedami koordinuoti tarpusavio politiniai bei kariniai veiksmai). Kiek vėliau, 1940 09 27, pasirašomas Trišalis paktas, kurio metu prie „Ašies“ prisijungė Japonija. Tai lėmė Ašies valstybių sąvokos atsiradimą.
• 1939 08 23 pasirašyta Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis (Molotovo-Ribentropo paktas), kurios slaptame protokole užfiksuotas Rytų Europos pasidalijimas. (Lietuva Vokietijos įtakų sferoje, vėlesniu susitarimu bus perduota į SSRS sferą)

Molotovo-Ribentropo paktas išsamiai

Vokietija siekia užimti Lenkijos Gdansko koridorių. Lenkija kategoriškai atsisako taikiai atiduoti Vokietijai savo teritorijas. D. Britanija ir Prancūzija pareiškia ginsiančios Lenkiją puolimo atveju. Vokietija nori užsitikrinti SSRS palankumą  Lenkijos puolimo atveju. Prasideda Vokietijos – SSRS derybos.

1939 rugpjūčio 23 d. Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartis (Ribentropo – Molotovo paktas).
Nuotraukoje: Molotovas pasirašo paktą, už jo – Ribentropas, dešiniau – Stalinas.
Susitaria, kad nepuls viena kitos (10 metų) ir nedalyvaus susitarimuose ir karo veiksmuose viena prieš kitą. Prie sutarties pasirašomi slaptieji protokolai.
Pagal juos:

• SSRS  įtakos sferai atitenka Suomija, Estija, Latvija, Rumunijos dalis (Besarabija). Vokietijos įtakos sferai atitenka Lietuva.
• Lenkija pasidalinama įtakos sferomis:  Rytinė Lenkijos dalis atitenka SSRS įtakos sferai, o Vakarinė Lenkijos dalis – Vokietijos įtakos sferai. Riba tarp įtakos sferų eina Narevo, Vyslos, Sano upėmis.

Ribentropo – Molotovo paktas sudarė galimybę Vokietijai užpulti Lenkiją.

Antras pasaulinis karas (1939 09 01 – 1945 09 02)

Antrojo pasaulinio karo etapai (galima skirstyti ir į tris dalis, sujungiant 3 ir 4, priklausomai nuo šaltinių):

1. 1939 09 01 – 1941 06 22 (Vokietijos, SSRS ir kt. agresija iki Vokietijos puolimo prieš SSRS);
2. 1941 06 22 – 1942-1943 vasara (Vokietijos puolimas prieš SSRS iki persilaužimo Antrajame pasauliniame kare (Vokietijos pralaimėjimų pradžia));
3. 1943 07  – 1945 05 08-09 (Vokietijos pralaimėjimas iki galutinės jos kapituliacijos);
4. 1945 05 08 – 1945 09 02 (karo veiksmai prieš Japoniją iki jos kapituliacijos).

1939 rugsėjo 1 d. Vokietija užpuola Lenkiją. Tai – Antrojo pasaulinio karo pradžia. (Blickrygo taktika – netikėtas ir staigus puolimas). Po Lenkijos užpuolimo, Prancūzija ir D. Britanija paskelbia karą Vokietijai (rugsėjo 3 d.). Tačiau jų kariuomenės stovi Vokietijos pasienyje ir nepuola (“Keistasis karas“).

1939 rugsėjo 17 d. SSRS paskelbė, kad Lenkijos valstybė nebeegzistuoja ir SSRS kariuomenė žygiuoja į Lenkiją apsaugoti ten gyvenančių Vakarų Baltarusijos ir Ukrainos gyventojų. Iš tikrųjų – tai Lenkijos užpuolimas. Lenkijai teko gintis ir nuo Vokietijos, ir nuo SSRS puolimo.

Puldama Lenkiją, Vokietija užėmė teritorijas, kurios pagal Ribentropo – Molotovo paktą turėjo atitekti SSRS (Liublino ir Varšuvos vaivadijas). Norint išlaikyti ir toliau gerus Vokietijos – SSRS santykius, pasirašoma dar viena sutartis.

1939 m. rugsėjo 28 d. Vokietijos ir SSRS užsienio reikalų ministrai pasirašo “Draugystės ir sienų nustatymo sutartį“. Nustatyta Vokietijos ir SSRS bendra siena (kurios nebuvo iki Lenkijos okupacijos). Prie sutarties pasirašomas slaptas protokolas: Lietuvą Vokietija atiduoda SSRS įtakos sferon (kaip kompensaciją už per daug užimtas žemes Lenkijoje).

Vokietijos kariniai veiksmai (1939 09 01 – 1941 06 22)

• 1939 rugsėjis – Vakarinė Lenkijos dalis.
• 1940 balandžio 9 – Danija.
• 1940 balandžio 9 – 1940 birželio 10 –  Norvegija.
• 1940 gegužės 10 – Liuksemburgas
• 1940 gegužės 10-15 – Olandija
• 1940 gegužės 10-28 – Belgija (1940 birželio 4 britai ir prancūzai Vokietijai pralaimi prie Diunkerko ir vos spėja persikelti į D. Britaniją).
• 1940 06 14 užimtas Paryžius. Prancūzija pasiduoda. Sudaroma nuo Vokietijos visiškai priklausoma F. Peteno vyriausybė, kuri valdo iš Viši miesto (Viši vyriausybė). Ji valdo pietų Prancūziją. Šiaurinė Prancūzija okupuota Vokietijos.
• 1941 balandžio 06-18 – Vokietija ir jos sąjungininkės okupuoja Jugoslaviją
• 1941 balandis – Vokietija ir jos sąjungininkės okupuoja Graikija (Italijos-Graikijos karas tęsėsi dar nuo 1940 m., 1941 balandį įsijungė Vokiečiai)

1940 m. gegužės 10 d. D. Britanijos ministru pirmininku tampa V. Čerčilis. Jis nebenuolaidžiauja Vokietijai. A. Hitleris, siekdamas kad D. Britanija pripažintų Vokietijos užkariavimus Europoje, 1940 liepos 10 – spalio 31 d. vykdo D. Britanijos bombardavimą – “Mūšis dėl Britanijos“. Vokietija tuo nieko nepasiekia.
1941 m. Europoje buvo viena valstybė kariaujanti su Vokietija ir nepralaimėjusi – D. Britanija.

SSRS kariniai veiksmai bei užsienio politika (1939 09 01 – 1941 06 22)

Geri ekonominiai ir kariniai santykiai su Vokietija. SSRS 1939 m. pradeda vykdyti Ribentropo – Molotovo pakto susitarimus – užiminėti SSRS įtakon atitekusias valstybes ir teritorijas.

Pasirašomos savitarpio pagalbos sutartys su Estija (1939 10 04), Latvija (1939 10 05) ir Lietuva (1939 10 10). Pagal jas SSRS įkurdina šiose šalyse savo karines bazes (Lietuvai grąžina Vilniaus krašto dalį).

Suomija tokios sutarties nepasirašė. SSRS išprovokuoja prieš Suomiją karą (“Žiemos karas“, 1939 11 30 – 1940 03 13) Suomija apsigina, išsaugoja savo nepriklausomybę, bet praranda dalį savo teritorijos – Kareliją. SSRS tarptautinis autoritetas smuko, ji pašalinama iš Tautų Sąjungos (pripažinta agresore).

1940 m. birželio 15 d. SSRS okupuoja Lietuvą. Latvija ir Estija okupuojamos kitą dieną, birželio 16.

Lietuvos aneksavimo procesas baigėsi 1940 m. rugpjūčio 3 d., Latvijos – rugpjūčio 5 d., Estijos – rugpjūčio 9 d.

1940 06 28 – 07 03 SSRS užima Rumunijos dalį – Besarabiją (įjungiama Į SSRS sudėtį ir tampa Moldavijos SSR).

1941 balandį pasirašyta SSRS ir Japonijos neutralumo sutartis.

SSRS užgrobimai 1939-1941:

• 1939 rugsėjis – Rytinė Lenkija. Lenkijos žlugimas.
• 1939 11 30 – 1940 03 13 „Žiemos karas“ tarp SSRS ir Suomijos (Manerheimo linija, miškai, pelkės, blogos oro sąlygos). Suomija prarado dalį teritorijos, bet išsaugojo savo nepriklausomybę.
• 1940 06 15 – Lietuva;
• 1940 06 16 – Latvija, Estija.
• 1940 liepa – Besarabija

Vokietijos ir SSRS karas

1941 06 22 prasideda Vokietijos puolimas prieš SSRS (Vokietija prieš puolimą buvo parengusi “Barbarosos“ planą). Vokietija tikėjosi ir prieš SSRS tęsti “Žaibo karą“ (greitas, staigus puolimas ir greita pergalė, kaip kad buvo kariaujama Vakarų Europoje), tačiau Raudonoji armija, praradusi be galo daug karių bei dalies žemių, sugebėjo atsilaikyti. Vokietijai užpuolė SSRS, jos sąjungininke tapo D. Britanija. SSRS rėmė JAV (lendlizas – įstatymas, kuriuo JAV įsipareigojo skolinti ar dovanoti maistą, ginkluotę antihitlerinės koalicijos šalims).

Pirmaisiais karo mėnesiais SSRS Raudonoji Armija traukiasi. Tai lėmė Vokietijos pranašumas (technika, kariavimo patirtis, užkariautų valstybių ekonominiai resursai), taip pat SSRS nepasiruošimas (nebaigtas armijos perginklavimas, įvykdytos represijos prieš aukščiausius armijos vadus, SSRS planas pirmai pulti Vokietiją).

• Vokiečių siekis užimti Maskvą (1941 spalio 2 – 1942 sausio 7) nepasiseka. “Žaibo karas“ nepavyksta.
• 1942 m. rugpjūčio 21 d. Vokietijos armija priartėja prie Stalingrado. Prasideda daugiausia aukų nusinešęs IIPK Stalingrado mūšis. Vokiečiai paskelbia totalinį karą (visi ištekliai skiriami karo pramonei).
• 1943 m. vasario 2 apsupta kapituliuoja vokiečių generolo F. Pauliuso armija (90 tūkst., Stalingrado katilas). Tai – persilaužimas Antrajame pasauliniame kare (prasideda trečiasis karo etapas). Vokiečiai ima gintis.
• 1943 liepos 5 d. – 1943 rugpjūčio 23 d. – tankų mūšis prie Kursko. Vokiečiai pralaimi.
• 1943 – 1944 m. vokiečiai traukiasi iš SSRS.
• 1944 m. balandį Raudonoji Armija išvaduoja visą SSRS teritoriją ir, vydama vokiečius toliau, peržengia SSRS sienas.
• 1945 m. gegužę SSRS Raudonoji Armija užima Berlyną.
• 1945 m. gegužės 08. Vokietija pasirašo besąlyginės kapituliacijos aktą su JAV, D. Britanija ir Prancūzija. Gegužės 9 d. – su SSRS.

JAV įsitraukimas į karą

JAV įsitraukė į pasaulinį konfliktą 1941 m. gruodžio 7 d., kai Japonai užpuolė amerikiečių karinę bazę Perl Harborą.  Vokietija ir Italija taip pat paskelbė karą JAV, gruodžio 11 dieną.

Antihitlerinės koalicijos sukūrimas

Antihitlerinė koalicija – tai koalicija prieš Vokietiją ir jos sąjungininkes Antrojo pasaulinio karo metais.

1941 m., kai Vokietija užpuolė SSRS, jos sąjungininke tapo D. Britanija.

1941 m. kovo 11, kol JAV dar nebuvo įstojusios į karą, remiantis lendlizo įstatymu, amerikiečiai teikė pagalbą D. Britanijai, SSRS ir kitoms šalims (sąrašas). Lendlizo įstatymas leido skolinti karines medžiagas ir karo bazes kariaujančioms šalims. Galioti baigėsi jau po Antrojo pasaulinio karo, 1945 m. rugsėjo mėnesį.

1941 m. rugpjūčio 14 d. Atlanto chartija, kurią pasirašė JAV ir D. Britanija.

• Šalys pasižadėjo kariauti su agresoriais iki pergalės;
• deklaravo, kad šalys, netekusios nepriklausomybės prieš karą ar karo metu, po karo turi vėl tapti nepriklausomomis (pokariu teikė viltį atkurti ir Lietuvos nepriklausomybę).

1941 gruodžio 22 – 1942 sausio 14 d. Vašingtono konferencija (pirmoji) – pirmasis strateginis susitikimas tarp Jungtinės Karalystės premjero V. Čerčilio ir JAV Prezidento F. Ruzvelto, po to kai JAV įstojo į Antrąjį pasaulinį karą.

• sutiko, kad laimėti karą galima tik tuomet, jei pirmasis sąjungininkų tikslas bus – nugalėti nacių Vokietiją („Europa pirmiausia”)
• koordinuojami kariniai veiksmai:
  • sutarta suvienyti karinius išteklius vykdant karo veiksmus Europoje;
  • nutarta 1942 m. vykdyti karinius Šiaurės Afrikoje;
  • amerikiečių bombonešiai D. Britanijos bazėse;
  • britai stiprina savo jūrų laivyną Ramiajame vandenyne;
  • kariniai veiksmai Tolimuosiuose Rytuose (ABDACOM, amerikiečiai, britai, australai ir olandai).

Kitos dvi Vašingtono konferencijos (1942 birželį ir 1943 gegužę) buvo skirtos karinių veiksmų derinimui.

1942 m. sausio 1 d. antihitlerinės koalicijos kūrimas buvo baigtas, kai Vašingtone 26 valstybės (JAV, SSRS, Didžioji Britanija, Kinija, emigracinės Europos valstybių vyriausybės ir kt.) pasirašė Atlanto chartijos pagrindu sukurtą Jungtinių Tautų deklaraciją. Jos įsipareigojo besąlygiškai tęsti karą ir nesudaryti atskirų (separatinių) paliaubų ar taikos sutarčių su Vokietija ir jos sąjungininkėmis.

SSRS iš antihitlerinės koalicijos partnerių reikalauja atidaryti antrąjį frontą prieš Vokietiją.

1943 m. lapkričio 28 – gruodžio 1 d. Teherano konferencija, kurioje dalyvavo antihitlerinės koalicijos lyderiai: F. Ruzveltas (JAV), V. Čerčilis (Anglija), J. Stalinas (SSRS)

Svarstė:

1. Antrojo fronto atidarymą
2. Trijų valstybių vadovai pasirašė deklaraciją dėl ryžto kovoti iki pergalės

Anglai ir amerikiečiai ima bombarduoti Vokietijos pramonės centrus, miestus (didelio efekto neduoda).

1944 06 06 – atidarytas Antrasis frontas. Kodinis pavadinimas „D“ diena – tiksli išsilaipinimo diena. Sąjungininkų kariuomenė, vadovaujama amerikiečio generolo Eizenhauerio, išsilaipino Prancūzijos šiaurinėje dalyje Normandijoje.

1944 08 14 – Prancūzijos armija, vadovaujama pasipriešinimo lyderio generolo Šarlio de Golio, išsilaipina Prancūzijos pietuose (Operation Dragoon).

Vokiečiams antrasis frontas buvo netikėtas:

1. Vakarų šalys per ilgai atidėliojo kovos veiksmų datą
2. Nemanė, kad Vakarų šalys padės Stalinui

Antrojo fronto atidarymas reiškė, kad Vokietijos pralaimėjimas neišvengiamas.

• 1944 m. – išvaduota Belgija (karą nutraukė Vokietijos sąjungininkės Suomija, Bulgarija, Rumunija)
• 1945 m. – išvaduotos Vengrija ir Lenkija (atiteko SSRS įtakos sričiai)
• 1945 05 02 – po smarkių mūšių vokiečių kariuomenė kapituliavo.
• 1945 05 08 – paskelbta apie besąlyginę Vokietijos kapituliaciją

Italija ir Šiaurės Afrika

Š. Afrikoje prieš italus ir vokiečius laimi D. Britanijos ir JAV armijos. (vadovaujamos JAV generolo D. Eizenhauerio). Kovos čia vyksta 1941 – 1943 m. 1943 m. JAV ir D. Britanija pradeda puolimą Italijoje ir užima pietinę jos dalį.

1943 m. liepos 24 d. B. Musolinis italų nuverstas nuo valdžios, suimtas. Italijos šiaurinę dalį okupuoja vokiečiai. Tik jų pagalba B. Musolinis susigrąžina valdžią. 1943 rugsėjo 23 d. Šiaurinėje Italijoje paskelbiama socialistine respublika, vadovaujama B. Musolinio (panaikinta konstitucinė monarchija).

Jaltos ir Potsdamo konferencijų nutarimai

1945 vasario 04-11 Jaltos konferencija

Dalyviai (sėdintys nuotraukoje iš kairės į dešinę): V. Čerčilis (D. Britanija), F. Ruzveltas (JAV), J. Stalinas (SSRS)

Nutarimai:

1. Galutinai sutriuškinti Vokietiją, panaikinti vokiškąjį militarizmą ir nacizmą
2. Vokietiją padalinti į okupacines zonas (padalinti į 4 dalis, kurios atiteks Prancūzijai, Anglijai, SSRS, JAV) (po karo padalinta ir Austrija)
3. Dėl reparacijų
4. Dėl Lenkijos sienų (rytinės žemės prijungtos prie SSRS, o Lenkija gaus rytinę Vokietijos dalį (siena eis Oderio ir Neisės upėmis))
5. SSRS po Vokietijos sutriuškinimo pradės karo veiksmus prieš Japoniją. Sovietų Sąjungai pažadėta teisė į Mongoliją, naujas teritorijas Kurilų salose ir Pietų Sachaline.
6. Įkurti naują tarptautinę organizaciją JTO, kuri užkirstų kelią karams (JTO būstinė Niujorke).

1945 liepos 17 – 1945 rugpjūčio 02 – Potsdamo konferencija

Dalyviai (sėdintys nuotraukoje iš kairės į dešinę): K. Etlis (D. Britanija), H. Trumenas (JAV), J. Stalinas (SSRS)

Nutarimai:

1. Susitarta, kad Vokietija bus denacifikuota, demilitarizuota, demokratizuota.
2. Patvirtintos Vokietijos ir Berlyno okupacinės zonos (SSRS, D. Britanija, JAV,
   Prancūzija).
3. Berlyną padalinti į 4 dalis. Taip pat ir Vieną
4. SSRS perduota Rytų Prūsijos
   dalis su Karaliaučiumi
5. Lenkijos vakarinė siena nustatyta ties Oderio ir Neisės upėmis
6. Įsteigtas Niunberge karinis tribunolas (1945 11 20 – 1946 10 01), karo nusikaltėliams teisti ( 12 kaltinamųjų nuteisti mirties bausme)

Potsdamo konferencijoje F. Ruzveltas ir V. Čerčilis nedalyvavo.

Vokietijos padalijimas 1945

Antrojo pasaulinio karo konferencijų žemėlapis (2017)

Vokietijos politika okupuotuose šalyse, holokaustas

Nacistinė Vokietija Vakarų ir Rytų Europoje vykdė skirtingą politiką. Vakarų Europoje gyvena germanų tautos, todėl režimas buvo kur kas švelnesnis, o Rytų šalis laikė menkavertėmis. Žydai suvaromi į getus, atimama jų nuosavybė, šaudomi, nuodijami dujų kamerose.

Iki 1941 m. birželio – žydai buvo registruojami, turėjo prie drabužių prisisiūti Dovydo žvaigždę, buvo vežami į konclagerius, suvaromi į getus.

Po 1941 m. birželio prasideda masinis žydų naikinimas.

1942 m. sausis – nacių vadovybė priėmė galutinį Europos žydų klausimo sprendimą, kuriame skelbė, kad žydai turėjo būti visiškai sunaikinti

Holokaustas baigėsi tik kapituliavus Vokietijai

Prieš Vokiečius vyko ginkluoti pasipriešinimai:

• Armija Krajova (lenkų karinė organizacija)
• Armija Liudova (prorusiška karinė organizacija)
• Partizaninis karas

Karas Tolimuosiuose Rytuose. Japonijos kapituliacija

• Japonija nuo senų laikų nesutarė su Kinija.
• 1931 m. užima Kinijos dalį Mandžūriją (sukuriama nuo Japonijos priklausanti Mandžiuko valstybė;
• 1937 m. užima Kinijos dalį su Nankinu (sostine);
• 1938 m. prie Chasano ežero konfliktas SSRS;
• 1939 m. užpuolė Mongoliją ir prie Chalchin – Golo upės buvo sumušti SSRS.
• Antrasis pasaulinis leido Japonijai tęsti savo agresyvią politiką Azijoje.
• JAV, dėl agresyvių Japonijos veiksmų su ja atsisakė visokeriopo ekonominio bendradarbiavimo.
• Iki 1942 m. – Japonija įsigali didelėje Azijos teritorijoje. Pagrindinis Japonijos priešas – JAV.
• Dėl šios priežasties 1941 m. gruodžio 7 d. japonai užpuolė amerikiečių karinę bazę Perl Harborą.
• Japonija sėkmingai užgrobinėjo žemes bei salas. Juos sustabdė mūšis Koralų jūroje.
• Tuomet JAV ėmėsi „Šokinėjimo per salas“ taktikos (grobė japonų užimtas salas Ramiajame vandenyne).
• Kovose pasižymėjo kamikadzės – Antrojo pasaulinio karo japonų lakūnai – mirtininkai, savo lėktuvais taranuodavę priešo laivus.
• 1945 08 06 JAV numetė atomines bombas ant Hirošimos, 1945 08 09 – Nagasakio.  Numetimo priežastis – priversti Japoniją kapituliuoti
• SSRS paskelbė karą Japonijai, atėmė likusias žemes.
• 1945 09 02 Japonijos kapituliacija.

Antrojo pasaulinio karo pabaiga.

Vinstono Čerčilio, Franklino Ruzvelto, Josifo Stalino veikla Antrojo pasaulinio karo metais

Antrojo pasaulinio karo padariniai

• Apie 58 milijonai žuvusiųjų, suniokotas ūkis, šalių ekonomika.
• Vokietija, Japonija kartu su sąjungininkėmis laikinai buvo okupuotos
• Sumažėjo D. Britanijos ir Prancūzijos įtaka pasaulyje
• Išaugo JAV is SSRS vaidmuo, jos tapo supervalstybėmis
• Pasikeitė jėgų išdėstymas tarptautinėje arenoje
• Atsirado pasaulinė socializmo sistema
• Holokaustas
• Buvo įkurta JTO (1945)
• Pradėjo irti kolonijinė sistema
• Buvo padaryti teritoriniai pokyčiai (SSRS, Lenkijos, Jugosavijos ir Bulgarijos naudai)
• Sukurtas branduolinis ginklas, ištobulinta karinė technika

Tarptautiniai santykiai pirmaisiais pokario metais

JAV ir SSRS tapimo supervalstybėmis po Antro pasaulinio karo priežastys:

• SSRS – milžiniška karinė galia; kariuomenė nebuvo pilnai demobilizuota, stovėjo Rytų Europos ir Azijos šalyse; 1949 m. sukūrė atominį ginklą; gamino daug gerų ginklų; 1953 m. sukūrė vandenilinę bombą;
• JAV – beveik visiškai nenukentėjo nuo karo; karo metu padidino gamybą ir eksportą; nusilpo senieji jos konkurentai; turėjo dideles aukso atsargas; tapo finansiniu pasaulio centru (Niujorkas); aukščiausias technikos lygis; 1946 m. sukurtas kompiuteris; didelė karinė galia (galingiausias laivynas, aviacija, daug karinių bazių); 1952 m. vandenilinė bomba;

Taikos sutartys po Antrojo pasaulinio karo:

• 1947 02 10 Paryžiuje pasirašyta su Italija, Rumunija, Vengrija, Suomija, Bulgarija – atkurtos ikikarinės Vengrijos ir Suomijos sienos, pripažinti Bulgarijos ir Rumunijos sienos pakitimai 1940 m., Jugoslavijai duota žemių iš Italijos, numatyti ginklavimosi apribojimai (kurių vėliau laikėsi tik Suomija);
• 1951 09 08 San Franciske pasirašyta su Japonija – Japonija pripažino Korėjos nepriklausomybę, atsisakė visų teisių į Taivanio ir Kurilų salas bei pietinę Sachalinos s. Dalį, buvo numatyti apribojimai Japonijos ginklavimuisi;
• 1954 10 23 Paryžiuje pasirašyta su Vokietija – Nutraukta Vokietijos okupacija, numatytas įstojimas į NATO;
• 1955 05 15 Paryžiuje pasirašyta su Austrija – baigta Austrijos okupacija, ji paskelbta neutralia valstybe;

Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai

Antrojo pasaulinio karo priežastys

1. agresyvi revanšistinė Vokietijos politika;
2. Vokietijos, Japonijos ir Italijos siekis pasidalyti pasaulį;
3. dviejų ideologijų – fašizmo ir komunizmo – susidūrimas;
4. Vakarų šalių nuolaidžiavimas Vokietijai;
5. ginklavimosi varžybos (jas skatino SSRS stiprėjimas);
6. SSRS siekimas įvykdyti pasaulinę revoliuciją ar bent atkurti buvusios Rusijos imperijos sienas

Tarptautinių santykių krizė 4-o dešimtmečio pab.

Vokietijai pradėjus įvairiomis priemonėmis plėsti savo teritoriją, Vakarų valstybės (Anglija ir Prancūzija) vykdo nuolaidžiavimo Hitleriui politiką, tikėdamos, kad „pasotins“ Hitlerio apetitą. Tačiau tai nepasiteisina.

1938 m. Austrijos anšliusas – Vokietija prisijungia Austriją.

1938 m. rugsėjo 30 d. Miuncheno susitarimas. Vokietijos (A. Hitleris), Didžiosios Britanijos (N. Čemberlenas), Prancūzijos (E. Deladjė) ir Italijos (B. Musolinis) pasirašo Miuncheno susitarimą, kuriuo Vokietijai leidžiama prisijungti dalį Čekoslovakijos – Sudetų sritį (Nuo 1918 m. Sudetų kraštas priklausė Čekoslovakijia. Jis buvo Vokietijos pasienyje ir ten daugiausia gyveno vokiečiai. Susitarimas garantavo, kad likusi dalis nebus okupuota, tačiau Hitleris to nepaisė). 1939 m. kovo 15 d. Čekoslovakija kapituliuoja: Čekija prijungiama prie Vokietijos. Slovakija atsiskiria.

1939 m. kovo 22 d. Vokietija atima iš Lietuvos Klaipėdos kraštą.

Agresyvi Vokietijos ir Japonijos politika skatina Prancūziją ir Didžiąją Britaniją ieškoti sąjungininkų, bet 1939 m. pavasarį vedamos derybos su SSRS nesėkmingos.

1939 m. balandžio 7 d. Italai užima Albaniją.

1939 m. rugpjūčio 23 d. SSRS ir Vokietija pasirašo Molotovo-Ribentropo paktą.

Pagal jį susitaria viena kitos nepulti. Prie pakto buvo slaptasis protokolas, pagal kurį Vokietija ir SSRS pasidalino Vidurio Europoje įtakos sferas: Sovietų Sąjungai atiduodama Suomija, Estija, Latvija, Besarabija, Vokietijai – Lietuva. Po mėnesio pasirašoma draugystės sienų sutartis, pagal kurią Lietuva atiduodama SSRS įtakos sferai.

Pasirašius Molotovo-Ribentropo paktą, Vokietija užsitikrino, kad SSRS jos nepuls, ir ji, užėmus Lenkiją, ramiai galės kariauti Vakaruose.

Pirmasis karo etapas (1939 09 01 – 1941 06 22)

1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietija įsiveržia į Lenkiją ir sutriuškina ją per 3 savaites. Rugsėjo 17 d. paskelbiama, kad Lenkija nebeegzistuoja. Likusią Lenkijos dalį, pagal slaptą Molotovo-Ribentropo pakto protokolą, užima SSRS (Vokiečiai „persistengė, ir užėmė šiek tiek daugiau, nei buvo susitarta, todėl kita sutartimi atidavė SSRS įtakai Lietuvą, Suvalkų trikampį, kurį vėliau Vokietija pardavė SSRS“).

Žaibo karas (Blitzkrieg) – kariavimo metodas, kai sukoncentruotais įvairių kariuomenės rūšių smūgiais priešas demoralizuojamas, labai sparčiai užimami tik strategiškai svarbūs centrai. Daugiausiai šį metodą taikė Vokietija (iki Staliningrado mūšio)

1939 m. rugsėjo 3 – 1940 m. balandžio 9 d. vyksta „keistasis karas“. Didžioji Britanija ir Prancūzija nepriima Vokietijos taikos pasiūlymo, paskelbia jai karą, bet karo veiksmų nepradeda. Vyksta tik karo veiksmai jūroje tarp Vokietijos ir Anglijos.

1939 m. rugsėjo 9-10 d. SSRS pasirašo savitarpio pagalbos sutartis su Latvija ir Estija. Lietuvai, po rugsėjo 28 d. patekus į SSRS įtakos sferą, tokia sutartis pasiūloma spalio 10 d. ir Lietuva ją priversta priimti (Lietuva atgauna Vilniaus kraštą).

Suomija atsisakė pasirašyti Suomijos-SSRS savitarpio pagalbos sutartį.

1939 m. gruodžio 30 d. prasideda SSRS-Suomijos karas, vadinamas „Žiemos karu“. Puolimą apsunkino sunkiai prieinamos, pelkėtos ir miškingos vietovės, gamtinės sąlygos – atšiauri žiema ir suomių pasirengimas gynybai – išnaudota Manerheimo gynybinė linija. Pasaulio viešoji nuomonė simpatizuoja mažai tautai, kovojančiai prieš labai galingą priešą. SSRS pašalinama iš Tautų Sąjungos. Nors 1940 m. kovą SSRS pralaužia įtvirtinimus Karelijos sąsmaukoje ir priverčia Suomija pasirašyti taiką ir gauna norėtas teritorijas, bet pralaimėtas karas Suomijai buvo pergalė – ji išlaikė savo nepriklausomybę. Suomija prarado Karelijos sąsmauką, Vyborgo (Vypurio) miestą, vakarinę ir šiaurinę Ladogos ežero pakrantes, dalį Šiaurės Karelijos (Alakurčio ir Salos rajoną), taip pat suomiai išnuomojo Hanko pusiasalį 30 metų (SSRS karinėms bazėms įkurti). Karas parodė labai prastą SSRS karinę būklę.

1940 m. balandį Vokietija užgrobia Norvegiją, Daniją; gegužę – Olandiją, Belgiją ir Liuksemburgą.

1940 m. birželį Vokietija okupuoja Didžiąją dalį Prancūzijos. Likusi dalis jai pavaldi.

1940 m. birželį, pasinaudodama tarptautine padėtimi (Hitleris užima Paryžių), SSRS okupuoja Lietuvą (birželio 15 d.), Latviją ir Estiją.

1940 m. liepą SSRS atplėšia nuo Rumunijos Besarabiją (sudaroma Moldovos SSR). SSRS nedalyvaudama kare prisijungia teritorijų su 20 mln. gyventojų.

1940 m. liepos 10 – spalio 31 vyksta nesėkmingas Vokietijos „mūšis dėl Britanijos“. Vokiečių lėktuvų anskrydžiai nesėkmingi: anglai juos atremia.

1940 09 27 pasirašomas Trišalis paktas, sudaręs karinį aljansą (Vokietija ir Italija jau buvo sąjungininkės, prie jų prisijungė Japonija) ir lėmęs Ašies valstybių sąvokos atsiradimą. Vėliau prie šios sutarties prisijungė Vengrija (1940 11 20), Rumunija (1940 11 23), Slovakija (1940 11 24), Bulgarija (1941 03 01), Kroatija (1941 06 15).

1941 03 25 Jugoslavija regento sprendimu pasirašo Trišalį paktą, tačiau jau po dviejų dienų, 1941 03 27 įvyksta britų remiamas perversmas. 1941 balandžio 06-18 d. Vokietija ir Italija okupuoja Jugoslaviją.

1941 balandį į karą su Graikija įsijungia Vokietija (Italijos ir Graikijos karas tęsėsi nuo 1940 spalio). 1941 balandį Graikija yra visiškai okupuota.

Antrasis karo etapas (1941-1943)

Barbarosos planas – vokiečių planas užpulti Sovietų Sąjungą, patvirtintas 1940 m. gruodžio 18 d. Pagal ši planą buvo numatyta įsiveržti į Sovietų Sąjungą 1941 m. gegužės 15 d. (įsiveržta vėliau dėl kovos su Graikija ir Jugoslavija Balkanuose). Planuota staigiai užimti beveik visą Europinę SSRS dalį iki Uralo. Vokietija susitaria dėl Suomijos, Vengrijos ir Rumunijos paramos kare.

1941 m. SSRS pasirašo 5 metų neutraumo sutartį su Japonija. Tai rodo, kad ir pati SSRS ruošėsi karui.

1941 m. birželio 22 d. Vokietija užpuola SSRS. Žlugus sąjungai su Vokietija, SSRS tapo antihitlerinės koalicijos nare.

Labai greitai užimamas Smolenskas, Kijevas, apsupamas Leningradas. Vokiečiai priartėja prie Maskvos (1941 spalio 2 – 1942 sausio 7), bet čia SSRS pasiekia pirmąją pergalę ir priverčia vokiečius trauktis. Fronto linija tarp abiejų kariuomenių nusistovėjo tik 1942 m. pab. – 1943 m. pr., vokiečiams pralaimėjus Stalingrado ir Kursko mūšius.

1943 m. įvyksta persilaužimas kare:

• 1942 m. liepą prasideda Staliningrado mūšis.
• 1943 m. sausį Hitleris paskelbia „totalinę mobilizaciją“.
• 1943 m. vasarį baigiasi Staliningrado mūšis, kurį vokiečiai pralaimi.
• 1943 liepos 5 d. – 1943 rugpjūčio 23 d.  Kursko mūšis tankais, vokiečiai pralaimi.
• 1943 m. liepą B. Musolinis nušalinamas nuo valdžios, bet Hitleris atkuria fašistinę valdžią Šiaurės Italijoje.
• 1943 m. kyla išsivadavimo kovos Jugoslavijoje, Graikijoje, Albanijoje, vėliau Lenkijoje. Stipriausias pasipriešinimas vyksta Prancūzijoje ir Italijoje.
• Iki 1944 m. pradžios vyksta Raudonosios armijos puolimas nuo Baltijos iki Juodosios jūros.

Antihitlerinės koalicijos susidarymas

1941 m. liepą SSRS ir Didžioji Britanija pasirašo susitarimą dėl bendrų kovos veiksmų prieš Vokietiją.

1941 m. rugpjūčio 14 d. JAV (F. Ruzveltas) ir Didžioji Britanija (V. Čerčilis) pasirašo Atlanto Chartiją – bendrą valstybių deklaraciją. Chartijoje išdėstyti abiejų valstybių politikos principai, kurių jos ketino laikytis ir po karo. Ji tapo Jungtinių Tautų deklaracijos, priimtos 1942 m. sausio 1 d., ideologine platforma. Atlanto chartijos nuostatos buvo žinomos Lietuvos partizanams, kovojusiems su sovietais pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, tačiau viltys nepasiteisino.

1941m. lapkritį JAV pradeda tiekti ginklus SSRS pagal Lendlizo įstatymą (jis numatė paramą antifašistinėms šalims: skolinti ir nuomoti ginklus, šaudmenis, strategines medžiagas, maisto ir kitas prekes).

1942 m. sausio 1 d. Vašingtone pasirašoma Jungtinių Tautų deklaracija (JAV, SSRS, Didžioji Britanija, Kinija, Kanada, Australija ir kt.). Valstybės įsipareigoja nesudaryti taikos sutarčių ar paliaubų su Vokietija ir jos sąjungininkėmis.

1941 m. Japonija užpuola JAV Perl Harboro karinę bazę Havajuose, įsiveržia į Olandijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos kolonijas Pietryčių Azijoje.

1942 m. Japonija užima Malają, Birmą, Filipinus, Indoneziją („Azija – azijiečiams“).

1943 m. lapkričio 28-gruodžio 1 d. vyksta Teherano (Iranas) konferencija.

Pusę Irano buvo okupavusi SSRS, kitą pusę – Anglija.

Tai pirmas tarptautinis aukščiausio lygio susitikimas, kuriame dalyvauja J. Stalinas (SSRS), V. Čerčilis (D. Britanija), F. Ruzveltas (JAV). Nutariama:

1. Normandijoje išlaipinti sąjungininkų kariuomenę, kai rusai puls Rytų fronte; antrą frontą atidaryti iki 1944 m. gegužės mėn.;
2. Rytinę Lenkijos sieną vesti pagal Kerzono liniją, o Lenkijai už tai atiduoti žemes vakaruose iki Oderio;
3. Europą padalinti į dvi įtakos zonas – Vakarų ir SSRS; Lenkiją priskirti sovietinei hegemonijai;
4. pasirašoma deklaracija kovoti iki pergalės; patvirtinamas nutarimas po karo įkurti JTO;

1944 m. birželio 6 d. atidaromas II frontas Normandijoje. Išsilaipinusi Didžiosios Britanijos ir JAV kariuomenė išvaduoja Paryžių, Briuselį, Slovakiją, Jugoslaviją.

1944 m. liepos 20 d. įvyksta nesėkmingas sąmokslas prieš Hitlerį. Karininkai bandė jį nuversti ir sudaryti taiką su Vakarų valstybėmis. Vokietijos sąjungininkės Suomija, Rumunija, Bulgarija nutraukia karą.

1945 m. vasario 4-11 d. vyksta Jaltos (Krymo) konferencija

Tai antroji konferencija, kurioje dalyvauja V. Čerčilis, F. Ruzveltas ir J. Stalinas. Svarstomas strateginis bendradarbiavimas besibaigiančiame kare su Vokietija.

Nutariama:

1. sunaikinti vokiečių militarizmą ir nacizmą, okupuoti Vokietiją ir po karo suskirstyti ją į 4 okupacines zonas;
2. po karo nubausti karo nusikaltėlius;
3. vietoj Tautų Sąjungos įkurti JTO. Jos saugumo Tarybai suteikti veto teisę;
4. SSRS įsipareigoja praėjus 2-3 mėn po karo paskelbti karą Japonijai;
5. svarstomas Lenkijos sienų klausimas; nutariama, kad Vakarų Ukrainos ir Vakarų Baltarusijos žemės įeis į SSRS sudėtį;

1945 m. išvaduojama Lenkija, Vengrija.

1945 m. gegužės 2 d. kariuomenė įsiveržia į Berlyną. Balandžio 30 d. nusižudo Hitleris. Gegužės 8-9 d. Vokietija pasirašo besąlyginės kapituliacijos aktą (Reimse, Prancūzija).

1945 m. liepos 17-rugpjūčio 2 d. vyksta Potsdamo konferencija (šalia Berlyno).

Dalyvauja J. Stalinas, V. Čerčilis (pusę konferencijos, nes pralaimi rinkimus Idenui) ir JAV prezidentas H. Trumenas (Ruzveltas miršta).

Nutariama:

1. Vokietiją demilitarizuoti, denacifikuoti ir demokratizuoti; Berlyną suskirstyti į 4 okupacines zonas (amerikiečių, anglų, prancūzų ir sovietų);
2. nustatyti Lenkijos vakarines sienas palei Oserio ir Neisės upes; Rytų Prūsiją perduoti Lenkijai;
3. Austriją padalyti į 4 okupacines zonas;
4. Karaliaučių perduoti SSRS (50 metų);
5. Sudetų kraštą grąžinti Čekoslovakijai; Iš Čekoslovakijos, Lenkijos ir Vengrijos repatrijuoti vokiečius;
6. sudaryti tarptautinį tribunolą karo nusikaltėliams teisti (1945 rugsėjį prasidėjo Niurnbergo procesas);

Konferencijose SSRS siekė užsitikrinti savo pretenzijas į teritorijas Rytų Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose.

Rugpjūčio 8 d. vykdydama įsipareigojimus SSRS paskelbė karą Japonijai. Raudonoji armija įsiveržė į Mandžiūriją ir Šiaurės Korėją, taip pat užėmė Kurilų salas ir Pietų Sachaliną. SSRS ir JAV spaudžiama Japonija po JAV panaudoto branduolinio ginklo buvo priversta kapituliuoti 1945 m. rugsėjo 2 dieną.

1945 m. rugpjūčio 6 ir 9 d. numetamos bombos ant Hirošimos ir Nagasakio.

1945 m. rugsėjo 2 d. kapituliuoja Japonija.

Nacių politika okupuotose teritorijose

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Vokietijai per gana trumpą laiką pavyko užimti teritorijas Vakarų ir Šiaurės Europoje bei Rytuose, kur ypač pasistūmėta prasidėjus Vokietijos ir SSRS karui 1941 m. vasarą. Iki 1943 m. pr. naciai kartu su sąjungininkėmis Italija, Suomija, Vengrija, Bulgarija valdė didžiulę Europos dalį. Nacistinės Vokietijos politika okupuotose teritorijose Antrojo pasaulinio karo metais gana ryškiai skyrėsi. Vakarų ir Šiaurės Europoje (Prancūzijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje) naciai nevykdė didelių represijų, priešingai nei Rytų Europoje. Pagrindinis nacių tikslas okupuotose teritorijose buvo išnaudoti jas ūkiniams reikalams ir Vokietijos kariniams tikslams.

Svarbiausi nacių valdymo okupuotose šalyse bruožai

1. Holokausto vykdymas.
2. Koncentracijos stovyklų steigimas.
3. Vietos gyventojų vežimas prievartiniams darbams į Vokietiją.
4. Gyventojams skirta mokėti pyliavą, skiriamos rekvizicijos ir pan.
5. Nuo 1943 m. steigiamos karinės formuotės iš vietinių gyventojų (SS legionai).
6. Į aukščiausius postus okupuotose šalyse skiriami naciai, o žemesnes administracines pareigas užėmė vietos gyventojai.

Pagrindinis nacių tikslas okupuotose teritorijose buvo išnaudoti jas ūkiniams reikalams ir Vokietijos kariniams tikslams. Svarbiausi nacių valdymo okupuotose šalyse bruožai

1. Holokausto vykdymas.
2. Koncentracijos stovyklų steigimas.
3. Vietos gyventojų vežimas prievartiniams darbams į Vokietiją.
4. Gyventojams skirta mokėti pyliavą, skiriamos rekvizicijos ir pan.
5. Nuo 1943 m. steigiamos karinės formuotės iš vietinių gyventojų (SS legionai).
6. Į aukščiausius postus okupuotose šalyse skiriami naciai, o žemesnes administracines pareigas užėmė vietos gyventojai.

Pagrindinis nacių tikslas okupuotose teritorijose buvo išnaudoti jas ūkiniams reikalams ir Vokietijos kariniams tikslams.

Holokaustas

Holokaustas – didelio masto tautos naikinimas, ypač nuodijant ar deginant; hitlerininkų sumanytas ir vykdytas Europos žydų persekiojimas ir naikinimas per Antrąjį pasaulinį karą (taip pat šis žodis reiškia ant altoriaus sudeginta auka, aukojama senovės graikų ir žydų). Pagrindinės holokausto priežastys

1. Antisemitizmas buvo vienas svarbiausių nacistinės ideologijos požymių.
2. Siekiai pasisavinti žydų turtą.
3. Vietinių gyventojų abejingumas žydų likimui.

Holokaustas skirstomas į tris laikotarpius:

1. 1933-1938 m. – teisių atėmimas iš žydų;
2. 1938-1941 m. – getų kūrimas;
3. 1941-1945 m. – žydų naikinimas;

Getas – miesto kvartalas skirtas priverstiniam žydų (ar kokios kitos tautos ar grupės) apgyvendinimui. 1920 m. pirmą kartą iškeliamas reikalavimas po 1914 m. į Vokietiją atsikėlusiems žydams palikti salį. Šis reikalavimas įgyvendinamas 1938 m. Per vieną naktį iš Vokietijos išvaroma 18 tūkst. žydų. 1921 m. Hitleris įkuria SA – smogiamuosius burius, kurie turi susidoroti su žydais ir nacizmo priešais. Antisemitizmas tampa oficialia Trečiojo reicho politika, kai tik naciai ateina į valdžią. 1930 m. sausio 1 d. rudmarškiniai Berlyno gatvėse užmuša aštuonis žydus. Žydai pradedami užpuldinėti gatvėse, kavinėse, teatruose, sinagogose. 1933 m. kovo mėn. netoli Miuncheno atidaroma pirmoji nacių koncentracijos stovykla Dachau, kur itampa planingo žydų žudymo vieta. 1933 m. balandį pradedamas ekonominis boikotas: „Geras vokietis nepirks nieko pas žydus“. 1933 m. gegužės 10 d. priešais Berlyno operos rūmus ir Berlyno universitetą sudeginama 20 tūkst. knygų. Daugelio jų autoriai – žydai. 1933 m. išleistais įstatymais žydai vis labiau izoliuojami nuo visuomenės. Jiems uždraudžiama būti sporto draugijų nariais, vaidinti teatre, tarnauti ginkluotosiose pajėgose. 1935 m. paskelbtais įstatymais pilietybė suteikiama tik vokiško ar giminingo kraujo žmonėms, o žydai nesą vokiško kraujo. Jie netenka pilietinių teisių. Nuo pirmųjų nacių rėžimo dienų žydai traukiasi iš Vokietijos į Palestiną, kur kuria būsimos žydų valstybės pamatus. 1933-1938 m. į JAV išvyksta 102 222 žydai, į Argentiną – 63 500, į Didžiąją Britaniją – 52 000, į Prancūziją – 30 000 žydų. 1938 m. Niurnbergo įstatymai papildomi naujais. Žydai turi prie savo vardo pridėti vardus Izraelis arba Sara, ant pasų įspaudžiama reidė J (Jude). 1938 m. spalį Hitlerio įsakymu 17 tūkst. žydų, pabėgelių iš Lenkijos, išvaromi iš Vokietijos. 1938 m. lapkričio 9-10 d. – „krištolo naktis“: siaubiami žydų butai, deginamos sinagogos, niekinamos kapinės, nužudoma daugiau kaip 90 žydų. Po šios nakties 20 tūkst. žydų įkalinami koncentracijos stovyklose. Žudynės tęsiasi ir karo metais. Pirmas getas įkuriamas 1939 m. spalio 28 d. Petrakave. Didžiausi – Varšuvos ir Lodzės getai. Naikinti pradėta 1941-1942 m. Mirties stovyklos:

• Lenkijoje: Chmelnas, Sobiboras, Treblinka, Maidanekas, Bžezinka;
• Čekija – Osvencimas;
• Vokietijoje: Buchenvaldas, Dachau, Štuthofas;
• Latvijoje – Salaspilis;
• Estijoje – Kloogos sala;

Žmonės, patekę į šias stovyklas, žudomi dujų kamerose. Į Osvencimą vežami žydai iš Prancūzijos, Olandijos, Belgijos ir kitų valstybių. 1948 m. Jungtinės Tautos priima konvenciją pasmerkti genocidą tarptautiniu mastu.

Antrojo pasaulinio karo padariniai

1. karo metu žuvo 54 mln. žmonių; koncentracijos stovyklose – daugiau nei 8 mln.;
2. karas pakeitė valstybių padėtį: išaugo supervalstybių JAV ir SSRS vaidmuo; Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vaidmuo pasaulyje sumažėjo;
3. sugriauta daug miestų, nukentėjo pramonė ir žemės ūkis;
4. Vokietija tapo suskaldyta ir neteko karinės galios;
5. 1947 m. Paryžiaus taikos sutartys nustatė ginklavimosi apribojimus Suomijai, Italijai, Vengrijai, Bulgarijai ir Rumunijai;

Totalitarizmas Vokietijoje

Demokratiniu būdu 1933 m. į valdžią ateina Hitleris. vidaus politika:

• išplėsti kanclerio įgaliojimai (Hitleris uzurpavo ir prezidento postą 1934 m.);
• Hitleris tapo ir armijos vadu;
• 1933 04 07 priimtas sprendiams dėl visų valstybės tarnautojų žydų ir politiškai nepatikimų atleidimo iš darbo;
• panaikintos profsąjungos;
• panaikintos kitos partijos, visuomeninės organizacijos;
• kurtos nacionalistinės organizacijos;
• 1933 07 tarnautojams įvestas nacistų sveikinimas;
• uždrausta nefašistinė spauda;
• griežtai kontroliuotos masinės informacijos priemonės;
• degintos knygos;
• sukurta slaptoji vyriausybės policija – gestapas ir valstybės saugumo tarnyba – SD;
• teismai ir teisėjai tapo priklausomi nuo valdžios valios;
• vykdytas antisemitizmas, nežabotas teroras, savivaliavimas, savo gretų valymas (1934 06 30 – “Ilgųjų peilių naktis”);

Agresyvi politika:

• 1933 m. išstojo iš Tautų Sąjungos;
• 1935 m. sugrąžino visuotinę karinę prievolę, atkūrė karinę aviaciją;
• 1936 03 užėmė demilitarizuotą Reino zoną;
• sparčiai ginklavosi;
• aktyviai veikė tarp vokiečių, gyvenusių kitose šalyse;
• 1938 03 prisijungė Austriją;
• 1938 09 užėmė Čekoslovakijos Sudetų sritį;
• 1939 03 užėmė Čekoslovakiją, Lietuvos Klaipėdos kraštą;

Antrasis pasaulinis karas 1939 09 01 – 1945 09 02

Priežastys:

• Versalio sistemos netobulumas;
• Vokietijos siekimas nugriauti šią sistemą ir jos agresyvūs veiksmai;
• Agresyvaus bloko Vokietija – Italija – Japonija susidarymas (1936 m. Berlyno – Romos – Tokijo ašis);
• Anglijos ir Prancūzijos nuolaidžiavimai Vokietijai;
• Nesėkmingos SSRS ir Vakarų šalių derybos;
• Hitlerio įsitikinimas, kad frontas nevyks dviem frontais;
• Ginklavimosi varžybos;
• SSRS, naudodamasi palankiom aplinkybėm, stengėsi išplėsti įtakos sritis ir atkurti buvusios Rusijos imperijos sienas;
• Dviejų ideologijų – fašizmo ir komunizmo – kova;

Pretekstas: Gleivico radijo stoties užėmimas. Antrojo pasaulinio karo pradžia – 1939  09 01 Vokietija užpuolė Lenkiją, rugsėjo 3 d. D. Britanija ir Prancūzija, vykdydamos savo įsipareigojimus, paskelbė karą Vokietijai.

I karo etapas 1939 09 01 – 1941 06 22 (iki tol, kol Vokietija užpuolė SSRS)

• 1939 m. spalio pr. Lenkijos kariuomenės priešinimasis Vokietijos kariuomenei baigėsi;
• užgrobęs Lenkiją, Hitleris pasiūlė Prancūzijai ir D. Britanijai taiką: valstybės nepriėmė šio pasiūlymo, bet sausumoje karinių veiksmų nevedė (todėl šis karo etapas gavo “keistojo karo” pavadinimą);
• 1940 m. birželio mėn. Vokietija užpuolė ir užėmė Daniją bei Norvegiją;
• 1940 m. gegužės 10 d. Hitlerio kariuomenė įsiveržė ir per 2 savaites okupavo Olandiją, Belgiją, Liuksemburgą;
• 1940 m. birželio pr. Vokietija pradėjo puolimą į Prancūzijos gilumą ir birželio 14 d. be mūšio užėmė Paryžių: birželio 22 d. buvo pasirašyta Prancūzijos kapituliacija: 1940 m. liepos 10 – spalio 31 “mūšis dėl Britanijos ” (intensyvus D. Britanijos pramonės centrų ir miestų bombardavimas).
• 1941 m. balandžio mėn. Vokiečių bei italų kariuomenė įsiveržė į Balkanus – Jugoslaviją ir Graikiją, kurios buvo okupuotos iki vasaros pradžios;

SSRS užsienio politika Antro pasaulinio karo pradžioje (1939 rugsėjis – 1941 birželis)

• 1939 09 17 Raudonoji armija įsiveržė į Lenkijos teritoriją (“norėdama apsaugoti ukrainiečius ir baltarusius nuo vokiečių agresijos” nes buvo paskelbta, kad Lenkijos valstybė nustojo egzistavusi) ir rugsėjo 28 d. pasirašė su Vokietija “Draugystės ir sienų sutartį” (dalis Lenkijos teritorijos – Bialystokas, Lomža, Lvovas – atiteko SSRS, o Lietuva pateko į SSRS įtakos sferą);
• 1939 m. rugsėjo – spalio mėn. Baltijos valstybės buvo priverstos pasirašyti tarpusavio paramos sutartis su SSRS (pastaroji gavo teisę dislokuoti kariuomenę Lietuvos, Lenkijos ir Estijos teritorijose). 1940 m. birželio vid. Baltijos valstybėms buvo įteiktas ultimatumai dėl papildomų kariuomenės dalinių dislokavimo ir prasidėjo šių valstybių okupacija (okupacija buvo maskuojama “liaudies vyriausybių sudarymu” ir “savanorišku įstojimu į SSRS”);
• 1939 m. lapkričio pab. – 1940 m. kovo mėn. Vyko SSRS karas su Suomija “Žiemos karas” (dėl Suomijos teritorijų, kurios buvo reikalingos SSRS karinėms bazėms kurti): 1940 m. kovo 12 d. buvo pasirašyta taikos sutartis, kurios sąlygos Suomijai buvo gana sunkios (SSRS gavo Karelijos sąsmauką ir Vyborgo miestą, keletą salų Suomijos įlankoje ir dar kelias teritorijas, bet Suomija išlaikė savo valstybingumą);
• 1940 m. liepos mėn. SSRS įteikė ultimatumą Rumunijai dėl Besarabijos prijungimo (pastaroji buvo prijungta prie Moldavijos autonominės respublikos – sudaryta Moldavijos SSR);

SSRS – Vokietijos santykiai 1940 – 1941 m.

• abi valstybės turėjo grobikiškų tikslų;
• SSRS, didėjant Vokietijos grėsmei, ėmėsi rengtis karui, bet pramonės ir kariuomenės modernizavimą galėjo baigti ne anksčiau kaip 1942 m. ir todėl siekė atitolinti karą;
• 1940 m. gruodžio 18 d. Hitleris patvirtino karo su SSRS planą (“Barbarosos” planas) ir pradėjo ieškoti sąjungininkų: 1940 m. pab. susitarė su Suomija, 1941 m. sausio mėn. Vengrija pažadėjo remti Vokietiją; į karą taip pat pažadėjo įstoti Rumunija; materialiais ištekliais paremti – Ispanija, Bulgarija, Turkija; puolimas prasidės 1941 m. birželio 22 d.
• 1940 m. rudenį ryšių su SSRS pradėjo ieškoti D. Britanija, tačiau SSRS nesiryžo pagerinti santykių (bijojo Vokietijos priešiškumo);
• 1941 m. balandžio 13 d. buvo pasirašyta SSRS – Japonijos neutralumo sutartis 5 metams (vėliau ji įgalino išvengti karo dviem frontais);

Vokietijos ir SSRS užgrobimai 1939 – 1941 m.

• Vokietijos:
  • 1939 09 – Lenkija;
  • 1940 04 09 – Danija;
  • Norvegija,
  • 1940 05 – Olandija, Belgija, Liuksemburgas;
  • 1940 06 – 3/5 Prancūzijos;
  • 1941 04 – Jugoslavija, Graikija;
• Rusijos:
  • 1939 09 – rytinė Lenkija;
  • 1940 03 – 1/10 Suomijos;
  • 1940 06 – Lietuva, Latvija, Estija;
  • 1940 06 28 – 07 03 – Besarabija;

Antrojo pasaulinio karo eiga. 1941 vasara – 1944 m. pavasaris:

Karas su SSRS prasidėjo 1941 m. birželio 22 d. ir vyko labai greitai: iki rudens pab. Vokietijos kariuomenė užėmė Smolenską, Kijevą, apsupo Leningradą ir priartėjo prie Maskvos;

1. SSRS nesėkmių priežastys:

• Vokietija turėjo kovos patirtį, visu pajėgumu veikiančią karo pramonę ir visų okupuotų kraštų materialiniai ištekliai priklausė jai;
• SSRS buvo nepasiruošusi karui: Stalinas nenorėjo tikėti pranešimais apie Vokietijos ruošiamą užpuolimą, jauni karininkai neturėjo patirties, žinių; nebuvo baigta reorganizuoti kariuomenė ir karo pramonė;
• Svarbių ekonominių sričių žaibiška okupacija (Ukrainos ir kt.), trukdė Raudonosios armijos aprūpinimui ginklais, technika ir maistu;

2. 1941 m. gruodžio mėn. Įvyko didžiulis mūšis prie Maskvos: raudonoji armija pasiekė pirmą pergalę kare ir Vokietijos kariuomenė buvo priversta atsitraukti. Tai reiškė “žaibiško karo” planų žlugimą;
3. vykstant mūšiams prie Maskvos, karo veiksmai įšsiplėtė ir Azijoje. 1941 m. pab. Japonija užpuolė amerikiečių laivyną Perl Harbore, Havajuose, įsiveržė į Olandijos, Prancūzijos, D. Britanijos kolonijas Pietryčių Azijoje, grasino Australijai;
4. 1942 m. po sėkmingo puolimo Kryme vokiečiai užėmė Kerčės pusiasalį, Sevastopolį.

Persilaužimas Antrajame pasauliniame kare. 1943 m. vasaris – liepa

• 1943 m. vasario 2 d. po įnirtingų mūšių Raudonoji armija apsupo ir sutriuškino 32 vokiečių divizijas prie Stalingrado. 1943 m. vasario pr. Vokietijoje paskelbtas 4 dienų gedulas pagerbti karius, kritusius prie Stalingrado; o po kelių dienų vokiečių propagandos ministras Gebelsas paskelbė: “Mes turime dvi galimybes: kapituliuoti arba pradėti totalų karą”;
• 1943 liepos 5 d. – 1943 rugpjūčio 23 d.  Kursko mūšį (didžiausias tankų mūšis) vokiečių kariuomenė taip pat pralaimėjo;
• iki 1943 m. pab. vokiečiai buvo išstumti iš kairiakrantės Ukrainos, o Raudonosios armijos puolimas visu frontu tęsėsi iki 1944 m. pusėje (nuo Baltijos iki Juodosios jūros);
• japonai po Perl Harboro užpuolimo plėtė karo veiksmus Azijos žemyne. Iki 1942 m. gegužės mėn. Į japonų valdžią pateko Malaja, Birma, Filipinai, Indonezija bei daugybė salų ramiajame vandenyne. Japonijos šūkis: “Azija – azijiečiams”.
• 1942 m. pavasarį japonai pralaimėjo lemiamą mūšį su JAV prie Midvėjaus.
• 1943 m. rugpjūčio 25 d. Musolinis buvo suimtas ir nušalintas nuo valdžios, o naujajai vyriausybei pasirašius paliaubas su sąjungininkais, Vokietijos kariuomenė okupavo didžiąją Italijos dalį ir atkūrė fašistinę tvarką. Italijoje prasidėjo galingas pasipriešinimo judėjimas. Sąjungininkų kariuomenė puolė lėtai: Roma buvo išvaduota tik 1944 m. birželio pr.;
• 1943 m. sąjungininkų laivynas toliau kovėsi Atlanto ir Arktikos vandenynuose su vokiečių povandeniniais laivais, o aviacija bombardavo ne tik karinius, bet ir civilius objektus Vokietijoje;
• mūšiai Rytų fronte neleido Hitlerio kariuomenės vadovybei skirti ganėtinai jėgų su amerikiečiais ir anglais. Šie iki 1943 m. gegužės mėn. Visiškai išstūmė italus ir vokiečius (vadovavo Romelis) iš Š. Afrikos.
• 1943 liepos 9 – rugpjūčio 17 – sąjungininkų invazija į Siciliją.
• 1943 – 1944 m. amerikiečiai Ramiajame vandenyne laikėsi vadinamos “šokinėjimo per salas” taktikos, darydami japonams didelių nuostolių;

Antihitlerinės koalicijos sudarymas:

1. 1941 m. rugpjūčio 14 d. JAV ir D. Britanija pasirašė Atlanto chartiją: dokumente buvo išreikštas šalių požiūris į pokario pasaulį ir suformuluoti valstybių tarpusavio principai. Prie jos prisijungė vėliau kitos valstybės, ir po karo šios chartijos pagrindu buvo sukurta JTO;
2. 1941 m. liepos 12 d. SSRS ir D. Britanija pasirašė susitarimą dėl bendrų veiksmų prieš Vokietiją;
3. 1941 m. lapkričio 30 d. JAV pradėjo taikyti lendizmo įstatymą SSRS: JAV pradėjo tiekti ginklus, šaudmenis, transporto priemones, maistą SSRS;
4. 1942 m. sausio 1 d. Vašingtone 26 valstybės (JAV, SSRS, D. Britanija, Kinija, Kanada, Australija, emigracinės Europos šalių vyriausybės) pasirašė Jungtinių tautų deklaraciją – taip buvo baigtas antihitlerinės koalicijos sudarymas;
5. Teherano konferencija 1943 11 28 – 12 01: trijų didžiųjų koalicijos valstybių vadovai (Stalinas, Ruzveltas, Čerčilis) tarėsi dėl II fronto atidarymo, ir buvo nuspręsta jį sukurti Vakarų Europoje 1944 m. gegužės mėn.;

Baigiamasis Antrojo pasaulinio karo etapas

1. 1944 m. birželio 6 d. buvo atidarytas II frontas: amerikiečių ir britų kariuomenė, vadovaujama generolo Eiznhauerio, išsikėlė Prancūzijos šiaurės vakarų pakrantėje;
2. 1944 m. rugpjūčio mėn. Viduržemio jūros pakrantėje išsikėlė amerikiečių ir generolo de Golio vadovaujami prancūzų kariuomenės daliniai;
3. puolimą prieš okupantus pradėjo Prancūzijos pasipriešinimo jėgos. 1944 m. vasarą buvo išvaduota Prancūzija, rugsėjo mėn. – Belgija;
4. 1944 m. spalio pab. sąjungininkų armijos peržengė Vokietijos sieną: Vokietijos pralaimėjimas tapo neišvengiamas;
5. 1944 m. II pusėje Raudonoji armija privertė nutraukti karą Vokietijos sąjungininkes: Suomiją, Rumuniją, Bulgariją, o 1945 m. pr. išvadavo Vengriją, Lenkiją ir keliomis kryptimis įsiveržė į Vokietijos teritoriją. 1945 m. gegužės 2 d. sovietų kariuomenė užėmė Berlyną (1940 04 30 Hitleris nusižudė);
6. 1945 m. gegužės 8-9 d. naktį vokiečių kariuomenės vadovybės įgaliotiniai pasirašė besąlyginės kapituliacijos aktą. SSRS ir Vokietijos karas baigėsi;

Jaltos (Krymo) konferencija 1945 vasario 04-11 (V. Čerčilis (D. Britanija), F. Ruzveltas (JAV), J. Stalinas (SSRS)) JAV, SSRS ir D. Britanija svarstė išvaduotų iš vokiečių okupacijos šalių ir Vokietijos vidaus santvarkos principus:

• nutarė sunaikinti nacizmą: okupuoti ir nuginkluoti Vokietiją, likviduoti jos karo pramonę, nubausti karinius nusikaltėlius;
• buvo susitarta dėl Vokietijos okupacinių zonų; numatyta suteikti atskirą okupacinę zoną Prancūzijai;
• svarstant Lenkijos sienų klausimą, D. Britanija ir JAV sutiko, kad V. Ukraina ir V. Baltarusija būtų įjungtos į SSRS sudėtį; o Lenkijai kaip atlygis turėtų atitekti didelė dalis Rytprūsių ir dalis teritorijos į vakarus nuo prieškario sienos su Vokietija;
• vietoje iširusios Tautų Sąjungos nutarta įsteigti naują tarptautinę organizaciją, kuri rūpintųsi taika ir saugumu pasaulyje;
• buvo pasirašyta trijų valstybių susitarimas dėl SSRS įsijungimo į karą prieš Japoniją praėjus 2-3 mėn. Po Vokietijos sutriuškinimo;

Potsdamo konferencija 1945 m. liepos 17 – rugpjūčio 2 d.: (K. Etlis (D. Britanija), H. Trumenas (JAV), J. Stalinas (SSRS))

• galutinai suderintos okupacinių Vokietijos zonų ribos;
• Lenkijos sienos nustatytos pagal Oderio bei Neisės upes;
• Karaliaučiau su aplinkine Rytprūsių teritorija perduotos SSRS;
• Sudarytas tarptautinis karinis tribunolas (1945 m. rugsėjo mėn. Niurnberge prasidėjo tarptautinis karo nusikaltėlių teismas. Niurnberge vyko todėl, kadangi šis miestas buvo fašistų “siela”, jame vykdavo kasmetiniai nacių suvažiavimai);

Japonijos sutriuškinimas

1. Po Vokietijos kapituliacijos Ramiajame vandenyne karas tęsėsi dar toliau. 1944 m. rudenį amerikiečiai iškėlė desantą Filipinų salose, anglai išvijo japonus iš dalies Birmos;
2. 1945 m. rugpjūčio 6 d. JAV aviacija numetė atominę bombą ant Japonijos miesto Hirosimos, o rugpjūčio 9 d. – ant Nagasakio;
3. 1945 m. rugpjūčio 9 d. SSRS įstojo į karą su Japonija. Sovietų pajėgos sumušė japonus Mandžiūrijoje ir Korėjoje.
4. 1945 m. rugsėjo 2 d. Japonija kapituliavo. Antrasis pasaulinis karas baigėsi.

Antrojo pasaulinio karo padariniai

• Vokietija padalyta į Okupacines zonas. Šalyje vykdoma denacifikavimo, demilitarizavimo ir demokratizavimo politika;
• SSRS buvo paliktos 1939 – 1940 m. užgrobtos teritorijos. Be to, jos įtakos sričiai buvo pripažinta Lenkia, Bulgarija, Rumunija, Vengrija, Čekoslovakija, Jugoslavija;
• Sustiprėja JAV;
• Žlunga kolonijinės imperijos;
• 1945 m. įkurta JTO;
• atsiranda ir kitų sąjungų: NATO, Varšuvos sutarties organizacija, EEBO (Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija), ESPT ir kt.;
• plečiasi ginklavimasis (prasideda šaltasis karas)

Nacistinės Vokietijos politika okupuotuose kraštuose

Nacių okupacinė politika Lenkijoje:

• dalis Lenkijos prijungiama prie Vokietijos, kita, su Varšuva ir Krokuva, paverčiama kolonija – Generaline gubernija;
• naciai norėjo, kad ji visiems laikams išnyktų kaip valstybė, o lenkų tauta būtų iškeldinta iš savo tėvynės, o jos aktyviausioji dalis sunaikinta;
• okupantai, to pasekoje, uždarė visas lenkų kultūros įstaigas, aukštąsias ir vidurines mokyklas, persekiojo katalikų dvasininkiją;
• 1939 m. lapkričio mėnesį buvo suimti ir į koncentracines stovyklas uždaryti Krokuvos universiteto profesoriai;

Nacių okupacinė politika Jugoslavijoje:

• šiauriniai pakraščiai atiteko Vokietijai, Italijai, Vengrijai;
• centrinėje ir pietinėje dalyje sukuriamos priklausomos valstybėlės;
• viena iš jų – Kroatija, kur valdžią turėjo kroatų fašistai-ustašiai. Jie vykdė masines žydų ir serbų žudynes;

Nacių okupacinė politika V. Europoje:

• Europoje naciai valstybių neskaidė;
• Norvegijai, Nyderlandams, Belgijai nebuvo grąžinama;
• Antraeilės valstybės vaidmuo turėjo atitekti Prancūzijai;
• Europoje nacistai iš pradžių saikingai taikė terorą, stengėsi gyventojus patraukti į savo pusę apgaulinga propaganda, kai tuo tarpu Lenkijoje, Jugoslavijoje ar okupuotose SSRS teritorijose buvo žiauriai slopinamas bet koks nepaklusnumas;

Tarptautiniai santykiai pirmaisiais pokario metais

JAV ir SSRS tapimo supervalstybėmis po Antro pasaulinio karo priežastys:

• SSRS – milžiniška karinė galia; kariuomenė nebuvo pilnai demobilizuota, stovėjo Rytų Europos ir Azijos šalyse; 1949 m. sukūrė atominį ginklą; gamino daug gerų ginklų; 1953 m. sukūrė vandenilinę bombą;
• JAV – beveik visiškai nenukentėjo nuo karo; karo metu padidino gamybą ir eksportą; nusilpo senieji jos konkurentai; turėjo dideles aukso atsargas; tapo finansiniu pasaulio centru (Niujorkas); aukščiausias technikos lygis; 1946 m. sukurtas kompiuteris; didelė karinė galia (galingiausias laivynas, aviacija, daug karinių bazių); 1952 m. vandenilinė bomba;

Taikos sutartys po Antrojo pasaulinio karo:

• 1947 m. Paryžiuje pasirašyta su Italija, Rumunija, Vengrija, Suomija, Bulgarija – atkurtos ikikarinės Vengrijos ir Suomijos sienos, pripažinti Bulgarijos ir Rumunijos sienos pakitimai 1940 m., Jugoslavijai duota žemių iš Italijos, numatyti ginklavimosi apribojimai (kurių vėliau laikėsi tik Suomija);
• 1951 m. San Franciske pasirašyta su Japonija – Japonija pripažino Korėjos nepriklausomybę, atsisakė visų teisių į Taivanio ir Kurilų salas bei pietinę Sachalinos s. Dalį, buvo numatyti apribojimai Japonijos ginklavimuisi;
• 1954 m. Paryžiuje pasirašyta su Vokietija – Nutraukta Vokietijos okupacija, numatytas įstojimas į NATO;
• 1955 m. Paryžiuje pasirašyta su Austrija – baigta Austrijos okupacija, ji paskelbta neutralia valstybe;