Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija”

Atskirtųjų lietuvių tautos dalių likimas

Lietuvių tautos ploto siaurėjimo istorijos būvyje Aisčių kiltys ir jų likimas. Kai prasideda pirmosios istoriškos žinios apie Pabaltijo kraštus, aisčius jau matome gyvenant visame jūros pakrašty tarp Vyslos ir Dauguvos, o…
Gediminaičiai: Algirdo ir Kęstučio laikai

Gedimino įpėdiniai Gediminas mirė apie 1341 m. Mirdamas jis paliko 7 sūnus. Jau anksčiau visi jie buvo gavę po sritį. Vyriausias sūnus, Manvydas, valdė Kernavę ir Slanimą, Narimantas — Turovą ir Pinską, Karijotas — Naugarduką…
Gediminaičiai: Jogailos ir Vytauto laikai.

Lenkija prieš Jogailą išrenkant karalium Lenkų valstybė atsirado jau X amž vidury. Bet XII amž. ji suskilo į daugybę mažų kunigaikštysčių, kurių buvo net 23. Vėl iš naujo visą Lenkiją suvienijo…
Gediminaičiai: Vytauto politikos tęsėjų laikotarpis.

Švitrigaila ir jo kovos su Lenkija (1430—1432 m.) Švitrigaila. Vytautui mirus, Lietuvos bajorija savo didžiuoju kunigaikščiu paskelbė jauniausiąjį Jogailos brolį, Švitrigailą. Jogaila (tuo metu jisai buvo Lietuvoje), kurs tikėjosi, kad po…
Gediminaičiai: Vytenio ir Gedimino laikai.

Lietuvos būklė po Traidenio mirties Apie laikotarpį po Traidenio mirties iki Vytenio įsiviešpatavimo (1282—1295 m.) yra likę labai maža žinių. Senosios kronikos mini daug ordino puolimų į Žemaičius ir Aukštaičius,…
Įvedamoji dalis. A. Šapokos „Lietuvos istorija”

Tautos istorija ir jos mokymosi tikslas Istorija yra praeities mokslas. Ji parodo, kaip žmonija gyveno seniau ir kuriuo būdu sukūrė dabartines savo gyvenimo formas. Tad istorija yra kartu ir dabarties…
Kultūrinė ir ekonominė ATR būklė XVIII a. pab.

Jėzuitų ordino panaikinimas ir Edukacinės Komisijos įkūrimas (1773 m.) Edukacinė Komisija. Kaip tik tuo metu, kai susirinko 1773 m. seimas, atėjo popiežiaus bulė, kuria jis uždarė visų pulte puolamą jėzuitų ordiną.…
Kultūriniai ir tikybiniai santykiai XVI amžiuje

Švietimas ir tautiškas susipratimas Švietimas. Nuo Vytauto laikų prie bažnyčių ir vienuolynų Lietuvoje ėmė rastis mokyklų. XV amž. gale ir XVI amž. pradžioje jų dar daugiau atsirado. Bet vis tai buvo…
Latvių tautos kelias

Latviai svetimųjų valdžioje Vokiečių ordino valdžioje. Latviai į vokiečių valdžią pateko tada, kai atskiros jų mažytės valstybėlės dar nebuvo susijungusios į stambesnius vienetus. Ordinas juos pavergė ne iš karto, o ir…
Lietuva carinės Rusijos valdžioje: Lietuvos rusinimas.

Rusų valdžios pažiūros į Lietuvą ir rusinimo politika Jau nuo XVI amž. Maskvos kunigaikščiai, o vėliau carai siekė sujungti savo valdžioje visus rusiškuosius kraštus ir nuolat reiškė pretenzijas į rusiškąsias…
Lietuva carinės Rusijos valdžioje: tautiškasis atgimimas.

Naujoji gadynė Senoji Lietuvos valstybė buvo sukurta grynai lietuviško elemento. Sukūrus valstybę, jos sienos buvo išplėstos į rusiškąsias žemes, ir palengva aiškiai išsiskyrė luomai. Valstybės gynimu ir jos valdymu rūpinosi…
Lietuva carinės Rusijos valdžioje: XIX a. ir sukilimai

Didžiosios Lietuvos kunigaikštijos žemių likimas istorijos būvyje XV amžiuje didžioji Lietuvos kunigaikštija buvo pasiekusi didžiausią savo teritorinį išsiplėtimą. XVI amž. jos sienos žymiai susiaurėjo. Paskutinių Gediminaičių laikais dideli Lietuvos žemių…
Lietuva pereigoje iš pagoniškųjų laikų į krikščioniškuosius

Pagoniškosios Lietuvos kultūros lygio klausimas Skaitydami senuosius, Lietuvą liečiančius raštus, matome, kad juose Lietuva dažniausiai laikoma tamsiu, barbarišku kraštu. Bet tai nenuostabu: visi tie raštai (kronikos) buvo rašomi dažniausiai maldingų…
Lietuva prieš susidarant vieningai valstybei. Aisčiai

Aisčių kiltys ir jų gyvenamosios vietos istorinių laikų pradžioje Pirmosios mus pasiekusios istorinės žinios liudija aisčius jau gyvenus tose pačiose vietose, kur jie gyveno ir vėlesniais, mums gerai žinomais, laikais.…
Lietuviai emigracijoje. Emigracijos pradžia ir centrai. A. Šapokos „Lietuvos istorija”

Emigracijos pradžia Nėra pasauly nė vienos tautos, kurios visi nariai gyventų prie vieno daikto; visada atsiranda dalis, kuri išvyksta ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų svetur. Vieni išvyksta tik kuriam laikui uždarbiauti,…
Lietuviai emigracijoje: JAV lietuviai

Ekonominė Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių būklė Lietuvos išeiviai buvo paprasti kaimo žmonės darbininkai ir smulkūs amatininkai. Įvažiuodami į Ameriką, jie turėjo parodyti 30—50 dolerių. Tai buvo valdžios reikalaujamas laidas, kad…
Lietuviai emigracijoje: Kultūrinė lietuvių išeivių būklė kituose kraštuose

Lietuviai Pietų Amerikoje Pietų Amerikos lietuvių veikimo sunkumai. Po Šiaurės Amerikos, daugiausia lietuvių yra Pietinėje Amerikoje, kur pirmieji lietuviai pateko jau prieš keliasdešimt metų. Bet iš pradžių jų ten buvo labai…
Lietuviai emigracijoje: Lietuvių emigracijos problema.

Emigracijos politika Žmonės į svetimus kraštus paprastai važiuoja dėl to, kad ten gali daugiau užsidirbti ir geriau, negu savo tėviškėje, gyventi. Taigi emigracijos dydis priklauso nuo pragyvenimo šaltinių savo krašte.…
Lietuvos ir Lenkijos artėjimo laikai. Liublino unija

Aleksandro (1492—1506 m.) išrinkimas didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu Kazimiero laikais Lietuvos santykiai su Lenkija buvo labai įtempti. Išrenkant jį didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu, ryšys su Lenkija buvo visiškai nutrauktas; jis buvo atnaujintas…
Lietuvos valstybės kūrimo laikotarpis. Mindaugas ir Kalavijuočių ordinas

Vidaus ir užsienio santykiai valstybei kuriantis Lietuvos vidaus santvarka ir karai su kaimynais prieš įkuriant vieningą valstybę. Valstybė buvo įkurta ne viena diena. Ji buvo kuriama ilgai ir palaipsniui. Valstybei susikurti…
Mažoji Lietuva Vokiečių valdžioje

Kryžiuočių ordino nukariavimai ir jo valstybė Nukariavimai ir sienos. Vokiečių, arba kryžiuočių, ordinas buvo atkviestas apie 1226 m. į Pavyslį kovoti su aisčiais. Iš pradžių jis įsikūrė kairiajame Vyslos krante, o…
Nepriklausomos Lietuvos gyvenimas: Didžiojo karo ir valstybės atstatymo laikotarpis.

Lietuva didžiojo karo pradžioje Karo veiksmai Lietuvoje. Didžiųjų Europos valstybių rungtynių padarinys — didysis karas iš pat pradžios lietuvių gyvenamąjį kraštą pavertė kovų lauku. 1914 m. rugpiūčio mėnesį Vokietija pirmiausia visomis…
Nepriklausomos Lietuvos gyvenimas: Nepriklausomybės kovos.

Krašto gynimo organizavimas Pirmosios vyriausybės sunkenybės. Pirmasis ministerių kabinetas buvo sudarytas ne partijų koalicijos, bet darbo pamatais. Jo programa buvo viešai išdėstyta Valstybės Tarybos posėdyje, lapkričio 14 d. Vilniuje. Tada okupacinę…
Nepriklausomos Lietuvos gyvenimas: Tarptautinių santykių plėtimas

Įstojimas į Tautų Sąjungą ir Lietuvos pripažinimas de jure Nuo Vilniaus konferencijos (1917 m.) laikų Taryba rūpinosi išgauti Lietuvos valstybės pripažinimą. Pati nepriklausomybės paskelbimo formulė (1918.11.16) numatė kreipimąsi į Rusijos.…
Nepriklausomos Lietuvos gyvenimas: Valstybės tvarkymas

Steigiamasis seimas ir konstitucija Laikinė konstitucija. Kai Valstybės Taryba 1918 metų lapkričio mėnesio 2 d. atšaukė Uracho išrinkimą Lietuvos karalium, valdymo formos klausimą ji paliko spręsti steigiamajam seimui. Tą pačią dieną…
Paskutiniai reformų bandymai ir ATR nepriklausomybės galas.

Valstybė po pirmojo padalinimo iki reformuojamojo seimo Rusų priežiūra. Visos padalinime dalyvavusios valstybės kartu, o Rusija dar atskiru seimo patvirtintu aktu gavo teisę kontroliuoti Respublikos vidaus gyvenimą. Daugiausia ta teise ėmė…
Periodas kovos dėl valstybinio Lietuvos savarankiškumo.

Pirmasis tarpuvaldis (1572—1573 m.) Tarpuvaldžio tvarka. Su Zigmantu Augustu pasibaigė Lietuvą ir Lenkiją valdžiusios Gedimino šeimos šaka; liko tik netekėjusi Zigmanto Augusto sesuo, Ona, ir tolimi jo giminės. Liublino unijos aktu,…
Ponų ir bajorijos viešpatavimo laikotarpis. Liublino unija

Liublino unijos atneštieji naujoviškumai Valdovo klausimas. Iki 1569 m. ir faktiškai ir juridiškai Lietuva buvo visiškai nepriklausoma valstybė. Senieji aktai, kuriais ji buvo surišta su Lenkija, jau nebegaliojo. Tiesą sakant, jų…
Priešistorinis laikotarpis. A. Šapokos „Lietuvos istorija”

Pabaltijo ir Lietuvos žemės paviršiaus susiformavimas Žemė, kaip žinome, iš pradžių yra buvusi žėrinti ugninė masė. Ilgainiui, atiduodama šilimą šaltai erdvei, ji vėso ir klojosi pluta. Žemės pluta, nors labai…
Reformų bandymų laikotarpis, Stanislovas Poniatovskis

Europa XVIII amžiuje Valstybės. Po XVII amž. suiručių ir audringų 30 metų karų, Europoje užėjo griežto absoliutizmo periodas. Tai linkmei vadovavo Prancūzija. Ten kieta ministerio kardinolo Rišeljės (Rischelieu, † 1642 m.) ranka, užgniaužusi feodalizmą,…
Valstybės pakrikimo laikai (XVII a. II pus.) – laikotarpio charakteristika

Valstybės pakrikimo laikai Lietuva ir Lenkija. Ilgas 3 Vazų karaliavimo periodas visiškai suartino Lietuvą su Lenkija. Abiejų valstybių bajorijos, bendrai gindamos savo teises nuo karaliaus pasikėsinimų, susigyveno ir pradėjo jaustis sudarančios…
Valstybinė Lietuvos santvarka XVI a. Lietuvos statutai.

Krašto valdymo aparatas iki XVI a. antrosios pusės Didysis kunigaikštis ir jo valdžia. Po Vytauto mirties Lietuvos valdovai visada būdavo renkami. Bet kadangi, pradedant Kazimieru, Lietuvos valdovais visada būdavo išrenkami Jogailos…
Visuomeninė ir ekonominė Lietuvos santvarka XVI a. Valakų reforma

Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės luomai Bajorai buvo aukščiausiasis luomas, turėjęs daugiausia teisių ir mažiausia pareigų. Iš visų pareigų jiems buvo likusi tiktai vienintelė karo prievolė. Kai pagaliau išnyko ir ši prievolė, bajorai…
XVII amžius — pereinamasis laikotarpis. Lietuvos istorija.

Valstybinio Lietuvos gyvenimo pakitimas Lietuvos ir Lenkijos valstybių susigyvenimas. Trys Vazų šeimos karaliai valdė iš viso 80 metų (Zigmantas vienas iškaraliavo net 44 metus). Anksčiau Lietuva jautėsi visiškai atskira valstybė: labai…
Gediminaičiai: Politinė krizė Lietuvoje 1377-1384 m.

Algirdo įpėdinis Jogaila ir jo politika Naujoji Lietuvos politikos linkmė. 1377 m. mirdamas Algirdas savo įpėdiniu paskyrė sūnų Jogailą. Kęstutis, gerbdamas brolio atminimą, Jogailai pripažino Vilnių ir didžiojo kunigaikščio titulą; jis…
Kazimiero laikai (1440-1492 m.) – pereinamasis laikotarpis

Kazimiero išrinkimas didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu (1440 m.) Išrinkimas. Zigmantui žuvus, natūraliu kandidatu į Lietuvos sostą tapo jo sūnus Mykolas; Mykolo šalininkai tuojau ir užėmė žemutinę Vilniaus pilį, Trakus ir Brastą. Žemaičiai…
Valstybė Vazų dinastijos laikais: Zigmantas Vaza (1588-1632)

Zigmanto Vazos elekcija ir naujasis Lietuvos Statutas Elekcija. Steponas Batoras svajojo savo sostą palikti brolėnui Andriui, bet netikėtai miręs nesuspėjo tam tikslui paruošti dirvos. Jam mirus, visi, kurie buvo nepatenkinti tvirta…
Valstybė Vazų dinastijos laikais: Vladislovas Vaza (1632-1648)

Vladislovo asmuo ir elekcija Zigmantas Vaza mirdamas paliko 5 sūnus ir 2 dukteris. Nuo pat valdymo pradžios tėvas buvo pradėjęs rūpintis, kad Lietuvos ir Lenkijos sostai atitektų vienam iš jo…
Valstybė Vazų dinastijos laikais: Jono Kazimiero laikai (1648-1668)

Jonas Kazimieras ir jo elekcija Vladislovas įpėdinių nepaliko. Bet kadangi kraštas jau buvo apsipratęs su Vazų šeima ir į ją žiūrėjo, kaip į savą dinastiją, tai niekas apie kitus kandidatus…
M. K. Višnioveckio ir Jono Sobieskio valdymas (1669-1696)

Mykolas K. Višniaveckis (1669—1673 m.) ir jo elekcija Atsisakius nuo sosto paskutiniam Vazai, nebeliko šeimos, kuri būtų buvusi surišta su Respublikos sostų tradicija. Todėl varžytynės dėl sosto įgavo tokias pat…
Saksų dinastijos laikai (1697—1763)

Augustas II (1697—1733 m.) ir jo elekcija Elekcija po Jono Sobieskio buvo viena iš nešvariausių visoje Respublikos istorijoje: joje viską lėmė papirkimai. Iš daugybės kandidatų (jų buvo net 18) stipriausi…