Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs 1939-1945, kuriame dalyvavo dauguma pasaulio valstybių, iš jų – visos didžiosios valstybės, susiskirsčiusios į du karinius blokus: Sąjungininkus ir Ašį.
Tiksli karo trukmė: 1939 09 01 – 1945 09 02.
2019 01 29 – vizualiai pataisytas konspekto lentelių išsidėstymas, iš sąrašo išimtas (iš Youtube ištrintas) vaizdo klipas, gramatinių klaidų taisymas
Tarpukario konspektai Antrojo pasaulinio karo (1939 09 01 – 1945 09 02) priežastys Vokietija (agresyvi politika prasideda nuo 1933 m. atėjus A. Hitleriui į valdžią): Italija: Japonija: Tai – karo židinys Tolimuosiuose Rytuose. Vokietija siekia užimti Lenkijos Gdansko koridorių. Lenkija kategoriškai atsisako taikiai atiduoti Vokietijai savo teritorijas. D. Britanija ir Prancūzija pareiškia ginsiančios Lenkiją puolimo atveju. Vokietija nori užsitikrinti SSRS palankumą Lenkijos puolimo atveju. Prasideda Vokietijos – SSRS derybos. 1939 rugpjūčio 23 d. Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartis (Ribentropo – Molotovo paktas).
Nuotraukoje: Molotovas pasirašo paktą, už jo – Ribentropas, dešiniau – Stalinas.
Susitaria, kad nepuls viena kitos (10 metų) ir nedalyvaus susitarimuose ir karo veiksmuose viena prieš kitą. Prie sutarties pasirašomi slaptieji protokolai.
Pagal juos: Ribentropo – Molotovo paktas sudarė galimybę Vokietijai užpulti Lenkiją. Antrojo pasaulinio karo etapai (galima skirstyti ir į tris dalis, sujungiant 3 ir 4, priklausomai nuo šaltinių): 1939 rugsėjo 1 d. Vokietija užpuola Lenkiją. Tai – Antrojo pasaulinio karo pradžia. (Blickrygo taktika – netikėtas ir staigus puolimas). Po Lenkijos užpuolimo, Prancūzija ir D. Britanija paskelbia karą Vokietijai (rugsėjo 3 d.). Tačiau jų kariuomenės stovi Vokietijos pasienyje ir nepuola (“Keistasis karas“). 1939 rugsėjo 17 d. SSRS paskelbė, kad Lenkijos valstybė nebeegzistuoja ir SSRS kariuomenė žygiuoja į Lenkiją apsaugoti ten gyvenančių Vakarų Baltarusijos ir Ukrainos gyventojų. Iš tikrųjų – tai Lenkijos užpuolimas. Lenkijai teko gintis ir nuo Vokietijos, ir nuo SSRS puolimo. Puldama Lenkiją, Vokietija užėmė teritorijas, kurios pagal Ribentropo – Molotovo paktą turėjo atitekti SSRS (Liublino ir Varšuvos vaivadijas). Norint išlaikyti ir toliau gerus Vokietijos – SSRS santykius, pasirašoma dar viena sutartis. 1939 m. rugsėjo 28 d. Vokietijos ir SSRS užsienio reikalų ministrai pasirašo “Draugystės ir sienų nustatymo sutartį“. Nustatyta Vokietijos ir SSRS bendra siena (kurios nebuvo iki Lenkijos okupacijos). Prie sutarties pasirašomas slaptas protokolas: Lietuvą Vokietija atiduoda SSRS įtakos sferon (kaip kompensaciją už per daug užimtas žemes Lenkijoje). 1940 m. gegužės 10 d. D. Britanijos ministru pirmininku tampa V. Čerčilis. Jis nebenuolaidžiauja Vokietijai. A. Hitleris, siekdamas kad D. Britanija pripažintų Vokietijos užkariavimus Europoje, 1940 liepos 10 – spalio 31 d. vykdo D. Britanijos bombardavimą – “Mūšis dėl Britanijos“. Vokietija tuo nieko nepasiekia.
1941 m. Europoje buvo viena valstybė kariaujanti su Vokietija ir nepralaimėjusi – D. Britanija. Geri ekonominiai ir kariniai santykiai su Vokietija. SSRS 1939 m. pradeda vykdyti Ribentropo – Molotovo pakto susitarimus – užiminėti SSRS įtakon atitekusias valstybes ir teritorijas. Pasirašomos savitarpio pagalbos sutartys su Estija (1939 10 04), Latvija (1939 10 05) ir Lietuva (1939 10 10). Pagal jas SSRS įkurdina šiose šalyse savo karines bazes (Lietuvai grąžina Vilniaus krašto dalį). Suomija tokios sutarties nepasirašė. SSRS išprovokuoja prieš Suomiją karą (“Žiemos karas“, 1939 11 30 – 1940 03 13) Suomija apsigina, išsaugoja savo nepriklausomybę, bet praranda dalį savo teritorijos – Kareliją. SSRS tarptautinis autoritetas smuko, ji pašalinama iš Tautų Sąjungos (pripažinta agresore). 1940 m. birželio 15 d. SSRS okupuoja Lietuvą. Latvija ir Estija okupuojamos kitą dieną, birželio 16. Lietuvos aneksavimo procesas baigėsi 1940 m. rugpjūčio 3 d., Latvijos – rugpjūčio 5 d., Estijos – rugpjūčio 9 d. 1940 06 28 – 07 03 SSRS užima Rumunijos dalį – Besarabiją (įjungiama Į SSRS sudėtį ir tampa Moldavijos SSR). 1941 balandį pasirašyta SSRS ir Japonijos neutralumo sutartis. SSRS užgrobimai 1939-1941: 1941 06 22 prasideda Vokietijos puolimas prieš SSRS (Vokietija prieš puolimą buvo parengusi “Barbarosos“ planą). Vokietija tikėjosi ir prieš SSRS tęsti “Žaibo karą“ (greitas, staigus puolimas ir greita pergalė, kaip kad buvo kariaujama Vakarų Europoje), tačiau Raudonoji armija, praradusi be galo daug karių bei dalies žemių, sugebėjo atsilaikyti. Vokietijai užpuolė SSRS, jos sąjungininke tapo D. Britanija. SSRS rėmė JAV (lendlizas – įstatymas, kuriuo JAV įsipareigojo skolinti ar dovanoti maistą, ginkluotę antihitlerinės koalicijos šalims). Pirmaisiais karo mėnesiais SSRS Raudonoji Armija traukiasi. Tai lėmė Vokietijos pranašumas (technika, kariavimo patirtis, užkariautų valstybių ekonominiai resursai), taip pat SSRS nepasiruošimas (nebaigtas armijos perginklavimas, įvykdytos represijos prieš aukščiausius armijos vadus, SSRS planas pirmai pulti Vokietiją). JAV įsitraukė į pasaulinį konfliktą 1941 m. gruodžio 7 d., kai Japonai užpuolė amerikiečių karinę bazę Perl Harborą. Vokietija ir Italija taip pat paskelbė karą JAV, gruodžio 11 dieną. Antihitlerinė koalicija – tai koalicija prieš Vokietiją ir jos sąjungininkes Antrojo pasaulinio karo metais. 1941 m., kai Vokietija užpuolė SSRS, jos sąjungininke tapo D. Britanija. 1941 m. kovo 11, kol JAV dar nebuvo įstojusios į karą, remiantis lendlizo įstatymu, amerikiečiai teikė pagalbą D. Britanijai, SSRS ir kitoms šalims (sąrašas). Lendlizo įstatymas leido skolinti karines medžiagas ir karo bazes kariaujančioms šalims. Galioti baigėsi jau po Antrojo pasaulinio karo, 1945 m. rugsėjo mėnesį. 1941 m. rugpjūčio 14 d. Atlanto chartija, kurią pasirašė JAV ir D. Britanija. 1941 gruodžio 22 – 1942 sausio 14 d. Vašingtono konferencija (pirmoji) – pirmasis strateginis susitikimas tarp Jungtinės Karalystės premjero V. Čerčilio ir JAV Prezidento F. Ruzvelto, po to kai JAV įstojo į Antrąjį pasaulinį karą. Kitos dvi Vašingtono konferencijos (1942 birželį ir 1943 gegužę) buvo skirtos karinių veiksmų derinimui. 1942 m. sausio 1 d. antihitlerinės koalicijos kūrimas buvo baigtas, kai Vašingtone 26 valstybės (JAV, SSRS, Didžioji Britanija, Kinija, emigracinės Europos valstybių vyriausybės ir kt.) pasirašė Atlanto chartijos pagrindu sukurtą Jungtinių Tautų deklaraciją. Jos įsipareigojo besąlygiškai tęsti karą ir nesudaryti atskirų (separatinių) paliaubų ar taikos sutarčių su Vokietija ir jos sąjungininkėmis. SSRS iš antihitlerinės koalicijos partnerių reikalauja atidaryti antrąjį frontą prieš Vokietiją. 1943 m. lapkričio 28 – gruodžio 1 d. Teherano konferencija, kurioje dalyvavo antihitlerinės koalicijos lyderiai: F. Ruzveltas (JAV), V. Čerčilis (Anglija), J. Stalinas (SSRS) Svarstė: Anglai ir amerikiečiai ima bombarduoti Vokietijos pramonės centrus, miestus (didelio efekto neduoda). 1944 06 06 – atidarytas Antrasis frontas. Kodinis pavadinimas „D“ diena – tiksli išsilaipinimo diena. Sąjungininkų kariuomenė, vadovaujama amerikiečio generolo Eizenhauerio, išsilaipino Prancūzijos šiaurinėje dalyje Normandijoje. 1944 08 14 – Prancūzijos armija, vadovaujama pasipriešinimo lyderio generolo Šarlio de Golio, išsilaipina Prancūzijos pietuose (Operation Dragoon). Vokiečiams antrasis frontas buvo netikėtas: Antrojo fronto atidarymas reiškė, kad Vokietijos pralaimėjimas neišvengiamas. Š. Afrikoje prieš italus ir vokiečius laimi D. Britanijos ir JAV armijos. (vadovaujamos JAV generolo D. Eizenhauerio). Kovos čia vyksta 1941 – 1943 m. 1943 m. JAV ir D. Britanija pradeda puolimą Italijoje ir užima pietinę jos dalį. 1943 m. liepos 24 d. B. Musolinis italų nuverstas nuo valdžios, suimtas. Italijos šiaurinę dalį okupuoja vokiečiai. Tik jų pagalba B. Musolinis susigrąžina valdžią. 1943 rugsėjo 23 d. Šiaurinėje Italijoje paskelbiama socialistine respublika, vadovaujama B. Musolinio (panaikinta konstitucinė monarchija). 1945 vasario 04-11 Jaltos konferencija Dalyviai (sėdintys nuotraukoje iš kairės į dešinę): V. Čerčilis (D. Britanija), F. Ruzveltas (JAV), J. Stalinas (SSRS) Nutarimai: 1945 liepos 17 – 1945 rugpjūčio 02 – Potsdamo konferencija Dalyviai (sėdintys nuotraukoje iš kairės į dešinę): K. Etlis (D. Britanija), H. Trumenas (JAV), J. Stalinas (SSRS) Nutarimai: Potsdamo konferencijoje F. Ruzveltas ir V. Čerčilis nedalyvavo. Nacistinė Vokietija Vakarų ir Rytų Europoje vykdė skirtingą politiką. Vakarų Europoje gyvena germanų tautos, todėl režimas buvo kur kas švelnesnis, o Rytų šalis laikė menkavertėmis. Žydai suvaromi į getus, atimama jų nuosavybė, šaudomi, nuodijami dujų kamerose. Vokietijos politika okupuotuose kraštuose Bendri bruožai Politikos ypatybės R. Europoje Įvedė karo padėtį, prievolės gyventojams, grobė ir vežė į Vokietiją meno, materialines vertybes, vykdė rasistinę, antisemitistinę poltiką, represijos, teroras, propoganda siekant lojalumo. Vykdė gyventojų genocidą, steigė konclagerius, vežė žmones dirbti į Vokietiją, vertė vietinius gyventojus tarnauti vokiečių kolonistams, ketino teritorijas paversti vokiečių gyvybine erdve. Iki 1941 m. birželio – žydai buvo registruojami, turėjo prie drabužių prisisiūti Dovydo žvaigždę, buvo vežami į konclagerius, suvaromi į getus. Po 1941 m. birželio prasideda masinis žydų naikinimas. 1942 m. sausis – nacių vadovybė priėmė galutinį Europos žydų klausimo sprendimą, kuriame skelbė, kad žydai turėjo būti visiškai sunaikinti Holokaustas baigėsi tik kapituliavus Vokietijai Prieš Vokiečius vyko ginkluoti pasipriešinimai: Antrojo pasaulinio karo pabaiga.
JAV ir SSRS tapimo supervalstybėmis po Antro pasaulinio karo priežastys: Taikos sutartys po Antrojo pasaulinio karo: Vokietijai pradėjus įvairiomis priemonėmis plėsti savo teritoriją, Vakarų valstybės (Anglija ir Prancūzija) vykdo nuolaidžiavimo Hitleriui politiką, tikėdamos, kad „pasotins“ Hitlerio apetitą. Tačiau tai nepasiteisina. 1938 m. Austrijos anšliusas – Vokietija prisijungia Austriją. 1938 m. rugsėjo 30 d. Miuncheno susitarimas. Vokietijos (A. Hitleris), Didžiosios Britanijos (N. Čemberlenas), Prancūzijos (E. Deladjė) ir Italijos (B. Musolinis) pasirašo Miuncheno susitarimą, kuriuo Vokietijai leidžiama prisijungti dalį Čekoslovakijos – Sudetų sritį (Nuo 1918 m. Sudetų kraštas priklausė Čekoslovakijia. Jis buvo Vokietijos pasienyje ir ten daugiausia gyveno vokiečiai. Susitarimas garantavo, kad likusi dalis nebus okupuota, tačiau Hitleris to nepaisė). 1939 m. kovo 15 d. Čekoslovakija kapituliuoja: Čekija prijungiama prie Vokietijos. Slovakija atsiskiria. 1939 m. kovo 22 d. Vokietija atima iš Lietuvos Klaipėdos kraštą. Agresyvi Vokietijos ir Japonijos politika skatina Prancūziją ir Didžiąją Britaniją ieškoti sąjungininkų, bet 1939 m. pavasarį vedamos derybos su SSRS nesėkmingos. 1939 m. balandžio 7 d. Italai užima Albaniją. 1939 m. rugpjūčio 23 d. SSRS ir Vokietija pasirašo Molotovo-Ribentropo paktą. Pagal jį susitaria viena kitos nepulti. Prie pakto buvo slaptasis protokolas, pagal kurį Vokietija ir SSRS pasidalino Vidurio Europoje įtakos sferas: Sovietų Sąjungai atiduodama Suomija, Estija, Latvija, Besarabija, Vokietijai – Lietuva. Po mėnesio pasirašoma draugystės sienų sutartis, pagal kurią Lietuva atiduodama SSRS įtakos sferai. Pasirašius Molotovo-Ribentropo paktą, Vokietija užsitikrino, kad SSRS jos nepuls, ir ji, užėmus Lenkiją, ramiai galės kariauti Vakaruose. 1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietija įsiveržia į Lenkiją ir sutriuškina ją per 3 savaites. Rugsėjo 17 d. paskelbiama, kad Lenkija nebeegzistuoja. Likusią Lenkijos dalį, pagal slaptą Molotovo-Ribentropo pakto protokolą, užima SSRS (Vokiečiai „persistengė, ir užėmė šiek tiek daugiau, nei buvo susitarta, todėl kita sutartimi atidavė SSRS įtakai Lietuvą, Suvalkų trikampį, kurį vėliau Vokietija pardavė SSRS“). Žaibo karas (Blitzkrieg) – kariavimo metodas, kai sukoncentruotais įvairių kariuomenės rūšių smūgiais priešas demoralizuojamas, labai sparčiai užimami tik strategiškai svarbūs centrai. Daugiausiai šį metodą taikė Vokietija (iki Staliningrado mūšio) 1939 m. rugsėjo 3 – 1940 m. balandžio 9 d. vyksta „keistasis karas“. Didžioji Britanija ir Prancūzija nepriima Vokietijos taikos pasiūlymo, paskelbia jai karą, bet karo veiksmų nepradeda. Vyksta tik karo veiksmai jūroje tarp Vokietijos ir Anglijos. 1939 m. rugsėjo 9-10 d. SSRS pasirašo savitarpio pagalbos sutartis su Latvija ir Estija. Lietuvai, po rugsėjo 28 d. patekus į SSRS įtakos sferą, tokia sutartis pasiūloma spalio 10 d. ir Lietuva ją priversta priimti (Lietuva atgauna Vilniaus kraštą). Suomija atsisakė pasirašyti Suomijos-SSRS savitarpio pagalbos sutartį. 1939 m. gruodžio 30 d. prasideda SSRS-Suomijos karas, vadinamas „Žiemos karu“. Puolimą apsunkino sunkiai prieinamos, pelkėtos ir miškingos vietovės, gamtinės sąlygos – atšiauri žiema ir suomių pasirengimas gynybai – išnaudota Manerheimo gynybinė linija. Pasaulio viešoji nuomonė simpatizuoja mažai tautai, kovojančiai prieš labai galingą priešą. SSRS pašalinama iš Tautų Sąjungos. Nors 1940 m. kovą SSRS pralaužia įtvirtinimus Karelijos sąsmaukoje ir priverčia Suomija pasirašyti taiką ir gauna norėtas teritorijas, bet pralaimėtas karas Suomijai buvo pergalė – ji išlaikė savo nepriklausomybę. Suomija prarado Karelijos sąsmauką, Vyborgo (Vypurio) miestą, vakarinę ir šiaurinę Ladogos ežero pakrantes, dalį Šiaurės Karelijos (Alakurčio ir Salos rajoną), taip pat suomiai išnuomojo Hanko pusiasalį 30 metų (SSRS karinėms bazėms įkurti). Karas parodė labai prastą SSRS karinę būklę. 1940 m. balandį Vokietija užgrobia Norvegiją, Daniją; gegužę – Olandiją, Belgiją ir Liuksemburgą. 1940 m. birželį Vokietija okupuoja Didžiąją dalį Prancūzijos. Likusi dalis jai pavaldi. 1940 m. birželį, pasinaudodama tarptautine padėtimi (Hitleris užima Paryžių), SSRS okupuoja Lietuvą (birželio 15 d.), Latviją ir Estiją. 1940 m. liepą SSRS atplėšia nuo Rumunijos Besarabiją (sudaroma Moldovos SSR). SSRS nedalyvaudama kare prisijungia teritorijų su 20 mln. gyventojų. 1940 m. liepos 10 – spalio 31 vyksta nesėkmingas Vokietijos „mūšis dėl Britanijos“. Vokiečių lėktuvų anskrydžiai nesėkmingi: anglai juos atremia. 1940 09 27 pasirašomas Trišalis paktas, sudaręs karinį aljansą (Vokietija ir Italija jau buvo sąjungininkės, prie jų prisijungė Japonija) ir lėmęs Ašies valstybių sąvokos atsiradimą. Vėliau prie šios sutarties prisijungė Vengrija (1940 11 20), Rumunija (1940 11 23), Slovakija (1940 11 24), Bulgarija (1941 03 01), Kroatija (1941 06 15). 1941 03 25 Jugoslavija regento sprendimu pasirašo Trišalį paktą, tačiau jau po dviejų dienų, 1941 03 27 įvyksta britų remiamas perversmas. 1941 balandžio 06-18 d. Vokietija ir Italija okupuoja Jugoslaviją. 1941 balandį į karą su Graikija įsijungia Vokietija (Italijos ir Graikijos karas tęsėsi nuo 1940 spalio). 1941 balandį Graikija yra visiškai okupuota. Barbarosos planas – vokiečių planas užpulti Sovietų Sąjungą, patvirtintas 1940 m. gruodžio 18 d. Pagal ši planą buvo numatyta įsiveržti į Sovietų Sąjungą 1941 m. gegužės 15 d. (įsiveržta vėliau dėl kovos su Graikija ir Jugoslavija Balkanuose). Planuota staigiai užimti beveik visą Europinę SSRS dalį iki Uralo. Vokietija susitaria dėl Suomijos, Vengrijos ir Rumunijos paramos kare. 1941 m. SSRS pasirašo 5 metų neutraumo sutartį su Japonija. Tai rodo, kad ir pati SSRS ruošėsi karui. 1941 m. birželio 22 d. Vokietija užpuola SSRS. Žlugus sąjungai su Vokietija, SSRS tapo antihitlerinės koalicijos nare. Labai greitai užimamas Smolenskas, Kijevas, apsupamas Leningradas. Vokiečiai priartėja prie Maskvos (1941 spalio 2 – 1942 sausio 7), bet čia SSRS pasiekia pirmąją pergalę ir priverčia vokiečius trauktis. Fronto linija tarp abiejų kariuomenių nusistovėjo tik 1942 m. pab. – 1943 m. pr., vokiečiams pralaimėjus Stalingrado ir Kursko mūšius. 1943 m. įvyksta persilaužimas kare: 1941 m. liepą SSRS ir Didžioji Britanija pasirašo susitarimą dėl bendrų kovos veiksmų prieš Vokietiją. 1941 m. rugpjūčio 14 d. JAV (F. Ruzveltas) ir Didžioji Britanija (V. Čerčilis) pasirašo Atlanto Chartiją – bendrą valstybių deklaraciją. Chartijoje išdėstyti abiejų valstybių politikos principai, kurių jos ketino laikytis ir po karo. Ji tapo Jungtinių Tautų deklaracijos, priimtos 1942 m. sausio 1 d., ideologine platforma. Atlanto chartijos nuostatos buvo žinomos Lietuvos partizanams, kovojusiems su sovietais pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, tačiau viltys nepasiteisino. 1941m. lapkritį JAV pradeda tiekti ginklus SSRS pagal Lendlizo įstatymą (jis numatė paramą antifašistinėms šalims: skolinti ir nuomoti ginklus, šaudmenis, strategines medžiagas, maisto ir kitas prekes). 1942 m. sausio 1 d. Vašingtone pasirašoma Jungtinių Tautų deklaracija (JAV, SSRS, Didžioji Britanija, Kinija, Kanada, Australija ir kt.). Valstybės įsipareigoja nesudaryti taikos sutarčių ar paliaubų su Vokietija ir jos sąjungininkėmis. 1941 m. Japonija užpuola JAV Perl Harboro karinę bazę Havajuose, įsiveržia į Olandijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos kolonijas Pietryčių Azijoje. 1942 m. Japonija užima Malają, Birmą, Filipinus, Indoneziją („Azija – azijiečiams“). 1943 m. lapkričio 28-gruodžio 1 d. vyksta Teherano (Iranas) konferencija. Pusę Irano buvo okupavusi SSRS, kitą pusę – Anglija. Tai pirmas tarptautinis aukščiausio lygio susitikimas, kuriame dalyvauja J. Stalinas (SSRS), V. Čerčilis (D. Britanija), F. Ruzveltas (JAV). Nutariama: 1944 m. birželio 6 d. atidaromas II frontas Normandijoje. Išsilaipinusi Didžiosios Britanijos ir JAV kariuomenė išvaduoja Paryžių, Briuselį, Slovakiją, Jugoslaviją. 1944 m. liepos 20 d. įvyksta nesėkmingas sąmokslas prieš Hitlerį. Karininkai bandė jį nuversti ir sudaryti taiką su Vakarų valstybėmis. Vokietijos sąjungininkės Suomija, Rumunija, Bulgarija nutraukia karą. 1945 m. vasario 4-11 d. vyksta Jaltos (Krymo) konferencija Tai antroji konferencija, kurioje dalyvauja V. Čerčilis, F. Ruzveltas ir J. Stalinas. Svarstomas strateginis bendradarbiavimas besibaigiančiame kare su Vokietija. Nutariama: 1945 m. išvaduojama Lenkija, Vengrija. 1945 m. gegužės 2 d. kariuomenė įsiveržia į Berlyną. Balandžio 30 d. nusižudo Hitleris. Gegužės 8-9 d. Vokietija pasirašo besąlyginės kapituliacijos aktą (Reimse, Prancūzija). 1945 m. liepos 17-rugpjūčio 2 d. vyksta Potsdamo konferencija (šalia Berlyno). Dalyvauja J. Stalinas, V. Čerčilis (pusę konferencijos, nes pralaimi rinkimus Idenui) ir JAV prezidentas H. Trumenas (Ruzveltas miršta). Nutariama: Konferencijose SSRS siekė užsitikrinti savo pretenzijas į teritorijas Rytų Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose. Rugpjūčio 8 d. vykdydama įsipareigojimus SSRS paskelbė karą Japonijai. Raudonoji armija įsiveržė į Mandžiūriją ir Šiaurės Korėją, taip pat užėmė Kurilų salas ir Pietų Sachaliną. SSRS ir JAV spaudžiama Japonija po JAV panaudoto branduolinio ginklo buvo priversta kapituliuoti 1945 m. rugsėjo 2 dieną. 1945 m. rugpjūčio 6 ir 9 d. numetamos bombos ant Hirošimos ir Nagasakio. 1945 m. rugsėjo 2 d. kapituliuoja Japonija. Nacių politika okupuotose teritorijose Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Vokietijai per gana trumpą laiką pavyko užimti teritorijas Vakarų ir Šiaurės Europoje bei Rytuose, kur ypač pasistūmėta prasidėjus Vokietijos ir SSRS karui 1941 m. vasarą. Iki 1943 m. pr. naciai kartu su sąjungininkėmis Italija, Suomija, Vengrija, Bulgarija valdė didžiulę Europos dalį. Nacistinės Vokietijos politika okupuotose teritorijose Antrojo pasaulinio karo metais gana ryškiai skyrėsi. Vakarų ir Šiaurės Europoje (Prancūzijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje) naciai nevykdė didelių represijų, priešingai nei Rytų Europoje. Pagrindinis nacių tikslas okupuotose teritorijose buvo išnaudoti jas ūkiniams reikalams ir Vokietijos kariniams tikslams. Svarbiausi nacių valdymo okupuotose šalyse bruožai Pagrindinis nacių tikslas okupuotose teritorijose buvo išnaudoti jas ūkiniams reikalams ir Vokietijos kariniams tikslams. Svarbiausi nacių valdymo okupuotose šalyse bruožai Pagrindinis nacių tikslas okupuotose teritorijose buvo išnaudoti jas ūkiniams reikalams ir Vokietijos kariniams tikslams. Holokaustas – didelio masto tautos naikinimas, ypač nuodijant ar deginant; hitlerininkų sumanytas ir vykdytas Europos žydų persekiojimas ir naikinimas per Antrąjį pasaulinį karą (taip pat šis žodis reiškia ant altoriaus sudeginta auka, aukojama senovės graikų ir žydų). Pagrindinės holokausto priežastys Holokaustas skirstomas į tris laikotarpius: Getas – miesto kvartalas skirtas priverstiniam žydų (ar kokios kitos tautos ar grupės) apgyvendinimui. 1920 m. pirmą kartą iškeliamas reikalavimas po 1914 m. į Vokietiją atsikėlusiems žydams palikti salį. Šis reikalavimas įgyvendinamas 1938 m. Per vieną naktį iš Vokietijos išvaroma 18 tūkst. žydų. 1921 m. Hitleris įkuria SA – smogiamuosius burius, kurie turi susidoroti su žydais ir nacizmo priešais. Antisemitizmas tampa oficialia Trečiojo reicho politika, kai tik naciai ateina į valdžią. 1930 m. sausio 1 d. rudmarškiniai Berlyno gatvėse užmuša aštuonis žydus. Žydai pradedami užpuldinėti gatvėse, kavinėse, teatruose, sinagogose. 1933 m. kovo mėn. netoli Miuncheno atidaroma pirmoji nacių koncentracijos stovykla Dachau, kur itampa planingo žydų žudymo vieta. 1933 m. balandį pradedamas ekonominis boikotas: „Geras vokietis nepirks nieko pas žydus“. 1933 m. gegužės 10 d. priešais Berlyno operos rūmus ir Berlyno universitetą sudeginama 20 tūkst. knygų. Daugelio jų autoriai – žydai. 1933 m. išleistais įstatymais žydai vis labiau izoliuojami nuo visuomenės. Jiems uždraudžiama būti sporto draugijų nariais, vaidinti teatre, tarnauti ginkluotosiose pajėgose. 1935 m. paskelbtais įstatymais pilietybė suteikiama tik vokiško ar giminingo kraujo žmonėms, o žydai nesą vokiško kraujo. Jie netenka pilietinių teisių. Nuo pirmųjų nacių rėžimo dienų žydai traukiasi iš Vokietijos į Palestiną, kur kuria būsimos žydų valstybės pamatus. 1933-1938 m. į JAV išvyksta 102 222 žydai, į Argentiną – 63 500, į Didžiąją Britaniją – 52 000, į Prancūziją – 30 000 žydų. 1938 m. Niurnbergo įstatymai papildomi naujais. Žydai turi prie savo vardo pridėti vardus Izraelis arba Sara, ant pasų įspaudžiama reidė J (Jude). 1938 m. spalį Hitlerio įsakymu 17 tūkst. žydų, pabėgelių iš Lenkijos, išvaromi iš Vokietijos. 1938 m. lapkričio 9-10 d. – „krištolo naktis“: siaubiami žydų butai, deginamos sinagogos, niekinamos kapinės, nužudoma daugiau kaip 90 žydų. Po šios nakties 20 tūkst. žydų įkalinami koncentracijos stovyklose. Žudynės tęsiasi ir karo metais. Pirmas getas įkuriamas 1939 m. spalio 28 d. Petrakave. Didžiausi – Varšuvos ir Lodzės getai. Naikinti pradėta 1941-1942 m. Mirties stovyklos: Žmonės, patekę į šias stovyklas, žudomi dujų kamerose. Į Osvencimą vežami žydai iš Prancūzijos, Olandijos, Belgijos ir kitų valstybių. 1948 m. Jungtinės Tautos priima konvenciją pasmerkti genocidą tarptautiniu mastu. Demokratiniu būdu 1933 m. į valdžią ateina Hitleris. vidaus politika: Agresyvi politika: Priežastys: Pretekstas: Gleivico radijo stoties užėmimas. Antrojo pasaulinio karo pradžia – 1939 09 01 Vokietija užpuolė Lenkiją, rugsėjo 3 d. D. Britanija ir Prancūzija, vykdydamos savo įsipareigojimus, paskelbė karą Vokietijai. Karas su SSRS prasidėjo 1941 m. birželio 22 d. ir vyko labai greitai: iki rudens pab. Vokietijos kariuomenė užėmė Smolenską, Kijevą, apsupo Leningradą ir priartėjo prie Maskvos; Jaltos (Krymo) konferencija 1945 vasario 04-11 (V. Čerčilis (D. Britanija), F. Ruzveltas (JAV), J. Stalinas (SSRS)) JAV, SSRS ir D. Britanija svarstė išvaduotų iš vokiečių okupacijos šalių ir Vokietijos vidaus santvarkos principus: Potsdamo konferencija 1945 m. liepos 17 – rugpjūčio 2 d.: (K. Etlis (D. Britanija), H. Trumenas (JAV), J. Stalinas (SSRS)) Nacių okupacinė politika Lenkijoje: Nacių okupacinė politika Jugoslavijoje: Nacių okupacinė politika V. Europoje: JAV ir SSRS tapimo supervalstybėmis po Antro pasaulinio karo priežastys: Taikos sutartys po Antrojo pasaulinio karo: 1938 m. rugsėjo 29 d. Miuncheno sutartis. Miuncheno susitarimas. Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Italija pasirašo Miuncheno susitarimą, kuriuo Vokietijai leidžiama prisijungti dalį Čekoslovakijos – Sudetų sritį (nuo 1918 m. Sudetų kraštas priklausė Čekoslovakija. Jis buvo Vokietijos pasienyje ir ten daugiausia gyveno vokiečiai. Susitarimas garantavo, kad likusi dalis nebus okupuota, tačiau Hitleris to nepaisė). Nuotraukoje, iš kairės į dešinę: D. Britanijos (Čemberlenas), Prancūzijos (Daladje), Vokietijos (Hitleris), Italijos (Musolinis) pasirašo susitarimą. 1939 05 22 “Plieno paktas” – karinė-politine Vokietijos ir Italijos sąjunga (jau oficialiai deklaruojami geri Vokietijos ir Italijos santykiai, pradedami koordinuoti tarpusavio politiniai bei kariniai veiksmai). Kitais žodžiais tariant, sudaroma Berlyno-Romos ašis. Nuotraukoje: Adolfas Hitleris bei fašistinės Italijos užsienio reikalų ministras Galeacas Čianas. 1939 rugpjūčio 23 d. Vokietijos ir Sovietu Sąjungos nepuolimo sutartis (Ribentropo – Molotovo paktas). Nuotraukoje: Molotovas pasirašo paktą, už jo – Ribentropas, dešiniau – Stalinas. Susitaria, kad nepuls viena kitos (10 metų) ir nedalyvaus susitarimuose ir karo veiksmuose viena prieš kitą. Prie sutarties pasirašomi slaptieji protokolai. Pagal juos: Ribentropo – Molotovo paktas sudarė galimybę Vokietijai užpulti Lenkiją. 1940 09 27 pasirašomas Trišalis paktas, sudaręs karinį aljansą (Vokietija ir Italija jau buvo sąjungininkės, prie jų prisijungė Japonija) ir lėmęs Ašies valstybių sąvokos atsiradimą (Berlyno-Romos-Tokijo ašis). Nuotraukoje: valstybių užsienio reikalų ministrai – Galeacas Čianas (Italija), Joachimas fon Ribentropas (Vokietija) ir Yōsuke Matsuoka (Japonija). Vėliau prie šios sutarties prisijungė Vengrija (1940 11 20), Rumunija (1940 11 23), Slovakija (1940 11 24), Bulgarija (1941 03 01), Kroatija (1941 06 15). 1941 m. rugpjūčio 14 d. Atlanto chartija, kurią pasirašė JAV ir D. Britanija. Nuotraukoje: F. D. Ruzveltas (JAV) ir V. Čerčilis (D. Britanija). 1941 gruodžio 22 – 1942 sausio 14 d. Vašingtono konferencija (pirmoji) – pirmasis strateginis susitikimas tarp Jungtinės Karalystės premjero V. Čerčilio ir JAV Prezidento F. Ruzvelto, po to kai JAV įstojo į Antrąjį pasaulinį karą. 1942 m. sausio 1 d. antihitlerinės koalicijos kūrimas buvo baigtas, kai Vašingtone 26 valstybės (JAV, SSRS, Didžioji Britanija, Kinija, emigracinės Europos valstybių vyriausybės ir kt.) pasirašė Atlanto chartijos pagrindu sukurtą Jungtinių Tautų deklaraciją. Jos įsipareigojo besąlygiškai tęsti karą ir nesudaryti atskirų (separatinių) paliaubų ar taikos sutarčių su Vokietija ir jos sąjungininkėmis. 1943 m. lapkričio 28 – gruodžio 1 d. Teherano konferencija, kurioje dalyvavo antihitlerinės koalicijos lyderiai: F. Ruzveltas (JAV), V. Čerčilis (Anglija), J. Stalinas (SSRS) Svarstė: 1945 vasario 04-11 Jaltos konferencija Dalyviai (sėdintys nuotraukoje iš kairės į dešinę): V. Čerčilis (D. Britanija), F. Ruzveltas (JAV), J. Stalinas (SSRS) Nutarimai: 1945 liepos 17 – 1945 rugpjūčio 02 – Potsdamo konferencija Dalyviai (sėdintys nuotraukoje iš kairės į dešinę): K. Etlis (D. Britanija), H. Trumenas (JAV), J. Stalinas (SSRS) Nutarimai: Potsdamo konferencijoje F. Ruzveltas ir V. Čerčilis nedalyvavo. Taikos sutartys po Antrojo pasaulinio karo: Versalio sistema, kaip mano daugelis istorikų, negalėjo garantuoti taikos Europoje, nes: Pirmojo pasaulinio karo metais Italija patyrė didelių nuostolių. Po karo jai nepavyko įtikinti sąjungininkų garantuoti jos teritorinius laimėjimus. 1919 – 1922m. Italiją apėmė visuotinė krizė. Kovai su vyriausybe, nepajėgusia išspręsti iškilusių problemų, komunistais, visuotine netvarka kūrėsi partija, kurios vadovu tapo B. Musolinis. 1922m. Italijoje perversmo keliu į valdžią atėjo fašistai. Didžioji ekonominė krizė ypač skaudžiai veikė Vokietiją, nes JAV buvo investavusios dideles lėšas į Vokietijos ūkį. Esant labai sunkiai padėčiai, žmonės patikėjo, kad tik stiprus lyderis gali išgelbėti valstybę. 1933m. pradžioje prezidentas P. Hindenburgas pavedė A. Hitleriui suformuoti vyriausybę. Hitleris ir jo partija dėl visų sunkumų kaltino Versalio taikos sutartį, demokratinę santvarką ir žydus. Pasinaudojęs gaisru Reichstage, Hitleris panaikino politines laisves, uždraudė Komunistų partiją, išleido įstatymus, leidžiančius išmesti iš darbo žydus bei kairuoliškai nusiteikusius asmenis, uždraudė nefašistinę spaudą ir kt. Nacizmo represijos buvo nukreiptos prieš kitas tautas (žydus, čigonus) , o Stalinas naikino savo tautą. 1987m. duomenimis, nuo 1917m. iki 1956m. tiesioginėmis stalinizmo aukomis tapo apie 17 – 18mln. žmonių. Fašizmas ir bolševizmas turėjo ne tik daug skirtumų, bet ir bendrų bruožų: Tarpukario Europos valstybės, kuriose įsigalėjo diktatūrinis režimas: Sovietų Rusija (nuo 1922m. – SSRS), Vokietija, Bulgarija, Ispanija, Albanija, Lenkija, Austrija, Italija, Portugalija, Jugoslavija, Lietuva, Latvija, Estija, Vengrija, Rumunija, Graikija. Visą karo Rytuose eigą lėmė: SSRS vyriausybė, vykdydama Lietuvos sovietizaciją 1940-1941m. ėmėsi šių priemonių: Okupacijai 1940m. buvo priešinamasi įvairiomis formomis: Ginklavimosi varžybos sekino SSRS ekonomiką. SSRS ekonomika buvo paremta planiniu principu, ūkis vystomas ekstensyviu keliu, todėl nepavyko suderinti karinės ir lengvosios pramonės vystymo. Valstybė grimzdo į skolas, vyko visuomenės degradacija, ekonominė krizė, augo biurokratinis aparatas. Gyventojams trūko ir maisto produktų, ir buitinių prekių. SSRS technologijos ir kompiuterizacija atsiliko nuo Vakarų valstybių. Tai vedė prie pokyčių SSRS politiniame gyvenime. M.Gorbačiovas paskelbė perėjimą prie naujo politinio kurso. Pasirašiusi Molotovo – Ribentropo paktą, SSRS laikėsi grobikiškos politikos. Pasinaudojusi palankiomis tarptautinėmis sąlygomis, SSRS okupavo Baltijos šalis, Besarabiją. Motyvuodama tuo, kad prasidėjus karui su Vokietija, Lenkija pralaimėjo ir reikėjo „apginti“ Vakarų Ukrainą ir Vakarų Baltarusiją, užėmė šias teritorijas. 1940m. Berlyne buvo aptarti SSRS ir Vokietijos politiniai santykiai. Buvo apsvarstyta galimybė prisijungti SSRS prie trišalio Vokietijos-Japonijos-Italijos pakto. Antrojo pasaulinio karo pradžioje SSRS vykdė agresyvią užsienio politiką. Tai įrodo daugybė faktų: 1940 m. vasarą išlaikyti Lietuvos nepriklausomybę, matyt, nebuvo galima, tačiau gėdingai kapituliacijai alternatyva buvo. Kadangi armija yra pagrindinis valstybės gynybos garantas, per visą nepriklausomybės laikotarpį jai buvo skiriama daug dėmesio: kariuomenė buvo aprūpinta modernia ginkluote, apmokomi karininkai. Visiškai mechanizuota buvo priešlėktuvinės apsaugos rinktinė. Lietuva turėjo 118 karo lėktuvų. 1939m. Lietuvos kariuomenę sudarė 27 000 karių, tačiau, paskelbus mobilizaciją galėjo padidėti iki 150 000 pasipriešinti buvo galima. Kita vertus, vyriausybė galėjo priešintis politiškai – nepriimti ultimatumo, išvykti į užsienį. Deja, 1940m. Lietuvoje nebuvo jėgų, galėjusių vesti tautą į kovą dėl nepriklausomybės Antrojo pasaulinio karo priežastys: Vokietija visą laiką buvo nepatenkinta Versalio sutarties sąlygomis. Didžiosios valstybės (Anglija ir Prancūzija) neturėjo bendros nuomonės Vokietijos atžvilgiu. Didžioji Britanija siūlė daryti nuolaidas, o Prancūzija – ne. Be to, Prancūzija iškėlė taip vadinamo Rytų pakto idėją, pagal kurią, sutartys turėjo būti pasirašytos su Čekoslovakija, Lenkija, Suomija, Estija, Latvija ir Lietuva. Lenkija ir Suomija nesutiko pasirašyti sutarčių, nes bijojo, ir ne be pagrindo, kad tai gali padėti sustiprėti SSRS įtakai. Todėl bandymas sudaryti kolektyvinio saugumo sistemą Europoje nepavyko. Visą karo Rytuose eigą lėmė: 1944m. birželio 6d. Prancūzijos šiaurinėje dalyje, Normandijoje, buvo atidarytas antrasis frontas. Sąjungininkų puolimo tikslas – kuo greičiau sutriuškinti fašistinę Vokietiją ir baigti karą. Antrasis pasaulinis karas tiesiogiai pagreitino kolonializmo žlugimą Pietryčių Azijoje ir Indijoje.
Antrojo pasaulinio karo asmenybės, datos bei sąvokos
Karlas Gustavas Emilis Manerheimas (1867-1951) – Suomijos kariuomenės vadas, šeštasis Suomijos prezidentas (1944–1946). Suomijos pilietinio karo dalyvis (1918), vadovavo Suomijos karinėms pajėgoms Žiemos karo metu, jo vardu buvo pavadinta Manerheimo gynybinė linija.
Miklošas Hortis (1868-1957) – Vengrijos admirolas, politikas, regentas ir faktinis diktatorius 1920-1944. Antrojo pasaulinio karo metu jo valdoma Vengrija kovojo Ašies pusėje.
Artūras Nevilis Čemberlenas (1869-1940) – D. Britanijos valstybės veikėjas, ministras pirmininkas, pasirašęs Miuncheno susitarimą. Nacistinei Vokietijai užgrobus visą Čekoslovakiją, pradėjo derybas dėl savitarpio pagalbos sutarties su SSRS, o 1939 m. rugsėjo 3 d. paskelbė Vokietijai karą.
Leonas Bliumas (1872-1950) – teisininkas, Prancūzijos politinis veikėjas, laikomas nuosaikiu kairiuoju, 1936-1937, 1938 ir 1947-1948 m. Prancūzijos ministras pirmininkas. Per nacių okupacija nesitraukę, nors buvo iš dalies žydas, kalėjo Dachau ir Buchenvalde 1943–1945 m., vėliau buvo Prancūzijos ambasadorius JAV ir JT.
Vinstonas Čerčilis (1874-1965) – britų politikas, labiausiai išgarsėjęs būdamas Didžiosios Britanijos premjeru Antrojo pasaulinio karo metais (dalyvavo Vašingtono, Teherano, Jaltos konferencijose). 1953 metais gavo sero titulą ir tais pačiais metais apdovanotas Nobelio literatūros premija. V. Čerčilis 1946 m. kovą Fultone pasakė savo garsiąją kalbą, kurią daugelis laiko Šaltojo karo paskelbimu, joje paminėjo “geležinės uždangos” sąvoką.
Josifas Stalinas (1878-1953) – SSRS diktatorius, Sovietų Sąjungos komunistų partijos generalinis sekretorius 1924-1953, GULAG‘o sistemos, kolektyvizacijos, penkmečių bei industrializacijos autorius SSRS. Lietuvos sovietinės okupacijos iniciatorius, įtraukęs SSRS į Šaltąjį karą.
Džordžas Maršalas (1880-1959) – kariuomenės generolas, Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės lyderis, Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų štabo vadas. Dirbdamas JAV valstybės sekretoriumi Dž. Maršalas įgyvendino jo vardu pavadintą Maršalo planą, už kurį 1953 m. jis gavo Nobelio taikos premiją.
Daglasas MacArthur (1880-1964) – JAV armijos generolas, Antrojo pasaulinio karo dalyvis, 1945 m. JAV pajėgų Ramiajame vandenyne vadas, priėmė visišką Japonijos kapituliaciją, parengė jos konstituciją. Vadovavo JTO pajėgoms Korėjos kare.
Franklinas Ruzveltas (1882-1945) – 32-asis JAV prezidentas 1933-1945, “Naujojo kurso“ autorius; kartu su V. Čerčiliu pasirašė Atlanto chartija; paskelbęs lendlizo įstatymą (JAV karinių tiekimų programa Antrojo pasaulinio karo metu).
Vilhelmas Keitelis (1882-1946) – vokiečių karinis veikėjas, vermachto vyriausiosios karinės vadovybės štabo vadas (1938–1945 m.), feldmaršalas (1940 m.). Pasirašė Vokietijos kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare aktą. Niurnbergo tribunole nuteistas mirties bausme.
Benitas Musolinis (1883–1945) – Italijos fašistų partijos lyderis, paėmęs valdžią po 1922 m. vadinamojo „žygio į Romą“, fašistinės Italijos vadovas (1922–1943), totalitarinės diktatūros kūrėjas. 1943 m. fašistinė diktatūra buvo nuversta, o B. Musolinis 1945 m. balandį italų partizanų suimtas ir nužudytas.
Klementas Ričardas Etlis (1883-1967) – Didžiosios Britanijos politinis veikėjas, 1945-1951 m. ministras pirmininkas, dalyvavęs Potsdamo konferencijoje.
Hideki Tojo (1884-1948) – Japonijos imperatoriškosios armijos generolas, didžiąją Antrojo pasaulinio karo dalį ėjęs Japonijos ministro pirmininko pareigas. Pasibaigus karui, Tarptautinio karinio Tolimųjų Rytų tribunolo buvo nuteistas mirties bausme už karinius nusikaltimus.
Edvardas Benešas (1884-1948) – Čekoslovakijos politikas, aktyviai kovojęs dėl Čekoslovakijos nepriklausomos valstybės sukūrimo, užsienio reikalų ministras (1918-1935), prezidentas (1935-1938). Jam vadovaujant, Čekoslovakija buvo priversta priimti Miuncheno konferencijos reikalavimus. 1938 m., Vokietijai okupavus visą Čekoslovakiją, emigravo. Nuo 1940 m. vadovavo emigracinei Čekoslovakijos vyriausybei Londone. Po karo grįžo į tėvynę ir toliau buvo prezidentu. Nesutikdamas su prievartiniais sovietizacijos metodais, 1948 m. atsistatydino.
Eduardas Daladjė (1884-1970) – Prancūzijos Radikalų partijos vadovas, 1938 m. būdamas ministru pirmininku pasirašė Miuncheno susitarimą. Po karo vadovavo kairiųjų respublikonų susivienijimui. Nuo 1958 m. politinėje veikloje nedalyvavo.
Haris Trumenas (1884-1972) – trisdešimt trečiasis JAV prezidentas 1945–1953 m, įsakęs numesti atomines bombas Japonijoje, Trumeno doktrinos autorius, vienas iš NATO kūrėjų, jo valdymu pasirašytas ir Maršalo planas.
Džordžas Patonas (1885-1945) – amerikiečių karininkas, generolas Antrajame pasauliniame kare, vadovavęs JAV Trečiajai armijai per išsilaipinimą Normandijoje.
Vidkunas Kvislingas (1887-1945) – norvegų karinis bei politinis veikėjas, kolaboravęs su nacistine Vokietija Antrojo pasaulinio karo metu, 1942-1945 Norvegijos ministras pirmininkas. Žodis kvislingas tapo bendriniu, reiškiančiu išdaviką ar kolaborantą.
Adolfas Hitleris (1889-1945) – Vokietijos diktatorius 1933-1945 m., nacionalsocializmo ideologas ir Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos vadovas, sukėlęs Antrąjį pasaulinį karą, įsakęs vykdyti Holokaustą.
Dvaitas Eizenhuaeris (1890-1969) – JAV kariškis, politikas, prezidentas (1953-1961). Antrojo pasaulinio karo metu vadovavo Šiaurės Afrikos, Sicilijos ir Italijos mūšiuose, 1943 m. gruodžio mėnesį prezidentas Ruzveltas paskyrė jį vyriausiuoju sąjungininkų vadu. Suplanavo sąjungininkų išsilaipinimą Normandijoje, 1949 m. tapo pirmuoju NATO Vyriausiuoju kariuomenės vadu.
Šarlis de Golis (1890-1970) – prancūzų generolas ir politikas. Antrojo pasaulinio karo metu nepakluso F. Peteno įsakymui nutraukti karo veiksmus, išvykęs į D. Britaniją tapo Prancūzijos pasipriešinimo vyriausiuoju vadu ir nacionaliniu lyderiu. 1944 m. Prancūzijos laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas. Pirmasis Penktosios Respublikos prezidentas, valdęs nuo 1959-1969.
Viačeslavas Molotovas (Skriabinas) (1890-1986) – SSRS valstybės ir Komunistų partijos veikėjas, diplomatas, vienas įtakingiausių J. Stalino patikėtinių. 1939-1949 ir 1953-1957 SSRS užsienio reikalų ministras. 1939 pasirašė sutartį su Vokietija, kurioje slapta susitarė dėl įtakos sferų pasidalijimo Vidurio Europoje (1939 m. rugpjūčio 23 Molotovo-Ribentropo paktas). Dalyvavo Teherano, Jaltos, Potsdamo konferencijose.
Fransiskas Frankas (1892-1975) – Ispanijos valstybinis ir karinis veikėjas, 1939-1975 m. Ispanijos diktatorius, atėjęs į valdžią po Ispanijos pilietinio karo. Antrajame pasauliniame kare jo vadovaujama Ispanija nedalyvavo.
Hermanas Vilhelmas Geringas (1893-1946) – NSDAP veteranas, Nacistinės Vokietijos reichsmaršalas (aukščiausias nacistinės Vokietijos karinis laipsnis), antrasis asmuo po Adolfo Hitlerio ir jo įpėdinis.
Alfredas Rozenbergas (1893–1946) – Vokietijos politinis ir valstybės veikėjas, vienas nacizmo ir VNSDP ideologų. Reichsleiteris, SA obergrupenfiureris. A. Rozenbergas laikomas tokių kertinių nacizmo postulatų, kaip „rasių teorija“, „žydų klausimas“, atsisakymas nuo Versalio sutarties, „degeneracinis menas“, autoriumi.
Georgijus Žukovas (1896-1974) – SSRS maršalas, kuris buvo tapęs Generalinio štabo viršnininku, gynybos ministru, politbiuro nariu. Per Antrąjį pasaulinį karą jis dalyvavo daugelyje mūšių, vadovavo 1-ajam Baltarusijos frontui mūšyje dėl Berlyno.
Paulas Jozefas Gebelsas (1897-1945) – VNSPD veteranas, Vokietijos liaudies švietimo ir propagandos ministras (1933–1945 m.), NSDAP Reicho propagandos skyriaus vadovas (1930–1945 m.).
Henrichas Himleris (1900-1945) – SS reichsfiureris, nacistinės Vokietijos vidaus reikalų ministras, slaptosios policijos (Gestapo 1934–1936 m.), vėliau RSHA (Saugumo valdybos) viršininkas, vyriausias III Reicho „juodasis magas“ ir naujos nacių religijos kūrėjas. Svarbiausias Holokausto organizatorius, kuriam buvo pavaldžios visos koncentracijos ir mirties stovyklos
Reinhardas Heidrichas (1904-1942) – aukštas Nacistinės Vokietijos pareigūnas ir vienas iš pagrindinių Holokausto sumanytojų ir kaltininkų. Antrojo pasaulinio karo metu Reinhardas Heydrichas turėjo SS obergrupenfiurerio ir policijos generolo laipsnį, buvo Vyriausiosios Reicho saugumo valdybos (Reichssicherheitshauptamt, RSHA), kuriai priklausė gestapas, vadas.
Adolfas Eichmanas (1906-1962) – SS pulkininkas leitenantas (oberšturmbanfiureris), vienas pagrindinių Holokausto organizatorių, kuriam buvo patikėtas žydų deportacijos klausimas.
Klausas fon Štaufenbergas (1907-1944) – vokiečių karininkas (pulkininkas), kilmingas bajorų giminės atstovas, vienas pagrindinių 1944 m. liepos 20 dienos pasikėsinimo į Hitlerį organizatorių.
Joachimas fon Ribentropas (1893–1946) – Vokietijos užsienio reikalų ministras nuo 1938-1945. 1939 rugpjūčio 23 d. pasirašė Molotovo – Ribentropo paktą, kuris tapo pretekstu SSRS ir Vokietijai pradėti Antrąjį pasaulinį karą. Pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų Niurnbergo karo tribunolo ir 1946 m. pakartas.
Galeacas Čianas (1903-1944) – Fašistinės Italijos užsienio reikalų ministras 1936-1943, Benito Musolini žentas (ital. – Galeazzo Ciano).
1922 10 22-29 – Fašistų „Žygis į Romą“ po kurio Italijos karalius Viktoras Emanuelis III pavedė Musoliniui sudaryti vyriausybę.
1922 12 31 – SSRS įkūrimas
1929-1933 – Didžioji (pasaulinė) ekonominė krizė (nepalietusi SSRS)
1931 – Japonija užima Kinijos dalį Mandžūriją (sukuriama nuo Japonijos priklausanti Mandžiuko valstybė)
1933-1938 – teisių atėmimas iš žydų (pirmasis Holokausto etapas).
1933 01 30 – A. Hitleris tapo Vokietijos valstybės kancleriu, prezidentas paveda A. Hitleriui suformuoti vyriausybę, įtvirtinta vienpartinė sistema.
1933 10 19 – Vokietija išstoja iš Tautų Sąjungos, pradeda militaristinę politiką.
1934 06 30-07 01 – Hitleris susidoroja su bendražygiais, SA vadais („Ilgųjų peilių naktis“).
1935 10 03 – 1936 05 – Italija užpuolą paskutinę laisvą likusią Afrikos valstybę – Etiopiją.
1936 03 07 – Hitleris įveda kariuomenę į demilitarizuotą Reino zoną.
1936 10 25 – neformaliai sudaroma Berlyno-Romos ašis.
1937 12 11 – Italija išstoja iš Tautų Sąjungos
1937 12 01-12 – Japonija užima Kinijos dalį su Nankinu (sostine)
1938 07 29 – 08 11 – Japonijos ir SSRS konfliktas prie Chasano ežero
1938-1941 – getų kūrimas (antrasis Holokausto etapas).
1938 03 12 – Austrijos anšliusas (Vakarų valstybės, bijodamos karo nesiėmė jokių veiksmų. Austrijoje gyveno vokiečių, nacionalsocializmo šalininkų, bijant karo, Hitlerio reikalavimu buvo paleisti nacistų aktyvistai, legalizuota nacistų partija. Užsitikrinęs nacionalsocialistų paramą Austrijoje, Hitleris ją užėmė)
1938 09 29 – Miuncheno susitarimas. Vokietijos (A. Hitleris), Didžiosios Britanijos (N. Čemberleinas), Prancūzijos (E. Deladjė) ir Italijos (B. Musolinis) pasirašo Miuncheno susitarimą, kuriuo Vokietijai leidžiama prisijungti dalį Čekoslovakijos – Sudetų sritį (nuo 1918 m. Sudetų kraštas priklausė Čekoslovakija. Jis buvo Vokietijos pasienyje ir ten daugiausia gyveno vokiečiai. Susitarimas garantavo, kad likusi dalis nebus okupuota, tačiau Hitleris to nepaisė).
1939 03 15 – Čekoslovakija kapituliuoja: Čekija prijungiama prie Vokietijos. Slovakija atsiskiria.
1939 03 22 – Vokietija atima iš Lietuvos Klaipėdos kraštą. (Pareikalauta panaikinti karo padėtį, riboti Lietuvių valdininkų darbą. Neribojamos veikė nacistinės savivaldos. Į Klaipėdos seimelį išrinkta vokiečių dauguma – Vokietijai buvo palanki situacija atgauti Klaipėdą. Tautų sąjunga veiksmų nesiėmė. Klaipėda buvo atiduota, nes priešintis vokiečiams būtų buvę beprasmiška.
1939 04 07–12 – Italija užgrobė Albaniją.
1939 04 06 – sudaryta formali karinė sąjunga tarp D. Britanijos, Prancūzijos ir Lenkijos.
1939 05 11 – 1939 10 15 – Mūšis prie Chalchin-Golo, kuriame Japonija užpuolė Mongoliją. SSRS pergalė.
1939 05 22 – „Plieno paktas“, karinė ir ekonominė savitarpio pagalbos sutartis tarp nacistinės Vokietijos ir fašistinės Italijos. Formaliai įtvirtinama Berlyno-Romos ašis (1936 10 25).
1939 08 23 – pasirašomas Molotovo – Ribentropo paktas, nepuolimo sutartis, ir slaptaisiais protokolais pasidalija įtakos sferas. SSRS gauna Suomiją, Estiją, Latviją, Besarabiją, Vokietija-Lietuvą. Vėliau Lietuva atitenka Rusijai.
1939 09 01 – prasideda Antrasis pasaulinis karas, Vokietija paskelbia karą Lenkijai.
1939 09 03 – D. Britanija ir Prancūzija paskelbia karą Vokietijai.
1939 09 03 – 1940 04 09 – vyksta „keistasis karas“ – nepradėdami jokie sąjungininkų kariniai veiksmai
1939 09 17 – SSRS užpuola Lenkiją
1939 09 28 – SSRS-Vokietijos sienų ir draugystės sutartis, kuria slapta pakeičiamas Molotovo-Ribentropo pakto susitarimas, Lietuvą, išskyrus pietinę Suvalkiją, pervedant į SSRS interesų sferą mainais už dalį Lenkijos teritorijos
1939 10 10 – pasirašyta Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartis.
1939 11 30 – 1940 03 13 – „Žiemos karas“ tarp SSRS ir Suomijos
1940 04 09 – Vokietija okupuoja Daniją.
1940 04 09 – 06 10 – Vokietija okupuoja Norvegiją.
1940 05 10 – 1940 06 25 – Mūšis dėl Prancūzijos
1940 05 10 – Vokiečiai okupuoja Liuksemburgą
1940 05 10-15 – Vokiečiai okupuoja Olandiją
1940 05 10-28 – Vokiečiai okupuoja Belgiją
1940 05 10 – 1945 07 26 – Vinstonas Čerčilis D. Britanijos ministras pirmininkas
1940 05 26 – 06 04 – Diunkerko mūšis, kurio metu britai ir prancūzai Vokietijai pralaimi ir vos spėja persikelti į D. Britaniją
1940 06 14 – nacistinė Vokietija užima Paryžių, Prancūzija pasiduoda, sudaroma F. Peteno vadovaujama Viši vyriausybė.
1940 06 15 – SSRS okupuoja Lietuvą
1940 06 16 – SSRS okupuoja Latviją, Estiją.
1940 06 28 – 07 03 – SSRS okupuoja Besarabiją
1940 07 10 – 1940 10 31 – “mūšis dėl Britanijos”
1940 09 27 – Trišalis paktas, sudaręs karinį aljansą (Vokietija ir Italija jau buvo sąjungininkės, prie jų prisijungė Japonija) ir lėmęs Ašies valstybių sąvokos atsiradimą. Vėliau prie šios sutarties prisijungė Vengrija, Rumunija, Slovakija, Bulgarija, Kroatija.
1940 10 28 – 1941 04 30 – Italijos ir Graikijos karas (1941 04 06 įsijungia Vokietija).
1940 11 20 – Vengrija pasirašo Trišalį paktą
1940 11 23 – Rumunija pasirašo Trišalį paktą
1940 11 24 – Slovakija pasirašo Trišalį paktą
1941-1945 – žydų naikinimas (trečiasis Holokausto etapas)
1941 03 01 – Bulgarija pasirašo Trišalį paktą
1941 03 11 – 1945 09 – JAV veikė lendlizo įstatymas, kuriuo remiantis teikė pagalbą SSRS, D. Britanijai ir kitoms šalims.
1941 04 06 – 1941 04 30 – Į Graikijos-Italijos karą įsijungia Vokietija.
1941 04 06-18 – Vokietija ir jos sąjungininkės okupuoja Jugoslaviją
1941 04 13 – pasirašyta SSRS-Japonijos neutralumo sutartis (5 metams)
1941 06 15 – Kroatija pasirašo Trišalį paktą
1941 06 22 – prasideda Vokietijos puolimas prieš SSRS (SSRS tampa D. Britanijos sąjungininke)
1941 07 12 – SSRS ir D. Britanija pasirašė susitarimą dėl bendrų veiksmų prieš Vokietiją
1941 08 14 – pasirašyta Atlanto chartija
1941 09 08 – 1944 01 27 – Leningrado blokada, kurios metu iš bado ar nuo išsekimo mirė nuo 0.7 iki 1,5 mln. žmonių.
1941 10 02-1942 01 07 – Mūšis dėl Maskvos, SSRS apsigina, “žaibo karas” vokiečiams nepavyksta.
1941 12 07 – Perl Harboras, JAV įsitraukia į Antrąjį pasaulinį karą.
1941 12 11 – Vokietija ir Italija paskelbia karą JAV.
1941 12 22 – 1942 01 14 – Vašingtono konferencija
1942 – Japonija užima Malają, Birmą, Filipinus, Indoneziją
1942 01 01 – pasirašyta Jungtinių Tautų deklaracija, galutinai sukurta antihitlerinė koalicija.
1942 07 21-1943 02 02 – Stalingrado mūšis, kurį laimi SSRS (persilaužimas kare)
1943 07 05 – 08 23 – tankų mūšis prie Kursko, kurį prieš vokiečius laimi SSRS.
1943 07 09 – 08 17 – sąjungininkų invazija į Siciliją.
1943 07 24 – B. Musolinis italų nuverstas nuo valdžios, suimtas.
1943 09 23 – Šiaurinėje Italijoje paskelbiama socialistine respublika, vadovaujama B. Musolinio
1943 11 28 – 1943 12 01 – Teherano konferencija
1944 06 06 – atidarytas Antrasis frontas
1944 07 20 – nesėkmingas sąmokslas prieš Hitlerį.
1944 08 14 – Prancūzijos armija, vadovaujama pasipriešinimo lyderio generolo Šarlio de Golio, išsilaipina Prancūzijos pietuose
1945 02 04-11 – Jaltos konferencija
1945 04 30 – A. Hitleris nusižudo
1945 05 02 – po smarkių mūšių vokiečių kariuomenė kapituliavo.
1945 05 08 – Vokietija pasirašo besąlyginės kapituliacijos aktą su JAV, D. Britanija ir Prancūzija.
1945 05 09 – Vokietija pasirašo besąlyginės kapituliacijos aktą su SSRS
1945 07 17 – 1945 08 02 – Potsdamo konferencija
1945 08 06 – JAV numetė atominę bombą ant Hirošimos.
1945 08 09 – JAV numetė atominę bombą ant Nagasakio
1945 08 09 – SSRS įstojo į karą su Japonija
1945 09 02 – Japonijos kapituliacija, Antrojo pasaulinio karo pabaiga
1945 11 20 – 1946 10 01 – Niurnbergo karinis tribunolas
1947 02 10 – Paryžiuje pasirašyta taika su Italija, Rumunija, Vengrija, Suomija, Bulgarija
1948 12 09 – Jungtinės Tautos priima konvenciją pasmerkti genocidą tarptautiniu mastu.
1951 09 08 – San Franciske pasirašyta su Japonija (Japonija pripažino Korėjos nepriklausomybę, apribotas ginklavimasis)
1954 10 23 – Paryžiuje pasirašyta taika su Vokietija (nutraukta Vokietijos okupacija, numatytas įstojimas į NATO)
1955 05 15 – Paryžiuje pasirašyta taika su Austrija (baigta Austrijos okupacija, ji paskelbta neutralia valstybe)
Abveras – nacistinės Vokietijos armijos žvalgyba ir kontržvalgyba, veikusi nuo 1921 m. iki 1945 m. karo sąlygomis fronto aplinkoje bei priešo užnugaryje
Aneksija – vienašališkas ir neteisėtas svetimos valstybės teritorijos ar jos dalies prijungimas prie savosios
Antihitlerinė koalicija – Antrojo pasaulinio karo metais JAV, Didžiosios Britanijos ir SSRS sudaryta sąjunga kovai su nacistine Vokietija, galutinai suformuota 1942 01 01 .
Antisemitizmas – neapykanta, priešiškumas žydams
Anšliusas (vokiškai ‘prijungimas’) – 1938 m. kovo 12 d. įvykdytas neteisėtas (tai pažeidė Versalio taikos sutartį) Austrijos prijungimas prie nacistinės Vokietijos. Vakarų valstybės, ypač Jungtinė Karalystė ir Prancūzija laikėsi nuolaidžiavimo politikos, o Jungtinės Amerikos Valstijos laikėsi nesikišimo politikos.
Arijai – indoeuropiečių rasė, kurios pranašumą įrodinėjo naciai.
Armija Krajova – Lenkijos emigracinei vyriausybei Londone pavaldi partizaninė kariuomenė, pagrindinė Lenkijos pasipriešinimo Vokietijos okupacijai organizacija Antrojo pasaulinio karo metu, veikusi ir Vilniuje.
Asmenybės kultas – reiškinys valstybėje, (dažniausiai autoritarinėje ar totalitarinėje) kuomet yra ypač garbinamas tos šalies vadas.
Atlanto chartija – 1941 08 14 JAV prezidento F. Ruzvelto ir Didžiosios Britanijos ministro pirmininko V. Čerčilio pasirašytas dokumentas, kuriame buvo pabrėžta tautų apsisprendimo laisvė pasirinkti valdymo formą. Šis dokumentas tapo antihitlerinės koalicijos pagrindu.
Ašis – valstybių grupė, kurią sudarė trys pagrindinės valstybės: nacistinė Vokietija, fašistinė Italija (1936 10 25) ir imperialistinė Japonija (1940 09 27). Ši sąjunga save vadino „Romos-Berlyno-Tokijo Ašimi“, kai 1940 09 27 buvo pasirašytas Trišalis paktas.
Barbarosos planas – Vokietijos kariuomenės planas per keletą mėnesių užimti SSRS europinę teritoriją iki Archangelsko ir Astrachanės linijos. Operacija pradėta vykdyti 1941 m. birželio 22 dieną.
Cenzūra – spaudos ir kitų visuomenės informavimo priemonių leidybos ir jų platinimo kontrolė, įvertinimas, pakeitimas arba atmetimas pagal tam tikras ideologines dogmas ir nuostatas.
Dancigo koridorius – Lenkijai priklausanti buvusi Vokietijos teritorija, atskyrusi nuo pagrindinės Vokietijos jos anklavą – Rytprūsius.
Demilitarizuota zona – zona, kurioje draudžiama laikyti kariuomenę, ginkluotę, vykdyti karines pratybas.
Demokratija – valdymo forma, kai valstybės gyvenimą reguliuoja tauta per savo tiesiogiai, lygiateisiai ir slaptai išrinktus atstovus.
Dezertyras – asmuo vengiantis atlikti pilietines ar visuomenines pareigas.
Didžioji Vokietija – Vokietija, kurios sudėtyje yra visos vokiškai kalbančios žemės, tame tarpe ir Austrija.
Diktatūra – valdymo forma, kai valdžia nėra atsakinga savo piliečiams, naudojasi neribota valdžia bei priklauso vienam žmogui ar vienai partijai, remiasi karine jėga, prievartos aparatu.
Duče – Nacionalinės fašistų partijos vadovo Benito Musolinio titulas
Ekspansija – valstybės viešpatavimo sferų plėtimas.
Embargas – draudimas importuoti arba eksportuoti nustatytas prekes iš nurodytos valstybės.
Fabrikas – mechanizuota pramonės gamykla.
Fašizmas – autoritarinis politinis judėjimas, kuris nuo 1922 m. iki 1943 m. valdė Italiją, vadovaujant Benito Musoliniui. Ideologai – Ž.A de Gobinas ir O. Špengleris
Fiureris − vokiškas titulas, reiškiantis vadas, lyderis arba gidas
Genocidas – baudžiamoji veika, padaryta siekiant sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei ar religinei grupei
Gestapas – fašistinės Vokietijos slaptoji valstybės policija
Getas – miesto dalis, kurioje priverstinai apgyvendinama tam tikra tautinė, rasinė, profesinė ar religinė gyventojų grupė, atskiriant ją nuo kitų gyventojų
Holokaustas – sistemingas, masinis žydų genocidas, vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais Adolfo Hitlerio vadovaujamų nacių bei jų kolaborantų.
Inkorporacija – įjungimas, pavertimas sistemos sudėtine dalimi.
Italijos socialinė respublika (Salo Respublika) – 1943-1945 m. gyvavusi fašistinė Italijos valstybė, kuri buvo įkurta nacistinei Vokietijai padėjus užgrobti šiaurinę dalį Italijos karalystės ir ten įkuriant naująją valstybę, kuriai visą laikotarpį vadovavo Benito Musolinis, buvęs Italijos karalystės premjeras.
Izoliacionizmas – sąmoninga valstybės vyriausybės užsienio politika, kuria siekiama politiškai, ekonomiškai ar kultūriškai atsiriboti nuo bendravimo su kitomis valstybėmis (pavyzdžiui, JAV tarpukariu ir IIPK pradžioje)
Kamikadzės – Antrojo pasaulinio karo japonų lakūnai-mirtininkai, savo lėktuvais taranuodavę priešo laivus
Kancleris – ministras pirmininkas vokiškai kalbančiose šalyse.
Karo stovis (karinė padėtis) – politinė teisinė teritorijos padėtis, kai įvedami Karo lauko įstatymai, komendanto valanda, suvaržomos gyventojų teisės, ribojamas jų judėjimas, ribojamas vartojimas.
Katynės žudynės – masinės Lenkijos karininkų, policininkų, intelektualų ir civilių belaisvių žudynės, kurias 1940 m. pavasarį miške Rusijoje netoli Smolensko įvykdė NKVD.
Keistasis karas – situacija Antrojo pasaulinio karo metu (1939 09 03-1940 05 10, Mūšis dėl Prancūzijos), kai kariaujančios nesiėmė aktyvių veiksmų viena prieš kitą.
Koalicija – valstybių, partijų sąjunga turinti bendrus tikslus.
Kolaborantas – išdavikas, vykdantis svetimos valstybės nurodymus, bendraujantis su okupacine valdžia.
Komunizmas – politinė ideologija, kurios tikslas yra sukurti beklasę visuomenę, turinčią gamybos priemonių nuosavybę.
Koncentracijos stovykla – genocido arba laikino įkalinimo įstaiga tiems, kuriuos vyriausybė laiko politiškai ir socialiai “svetimais elementais”.
Konstitucija – pagrindinis įstatymas, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises
Lendlizas – JAV karinių tiekimų programa nuo 1941 03 11 iki 1945 rugsėjo antihitlerinės koalicijos narėms.
Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) blokada – miesto apsuptis Antrojo pasaulinio karo metu, trukusi nuo 1941 metų rugsėjo 8 dienos iki 1944 metų sausio 27 dienos, kurios metu iš bado ar nuo išsekimo mirė nuo 700 000 iki 1,5 mln. žmonių.
Liuftvafė – nacistinės Vokietijos vermachto karinės oro pajėgos, veikusios nuo 1935 m. iki 1945 m.
Manerheimo linija – tarpukariu Suomijos pastatyti (1920-1924 ir 1932-1939) kariniai įtvirtinimai, skirti apsisaugoti nuo SSRS grėsmės, pavadinti generolo Karlo Gustavo Manerheimo garbei (136 km ilgio).
Mano kova (vok. Mein Kampf) – A. Hitlerio parašyta autobiografinė knyga
Markė – Vokietijos piniginis vienetas įvestas po Vokietijos susivienijimo
Mobilizacija – kariuomenės papildymas ir pertvarkymas į karo meto sudėtį.
Mūšis dėl Britanijos – Vokietijos karinių oro pajėgų (Liuftvafės) bombonešių atakos prieš britų karinius ir civilinius taikinius 1940 vasarą – 1941 m. pradžioje, siekiant priversti Didžiąją Britaniją kapituliuoti ar bent sudaryti sąlygas išsilaipinimui į D. Britaniją.
Mūšis dėl Prancūzijos – Antrojo pasaulinio karo etapas, prasidėjęs 1940 gegužės 10 nacistinės Vokietijos puolimu Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Liuksemburge, oficialiai baigęsis birželio 25.
Nacija – žmonių bendrija, susidariusi bendros istorijos, kalbos, vertybių, paveldo, kultūros, teritorijos pagrindu.
Nacionalizmas – pažiūros, teigiančios, kad didžiausia vertybė yra tautos interesai, o geriausias būdas tautinėms vertybėms apsaugoti – tautinės valstybės sukūrimas
Nacizmas (nacionalsocializmas; hitlerizmas) – politinė ideologija, kuria vadovavosi totalitarinės Vokietijos politinė partija NSDAP. Ideologai – Adolfas Hitleris, Alfredas Rosenbergas ir Jozefas Gebelsas.
Naujasis kursas – JAV prezidento Franklino Ruzvelto 1933-1939 metais įvesta ekonominė-visuomeninė reformų programa
Neutralitetas – valstybės įsipareigojimas nestoti į karines sąjungas ir nesiimti jokių veiksmų, įtraukiančių ją į karą ir toks jos statusas tarptautinėje teisėje.
Niurbergo karo nusikaltimų tribunolas – Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlių teismas, veikęs 1945 11 20 – 1946 10 01 Niurnbergo mieste.
Nota – oficialus diplomatinis vienos valstybės kreipimasis į kitą, reiškiant pretenzijas, protestą ar informuojant apie kokius nors įvykius ar dalykus (kur kas mažiau griežtas nei ultimatumas).
Okupacija – laikinas kitos šalies teritorijos užėmimas karine jėga ir faktiškas jos valdymas.
Parlamentas – aukščiausias renkamasis įstatymų leidybos ir valstybės valdžios organas
Partizaninis karas – karo veiksmai, kai su reguliaria kariuomene arba su valstybe ir visu jos prievartos aparatu (policija, saugumo organai, kariuomenė) ir valdymo organais kariauja nedidelės ar didelės kovotojų (partizanų) grupės, naudojančios partizaninę karo taktiką.
Pogromas – kokios nors nacionalinės grupės (paprastai žydų) gyventojų užpuolimas, žudynės, turto naikinimas.
Pretekstas – tariama priežastis.
Propaganda – bendravimo forma, kurios tikslas daryti įtaką bendruomenės požiūriui arba pozicijai, kartojama ir paskleidžiama įvairiomis formomis.
Protekcionizmas – valstybės ekonominė politika, kuria saugomos vidaus rinkos nuo užsienio konkurentų arba plečiamos rinkos užsienyje.
Pyliava – duoklė žemės ūkio produktais
Reichas – imperija; (I reichas – Šv. Romos imperija; II reichas – Bismarkas, III reichas – Hitleris)
Reichskancleris – kaizerinės Vokietijos ir Veimaro respublikos laikų vyriausybės vadovas (ministras pirmininkas)
Reichsratas – Veimaro Respublikos parlamento sudedamoji dalis galinti užprotestuoti Reichstago nutarimus.
Reichstagas – Vokietijos parlamentas arba pastatas, kuriame dirbo Vokietijos parlamentas.
Reparacijos – karo padarytų nuostolių atlyginimas, kurį nugalėtojai moka nugalėtoji valstybė.
Rudmarškinis – Vokietijos nacionalsocialistų partijos narys ar specialios paskirties karinių dalinių kareivis, dėvintis rudą uniformą
SA (Smogikų padalinys, vok. Sturmabteilung) – buvo sukarinta Vokietijos Nacionalsocialistų partijos (VNSDP) organizacija
SD – 1931 m. sukurta Vokietijos žvalgybos organizacija, atskaitinga Himleriui ir gestapo pareigūnams
SS – sukarinta nacistinės Vokietijos organizacija, Hitlerio asmeninė gvardija, įkurta 1920 metais.
Stalingrado mūšis – Antrojo pasaulinio karo mūšis, vykęs 1942 07 21-1943 02 02 tarp Vokietijos su jos sąjungininkais ir SSRS kariuomenių dėl Stalingrado miesto.
Suverenitetas – valstybės teisė savarankiškai tvarkyti vidaus ir užsienio politikos klausimus
Sąjungininkai – valstybių grupė (D. Britanija, Lenkija, Prancūzija (1939 04 06), SSRS (1941 06 22), JAV (1941 12 07) ir kt.), Antrojo pasaulinio karo metu kovojusi prieš Ašies sąjungą.
Socializmas – ideologija arba ideologijų grupė, taip pat susijusių politinių teorijų grupė, kurių pagrindinis dėmesys skiriamas teisingam gėrybių paskirstymui tarp visuomenės narių bei visuomeniniam arba valstybiniam gamybos priemonių valdymui.
Tautų Sąjunga – tarptautinė organizacija, įkurta pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, kurios pagrindinis tikslas buvo išlaikyti pasaulyje taiką
Teroras – sistemingas, metodiškas priešininkų bauginimas ir naikinimas smurtu.
Totalinis karas – ginkluota kova su kita šalimi, kai visi valstybės ekonomikos ištekliai skiriami karo reikmėms.
Totalitarizmas – nedemokratine valdymo forma, kai visa valstybes gyvenimą ir net žmogaus privatų gyvenimą kontroliuoja viena partija ar žmogus, nepripažįsta savo valdžios apribojimo (Antrojo pasaulinio karo metu – SSRS, Vokietija, Italija)
Ultimatumas – griežtas valstybės reikalavimas kitai valstybei, kurių nevykdymo atveju grasinama įvairiomis poveikio priemonėmis.
VNSDP – Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partija, nacionalsocialistų trumpinys.
Veimaro Respublika – demokratinė Vokietijos valstybė, gyvavusi nuo 1919 m. iki 1933 m; kitas Vokietijos pavadinimas.
Vermachtas – Vokietijos ginkluotųjų pajėgų pavadinimas 1935–1945 m.
Viši režimas – Prancūzijos vyriausybė per 1940–1944 nacių okupaciją, įkurta po Prancūzijos pasidavimo 1940 birželio 22, valdžiusi iš Viši miesto.
Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija (VNSPD; NSDAP; nacionalsocialistų partija) – politinė partija įkurta 1920 m., vienintelė 1933–1945 m. hitlerinėje Vokietijoje teisėtai veikusi politinė partija, rėmusi Adolfą Hitlerį.
Šovinizmas – pažiūros, perdėtai aukštinančios savo tautą žeminant kitas tautas.
Žaibo karas (vok. Blitzkrieg) – karo taktika, kai staigiais veiksmais įsiveržiama į priešo teritoriją ir ji užimama. Šią taktiką dažnai stengėsi naudoti Vokietijos kariuomenė.
Žiemos karas – Sovietų Sąjungos ir Suomijos karas, vykęs nuo 1939 m. lapkričio 30 d. iki 1940 m. kovo 13 d. Suomijai pavyko išsaugoti savo nepriklausomybęAntrojo pasaulinio karo konspektai
Antrasis pasaulinis karas
Tarptautiniai santykiai 4-to dešimtmečio pabaigoje
Tarpvalstybinės sutartys ir derybos karo išvakarėse
Molotovo-Ribentropo paktas išsamiai
Antras pasaulinis karas (1939 09 01 – 1945 09 02)
Vokietijos kariniai veiksmai (1939 09 01 – 1941 06 22)
SSRS kariniai veiksmai bei užsienio politika (1939 09 01 – 1941 06 22)
Vokietijos ir SSRS karas
JAV įsitraukimas į karą
Antihitlerinės koalicijos sukūrimas
Italija ir Šiaurės Afrika
Jaltos ir Potsdamo konferencijų nutarimai
Vokietijos politika okupuotuose šalyse, holokaustas
Karas Tolimuosiuose Rytuose. Japonijos kapituliacija
Vinstono Čerčilio, Franklino Ruzvelto, Josifo Stalino veikla Antrojo pasaulinio karo metais
Istoriniai asmenys
Veikla per Antrąjį pasaulinį karą
V. Čerčilis (Didž. Britanija)
1940 m. – paskirtas premjeru. Paskelbė, kad Didžioji Britanija kariaus su Vokietija iki jos kapituliacijos. Ėmėsi iniciatyvos kurti antihitlerinę koaliciją, pasirašė bendradarbiavimo sutartis su JAV, užtikrino, kad ši šalis tiektų karinę įrangą. Prisidėjo prie Antrojo fronto atidarymo. 1946 m. – pasakė kalbą, kuri laikoma Šaltojo karo pradžia.
F. Ruzveltas (JAV)
1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, atsisakė izoliacionizmo, panaikino draudimą išvežti iš JAV ginklus, įvedė visuotinę karo prievolę, bendradarbiavo su D. Britanijos ir SSRS vadovais. 1941 m. – pasiūlė lendlizo įstatymą. Sutiko su dauguma Stalino reikalavimų, atvėrė kelią komunizmo plėtrai Baltijos šalyse ir vid. Europoje. Rėmė JTO įkūrimą.
J. Stalinas (SSRS)
1939 08 23 pasirašė Nepuolimo sutartį, jos slaptuosius protokolus, šitaip suteikdamas Hitleriui pasitikėjimo pradėti karą. Aneksavo Estiją, Latviją, Lietuvą, dalį Lenkijos, Besarabiją, paskelbė karą Suomijai. Išsikovojo tvirtą poziciją tarp sąjugininkų, išsireikalavo teritorinių nuolaidų. Iškėlė SSRS ir komunistų partijos prestižą, pabrėždamas lemiamą SSRS įnašą į pergalę.
Antrojo pasaulinio karo padariniai
Tarptautiniai santykiai pirmaisiais pokario metais
Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai
Antrojo pasaulinio karo priežastys
Tarptautinių santykių krizė 4-o dešimtmečio pab.
Pirmasis karo etapas (1939 09 01 – 1941 06 22)
Antrasis karo etapas (1941-1943)
Antihitlerinės koalicijos susidarymas
Holokaustas
Antrojo pasaulinio karo padariniai
Totalitarizmas Vokietijoje
Antrasis pasaulinis karas 1939 09 01 – 1945 09 02
I karo etapas 1939 09 01 – 1941 06 22 (iki tol, kol Vokietija užpuolė SSRS)
SSRS užsienio politika Antro pasaulinio karo pradžioje (1939 rugsėjis – 1941 birželis)
SSRS – Vokietijos santykiai 1940 – 1941 m.
Vokietijos ir SSRS užgrobimai 1939 – 1941 m.
Antrojo pasaulinio karo eiga. 1941 vasara – 1944 m. pavasaris:
Persilaužimas Antrajame pasauliniame kare. 1943 m. vasaris – liepa
Antihitlerinės koalicijos sudarymas:
Baigiamasis Antrojo pasaulinio karo etapas
Japonijos sutriuškinimas
Antrojo pasaulinio karo padariniai
Nacistinės Vokietijos politika okupuotuose kraštuose
Tarptautiniai santykiai pirmaisiais pokario metais
Dokumentai
Sutartys
Istoriniai klausimai