Lietuva Rusijos imperijos sudėtyje. Nacijų Europos konspektas. (24-35 temos)

D. Lokas (1632-1704) – anglų švietėjas, skelbęs politines idėjas apie tai, kad valdžia turi kilti iš tautos.

I. Niutonas (1664-1727) – anglų fizikas, išradėjas, suformavęs tris jo vardu pavadintus dėsnius.

Š. L. Monteskjė (1689-1755) – prancūzų švietėjas, paskelbęs trijų valdžių principą.

D. Didro (1713-1784) – prancūzų švietėjas enciklopedistas.

I. Kantas (1724-1804) – vokiečių švietėjas, racionalizmo krypties filosofijos pradininkas.

Mozė Mendelsonas (1729-1786) filosofas kvietęs žydus atsisakyti tradicinio gyvenimo būdo ir integruotis į aplinkinę visuomenę

Stanislovas Bonifacas Jundzilas (1761 – 1847) – Lietuvos mokslininkas filosofas, publicistas, botanikas, geologas, botanikos sodo įkūrėjas, VU
profesorius

Dionizas Poška (1764 – 1830) – Žemaičių tautinio sąjūdžio veikėjas, žemaičių vyskupas, iniciavo blaivybės sąjūdį, slaptų mokyklų kūrimą, knygų
gabenimą iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją spaudos draudimo metais.

Adomas Jurgis Čartoriskis (1770 – 1861) – LDK bajoras, didikas, politikas, ATR , Rusijos imperijos ir Lenkijos karalystės valstybės ir karinis
veikėjas.

Klemensas Meternichas (1773-1859) – Austrijos kancleris Vienos kongreso metu; kongreso šeimininkas; pateikęs pagrindinius siūlymus kongrese,
kurių dauguma buvo priimti. Dėl to Europoje įsitvirtinusi tvarka po Vienos kongreso dažnai įvardijama Meternicho sistema.

Liudvikas Rėza (1776 – 1840)– prūsų lietuvių visuomenės veikėjas, lituanistas, tautosakininkas, parengė 2 Lietuviškos Biblijos leidimus,
prisidėjo prie pasaulietinės lietuviškos literatūros puoselėjimo.

Teodoras Narbutas (1784 – 1864) – lietuvių istorikas romantikas, tautosakos ir kultūros tyrinėtojas. Pagrindinis darbas – 9 tomų „Lietuvių
tautos istorija“ (1835–1841).

Joachimas Lelevelis (1786 – 1861) – lenkų istorikas, geografas, pedagogas, Vilniaus, Krokuvos ir Briuselio universitetų profesorius skatinęs
domėtis Lietuvos istorija

Džordžas Noelis Gordonas Baironas, Lordas Baironas (1788-1824) – XIX a. pradžios anglų poetas, vienas iš žymiausių romantizmo ir vienas iš
ryškiausių „pasaulio sielvarto“ poezijos atstovų

Dezideras Chlapovskis (1788–1879) – vienas iš 1831 m. sukilimo Lietuvoje vadų

Antanas Gelgaudas (1792 – 1831) – 1831 m. sukilimo Lietuvoje vadas, brigados generolas.

Pijus IX (1792-1878) – palaimintasis popiežius, Šiuolaikinės Romos teisių ir privilegijų sistemos kūrėjas, vadovavęs 1846-1878, per Italijos
susivienijimą

Simonas Daukantas (1793 – 1864) – Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų. Žemaičių
lietuviškojo sąjudžio narys, „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“ autorius (1822m)

Ferdinandas I (1793-1875) – nuo 1830 m. Vengrijos karalius, 1835–1848 m. Austrijos imperatorius ir Vokietijos sąjungos prezidentas, nuo 1836
m. Čekijos karalius

Mykolas Balinskis (1794 – 1864) – Lietuvos istorikas, publicistas, parašė knygą „Vilniaus miesto istorija“ (1836–1837)

Tomas Zanas (1796-1855) – rašytojas, vienas iš filomatų steigėjų, priklausė Vilniaus masonams, šubravčų draugijoms, buvo ištremtas.

Nikolajus I (1796-1855) – 1825-1855 buvo Rusijos imperatorius, įsakė uždaryti Vilniaus Universitetą. Jis žinomas kaip vienas iš
reakciangiausių Rusijos monarchų.

Michailas Muravjovas (1796– 1866) – Rusijos generalgubernatorius Šiaurės Vakarų kraštui, malšinęs sukilimą Lietuvoje, pradėjęs rusinimo
politiką, pasižymėjo ypatingu žiaurumu, už tai vėliau pramintas „Koriku“.

Francas Šubertas (1797-1828) – austrų kompozitorius, romantinės muzikos pradininkas ir vienas žymiausių šios krypties kompozitorių.

Andrius Sniadeckis (1797-1832); Jonas Sniadeckis (1756 – 1830) – pedagogai dėstę VU

Vilhelmas I (1797-1888) – suvienytos Vokietijos pirmasis imperatorius.

Adomas Mickevičius ( 1798-1855) – lietuvių kilmės lenkų poetas romantikas, poezijai įkvėpimo sėmėsi iš Lietuvos praeities, jo kūryba skatino
tautinį atgimimą; slaptų draugijų VU narys.

Simonas Stanevičius (1799 – 1848) – vienas iškiliausių XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėjų bei rašytojų, labiausiai žinomas savo pasakėčiomis.

Motiejus Valančius (1801-1875) – Žemaičių tautinio sąjūdžio veikėjas, žemaičių vyskupas, iniciavo blaivybės sąjūdį, slaptų mokyklų kūrimą,
knygų gabenimą iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją spaudos draudimo metais.

Ignas Domeika (1802-1889) – Garsus Čiles geologas, mierologas, atrado mineralą

Džuzepė Madzinis (1805-1872) – italų patriotas, filosofas ir politinis veikėjas, vienas iš Italijos suvienijimo lyderių.

D. Garibaldis (1807-1882) – Italijos nacionalinis didvyris, ginkluotų pajėgų, vienijusių Italiją, vadas

Simonas Konarskis (1808 – 1839) – 1830-1831 m. Lenkijos ir Lietuvos sukilimo veikėjas.

K. Kavūras (1810-1861) – Pjemonto – Sardinijos ministras pirmininkas, iniciavęs Italijos suvienijimą, parengęs suvienijimo planą.

Aleksandras II (1812-1881) – Rusijos imperatorius, 1855—1881 m. Įvykdė daug reformų (panaikinta baudžiava, valstiečiai įgavo asmens laisvę,
reformuota švietimo sistema, įvesta visuotinė karinė prievolė ir kt.)

Otas fon Bismarkas (1815-1898) – Prūsijos ir Vokietijos XIX a. politikas, būdamas Prūsijos ministru pirmininku 1862–1890 jis prižiūrėjo
Vokietijos suvienijimą, buvo pramintas „Plieniniu kancleriu“

Viktoras Emanuelis II (1820-1878) – suvienytos Italijos pirmasis karalius.

Zigmantas Sierakauskas (1826-1863) – vienas 1863 m. sukilimo vadų, vėliau pakartas Vilniuje.

Pranciškus Juozapas I (1830-1916) – Austrijos imperatorius, Ferdinando I įpėdinis

K. Kalinauskas (1838-1864) – vienas iš 1863-1864 m. sukilimo vadų.

Jurgis Bielinis (1846-1918) – Lietuvos knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis.

Eduardas Bernšteinas (1850–1932) – revizionizmo autorius.

Petras Vileišis (1851-1926) – Lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, inžinierius, matematikas, politinis veikėjas, laikraščių leidėjas.

Jonas Basanavičius (1851-1927) – lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas svarbiausių nepriklausomybės
siekėjų, mokslininkas, gydytojas.

Georgijus Plechanovas (1856-1918) – Rusijos politinis veikėjas, marksizmo teoretikas ir šalininkas

Vincas Kudirka (1858-1899) – Lietuvos gydytojas, prozininkas, poetas, publicistas, kritikas, vertėjas, varpininkas, laikraščio „Varpas“
redaktorius, vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų. Lietuvos himno autorius.

Teodoras Herclis (1860 – 1904) – žydų visuomenės veikėjas, rašytojas, sionizmo pradininkas.

J. Jablonskis (1860-1930) – Lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, kalbininkas, norminės lietuvių kalbos kūrėjas.

Maironis (1862-1932) – Lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, poetas neoromantikas, katalikų dvasininkas.

K. Grinius (1866-1950) – Lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, varpininkas.

Nikolajus II (1868-1918) – priešpaskutinis Romanovų dinastijos Rusijos caras, valdęs 1894–1917 m.. Nuverstas caras Nikolajus II ir visa jo
šeima buvo bolševikų nužudyti.

Juozas Tumas-Vaižgantas (1869-1933) – Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas,
pedagogas, kunigas.

Vladimiras Iljičius Leninas – (1870-1924) Rusijos revoliucionierius, Bolševikų partijos lyderis, Tarybų Sąjungos įkūrėjas ir pirmasis Tarybų
Sąjungos premjeras, taip pat leninizmo ideologijos pradininkas.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911) – lietuvių kompozitorius, dailininkas, chorvedys, kultūros veikėjas. Lietuvos kultūros veikėjas,
organizuodavo lietuviškų darbų parodas.

A. Žmuidzinavičius (1876-1966) – Lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, Dailės draugijos narys, Lietuvos Trispalvės vienas iš bendraautorių.

S. Kairys (1879-1964) – Lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, socialdemokratų partijos veikėjas.

1776m. – A. Smito ,,Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrimas“
1803m. – VU pavadintas Vilniaus imperatoriškuoju universitetu
1812m. – Masonų organizacija Lietuvoje
1815m. – Įkurta Lenkijos Karalystė, kurios sudėtyje buvo Užnemunė
1815m. – Sukuriama Vokietijos sąjunga
1817–1822m.– Subravčų draugija
1817–1823m. – Filomatų draugija
1817-1823m. – Slaptų studentų organizacijų veikla
1820–1823m. – Filaretų draugija
1822m. – Caras uždraudė ložes, draugijas
1822m. – Daukanto „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“
1826m. – Rusai laimi prieš persus
1827m. – Rusai laimi prieš turkus
1829m. – Stanevičiaus „Dainos Žemaičių“
1830-1831m. – Sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje
1832m. – Nikolajaus I įsakas dėl Vilniaus universiteto uždarymo
1840m. – Lietuvos Statuto panaikinimas. Lietuvoje įsigaliojo Rusijos įstatymai
1845m. – M. Valančius paskiriamas Varnių dvasinės seminarijos rektoriumi
1848m. – Nacionalinis susirinkimas – nepavyko suvienyti Vokietijos
1848m. – K. Markso ir F. Engelso „Komunistų partijos manifestas”
1849m. – Roma tampa Respublika
1850m. – Atnaujinta Vokietijos sąjunga
1853m. – Rusai pralaimi prieš turkus dėl Krymo
1855m. – Lietuvos archeologijos komisija (būrė intelektualus)
1856m. – Aleksandras II ateina į valdžią
1858m. – Rumunijos autonomija
1858-1864m. – Blaivybės brolijų veikla Lietuvoje
1859m. – Įstatymas leidžiantis rusų žydams gyventi kitose gubernijose
1859m. – Išvaduota Lombardija ir Milanas
1859m. – Prancūzijos ir Pjemonto karas prieš Austriją
1860m. – D. Garibaldis perima Sicilija ir Neapolį
1860m. – Rusų žemės pasiekia Ramųjį vandenyną
1861m. – Pirmas Italijos parlamentas
1861m. – Vasario manifestas – caro Aleksandro II paskelbtas baudžiavos panaikinimo dokumentas.
1862m. – O. Bismarkas paskirtas ministru pirmininku
1862m. – Prūsijos kancleriu paskiriamas Oto fon Bismarkas
1863-1864m. – Sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje
1864m. – Rusai įsitvirtina Kaspijos jūros pakrantėj
1864m. – Vilniaus dujų fabrikas
1864m. – Vokietijos ir Danijos karas
1864-1904m. – Uždrausta spausdinti ir įvežti lietuviškas knygas lotynišku raidynu
1866m. – Prūsijos ir Austrijos karas

1867m. – Austrijos-Vengrijos sukūrimas

1867m. – Vengrija gauna Austrijos autonomiją

1868m. – Masinės emigracijos iš Lietuvos į Vakarų Europos ir Amerikos šalis pradžia

1870m. – Galutinis Italijos susivienijimas

1870m.– Prijungta Roma prie Italijos

1870m. – Prūsijos ir Prancūzijos karas, Prancūzija paskelbiama Respublika

1870m. – Vokietijos ir Prancūzijos karas

1871m. – Prancūzija kapituliuoja, sukurta Vokietijos imperija

1871m. – Prancūzijos kapituliacija, Vokietijos imperijos paskelbimas

1872m. – Panevėžyje įsteigtos mokytojų seminarijos

1878m. – Rumunijos nepriklausomybė

1878m. – Serbija ir Bulgarija nepriklausomos

1881m. – „Sionų mylėtojų“ organizacijos Rusijoje

1881m. – Nuo „narodnikų“ bombos miršta Aleksandras II

1883-1886m. – Buvo leidžiamas laikraštis „Aušra“

1885m. – Katalikų žemės pirkimo ribojimas (max 61 ha)

1889-1905m. – Buvo leidžiamas laikraštis „Varpas“

1890m. – „Ūkininkas“ – kaimui skirtas laikraštis

1890m. – Žemaičių ir Lietuvių apžvalga

1892m. – Telefono linija Palanga – Rietavas (Oginskių nuopelnas), pirmoji Lietuvos elektrinė Rietave

1893m. – Kražių bažnyčios gynimas

1894-1897m. – „Sietyno“ draugija platino kontrabandines knygas

1896m. – Lietuvoje susikūrė pirmoji partija – Lietuvos socialdemokratų

1897m. – Bazelio kongresas (nutarimas leidžiantis įkurti žydų valstybę Palestinoj)

1899m. – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“

1902m. – Įsteigta Lietuvos demokratų partija

1903m. – Sukurta Rusijos socialdemokratų darbininkų partija

1904m. – Lietuviškos spaudos draudimo panaikinimas

1904m. – Rusai pralaimi Japonijai

1905m. – Lietuvių suvažiavimas Vilniuje (Didysis Vilniaus seimas)

1905m. – Spalio manifestas – Caro Nikolajaus II paskelbtas manifestas, leidžiantis sušaukti Dūmą, kurti įvairias organizacijas.

1905m. – Žemės ūkio reforma Rusijoje

14 punktų programa

V. Vilsono pasiūlyta Taikos po I pasaulinio karo programa, tapusi taikos sutarčių pagrindu.

Abatas

vienuolyno vadovas, bažnytinėje hierarchijoje prilyginamas vyskupui.

Abolicionizmas

XVIII–XIX a. judėjimas dėl vergijos panaikinimo.

Agrarinė revoliucija

procesai žemės ūkyje, kurių metu buvo įdiegti mechanizmai, pradėtos naudoti mokslo naujovės, vykdoma melioracija ir buvo pasiektas žymus produkto augimas.

Akcija

vertybinis popierius, suteikiantis jos turėtojui teisę gauti dalį akcinės bendrovės pelno (dividendus) ir dalyvauti valdant bendrovę.

Akras

ploto matas kai kuriose šalyse, jis lygus 0,4047 ha.

Aktas

oficialus dokumentas.

Amnestija

visiškas ar dalinis atleidimas nuo teismo paskirtos bausmės

Amunicija

kario aprangos ir ginkluotės reikmenys; taip pat šaudmenys.

Anarchizmas

politinė teorija, teigianti, kad žmonija turi egzistuoti be jokios valdžios, o darnus visuomenės gyvenimas užtikrintas kiekvieno individo atsakomybe prieš kitą individą.

Antisemitizmas

priešiškumas, neapykanta žydams; prieš žydus nukreiptos pažiūros ir veiksmai.

Aristokratas

kilmingas, turtingas, privilegijuoto visuomenės sluoksnio (aristokratijos) atstovas; aristokratai: kilmingųjų (bajorų) giminių atstovai.

Apšviestasis absoliutizmas

absoliutizmas, kai absoliutas valdo, vadovaudamasis švietėjų idėjomis, rekomendacijomis, konsultuojasi su jais svarbias klausimais, vykdo švietėjiškas reformas.

Asignacija

popieriniai pinigai

Atstovų rūmai

Atstovų rūmai (JAV) – JAV Kongreso žemesnieji rūmai.

Autonomija

teisė patiems tvarkytis kurioje nors srityje; ribotas politinis savarankiškumas, kai dalis suvereniteto perleidžiama centrinei valdžiai.

Autoritarizmas

nedemokratinė valdymo forma, kai valstybės pilietinį gyvenimą reguliuoja vienas žmogus ar viena partija (opozicinių partijų veikla uždrausta, nevyksta laisvi rinkimai).

Aušrininkai

Lietuvos Tautinio atgimimo veikėjai, susibūrę apie,,Aušros“ laikraštį, pritarę pagrindinėms,,Aušros“ idėjoms – puoselėti tautines vertybes, žadinti tautą, bet vengti atviro priešinimosi carizmui kaip pavojingo tautos išlikimui.

Bajorai

teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas

Balandžio tezės

bolševikų populistinė programa, kuria siekė laimėti rinkimus Darbininkų ir valstiečių tarybose.

„Banginio ir liūto kova“

"Banginio ir liūto kova” – karas tarp Prancūzijos, kuri buvo pajėgesnė sausumos mūšiuose, ir Didžiosios Britanijos, kuri turėjo galingesnį laivyną.

Barokas

kultūros epocha ir meno kryptis, XVII-XVIII a. I pusėje plitusi Europoje ir Lotynų Amerikoje. Susiformavo Italijoje XVI a. pabaigoje, jos plitimą skatino kontrreformacija. Būdingi puošnūs, ištaigingi, gausiai dekoruoti statiniai, ypač bažnyčios.

Batalionas

karinis dalinys, sudarytas iš kelių kuopų; įeina į pulką ar brigadą.

Baudžiauninkas

valstietis, netekęs asmeninės laisvės ir žemės nuosavybės, priklausantis senjorui, kurio žemėje gyvena.

Baudžiava

teisinė valstiečių padėtis, pagal kurią jie asmeniškai tampa priklausomi nuo savo senjoro; įteisinanti jo senjoro galimybę naudotis valstiečio darbu, turtu ir asmeniu, drausti valstiečiams keisti šeimininką.

Bažnytinė dešimtinė

pelno dešimtadalis, atiduodamas bažnyčiai

Bilis

anglosaksų šalyse: vyriausybės ar parlamento narių pasiūlytas įstatymo projektas; taip pat priimtas įstatymas (pvz., Teisių bilis).

Birža

įstaiga, kurioje perkami ir parduodami vertybiniai popieriai

Blaivininkai

M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio dalyviai, atsisakę vartoti svaigiuosius gėrimus.

Blokada

prievartinis valstybės ar jos dalies izoliavimas, įprastinių ryšių ir veiksmų apribojimas ar nutraukimas.

Bolševikai

Rusijos komunistų partijos kitas pavadinimas. Nuo 1903 m. Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos frakcija (greta menševikų), besiremianti marksizmo principais. 1917 m. pasiskelbė atskira politine partija, parengė ir sukėlė Spalio revoliuciją, kuriai vadovavo V. Leninas.

Brošiūra

nedidelė, dažniausiai 5-48 puslapių, knygelė minkštu viršeliu.

Bundestagas

1) 1815-1866 m. Vokietijos sąjungos centrinis organas, valstybių paskirtų atstovų susirinkimas Frankfurte prie Maino; 2) nuo 1949 m. Vokietijos Federacinės Respublikos parlamentas.

Burbonai

viena žymiausių Europos valdovų dinastijų, su pertraukomis valdžiusi Prancūziją (1589-1792 ir 1814-1830 m.), taip pat Ispaniją ir Neapolį.

Buržuazija

(pranc. bourgeois: miestietis) turtingoji klasė kapitalistinėje visuomenėje: turtingi, dažniausiai miesto gyventojai, naudojantys samdomąjį darbą (kapitalistai, verslininkai).

Cechas

tuo pačiu amatu besiverčiančių miesto amatininkų sąjunga, susikūrusi viduramžiais. Cechas normavo narių kvalifikaciją, darbo laiką, pardavimo vietas, pameistrių skaičių ir gynė jų ekonomines bei politines teises nuo feodalų ir pirklių, vėliau nuo patriciato.

Centralizacija

valdžios, išteklių ar valdymo telkimas į vieną centrą. Viduramžiais centralizuojant valstybę buvo naikinamas feodalų imunitetas ir stiprinama centrinė karaliaus valdžia.

Cenzas

būtina sąlyga (tam tikras turimas turtas, amžius, mokslas, sėslumas) naudotis teisėmis

Cenzūra

spaudos ir kitų visuomenės informavimo priemonių leidybos ir jų platinimo kontrolė, įvertinimas, pakeitimas arba atmetimas pagal tam tikras ideologines dogmas ir nuostatas.

Cholera

ūminė užkrečiamoji žarnyno liga, XIX a. sukėlusi dideles epidemijas Europoje.

Čartizmas

darbininkų judėjimas, kilęs XIX a. I pusėje Didžiojoje Britanijoje, siekęs rinkimų teisės pripažinimo visiems pilnamečiams vyrams.

Dancigo koridorius

Lenkijai priklausanti buvusi Vokietijos teritorija, atskyrusi nuo pagrindinės Vokietijos jos anklavą – Rytprūsius.

Darbininkų ir kareivių tarybos

gatvių valdžia Rusijoje, pagrindinė opozicija Laikinajai vyriausybei.

Daraktorius

slaptosios lietuviškos mokyklos mokytojas XIX a. Lietuvoje, ypač spaudos draudimo metais.

Daugiapolė galių pusiausvyra

tarptautiniai santykiai, kai pasaulyje yra keli lygiaverčiai galių centrai, įtakojantys ar kontroliuojantys tam tikrus regionus.

Dėdė Semas

personifikuotas JAV (ypač jų vyriausybės) simbolis: žilabarzdis vyras su cilindru, apsirengęs JAV vėliavos spalvomis.

Dedikacija

kūrinio pradžioje įrašyti autoriaus žodžiai apie tai, kam ar kieno atminimui jis kūrinį skiria.

Deklaracija

iškilmingas paskelbimas, pareiškimas esminiu klausimu.

Dekretas

valstybės aktas, turintis įstatymo galią.

Demilitarizacija

valstybės ar jos teritorijos dalies nuginklavimas: draudimas turėti karo pramonę, laikyti ginkluotąsias pajėgas ir įtvirtinimus (pvz., Reino srities demilitarizacija pagal Versalio taikos sutartį).

Demilitarizuota zona

zona, kurioje draudžiama laikyti kariuomenę, ginkluotę, vykdyti karines pratybas.

Departamentas

valstybės teritorijos dalis, turinti savo administraciją.Deputatas – renkamas atstovaujamojo valstybinio valdzios organo narys.

Deputatas

renkamas atstovaujamojo valstybinio valdžios organo narys

Dezertyras

asmuo vengiantis atlikti pilietines ar visuomenines pareigas.

Diaspora

už tėvynės ribų gyvenanti tautos dalis; dalies tautos gyvenimas svetur.

Didžioji Vokietija

Vokietija, kurios sudėtyje yra visos vokiškai kalbančios žemės, tame tarpe ir Austrija.

Diktatūra

neribota vieno asmens ar asmenų grupės (pvz., vienos partijos) valdžia, kuri nėra atsakinga piliečiams ir remiasi karine jėga bei prievartos aparatu.

Dinastija

tos pačios giminės valdovų, vienas iš kito paveldinčių sostą, eilė.

Direktorija

Prancūzijos vyriausybė 1795 – 1799 m., nuo kurios pavadinimo kilo ir Prancūzijos respublikos pavadinimas tais metais.

Druskos mokestis

iki 1790 m. Prancūzijoje: mokestis už druską (gabelle), kurį turėjo mokėti kiekvienas žmogus nuo 8 metų; vienas nekenčiamiausių senosios tvarkos mokesčių.

Dualistinė

dvilypė, sudaryta iš dviejų lygiateisių dalių, pvz., dualistinė Austrijos-Vengrijos monarchija (1867-1918 m.).

Duoklė

prievolė žemės ūkio produktais (grūdais, kiaušiniais, paukščiais, gyvuliais ir kt.), kurią valstietis turi atiduoti savo ponui už naudojimąsi žeme.

Dūma

1) XV-XVII a. Rusijoje: bojarų dūma, patariamoji taryba prie valdovo; 2) 1906-1917 m. Valstybės Dūma: renkamas Rusijos imperijos įstatymų leidybos organas su ribotomis teisėmis; 3) nuo 1993 m. Rusijos Federacijos parlamento žemieji rūmai.

Dominija

Didžiosios Britanijos karaliaus valdžią pripažįstanti valstybė.

Dvivaldystė

politinė situacija 1917 m. Rusijoje, kai oficialiosios valdžios veiksmus ribojo, paralyžiavo gatvių valdžios opozicija.

Edukacinė komisija

1773 m. spalio 14 d. įsteigta Abiejų Tautų Respublikos institucija, atsakinga už švietimo sistemą; laikoma pirmąja švietimo ministerija Europoje.

Egzekucija

kūno ar mirties bausmės vykdymas.

Eklektika

meno stilius, kuriam būdingas laisvas įvairių praeities stilių formų jungimas; ypač paplito XIX a. architektūroje.

Ekonomika

tam tikro laiko gamybinių santykių visuma; socialinis mokslas, tiriantis individų elgseną esant nuolatiniam gamybos faktorių trūkumui, tiesiogiai darantį įtaką produkcijai, paskirstymui ir vartojimui, ūkinei veiklai, ūkiui.

Ekspansija

valstybių (dažniausiai imperialistinių) įtakos ir viešpatavimo sferų plėtimas.

Elitas

visuomenės viršūnė, kuriuo nors atžvilgiu (turtu, valdžia, išsilavinimu) išsiskirianti iš kitų.

Emigracija

procesas, kurio metu žmonės išvyksta gyventi svetur.

Erchercogas

Habsburgų dinastijos princų titulas Austrijoje.

Eskadra

didelis karo laivų arba lėktuvų junginys.

Eskortas

ginkluota apsauga, palyda.

Etmonas

kariuomenės vado pareigybė ATR.

Etnosas

žmonių bendrija, kurią sieja gentinė, etninė kilmė.

Fabrikas

didelė mechanizuota pramonės įmonė, gamykla.

Fanatizmas

aklas prisirišimas prie tam tikro tikėjimo, žiaurumas kitatikių atžvilgiu.

Federacija

jungtinė valstybė, sudaryta iš atskirų politinį savarankiškumą turinčių vienetų. Šie vienetai centrinei valdžiai yra perleidę dalį savo suverenių teisių.

Feljanai

Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu (1791 m.) susikūręs politinis klubas, pasisakęs už konstitucinę monarchiją ir atstovavęs stambiosios buržuazijos interesams.

Feminizmas

pažiūros, ideologija, teigianti, kad moterims turi būti pripažintos lygios teisės ir galimybės su vyrais.

Feodalas

feodo valdytojas, senjoras, dvarininkas

Feodalizmas

visuomeninė santvarka viduramžių ir naujųjų amžių pradžioje, paremta vasaline lenine sistema: monarchas perleisdavo feodo (leno) teise žemės ir dalį valdžios vasalams, o pastarieji – žemesniesiems savo vasalams. Feodalai naudojo baudžiavinį darbą.

Feodas

Vakarų Europoje feodalizmo laikais paveldima žemės valda, kurią vasalas gaudavo iš senjoro už karinę ar administracinę tarnybą ir mokesčius.

Filaretai

1820-1823 m. veikusios slaptos Vilniaus universiteto studentų draugijos, susijusios su filomatais, nariai.

Filomatai

1817-1823 m. veikusios slaptos Vilniaus universiteto studentų draugijos nariai (tarp jų A. Mickevičius).

Fortas

įtvirtintas gynybinis statinys, pritaikytas ilgai žiedinei gynybai; kelių fortų žiedas sudarydavo tvirtovę (pvz., Kauno tvirtovė).

Frakcija

parlamento ar kitos renkamos politinės institucijos narių organizacija, kurios pagrindinis tikslas - įgyvendinti politinius tikslus ir interesus.

Frontas

aktyvių karo veiksmų zona.

Generalgubernatorius

aukščiausiasis Rusijos caro (arba D. Britanijos monarcho) pareigūnas tam tikrame krašte, jungęs karinę ir civilinę valdžią (pvz., Vilniaus generalgubernatorius).

Generaliniai luomai

Prancūzijos luomų atstovų susirinkimas, turintis patariamąją teisę karaliui.

Gerilja

partizaninis karas, partizanų karo veiksmai; terminas kilo Ispanijoje kovojant su Napoleono kariuomene, vėliau paplito Lotynų Amerikoje.

Giljotina

Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metais sukurta galvos kirtimo mašina.

Gubernija

administracinis vienetas Rusijoje, įvestas Petro I.

Homstedas

JAV: valstybinės žemės sklypas (apie 65 ha), pagal 1862 m. įstatymą beveik nemokamai suteikiamas naujakuriams, įsipareigojusiems jį dirbti.

Imigracija

procesas, kurio metu į šalį atvyksta gyventi žmonės iš kitų šalių.

Imperializmas

politika; pažiūros, pateisinančios svetimų teritorijų grobimą, valdymą ar bent kontroliavimą savanaudiškais tikslais.

Industrializacija

procesas, kurio metu į gamybą diegiamos stambiosios mašinos.

Infliacija

pinigų vertės kritimas: visuotinis kainų lygio kilimas, kai už tą pačią sumą pinigų galima nusipirkti vis mažiau prekių. Dažnai kyla, kai apyvartoje yra pinigų perteklius.

Invazija

ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į svetimos valstybės teritoriją, dažnai nepaskelbus karo.

Įstatymų leidžiamoji valdžia

valstybinė institucija, turinti teisę leisti įstatymus.

Įstatymų vykdomoji valdžia

valstybinė institucija, vykdanti įstatymus.

Jakobinai

politinė grupuotė Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metais, rėmusi varguomenę ir smulkiuosius savininkus, įvedusi diktatūrą 1793 – 1795 m.

Juodoji Afrika

Afrikos teritorija į pietus nuo Sacharos.

Kancleris

ministras pirmininkas vokiškai kalbančiose šalyse.

Kapitalas

(lot. capitalis: pagrindinis) turimų išteklių (pinigų, gamybos priemonių) visuma, naudojama pelnui gauti; K. Markso teorijoje vertė, duodanti kapitalistui pridedamąją vertę pelno, palūkanų arba rentos pavidalu.

Kapitalizmas

socialinė ekonominė sankloda, kurios pagrindas yra privati nuosavybė, verslo laisvė siekiant pelno, mažas valstybės vaidmuo ekonomikoje. Pagrindinė darbo jėga – samdomas darbas.

Karališkosios komisijos

XIX a. viduryje Anglijoje sudarytos komisijos, tyrusios antisanitarines darbininkų gyvenimo sąlygas, skurdą, moterų ir vaikų darbą šachtose.

Karbonarai

XIX a. pirmojo trečdalio slapta Italijos revoliucinė organizacija, siekusi išvaduoti Italiją nuo svetimšalių valdžios ir ją suvienyti.

Kartelis

tos pačios gamybos šakos įmonių susitarimas dėl kainų, gamybos apimčių ir rinkų pasidalijimo; įmonės išlaiko savarankiškumą.

Karo stovis

Karo stovis (karinė padėtis) – politinė teisinė teritorijos padėtis, kai įvedami Karo lauko įstatymai, komendanto valanda, suvaržomos gyventojų teisės, ribojamas jų judėjimas, ribojamas vartojimas.

Kazokas

laisvasis Ukrainos žemių valstietis.

Ketverių metų seimas

1788-1792 m. veikęs Abiejų Tautų Respublikos seimas, vykdęs valstybės reformas ir priėmęs 1791 m. Gegužės 3-iosios konstituciją.

Ketvirtoji valdžia

politinė žiniasklaida turinti didelę įtaką rinkėjams.

Kirilica

slavų kalboms pritaikytas raidynas, sukurtas pagal graikų raidyną.

Klasicizmas

XVII-XIX a. I pusės Europos literatūros ir meno kryptis, sekusi antikos pavyzdžiais, siekusi aiškumo, harmonijos ir saiko (pvz., Vilniaus katedra).

Knygnešys

Tautinio atgimimo veikėjas, spaudos draudimo metais slapta gabenęs lietuviškas knygas iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją Lietuvą.

Koalicija

valstybių, partijų sąjunga turinti bendrus tikslus.

Kodeksas

1) (lot. codex: knyga) senovinė rankraštinė knyga iš sulankstytų papiruso, pergamento arba popieriaus lakštų; 2) sistemingas įstatymų rinkinys, teisynas (pvz., Napoleono civilinis kodeksas).

Kolonializmas

politika, kurios pagrindinis bruožas - kolonijų grobimas, steigimas.

Komendanto valanda

valdžios potvarkiais nustatytos valandos, nuo kurių iki kurių negalima pasirodyti gatvėje be specialaus leidimo ar neįvykdžius specialių sąlygų.

Komuna

1) kolektyvas, jungiamas bendro gyvenimo, darbo ir turto; 2) Prancūzijoje: mažiausias teritorinis administracinis vienetas; 3) Paryžiaus komuna: 1871 m. Paryžiaus miesto taryba, revoliucinė miesto valdžia.

Komunistai

socializmo teorijos šalininkai, pasisakantys už prievartinį žmonių socialinį sulyginimą, panaikinant privačią nuosavybę ir už proletariato diktatūros įvedimą. Ideologai – K. Marksas ir F. Engelsas.

Koncernas

monopolinis bendrovių susivienijimas nepanaikinantis jų teisinio savarankiškumo

Konfederacija

1) valstybių sąjunga, kurios narės išlaiko savarankiškumą; 2) Abiejų Tautų Respublikoje: ginkluotas bajorų susivienijimas politiniams tikslams siekti, dažnai prieš valdžią.

Konfederatai

1) Abiejų Tautų Respublikoje: luominės ginkluotos politinės sąjungos (konfederacijos) nariai; tarpuvaldžiu konfederacijos vykdydavo valstybės valdžios funkcijas; 2) JAV pilietinio karo metu: atskilusių Pietų valstijų šalininkai.

Kongresas

1) valstybių vadovų ar kitų aukštų pareigūnų suvažiavimas esminiams nutarimams priimti (pvz., Vienos kongresas); 2) JAV: įstatymų leidžiamoji valdžia, parlamentas, kurį sudaro Senatas ir Atstovų rūmai.

Konkordatas

valstybės sutartis su popiežiumi, apibrėžianti Katalikų bažnyčios padėti valstybėje.

Konservatizmas

politinė teorija, teigianti, kad visuomenės gerovė gali būti užtikrinta tik saugant tradicijas ir vertybes, tarp kurių – prigimtinė žmonių nelygybė. Permainos ir reformos gali būti vykdomos tik palaipsniui, nesutrikdžius natūralios visuomenės raidos.

Konstitucija

pagrindinis įstatymas, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises bei nustatantis valdžios šakų tarpusavio santykius ir ryšius.

Konsulas

1) Senovės Romoje: aukščiausias magistratas; kasmet buvo renkami du konsulai, juo tapti buvo galima ne anksčiau kaip 43 m. amžiaus. Konsulai turėjo teisę šaukti senato posėdžius ir tautos susirinkimus, šaukti kariuomenę ir jai vadovauti kare; 2) 1799-1804 m. Prancūzijoje: vienas iš trijų aukščiausių valdžios pareigūnų; pirmasis konsulas Napoleonas Bonapartas turėjo faktiškai neribotą valdžią.

Konsulatas

Napoleono sudaryta Konsulų taryba, valdžiusi Prancūziją 1799 – 1804 m. nuo šios tarybos kilo ir Prancūzijos valdymo pavadinimas tais metais.

Kontinentinė blokada

Napoleono 1806 m. paskelbta politika, draudusi Europos žemynui prekiauti su Didžiąja Britanija.

Kontrabanda

slaptas prekių gabenimas pažeidžiant įstatymus.

Kontribucija

suma, kurią nugalėta valstybė pagal taikos sutartį turi sumokėti nugalėtojai

Konvencija

sutartis, susitarimas.

Konventas

tautos atstovų susirinkimas, suvažiavimas; ypač įstatymų leidybos organas, sušauktas priimti ar pakeisti konstituciją (pvz., 1792-1795 m. Prancūzijos Nacionalinis konventas).

Korupcija

valdininkų papirkinėjimas.

Kukluksklanas

rasistinė organizacija JAV, terorizuojanti juodaodžius ir jų rėmėjus, baltuosius, bendraujančius su juodaodžiais.

Laikinoji vyriausybė

1) vyriausybė, turinti įgaliojimus veikti tik iki tol, kol teisėtu, demokratiniu būdu bus sudaryta nauja vyriausybė; 2) Lietuvoje: 1941 m. birželio 23 d. sukilimo metu sudaryta vyriausybė, kuriai vadovavo Juozas Ambrazevičius. Ji paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją ir siekė atkurti iki 1940 m. birželio 15 d. buvusią tvarką. Naciai realios valdžios jai nesuteikė, 1941 m. rugpjūčio 5 d. ji nustojo veikti. Dėl antisemitinių nuostatų vertinama prieštaringai.

Laikinosios taisyklės

specialūs įstatymai Šiaurės Vakarų krašto gubernijoms, kuriuose buvo numatytos priemonės kraštui surusinti ir sumažinti Katalikų Bažnyčios vaidmenį.

Lažas

prievoliniai baudžiauninkų darbai senjoro ūkyje; feodališkai priklausomo valstiečio darbas senjorui, baudžiavos apraiška.

Lietuvos demokratų partija

1902 m. įkurta liberalių pažiūrų partija (LDP), savo programoje iškėlusi Lietuvos nepriklausomybės siekį.

Lendlortas

D. Britanijoje: stambus žemvaldys, išnuomojantis žemę.

Liaudies komisarų taryba

Rusijos bolševikų diktatūros pradžioje – bolševikinė vyriausybė.

Liberalizmas

politinė teorija, pasisakanti už individo lygybę su kitais individais ir jo laisvę savo turtu bei veikla laisvai konkuruoti su kitu individu. Valstybei paliekamas tik ribotas vaidmuo – teisingumo ir saugumo užtikrinimas.

Liberum veto

teisė vienu balsu,,prieš“ sustabdyti įstatymo svarstymą ar priėmimą.

Linčo teismas

susidorojimas su žmogumi be teismo, dažniausiai mirties bausmė; JAV taikytas juodaodžiams ir juos palaikantiems baltiesiems.

LKDP

Lietuvos krikščionių demokratų partija, XX a. I deš. įkurta konservatyvių pažiūrų politinė partija, siekusi Lietuvos politinio savarankiškumo.

Luditai

darbininkų judėjimo dalyviai, XVIII a. pab. siekę sustabdyti darbininkų atleidinėjimą dėl industrializacijos iš darbo, laužydami mašinas.

Luomas

socialinė grupė, turinti įstatymais ar papročiais nustatytas paveldimas teises, privilegijas ir pareigas.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP)

seniausia Lietuvos politinė partija, įkurta 1896 m. gegužės 1 d. Vilniuje. Pirmoje programoje iškėlė savarankiškos demokratinės Lietuvos respublikos, federaciniais ryšiais susijusios su kaimyninėmis šalimis, idėją; vadovaujasi socialdemokratijos ideologija.

Mameliukai

iš vergų kilę kariai, Egipto sultono rinktinės kariuomenės dalis; 1250-1517 m. patys valdė Egiptą.

Manevrinis karas

situacija frontuose, kai fronto linija nuolat kinta.

Manifestacija

viešas masinis renginys, eisena ar susirinkimas pritarimui ar protestui pareikšti.

Manifestas

iškilmingas valdžios ar kokios nors grupuotės kreipimasis į visuomenę raštu.

Manufaktūra

gamybos būdas ir įmonė, paremta samdomuoju rankų darbu ir darbo pasidalijimu.

Masonai

religinis etinis judėjimas, kilęs švietimo epochoje, siekęs įgyvendinti pagrindines vertybes – dorovinį tobulinimąsi, aukštus moralės principus.

Masinė kultūra

populiarioji kultūra, prieinama ir suprantama plačiam vartotojų ratui.

Mažoji Lietuva

Prūsijos (vėliau Vokietijos) regionas šiaurinėje jos dalyje, kuriame gyveno gausi lietuvių bendruomenė.

Mažoji Vokietija

Vokietija, kurios teritorijoje yra vokiškai kalbančios žemės,, bet nėra Austrijos.

Menševikai

Rusijos socialdemokratai.

Metropolija

1) Senovės Graikijoje: polis (valstybė), iš kurio išvykdavo kolonistai; 2) valstybė savo valdomų užjūrio kolonijų atžvilgiu.

Mesianizmas

pažiūros, teigiančios kurios nors tautos ar valstybės išskirtinį vaidmenį žmonijos istorijoje, civilizacijos raidoje.

Militarizmas

pažiūros, teigiančios, jog karas padeda išspręsti daugelį problemų, remiančios ginklavimąsi, agresyvią užsienio politiką.

Ministrų kabinetas

kitas vyriausybės pavadinimas; ministrų taryba, vadovaujama ministro pirmininko.

Misionierius

dvasininkas, skleidžiantis savo religiją kitų tikėjimų žmonėms, dažnai kitose pasaulio šalyse.

Mobilizacija

kariuomenės papildymas ir pertvarkymas į karo meto sudėtį.

Monarchija

valdymo forma, kurioje valstybės galva yra vienas valdovas.

Monopolija

padėtis rinkoje, kai egzistuoja tik vienas tam tikros prekės ar paslaugos pardavėjas

Nacija

žmonių bendrija, susidariusi bendros istorijos, kalbos, vertybių, paveldo, kultūros, teritorijos pagrindu.

Nacionalinė gvardija

karinės pajėgos sukurtos Prancūzijos nacionalinio susirinkimo 1789 m.

Nacionalizmas

pažiūros, teigiančios, kad didžiausia vertybė yra tautos interesai, o geriausias būdas tautinėms vertybėms apsaugoti – tautinės valstybės sukūrimas

Naktinis sargas

liberalų požiūriu valstybė, kuri prisiima tik viešosios tvarkos, užsienio politikos klausimais.

Naujasis pasaulis

kitas Amerikos (pasaulio dalies) pavadinimas, atsiradęs po Didžiųjų geografinių atradimų.

Oberostas

Vokiečių įkurtas administracinis okupuotų Rusijos vakarinių teritorijų vienetas.

Observatorija

specialiai įrengta įstaiga dangaus kūnams ir reiškiniams stebėti (pvz., Vilniaus universiteto observatorija, įkurta 1753 m.).

Okupacija

laikinas kitos šalies teritorijos užėmimas karine jėga ir faktiškas jos valdymas.

Pacta conventa

karaliaus ir bajorų sutartis ATR, kuria karalius įsipareigoja nepažeisti sutartų bajorų teisių.

Padalijimai

Rusijos, Prūsijos, Austrijos įvykdyti laipsniški ATR teritorijos pasidalijimai, dėl kurių ATR išnyko iš žemėlapio.

Paliaubos

laikinas karo veiksmų sustabdymas kariaujančių šalių susitarimu.

Palivarkas

ūkinis vienetas, dvaras, turintis visas savarankiškas ūkines funkcijas.

Parlamentas

aukščiausias renkamasis įstatymų leidybos ir valstybės valdžios organas

Parlamentarizmas

vienas iš demokratijos požymių, valstybės valdymo sistema, kai demokratiškai renkamas parlamentas yra aukščiausia valdžios institucija valstybėje.

Partija

politinė organizacija, kurios nariai turi panašius įsitikinimus, dalyvauja ar siekia dalyvauti politiniame gyvenime, įgyvendinti bendrą politinį tikslą

Partizaninis karas

karo veiksmai, kai su reguliaria kariuomene arba su valstybe ir visu jos prievartos aparatu (policija, saugumo organai, kariuomenė) ir valdymo organais kariauja nedidelės ar didelės kovotojų (partizanų) grupės, naudojančios partizaninę karo taktiką.

Pelkė

Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu: Nacionalinio konvento deputatų dauguma, neprisijungusi nei prie jakobinų, nei prie žirondistų; centristai.

Peticija

kolektyvinis rašytinis prašymas, įteikiamas valstybės valdžios institucijoms.

Patriotizmas

pažiūros, išreiškiančios meilę, atsidavimą Tėvynei.

Plantacija

stambus žemės ūkis, kuriame auginamos pardavimui skirtos kultūros (medvilnė, tabakas, cukranendrės), dažnai remiantis vergų darbu; iki vergovės panaikinimo buvo paplitęs pietinėse JAV valstijose.

Plebiscitas

1) visuotinis gyventojų balsavimas labai svarbiu politiniu ar valstybiniu, paprastai teritorijos ar santvarkos, klausimu; dažnai rengiamas vykdant tautos apsisprendimo teisę; 2) Senovės Romoje: plebėjų susirinkimo priimtas nutarimas.

Pogromas

kokios nors nacionalinės grupės (paprastai žydų) gyventojų užpuolimas, žudynės, turto naikinimas.

Polonizacija

lenkėjimas, lenkinimas: prievartinis ar savaiminis lenkų kalbos ir kultūros įsigalėjimas nelenkiškose teritorijose ar visuomenės grupėse.

Pozicinis karas

karo veiksmai, kai fronto linija ilgai beveik nekinta, o kariuomenės kovoja iš įtvirtintų pozicijų (apkasų); būdingas Pirmajam pasauliniam karui.

Pramonė

ekonomikos šaka, kurioje mašinos gamina produkciją.

Pramonės perversmas

taip pat pramonės revoliucija: XVIII a. antrojoje pusėje Anglijoje prasidėjęs perėjimas nuo rankų darbo prie mašininės gamybos fabrikuose; industrializacijos epocha, kurios metu įvyko reikšmingi ekonominiai, socialiniai, politiniai ir kultūriniai pokyčiai, sukūrę moderniąją visuomenę.

Prarastoji karta

jaunuolių, išgyvenusių frontą, totalinį karą ir pralaimėjimą, karta, turėjusi gilių socialinių ir psichologinių problemų pokario Europoje.

Pretekstas

tariama priežastis.

Prezidentas

valstybės vadovas; vykdomosios valdžios formuotojas ir pagrindinė vykdomosios valdžios institucija JAV.

Profsąjunga

organizacija, vienijanti tos pačios profesijos dirbančiuosius

Proletariatas

socialinė klasė (grupė), neturinti gamybos priemonių, ir kurios atstovų pagrindinis pragyvenimo būdas – savo darbo jėgos pardavimas.

Proletariato diktatūra

Lenino paskelbtas Sovietinės Rusijos valdymas: valdžia, esą, priklauso proletariatui, kurį atstovauja ir gina Bolševikų partija. Iš tiesų tai komunistinė diktatūra.

Protekcionizmas

valstybės ekonominė politika, kuria saugomos vidaus rinkos nuo užsienio konkurentų arba plečiamos rinkos užsienyje.

Protektoratas

valstybės priklausomybės forma, kai stipresnė valstybė per savo atstovą tvarko silpnesnės šalies užsienio ir dažnai vidaus politiką (pvz., Bohemijos ir Moravijos protektoratas).

Provincija

1) Senovės Romoje: užkariauta ar užimta teritorija už Italijos ribų, kuriai valdyti skirtas vietininkas. Pirmoji provincija, Sicilija, užimta per Pirmąjį pūnų karą; 2) administracinis teritorinis vienetas.

Rada

Ukrainos kazokų taryba, susirinkimas.

Reakcija

pažiūros, vykdoma politika, kuria siekiama sustabdyti bet kokius bandymus keisti valdymą ar vykdyti reformas.

Reichstagas

Vokietijos parlamentas: nuo 1871 m. Vokietijos imperijos, vėliau Veimaro respublikos ir nacistinės Vokietijos; taip pat pastatas Berlyne, kuriame jis posėdžiavo.

Referendumas

visuotinis piliečių balsavimas svarbiu valstybės klausimu, pvz., dėl konstitucijos, jos pataisų ar įstatymo priėmimo ar atmetimo.

Regentas

laikinas valstybės valdytojas vietoj nepilnamečio, sergančio ar nesančio monarcho.

Reglamentas

posėdžio, susirinkimo ar institucijos darbo tvarkos taisyklės.

Reglamentacija

taisyklių nustatymas, griežtas veiklos tvarkos reguliavimas.

Rekrutas

naujokas kariuomenėje, paimtas pagal rekrutų prievolę; Rusijos imperijoje rekrutai ilgai tarnaudavo iki 25 metų.

Rektorius

aukštojo mokslo įstaigos vedėjas, universiteto viršininkas, vadovas.

Rekvizitai

produktų, reikmenų, turto nusavinimas kariuomenės reikmėms.

Reparacijos

karo padarytų nuostolių atlyginimas, kurį pralaimėjusi valstybė moka nugalėtojoms.

Respublika

valstybės valdymo forma, kai valstybės vadovas nėra monarchas, o aukščiausi valdžios organai renkami nustatytam laikui arba sudaromi parlamento; suverenitetas priklauso tautai.

Restauracija

revoliucijos nuverstos monarchijos ar ankstesnės tvarkos atkūrimas (pvz., Burbonų restauracija Prancūzijoje 1814 m.).

Resursai

ištekliai, atsargos

Revanšizmas

pažiūros, teigiančios, kad reikia siekti keršto už pralaimėjimą ir pažeminimą; tarpukariu ypač paplitusios Vokietijoje po pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare.

Revizionizmas

politinė srovė, kilusi iš socializmo. Atsisako kraštutinio reikalavimo vykdyti revoliuciją – siūlo į valdžią eiti rinkimų keliu; atsisako reikalavimo siekti visiškos socialinės lygybės, nacionalizacijos, pasisako už socialiai teisingos visuomenės sukūrimą.

Revoliucija

smarkus, esminis visuomenės, valdymo ar kultūros pasikeitimas, vykstantis daugumos visuomenės pritarimu ar dalyvaujant didžiajai jos daliai; perversmas, kurio metu siekiama pakeisti šalies valdymo formą.

Revoliuciniai demokratai

XIX a. Rusijoje: valstiečių demokratijos gynėjai, valstiečių revoliuciją sieję su utopiniu socializmu (pvz., N. Černyševskis).

Rinkimai

procesas, kurio metu išrenkamos valdžios institucijos.

Rinkimų cenzas

būtina sąlyga, kurią išpildžius, suteikiama teisė dalyvauti rinkimuose.

Rojalistai

karaliaus šalininkai, ypač Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metais.

Romantizmas

meno, mąstymo srovė XIX a. pr., propagavusi asmens, tautos laisvės, dvasingumą, nuoširdumą, aukštinusi praeities didybę, heroizmą.

Rusinimas

procesas, kurio metu prievarta brukama rusų kalba, kultūra ir tautinės vertybės.

Sankiulotai

Prancūzijos miestų varguomenė.

Segregacija

juodaodžių atskyrimas nuo baltųjų.

Seimas

iš bajorų sudaryta ATR valdymo institucija., kurios pagrindinė funkcija – leisti įstatymus.

Senatas

1) Senovės Romoje: aukščiausioji valstybės taryba; 2) JAV ir kai kuriose kitose valstybėse: parlamento aukštesnieji rūmai.

Senjoras

žemės savininkas, feodalas savo baudžiauninkų ir vasalų atžvilgiu.

Separatinė taika

taika, pasirašoma sulaužant įsipareigojimus sąjungininkams, vienašališkai.

Separatizmas

siekimas atsiskirti ir veikti savarankiškai; ypač siekis atskirti dalį valstybės teritorijos ir sukurti atskirą valstybę ar autonomiją.

Sionizmas

ideologija, teigianti, kad žydai turi sukurti savo tautinę valstybę Palestinoje.

Siuzerenas

stambus feodalas, senjoras, neturintis virš savęs kitų senjorų.

Socialdemokratija

politinis judėjimas, kuris remiasi revizionizmo politiniais teiginiais; politinė srovė, reformomis siekianti parlamentinio socializmo. Pradininke laikoma Didžiosios Britanijos Leiboristų partija.

Socialinė utopija

teorija, svajonė galinti padaryti žmones laimingesnius, išvengti blogybių.

Socializmas

ideologija ir politinių teorijų grupė, kurių pagrindinis dėmesys skiriamas teisingam gėrybių paskirstymui tarp visuomenės narių bei visuomeniniam ar valstybiniam gamybos priemonių valdymui; radikaliosios jos srovės teigia, kad reikia panaikinti privatinę nuosavybę, paverčiant ją valstybine, taip užtikrinant visų visuomenės narių lygybę ir gerovę.

Spaudos draudimas

Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikotarpis.

Status quo

(lot. esama padėtis) faktinė padėtis, kurią norima išsaugoti arba atkurti.

Streikas

darbininkų ar tarnautojų kolektyvinis atsisakymas dirbti, kol darbdaviai nepatenkins reikalavimų.

Suverenitetas

valstybės ar bendruomenės teisė visiškai savarankiškai tvarkyti savo reikalus; visiškas politinis savarankiškumas.

Švietimas

visuomeninis kultūrinis sąjūdis, siekęs įdiegti mokslo pasiekimus į kasdienį gyvenimą, ieškojęs būdų, kaip išspręsti žmoniją kankinančias problemas, bėdas ir sukurti kuo laimingesnį žemiškąjį gyvenimą.

Tauta

žmonių bendrija, turinti bendrą istoriją, kilmę, tėvynę, kalbą, papročius, kultūrą ir paveldą.

Tautinė savimonė

žmonių supratimas, kad jie priklauso tam tikrai tautai, ir jos istorijos, kalbos bei kultūros vertybių suvokimas.

Tautinis atgimimas

lietuvių tautos nacionalinio sąjūdžio epocha (XIX a. II pusė), kurios metu subrendo lietuvių tautinė savimonė.

Tautų pavasaris

procesas; laikotarpis, kurio metu plito nacionalizmas, mesianizmas, kūrėsi tautinės valstybės, formavosi tautinė savimonė.

Teisminė valdžia

valdžia, suteikta Teismui, teisingumą įgyvendinančiai institucijai.

Termidoriečiai

Prancūzijos kovento deputatai, kuriuos sudarė žirondistai, buržuazija ir vadinamoji „pelkė“.

Termidoro perversmas

perversmas, kurio metu buvo nuversta jakobinų diktatūra

Teroras

sistemingas, metodiškas priešininkų bauginimas ir naikinimas smurtu.

Tironas

valdovas, valdantis savavališkai ir smurtu; Senovės Graikijoje: valdžią neteisėtai užgrobęs vienvaldys.

Trėmimai

prievartinis gyventojų iškeldinimas į kitą gyvenamąją vietą, dažniausiai – atokią be teisės grįžti.

Trestas

vienos ūkio šakos įmonių susivienijimas, kuriame įmonės praranda savarankiškumą ir pavaldžios bendrai valdybai.

Tribunolas

specialus teismas.

Ultimatumas

griežtas valstybės reikalavimas kitai valstybei, kurių nevykdymo atveju grasinama įvairiomis poveikio priemonėmis.

Unija

dviejų ar daugiau valstybių (dažniausiai monarchijų) sąjunga, susivienijimas.

Unitarinė

(valstybė) sudaranti vientisą visumą, neturinti savarankiškų valstybinių darinių; priešinga federacinei.

Urbanizacija

procesas, kurio metu didėja miestų gyventojų skaičius, formuojasi miestų kultūra, plečiasi miesto įtaka politiniame, ekonominiame, socialiniame, kultūriniame gyvenime.

Utopija

neįvykdomas, nerealus sumanymas, projektas.

Uzurpatorius

asmuo, neteisėtai užgrobęs valdžią arba pasisavinęs svetimas teises.

Užnemunė

lietuviškas regionas dešiniajame Nemuno krante, susidaręs ATR padalijimų metu – ši žemė, priešingai, nei kitos lietuviškos žemės, atiteko Prūsijai; vėliau buvo Varšuvos kunigaikštystės sudėtyje (1807 – 1815 m.),, paskui, kaip sudėtinė Lenkijos karalystės dalis 1815 m. atiteko Rusijai.

Valdžių padalijimo principas

valstybės valdžios galių paskirstymas skirtingoms institucijoms, siekiant apriboti valdžią ir išsaugoti laisvę bei lygybę (Džonas Lokas ir Šarlis Monteskjė), viena iš būtinų sąlygų demokratijai.

Valstietis

žemės ūkio darbininkas

Vandėjos sukilimas

Vandėjos departamente kilęs valstiečių sukilimas prieš revoliuciją

Varpininkai

Lietuvos Tautinio atgimimo veikėjai, susibūrę apie,,Varpo“ laikraštį, pritarę pagrindinėms,,Varpo“ idėjoms – žadinti tautinę savimonę, siekti politinio Lietuvos savarankiškumo.

Vasalas

feodalas ar kitas asmuo, priklausęs nuo senjoro, iš kurio gavo žemės (feodą), prisiekęs jam ištikimybę ir atlikdavęs prievoles, dažniausiai karinę tarnybą.

Vasalo priesaika

iškilmingas aktas, kuriuo vasalas įsipareigodavo būti ištikimas savo senjorui ir jam tarnauti.

Vergas

beteisis žmogus, esantis visiškoje savo šeimininko nuosavybėje.

Vieta po saule

lygiavertės galimybės su kitomis šalimis veikti pasaulinėje prekyboje, investicijose, tarptautinėje politikoje.

Vyriausybė

įstatymų vykdomoji valdžia.

Vokietijos nota Peterburgui

Vokietijos reikalavimas, kad Rusija nesikištų į Austrijos – Vengrijos ir Serbijos nesutarimus, kad neremtų Serbijos.

„Šokantis kongresas“

kitas Vienos kongreso (1814-1815 m.) pavadinimas; taip vadintas dėl gausių pokylių ir balių.

Šovinizmas

pažiūros, perdėtai aukštinančios savo tautą žeminant kitas tautas.

Šubravcai

1817-1822 m. Vilniuje veikusi liberalių pažiūrų inteligentų draugija, satyra kritikavusi visuomenės ydas.

Šventoji sąjunga

įsteigta 1815 m. siekiant garantuoti Vienos kongreso nutarimų laikymąsi.

Žandaras

specialiosios politinės policijos tarnautojas; Rusijos imperijoje žandarai persekiojo politinius priešininkus.

Žemaičių tautinis sąjūdis

romantinis visuomeninis kultūrinis sąjūdis Žemaitijoje, kurio dalyviai didelį dėmesį skyrė Lietuvos istorijai, kalbai, palikimui.

Žirondistai

politinė grupuotė Didžiosios Prancūzijos Revoliucijos metais, pasisakiusi už verslo laisvę, gynusi stambiosios buržua interesus.

Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija

Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu 1789 m. paskelbtas dokumentas, kuriame išdėstytos pagrindinės žmogaus teisės, tapusios pagrindu vėlesniems žmogaus teisių dokumentams.

 

J. Basanavičius su kitais laikraščio leidėjais stengėsi sužadinti tautinę lietuvių savigarbą, savo krašto meilę. Laikraštyje buvo rašoma, jog tauta gyva tol, kol gyva jos kalba. Jame buvo skelbiama, kad atėjo laikas lietuviui prisiminti, jog jis privalo drąsiai jaustis lietuviu.
Jono Basanavičiaus nuopelnai Lietuvai:

• Įkūrė lietuvių mokslo draugiją;
• Jo pastangomis 1905m. buvo sušauktas Didysis Vilniaus seimas;
• 1918m. vasario 16d. 20 Lietuvos Tarybos narių, pirmininkaujant J. Basanavičiui paskelbė Lietuvos nepriklausomybę.

---

1830-1831m. sukilimas prieš Rusiją

Priežastys:

• Noras išsivaduoti iš Rusijos imperijos ir atkurti ATR;
• Caro ketinimas siųsti Lenkijos kariuomenę slopinti revoliucijų Europoje;
• 1830m. revoliucija Prancūzijoje, Belgijos atsiskyrimas nuo Nyderlandų;
• Judėjimas prieš Europos valstybių monarchų įvesta Šventosios sąjungos sistemą;
• Kai kurie vadai siekė baudžiavos panaikinimo;

Sukilimo pralaimėjimo priežastys:

• Neaiški ir konservatyvi sukilimo programa, vadų konservatyvumas;
• Pranašesnės priešo jėgos, nedarnus vadovavimas. Sukilėliai patys gaminosi ginklus, amuniciją ir kitus karinius reikmenis, tik trečdalis turėjo šaunamuosius ginklus;
• Bajorų noras išlaikyti savo privilegijas. Nesugebėta į sukilimą pritraukti visų valstiečių, nes nenorėta naikinti baudžiavos.

---

1863-1864m. sukilimas

1861m. baudžiavos panaikinimo reforma nepatenkino valstiečių. Politinę įtampa kėlė patriotinės manifestacijos su ATR atkūrimo šūkiais. Kūrėsi slaptos organizacijos. Susiformavo dvi sukilimo rengimo grupės: raudonieji ir baltieji.

Sukilimo priežastys:

• 1861m. baudžiavos panaikinimo sąlygos nuvylė valstiečius ir pablogino socialinius reikalus;
• Lietuvoje plėtėsi konspiracinė veikla, kūrėsi slaptosios draugijos, aktyvėjo antirusiška veikla;
• Prasidėjo politinės-religinės manifestacijos raginančios atkurti ATR su 1772m. sienomis;
• Rusų revoliucionierių įtaka;
• Daugelis aukštų Rusijos pareigūnų prastai vykdė nutautinimo politiką, nuolaidžiavo lenkų klausimu;
• Iškilo trilypės federacijos (Lenkija-Lietuva_Rusija) idėja.

Pralaimėjimo priežastys:

1. Sukilėliai buvo prasčiau ginkluoti, kai tuo tarpu rusai buvo sutelkę didesnę ir pajėgesnę armiją;
2. Sukilimui nebuvo tinkamai pasiruošta, vadovybėje vyko nesutaikoma pažiūrų kova. Konservatyvus „baltieji” išsigando valstiečių revoliucijos;
3. Sukilėlių neparėmė užsienio valstybės. Buvo laukiama tarptautinio savanorių būrio, tačiau ekspedicija žlugo.
4. Generalgubernatorius M. Muravjovas karinėmis, politinėmis akcijomis žiauriai slopino sukilimą.

Sukilimo padariniai:

• Didinama rusų žemėvalda, keliami rusų kolonistai;
• Apribota katalikų bažnyčios veikla, sudaromos sąlygos plėstis stačiatikybei;
• Uždraustos draugijos.