Pramonės perversmo konspektas

XIX a. istorija labiausiai įtakota XVIII a. pab. Anglijoje prasidėjusios pramonės revoliucijos. Iš čia ji plito į Vakarų Europą, paskui pasiekė JAV, Japoniją, Rusiją. Pasaulyje. Pramonės revoliuciją lydėjo agrarinė revoliucija. Šių revoliucijų metais įvyko svarbiausi buities ir gyvenimo pokyčiai, urbanizacija, formavosi politinės srovės bei teorijos, prasidėjo darbininkų judėjimas. 1830 m. prieš reakciją ir absoliutizmą Europoje kilo politinių revoliucijų banga. Jos rezultatas – daug kur pradėjo formuotis parlamentarizmas. Europoje stebimas partijų atsiradimas. 1848-1849 m. nauja revoliucijų banga Europoje kėlė ne tik ekonominius, politinius reikalavimus vyriausybėms, bet buvo iškelta ir tautų apsisprendimo teisė. XIX a. vid. sustiprėjo moterų kova už politines teises, stebimos moterų emancipacijos užuomazgos. XIX a. antra pusė vadinama Tautų pavasariu – šiuo laikotarpiu vyko nepriklausomų valstybių kūrimasis Balkanuose; Italijos vienijimo procesas; Vatikano įkūrimas (XIX a. XVII – VIII deš. sandūra); Prūsijos karai vienijant Vokietiją; Austrijos tautų nacionaliniai sąjūdžiai ir Austrijos- Vengrijos paskelbimas (XIX a. VII deš.); Vokietijos suvienijimas (1871 m.); sionizmo judėjimas. Pramonės revoliucija XIX a. vid. pasiekė ir JAV. Kilusi aukso karštinė vertė naikinti vergovę pietinėse valstijose. Tais sukėlė JAV Pilietinį karą. (1861 – 1865 m.). po jo vergovė buvo panaikinta. Vėliau pramonės revoliucija pasiekė Rusiją: tik XIX a. vid. šioje šalyje pravestos reformos, 1861 m. panaikinta baudžiava. Tai atvėrė šalį pramonės revoliucijai. Paskui ją sekė pramonės revoliucijos įtakoti pokyčiai: tautiniai sąjūdžiai, darbininkų judėjimas. 1905m. Rusijoje kilo revoliucija. Jos pradžia – Kruvinasis sekmadienis. Rezultatas – Spalio manifestas, kuriuo caras pasižadėjo šaukti Dūmą. Pramonės revoliucijos metais išaugo žaliavų poreikis. Tai viena imperialistinės politikos, priežasčių. XIX a. pab. pramoninės Europos valstybės, JAV, Japonijos, Rusijos valstybės virto kolonijinėmis imperijomis. Kova dėl kolonijų didino įtampą, skatino ginklavimosi varžybas. Svarbūs mokslo ir technikos pasiekimai brandino militaristines nuotaikas. XIX a. IX deš. buvo sukurtas Trilypės karinis blokas, kaip atsakas ja XX a. I deš. buvo sukurtas Antantės karinis blokas. Europa ruošėsi karui. Kultūriniame gyvenime XIX a. pr. Europoje prasidėjo romantizmo sąjūdis. Urbanizacija vertė keisti miestų gyvenimo, buities, higienos įpročius, plėtoti ir finansuoti medicinos mokslą. Pramoninė gamyba leido sparčiai pritaikyti mokslo išradimus buities reikmenų gamybai. XIX a. II pusėje pradėta naudoti elektra bei ją naudojantys prietaisai. Vystėsi susisiekimo, komunikacijų technika. Darbininkų judėjimo iškovojimai sudarė prielaidas masinei kultūrai susiformuoti. XIX a. pab. išpopuliarėjo sportas, atgimė olimpinis judėjimas.

Pramonės perversmas (revoliucija)

Pramonės perversmas – tai XVIII a.  vid  – XIX a. 8 deš. Europos ir Šiaurės Amerikos ūkiniai pokyčiai. Prasidėjo XVIII a. 7-ame deš. Anglijoje (trijose pramonės šakose: tekstilės, metalurgijos ir energetikos). Auga pramonė, nuo manufaktūrų pereinama prie fabrikų, padaryta daug išradimų. Anglija tampa „Pasaulio dirbtuve“. (stiprus laivynas, daug akmens anglies, pakankamai darbo jėgos, plati užsienio rinka, daug laisvo kapitalo). Prielaidos:

1. laisvas kapitalas (pinigai, gauti iš kolonijų ir t.t.);
2. laisvai samdomi darbininkai (buvę baudžiauninkai);
3. technikos išradimai;
4. išaugę žmonių poreikiai;

Mokslo ir technikos naujovės:

1. Mechaninės verpimo (1767 m.) ir audimo staklės (1785 m.).
2. Garo mašina (išranda Dž. Vatas) (1769 m.) – energetikos pagrindas.
3. Naujos metalų lydimo krosnys, naudoja akmens anglį. Platus metalo panaudojimas.
4. Naujos susisiekimo priemonės :
   1. garlaivis 1807 m.
   2. garvežys 1815 m.
   3. pirmoji geležinkelio linija 1825 m. (Anglija)

Iš Anglijos, pramonės perversmas plinta pirmiausia į JAV ir Prancūziją (po suvienijimo 1871 m. ir Vokietijoje). Pramonės perversmo padariniai:

1. Sparčiai auga miestai (Anglijoje 1850m. – 50% – 50% (kaimas – miestas)).
2. Turtėja fabrikų savininkai – kapitalistai (buržuazija). Didėja jų vaidmuo visuomenės gyvenime. Buržuazija (kapitalistai) – naujas visuomenės sluoksnis, reikalauja verslo laisvės ir politinių teisių.
3. Atsiranda naujos ideologijos (politinė doktrinos): buržuazijos – liberalizmas, darbininkų – socializmas, senosios visuomenės atstovų – bajorijos, dvasininkų – konservatizmas.
4. Daugėja samdomųjų darbininkų (proletariatas). Jų padėtis prasta (darbo diena – neribota, darbo sąlygos – blogos, vieno darbo užmokesčio nepakanka pragyventi.
5. Imta išnaudoti moterų ir vaikų darbą (mažesni atlyginimai).
6. Auga gyventojų skaičius (skiepai, higiena, geresnis maistas). Demografinis sprogimas.
7. Gyventojų migracija (ypač į JAV).
8. Industrializacija (nuo manufaktūrų (naudotas rankų darbas) prie fabrikų (naudota mašininė gamyba)).
9. Kova už moterų lygiateisiškumą (už socialines ir politines teises). Reikalauta socialinės lygybės su vyrais (vienodas atlyginimas, socialinės garantijos), rinkimų teisės.
10. Europa ima ryškiai dominuoti pasaulyje, paspartėja kolonijų grobimas (imperializmas).

Pramonės perversmas.

Pramonės perversmu vadinami ūkinio Europos ir Šiaurės Amerikos gyvenimo pokyčiai (pramonės augimas, fabrikinės gamybos atsiradimas ir įsitvirtinimas, mašininės gamybos įsigalėjimas), vykę nuo XVIII a. pab iki XIX a. 8 deš. Pirmą kartą šią savoką 1845 m. pavartojo Frydrichas Engelsas. (Požymis – mašinos naudojamos mašinų gamyboje) Industrializacija – stambiosios mašininės gamybos kūrimas, jos dalies didėjimas ūkyje. Pramonės perversmas prasidėjo XVIII a. pab. Didžiojoje Britanijoje. Antroji industrializacijos banga iškėlė Vokietiją ir JAV. Trečioji industrializacijos banga palietė Italiją, Rusiją, Skandinavijos ir kitas Europos ir Azijos valstybes. Kad įvyktų pramonės perversmas, reikia:

1. kapitalo (nuosavybės, kuri duotų pelno naudojant samdomą darbo jėgą);
2. laisvos darbo jėgos;
3. paklausos;
4. technologijų;

Mokslo ir technikos išradimai: 1767 m. sukonstruota verpimo mašina. 1769 m. išrasta garo mašina (Vatas). 1785 m. sukonstruotos audimo staklės. 1807 m. sukonstruotas garlaivis. 1815 m. išrastas garu varomas garvežys (Stefensonas). 1825 m. nutiestas pirmasis geležinkelis. 1853 m. Londone nutiestas pirmasis požeminis geležinkelis. Pramonės perversmo Didžiojoje Britanijoje prielaidos:

• stiprus prekybos laivynas leido įsivežti žaliavų iš visų pasaulio šalių; jūrų transportas buvo patogiausia priemonė prekėms gabenti;
• šalyje buvo gausu akmens anglių, reikalingų garo mašinoms;
• gyventojų prieaugis ir pokyčiai žemės ūkyje garantavo darbo jėgą;
• plati užsienio rinka;
• dideles pajamas davė prekyba, laivininkystė, žemės ūkis ir kolonijos;
• dvarininkai palaikė ryšius su verslininkais ir pramonės savininkais; didikai užsiėmė ir pramonine veikla;
• anksčiau nei kitur ėmė irti luominė visuomenė; vis svarbiau buvo turėti kapitalo (ne kilmę);
• anglikonų ir puritonų tikėjimas skatino lėšas taupyti ir investuoti į verslą (kitaip nei Kinijoje konfucionizmas: jis skatino pinigus aukoti vargšams ir nesistengti praturtėti);

Pramonės perversmo padariniai:

1. Socialiniai:
   1. spartus senų miestų augimas ir naujų (apie gamyklas ir fabrikus) kūrimasis;
   2. miesto gyventojų gausėjimas (urbanizacija);
   3. susiformavo 2 nauji visuomenės sluoksniai:
      • kapitalistai (buržuazija) – jų vaidmuo politiniame ir visuomeniniame gyvenime darėsi vis svarbesnis;
      • proletarai (darbininkai);
   4. susiklostė vadinamasis vidurinysis sluoksnis (tarnautojai, menininkai, gydytojai, advokatai ir pan.), jie stengėsi atsiriboti nuo darbininkų;
   5. keitėsi miesto gyventojų buitis:
      • atsirado kanalizacija, vandentiekis;
      • daugiau dėmesio imta skirti mitybos papročiams ir kokybei, pradėtos steigti viešojo maitinimo įstaigos;
      • pažanga higienos srityje (vandentiekis, kanalizacija, prausimasis);
      • ėmė keistis mada;
   6. dėl medicinos pažangos mažėjo vaikų mirtingumas, ilgėjo gyvenimo trukmė, augo gyventojų skaičius:
      • 1796 m. išrasti skiepai;
      • 1841 m. išrasta narkozė;
      • pradėta klinikiškai stebėti ligonius ir užrašinėti stebėjimų duomenis;
   7. padaugėjus gyventojų prasidėjo gyventojų migracija (iš kaimo į miestą, į kitas šalis ir žemynus (ypač į JAV));
   8. susiformavo „mažoji šeima“: sudarė tik tėvai ir vaikai;
   9. ėmus kelti lyčių lygiateisiškumo idėją, prasidėjo feministinis judėjimas (už vienodą darbą, vienodas atlyginimas);
2. Ekonominiai:
   1. ekonominė plėtra vyksta netolygiai: maždaug nuo 1850 m. periodiškai kyla perprodukcijos krizės, išryškėja šalių ūkinio gyvenimo skirtybės (sustiprėja JAV, Vokietija, o Didžioji Britanija praranda turėtas pozicijas);
   2. mokslo ir technikos naujovės imamos naudoti žemės ūkyje:
      • įvairioms augalų ligoms įveikti, augalų ir gyvulių selekcijai patobulinti (Mendelio paveldėjimo dėsnis);
      • darbams mechanizuoti;
      • derlingumui padidinti (cheminės trąšos);
      • prasideda žemės ūkio specializacija, susiformuoja komercinis žemės ūkis;
   3. mokslo ir technikos išradimus pradėta naudoti karyboje, ypač sustipėjo Europos pozicijos pasaulyje;

Tolesni mokslo ir technikos išradimai: Nuo XIX a. vid. kaip energijos šaltiniai pradėtos naudoti nafta ir elektra. 1843 m. išrandamas telegrafas. 1856 m. užpatentuotas konvejerinis gamybos būdas. 1860 m. išrandamas vidaus degimo variklis. 1867 m. Alfredas Nobelis išrado dinamitą. 1870 m. sukostruota dinama, paverčianti garo vandens energiją elektra. 1876 m. išrandamas telefonas. 1879 m. Tomas Alva Edisonas išranda elektros lemputę. Industrializacijos stadijos:

1. XVIII a. pab-XIX a. pr. – fabrikinė ir mašininė gamyba, naudojanti garo ir vandens energiją; industrializacija prasideda Didžiojoje Britanijoje, vėliau išsiplečia Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje ir JAV;
2. 1840-1860 m. – išplinta geležinkelių transportas, ekonomiškai sustiprėja Vokietija;
3. XIX a. pab – pramonės augimą skatina nebe geležis ir anglys, o elektra ir benzinas, prasideda pramonės augimas Japonijoje;

Kapitalizmo raida Europoje XIX a.

Pramonės perversmas – tai perėjimas nuo rankų darbo prie mašinų, nuo manufaktūrinės gamybos prie fabrikinės. Pramoninis perversmas prasidėjo XVIII a. 7 deš. Iki XIX a. I p. Išplito visoje Europoje. Pramonės perversmas visiškai pakeitė pagrindines to meto pramonės šakas – metalurgiją, energetiką ir tekstilę. Pramonės perversmo pusės:

• Techninė – naujų mašinų ir patobulinimų sukūrimas ir jų panaudojimas gamyboje;
• Visuomeninė – naujų visuomenės klasių – kapitalistinių ir samdomųjų darbininkų atsiradimas;

1767 m. verpimo mašinos išradimas; 1769 m. Vatas išrado garo mašiną; 1796 m. skiepų išradimas; 1825 m. nutiesta pirmoji geležinkelio linija; 1841 m. narkozės išradimas; 1861 – 1862 m. per Lietuvą nutiesta geležinkelio linija Sankt Peterburgas – Varšuva; 1861 m. panaikinta baudžiava Rusijoje; 1867 m. Nobelis išrado dinamitą; 1882 – 1896 m. nutiestos pirmosios telefono linijos Lietuvoje; 1889 m. pastatytas Eifelio bokštas; 1903 m. broliai Raitai atliko pirmą skrydį pilotuojamu motoriniu lėktuvu; 1905 m. Einšteino reliatyvumo teorija; Pramonės perversmo padariniai:

1. pritaikius mašinas gamyboje, pardėjo smarkai vystytis pramonė ir prekyba, o tuo pačiu sparčiai augo seni ir kūrėsi naujieji miestai;
2. augant gamybai, smarkai praturtėjo fabrikų ir įmonių savininkai, didėjo jų vaidmuo gyvenime – pramonės buržuazija tapo nauju įtakingu visuomenės sluoksniu;
3. vykstant pramonės perversmui gausėjo samdomųjų darbininkų, kurių padėtis žymiai pablogėjo:

• labai paplito moterų ir vaikų darbas, o dėl to padidėjo nedarbas suaugusiųjų vyrų tarpe;
• darbo laikas buvo neribojamas jokiais darbo įstatymais, didėjo darbo įtampa, trumpėjo pertraukos;
• niekas nesirūpino darbo apsauga ir higiena;
• įmonių savininkai savavaliaudavo skirdami darbininkams įvairias baudas ir išmokėdami atlyginimą;

PRAMONĖS PERVERSMAS. MOKSLO IR TECHNIKOS LAIMĖJIMAI

Pramonės perversmas – milžiniškų ekonominių, socialinių pokyčių epocha. Prasidėjo XVIII a. pab. Anglijoje. Tai industrializacija ir agrarinių visuomenių virtimas industrinėmis. Pramonės perversmas apėmė dvi sritis – mokslo ir visuomenės:

• gamyboje pradėtos naudoti naujos mašinos
• susidarė dvi naujos visuomenės klasės: buržuazija (kapitalistai)ir samdomieji darbininkai (proletariatas). Trečioji visuomenės klasė – vidurinioji klasė (tarnautojai, gydytojai, teisininkai, smulkieji verslininkai)

Pramonės perversmo Anglijoje prielaidos:

• stiprus prekybos laivynas, leidžiantis atsivežti prekių iš viso pasaulio. Laivai buvo patogiausia transporto priemonė prekėms gabenti
• šalyje gausu akmens anglių, reikalingų garo mašinoms, ir geležies rūdos išteklų
• padidėjęs gyventojų skaičius ir pokyčiai žemės ūkyje garantavo darbo jėgą
• plati tarptautinė rinka
• dideles pajamas davė žemės ūkis, laivininkystė, prekyba ir kolonijos
• Anglijoje ypač anksti pradėjo irti luominė visuomenė. Puritonizmas skatino taupyti ir sukauptą kapitalą investuoti į verslą. Aristokratija susidomėjo verslu ir sukauptą kapitalą leisti gamybos ir prekybos plėtrai

Pramonės perversmui būdinga:

• Manufaktūras keitė fabrikai.
• Natūrinį ūkį keičia patobulėjęs žemės ūkis: pritaikyta technika, nauji darbo metodai, naujos maisto kultūros, gausėjo žemės ūkio produkcija
• Naujų mašinų išradimas ir įdiegimas. Pradėtas naudoti naujas energijos šaltinis – garas (D. Vato XVIII a. išrastas garo variklis). Pirmieji gamybos pokyčiai atsirado tekstilės pramonėje – išrastos audimo ir verpimo staklės.
• Transporto ir susisiekimo naujovės. Darėsi vis svarbiau skubiai ir pigiai atgabenti žaliavų ir prekių
• Urbanizacija ir gyventojų kėlimasis į miestus
• Plėtėsi rinka ir pramonė

Pokyčiai/padariniai:

• Rankų darbą pakeitus mašinomis per tą patį laiko tarpą pagaminama daugiau ir kokybiškesnės produkcijos
• Imta kovoti už dvasininkų teises
• Pagerintos darbo ir gyvenimo sąlygos
• Agrariniai kraštai tapo išsivysčiusiomis pramonės šalimis
• XVIII a. pabaigoje plečiantis gamybai ir didėjant jos apimčiai augo ir samdomų darbininkų atlyginimas
• Demografiniai pokyčiai – prasidėjusi didžioji emigracija i Amerikos žemynus
• Išsiplėtė moterų teisės ir požiūris į jas
• Naujovių diegimas ne tik didino produkcijos kiekį ir kokybę, bet ir skatino mokslo bei technikos raidą
• Atsirado nauji gyventojų sluoksniai
• Atsirado daugiaaukščių pastatų ,požeminis geležinkelis, vandentiekio sistema, namuose įvesta elektra

XVIII a. IŠRADIMAI:

• Skiepai
• Verpimo mašina
• Garo mašina
• Oro balionas
• Žaibolaidis

XIX a. MOKSLO IR TECHNIKO IŠRADIMAI

• Automobilis
• Garu varomos kuliamosios
• Benzinu varomi traktoriai
• Elektra. Ją imta naudoti apšvietimui, šildymui
• XIX a. pabaigoje energijos šaltiniu tampa nafta
• Tobulėjo ryšių sistema
• Pirmasis geležinkelis ir garu varomas garvežys
• Elektrinis telegrafas
• Narkozė
• Amžiaus pabaigoje išrastas telefonas
• Rentgeno spinduliai
• Radijas

PRAMONĖS PERVERSMAS: gamyboje pradėtos naudoti naujos mašinos, susidarė nauja visuomenės klasė – buržuazija (kapitalistai) ir samdomieji darbininkai (proletariatas). Britanijoj prasidėjo pramonės pervesmas, nes: stiprus laivynas leido prekiauti su kitomis šalimis, šalije gausu akmens anglių, gyventojų prieaugis ir žemės ūkio pokyčiai garantavo darbo jėgą, plati tarptautinė rinka, pradėjo irti luominė visuomenė. Galutinai panaikino feodalizmo liekanas ir įtvirtino kapitalistinius gamybinius santykius. Formuojasi kapitalistinė sistema. Per tą patį laiką buvo galima pagaminti daugiau ir kokybiškesnės produkcijos. Didėjo maisto produktų paklausa, plėtėsi vidaus rinka. Geležinkelis pagyvino pramonės plėtrą, sumažino transporto išlaidas, panaikino regionų izoliaciją, padėjo susidaryti nacionalinėms rinkoms. Atsiradus fabrikams centruose išaugo darbo jėgoos paklausa, į juos ėmė keltis gyventojai iš aplinkinių kaimų. Teritorijos sparčiai miestėjo, miestai plėtėsi, didėjų jų įtaka. Mažęjo kaimo ir daugėjo miesto gyventojų, Europoje susidarė gyventojų perteklius, prasidėjo didžioji emigracija į Amerikos žemynus.  Formavosi nauji sluoksniai: buržuazija (valdė pramonę, bankus, finansus), samdomieji darbininkai, vidurinė klasė (tarnautojai, gydytojai, smulkūs verslininkai, teisininkai, menininkai, valdininkai. Pasikeitė požiūris į moterį. Pramonės perversmo priežastys:

1. Agrarinė revoliucija;
2. Kontinentinė blokada Anglijai;
3. Švietimo laikotarpis;
4. Didėjantis gyventojų skaičius;
5. JAV tapo nepriklausoma nuo D. Britanijos;
6. Išradimai, technologijų pažanga;
7. Senos prekybos tradicijos Anglijoje;
8. Anglijoje anksti formavosi kapitalizmo santykiai;
9. Anglijoje puritonizmas skatino taupyti, investuoti.

Pramonės perversmo padariniai:

1. Padidėjo gimstamumas Europoje;
2. Nuo užterštumo plito įvairios ligos;
3. Ilgėjo žmonių gyvenimo trukmė;
4. Darbininkai neteko darbo;
5. Išaugo urbanizacija;
6. Žemės ūkis mechanizuojamas;
7. Sumažėjo dirbančių žmonių skaičius žemės ūkyje;
8. Įsivyravo kapitalizmas Europoje;
9. Naujas transportas, susisiekimo būdai;
10. Fabrikai kenkia gamtai;
11. Augo miestai;
12. Paryžius pradėjo tiesti kanalizaciją, vandentiekį;
13. Pažanga medicinoje (narkoze, skiepai);
14. Kito buities įpročiai;
15. Kito higienos normos;
16. Sveikesnė mityba;
17. Mados pokyčiai (namų, interjero);
18. Konkurencija tarp šalių (didelė);
19. Suteikė laisvė žmonėms nusimanantiems apie išradimus pasirinkti kurioje šalyje panaudoti savo gebėjimus;
20. Tos pačios prekės gaminamos pigiau;
21. Skatino inovatyvumą, informatyvumą;
22. Kilo žinių lygis;
23. Nyko luominiai skirtumai;
24. Cheminės trąšos;
25. Reklamų atsiradimas;
26. Garo mašinos;
27. Moterys ir vaikai;
28. Pakeista finansų sistema;
29. Migracija;
30. Naujos sporto šakos;
31. Kaimo turizmas;
32. Tautiniai sąjūdžiai.