Išsamus istorijos konspektas, kuriame supažindinama su pirmąja sovietų okupacijas ir Lietuvos aneksavimų į SSRS sudėtį. Pirmoji sovietinė okupacija prasidėjo 1940 birželio 15 dieną, priėmus SSRS pateiktą ultimatumą, ir baigėsi 1941 m. birželio mėn., kai nacistinė Vokietija paskelbė karą SSRS.
Pirmosios sovietinės okupacijos konspektas (1940-1941)
Konspektas
Nepriklausomybės praradimas. Pirmoji sovietinė okupacija ir aneksija (1940.06.15. – 1941.06.22.)
Įvykus pasienio incidentui, kurio metu žuvo lenkų kareivis, 1938 m. Lenkija skelbia Lietuvai ultimatumą, reikalauja užmegzti diplomatinius santykius. Lietuva nusileidžia ir tuo faktiškai pripažįsta Lenkijai Vilniaus kraštą. Smunka Antano Smetonos autoritetas.
1939 m. sausio mėn. priimtas Lietuvos Neutralumo įstatymas (kitos valstybės to nepaisys).
1939 kovo 22 d. po ultimatumo pasirašyta Vokietijos – Lietuvos sutartis dėl Klaipėdos krašto perleidimo Vokietijai. Pasirašė užsienio reikalų ministrai J. Urbšys ir J. Ribentropas.
1939 rugpjūčio 23 d. pasirašyta “Vokietijos – Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartis” (Ribentropo – Molotovo paktas). Slapti sutarties protokolai:
- Suomija, Estija, Latvija, Rumunijos dalis Besarabija atitenka Sovietų Sąjungos įtakos sferon. Lietuva – Vokietijos įtakos sferon.
- Lenkijos rytinė dalis atitenka Sovietų Sąjungai. Lenkijos vakarinė dalis – Vokietijai.
1939 rugsėjo 1 d. Vokietija užpuola Lenkiją (prasideda Antrasis pasaulinis karas).
Lietuvos užsienio politika prasidėjus Antram pasauliniam karui:
- paskelbė savo neutralumą 1939 m. rugsėjo 1 d.;
- Smetona, norėdamas išvengti bet kokių karo veiksmų, kurie komplikuotų Lietuvos tarptautinę padėtį, priešinosi mobilizacijai;
- Atsisakė Vokietijos pasiūlymo jėga susigrąžint Vilniaus kraštą.
1939 rugsėjo 17 d. Sovietų Sąjunga užpuola Lenkiją.
1939 rugsėjo 28 d. “Vokietijos – Sovietų Sąjungos sienų nustatymo ir draugystės sutartis”, numačiusi naują ribą tarp Vokietijos ir SSRS užimtų Lenkijos teritorijų dalių. Slaptas sutarties protokolas: už Lenkijos dalį (Liublino vaivadija) SSRS įtakon atitenka Lietuva. (išskyrus pietvakarinę Suvalkijos (Užnemunės) dalį).
1939 spalio 10 d. “Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvos Respublikai ir Lietuvos – Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartis”:
- SSRS grąžino Lietuvai Vilnių ir Vilniaus kraštą (spalio 29);
- Lietuvoje įkurdinama 20 tūkst. Raudonosios Armijos karių (karinės bazės įkuriamos Alytuje, Prienuose, Naujojoje Vilnioje, Gaižiūnuose);
- Abi valstybės įsipareigojo teikti viena kitai visokeriopą pagalbą, nesudaryti viena prieš kitą jokių sąjungų, nedalyvauti jokiose koalicijose.
Lietuva pradedama kaltinti savitarpio pagalbos sutarties laužymu. 1940 m. gegužės 25 d. Lietuvai įteikta nota dėl raudonarmiečių Butajevo, Pisarevo, Šmavgonocevo, Šutovo “dingimo”.
1940 birželio 14 d. SSRS ultimatumas Lietuvai.
Lietuva kaltinama:
- grobia Raudonosios Armijos karius;
- persekioja lietuvius, dirbančius raudonosios armijos bazėse;
- sudaryta karinė sąjunga su Latvija ir Estija prieš SSRS;
- pažeidinėja Savitarpio pagalbos sutartį.
SSRS reikalavimai:
- vidaus reikalų ministras K. Skučas ir Saugumo departamento direktorius A. Povilaitis turi būti atiduoti teismui;
- turi būti sudaryta nauja Lietuvos vyriausybė, kuri užtikrintų Lietuvos ir SSRS sutarties vykdymą;
- įsileisti neribotą kiekį SSRS karių.
Jei ultimatumas nebus priimtas per 24 val., į Lietuvą įžengs SSRS kariuomenė. Data buvo palanki SSRS, kadangi tuo metu nacistinės Vokietijos kariai įžengė į Paryžių – visų valstybių dėmesys buvo nukreiptas į Vakarus. SSRS ultimatume Lietuvai mesti kaltinimai neatitiko tikrovės.
1940 m. birželio 15 d. sušauktas paskutinis Nepriklausimos Lietuvos vyriausybės posėdis (Bilevičius, Raštikis, Jokantas, Musteikis, Pundzevičius, Vitkauskas, Audėnas, Tamošaitis, Vasiliūnas, Merkys). Nusprendžiama nesipriešinti SSRS.
Antanas Smetona pasitraukia į Vokietiją, sprendimą aiškino pablogėjusia sveikata (mirė 1944 m. JAV). Eiti prezidento pareigas paveda Antanui Merkiui. Pagal konstituciją A. Merkys negalėjo niekam šio posto perleisti. (paskutinis ministras pirmininkas ir prezidentas Antanas Merkys, užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys).
1940 birželio 15 d. Lietuva okupuojama Sovietų Sąjungos. Buvo okupuota ir Suvalkijos dalis, kurią SSRS buvo sutikusi palikti Vokietijai (1941 sausio 10 dienos sutartimi SSRS už šią teritoriją Vokietijai sumokėjo 7,5 milijono aukso dolerių).
SSRS armijos įžengimo į Lietuvą tvarka:
- Sovietų kariuomenė pereis valstybinę sieną 15 d. 15 h Eišiškių – Druskininkų, Gudagojaus – Šalčininkų, Dūkšto – Pabradės ruožuose;
- Perėjusios sieną, įžengs į Vilnių, Kauną, Raseinius, Panevėžį, Šiaulius;
- Dėl tolimesnio dislokavimo vietų susitars generolai Pavlovas ir Vitkauskas;
- Įsakyta netrukdyti rusų daliniams įžengti į Lietuvą;
Į Lietuvą atvyksta SSRS įgaliotasis asmuo Vladimiras Dekanozovas.
Pirmoji sovietinė okupacija (1940.06.15. – 1941.06.22.)
- 1940 m. birželio 17 d. V. Dekanozovo pavedimu ministru pirmininku paskirtas J. Paleckis, tą pačią dieną patvirtintas naujas ministrų kabinetas. Vėliau Ministru pirmininku buvo paskirtas V. Krėvė-Mickevičius, o J. Paleckis vykdė laikinai einančio prezidento pareigas.
- šalies gyventojams ir užsienio valstybių pasiuntiniams skleidė melagingą informaciją, kad Lietuvoje neįvyks esminių pokyčių ir bus išlaikyta Lietuvos nepriklausomybė;
- Legalizuojama LKP. Jos vadovas Antanas Sniečkus tampa Saugumo departamento direktoriumi (organizuoja suėmimus, trėmimus).
- liepos 1 d. paleido „smetoninį“ Seimą, o liepos 6 d. paskelbė Liaudies seimo rinkimų įstatymą, vykdė kitą veiklą.
- Matydami, kad Vyriausybė tėra sovietų pastumdėlė, liepos pradžioje finansų ministras Ernestas Galvanauskas (patvirtino), o vėliau ir V. Krėvė-Mickevičius (atmetė) įteikė atsistatydinimo pareiškimus.
- 1940 m. liepos 14-15 skelbiami rinkimai į “Liaudies seimą”. Rinkimuose gali dalyvauti vienintelė Lietuvos darbo liaudies sąjunga (pervadinta LKP). Rinkimai nedemokratiški, rezultatai klastojami. Iš 79 seimo narių – 58 LKP nariai.
- „Liaudies vyriausybė“ į savo rankas perėmė žiniasklaidos priemones, nutraukė ryšius su Vatikanu, uždraudė kitas partijas bei visuomenines, kultūrines, religines organizacijas.
1940 m. liepos 21-23 d. Liaudies seimo nutarimai:
- Lietuva paskelbta socialistine respublika, valstybė pavadinta Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika (LTSR);
- paprašyta Lietuvą priimti į Sovietų Sąjungos sudėtį;
- žemė, kurios plotas buvo didesnis nei 30 ha, iš ūkininkų buvo atimama. Bežemiai ir mažažemiai galėjo gauti iki 10 ha žemės. Valstybės fonde likusi žemė turėjo būti panaudota kolūkiams kurti. Ūkininkai, turintys po 20-30 ha žemės, buvo laikomi buožėmis ir liaudies priešais. Juos stengtasi sunaikinti triskart padidinant mokesčius, ištremiant į SSRS gilumą. Tik dėl kilusio Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo Lietuvoje nesuspėta įgyvendinti kolektyvizacijos;
- nacionalizuoti bankai ir pramonės įmonės virš 20 darbininkų.
1940 rugpjūčio 3 d. Maskvoje delegacijos vardu J. Paleckis paprašė Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos Lietuvą priimti į Sovietų Sąjungą. Lietuva “įstoja” į Sovietų Sąjungos sudėtį (Lietuvos aneksija).
Aneksija (Inkorporacija) – jėga ar prievarta įvykdytas neteisėtas svetimos teritorijos ar jos dalies prijungimas prie savosios.
Baltarusijos SSR perduoda Lietuvos SSR dalį teritorijų (dalį Vilniaus krašto. Susiformuoja dabartinė Lietuvos pietryčių siena).
Sovietinės Lietuvos valdžios institucijos:
- parlamentas – LTSR Aukščiausioji Taryba,
- vyriausybė – LTSR Liaudies Komisarų taryba (vėliau – Ministrų taryba).
- valdžia sovietų valdomoje Lietuvoje priklausė komunistų partijai, jos centre buvo LKP(b) Centro komitetas. LKP(b) veikė pagal Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) programą ir nurodymus;
Lietuvos sovietizacija:
- Pramonės, bankų, žemės nacionalizacija;
- Įvesta spaudos cenzūra, varžyta bažnyčios veikla;
- Uždrausta politinių partijų ir organizacijų veikla, išskyrus komunistinių;
- Atleidžiami lietuviai valdininkai, skiriami komunistai;
- Represijos prieš ūkininkus, inteligentiją, partijų ir organizacijų vadovus ir narius, karininkus, dvasininkus;
- Iš ūkininkų atimta žemė išdalinta bežemiams;
- Finansų sistemos reforma (litai pakeisti rubliais);
- Bažnyčia atskiriama nuo valstybės;
- Panaikintas mokestis už mokslą, pašalinta tikyba, lotynų kalba, pradėta mokyti SSRS istorijos, SSRS konstitucijos, rusų kalbos.;
- Keičiami karo vadai;
- Lietuvos kariuomenė pertvarkoma į 29 – tą teritorinį šaulių korpusą;
- Įsigalioja sovietiniai įstatymai;
- Uždraustas herbas ir vėliava;
- Pertvarkyta teisėsaugos sistema (vietoj policijos – milicija, likviduota LR teismų sistema, nuo gruodžio 1d. įvesti sovietiniai įstatymai);
- 1940 m. rugpjūčio 25 d. nauja (sovietinė) konstitucija – Liaudies seimas tapo LSSR Aukščiausiąja Taryba, Vyriausybė – Liaudies komisarų taryba, o ministrai – liaudies komisarais.
- Represijas vykdo NKVD;
- 1941 birželio 14 d. pirmas masinis trėmimas iš Lietuvos (20 tūkstančių).
Sovietizacija – SSRS vykdyta politika Lietuvoje – socialistinės sistemos ir komunistinės ideologijos primetimas.
Pasipriešinimas pirmosios sovietizacijos metu:
- Lietuvos Aktyvistų Frontas (LAF). Oficialiai susikuria 1940 lapkričio 17, nors veikė jau vasarą. Tikslas – kovoti su okupacija. Vadovauja buvęs pasiuntinys Vokietijoje Kazys Škirpa;
- boikotai, nepaisymas įvairių draudimų, šventimas religinių švenčių, Liaudies seimo rinkimų boikotas, veikė antikomunistiniai būreliai;
- 1940 m. rugpjūtį mokytojų suvažiavime vietoj internacionalo sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas.
- Lietuvos diplomatai Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, D. Britanijoje, JAV, Argentinoje atsisakė grįžt į Lietuvą);
1941 birželio 22 d. Vokietija užpuola Sovietų Sąjungą. Karo veiksmai iš karto paliečia Lietuvą: ji per savaitę okupuojama vokiečių. Pirmoji sovietinė okupacija baigiasi.
Reklama
Asmenybės, datos ir sąvokos
rodo, kiek kartų asmenybė, data ar sąvoka buvo 2004-2026 m. brandos egzaminų užduotyse; pažymėta tai, kas kartojosi dažniausiai. Blankesnė : kartojosi senesniuose egzaminuose, bet dabartinėje programoje to neradome ir 2025-2026 m. egzaminuose to nebuvo. Paspaudę žymę matysite metus.
Asmenybės 15Chronologija 32Sąvokos 76
1874-1944
lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, kalbininkas, pirmasis Lietuvos prezidentas (1919 m. balandžio 4 d), 1926-1940 Lietuvos diktatorius, į valdžią atėjęs po 1926 gruodžio 17 perversmo.
1878-1953
SSRS diktatorius, Sovietų Sąjungos komunistų partijos generalinis sekretorius 1924-1953, GULAG‘o sistemos, kolektyvizacijos, penkmečių bei industrializacijos autorius SSRS. Lietuvos sovietinės okupacijos iniciatorius, įtraukęs SSRS į Šaltąjį karą.
1882-1954
Lietuvos prozininkas, dramaturgas, lietuvių literatūros klasikas, profesorius, politinis veikėjas. „Žentas“, „Skirgaila“, „Raganius“, apsakymų rinkinio „Šiaudinėj pastogėj“ autorius. Po SSRS ultimatumo 1940 06 17 Liaudies vyriausybėje buvo Ministro pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras.
1882-1967
Lietuvos inžinierius, politinis bei visuomenės veikėjas. Lietuvos Ministras Pirmininkas (1919-1920 ir 1922-1924), finansų, prekybos ir pramonės ministras (1919-1920), užsienio reikalų ministras (1922-1924), Lietuvos atstovas Tautų Sąjungoje (1921). Vienas 1923 metų Klaipėdos sukilimo organizatorių. 1939–1940 m. Lietuvos finansų ministras, bolševikams okupavus Lietuvą, įėjo į „Liaudies vyriausybę“. Perpratęs bolševikų užmačias, pabėgo į Klaipėdą.
1887-1955
teisininkas, politikas, 1939 11 21 – 1940 06 17 paskutinis tarpukario Lietuvos ministras pirmininkas, Prezidentui Antanui Smetonai pasitraukus iš Lietuvos, ėjo prezidento pareigas (1940 06 15 – 1940 06 17)
1889-1945
Vokietijos diktatorius 1933-1945 m., nacionalsocializmo ideologas ir Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos vadovas, sukėlęs Antrąjį pasaulinį karą, įsakęs vykdyti Holokaustą.
1890-1973
Lietuvos kariuomenės generolas Lietuvos, dalyvavęs nepriklausomybės kovose, vienas iš 1926 metų gruodžio 17 dienos perversmo vadovų. Nacių okupacijos metais vadovavo Lietuvos vietinei rinktinei, kovojusiai su komunistiniais partizanais, palaikiusiai tvarką, ginusiai Lietuvą nuo artėjančios Raudonosios armijos.
Viačeslavas Molotovas (Skriabinas)
1890-1986
SSRS valstybės ir Komunistų partijos veikėjas, diplomatas, vienas įtakingiausių J. Stalino patikėtinių. 1939-1949 ir 1953-1957 SSRS užsienio reikalų ministras. 1939 pasirašė sutartį su Vokietija, kurioje slapta susitarė dėl įtakos sferų pasidalijimo Vidurio Europoje (1939 m. rugpjūčio 23 Molotovo-Ribentropo paktas). Dalyvavo Teherano, Jaltos, Potsdamo konferencijose.
1893–1946
Vokietijos užsienio reikalų ministras nuo 1938-1945. 1939 rugpjūčio 23 d. pasirašė Molotovo – Ribentropo paktą, kuris tapo pretekstu SSRS ir Vokietijai pradėti Antrąjį pasaulinį karą. Pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų Niurnbergo karo tribunolo ir 1946 m. pakartas.
1896-1991
nepriklausomos tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministras (1938-1940), LR diplomatas (1922-1940), karininkas, vertėjas.
1898-1953
sovietinis valstybės veikėjas, NKVD viršininko pavaduotojas, diplomatas. 1940 06 15 kaip Maskvos ypatingas įgaliotinis atvyko į Lietuvą. Čia jis turėjo pasirūpinti marionetinės „Liaudies vyriausybės“ sudarymu, Lietuvos inkorporavimu į SSRS.
1899-1953
SSRS NKVD veikėjas, vidaus reikalų liaudies komisaras (1939–1945), vienas pagrindinių trečio-penkto dešimtmečio masinių represijų organizatorių, centrinio partijos komiteto nurodymu organizavo trėmimus, tarp jų ir 1941 bei 1945 metų trėmimus iš Lietuvos. Suimtas, apkaltintas perversmu ir tėvynės išdavimu.
1899-1980
žurnalistas, rašytojas, SSRS valstybės veikėjas, 1940 m. Liaudies vyriausybės ministras pirmininkas ir laikinasis okupuotos Lietuvos prezidentas, prisidėjo prie valstybės aneksavimo. 1940 vadovavo Liaudies seimo delegacijai, vykusiai į Maskvą su prašymu Lietuvą priimti į Sovietų Sąjungą.
1903-1974
Lietuvos komunistų partijos veikėjas, ilgalaikis Lietuvos Komunistų Partijos vadovas (1936–1974 m.), Valstybės saugumo departamento direktorius, vienas pagrindinių trėmimo vykdytojų, LSSR pirmasis sekretorius (1940-1974). Vienintelis lyderis iš visų sovietinių respublikų, išsilaikęs politikoje tiek Stalino, tiek ir N. Chruščiovo bei L. Brežnevo laikais, Socialistinio darbo didvyris. 1975 metais jo vardu pavadintas dabartinis Visagino miestas.
1909-1947
komunistų partijos narys (1940), dalyvavęs Liaudies seimo delegacijoje į Maskvą, vėliau – LTSR AT deputatas, LTSR rašytojų sąjungos pirmininkas, redagavo žurnalą „Pergalė”.
- 1938 03 17Lenkija įteikė Lietuvai ultimatumą, kuriuo pareikalavo užmegzti diplomatinius santykius.
- 1939 01 10priimtas Lietuvos neutralumo įstatymas
- 1939 03 20Vokietijos ultimatumas Lietuvai.
- 1939 03 22Klaipėda perduodama Vokietijai
- 1939 03 23Hitleris apsilankė aneksuotoje Klaipėdoje.
- 1939 08 23pasirašytas Molotovo – Ribentropo paktas ir slapti protokolai.
- 1939 09 01Antrojo pasaulinio karo pradžia (Vokietija užpuola Lenkiją)
- 1939 09 17Sovietų Sąjunga užpuola Lenkiją.
- 1939 09 28pasirašyta Vokietijos ir SSRS sienų ir draugystės sutartis (pakoreaguoti slapti Molotovo-Ribentropo pakto punktai), pagal kurią Lietuva atiteko SSRS.
- 1939 10 10pasirašyta Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartis.
- 1939 10 29Lietuva atgavo Vilniaus kraštą.
- 1939 11 21ministru pirmininku tapo A. Merkys;
- 1940 05 25Lietuvai įteikta nota dėl raudonarmiečių Butajevo, Pisarevo, Šmavgonocevo, Šutovo “dingimo”.
- 1940 06 14Vokietija užėmė Paryžių
- 1940 06 14SSRS ultimatumas Lietuvai.
- 1940 06 15sušauktas paskutinis Nepriklausomos Lietuvos vyriausybės posėdis
- 1940 06 15sovietinė kariuomenė okupavo Lietuvą.
- 1940 06 17V. Dekanozovo pavedimu ministru pirmininku paskirtas J. Paleckis; pirmasis „Liaudies vyriausybės“ posėdis.
- 1940 06 19uždraustos visos lietuviškos politinės partijos ir organizacijos.
- 1940 06 25oficialiai įregistruota LKP.
- 1940 06 28legalizuota Lietuvos komunistinė jaunimo sąjunga;
- 1940 07 01paleistas LR Seimas;
- 1940 07 05paskelbti rinkimai į „Liaudies seimą“; juose dalyvavo tik LKP sudarytas blokas „Lietuvos darbo liaudies sąjunga“;
- 1940 07 14-15vyksta rinkimai į “Liaudies seimą”.
- 1940 07 21„Liaudies seimas“ pradėjo darbą.
- 1940 08 03Lietuva oficialiai įjungta į SSRS (Lietuvos aneksacija)
- 1940 08 25priimta sovietinė stalininė konstitucija; įteisinta Lietuvos okupacija.
- 1940 11 17 – 1941 09 22Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) veikla
- 1941 01 10SSRS iš Vokietijos nusipirko Užnemunę;
- 1941 06 14–18pirmieji SSRS iniciatyva vykdyti trėmimai; ištremti 30485 Lietuvos gyventojai.
- 1941 06 22nacistinė Vokietija paskelbia karą SSRS; į Lietuvą įsiveržė hitlerininkai.
- 1941 06 22sukilimas prieš tarybinius okupantus.
- „Didysis valymas“
- "Didysis valymas" – SSRS laikotarpis, kurio metu įsitvirtino J. Stalino diktatūra (1935-1941). Vien 1937-1938 m. suimta apie 1,5 milijono žmonių, iš jų apie 680 tūkstančių sušaudyta. Svarbiausias Didžiojo valymo vykdytojas buvo NKVD.
- Amerikos lietuvių taryba
- Amerikos lietuvių taryba (ALT) – 1940 m. įkurta JAV lietuvių politinė organizacija, siekusi Lietuvos nepriklausomybės, teikusi moralinę ir materialinę pagalbą Lietuvai, skleidusi apie ją JAV visuomenei teisingą informaciją.
- Aneksija
- vienašališkas ir neteisėtas svetimos valstybės teritorijos ar jos dalies prijungimas prie savosios
- Asmenybės kultas
- reiškinys valstybėje, (dažniausiai autoritarinėje ar totalitarinėje) kuomet yra ypač garbinamas tos šalies vadas.
- Autokratas
- valdovas, turintis neaprėžtą valdžią, vienvaldis.
- Bolševikai
- Rusijos komunistų partijos kitas pavadinimas. Nuo 1903 m. Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos frakcija (greta menševikų), besiremianti marksizmo principais. 1917 m. pasiskelbė atskira politine partija, parengė ir sukėlė Spalio revoliuciją, kuriai vadovavo V. Leninas.
- Bolševizmas
- revoliucinė marksistinė darbininkų judėjimo srovė, susidariusi XX a. pradžioje Rusijoje. Prievartinio kapitalistinės visuomenės pertvarkymo į komunistinę teorija ir praktika.
- Buožė
- terminas, naudotas niekinamai apibūdinti pasiturinčiai gyvenantį valstietį.
- Cenzūra
- spaudos ir kitų visuomenės informavimo priemonių leidybos ir jų platinimo kontrolė, įvertinimas, pakeitimas arba atmetimas pagal tam tikras ideologines dogmas ir nuostatas.
- De facto
- sąlyginis (nevisiškas) naujai susikūrusios valstybės pripažinimas
- De jure
- formalioji (teisinė, pagal įstatymą), oficialioji, viešoji padėtis, situacija, statusas. Viena valstybės ar vyriausybės pripažinimo formų
- Deputatas
- renkamas atstovaujamojo valstybinio valdžios organo narys
- Dezertyras
- asmuo vengiantis atlikti pilietines ar visuomenines pareigas.
- Diktatūra
- neribota vieno asmens ar asmenų grupės (pvz., vienos partijos) valdžia, kuri nėra atsakinga piliečiams ir remiasi karine jėga bei prievartos aparatu.
- Disidentas
- asmuo, oponuojantis vyraujančiai nuomonei, politikai ar struktūrai, nenaudoja smurto ir apsiriboja aktyvia žodine valdžios ar dominuojančios ideologijos kritika, dėl savo veiklos persekiojamas.
- Emisaras
- asmuo, kurį valstybės valdžia ar politinė organizacija siunčia į kitą šalį su slapta misija.
- Fanatizmas
- aklas prisirišimas prie tam tikro tikėjimo, žiaurumas kitatikių atžvilgiu.
- GULAG
- GULAG‘as – vyriausioji tremties stovyklų vadyba XX a. Rusijoje.
- Genocidas
- baudžiamoji veika, padaryta siekiant sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei ar religinei grupei
- Glavlitas
- Vyriausiosios literatūros ir leidyklų reikalų valdybos pavadinimo (rusų k.) santrumpa, SSRS egzistavusi pagrindinė cenzūros institucija, kontroliavusi beveik visas meno sritis.
- Holokaustas
- sistemingas, masinis žydų genocidas, vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais Adolfo Hitlerio vadovaujamų nacių bei jų kolaborantų.
- Industrializacija
- procesas, kurio metu į gamybą diegiamos stambiosios mašinos.
- Inkorporacija
- įjungimas, pavertimas sistemos sudėtine dalimi.
- Išbuožinimas
- procesas, atimantis iš pasiturinčių ūkininkų gamybos priemones ir žemę.
- KGB
- SSRS institucija vykdžiusi žmonių persekiojimą ir represijas.
- Karo stovis
- Karo stovis (karinė padėtis) – politinė teisinė teritorijos padėtis, kai įvedami Karo lauko įstatymai, komendanto valanda, suvaržomos gyventojų teisės, ribojamas jų judėjimas, ribojamas vartojimas.
- Katynės žudynės
- masinės Lenkijos karininkų, policininkų, intelektualų ir civilių belaisvių žudynės, kurias 1940 m. pavasarį miške Rusijoje netoli Smolensko įvykdė NKVD.
- Kolaborantas
- išdavikas, vykdantis svetimos valstybės nurodymus, bendraujantis su okupacine valdžia.
- Kolektyvizacija
- priverstinis žemės atėmimas iš valstiečių ir individualių jų ūkių pertvarkymas į kolūkius ir tarybinius ūkius
- Kolūkis
- Kolūkis (kolektyvinis ūkis, kolchozas) – tarybinė žemės ūkio įmonė, paremta kolektyvinio ūkininkavimo idėja
- Komjaunimas
- Sovietų Sąjungoje gyvavusi komunistinė jaunimo nuo 14 iki 28 metų amžiaus organizacija, kurios narių skiriamieji ženklai – komjaunuolio bilietas, ženkliukas su Lenino atvaizdu ir organizacijos santrumpa (rusų k.).
- Komuna
- 1) kolektyvas, jungiamas bendro gyvenimo, darbo ir turto; 2) Prancūzijoje: mažiausias teritorinis administracinis vienetas; 3) Paryžiaus komuna: 1871 m. Paryžiaus miesto taryba, revoliucinė miesto valdžia.
- Komunistai
- socializmo teorijos šalininkai, pasisakantys už prievartinį žmonių socialinį sulyginimą, panaikinant privačią nuosavybę ir už proletariato diktatūros įvedimą. Ideologai – K. Marksas ir F. Engelsas.
- Komunizmas
- politinė ideologija, kurios tikslas yra sukurti beklasę visuomenę, turinčią gamybos priemonių nuosavybę.
- Koncentracijos stovykla
- genocido arba laikino įkalinimo įstaiga tiems, kuriuos vyriausybė laiko politiškai ir socialiai “svetimais elementais”.
- LKP(b)
- Lietuvos komunistų partija (bolševikai).
- Legalizuotis
- nutraukti pogrindinę veiklą ir pradėti gyventi pagal sovietinius įstatymus.
- Lenino premija
- vienas aukščiausių SSRS valstybinių apdovanojimų už garsiausius mokslo, technikos, literatūros, meno ir architektūros laimėjimus.
- Liaudies seimas
- SSRS nurodymu sudarytas marionetinis Lietuvos parlamentas. Paskelbė Lietuvą sovietų socialistine respublika, priėmė deklaraciją dėl jos priėmimo į SSRS.
- Liaudies vyriausybė
- Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio 17 d. sudaryta Justo Paleckio vyriausybė, kuri vykdė okupacinės valdžios nurodymus. Rugpjūčio pab., sudarius LSSR liaudies komisarų tarybą, nustojo veikusi.
- Lietuvių aktyvistų frontas
- Lietuvių aktyvistų frontas (LAF) – 1940 m. Berlyne įkurta pogrindinė antisovietinė organizacija, kuriai vadovavo Kazys Škirpa. 1941 m. birželį LAF surengė antisovietinį sukilimą Lietuvoje.
- Lietuvos diplomatinė tarnyba
- Nepriklausomos Lietuvos (1918–1940) diplomatinė tarnyba, išlikusi užsienyje iki 1991 m. ir simbolizavusi Lietuvos Respublikos valstybingumo tęstinumą.
- Marksizmas
- pažiūrų visuma, skelbianti istorinę būtinybę pereiti nuo kapitalizmo per socializmą prie komunizmo.
- Mobilizacija
- kariuomenės papildymas ir pertvarkymas į karo meto sudėtį.
- NEP
- naujoji ekonominė politika: Sovietų Rusijos ir SSRS ekonominė politika, vykdyta 1921-1928 m., leidusi ribotą privačią prekybą ir verslą.
- Nacionalizacija
- procesas, kurio metu objektas paverčiamas valstybine nuosavybe.
- Neutralitetas
- valstybės įsipareigojimas nestoti į karines sąjungas ir nesiimti jokių veiksmų, įtraukiančių ją į karą ir toks jos statusas tarptautinėje teisėje.
- Nomenklatūra
- SSRS partinių ir sovietinių valdymo įstaigų vadovaujantieji darbuotojai, sudarę privilegijuotą valdininkų sluoksnį.
- Nota
- oficialus diplomatinis vienos valstybės kreipimasis į kitą, reiškiant pretenzijas, protestą ar informuojant apie kokius nors įvykius ar dalykus (kur kas mažiau griežtas neiultimatumas).
- Okupacija
- laikinas kitos šalies teritorijos užėmimas karine jėga ir faktiškas jos valdymas.
- Patvaldystė
- vieno asmens valdžia, kuri yra nekontroliuojama ir neatsakinga; Rusijoje taip vadintas caro absoliutizmas.
- Penkmečio planas
- liaudies ūkio vystymo planas penkerių metų laikotarpiui, praktikuotas Tarybų Sąjungoje ir didesnėje dalyje socialistinio bloko šalių
- Pionieriai
- Sovietų Sąjungoje gyvavusi komunistinė vaikų nuo 10 iki 14 metų amžiaus organizacija, kurios narių skiriamieji ženklai – trikampis raudonas kaklaraištis, ženkliukas su Lenino atvaizdu ir šūkiu „Visada pasiryžęs“ (rusų k.).
- Plenumas
- partinės, visuomeninės ar valstybinės organizacijos renkamojo vadovaujančiojo organo narių visuotinis susirinkimas, kuriame turi dalyvauti ir balsuoti visi nariai.
- Pretekstas
- tariama priežastis.
- Propaganda
- bendravimo forma, kurios tikslas daryti įtaką bendruomenės požiūriui arba pozicijai, kartojama ir paskleidžiama įvairiomis formomis.
- Protekcionizmas
- valstybės ekonominė politika, kuria saugomos vidaus rinkos nuo užsienio konkurentų arba plečiamos rinkos užsienyje.
- Provokacija
- asmenų, organizacijų atviros pastangos kam nors pakenkti
- Rasizmas
- pažiūros, teigiančios, kad žmonių rasės yra nelygiavertės.
- Rezistentai
- žmonės, kovojantys su okupantais (dažniausiai ginkluota kova)
- SSKP CK Politbiuras
- Sovietų Sąjungos komunistų partijos aukščiausia vadovaujanti institucija. Į Politinį biurą įėjo įtakingiausi SSKP CK nariai.
- SSRS Aukščiausioji Taryba
- aukščiausiasis SSRS valstybinės valdžios organas (parlamentas), iki 1936 – VCIK (Visos Rusijos Centro Vykdomasis komitetas)
- SSRS Liaudies komisarų taryba
- 1917-1946 aukščiausioji vykdomoji ir tvarkomoji valstybės valdžios institucija (vyriausybė), vėliau pertvarkyta į Ministrų Tarybą.
- Socialistinis realizmas
- Sovietų Sąjungos mene viešpatavęs ideologizuotas realizmo variantas, kurio pagrindinis reikalavimas – kad kūriniai padėtų kurti socialistinę (komunistinę) visuomenę. Tai reiškia, kad siekta ne atspindėti, o kurti, simuliuoti tokią tikrovę, kokios reikalavo oficialioji ideologija.
- Socializmas
- ideologija ir politinių teorijų grupė, kurių pagrindinis dėmesys skiriamas teisingam gėrybių paskirstymui tarp visuomenės narių bei visuomeniniam ar valstybiniam gamybos priemonių valdymui; radikaliosios jos srovės teigia, kad reikia panaikinti privatinę nuosavybę, paverčiant ją valstybine, taip užtikrinant visų visuomenės narių lygybę ir gerovę.
- Sovietizacija
- procesas, kurio metu įvedama sovietinė valdžia ir tvarka, prievartinė integracija į SSRS, rusinimas, vykdomi kiti Sovietų Sąjungai būdingi procesai.
- Spaliukai
- Sovietų Sąjungoje gyvavusi komunistinė vaikų nuo 7 iki 9 metų amžiaus organizacija, kurios narių skiriamasis ženklas – ženkliukas su Lenino vaikystėje atvaizdu.
- Stalinizmas
- politinis režimas, besiremiantis Stalino mokymu, kuriam būdinga propagandos gausa diktatoriaus asmenybės kulto formavimui bei aktyvi slaptos policijos veikla visuomenės paklusnumui įtvirtinti.
- Stribai
- civilinių ginkluotų sovietų valdžios būrių, 1944-1954 m. Lietuvoje padėjusių okupantams vykdyti represijas, narys.
- Suverenitetas
- valstybės ar bendruomenės teisė visiškai savarankiškai tvarkyti savo reikalus; visiškas politinis savarankiškumas.
- Teroras
- sistemingas, metodiškas priešininkų bauginimas ir naikinimas smurtu.
- Totalitarizmas
- nedemokratine valdymo forma, kai visa valstybes gyvenimą ir net žmogaus privatų gyvenimą kontroliuoja viena partija ar žmogus, nepripažįsta savo valdžios apribojimo (Antrojo pasaulinio karo metu – SSRS, Vokietija, Italija)
- Ultimatumas
- griežtas valstybės reikalavimas kitai valstybei, kurių nevykdymo atveju grasinama įvairiomis poveikio priemonėmis.
- VKP (b)
- visasąjunginė komunistų partija (bolševikai), 1925 m. pakeistas komunistų partijos pavadinimas.
- Valstietis
- žemės ūkio darbininkas
- Vidaus reikalų liaudies komisariatas
- NKVD: Sovietų Rusijos ir SSRS vidaus reikalų žinyba, nuo 1934 m. perėmusi OGPU politinės policijos funkcijas; vykdė masines represijas, suėmimus ir trėmimus (1946 m. pervadinta MVD).
VBE užduotys šia tema
22 klausimai iš 2004-2026 m. brandos egzaminų, naujausi pirmi. Paspaudę atsidursite prie klausimo egzamino puslapyje, ten jį išspręsite ir pasitikrinsite.
Spręsti temos testą šios temos klausimai kaip vienas testas, su atsakymų tikrinimu
- 2024 m. pagrindinė sesija · 44 kl.Nurodykite pagrindinę D šaltinio mintį ir ją pagrįskite dviem pasirinktomis šio šaltinio detalėmis.
- 2023 m. pagrindinė sesija · 18 kl.Pagal 1939 m. spalio mėn. Lietuvos ir SSRS pasirašytą savitarpio pagalbos sutartį Lietuva:
- 2015 m. pagrindinė sesija · 11 kl.Kuris iš šių reiškinių būdingas ir sovietų, ir nacių okupaciniams režimams Lietuvoje?
- 2015 m. pakartotinė sesija · 50 kl.Apibūdinkite, kaip 1940 m. vasaros įvykiai Lietuvoje vertinami B ir C šaltiniuose. Paaiškinkite, kodėl kiekviename iš jų yra skirtingas vertinimas.
- 2014 m. pagrindinė sesija · 10 kl.Pirmosios sovietinės okupacijos metais (1940–1941 m.):
- 2013 m. pagrindinė sesija · 59 kl.Rašytiniuose šaltiniuose ir karikatūroje atsispindi Lietuvai įteikti ultimatumai. Kelintais metais jie buvo įteikti? Nurodę, ko buvo reikalaujama iš Lietuvos,…
- 2013 m. pagrindinė sesija · 61 kl.Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, paaiškinkite skirtingas kiekvieno ultimatumo priėmimo aplinkybes. Įvertinkite Lietuvos vyriausybės priimtus sprendimus, pateikdami…
- 2011 m. pagrindinė sesija · 35 kl.Kokia bendra tema sieja visus šaltinius (A, B, C ir D)? Pasirinktinai nurodykite dar vieną tinkamą šiai temai praplėsti dokumentą ir jo priėmimo metus.
- 2011 m. pagrindinė sesija · 48 kl.Remdamiesi šaltinio informacija ir žiniomis, paaiškinkite apie kurį Lietuvos XX amžiaus istorijos laikotarpį kalbama šaltinyje D. Nurodykite jo chronologines ribas ir…
- 2010 m. pagrindinė sesija · 24 kl.Kurį iš šių sprendimų 1940 birželio mėn. priėmė Prezidentas A. Smetona pasitraukdamas iš Lietuvos?
Rodyti dar 12
- 2010 m. pagrindinė sesija · 60 kl.Šaltinyje D atsispindi du žemės reformos etapai. Išskirkite šiuos etapus ir nurodykite kiekvieno iš jų esminį bruožą.
- 2010 m. pagrindinė sesija · 61 kl.Palyginę šaltinius B ir D, nurodykite juose atsispindinčių reformų esminį skirtumą.
- 2010 m. pagrindinė sesija · 62 kl.Nurodykite, kokia buvo visuomenės daugumos reakcija į šaltiniuose B ir D aprašytas reformas. Paaiškinkite, kas nulėmė tokią visuomenės reakciją į šias reformas.
- 2010 m. pagrindinė sesija · 63 kl.Kuo šaltinyje B aprašytos žemės reformos politinės aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo šaltiniuose A ir D aprašytų reformų aplinkybių?
- 2010 m. pagrindinė sesija · 64 kl.Palyginę šaltiniuose aprašytas žemės reformas, nurodykite, kuri iš jų buvo sėkmingiausia. Atsakymą pagrįskite dviem argumentais.
- 2009 m. pagrindinė sesija · 6 kl.Pirmosios sovietinės okupacijos metais (1940–1941) buvo:
- 2009 m. pagrindinė sesija · 13 kl.Kuri iš šių institucijų 1940 m. paskelbė Lietuvą Sovietų Socialistine Respublika?
- 2009 m. pagrindinė sesija · 15 kl.Lietuvos vyriausybė 1938 m. su Lenkija užmezgė diplomatinius santykius, nes:
- 2007 m. pagrindinė sesija · 74 kl.Šaltinyje C teigiama, kad Lietuvoje nebuvo „nė vieno totalitarizmo požymio“. Remdamiesi žiniomis, nurodykite tris totalitarizmo požymius ir paaiškinkite, kodėl jie…
- 2005 m. pagrindinė sesija · 28 kl.Kuris iš šių bruožų būdingas 1940–1941 metų Lietuvos sovietizacijai?
- 2005 m. pagrindinė sesija · 30 kl.1938 metų ultimatyvia nota Lenkija siekė:
- 2004 m. pagrindinė sesija · 30 kl.Kuris iš šių reiškinių yra būdingas ir sovietų, ir nacių okupaciniams režimams Lietuvoje?
Klausimai temoms priskirti automatiškai pagal konspekto asmenybes, datas ir sąvokas. Pastebėjote netikslumą?
Papildoma medžiaga
Žemėlapiai ir paveikslai
Pateiktys
Reklama