Karo Tolimuosiuose Rytuose pradžia. Perl Harboras
Skirsniai
Antrasis pasaulinis karas tikrąja prasme buvo pasaulinis: mūšiai vyko Europoje, Afrikoje, Azijoje ir Atlanto, Arkties, Ramiajame vandenynuose. Tolimuosiuose Rytuose sąjungininkams teko kariauti su Japonijos armija.
Japonija jau nuo 1931 m. vykdė agresiją prieš Kiniją. Iki karo ji užgrobė Mandžiūriją ir didelę Rytų Kinijos dalį su sostine Nankinu ir svarbiais uostais. Japonų grobimus lydėjo žiaurumai: civilių, beginklių žmonių žudynės.
Kilus karui Europoje, Japonijai susidarė palankios sąlygos agresijai tęsti ir užgrobti Vakarą šalių ir JAV kolonijas. Svarbiausios regiono kolonijinės valstybės – Prancūzija, Nyderlandai, Didžioji Britanija – buvo okupuotos arba įsitraukusios į karą su Vokietija ir negalėjo pasipriešinti japonų užmačioms. Indokinija, Indonezija, Filipinai, daugybė mažesnių Ramiojo vandenyno salų laikinai liko be „šeimininkų“ ir „gynėjų“.
Perl Harboras Havajų salose buvo didžiausia amerikiečių karinė bazė Ramiajame vandenyne. Ten telkėsi net trečdalis JAV karo laivų. Prieš pradėdama karą Azijoje, Japonijos vadovybė nusprendė smogti netikėtą ir triuškinantį smūgį. 1941 m. gruodžio 7 d. prie Havajų iš šiaurės slapčia priartėjo Japonijos laivyno junginys. Jame buvo 6 lėktuvnešiai su 350 lėktuvų, 30 povandeninių laivų, keletas kreiserių ir pagalbinių laivų. Puldama netikėtai japonų aviacija ir povandeniniai laivai nuskandino ir apgadino daugumą Perl Harbore stovėjusių laivų sunaikino beveik 200 lėktuvų.
Amerikiečių Ramiojo vandenyno laivynas laikinai buvo išvestas iš rikiuotės. Po sėkmingo antpuolio iki 1942 m. gegužės mėn. japonai pradėjo grobti Ramiojo vandenyno salas. Jie užėmė didžiules teritorijas nuo Birmos iki Naujosios Gvinėjos. Į jų valdžią pateko Malaja (kartu ir stipriausia Azijoje anglų tvirtovė – Singapūras), Birma, Filipinai, Indonezija, daugybė mažų salų Ramiajame vandenyne.
Japonai teisino savo agresiją noru išvaduoti kolonijų tautas iš europiečių priespaudos ir skelbė šūkį: „Azija – azijiečiams.“ Iš pradžių tai suklaidino daugelį Birmos, Indonezijos, Filipinų patriotų. Tačiau jie greit įsitikino, kad Japonija net nesirengia suteikti užimtoms šalims nepriklausomybės, ir kad naujieji okupantai dar žiauresni negu baltieji kolonizatoriai. Vietname ir kitur kilo partizaninio pasipriešinimo kova. Ji sukaustė japonų kariuomenę užimtose šalyse. Užgrobę didžiulius plotus, japonai siekė išsilaikyti žiauriausiomis priemonėmis. Plėšimai, masinės skerdynės, karo belaisvių tarp jų sužeistų, kankinimas ir žudymas lydėjo „žaibišką karą“ Azijoje. Nebuvo tik vieno – žmonių naikinimo rasiniu pagrindu.
Užgrobę daug ir turtingų teritorijų japonai nepasiekė lemiamos pergalės. Jų okupacinė armija išsibarstė didžiuliuose plotuose. Nuostoliai, padaryti Perl Harboro užpuolimo metu, amerikiečių laivynui nebuvo pražūtingi. JAV greitai suremontavo apgadintus laivus ir sparčiai statė naujus, milijonai vyrų buvo mobilizuoti į armiją. Tuo tarpu japonai nesugebėjo kompensuoti patirtų nuostolių. Greitai amerikiečių laivynas ir aviacija ėmė viešpatauti vandenyne.
1942 m. birželio mėn. jūrų mūšyje prie Midvėjaus salų amerikiečiai sumušė japonus ir sustabdė jų veržimąsi Australijos link. „Žaibiškas karas“ baigėsi. Amerikiečiai, susikūrę didelę karinės galios persvarų nuo 1943 m. pradžios pradėjo nuosekliai spausti japonus. Kartu su amerikiečiais kovojo Naujosios Zelandijos, Australijos, Didžiosios Britanijos ir olandų kariniai daliniai.
Amerikiečių keturmotoris lėktuvas B-29. Jie buvo vadinami skraidančiomis tvirtovėmis, nes kulkosvaidžių ugnimi galėjo sėkmingai gintis nuo puolančių naikintuvų. Šis lėktuvas „Enola Gay” numetė pirmąją atominę bombą ant Hirosimos.
JAV ir Japonijos karinės išlaidos mlrd. dol. 1944 m. kainomis
- Palyginkite JAV ir Japonijos karinį potencialą. Kokias tendencijas galima pastebėti?
“Šokinėjimas per salas”. Japonijos pralaimėjimas
Ramiajame vandenyne 1943 ir 1944 m. pirmąją pusę vyko „šokinėjimas per salas“. Amerikiečiai stūmė japonus iš užgrobtų salų. JAV prieš japonus metė pusės milijono armiją. Iš oro ją rėmė keli tūkstančiai lėktuvų. Karinėse operacijose dalyvavo 94 amerikiečių lėktuvnešiai. Japonų laivyno veiksmus paralyžiavo 217 povandeninių ir
dar daugiau kitokių laivų. „Šokinėjimas“, nepaisant technikos persvaros, buvo labai sunkus. Japonų kariai priešinosi fanatiškai, kartais iki paskutinio vyro. Vienas iš būdingų pavyzdžių – tris mėnesius trukusios kautynės dėl nedidelės 20 kvadratinių kilometrų Ivo Dzimos salos. Iš 23 tūkst. japonų įgulos tik mažiau nei tūkstantis pateko į nelaisvą. Visi kiti žuvo.
Amerikiečiai pamažu artėjo prie Filipinų ir Indonezijos. Japonijos laivynas ir aviacija patyrė sunkių nuostolių, seko didžiulėje teritorijoje dislokuotos sausumos kariuomenės jėgos.
1944 m. rudenį anglai išvijo japonus iš didžiosios Birmos dalies. Amerikiečiai išlaipino desantą Filipinų salose. Kovos dėl Filipinų truko beveik pusę metų. Ir japonai, ir amerikiečiai patyrė didžiulių nuostolių. Pirmosiomis kovų dėl Filipinų dienomis amerikiečiai paskandino 4 japonų lėktuvnešius, 10 kreiserių ir daug kitokių laivų. Kautynėse dėl Lusono salos, kurioje įsikūrusi Filipinų sostinė, dalyvavo per 300 tūkst. amerikiečių ir per 200 tūkst. japonų. Amerikiečių puolimą rėmė apie 1 000 laivų ir 2 200 lėktuvų. Šiose kautynėse žuvo daugiau kaip 205 tūkst. japonų ir 37 tūkst. amerikiečių. Nemažai nuostolių Amerikos kariuomenei padarė kamikadzės.
Daugybėje oro ir jūrų mūšių su amerikiečiais didžiulių, neatkuriamų nuostolių patyrė japonų laivynas bei aviacija. 1945 m. pavasarį amerikiečių sunkieji bombonešiai B-29 iš Filipinų ir Okinavos (sala tarp Japonijos ir Taivano) aerodromų pradėjo Tokijo ir kitų miestų bombardavimą.
Kamikadzės. Nuotrauka istorijai.
JAV laivynas ir aviacija visapusiškai pranoko priešo pajėgas. Tokiomis aplinkybėmis japonų karo vadams reikėjo išspręsti sunkų uždavinį: sustabdyti geriau ginkluotus ir pranašesnius priešus. Sprendimą pasiūlė pats gyvenimas: karo metais lakūnai, neturėdami išeities, pašautus, degančius lėktuvus kartais pasukdavo į priešus ir taip pridarydavo didelių nuostolių. Japonai šią išimtiną patirtį nusprendė paversti kariavimo būdu. Jo logika labai paprasta: iš anksto apsisprendęs paaukoti gyvybę karys savižudis bombų prikrautu lėktuvu, specialia raketa, kateriu, torpeda ar paprasčiausiai apsirišęs sprogmenimis atakuoja priešininką ir, neišvengiamai žūdamas, jam pridaro daug nuostolių.
Pirmieji kamikadzės bombų prikrautais lėktuvais atakavo amerikiečių laivus 1944 m. rudeni Per tris pirmuosius 1945 m. mėnesius jie paskandino 24 ir rimtai apgadino 164 laivus. Daug amerikiečių žuvo. Kelių savižudžių auka davė stulbinamą efektą. Atrodė, kad surastas amerikiečių sustabdymo būdas. Japonijos karinė pramonė pradėjo masiškai gaminti kamikadzėms skirtus katerius, torpedas, iš lėktuvų paleidžiamas specialias pilotuojamas raketas. Bet tai nepakeitė karo eigos. Amerikiečiai po pirmų skaudžių pamokų labai sustiprino laivų gynybų. Radarams užfiksavus net pavienius lėktuvus, į orą pakildavo naikintuvų eskadrilės. Į prasibrovusi lėktuvą ar raketą būdavo nukreipiama pragariška ugnis. Raketos, torpedos, lėktuvai sprogdavo nepasiekę taikinio. Iki karo pabaigos žuvo apie 2 500 kamikadzių. Jų aukos rezultatas, paskandinta apie 40, apgadinta 400 laivų žuvo beveik 5 000 JAV karių. Bet joks didvyriškumas ir atsidavėlių aukos negalėjo išgelbėti Japonijos, kuri stojo į kovą su kariškai ir ekonomiškai galingiausiomis valstybėmis.
1945 m. rugpjūčio 6 d. 500 m aukštyje virš Japonijos Hirosimos miesto sprogo parašiutu nuleista atominė bomba. Akimirksniu su Hirosima nutrūko bet koks ryšys. 12 kvadratinių kilometrų plote sugriuvo visi pastatai. Neliko net gatvių žymių. Nuo karščio tirpo čerpės. Visas miestas degė. Jį uždengė didžiulis dūmų debesis. Į viršų pakilo milžiniškas baltų dūmų stulpas. Toliau nuo sprogimo epicentro užsidegė žmonių drabužiai, anglėjo stulpai. Daugybė žmonių apako. Sprogimo banga griovė pastatus, vertė medžius. Vienas iš lakūnų vėliau sakė: „Mes matėme baisiausia, ką gali pamatyti žmogus”.
1945 m. rugpjūčio 6 d. JAV aviacija numetė atominę bombą ant Japonijos miesto Hirosimos, o rugpjūčio 9 d. – ant Nagasakio. Žuvo daugiau kaip 200 tūkst. abiejų miestų gyventojų (Hirosimoje – 140 tūkst.). Rugpjūčio 9 d. SSRS, vykdydama Krymo konferencijos susitarimus ir siekdama sustiprinti savo pozicijas Tolimuosiuose Rytuose, stojo į karą su Japonija. Sovietų kariuomenė privertė kapituliuoti japonus Mandžiūrijoje, Šiaurės Korėjoje, Pietų Sachaline ir Kurilų salose.
Sovietų kariuomenės puolimas ir amerikiečių atominiai bombardavimai privertė Japonijos vyriausybę sutikti su besąlygine kapituliacija. Jos aktas oficialiai buvo pasirašytas 1945 m. rugsėjo 2 d. Japonijos salas okupavo amerikiečių kariuomenė. Antrasis pasaulinis karas baigėsi.
Klausimai
- Kodėl japonai atakavo Perl Harborą? Ar jie pasiekė savo tikslų?
- Kokios tarptautinės aplinkybės paskatino Japoniją agresijai 1941-1942 m. ?
- Išvardykite svarbiausius veiksnius, lėmusius Japonijos pralaimėjimą.
- Kokie motyvai skatino amerikiečius prašyti SSRS pagalbos kovoje su Japonija, o Sovietų Sąjungą – įsitraukti į karą su Japonija?
- Kokią reikšmę karo baigčiai turėjo atominio ginklo panaudojimas?
