JAV nepriklausomybės ir JAV pilietinio karo konspektas

JAV susikūrimas.

Šiaurės Amerikos kolonizavimas.

Kai pirmosios europiečių (anglų, prancūzų, švedų ir olandų) kolonijos Šiaurės Amerikoje atsirado XVII a. pr., čia gyveno indėnai, tačiau jų buvo nedaug. Anglų kolonijos. 1602 m. pietinėje Šiaurės Amerikos dalyje anglai įkūrė pirmąją koloniją – Virdžiniją. Jos plantacijose dirbo sutartiniai tarnai (taip buvo vadinami vargingi išeiviai iš Anglijos, kurių kelionę į Ameriką apmokėjo plantatoriai, o už tai išeiviai įsipareigojo nustatytą laiką dirbti plantacijose be užmokesčio) ir iš Afrikos atvežti vergai juodaodžiai. Plantacijų ūkis vyravo ir kitose pietinėje Šiaurės Amerikos dalyje įsikūrusiose kolonijose (Merilende, Šiaurės ir Pietų Karolinoje, Džordžijoje). Šiaurinėje Šiaurės Amerikos dalyje, kurią kolonistai pavadino „Naująja Anglija“, apsigyveno iš Anglijos atvykę puritonai. 1620 m. čia atsirado pirmoji jų kolonija. Dėl ūkio pobūdžio (gyvulių ir javų auginimas, žvejyba) vergų darbo šioje teritorijoje nereikėjo. Prasidėjo kolonistų susidūrimai su vietiniais gyventojais indėnais. Olandų ir švedų kolonijos atsirado XVII a. pr.. Kilus nesutarimams, olandai išvijo švedus iš jų kolonijų. Olandų kolonijas 1664 m. užėmė anglai. Olandų įkurtas Naujasis Amsterdamas buvo pavadintas Niujorku. Prancūzų kolonijos. 1608 m. prie Šv. Lauryno upės įkurtas Kvebeko fortas davė pradžią Kanados kolonijai. XVII a. pab. apie Misisipę esanti teritorija buvo paskelbta Prancūzijos karaliaus valda ir pavadinta Luiziana. 1756-1763 m. vyko Septynerių metų karas tarp anglų ir prancūzų kolonijų, dėl viešpatavimo Šiaurės Amerikoje. Karas baigėsi Anglijos kolonijų pergale. Joms atiteko Kanada ir Luizianos dalis, esanti į rytus nuo Misisipės upės. Anglai įsitvirtino Šiaurės Amerikoje. Anglijos kolonijų padėtis XVIII a. vid. 1760 m. anglai Šiaurės Amerikoje jau buvo įkūrę 13 kolonijų. Ekonominė padėtis. Kolonijose sparčiai gausėjo gyventojų, plėtojosi ūkis, augo miestai. Visose kolonijose vyravo žemdirbystė, Naujojoje Anglijoje – pramonė, prakyba, laivininkystė. Verslininkystę ypač skatino puritonų religija. Žemės ūkyje vyravo vidutinio dydžio ūkiai – fermos. jų savininkai – fermeriai – žemę nuomojosi iš stambiųjų žemvaldžių. Pietinėse kolonijose įsigalėjo plantacinis ūkis ir vergų darbas. Ir pietinių, ir šiaurinių kolonijų gyventojai pamažu slinko į vakarus ir stūmė iš gimtųjų vietų indėnus. Baltųjų kolonistų gyvenimo lygis buvo aukštesnis negu Europos gyventojų. Politinė padėtis. Kiekviena iš 13 kolonijų turėjo plačią savivaldą. Anglijos karaliaus skiriami gubernatoriai valdė, remdamiesi kolonijų konstitucijomis, o jų sprendimams buvo būtinas atstovaujančių sisirinkimų pritarimas. Tačiau gubernatoriai šios tvarkos ne visada laikėsi. Kultūra. Kolonistai buvo raštingi, ypač Naujojoje Anglijoje. Joje buvo daug mokyklų – koledžų (seniausias Harvardo koledžas buvo įsteigtas 1636 m.), veikė daug biliotekų, buvo ledžiama keliasdešimt laikraščių.

Nepriklausomybės karas (1775-1783 m.) ir JAV susikūrimas.

Nepriklausomybės karo priežastys:

• Anglijos valdžios draudimas kolonistams keltis už Apalačių kalnų, tai trukdė kolonijų plėtotei;
• įvesti griežti apribojimai kolonijų pramonei ir prekybai;
• žyminės rikliavos mokestis, kuriuo buvo apmokestinami visi prekybiniai sandėriai, spaudiniai ir teismo dokumentacija; kolonistams pasipriešinus šį mokestį teko atšaukti, tačiau tada buvo nustatyti dideli mokesčiai angliškoms prekėms;
• pastangos apriboti kolonijų savivaldą (Masačiūsetso savivaldos panaikinimas);
• švietėjų idėjų – kad valdžią turi suteikti tauta, kad kolonijos ir metropolijos turi turėti lygias teises – plitimas Amerikoje.

1775 m. Masačiūsetse prasidėjo karo veiksmai, nukreipti prieš Angliją, jie persimetė ir į kitas kolonijas. Kadangi susitarti su Anglijos valdžia nepavyko, kolonistai ėmė burti reguliariąją armiją, kurios vadu tapo Džordžas Vašingtonas. 1776 m. liepos 4 d. kolonijų atstovų Kongresas priėmė Nepriklausomybės deklaraciją: ji skelbė, kad 13 kolonijų atsiskiria nuo Anglijos ir sukuria savarankišką valstybę – Jungtines Amerikos Valstijas. Jos autorius buvo Tomas Džefersonas. Deklaracija nustatė naujos valstybės santvarkos pagrindus – kad valdžią renka tauta. Karo pradžioje kolonistams sekėsi prastai ir atrodė, jog Anglija karą laimės. Tačiau kolonistams padėjo Anglijos varžovės – Prancūzija, Olandija ir Ispanija. Ypač naudinga buvo Prancūzijos parama (pinigai, ginklai, kariuomenė ir laivynas). 1781 m. jungtinė JAV ir Prancūzijos kariuomenė sumušė pagrindines anglų pejėgas. 1783 m. po derybų buvo pasirašyta Versalio taikos sutartis. JAV nepriklausomybės karo rezultatai:

1. Anglija pripažino JAV nepriklausomybę, tai reiškė, kad susikūrė pirma savarankiška valstybė Amerikos žemyne;
2. buvo nuversta kolonijinė valdžia, panaikinti feodalizmo elementai ir apribojimai ūkinei kolonijų veiklai;
3. visi gyventojai, išskyrus juodaodžius ir indėnus, pasidarė lygūs prieš įstatymą;
4. šiaurinėse JAV valstijose buvo panaikinta vergija;
5. tai buvo pirmas kartas istorijoje, kai švietėjų idėjos buvo pritaikytos praktiškai;

1787 m. buvo priimta JAV konstitucija, kuri mažai pakeista galioja iki šiol. Pagrindiniai teiginiai:

1. JAV yra federacinė respublika;
2. valstijoms paliekama teisė pačioms spręsti savo vidaus reikalus;
3. vykdomoji valdžia priklauso prezidentui, renkamam kas 4 metai; prezidento teisės:

• tvirtinti ar atmesti sprendimus;
• skirti ministrus ir kitus aukštus pareigūnus;
• sudaryti sutartis su užsienio valstybėmis;
• vadovauti ginkluotosioms pajėgoms;

1. įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso Kongresui, kurį sudaro 2 rūmai:

• Senatas – į kurį kiekviena valdžia renka po 2 atstovus;
• Atstovų rūmai – į kuriuos renkami nariai nuo valstijos gyventojų skaičiaus;

1. aukščiausioji teisminė valdžia – Aukščiausiasis teismas, kurio narius iki gyvos galvos skiria prezidentas; Aukščiausiojo teismo funkcija – spręsti, ar priimti įstatymai neprieštarauja konstitucijia, ir atšaukti tokius įstatymus;
2. kiekvienai valstijai duodama teisė šaukti įstatymų leidimo susirinkimus;
3. rinkimų teisė suteikiama visiems suaugusiems baltiesiems vyrams;

1791 m. buvo priimtas Teisių bilis (konstitucijos pataisos). Jis suteikė JAV piliečiams žodžio, spaudos, susirinkimų, sąžinės laisves, leido kiekvienam piliečiui įsigyti ginklą, numatė priemones, saugančias žmones nuo neteisėtų suėmimų ir bausmių. JAV konstitucijos ir Teisių bilio reikšmė:

1. įteisino JAV demokratinę santvarką;
2. įtvirtino piliečių teises ir laisves;
3. įgyvendino daugelį švietėjų idėjų praktiškai;
4. šie dokumentai tapo pavyzdžiu kitoms šalims;
5. neigiami dalykai:

• nepanaikino vergijos;
• ne visiems piliečiams suteikė vienodas teises;
• įteisino indėnų engimą ir naikinimą;

JAV pilietinis karas (1861-1865 m.)

XVIII a. pab.-XIX a. pr. JAV teritorija sparčiai plėtėsi į vakarus (perkant ir kariaujant su Meksika). Naujai prisijungtos žemės buvo parduodamos naujakuriams už labai nedidelę kainą, ar net už dyką, su sąlyga, kad ji bus dirbama. Šiose žemėse buvo sparčiai statomi miestai, tiesiami geležinkeliai. XIX a. pr. JAV iškilo 2 naujos partijos:

• vigai, kuriuos rėmė šiaurinių valstijų prekybininkai ir pramoninkai;
• demokratai, kuriuos rėmė pietinių valstijų fermeriai ir plantatoriai;

Šiaurinės ir pietinės JAV valstijos ėjo skirtingais keliais. Pietinėse valstijose vyravo žemės ūkis, šios valstijos buvo priklausomos nuo šiaurinių valstijų prekių ir kapitalo. Pietinių valstijų plantacijose buvo auginama medvilnė, cukranendrės, tabakas ir kt., buvo naudojamas pigus vergų darbas. Iš medvilnės ir kitų kultūrų praturtėję plantatoriai siekė gauti daugiau valstybinės valdžios ir plėsti savo įtaką šalyje. Šiaurinės valstijos XIX a. tapo JAV pramonės, prekybos ir finansų centru. Jose buvo sparčiai tiesiami geležinkeliai, statomos gamyklos ir fabrikai. Prasidėjus pramonės perversmui, pramonėje imta naudoti garo mašinas. Į šiaurines valstijas plūstelėjo imigrantai, nes jose lengviau buvo rasti darbą. XIX a. pr. JAV išsiplėtė abolicionistų judėjimas, kuris reikalavo šalyje panaikinti vergiją ir suteikti juodaodžiams pilietines teises. Buvo sukurta „požeminio geležinkelio sistema“: ja naudojosi pabėgę vergai, kad pasiektų Kanadą. Iš pradžių šiauriečiai manė, kad vergijos klausimą turi išspręsti pačios pietinės valstijos, tačiau, pietiečiams pradėjus plėsti savo įtaką šalies valdymo institucijose, šiauriečiai savo nuomonę pakeitė. Karo priežastys:

1. pietinėse valstijose egzistavo vergija;
2. prietinių valstijų plantatoriai ir šiaurinių valstijų pramoninkai nesutarė su Anglija dėl prekybos apribojimų (pietinės valstijos buvo už prekybą su Anglija, nes joms reikėjo pigių angliškų prekių; šiaurinės valstijos negalėjo konkuruoti su pigiomis anglų prekėmis, stojo prieš tokią prekybą);
3. šiauriečiai ėmė vyrauti Atstovų rūmuose, pietiečiai nenorėjo, kad jie įsigalėtų ir Senate;
4. plantatoriams nepatiko, kad, fermeriams keliantis į vakarus, Šiaurei ėmė priklausyti vis daugiau valstijų;
5. 1860 m. JAV prazidentu buvo išrinktas Respublikonų partijos (ji stojo prieš vergiją ir įvedė didelius muitus angliškoms prekėms) atstovas Abrahamas Linkolnas.

Išrinkus A. Linkolną prezidentu, nuo JAV atsiskyrė pietinė valstijos ir 1861 m. vasario mėn. buvo sukurta pietinių valstijų Konfederacija su sostine Ričmondu (Virdžinija). Jos išsirinko savo prezidentą ir siekė, kad būtų pripažintas jų atsiskyrimas nuo JAV. Šiaurinės valstijos to nepripažino, todėl pietinės valstijos ėmė rengtis karui. Pilietinis karas prasidėjo 1861 m. balandžio mėn. Karo pradžia buvo sėkmingesnė pietiečiams. 1863 m. sausio 1 d. šiaurinių valstijų atstovai priėmė labai svarbų karo eigai Vergų išlaisvinimo aktą, leidusį juodaodžius priimti į JAV ginkluotąsias pajėgas. 1863 m. kovą šiaurinėse valstijose įvesta visuotinė karo prievolė. Pamažu ėmė ryškėti šiaurinių valstijų persvara kare. Vienas didžiausių mūšių įvyko 1863 m. liepos mėn. prie Getisbergo, kurį pietiečiai pralaimėjo. Didelę reikšmę turėjo tai, kad 1864 m. prezidentu antrai kadensijai buvo perrinktas A. Linkolnas. Tai parodė, kad JAV visuomenė buvo nusiteikusi kariauti iki pergalės ir panaikinti vergiją. 1865 m. balandį karas baigėsi šiauriečių pergale, bet ją aptemdė tai, kad 1865 m. balandžio 14 d. A. Linkolnas buvo nušautas teatre vergvaldžių agento. Karo rezultatai:

1. žuvo apie 0,5 mln. žmonių;
2. padaryti didžiuliai materialiniai nuostoliai, ypač nuketėjo pietinės valstijos;
3. patvirtinta konstitucijos pataisa dėl vergijos panaikinimo;
4. pradėta A. Linkolno numatyta Pietų rekonstrukcijos programa, siekiant vėl įjungti į sąjungą pietines valstijas:
   1. įvesta federacinė JAV kariuomenė, jas ėmė valdyti prezidento paskirti gubernatoriai;
   2. rekonstrukcija baigėsi 1877 m., išvedus iš pietinių valstijų kariuomenę;
   3. 1877 m. buvo priimti segregaciniai įstatymai atskyrė juodaodžius nuo baltųjų visuomenės (viešuose vietuose, mokyklose, transporte);

JAV raida po pilietinio karo.

Kukkluksklanas (KKK) – 2 slaptos rasistinės teroristinės organizacijos. Pirmoji, susikūrusi 1866 m. Tenesio valstijoje, siekė baltųjų viršenybės JAV pietuose. Antroji, susikūrusi 1915 m. Džordžijos valstijoje, pasisavino daugelį pirmojo KKK ritualų, skatino priešiškumą ne tik juodaodžiams, bet ir katalikams, žydams bei kitiems imigrantams. Nevengdama moralinio ir fizinio teroro, KKK linčiavo nekenčiamus žmones. Po pilietinio karo prasidėjęs ekonomikos kilimas išvedė JAV į pirmaujančių valstybių gretas. Priežastys:

1. JAV turėjo daug naudingų iškasenų;
2. sparčiai buvo tiesiami geležinkeliai;
3. į pramonę ir žemės ūkį buvo įdiegta daug mokslo ir technikos naujovių;
4. protekcionizmo politika leido apsaugoti šalies vidaus rinką, užsienio prekėms buvo taikomi dideli muitai;
5. didelė imigracija, prasidėjusi XIX a. II pusėje; imigrantai greitai apgyvendino laisvus vakarinius šalies plotus ir tapo papildoma darbo jėga greitai besiplėtojančioje pramonėje;
6. paspartėjo žemės ūkio raida;
7. augant gamybai ir plečiantis vidaus rinkai kūrėsi korporacijos ir trestai (daugiausia vienos kurios ūkio šakos individualių įmonių arba jų susivienijimų sąjunga, kurios nariai netenka gamybinio, komercinio (dažnai ir teisinio) savarankiškumo). Didėjo valstybės įtaka ekonominiam valstybės gyvenimui. Trestai už nelegalią veiklą turėjo sumokėti dideles baudas, vyriausybei buvo suteikta teisė tarpininkauti sprendžiant darbdavių ir darbininkų konfliktus, daugelyje valstybinių įmonių įvesta 8 val. darbo diena, buvo priimti darbo saugos įstatymai, apribotas vaikų darbas, maisto ir vaistų gamyboje uždrausta naudoti žalingas medžiagas, sukurti įstatymai užtikrinantys gamtos išteklių apsaugą;

XIX a. pab. JAV pradėjo vykdyti aktyvią užsienio politiką (Monro doktrina – „Amerika amerikiečiams“):

1. 1867 m. iš Rusijos buvo nupirkta Aliaska;
2. 1898 m. prasidėjo karas su Ispanija, jam pasibaigus JAV atiteko Puerto Rikas, Filipinai ir Guamas, Kuba buvo paskelbta nepriklausoma valstybe, bet joje liko JAV kariuomenė;
3. 1898 m. JAV prisijungė Havajus ir įkūrė ten karinę jūrų bazę Perl Harborą;
4. siekdama plėsti savo įtaką Kinijoje, JAV pasiūlė visoms suinteresuotoms šalims vykdyti „atvirų durų“ politiką, t.y. kad visos valstybės Kinijoje laisvai konkuruotų su savo prekėmis; ši politika tapo pagrindiniu JAV užsienio politikos ekonominiu principu;
5. 1914 m. JAV iškasė Panamos kanalą, tai sutrumpino keliones ir įgalino JAV turėti tik vieną laivyną;

Lotynų Amerikos išsivadavimas.

XIX a. beveik visas Centrinės ir Pietų Amerikos žemes valdė Ispanija, Portugalijai priklausė Brazilija, o Prancūzijai – Haičio sala. Kadangi visos šių šalių kalbos buvo kilusios iš lotynų kalbos, teritoriją esančią į pietus nuo JAV, imta vadinti Lotynų Amerika. Kolonijų gyventojams, siekiantiems nepriklausomybės, didelę įtaką turėjo Švietimo amžiaus idėjos ir Šiaurės Amerikos bei Prancūzijos revoliucijos. Haičio saloje prasidėjo sukilimas, prancūzai buvo išvyti ir 1804 m. paskelbta Haičio nepriklausomybė. Haitis tapo pirmąja nepriklausoma valstybe Lotynų Amerikoje. XIX a. pr. Ispanijos kolonijose, esančiose Lotynų Amerikoje, susiklostė palankios aplinkybės atsiskirti nuo metropolijos (tuo metu Napoleonas užkariavo Ispaniją). Prasidėjo sukilimai prieš ispanus. Žymiausias sukilėlių vadas buvo Simonas Bolivaras, pelnęs Išvaduotojo vardą. Jis įkūrė Didžiąją Kolumbiją (iš Venesuelos, Kolumbijos ir Ekvadoro teritorijų). Kitas žymus išsivadavimo judėjimo atstovas – Chosė San Martinas. Jo vadovaujama kariuomenė išvadavo Argentiną, padėjo Čilės ir Peru sukilėliams. 1821 m. nepriklausoma valstyb tapo Meksika. Nepriklausomų Lotynų Amerikos valstybių politinė padėtis buvo nestabili (dažnai keitėsi vyriausybės, didelę įtaką valstybės valdymui turėjo karininkai, daugelį valstybių valdė diktatoriai). Vadovaujamą vaidmenį visuomenėje vaidino kreolai (ispanų palikuonys gimę, Lotynų Amerikoje), kiti gyventojai neturėjo daug teisių.

JAV susikūrimas

Šiaurės  Amerikoje pirmos europiečių kolonijos masiškiau ima kurtis XVII a. (Anglija, Olandija, Švedija, Prancūzija). Atlanto pakrantėje kolonijas kuria Anglija. Kanadoje  ir į Vakarus nuo Misisipės– Prancūzija (Luizijana). XVIII a. – prie Atlanto įkurta 13 anglų kolonijų. Vystosi pramonė, žemės ūkis, daugėja gyventojų. Žemės ūkiu užsiima fermeriai (šiaurėje) ir plantatoriai (pietuose, naudoja vergų darbą). Skvateriai  – persikėlėliai į Vakarus. Žmonių dauguma – raštingi, steigiamos mokyklos. Kolonijas valdo gubernatoriai, skiriami karaliaus. Nepriklausomybės karo priežastys:

1. Draudimas laisvai keltis į vakarines žemes (draudžia Anglijos karalius):
2. Prekybos, teisinių dokumentų, spaudos apmokestinimas (žyminis mokestis , vėliau atšauktas);
3. Muitai iš Anglijos atvežtoms prekėms (įveda Jurgis III ) . Vėliau lieka tik muitai arbatai .(todėl kyla “bostono arbaletė”);
4. Švietėjų (B. Franklinas) idėjos.

1776 m. liepos 4 d. kolonijų atstovų kongresas Filadelfijoje priėmė Nepriklausomybės deklaraciją. (parengė T. Džefersonas):

1. paskelbiama JAV nepriklausomybė;
2. Visi žmonės lygūs.
3. Deklaruojamos prigimties žmogaus teisės (lygybė prieš įstatymus, privilegijų panaikinimas, laisvė);
4. Vyriausybė turi garantuoti teisių laikymąsi.
5. Valdžios šaltinis – valdomųjų sutikimas.

Lieka nepanaikinta vergija. JAV kariuomenės vadas – Virdžinijos plantatorius Dž. Vašingtonas. Prasideda JAV nepriklausomybės karas su Anglija. JAV rėmė Prancūzija (siuntė karius ir laivyną), Ispanija, Olandija (Europos šviesuomenė; iš ATR – T. Kosciuška). 1781 m. anglai apsupti prie Jorktauno pasiduoda, JAV tampa nepriklausoma. 1782 m. – taikos sutartis, Anglija pripažįsta JAV. Nepriklausomybės karą galima vadinti   revoliucija. Ji nuvertė kolonijų valdžią (nuo Anglijos), panaikino feodalizmo liekanas (žmonių nelygybę prieš įstatymus). Gyventojų lygybė buvo įtvirtinta (išskyrus juodaodžius).

JAV valstybės santvarka:

1787 m. priimta JAV konstitucija. (galioja iki šiol).

1. JAV yra federacinė respublika.
2. Vykdomajai valdžiai vadovauja prezidentas (renkamas 4 m., max 2 kadencijom ). Jis – vyriausias kariuomenės vadas. (JAV vyriausybės (ministrų kabineto vadovas; ministro pirmininko neturi).
3. Įstatymus leidžia kongresas (susideda iš dviejų rūmų – senato ir atstovų rūmai) (po 2 senatorius nuo valstijos, atstovai nuo gyvento – jų skaičiaus valstijoje).
4. Aukščiausias teismas (teisėjus iki gyvos galvos skiria prezidentas).

1791 m. konstituciją papildė Teisių bilis (konstitucijos pataisos). Jis garantavo:

1. žodžio, spaudos, sąžinės, susirinkimų laisvės;
2. galimybę turėti ginklą.

Konstitucija ir Teisių bilis įtvirtino demokratinę santvarką.

Pilietinis karas JAV  (1861 – 1865 m.)

Tai susidūrimas tarp vergvaldiškų pietinių ir kapitalistinių  šiaurinių valstijų  JAV, virtęs pilietiniu karu. Priežastys:

1. Vergvaldystė stabdė ekonomikos vystimąsi
2. Šiauriečių fermerių  ir pietiečių plantatorių susidūrimai užimant naujas žemes vakaruose;
3. Pietinės valstijos priešinosi muitų įvedimui ir didinimui įvežamoms pramonės prekėms (to siekė šiaurinės valstijos);
4. Susiduria vergiją smerkianti ir pateisinanti ideologijos;
5. Kyla aboliucionizmas – vergijos panaikinimo sąjūdis.
6. 1861 m. susikuria pietinių valstijų Konfederacija (sostinė Ričmondas) ir skelbia savarankišką valstybę;

16-tas JAV prezidentas Abraomas Linkolnas (šiauriečių vadovas) nuo1860 m. Pradeda karą prieš Konfederaciją dėl JAV išsaugojimo. Šiaurinės valstijos stipresnės ekonomiškai, turi daugiau gyventojų, juodaodžiai jų pusėje (tai – pergalės priežastis). Šiauriečius rėmė Europa. 1862 m. A. Linkolno įstatymas dėl vergijos panaikinimo (ima galioti nuo 1863 m. 01. 01.). 1862 m. Homstedų įstatymas – už nedidelį mokestį galima įsigyti žemes vakaruose (palankus Šiaurės fermeriams) Po 5 metų ji tampa  nuosavybe . (Pasirašė A. Linkolnas.) 1865 m. užimtas Ričmondas (tai – karo pabaiga, šiauriečių pergalė). 1865 m. nušautas A. Linkolnas. Karo reikšmė:

1. Panaikinta vergija (1866 m. konstitucijos pataisa – juodaodžiai turi lygias teises) Išlieka juodaodžių problema;
2. smuko plantatorių ekonominė ir politinė galia;
3. Išsaugota vieninga JAV valstybė.
4. Žemės savininkais gali tapti ir juodaodžiai.

12 metų pietinėse valstijose buvo palikta šiauriečių armija (rekonstrukcijos laikotarpis – juodaodžių teisių įtvirtinimas). Išvedus šiauriečių armiją, prasideda segregacija (juodaodžių atskyrimo, jų teisių pažeidinėjimo politika, kuri tęsiasi iki XX a. antros pusės). Įkuriamas kukluksklanas.

Šiaurės Amerikos Nepriklausomybės karas ir Jungtinių Amerikos Valstijų susikūrimas

Šiaurės Amerikos kolonizavimas:

• Pirmosios kolonijos rytinėje Š. Amerikos pakrantėje atsirado XVII a. pr. (1607 m. anglai įkūrė Virdžinijos koloniją);
• Kolonijas turėjo – anglai, švedai, olandai, prancūzai;
• Tarpusavio kovos dėl įtakos zonų;
• Šiaurės kolonijose (Naujojoje Anglijoje) buvo plėtojama žemdirbystė ir gyvulininkystė, vyravo vidutinio dydžio ūkiai (fermos), kuriuos fermeriai nuomojo iš stambių žemvaldžių; tačiau taip pat plėtojosi laivininkystė, prekyba, pramonė;
• Pietinėse kolonijose pramonė beveik nesivystė, vyravo stambus plantacinis ūkis, kuris buvo paremtas juodaodžių vergų darbu;
• Anglijos kolonijų politinė ir visuomeninė padėtis: kiekviena iš 13 kolonijų turėjo plačią savivaldą, Anglijos karaliaus paskirti gubernatoriai valdė remdamiesi kolonijų konstitucijomis; buvo gana raštingi;

Nepriklausomybės karas 1775 – 1783 m.:

1. Priežastys:

• Anglijos uždraudimas kolonistams be leidimo keltis į Vakarus už Apalačų kalnų;
• Žyminės rinkliavos įstatymo išleidimas;
• Kolonijų pramonės ir prekybos plėtros apribojimai;
• Naujų idėjų, kad valdžią vyriausybei turi suteikti tauta, plitimas;

1. Nepriklausomybės karo pradžia:

• 1774 m. Anglijos valdžia panaikino Masačūsetso savivaldą, uždraudė prekybą per Bostono uostą ir pasiuntė į kolonijas papildomus kariuomenės dalinius;
• 1775 m. Masačūsetse prasidėjo karo veiksmai: kolonistai, supratę, kad susitarti su metropolija nepavyks ir atsiskyrimas nuo Anglijos neišvengiamas, nutarė sudaryti reguliarią armiją; jos vyriausiuoju vadu kolonijų atstovų kongresas paskyrė Dž. Vašingtoną;

2. Nepriklausomybės deklaracija 1776 m. liepos 4 d. (ją parengė Dž. Vašingtonas):

• Paskelbė, kad 13 kolonijų atsiskiria nuo Anglijos ir sukuria savarankišką valstybę;
• Nustatė naujos valstybės santvarkos pagrindus (valstybėje turėtų būt užtikrintos visų piliečių lygybės ir prigimtinės teisės, o jas turi garantuoti valdžia, kurios šaltinis – valdomųjų sutikimas; pirmoji JAV sostinė – Filadelfija);
• Deklaracijos mintys apibendrino XVIII a. Europos švietėjų idėjas, o tai rodo, kad kovai su Anglija paskatino kolonijas ne tik ekonominės ir politinės priežastys, bet ir naujos pažangios idėjos;

3. Nepriklausomybės karo eiga:

• Pradiniame karo etape geriau sekėsi Anglijos kariuomenei, nes ji buvo geriau apmokyta.
• Amerikiečiai gavo paramą iš Prancūzijos, Olandijos, Ispanijos. 1778 m. JAV su Prancūzija pasirašė karinės pagalbos sutartį;
• 1781 m. jungtinė JAV ir Prancūzijos kariuomenė prie Jorktauno (Virdžinija) apsupo Anglijos jėgas ir privertė pasiduoti. Anglija pradėjo taikos derybas;
• 1783 m. karas baigėsi Versalio taikos sutartimi, kuria Anglija pripažino JAV nepriklausomybę;

4. Nepriklausomybės karo reikšmė:

• Anglija pripažino JAV nepriklausomybę;
• Susikūrė pirma savarankiška respublika Amerikoje;
• Buvo nuversta kolonijinė Anglijos valdžia;
• Panaikinti feodalizmo elementai, apribojimai kolonijų ūkinei veiklai;
• Visi gyventojai, išskyrus juodaodžius ir vergus, tapo lygūs prieš įstatymus;
• Šiaurėje buvo panaikinta vergija;

1787 m. priimta JAV konstitucija, nustačiusi valstybės santvarką:

1. JAV buvo paskelbta federacine respublika;
2. Respublikos valdžia priklausė prezidentui (renkamas 4 metams), kuris kartu buvo vyriausias ginkluotų pajėgų vadas. Prezidentas turėjo teisę:

• Tvirtinti arba atmesti kongreso nutarimus;
• Skirti ministrus ir kitus aukštus pareigūnus;
• Sudaryti sutartis su užsienio valstybėmis;

1. Įstatymų leidimo valdžia priklausė Kongresui, kurį sudarė 2 rūmai: Senatas (kiekviena valstija į jį siunčia po 2 atstovus) ir Atstovų rūmai (renkami iš kiekvienos valstijos pagal gyventojų skaičių);
2. aukščiausioji teisminė valdžia priklausė Aukščiausiajam teismui, kurio narius skirdavo prezidentas (iki gyvos galvos) ir, kuris sprendė, ar neprieštarauja konstitucijai vienas ar kitas įstatymas;
3. kiekviena valstija turėjo savo įstatymų leidimo susirinkimus;
4. rinkimų teisę iš pradžių turėjo tik baltieji suaugę vyrai (vėliau – visi suaugę JAV piliečiai);

1791 m. priimtos Konstitucijos pataisos –Teisių bilis, kuris suteikė JAV piliečiams pagrindines žmogaus laisves (spaudos, susirinkimų, tikėjimo, sąžinės, žodžio), leido kiekvienam piliečiui turėti ginklą bei numatė priemones, apsaugančias nuo neteisėtų suėmimų ir bausmių; 1787 m. Konstitucija ir Teisių bilis įtvirtino demokratinę santvarką – JAV tapo pažangiausia ir demokratiškiausia to meto valstybe;

JAV SUSIKŪRIMAS

XVI a. pab. virtusi galingiausia jūrų valstybe, Anglija pradėjo kolonizuoti Š. Ameriką. Ten įkuriamos kolonijos. 1776 m. įtakotos švietimo idėjų, kolonijos paskelbė JAV nepriklausomybę – įkuriama JAV. Anglai į tai atsakė karu: iki pat VIII deš. vyko JAV Nepriklausomybės karas. Valstijos karą laimėjo. 1787 m. buvo priimta JAV Konstitucija, pagal kurią buvo įkurta pirmoji pasaulyje prezidentinė respublika. Po kelių metų buvo priimtas JAV Teisių Bilis, užtikrinęs žmogaus teises.

1. JAV nepriklausomybės karo priežastys (XVIII a. pabaiga)?

• Švietėjų idėjos
• Didžiosios Britanijos vyriausybės suvaržymai trukdė plėtotis kolonijų pramonei ir prekybai. Pradėtas drausti eksportas
• Britanijos vyriausybė siekė apriboti savivaldą ir gauti daugiau pajamų
• Kolonistams buvo draudžiama plėsti savo žemes už tam tikrų ribų
• Dideli pramonės ir prekybos apribojimai
• Karas prasidėjo D. Britanijai uždraudus prekybą per Bostono uostą (protesto akcija – Bostono arbatėlė). Vyriausiasis kariuomenės vadas – Dž. Vašingtonas

1776 m. JAV nepriklausomybės deklaracija, skelbianti, kad įkuriama nepriklausoma Jungtinių Amerikos Valstijų valstybė. 1787 m. priimta pirmoji pasaulyje rašytinė JAV konstitucija. JAV nepriklausomybės karo padarinys. JAV paskelbta federacine respublika su prezidentiniu valdymu. Dž. Vašingtonas – pirmasis JAV prezidentas. JAV tapo pirmąja demokratine valstybe pasaulyje. 1791 m. Teisių bilis. Įtvirtino valstybės konstituciją, paremtą švietėjų idėjomis, buvo užtikrintos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės bei atskyrė Bažnyčią nuo valstybės.