Emigracijos pradžia
Skirsniai
Nėra pasauly nė vienos tautos, kurios visi nariai gyventų prie vieno daikto; visada atsiranda dalis, kuri išvyksta ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų svetur. Vieni išvyksta tik kuriam laikui uždarbiauti, o kiti jau niekuomet nebegrįžta į savo kraštą.
Savo tėvų žemėje dabar lietuvių tegyvena apie 3 milijonus (apie 1 milijoną jų yra neišvaduotose Lietuvos žemėse), o išvykusių į svetimus kraštus yra apie 1 milijoną. Tik maža jų dalis tėra artimuose Europos kraštuose; daugumas yra iškeliavę į tolimus užjūrius, ypač į Ameriką. Kada lietuviai pradėjo keltis į svetimus kraštus, sunku susekti. Pirmieji lietuviai išeiviai atsirado jau labai seniai; dar pagoniškaisiais laikais jau vienas kitas lietuvis nusikraustė gyventi į vakarų Europą. Bet tai tebuvo tik atskiri asmens ar atskiros šeimos. Vėliau, kai buvo įvesta baudžiava, bėgo ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų valstiečiai, o kai XVI—XVII amž. prasidėjo tikybinės kovos, bėgo svetur įvairūs sektantai, kuriems Lietuvoje kartais būdavo draudžiama savaip tikėti. Rusams užėmus Lietuvą, ypač po nepavykusių sukilimų pabėgdavo į Vakarus nemaža ir bajorų. Bet visi tokie išeiviai lietuviai nesusiburdavo į draugę: jie vykdavo į įvairiausius kraštus, tūlas iš jų grįždavo atgal, o kiti dažniausiai susiliedavo su vietos gyventojais ir nutausdavo. Visai kitaip virto, kai antroje XIX amž. pusėje prasidėjo gausi valstiečių emigracija.
Panaikinus baudžiavą, visi galėjo vykti, kur tik kam patinka. Kadangi gyvenimas namie tuomet buvo labai vargingas, tad daugelis baudėsi ieškoti geresnių sąlygų svetur. Kaip tik tada pasklido žinia apie geresnį gyvenimą Amerikoje, ir daugumas ėmė plaukti tenai. Pirmieji ten vyko užnemuniečiai (suvalkiečiai), kurie anksčiau buvo atleisti nuo baudžiavos. Netrukus ten pradėjo važiuoti valstiečiai ir iš visos Lietuvos, — ypatingai po 1867 ir 1868 m. nederliaus, po kurio prasidėjo badas. Nuo to laiko lietuvių skaičius Amerikoje ėmė augte augti. Vieni ten vyko, slapstydamiesi nuo kariuomenės, kiti, slėpdamiesi nuo rusų persekiojimų už platinimą lietuviškų knygų ir t. t., tačiau daugumas ten ieškojo geresnio gyvenimo. Tai buvo dažniausiai bežemiai ir mažažemiai. Neretai siųsdavo savo sūnus svetur uždarbiauti ir pasiturintieji ūkininkai. Kai kurie iš jų važiuodavo į Rusijos miestus arba į kaimynę Rygą, kai kurie patekdavo į kitus kraštus, bet daugumas vis dėlto vyko į Šiaurinę Ameriką, t. y. į Jungtines Amerikos Valstybes, o iš dalies į Kanadą. Tuo būdu jau prieš didįjįkarą lietuvių buvo paplitusių po visą pasaulį; bet gausiau susibūrusių tebuvo tik Šiaurinėje Amerikoje. Naujoji pokarinė emigracijos banga daugelį lietuvių nubloškė į Pietinę Ameriką.
Lietuviai Šiaurinėje Amerikoje
Kiek lietuvių dabar yra Šiaurinėje Amerikoje, sunku tiksliai nustatyti: kiek išvykdavo iš Lietuvos, niekas nekotroliavo, kiek atvykdavo į Ameriką, iš pradžių taip pat nebuvo žymima. Iki 1899 m. visus įvažiuojančius lietuvius Amerikoje žymėdavo rusais. Nuo 1899 m. lietuviai ir latviai buvo skyrium žymimi, tačiau daugelis nesusipratusių lietuvių ir tuomet dar buvo žymimi lenkais arba rusais. Tuo būdu tiksliai negalima nustatyti, kiek jų atvyko net po 1899 m. Nuo 1921 m. įvažiavimas į J. Amerikos Valstybes yra suvaržytas, ir dabar ten maža be-atvyksta iš Lietuvos. Bet užtat prieš didįjį karą ten yra išvykę bent po keletą iš kiekvieno mūsų kaimo. Reta lietuvių šeima neturi ten giminių ar pažįstamų. Visus duomenis suėmus, apskaičiuojama, kad visose Jungtinėse Amerikos Valstybėse dabar gyvena apie 700.000—800.000 lietuvių. Dalis jų yra atvykę iš Lietuvos, o kita dalis yra gimę ten pat, Amerikoje.
Daugumas lietuvių Amerikoje gyvena miestuose; žemės darbu jų verčiasi tik maža dalelė. Kai kuriuose miestuose lietuvių gana apstu — bent po 10.000 (Worcestery, Mass.; Clevelande, Ohio), kitur po 15.000 (Filadelfijoj, Detroite, Pittsburge), Naujorke (New Jork) jų yra apie 30.000, o Čikagoje (Chicago) net apie 100.000, t. y. beveik tiek pat, kiek ir Kaune. Be to, kai kuriose Amerikos srityse yra mažesnių miestų bei miestelių, kur lietuvių yra arti pusės visų gyventojų. Todėl tokiuose miestuose dažnai lietuviai patenka net į savivaldybės organus. Taip antai, 1923 m. Westwileje (Illinois štate) renkant burmistrą net nebuvo kito kandidato, kaip tik du lietuviai.
Tačiau ne visose J. Amerikos Valstybių srityse lietuvių yra vienodai. Daugiausia jų yra Pensilvanijos ir Ilinojaus valstybėse (štatuose), — trikampyje tarp Bostono, Baltimores ir Čikagos miestų.
Lietuviai Pietinėje Amerikoje
ki didžiojo karo beveik visi lietuviai išeiviai važiuodavo į Šiaurinę Ameriką ir į Rusijos miestus. Po karo daugumas išeivių grįžo iš Rusijos kartu su karo pabėgėliais. Pirmaisiais nepriklausomybės metais daugelis grįžo ir iš Amerikos. Nemaža jų apsigyveno Lietuvoje, bet kiti vėl sugrįžo atgal į Ameriką. Pasunkėjus gyvenimui, nuo 1921 m. J. Amerikos Valstybės labai suvaržė įvažiavimą. O kaip tik tuo metu, aprimus Lietuvos vidaus gyvenimui, atsirado laisvų rankų, norinčių rasti darbo svetur. Negalėdami įvažiuoti į J. Amerikos Valstybes, daugumas keliavo į Kanadą, iš kur tikėjosi slapta įsigauti į J. Amerikos Valstybes, o kiti išsibaudė į pietų Amerikos kraštus. Ypatingai daug lietuvių atvyko į Braziliją. Kadangi Pietinėje Amerikoje dar tebėra daug neišnaudotos žemės, tai tenykštės valstybės ėmė masinti į save žmones. Taip antai, 1925 m. Brazilijos parlamentas nutarė atlyginti laivų bendrovėms visas emigrantų pervežamąsias išlaidas. Bendrovės tuojau įkūrė savo agentūras visuose kraštuose ir per kelerius metus nugabeno į Braziliją 100.000 su viršum europiečių (mat, daug atsirado norinčių veltui važiuoti). Jų tarpe buvo ir keliolika tūkstančių lietuvių. Be laivų bendrovių nuvežtųjų, atvyko dar daug lietuvių ir savo lėšomis, ir dabar Brazilijoje lietuvių bus apie 50.000, nors prieš dešimtį metų jų ten labai maža tebuvo.
Tuo pat metu, kai augo emigracija į Braziliją, daug lietuvių važiavo ir į Argentiną, Urugvajų ir į kitus Pietinės Amerikos kraštus. Tuo būdu Argentinoje lietuvių dabar skaitoma apie 30.000, Urugvajuje — apie 10.000 (kitur mažiau).
Pietų Amerikoje lietuviai irgi labai neišsisklaidė; jie čia susibūrė apie kai kuriuos didžiuosius miestus, kur klimatas palankesnis (mat, didžiosios P. Amerikos dalies klimatas tropiškas, lietuvių sveikatai netinkamas). Didžiausias lietuvių centras Brazilijoje yra Sao Paulo miestas ir jo apylinkės, Argentinoje — Buenos Airės ir Rosario miestai.
Lietuviai kituose pasaulio kraštuose
Jungtinėse Amerikos Valstybėse ir Pietų Amerikoje lietuvių emigrantų yra daugiausia. Bet jų yra ir kitose šalyse. Taip antai, jau nuo seno apie 10.000 lietuvių yra Kanadoje, apie 2.000 Afrikoje (daugiausia Pietų Afrikoje), apie 1.000 Australijoje, apie 20.000 Anglijoje ir Škotijoje. Nemaža jų yra ir Latvijoje (Rygoje, Jelgavoje, Liepojoje), yra nuo senų laikų likusių Rusijoje, yra po truputį ir visose kitose šalyse. Iš viso svetur gyvenančių lietuvių yra apie 1 milijoną. Tie, kurie yra išsiblaškę po pasaulį mažais būreliais, savo istorijos negalėjo turėti, bet užtat gausingi Amerikos lietuviai išeiviai turi savo praeitį. Be to, jie turėjo didelę įtaką ir pačiai Lietuvai.
