Šaltasis karas. 1946-1991 metų pasaulio konspektas

Šaltasis karas – geopolitinė, ekonominė ir ideologinė konfrontacija tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos bei jų sąjungininkų trukusi nuo 1946 iki 1991 m. (45 metus). Pasireiškė ginklavimosi varžybomis, propaganda vieni prieš kitus, karinių blokų kūrimu (NATO, Varšuvos sutarties organizacija), nebendradarbiavimu (ekonominiai, kultūriniai ryšiai minimalūs), lokaliniais kariniais konfliktais (per trečiąsias šalis).

1. Susipažinkite su esminiais Šaltojo karo faktais.

Šaltojo karo asmenybės, datos bei sąvokos

AsmenybėsChronologijaSąvokos
Mohandas Gandhi (1869-1948) – Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo lyderis, nesmurtinio pasipriešinimo politinės taktikos pradininkas.
Vinstonas Čerčilis (1874-1965) – britų politikas, labiausiai išgarsėjęs būdamas Didžiosios Britanijos premjeru Antrojo pasaulinio karo metais (dalyvavo Vašingtono, Teherano, Jaltos konferencijose). 1953 metais gavo sero titulą ir tais pačiais metais apdovanotas Nobelio literatūros premija. V. Čerčilis 1946 m. kovą Fultone pasakė savo garsiąją kalbą, kurią daugelis laiko Šaltojo karo paskelbimu, joje paminėjo „geležinės uždangos“ sąvoką.
Josifas Stalinas (1878-1953) – SSRS diktatorius, Sovietų Sąjungos komunistų partijos generalinis sekretorius 1924-1953, GULAG‘o sistemos, kolektyvizacijos, penkmečių bei industrializacijos autorius SSRS. Lietuvos sovietinės okupacijos iniciatorius, įtraukęs SSRS į Šaltąjį karą.
Džordžas Maršalas (1880-1959) – kariuomenės generolas, Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės lyderis, Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų štabo vadas. Dirbdamas JAV valstybės sekretoriumi Dž. Maršalas įgyvendino jo garbei pavadintą Maršalo planą, už kurį 1953 m. jis gavo Nobelio taikos premiją.
Daglasas MacArthur (1880-1964) – JAV armijos generolas, Antrojo pasaulinio karo dalyvis, 1945 m. JAV pajėgų Ramiajame vandenyne vadas, priėmė visišką Japonijos kapituliaciją, parengė jos konstituciją. Vadovavo JTO pajėgoms Korėjos kare.
Klementas Ričardas Etlis (1883-1967) – Didžiosios Britanijos politinis veikėjas, 1945-1951 m. ministras pirmininkas, dalyvavęs Potsdamo konferencijoje.
Haris Trumenas (1884-1972) – trisdešimt trečiasis JAV prezidentas 1945–1953 m, įsakęs numesti atomines bombas Japonijoje, Trumeno doktrinos autorius, vienas iš NATO kūrėjų, jo valdymu pasirašytas ir Maršalo planas.
Robertas Šumanas (1886-1963) – prancūzų politinis veikėjas, aktyvistas. Prancūzijos ministras pirmininkas (1947-1948), vienas iš Europos Tarybos, anglių ir plieno bendrijos, NATO įkūrėjų.
Lavrentijus Berija (1899-1953) – SSRS NKVD veikėjas, vidaus reikalų liaudies komisaras (1939–1945), vienas pagrindinių trečio-penkto dešimtmečio masinių represijų organizatorių, centrinio partijos komiteto nurodymu organizavo trėmimus, tarp jų ir 1941 bei 1945 metų trėmimus iš Lietuvos. Suimtas, apkaltintas perversmu ir Tėvynės išdavimu.
Dvaitas Eizenhuaeris (1890-1969) – JAV kariškis, politikas, prezidentas (1953-1961). Antrojo pasaulinio karo metu vadovavo Šiaurės Afrikos, Sicilijos ir Italijos mūšiuose, 1943 m. gruodžio mėnesį prezidentas Ruzveltas paskyrė jį vyriausiuoju sąjungininkų vadu. Suplanavo sąjungininkų išsilaipinimą Normandijoje, 1949 m. tapo pirmuoju NATO Vyriausiuoju kariuomenės vadu.
Šarlis de Golis (1890-1970) – prancūzų generolas ir politikas. Antrojo pasaulinio karo metu nepakluso F. Peteno įsakymui nutraukti karo veiksmus, išvykęs į D. Britaniją tapo Prancūzijos pasipriešinimo vyriausiuoju vadu ir nacionaliniu lyderiu. 1944 m. Prancūzijos laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas. Pirmasis Penktosios Respublikos prezidentas, valdęs nuo 1959-1969.
Viačeslavas Molotovas (Skriabinas) (1890-1986) – SSRS valstybės ir Komunistų partijos veikėjas, diplomatas, vienas įtakingiausių J. Stalino patikėtinių. 1939-1949 ir 1953-1957 SSRS užsienio reikalų ministras. 1939 pasirašė sutartį su Vokietija, kurioje slapta susitarė dėl įtakos sferų pasidalijimo Vidurio Europoje (1939 m. rugpjūčio 23 Molotovo-Ribentropo paktas). Dalyvavo Teherano, Jaltos, Potsdamo konferencijose.
Josipas Broz-Titas (1892-1980) – Jugoslavijos politinis ir karinis lyderis, revoliucionistas. Antrojo pasaulinio karo metu buvo Partizanų lyderis, Jugoslavijos Komunistų lygos generalinis sekretorius (1939-1980), Jugoslavijos Socialistines Federacinės Respublikos prezidentas (1953-1980). 1948 jo vadovaujama Jugoslavija buvo pašalinta iš kominterno, apkaltinta antitarybiškumu.
Mao Dzedungas (1893-1976) – Kinijos politinis veikėjas, Kinijos revoliucijos lyderis, pagrindinis kiniškojo komunizmo teoretikas, Kinijos Liaudies Respublikos įkūrėjas ir vadovas (1949-1976).
Nikita Chruščiovas (1894-1971) – žymus SSRS valstybės ir partijos veikėjas, 1953-1964 vadovavo komunistų partijai ir SSRS, valdymo laikotarpis vadinamas „atšilimu“ – pasmerktas J. Stalino kultas ir jo padaryti nusikaltimai (destalinizacija), liberalizavo partijos ir totalitarinės valstybės valdymą, realibituojamos ištremtos tautos, ūkio reformos, dalis kalinių paleisti į laisvę, užsienio vizitai, kosminės lenktynės (tarp SSRS ir JAV), utopiniai planais „pavyti ir pralenkti JAV“, pažadai iki 1980 sukurti komunizmą SSRS. Valdymo metais numalšinta 1956-ųjų Vengrijos revoliucija, Karibų krizė. 1964 buvo pašalintas iš valdžios.
Imre Nadis (1896-1958) – Vengrijos politinis ir valstybės veikėjas, buvęs VLR Ministrų tarybos pirmininkas. Politinių reformų, iššaukusių 1956 Vengrijos revoliuciją ir tarybinę intervenciją, iniciatorius. Vengrijos nacionalinis didvyris.
Džordžas Kenanas (1904-2005) – JAV diplomatas, politologas ir istorikas, svarbi Šaltojo karo pradžios figūra. Jo veikalai įkvėpė Trumeno doktrina, 1946 parašė „Ilgąją Telegramą“, kurioje perspėjo apie SSRS keliamą grėsmę.
Leonidas Brežnevas (1906-1982) – SSRS valstybės ir partijos veikėjas. Po N. Chruščiovo pašalinimo iš valdžios tapo SSKP CK generaliniu sekretoriumi (1964–1982), jo valdymo laikotarpis laikomas „sąstingiu“ – įsisvyravo stabilumas, bet kokių permainų vengimas, klestėjo komunistinė nomenklatūra, neracionaliai naudojamos žaliavos, išaugusi korupcija, prasidėjo ekonomikos smukimas, sustiprėjo rusinimas, alkoholizmas, pasenusios technologijos pramonėje, darbo jėgos, vartojimo prekių ir maisto trūkumas, daug lėšų skiriama armijai. Valdymo laikotarpiu 1968 numalšintas Prahos, pradėtas karas Afganistane (1979-1988).
Ronaldas Reiganas (1911-2004) – 40-asis JAV prezidentas (1981-1989), Kalifornijos gubernatorius (1967-1975). Prezidentavimo laikotarpis pasižymėjo mokesčių mažinimu, smarkiai didinamu kariniu biudžetu, atnaujintomis ginkluotės varžybomis, bandymais kosmose, strateginės gynybos iniciatyva, praminta „žvaigždžių karais“. JAV pradėjo skolintis, užsienio skola tapo milžiniška. R. Reiganas SSRS įvardino kaip „blogio imperiją“, o 1983 m. birželio 14-ąją paskelbė Baltų laisves diena.
Vilis Brantas (1913-1992) – žurnalistas, Vokietijos ir tarptautinis politinis veikėjas, 1969-1974 VFR federalinis kancleris, Vokietijos socialdemokratų partijos (SDP) pirmininkas (1964-1987), apdovanotas Nobelio taikos premija 1971 dėl pastangų gerinant tarpvalstybinius santykius, stiprinant Vakarų Europos tarpusavio bendradarbiavimą
Ričardas Niksonas (1913-1994) – 37-asis JAV prezidentas, valdęs šalį 1969–1974 m. Vykdė įtampos mažinimo politiką, buvo gerinami politiniai ir ekonominiai santykiai, įvairūs susitarimai, vizitas Pekine. Atsistatydino dėl Votergeito skandalo.
Jurijus Andropovas (1914-1984) – Sovietų Sąjungos valstybės veikėjas, armijos generolas, generalinis sekretorius (1982-1984, iki mirties), mėginęs šalyje gerinti darbo discipliną, mažinti korupciją, organizavęs antialkoholinę kampaniją.
Augustas Pinočetas (1915-2006) – generolas, Čilės prezidentas (1973-1990), dar vadinamas Čilės diktatoriumi. 1973 remiamas JAV perversmu atėmė valdžią iš tuometinio demokratiniu būdu išrinkto prezidento komunisto Salvadoro Aljendės.
Džonas Fidžeraldas Kenedis (1917-1963) – JAV politinis veikėjas, 35-asis JAV prezidentas (1961-1963), demokratas. Kiaulių įlankos invazija (JAV bandymas nuversti revoliucinį Fidelio Kastro režimą), Karibų krizė (rimtas konfliktas tarp JAV ir SSRS dėl Kuboje dislokuotų tarybinių raketų), Berlyno sienos statybos, kosminės lenktynės (tarp SSRS ir JAV), afro-amerikiečių pilietinių teisių judėjimas ir besitęsiantis Vietnamo karas – pagrindiniai Kenedžio kadencijos įvykiai. Sėkmingai pasibaigus Karibų krizei, prasidėjo dialogas tarp JAV ir SSRS. 1963 m. buvo pasirašytas susitarimas dėl branduolinio ginklo bandymų dalinio uždraudimo, nutiestas tiesioginis ryšys su Maskva. D. Kenedis nužudytas kelionės po JAV metu Dalase.
Nikolajus Čaušešku (1918-1989) – Rumunijos politinis veikėjas, Rumunijos KP generalinis sekretorius (1965), Rumunijos prezidentas (1974). 1989 pab. prasidėjus neramumams, bandė su žmona pabėgti iš šalies, vėliau pagautas ir sušaudytas. Šalį valdė diktatoriškais metodais, siekė mažiau priklausyti nuo SSRS, vykdė savarankišką užsienio politiką.
Aleksandras Dubčekas (1921-1992) – Čekoslovakijos politinis veikėjas, Prahos pavasario lyderis, 1967 prasidėjus neramumams tapo Čekoslovakijos KP pirmuoju sekretoriumi. Per Prahos pavasarį palaikė politines ir ekonomines reformas, kurios sukėlė SSRS nepasitenkinimą bei privertė įvesti VSO kariuomenę.
Džordžas Bušas (vyresnysis) (1924) – JAV viceprezidentas, valdant R. Reiganui (1981-1989), prezidentas (1989-1993), Reigano politikos tęsėjas. Valdant D. Bušui vyresniajam baigėsi Šaltasis karas.
Margaret Tečer (1925-2013) – britų politinė veikėja, Jungtinės Karalystės premjerė (1979-1990), pirmoji moteris ėjusi šias pareigas. Už savo valdingumą bei bekompromisišką politiką gavo geležinės ledi pravardę.
Fidelis Castro (1926-2016) – Kubos politikas, revoliucionierius, 1959 m. nuvertęs diktatorių generolą Fulchensijų Batistą. 1965 Kubos komunistų partijos CK pirmasis sekretorius, 1976-2008 Kubos respublikos prezidentas.
Eduardas Ševardnadzė (1928-2014) – SSRS ir Gruzijos politinis veikėjas. SSRS Politbiuro narys, SSRS užsienio reikalų ministras (1985-1990), Gruzijos parlamento pirmininkas (1992–1995), kelis kartus išrinktas (1995 ir 2000) Gruzijos prezidentas.
Helmutas Kolis (1930pasivadin3) – vokiečių politikas, buvęs Vokietijos federalinis kancleris (1982–1998), 1969-1976 m. Reinlando-Pfalco premjeras, CDU (Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos) veikėjas. 1982 jo vadovaujami CDU nutraukė 13 metų trukusį kairiųjų valdymą VFR.
Borisas Jelcinas (1931-2007) – SSRS ir Rusijos politinis veikėjas, pirmasis Rusijos prezidentas (1991-1999), taip pat pirmasis demokratiškai išrinktas šios šalies vadovas. Maskvos pučo metu padėjo M. Gorbačiovui išsaugoti valdžią. 1991 metų gruodį kartu su Ukrainos ir Baltarusijos vadovais įkūrė Nepriklausomų valstybių sandrauga, 1994 jo įsaku įvesta kariuomenė į Čečėniją.
Michailas Gorbačiovas (1931) – SSRS valstybės veikėjas, aštuntasis ir paskutinis SSRS lyderis, ėjęs generalinio sekretoriaus pareigas (1985-1991), SSRS prezidentas (1990-1991). 1985 m. SSRS paskelbė pertvarkos politiką. Už šaltojo karo nutraukimo iniciatyvas apdovanotas Nobelio taikos premija. Jam valdant Lietuva 1990 m. atkūrė nepriklausomybę, 1991 m. žlugo SSRS.
Vytautas Landsbergis (1932) – lietuvių politikas, visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, habilituotas daktaras, profesorius. 1988 m. birželio 3 profesorius išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime – į jo Seimą ir Seimo Tarybą. 1988-1990 Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas, nuo 1991 gruodžio – Sąjūdžio garbės pirmininkas. 1990 kovo 11 LR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas (aukščiausias valstybės pareigūnas). 1996–2000 Seimo pirmininkas. TS-LKD Prezidiumo narys, buvęs partijos politikos komiteto pirmininkas. Du kartus išrinktas Europos parlamento narys.
Jurijus Gagarinas (1934-1968) – rusų kosmonautas, 1961 m. balandžio 12 d. apskriejęs Žemę kosminiu laivu „Vostok“ ir tapęs pirmuoju žmogumi, pakilusiu į kosmosą
Vaclavas Havelas (1936-2011) – Čekijos dramaturgas, eseistas, poetas, filosofas, disidentas ir politikas, 1989–1993 m. demokratiškai išrinktas Čekoslovakijos prezidentas, prižiūrėjęs šalies perėjimą prie demokratijos ir laisvosios rinkos ekonomikos, taikų Čekoslovakijos skilimą. Pirmas Čekijos Respublikos prezidentas.
Lechas Valensa (1943) – Lenkijos politikas, buvęs profsąjungos aktyvistas, taip pat buvęs elektrikas. 1980 m. įkūrė „Solidarumą“, 1983 m. tapo Nobelio taikos premijos laureatu, nuo 1990 iki 1995 m. valdė Lenkijos Respubliką.
1922 04 03 – Josifas Stalinas tampa komunistų partijos generaliniu sekretoriumi
1922 12 31 – SSRS įkūrimas
19351941 – Stalino vykdomas „Didysis valymas“
1939 09 01 – prasideda Antrasis pasaulinis karas, Vokietija paskelbia karą Lenkijai.
1940 05 10 – 1945 07 26 – Vinstonas Čerčilis D. Britanijos ministras pirmininkas
1941 08 14 – pasirašyta Atlanto chartija
1941 12 22 – 1942 01 14 – Vašingtono konferencija
1942 01 01 – pasirašyta Jungtinių Tautų deklaracija, galutinai sukurta antihitlerinė koalicija.
1943 11 28 – 1943 12 01 – Teherano konferencija
1945–1955 – SSRS ketvirtasis ir penktasis penkmečio planas
1945 – Libano ir Sirijos nepriklausomybė (paskelbė 1943)
1945 – nepriklausomybę paskelbia Vietnamas. Prancūzija stengiasi išlaikyti savo valdas Indokinijoje iki pat 1954.
1945 02 04-11 – Jaltos konferencija
1945 balandis-birželis – San Franciske steigiamoji JT konferencija, dalyvavo 51 valstybė, priimta JT chartija, įsigalėjusi 1945 spalio 24
1945 05 08 – Vokietija pasirašo besąlyginės kapituliacijos aktą su JAV, D. Britanija ir Prancūzija.
1945 05 09 – Vokietija pasirašo besąlyginės kapituliacijos aktą su SSRS
1945 07 17 – 1945 08 02 – Potsdamo konferencija
1945 08 06 – JAV numetė atominę bombą ant Hirošimos.
1945 08 09 – JAV numetė atominę bombą ant Nagasakio
1945 08 09 – SSRS įstojo į karą su Japonija
1945 09 02 – Japonijos kapituliacija, Antrojo pasaulinio karo pabaiga
1945 11 20 – 1946 10 01 – Niurnbergo karinis tribunolas
1946 03 05 – V. Čerčilio kalba Fultone, „geležinės uždangos“ sąvoka
1946 – J. Stalinas, pristatydamas penkmečio ekonomikos planus, užsimina, kad taika galima tik po visuotinės komunizmo pergalės.
1946 – „Ilgoji telegrama“, kurioje diplomatas Džordžas Kemanas slaptai perspėja JAV apie SSRS grėsmę
1946 liepą-spalį – Paryžiaus taikos konferencija, sutarta pasirašyti taikas (1947 02 10), leista tapti JT narėmis (Italija, Rumunija, Vengrija, Bulgarija ir Suomija) ; Jugoslavijai atitenka dalis Italijos teritorijos, nustatyti ginklavimosi apribojimai, kurių laikėsi tik Suomija.
1947 – JT padalija žydus ir palestiniečius, Jeruzalę paliekant kaip nepriklausomą miestą.
1947 – įkurtas kominformas („Komunistų ir darbininkų partijų informacinis biuras“, skirtas koordinuoti komunistų partijų veiklą Europoje)
1947 – pirmą kartą viešai pavartojamas „Šaltojo karo“ terminas (Bernardas Baruchas)
1947 02 10 – Paryžiuje pasirašyta taika su Italija, Rumunija, Vengrija, Suomija, Bulgarija, valstybės priverstos mokėti reparacijas.
1947 03 12 – Trumeno doktrina; JAV įsipareigoja remti laisvas tautas, besiginančias nuo išorinių jėgų (komunizmo)
1947 06 – Maršalo planas, skirtas Europai atgaivinant pokarinę ekonomiką (SSRS atsisako, jos kontroliuojamos satelitinės valstybės priverstos atsisakyti, Čekoslovakijos vyriausybė mėgino įtikinti, kad parama būtų naudinga), planas pradėtas vykdyti nuo 1948 iki 1953
1947 07 18 – Indijos nepriklausomybė. Atskiriamas Pakistanas.
1947-1948 – Indijos ir Pakistano karas dėl Kašmyro provincijos (pasikartoja ir 1965).
1947-1948 – Vakarų valstybių okupacinės zonos sujungtos į vieną, SSRS tai nepatiko, tad pasitraukė iš komisijos derybų.
1948 komunistai paima valdžią Čekoslovakijoje.
1948 – vietoj buvusių Japonijos kolonijų paskelbta Kinijos Liaudies Demokratinė Respublika šiaurėje, pietuose – Korėjos Respublika.
1948 04 01-1949 06 – SSRS vykdo Berlyno blokadą
1948 04 15 – įsteigta Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija (OEEC, vėliau OECD), koordinavusi Maršalo plano paramą, kurios dėka Vakarų Europos ekonomika atsigavo gerokai tolygiau nei po Pirmojo pasaulinio karo ir kilo itin sparčiai.
1948 05 – įkuriama Izraelio valstybė, baigiantis britų mandatų galiojimui Palestinoje, tai suerzina musulmonus; kaimyninės arabų valstybės – Egiptas, Jordanija, Irakas, Sirija – užpuolė Izraelį
1948 06 28 – Jugoslavija, vadovaujama Josipo Brozo Tito, pasitraukia iš kominterno, SSRS su ja nutraukia politinius ir ekonominius ryšius
1948 12 09 – Jungtinės Tautos priima konvenciją pasmerkti genocidą tarptautiniu mastu.
1948 12 10 –  JT Generalinė asamblėja paskelbė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją – pirmasis universalus tarptautinės teisės dokumentas, įtvirtinantis pagrindines žmogaus teises ir laisves, uždraudžia diskriminaciją dėl rasės, odos spalvos, tikėjimo, lyties, įsitikinimų, visi laisvi ir lygus.
1949 – Didžioji Britanija įkuria Tautų Sandrauga pagal Londono deklaraciją, kuri vienijo buvusias britų imperijos kolonijas; simboliškai vadovavo D. Britanijos monarchas. Birma (dabartinis Mianmaras) vienintelė iš buvusių D. Britanijos valdų atsisakė stoti į Tautų Sandraugą.
1949 – galutinai padalinta Vokietija, įkurta VDR.
1949 – VFR turėjo valiutą, konstituciją, parlamentą.
1949 – SSRS pertvarkiusi savo okupacinę zoną, paskelbia Vokietijos Demokratinę Respubliką.
1949-1956 – arabams patyrus keletą pralaimėjimų, palestiniečiai buvo priversti trauktis iš Izraelio.
1949 01 – Maskvoje bendrai Rytų bloko ekonomikai kontroliuoti, kaip atsakas Vakarų OECC, įsteigta Ekonominės savitarpio pagalbos taryba (ESPT), kurios narės buvo SSRS, Lenkija, Čekoslovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija (netrukus prisidėjo Albanija, VDR). Kiek vėliau Mongolija, Vietnamas, Kuba, Afrikos valstybės.
1949 04 04 – įkuriama Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO), pradeda funkcionuoti nuo 1951 metų, 1952 prisijungia Graikija ir Turkija
1949 05 05 – įsteigta Europos Taryba (Belgija, Prancūzija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Didžioji Britanija, Airija, Italija, Danija, Norvegija ir Švedija), Londone pasirašytas susitarimas. ET darbas vyksta Strasbūre, skatinama Europos vienybė, gina žmogaus teises, bendradarbiaujama kultūros ir teisės srityse. Politiniam, socialiniam ir kultūriniam bendradarbiavimo forumui vadovauja periodiškai į posėdžius susirenkantis Ministrų Kabinetas ir Parlamentinė Asamblėja.
1949 09 25 – SSRS atominis ginklas
1949 10 01 – sukurta Kinijos Liaudies Respublika, vadovaujama Mao Dzedongo, kuri laimėjo prieš JAV remiamą Gomindano judėjimą (vadovavo Čiang Kaišeko)
1950 05 09 – Robertas Šumanas viešoje deklaracijoje pasiūlo įkurti anglių ir plieno bendriją, sutaikant Prancūzija ir Vokietija (Didžioji Britanija atsisakė).
1950 06-1953 07 – Korėjos karas. Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika įsiveržė į Pietų Korėją.
1950 06 – JT panaudoja karinę jėga Korėjos kare (pavyko pradėti intervenciją, nes SSRS boikotavo Saugumo Taryba)
1950 11 04 – pasirašyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (reikšmingiausias ET susitarimas), įsteigtas Europos Žmogaus Teisių Teismas.
1951 – Kinijos Liaudies Respublika paskelbta JTO agresore (Korėjos karas), ji buvo pašalinta iš JT; Kiniją JT atstovavo pasitrausi Kinijos Respublikos vyriausybė Taivane.
1951 – San Franciske pasirašyta taika tarp JAV ir Japonijos (paskatino Korėjos karas)
1951 – JT Generalinė asamblėja įkūrė JT pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro postą, kuris atsakingas už pagalbos teikimą pabėgėliams – rūpinasi tarptautine jų apsauga, ieško problemų sprendimų.
1951 04 18 – įkuriama Europos anglių ir plieno bendrija (pagal R. Šumano planą); Paryžiuje, 6 valstybės (Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija). Aukščiausioji valdyba 1952 įsikūrė Liuksemburge, jos vadovu paskirtas Žanas Monė, kartu su R. Šumanu laikomi vieni iš Europos integracijos pradininkų.
1951 09 08 – San Franciske pasirašyta su Japonija (Japonija pripažino Korėjos nepriklausomybę, apribotas ginklavimasis)
1952 – SSRS įvedamas privalomas septynių klasių mokymas
1953 – SSRS išbandoma termobranduolinė bomba.
1953 03 05 – miršta SSRS diktatorius Josifas Stalinas
1954 10 23 – Paryžiuje pasirašyta taika su Vokietija (nutraukta Vokietijos okupacija, numatytas įstojimas į NATO)
1955 05 05 – VFR įstoja į NATO
1955 05 14 – įkurta Varšuvos sutarties organizacija (VSO), kurios narės SSRS, Lenkija, Čekoslovakija, VDR, Vengrija, Rumunija, Bulgarija.
1955 05 15 – Paryžiuje pasirašyta taika su Austrija, įsipareigojama laikytis neutraliteto, išvestos okupacinės kariuomenės.
1956 – Prancūzija suteikia nepriklausomybę Marokui ir Tunisui.
1956 – Didžioji Britanija nepriklausomybę suteikia Sudanui.
1956 –  branduolinį ginklą sėkmingai išbando Didžioji Britanija
1956 – Lenkijoje prasidėjo darbininkų protestai, kuriuos vietos kariuomenė numalšino. Aukų išvengti nepavyko, tačiau buvo nutrauktos represijos, sušvelninta cenzūra, pristabdyta kolektyvizacija. Tai tenkino ir SSRS, nes Vladyslavas Gomulka patikino, kad Lenkija nesieks išstoti iš sovietinio bloko.
1956 02 25 – SSKP XX suvažiavime paskelbtas N. Chruščiovo pranešimas, kuriuo pasmerktas J. Stalino asmens kultas, represijos, kiti to laikotarpio nusikaltimai – destalinizacija. Oficialiai jis nebuvo išplatintas, tačiau pasiekė Vakarus ir kitas sovietinio bloko valstybes.
1956 10 23 – prasideda Vengrijos revoliucija. Studentų demonstracijos Budapešte, Vengrijoje greitai apėmė visą visuomenę, staiga virto ginkluotu sukilimu, kurį patys vengrai įvardija kaip revoliuciją.
1956 11 01 – Vengrijos vyriausybė kreipiasi į JTO, pareiškia išstojanti iš Varšuvos sutarties organizacijos, išsako neutralumą.
1956 11 04 – ginkluotas VSO įsiveržimas į Vengriją, numalšinama Vengrijos revoliuciją.
1956 – Egiptas nacionalizuoja Sueco kanalą. Didžioji Britanija ir Prancūzija, padedamos Izraelio, siekiant išsaugoti teises ir užtikrinti saugią laivybą, surengė slaptą karinę organizaciją, vykusią spalio mėn. prieš Egiptą. Operacija sėkminga, tačiau JT Saugumo Taryba ją pasmerkė, britai ir prancūzai buvo priversti pasitraukti. Parodyti galimi Vakarų valstybių nesutarimai.
1957 – SSRS paleido pirmąjį žemės palydovą „Sputnik-1“;  sukūrė ir sėkmingai išbandė tarpžemyninę balistinę raketą
1957 – Europos anglių ir plieno narės Romoje pasirašė 2 sutartis (Romos sutartys), kuriomis įsteigta Europos ekonominė bendrija (EEB – didesnė bendra prekių ir paslaugų rinka) ir Europos atominės energijos bendrija (Euratomas) – skatino atominę pramonę.
1958 01 01 – įsigaliojus Romos sutartims vokiečių politikas Valteris Halšteinas tapo pirmuoju EEB Komisijos pirmininku. EEB – didesnė bendra prekių ir paslaugų rinka, principai – laisvas judėjimas, muitų sąjunga, išorinis muitų tarifas.
1959 – valdžią Kuboje perėmė revoliucionierius Fidelis Kastras ir jo partizanai, Kuba tapo komunistine.
1959 – N. Chruščiovo oficialus vizitas JAV (pirmasis SSRS istorijoje).
1959-1969 – Prancūzijos prezidento pareigas ėjo generolas Šarlis De Golis, kuris stengėsi pabrėžti ir sustiprinti Prancūzijos nepriklausomą poziciją tarptautinėje politikoje (pavyzdžiui, 1966 Prancūzija pasitraukė NATO (2009 sugrįžo į pilnapusišką veiklą)).
1960 – branduolinį ginklą sėkmingai išbando Prancūzija
1960 – JT paskelbia deklaraciją dėl dekolonizacijos principų – susikūrė 17 naujų valstybių Afrikoje. Didžiausias dekolonizacijos protrūkis.
1960 – įkurta OPEC – tarptautinė organizacija, jungianti naftą eksportuojančias valstybes (pagrinde Afrikos ir Persų įlankos valstybės)
1961 – Albanija nutraukia ryšius su SSRS, užmezga glaudžius santykius su komunistine Kinija.
1961 – nepriklausomybę paskelbia Pietų Afrikos Respublika (nuo 1910 priklausė D. Britanijai). Baltieji kolonistai PAR vykdė apartheido politika, apribojusią spalvotųjų teisių apribojimu.
1961 – Pirmoji neprisijungimo judėjimo konferencija
1961 04 12 – SSRS kosmonautas Jurijus Gagarinas pirmasis pakilo į kosmosą
1961 04 17-19 – Kiaulių įlankos invazija – JAV slapta finansuota operaciją , kai Kubos pietvakariuose išsilaipinę ginkluoti išeiviai iš Kubos mėgino nuversti F. Kastro rėžimą.
1961 06 03-04 – N. Chruščiovo ir Džono Kenedžio susitikimas Vienoje, kurio metu N. Chruščiovas įteikė reikalavimą per šešis mėnesius pasirašyti taikos sutartį dėl abiejų vokiečių valstybių, o Berlyną paversti laisvuoju demilitarizuotu miestu. Vakarai atsisakė derėtis dėl Vakarų Berlyno statuso, neketino leistis būti iš jo išstumiami.
1961 08 13 – Berlyno sienos pastatymas; SSRS ir VDR, pritarus VSO, uždarė visus kelius tarp Rytų ir Vakarų Berlyno, o miesto vakarinė dalis buvo apjuosta siena, tapusia ryškiausiu Europos padalijimo ir komunistinės priespaudos simboliu.
1962 10 14-28 – Kubos (Karibų) krizė; Dž. Kenedžiui buvo pateikti įrodymai dėk dislokuotų vidutinio nuotolio raketų. 1962 spalio 22 D. Kenedis per televiziją teigė, kad jei raketos nebus išgabentos, tai reikš konflikto aštrėjimą ir karo pavojų. 1962 spalio 28 N. Chruščiovas nusileido, gavęs amerikiečių pažadą nepradėti invazijos į Kubą, išgabeno raketas, po mėnesio Kubos blokada buvo nutraukta.
1963 – paraiškas prisijungti prie EEB įteikė Airija, Danija ir Norvegija.
1963 – SSRS, JAV ir Didžioji Britanija sutaria nevykdyti branduolinių bandymų atmosferoje.
1964 – Kinija sėkmingai išbando branduolinį ginklą.
1964 10 14 – SSKP CK plenume N. Chruščiovas prarado valdžią. Į valdžią ateina Leonidas Brežnevas – prasideda sąstingio laikotarpis.
1965-1973 – Vietnamo karas
1967 visoms trims bendrijoms (EEB, Europos anglių ir plieno bendrija, Euratom) įsteigus bendras institucijas, imtas taikyti „Europos Bendrijų“, arba „Europos Bendrija“, terminas.
1967 – nesėkminga Bolivijos revoliucija, organizuota Ernesto Če Guevaros.
1968 – Prahos pavasaris Čekoslovakijoje. Komunistų partija pabandė įvesti didesnę žodžio ir spaudos laisvę, planinės ekonomikos reformas. 1968 rugpjūčio 21 įžygiavo kareiviai iš SSRS, Lenkijos, Vengrijos, Bulgarijos, VDR. Reformos buvo nutrauktos.
1968 07 01 – EB valstybės narės panaikino visus tarpusavio muitus.
1969 – amerikiečiai išsilaipino mėnulyje
1969-1974 – JAV valdo prezidentas Ričardas Niksonas (įtampos mažinimo politika) – gerinami politiniai ir ekonominiai santykiai, įvairūs susitarimai.
1970 – Čilės prezidentu išrinktas socialistas Salvadoras Aljendė Gosensas trejus metus vykdė socialistines reformas, tačiau surengus karinį pučą buvo nuverstas. Po jo valstybę 16 metų valdė Augusto Pinočeto.
1970-1974 – VFR premjeras Vilis Brantas
1970 08 12 – SSRS ir VFR sutartis – užtikrinamas sienų neliečiamumas
1970 12 – Lenkijos ir VFR sienų neliečiamumo sutartis, atsiprašoma už Vokietijos veiksmus per Antrąjį pasaulinį karą.
1971 – nuo Pakistano teritorijos atsiskiria Bangladešas.
1972 – R. Niksono vizitas Pekine.
1972 – R. Niksonas Maskvoje pasirašo sutartį dėl priešraketinės gynybos sistemos apribojimo, laikino susitarimo dėl maksimalaus puolamųjų raketų skaičiaus.
1972 – VFR ir VDR pasirašo susitarimus ir užmezgė diplomatinius santykius, baigta diplomatinė izoliacija.
1973 – prie EB prisijungė Danija, Didžioji Britanija, Airija; Norvegija po referendumo nusprendė nestoti. Pirmoji EB plėtra užsitęsė, nes Šarlis De Golis vetavo Didžiosios Britanijos priėmimą.
1973 – priėmė konvenciją dėl apartheido panaikinimo, tačiau PAR šią politiką ėmėsi švelninti tik nuo 1985-ųjų.
1973 – pasaulinė naftos krizė – Izraelio ir Palestinos konflikte JAV remia Izraelį, OPEC nusprendžia pakelti kainas.
1973 – VDR ir VFR tampa JTO narėmis.
1973 – sušaukta Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencija, rengusi bendrą susitarimą karinio saugumo, bendradarbiavimo, ekonomikos, aplinkos saugos, žmogaus teisių ir humanitariniais klausimais.
1975 08 – Helsinkio konferencijos aktas tarp 33 valstybių, kuriuo patvirtinamas sienų neliečiamumas, nustatyti valstybių tarpusavio santykių principai – suvereniteto teisių gerbimas ir suvereni lygybė, jėgos nenaudojimas, teritorijos vientisumas, taikus ginčų reguliavimas, nesikišimas į vidaus reikalus, žmogaus teisių ir laisvių gerbimas, tautų lygiateisiškumas, valstybių bendradarbiavimas, sąžiningas tarptautinės teisės įsipareigojimų vykdymas.
1977 – JT taiko ekonominės sankcijas Pietų Afrikos Respublikai dėl tęsiamos apartheido politikos
1979 – pirmieji tiesioginiai rinkimai į Europos Parlamentą.
1979-1990 – Margaret Tečer eina Didž. Britanijos ministrės pirmininkės pareigas
1979 12 27-1989 02 15 – SSRS intervencija Afganistane (atnaujino galingųjų valstybių priešpriešą)
1980 – JAV boikotuoja Maskvos olimpines žaidynes
1980 – paskelbta apie kainų pakylimą Lenkijoje
1980 – Gdansko laivų statyklos streikas, kurį organizavo opozicinis darbininkų judėjimas, vadovaujamas Lecho Valensos. Streiko metu buvo suburtas nepriklausomas profesinių sąjungų susivienijimas „Solidarumas“, kuris iškėlė politinius reikalavimus tuometinei valdžiai – ji ryžosi deryboms, buvo suteikta daugiau politinių, socialinių ir žodžio laisvių. Per keliolika mėnesių „Solidarumas“ patapo visą šalį apimančia organizacija su 9.5 milijonais narių.
1981 12 13 – į Lenkiją įvestos (šį kartą tik Lenkijos) pajėgos, suėmusios 10000 asmenų. JAV atsako paskelbusi ekonomines sankcijas prieš komunistinę SSRS ir Lenkiją.
1981-1989 – JAV prezidento pareigas eina Ronaldas Reiganas (smarkiai didinamas karinį biudžetas, atnaujintos ginkluotės varžybos, bandymai kosmose, strateginės gynybos iniciatyva, praminta „žvaigždžių karais“. JAV pradėjo skolintis, užsienio skola tapo milžiniška.)
1982 – Vokietijoje Helmutas Kolis ir jo vadovaujami krikščionys demokratai laimi rinkimus ir nutraukia 13 metų trukusį socialistų valdymą.
1984 – SSRS boikotuojamos Los Andželo olimpines žaidynės
1985 03 – SSRS generaliniu sekretoriumi tampa Michailas Gorbačiovas, ėmęsis reformų, žinomų kaip pertvarka arba „perestroika“, apėmusių visas svarbiausias valstybės ir visuomenės gyvenimo sritis.
1986 – dalis SSRS įmonių įgauna teisę savarankiškai prekiauti užsienio rinkoje.
1986 11 – vykusiame komunistinių valstybių vadovų pasitarime M. Gorbačiovas pareiškė, kad komunistinių valstybių tarpusavio santykiai negali būti paremti priklausomybe – SSRS atsisako komunizmą užsienio šalyse ginti jėga.
1987 – SSRS ir JAV susitarė sunaikinti visas vidutinio ir trumpo nuotolio raketas, dislokuotas Europoje.
1988 – SSRS buvo toliau didinamas įmonių savarankiškumas, leista privati verslininkystė (priimtas įstatymas „Apie kooperaciją“)
1989 – įvyko pirmasis šachtininkų streikas, apėmęs visą SSRS anglių kasybos pramonę.
1989 – įvyko (palyginus) demokratiniai rinkimai į SSRS Liaudies deputatų suvažiavimą – aukščiausią valdžios instituciją; į vieną deputato vietą buvo keliami keli kandidatai.
1989 – Azerbaidžano Kalnų Karabacho srities gyventojai, kurių dauguma buvo armėnai, pradėjo kovoti dėl prisijungimo prie Armėnijos.
1989-1990 – reformos, opoziciniai judėjimai ir laisvi rinkimai Albanijoje ir Bulgarijoje.
1989 06 – po derybų su „Solidarumu“ Lenkijoje suformuota pirmoji nekomunistinė vyriausybė.
1989 rudenį – taikios permainos ir laipsniškas valdžios pervedimas demokratinėms jėgoms Vengrijoje
1989 11 09 – Berlyno sienos griūtis.
1989 11 – Čekoslovakijoje komunistai atsisako valdžios monopolio
1989 12 – Rumunijoje nuverčiant Nikolajų Čaušesku neišvengta kraujo praliejimo.
1989 12 – Maltoje susitinka M. Gorbačiovas ir D. Bušas, tęsiantis Reigano pradėtą politiką, per šį susitikimą prabilta apie naujos eros pradžią ir Šaltojo karo pabaigą.
1990 – SSRS valdžia įteisino privačią gamybos priemonių nuosavybę, valstybinėms įmonėms suteikta daug savarankiškumo.
1990 03 – Liaudies deputatų suvažiavimas panaikino SSRS konstitucijos straipsnį apie SSKP vadovaujama vaidmenį visuomenėje ir įkūrė SSRS prezidento instituciją, prezidentu išrenkant M. Gorbačiovą.
1990 03 11 – Lietuva pirmoji pareiškė išstojanti iš SSRS
1990 pavasarį – prasidėjo derybos dėl Vokietijos suvienijimo (VDR prijungimo prie VFR).
1990 09 12 – pasirašyta dviejų Vokietijų ir keturių Antrojo pasaulinio karo sąjungininkių – SSRS, JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos – galutinė sutartis dėl Vokietijos suvienijimo.
1990 10 03 – VDR ir VFR susijungė (suvienyta Vokietija) – panaikintas vienas Šaltojo karo padarinių.
1990 11 – NATO ir VSO valstybių vadovai susitarė sumažinti ginkluotę Europoje 28%.
1990 11 29 – Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje pasirašyta Naujosios Europos Paryžiaus chartija, simbolizavusi Šaltojo karo pabaigą visoje Europoje.
1990 06 – Rusija paskelbė savo įstatymų viršenybę prieš SSRS įstatymus
1990 pab. – Lenkijos prezidento rinkimus laimėjo Lechas Valensa.
1991 pavasaris-vasara – parengtas naujas Sovietų Sąjungos sutarties projektas, kuriuo bandyta atgaivinti SSRS ir įveikti politikos bei ekonomikos krizę.
1991 07 01 – paleista Varšuvos sutarties organizacija (VSO).
1991 07 – JAV ir SSRS vadovai sutarė trečdaliu sumažinti tarpžemyninių balistinių raketų skaičių.
1991 08 19-21 – Maskvos pučas, kuriuo konservatyvieji SSRS vadovai bandė perimti valdžią iš M. Gorbačiovo, kai jis ilsėjosi Kryme. Į Maskvą ypatingasis padėties komitetas įvedė kariuomenė, tačiau Rusijos valdžia, remiama Maskvos gyventojų ir vadovaujama prezidento Boriso Jelcino, organizavo pasipriešinimą ir jį numalšino. SSRS valdžios autoritetas dar labiau sumenko, buvo pagreitintas valstybės žlugimas.
1991 ruduo – Lenkijoje įvyko visiškai laisvi parlamento rinkimai.
1991 12 08 – Baltarusijoje susirinkę Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos vadovai pasirašė susitarimą dėl SSRS panaikinimo ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) įkūrimo.
1991 12 21 – Almatoje prie NVS prisidėjo kitos sovietinės respublikos (išskyrus Baltijos šalis ir Gruziją, kuri į šią organizaciją įstojo 1993 gruodį).
1991 12 25 – M. Gorbačiovas atsistatydino iš jau neegzistuojančios valstybės vadovo pareigų.
Brežnevo doktrina“ – socialistinių šalių nepriklausomybės ribojimo politika, pateisinusi net ginkluotos jėgos panaudojimą. Terminu trumpai apibrėžiama SSRS užsienio politika 7-9 deš. Jis atsirado 1968 m. įvykių Čekoslovakijoje metu, kai SSRS įvykdė Varšuvos sutarties organizacijos (VSO) valstybių intervenciją.
Geležinė uždanga“ – politinė, karinė, informacinė ir ideologinė Sovietų Sąjungos ir jos sąjungininkių saviizoliacija nuo Vakarų ir kitų nekomunistinių valstybių po Antrojo pasaulinio karo. 1946 03 05 „geležinės uždangos“ sąvoką pavartojo ir išgarsino V. Čerčilis, pažymėdamas Šaltojo karo pradžią. Kalboje jis teigė, kad komunistinę Europą atskyrė geležinė uždanga, ir ragino ginti demokratiją bei priešintis komunizmui.
Ilgoji telegrama“ – 1946 m. Džordžo Kenano parašytoje telegramoje buvo perspėjamos Jungtinės Amerikos Valstijos apie SSRS keliamą grėsmę, komunizmo teritorinę plėtrą, ypač regionuose, kurie yra strategiškai svarbūs JAV.
Aksominė revoliucija – populiarus 1989 metų Čekoslovakijos visuomenės veiksmų pavadinimas. Po šių veiksmų buvo taikiai nuverstas komunistinis režimas, o federacija padalinta į Čekiją ir Slovakiją.
Aneksija 
– vienašališkas ir neteisėtas svetimos valstybės teritorijos ar jos dalies prijungimas prie savosios
Apartheidas – Pietų Afrikos Respublikos baltųjų vyriausybės 1948–1990 metais vykdyta rasinės segregacijos politika.
Asmenybės kultas – reiškinys valstybėje, (dažniausiai autoritarinėje ar totalitarinėje) kuomet yra ypač garbinamas tos šalies vadas.
Atlanto chartija – 1941 08 14 JAV prezidento F. Ruzvelto ir Didžiosios Britanijos ministro pirmininko V. Čerčilio pasirašytas dokumentas, kuriame buvo pabrėžta tautų apsisprendimo laisvė pasirinkti valdymo formą. Šis dokumentas tapo antihitlerinės koalicijos pagrindu.
Atšilimas – SSRS visuomenės liberalios permainos, vykusios po J. Stalino mirties, Nikitos Chruščiovo valdymo metais (1953-1964 m.). N. Chruščiovas pradėjo dalinį stalininio režimo liberalizavimą, kuris vėliau pradėtas vadinti „atšilimu“. Pradėti naikinti lageriai, paleista dalis politinių kalinių, sumažinti kultūros suvaržymai, sovietinio bloko šalių kontrolė. Tuo pat metu užmegzti diplomatiniai santykiai su Vakarų Vokietija, atkurti su Jugoslavija bei Japonija, pradėtos derybos dėl nusiginklavimo su JAV.
Autokratas – valdovas, turintis neaprėžtą valdžią, vienvaldis.
Berlyno blokada – Sovietų Sąjungos okupacinės zonos viduryje buvusio Vakarų Berlyno blokada, kurią 1948-1949 m. vykdė SSRS. Blokada buvo reakcija į valiutos reformą Vakarų okupacinėse zonose ir vakariniame Berlyno sektoriuje. Blokados nutraukimui poveikį turėjo NATO įkūrimas 1949.
Berlyno siena – 1961 įtvirtinta VDR siena su Vakarų Berlynu, ryškiausias šaltojo karo simbolis. Apjuosta siekiant sustabdyti nuolatinį žmonių bėgimą iš komunistinių Rytų į kapitalistinius Vakarus. Vokiečiai sieną nugriovė 1989 m., prasidėjus VFR ir VDR vienijimo procesui.
Blokada – prievartinis valstybės ar jos dalies izoliavimas, įprastinių ryšių ir veiksmų apribojimas ar nutraukimas
Bolševikai – Rusijos komunistų partijos kitas pavadinimas. Nuo 1903 m. Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos frakcija (greta menševikų), besiremianti marksizmo principais. 1917 m. pasiskelbė atskira politine partija, parengė ir sukėlė Spalio revoliuiją, kuriai vadovavo V. Leninas.
Bolževizmas – revoliucinė marksistinė darbininkų judėjimo srovė, susidariusi XX a. pradžioje Rusijoje. Prievartinio kapitalistinės visuomenės pertvarkymo į komunistinę teorija ir praktika.
Cenzūra – spaudos turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios
Dekolonizacija – kolonijų išsilaisvinimo iš metropolijų valdymo procesas, kuris baigiasi buvusių kolonijų nepriklausomybės pasiekimu. Dekolonizacija sustiprėjo po Antrojo pasaulinio karo, ypač pasireiškė 1960 (Afrikos metai) JT paskelbus deklaraciją dėl dekolonizacijos principų.
Demokratija – valdymo forma, kai valstybės gyvenimą reguliuoja tauta per savo tiesiogiai, lygiateisiai ir slaptai išrinktus atstovus.
Destalinizacija – procesas, vykęs po J. Stalino mirties, kai SSKP CK I sekretoriaus Nikitos Chruščiovo iniciatyva 1956-1964 SSRS pasmerktas Stalino valdymas, prabilta apie diktatoriaus vykdytus nusikaltimus
Diktatūra – valdymo forma, kai valdžia nėra atsakinga savo piliečiams, naudojasi neribota valdžia bei priklauso vienam žmogui ar vienai partijai, remiasi karine jėga, prievartos aparatu.
Disidentas – asmuo, aktyviai oponuojantis vyraujančiai nuomonei, politikai ar struktūrai, nepripažįstantis (nesilaikantis) vyraujančios ideologijos.
Ekonominės savitarpio pagalbos taryba (ESPT) – Sovietų Sąjungos ekonominė organizacija (1949–1991), vienijusi Rytų bloko bei daugelį kitų socialistinių valstybių visame pasaulyje. ESPT buvo sukurta kaip Rytų bloko atsakas į Vakarų Europos įkurtą Tarptautinę ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (OECC, kuri nuo 1961 vadinosi OECD).
Europos anglių ir plieno bendrija – viena iš Europos bendrijų, veikusi 1951–2002, kurią 1950 pasiūlė įkurti Robertas Šumanas, siekiant sukurti bendrą plieno ir anglių rinką, panaikinant kiekybinius apribojimus, muitus ir mokesčius, išvengiant ateities konfliktų tarp Vokietijos ir Prancūzijos. Pirmosios narės – Belgija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Vakarų Vokietija (Didžioji Britanija atsisakė).
Europos ekonominė bendrija (EEB) – 1957 m. Romos sutartimi įkurta viena iš trijų Europos Bendrijų, siekusi ekonominiu požiūriu integruoti Europą, Europos Sąjungos pirmtakė. Įėjo 6 valstybės: Belgija Nyderlandai, Liuksemburgas, VFR, Prancūzija ir Italija. Pagrindiniai EEB tikslai buvo muitų sąjungos sukūrimas, vieninga žemės ūkio politika, laisvas kapitalo, darbo jėgos ir paslaugų judėjimas tarp Bendrijos narių. Egzistavo iki 1993 m.
Fabrikas – mechanizuota pramonės gamykla.
Fanatizmas – aklas prisirišimas prie tam tikro tikėjimo, žiaurumas kitatikių atžvilgiu.
Glasnost – SSRS vykdyta politika, inicijuota M. Gorbačiovo reformų, siekiant atvirumo ir skaidrumo vyriausybinėse įstaigose – sumažintas cenzūros kiekis, padidėjusi žodžio laisvė.
GULAG‘as – vyriausioji tremties stovyklų vadyba XX a. Rusijoje.
Helsinkio konferencijos aktas – 1975 m. aktas tarp 33 valstybių, kuriuo patvirtinamas sienų neliečiamumas, nustatyti valstybių tarpusavio santykių principai – suvereniteto teisių gerbimas ir suvereni lygybė, jėgos nenaudojimas, teritorijos vientisumas, taikus ginčų reguliavimas, nesikišimas į vidaus reikalus, žmogaus teisių ir laisvių gerbimas, tautų lygiateisiškumas, valstybių bendradarbiavimas, sąžiningas tarptautinės teisės įsipareigojimų vykdymas.
Inkorporacija – įjungimas, pavertimas sistemos sudėtine dalimi.
Invazija –  karinis įsiveržimas į svetimos valstybės teritoriją, nepaskelbus karo.
Išbuožinimas – procesas, atimantis iš pasiturinčių ūkininkų gamybos priemones ir žemę.
Izoliacionizmas – sąmoninga valstybės vyriausybės užsienio politika, kuria siekiama politiškai, ekonomiškai ar kultūriškai atsiriboti nuo bendravimo su kitomis valstybėmis (pavyzdžiui, JAV tarpukariu ir IIPK pradžioje)
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja – viena iš 6 Jungtinių Tautų institucijų, visuotinis JT valstybių narių atstovų susirinkimas. Susiformavo 1945 metais. Dalyvauja visos narės, svarsto klausimus pagal JT chartiją, skelbia sprendimus, kurie nėra privalomi vykdyti, tačiau turi nemažą reikšmę tarptautinei politikai; paprasti klausimai turi surinkti 51% palaikymą; svarbūs – 2/3; sesijos vyksta vieną kartą per metus.
Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) – tarpvalstybinė organizacija įkurta 1945 metų spalio 24 San Francisko konferencijoje pasirašius JT chartiją. Organizaciją šiandien sudaro 193 valstybės narės, t. y. praktiškai visos pripažintos nepriklausomos valstybės (išskyrus Vatikaną, nepripažintą Taivaną ir Kosovą). Lietuva į JTO priimta 1991 metų rugsėjo 17 dieną. JTO tikslai – išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą, esant reikalui imtis priemonių taikai apsaugoti, puoselėti draugiškus valstybių santykius, siekti tarpvalstybinio bendradarbiavimo, ginti žmogaus teises ir laisves.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba – nuolat veikiantis vienas iš šešių svarbiausių Jungtinių Tautų padalinių. Saugumo Taryba yra atsakinga už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą. Veikloje remiasi Jungtinių Tautų chartija. Saugumo Tarybos darbas vyksta be jokių išankstinių sąlygų ir planavimo. 15 narių iš kurių 5 nuolatinės (Jungtinė Karalystė, JAV, Kinija, Prancūzija ir Rusija (anksčiau SSRS). Sprendimai priimami 9 balsų persvara. Valstybės susilaikymas ar nedalyvavimas netrukdo priimti sprendimo. ST veikia nuolatos.
Kapitalizmas – visuomenės ekonominė forma, kurioje svarbiausia siekti kuo didesnio pelno.
Karibų (Kubos) krizė – Šaltojo karo konfliktas tarp JAV ir SSRS, vykęs 1962 m. spalio 14-28 dienomis. Jis laikomas vienu įtempčiausiu Šaltojo karo laikotarpių, rizikavęs peraugti į didelio masto karinius veiksmus su branduolinio ginklo panaudojimu ir gresiančiu abipusiu susinaikinimu. Dž. Kenedžiui buvo pateikti įrodymai dėk dislokuotų vidutinio nuotolio raketų. 1962 spalio 22 D. Kenedis per televiziją teigė, kad jei raketos nebus išgabentos, tai reikš konflikto aštrėjimą ir karo pavojų. 1962 spalio 28 N. Chruščiovas nusileido, gavęs amerikiečių pažadą nepradėti invazijos į Kubą, išgabeno raketas, po mėnesio Kubos blokada buvo nutraukta.
Kolaborantas – išdavikas, vykdantis svetimos valstybės nurodymus, bendraujantis su okupacine valdžia.
Kolektyvizacija – priverstinis žemės atėmimas iš valstiečių ir individualių jų ūkių pertvarkymas į kolūkius ir tarybinius ūkius
Kolonija – vietovė įkurdinta negyvenamoje ar nenaudojamoje teritorijoje iš kitur atsikrausčiusių naujakurių.
Kolūkis (kolektyvinis ūkis, kolchozas) – tarybinė žemės ūkio įmonė, paremta kolektyvinio ūkininkavimo idėja
Kominformas – 1947 m. įkurtas „Komunistų ir darbininkų partijų informacinis biuras“, pirmoji komunistines partijas jungusi tarptautinė organizacija (po Kominterno panaikinimo 1943 m.). Kominformo tikslas – koordinuoti komunistinių partijų veiklą Europoje, organizacija buvo sustabdyta po 1956  Nikitos Chruščiovo kalbos, smerkiančios stalinizmą.
Komuna – kolektyvas, jungiamas bendro gyvenimo, darbo ir turto.
Komunistai – socializmo teorijos šalininkai, pasisakantys už prievartinį žmonių socialinį sulyginimą, panaikinant privačią nuosavybę ir už proletariato diktatūros įvedimą. Ideologai – K. Marksas ir F. Engelsas.
Komunizmas – politinė ideologija, kurios tikslas yra sukurti beklasę visuomenę, turinčią gamybos priemonių nuosavybę.
Koncentracijos stovykla – genocido arba laikino įkalinimo įstaiga tiems, kuriuos vyriausybė laiko politiškai ir socialiai “svetimais elementais”
Krizė – sistemos patekimas į būseną, gresiančią jos pačios struktūriniam stabilumui bei gyvybingumui.
Lokalinis karas – karo veiksmai neliečiantys valstybių, esančių tam tikruose gynybiniuose, kariniuose blokuose; apima kaimynines tiesiogiai konfrontuojančias valstybes
Marksizmas – pažiūrų visuma, skelbianti istorinę būtinybę pereiti nuo kapitalizmo per socializmą prie komunizmo.
Maršalo planas – Europos ekonominio atkūrimo po Antrojo pasaulinio karo planas, kurį 1947 Harvardo universitete išdėstė JAV valstybės sekretorius Dž. Maršalas. Plano tikslas buvo sustiprinti V. Europos valstybes ekonomiškai ir atitraukti nuo komunistinių idėjų plitimo. Pagal šį planą JAV 1948-1951 m. suteikė pagalbą 16 valstybių, pagalbos atsisakė Suomija, SSRS, neleisdama juo pasinaudoti ir satelitinėms valstybėms.
Mitingas – viešas susirinkimas svarbiems, dažniausiai – politiniams, socialiniams klausimams svarstyti.
Nacionalizacija – procesas, kurio metu objektas paverčiamas valstybine nuosavybe.
NATO – kaip atsakas į SSRS grėsmę 1949 m. kolektyvinės gynybos sistemos pagrindu sukurta Šiaurės Atlanto sutarties organizacija. Valstybės steigėjos: JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija, Danija, Norvegija, Portugalija, Islandija, Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas. Lietuva šiai organizacijai priklauso nuo 2004 m.
Neprisijungimo judėjimas – neformali politinė grupuotė įkurta 1961, kuriai priklauso dauguma Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos valstybių. Atsakas į didžiųjų valstybių varžybas Šaltojo karo metu, stiprino tarptautinį saugumą, kovojo su neokolonializmu, plėtojo ekonomiką. Judėjimo iniciatoriai Indija, Jugoslavija ir Egiptas. Organizacija veikia ir šiandien, turi 120 narių.
Neutralitetas – valstybės įsipareigojimas nestoti į karines sąjungas ir nesiimti jokių veiksmų, įtraukiančių ją į karą ir toks jos statusas tarptautinėje teisėje.
Niurbergo karo nusikaltimų tribunolas – Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlių teismas, veikęs 1945 11 20 – 1946 10 01 Niurnbergo mieste.
Nomenklatūra – SSRS partinių ir sovietinių valdymo įstaigų vadovaujantieji darbuotojai, sudarę privilegijuotą valdininkų sluoksnį.
OECC – Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija  įkurta 1948, skatinusi ekonominį progresą ir pasaulinę prekybą, koordinavo Maršalo plano ekonominę paramą, kurios dėka Vakarų Europos ekonomika atsigavo gerokai tolygiau nei po Pirmojo pasalinio karo ir kilo itin sparčiai. Nuo 1961 pertvarkyta į OECD.
Okupacija – laikinas kitos šalies teritorijos užėmimas karine jėga ir faktiškas jos valdymas.
OPEC – tarptautinė organizacija, jungianti naftą eksportuojančias valstybes (pagrinde Afrikos ir Persų įlankos valstybės)
Parlamentas – aukščiausias renkamasis įstatymų leidybos ir valstybės valdžios organas
Partija – politinė organizacija, kurios nariai turi panašius įsitikinimus, dalyvauja ar siekia dalyvauti politiniame gyvenime,  įgyvendinti bendrą politinį tikslą
Partizaninis karas – karo veiksmai, kai su reguliaria kariuomene arba su valstybe ir visu jos prievartos aparatu (policija, saugumo organai, kariuomenė) ir valdymo organais kariauja nedidelės ar didelės kovotojų (partizanų) grupės, naudojančios partizaninę karo taktiką.
Patvaldystė – vieno asmens valdžia, kuri yra nekontroliuojama ir neatsakinga.
Penkmečio planas – liaudies ūkio vystymo planas penkerių metų laikotarpiui, praktikuotas Tarybų Sąjungoje ir didesnėje dalyje socialistinio bloko šalių
Perestroika (pertvarka) – 1985-1990 SSRS vykdyta vidaus ir užsienio politikos permainų programa, inicijuota SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo, siekiant pakelti ekonomikos lygį ir demokratizuoti SSRS. Buvo susilpninta žiniasklaidos cenzūra, paskelbtas viešumo principas, leista veikti opozicijai, paskelbta nusiginklavimo politika.
Plenumas – partinės, visuomeninės ar valstybinės organizacijos renkamojo vadovaujančiojo organo narių visuotinis susirinkimas, kuriame turi dalyvauti ir balsuoti visi nariai.
Poliškumas (tarptautiniai santykiai) – galios pasiskirstymo tarptautinėje sistemoje forma. Poliškumas apibūdina tarptautinės sistemos pobūdį. Įprastai skiriami keturi sistemų tipai: vienpolės, dvipolės, tripolės ir daugiapolės (jeigu yra keturi ar daugiau galios centrų). Sistemos tipą lemia galios ir įtakos pasiskirstymas regione ar tarptautinėje bendruomenėje.
Prahos pavasaris – bandymas demokratizuoti Čekoslovakijos komunistinę sistemą, prasidėjęs 1968 m. sausio 5 d., kai Čekoslovakijos komunistų partijos pirmuoju sekretoriumi buvo išrinktas Aleksandras Dubčekas, baigėsi, kai 1968 m. rugpjūčio mėn. į Čekoslovakiją įsiveržė Varšuvos sutarties valstybių kariuomenė. A. Dubčekas siekė decentralizuoti šalies ekonomiką bei valdymą ir demokratizuoti valstybę. Taip pat naikino žiniasklaidos cenzūrą, suteikė žodžio ir susisiekimo laisves. Reformų nepalaikė SSRS vadovybė, kuri po nesėkmingų derybų pasiuntė kariuomenę.
Pretekstas – tariama priežastis.
Profsąjunga – organizacija, vienijanti tos pačios profesijos dirbančiuosius
Proletaras – darbininkų klasės atstovas, neturintis gamybos priemonių; samdomas darbininkas.
Propaganda – bendravimo forma, kurios tikslas daryti įtaką bendruomenės požiūriui arba pozicijai, kartojama ir paskleidžiama įvairiomis formomis.
Protekcionizmas – valstybės ekonominė politika, kuria saugomos vidaus rinkos nuo užsienio konkurentų arba plečiamos rinkos užsienyje.
Reigano doktrina – politinė strategija, kuria rėmėsi JAV prezidento Ronaldo Reigano administracija paskutiniaisiais Šaltojo karo metais siekdama sumažinti Sovietų Sąjungos įtaką pasauliui. Laikydamasi šios politikos JAV rėmė prieš komunistus kovojančius sukilėlius bei karines diktatūras, tiekė ginkluotę, siekė pašalinti komunistus Afrikoje, Azijoje bei Lotynų Amerikoje.
Reparacijos – karo padarytų nuostolių atlyginimas, kurį nugalėtojai moka nugalėtoji valstybė.
Represijos – prievartinės priemonės, kurių imamasi prieš nepaklusniuosius režimui asmenis.
Socialdemokratija – politinis judėjimas, srovė, reformomis siekianti parlamentinio socializmo. Pradininke laikoma Didžiosios Britanijos Leiboristų partija.
Socializmas – politinė teorija, teigianti, kad reikia panaikinti privatinę nuosavybę, paverčiant ją valstybine šitaip užtikrinant visų visuomenės narių lygybę ir gerovę
Solidarumas – lenkų profesinė sąjunga, 1980 m. inicijavusį streikus (Gdansko laivų statyklos), davusius pradžią visuomeniniams, vėliau – ir politiniams judėjimams, pakeitusiems politinę santvarką. Pirmininkas – Lechas Valensa (1981-1990).
Sovietizacija – procesas, kurio metu įvedama sovietinė valdžia ir tvarka, prievartinė integracija į SSRS, rusinimas, vykdomi kiti Sovietų Sąjungai būdingi procesai.
SSRS Aukščiausioji Taryba – aukščiausiasis SSRS valstybinės valdžios organas (parlamentas), iki 1936 – VCIK (Visos Rusijos Centro Vykdomasis komitetas)
SSKP CK Politbiuras – Sovietų Sąjungos komunistų partijos aukščiausia vadovaujanti institucija. Į Politinį biurą įėjo įtakingiausi SSKP CK nariai.
Stalinizmas – politinis režimas, besiremiantis Stalino mokymu, kuriam būdinga propagandos gausa diktatoriaus asmenybės kulto formavimui bei aktyvi slaptos policijos veikla visuomenės paklusnumui įtvirtinti.
Supervalstybė – valstybė, užimanti dominuojančią poziciją tarptautiniuose santykiuose bei turinti galimybę daryti įtaką įvykiams sau naudinga linkme. Šaltojo karo metu dvipolis (dviejų valstybių) dominavimas – SSRS ir JAV.
Suverenitetas – valstybės teisė savarankiškai tvarkyti vidaus ir užsienio politikos klausimus
Šaltasis karas – geopolitinė, ekonominė ir ideologinė konfrontacija tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos bei jų sąjungininkų trukusi nuo 1946 (po V. Čerčilio kalbos Fultone) iki 1991 m. (truko 45 metus, iki SSRS žlugimo). Pasireiškė ginklavimosi varžybomis, propaganda vieni prieš kitus, karinių blokų kūrimu (NATO, Varšuvos sutarties organizacija), nebendradarbiavimu (ekonominiai, kultūriniai ryšiai minimalūs), lokaliniais kariniais konfliktais (per trečiąsias šalis).
Taikus sambūvis – SSRS politika, kurią pradėjo taikyti N. Chruščiovas įsitvirtinęs valdžioje, siekiant vengti konfliktų su JAV.
Teroras – sistemingas, metodiškas priešininkų bauginimas ir naikinimas smurtu.
Totalitarizmas – nedemokratine valdymo forma, kai visa valstybes gyvenimą ir net žmogaus privatų gyvenimą kontroliuoja viena partija ar žmogus, nepripažįsta savo valdžios apribojimo (Antrojo pasaulinio karo metu – SSRS, Vokietija, Italija)
Trečiasis pasaulis – ekonomiškai atsilikusios šalys, nepriklausančios nei išsivysčiusioms kapitalistinėms (JAV, ES, Kanada, Japonija ir kt.), nei socialistinėms šalims (buvęs sovietų blokas, Kuba). Tai Afrikos, Azijos, Pietų ir Vidurio Amerikos šalys, kurioms būdinga korupcija, nestabilios vyriausybės, ginklavimasis, ekonomika priklauso nuo siauros srities (iškasenų ar tam tikros žemdirbystės eksporto) ar kt.
Trumeno doktrina – JAV prezidento H. Trumeno suformuluota užsienio politikos programa, 1947 pateikta Kongresui. Joje numatyta ekonominė, finansinė ir karinė pagalba kiekvienai su komunizmo plitimu kovojančiai šaliai.
Ultimatumas – griežtas valstybės reikalavimas kitai valstybei, kurių nevykdymo atveju grasinama įvairiomis poveikio priemonėmis.
Valstybė – tam tikroje konkrečioje teritorijoje gyvuojanti politinė organizacija, turinti nuolatinę valdžią, nuolatinius gyventojus, apibrėžtą teritoriją ir suverenitetą.
Varšuvos sutarties organizacija (VSO) – SSRS ir kitų socialistinių valstybių (Albanijos, Bulgarijos, Čekoslovakijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos, VDR) karinis blokas, įkurtas 1955 m. kaip atsakas į NATO. VSO priklausančių valstybių kariuomenė 1968 buvo panaudota intervencijai į Čekoslovakiją, bandžiusiai reformuoti socializmą. 1991 m., suirus SSRS ir socializmui R. Europoje, VSO nustojo egzistavusi.
Vidaus reikalų liaudies komisariatas (NKVD) (buvęs OGPU) – Sovietų Rusijos ir Sovietų Sąjungos valstybinė institucija, represinė žinyba (oficialiai laikyta „kovos su nusikalstamumu ir revoliucinės / viešosios tvarkos palaikymo organu“)
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija – 1948 JT Generalinės asamblėjos paskelbtas pirmasis universalus tarptautinės teisės dokumentas, įtvirtinantis pagrindines žmogaus teises ir laisves, uždraudžia diskriminaciją dėl rasės, odos spalvos, tikėjimo, lyties, įsitikinimų, teigiama, kad visi turi būti laisvi ir lygus.
Žydrieji šalmai – JTO tarptautinės karinės pajėgos taikai palaikyti, yra ginkluoti tik lengvaisiais ginklais ir juos naudoja savigynai (pavyzdžiui, 1950 Korėjos kare)
2. Pasirinkite vieną iš trijų konspektų. Tą, kuris jums labiausiai priimtinas.

Šaltojo karo konspektai

  • 1
  • 2
  • 3

Svarbiausi pokyčiai po Antrojo pasaulinio karo. Šaltasis karas.

Antrasis pasaulinis karas iš pagrindų pakeitė jėgų santykį pasaulyje. Vokietijos, Italijos ir Japonijos pralaimėjimas okupacija sužlugdė jų svajones dominuoti pasaulyje. Kare nusilpo Prancūzija ir Britanija. Po karo jos įklimpo į skolas, susiaurėjo prekyba, smuko gyvenimo lygis. Ne tik Prancūzija ir Anglija, bet ir Belgija, Olandija neteko savo kolonijų. Tik dvi valstybės, JAV ir SSRS, sustiprino savo padėtį. Jos imtos vadinti supervalstybėmis. Jos skyrėsi ne tik savo politine ir socialine-ekonomine santvarka. SSRS turėjo didžiulę karinę galią, milžinišką teritoriją, didelius gamtos turtus, didelį gyventojų skaičių. Po karo jos kariuomenė stovėjo Rytų ir Pietryčių Europoje, Mandžiūrijoje ir Šiaurės Korėjoje. Kare SSRS patyrė didelių materialių nuostolių: žuvo 20 mln. žmonių; ekonominė padėtis čia buvo labai sunki: sugriauti miestai, neveikė transportas, sužlugdyta gamyba ir kt.

Tačiau SSRS autoritetas pasaulyje buvo didelis: ji nešė pagrindinę karo naštą.

JAV pranašumas:

  1. po karo JAV tapo ekonomiškai stipriausia valstybė pasaulyje;
  2. turėjo pažangią ginkluotę (atominį ginklą);
  3. jos įtakoje buvo daugelis Europos valstybių;
  4. jos sukaupė tiek aukso, kiek visos Vakarų šalys kartu;

Iš esmės pasikeitė didžiųjų valstybių tarpusavio santykiai. Nesutarimai tarp sąjungininkų (JAV, Didžiosios Britanijos ir SSRS), prasidėję jau karo pabaigoje, dar labiau sustiprėjo – ryškėjo “Šaltojo karo” užuomazga. Nesutarimai pasireiškė Jaltos ir ypač Potsdamo konferencijose, aptariant Europos pokario žemėlapį, reparacijas ir kt. Didžiausi nesutarimai kilo dėl Lenkijos. SSRS kėlė rimtas teritorines pretenzijas: siekė atgauti visas teritorijas, įskaitant ir tas, kurias įsigijo 1939 m. Molotovo-Ribentropo paktu, nepripažino Lenkijos emigracinės vyriausybės, nenorėjo sutikti su Vakarų vyriausybių siūlomais pravesti laisvais rinkimais ir leisti Lenkijai pasirinkti savo vystymosi kelią. Ypač daug nesutarimų kilo dėl Vokietijos ateities. SSRS reikalavimai buvo kategoriški.

Vakarų šalys daug kur nuolaidžiavo SSRS. Priežastys:

  1. SSRS karinė galia;
  2. komunistų įtaka Europos visuomenei;
  3. jiems reikėjo SSRS paramos kare su Japonija (demokratinės valstybės nenorėjo aukoti savo piliečių, o Stalinas buvo diktatorius ir jam nereikėjo vargintis dėl savo reitingų);

Potsdamo konferencijos nutarimai iš esmės buvo palankūs SSRS.

1945 m. susikuria tarptautinė Jungtinių Tautų Organizacija (JTO), kurios tikslai:

  1. apsaugoti būsimas kartas nuo karo baisumų;
  2. puoselėti demokratinius tautų bendravimo principus;
  3. ugdyti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms;

Deja, JTO netapo reikšminga tarptautinio įtempimo mažinimo institucija, o atvirkščiai – ji tapo atkaklios kovos tarp Rytų ir Vakarų arena. Įtampa vis didėjo.

1946 m. V.Čerčilis paskelbė, kad Rytų Europą nuo Vakarų atskyrė “geležinė uždanga” ir ragino ginti demokratiją bei priešintis stiprėjančiam komunizmui. Šaltojo karo pradžia. 1947 m. Rytų ir Vakarų bendradarbiavimas baigėsi. Europa galutinai suskilo.1947-1948 m. SSRS reikalavimai darėsi vis atkaklesni, veiksmai vis ryžtingesni:

  1. okupuotose Europos valstybėse pastatomos “liaudies” vyriausybės;
  2. prasideda Berlyno blokada;
  3. atsisakoma bendrauti su Vakarais svarstant Europos atgimimo projektą (Maršalo planą) ir siekiant įvesti tarptautinę branduolinių ginklų kontrolę;
  4. 1949 m. SSRS susprogdino pirmą atominę bombą: JAV nebeteko pagrindinio savo pranašumo;
  5. nesutiko demokratiškai išspręsti Vokietijos problemos (1948 m. į Vakarų pasiūlymus išvesti iš Vokietijos sąjungininkų kariuomenę, panaikinti okupacines zonas ir surengti laisvus demokratinius rinkimus, Stalinas pareiškė “Mes niekada nepasitrauksim iš Vokietijos”);

Abi Vokietijos dalys pasidarė izoliuotos viena nuo kitos. Vienintelis “plyšys” buvo Berlynas (jis Rytų zonoje). Kas savaitę pro jį praeidavo tūkstančiai žmonių, daugiausia Rytų vokiečių, ir visi viena kryptimi – į Vakarus. Prekyba sumažėjo iki minimumo, apie jokį turizmą nebuvo nei kalbos. Rytuose buvo uždraustos Vakarų knygos ir laikraščiai, radijo stotys vykdė propagandos varžybas, Vakarų laidos buvo smarkiai trukdomos.

Šaltojo karo priežastys:

  1. JAV ir Didžioji Britanija nerimauja dėl savo pozicijų Europoje;
  2. JAV ir SSRS tampa lyderėmis (supervalstybėmis), bet vedančiomis visiškai skirtingą vidaus ir užsienio politiką:
    1. SSRS – komunistinė, vienpartinė sistema, valstybės reguliuojama ekonomika;
    2. JAV – demokratinė sistema, dvi dominuojančios partijos, kapitalistinė rinkos ekonomika;
  3. JAV baiminasi dėl komunistinės ekspansijos Europoje ir kituose žemynuose, nes dėl pokario sunkumų stiprėja kairiųjų jėgų įtaka;
  4. plečiasi ginklavimasis; didžiosios valstybės bijo prarasti savo pozicijas Azijoje ir Afrikoje;

Prasidėjo didžiulio masto ginklavimosi varžybos, įvairiose pasaulio dalyse statomos karinės bazės, vyko įvairios ideologinės diversijos ir totalinis šnipinėjimas. Sovietų Sąjunga kaltino buvusius sąjungininkus fašistine agresija ir naujo pasaulinio karo rengimu.

Šaltojo karo pasireiškimo formos:

  1. ekonominis spaudimas;
  2. ryšių tarp Rytų ir Vakarų siaurinimas iki santykių nutraukimo;
  3. ideologinė ir propagandinė kova;
  4. karinių ir politinių blokų kūrimas, parama kariaujančioms tautoms, lokaliniai karai;

1947 m. kovą paskelbiama H. Trumeno doktrina, kurios tikslas – ginti demokratiją ir užtverti kelią komunizmui ir jo plitimui.

1947 m. birželį paskelbiamas Maršalo planas Vakarų valstybių ūkiui atkurti. Planas apėmė 15 Europos valstybių ir Turkiją, o nuo 1949 m. ir VFR. SSRS jį atmetė, neleisdama juo pasinaudoti satelitinėms valstybėms. Tačiau Jugoslavija, nepaisydama SSRS, planą priėmė.

Ekonominių organizacijų susikūrimas:

  • 1949 m. SSRS įkūrė Ekonominę savitarpio pagalbos tarybą (ESPT): tai komunistų valdomų valstybių ūkinio ir techninio bendradarbiavimo organizacija. Įėjo: SSRS, Albanija, Bulgarija, Čekoslovakija, Lenkija, Rumunija, Vengrija, VDR;
  • 1957 m. Europos Ekonominė Bendrija (EEB):
  • 1951 m. Paryžiaus susitarimas, Anglies ir plieno susivienijimo įkūrimas (dėl Elzaso ir Lotaringijos svarbos); sudaro: Belgija, Liuksemburgas, Olandija, Italija, Prancūzija, VFR;
  • 1957 m. Romos susitarimas: Anglies ir plieno susivienijimas virsta EEB;
  • 1973 m. prie EEB prisijungė Danija, Airija, Didžioji Britanija;
  • 1981 m. – Graikija;
  • 1986 m. – Ispanija, Portugalija;

Karinių blokų susikūrimas:

  • 1949 m. balandį susikuria NATO (North Atlantic Treaty Organization). Būstinė – Briuselis. Tikslas – bendra šalių gynyba, bendrų ginkluotųjų pajėgų sudarymas, kad būtų garantuotas saugumas ir teritorinis vientisumas. Plėtra:
  • įkuria: JAV, Kanada, Islandija, Norvegija, Danija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas, Prancūzija, Portugalija, Italija;
  • 1952: Graikija ir Turkija;
  • 1955: VFR;
  • 1966: išstoja Prancūzija;
  • 1982: Ispanija;
  • 1995: grįžta Prancūzija;
  • 1999: Lenkija, Čekija, Vengrija;
  • 1955 m. susikuria „Varšuvos paktas“ – Varšuvos sutarties organizacija. Tai SSRS ir kitų komunistinių valstybių karinis blokas, kaip atsakas į NATO atsiradimą. Tikslas – išlaikyti komunizmą ir gintis nuo galimos Vakarų agresijos. Suirus socializmo sistemai, organizacija paleidžiama. Narės: SSRS, Albanija, Bulgarija, Čekoslovakija, Lenkija, Rumunija, Vengrija, VDR.

Komunizmo įsigalėjimas Rytų Europos valstybėse.

Stalinas pasakė: „Kur kieno armija stovi, ten to tvarka ir bus“. Todėl 1945 m. valstybėse, kurias „išvadavo“ Raudonoji armija, valdžią paima komunistai. Jos priverstos pasirinkti socialistinį kelią. Nors kai kur surengiami rinkimai, bet jie falsifikuojami, rinkimų metu naudojamas spaudimas (Bulgarija, Rumunija, Lenkija). 1948 m. komunistai, naudodami nedemokratiškus metodus, paima valdžią Čekoslovakijoje.

1948 m. susiformuoja socialistinių valstybių sistema. Ją sudaro: SSRS, Lenkija, Čekoslovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Jugoslavija (nutraukusi ryšius su SSRS), Albanija. Socializmas tiek ekonomikoje, tiek politikoje kuriamas pagal SSRS modelį. SSRS kontroliuoja socialistines šalis per politinius ir karinius patarėjus, Komunistų partiją. Sovietinės karinės įgulos įkurdinamos Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, VDR (1949).

1949 m. SSRS pertvarko savo okupacinę zoną ir paskelbia Vokietijos Demokratinę Respubliką. Vakarų valstybės savo zonas pertvarko į Vokietijos Federacinę Respublika. Berlynas – sala VDR: Vakarų Berlynas priklauso JAV, Didžiajai Britanijai ir Prancūzijai, o Rytų – SSRS. Susikuria dvi Vokietijos – VFR ir VDR.

Komunistinis judėjimas už Europos ribų.

1948 m. paskelbiama Korėjos Liaudies Respublika.

1949 m. paskelbiama Kinijos Liaudies Respublika. Po Stalino kulto pasmerkimo SSRS ir Kinijos Liaudies Respublika nutraukia santykius. 1958 m. čia paskelbiamas „didysis šuolis“. Tai Mao Dzedungo pradedamas radikalus Kinijos visuomeninės politikos pertvarkymas, kurio tikslas – per visuotinį entuziazmą sparčiai sukurti industrinę visuomenę. Planuota, kad 1958-1962 m. pramonės produkcija išaugs 6 kartus, o žemės ūkis – 2 kartus. Planas baigėsi ekonomine krize, badu ir milžiniškomis žmonių aukomis.

1966-1976 m. Kinijoje vyksta kampanija pavadinta „kultūrine revoliucija“. Mao Dzedungas, siekdamas primesti „komunistinę sąmonę“, ima naikinti senovinę kultūrą. „Kultūrinė revoliucija“ dezorganizuoja šalies gyvenimą, nukenčia šimtai milijonų žmonių, sužlugdomos aukštosios mokyklos, švietimo sistema, sunaikinama daugybė vertingų kultūros paminklų. 1978 m. kultūrinė revoliucija pasmerkiama.

1959 m. vyksta Kubos revoliucija.

1956 m. didėja nepasitenkinimas Batistos diktatūra. Kovai vadovauja Fidelis Kastras. 1959 m. jam atitenka valdžia. F. Kastras nacionalizuoja amerikiečių žemę. 1960 m. JAV prezidentas uždraudžia įvežti cukrų iš Kubos. Tada nacionalizuojama amerikiečių pramonė ir bankai. 1961 m. Kuboje prasideda socialistinė revoliucija.

Antisovietiniai judėjimai Vakaruose.

1956 m. demonstracijos vyksta Lenkijoje. Po šių įvykių Lenkija tampa laisviausia socializmo šalimi.

1956 m. numalšinamas sukilimas Vengrijoje – sukilėliai turėjo tikslą sukurti demokratinę valstybę, išstoti iš Varšuvos pakto: vykdomos mirties bausmės, nuteisiama daug žmonių. 1960-1963 m. paskelbiama amnestija, vyksta ekonominė reforma.

Įvykiai Lenkijoje ir Vengrijoje paskatina SSRS 1957 m. iš Rumunijos išvesti kariuomenę.

Nesutarimo objektas šaltojo karo metu – Berlynas. Nuo 1957 m. Rytų Vokietijos gyventojams apribojamas įvažiavimas į Vakarų Vokietiją. 1961 m. pastatoma siena tarp Rytų ir Vakarų Berlyno.

1968 m. prasideda „Prahos pavasaris“ – bandymas demokratizuoti Čekoslovakijos komunistinę sistemą.

Panaikinama cenzūra, pasirodo straipsnių smerkiančių partijos politiką. Pradėtas reformas nuslopina karinė Varšuvos pakto narių intervencija. Nauja vyriausybė panaikina visas reformas.

1980 m. Lenkijoje Lechas Valensa įkūrė komunistų nekontroliuojamą profesinę sąjungą „Solidarumas“.

1981-1983 m. įvesta karo padėtis, imasi represijų prieš solidarumą.

Lokaliniai šaltojo karo konfliktai.

Korėja. 1948 m. kuriasi dvi Korėjos. 1950-1953 m. vyksta karo veiksmai. Korėja padalijama į Šiaurės (komunistinę) ir Pietų (kapitalistinę) Korėjas.

1962 m. kyla Karibų krizė, kuri vos neperauga į Trečiąjį pasaulinį karą.

Kuboje SSRS įrengia vidutinio nuotolio raketų su branduoliniais užtaisais paleidimo aikštelių. Tai kelia tiesioginę grėsmę JAV saugumui. Laimei supervalstybės (N. Chruščiovas ir Dž. Kenedis) susitaria, kad JAV nepuls Kubos, o SSRS išgabens raketas.

Vietnamas. 1945 m. vyksta karas Vietname. Komunistai tampa įtakinga jėga. Po karo Prancūzija siekia išlaikyti Vietnamą savo rankose. Prancūziją remia JAV, o vietnamiečius – SSRS ir Kinija.

1954 m. pagal Ženevos susitarimus Vietnamas, Laosas ir Kambodža tampa nepriklausomomis valstybėmis. Vietnamas suskyla į dvi dalis. 1965 m. JAV pasiunčia dalinių į Vietnamą. 1970 karas persimeta į Kambodžą ir Laosą. 1973 m. pasirašomas susitarimas dėl karo nutraukimo. 1976 m. paskelbiama Vietnamo Socialistinė Respublika.

Afganistano karas. 1978 m. šalyje organizuojamas komunistų perversmas. SSRS panaudoja karinę jėgą, bet pergalių nepasiekia. 1988 m. Ženevos susitarimu Sovietų armija pasitraukia iš Afganistano.

Arabų ir Izraelio konfliktas. 1947 m JT priima rezoliuciją dėl žydų or arabų valstybių sukūrimo. 1948 m. vyksta konfliktas tarp žydų ir arabų. 1964 m. palestiniečiai įkuria Palestinos išsivadavimo organizaciją (Jasiras Arafatas) ir pradeda partizaninį karą prieš Izraelį. SSRS remia arabus, JAV – Izraelį.

1993 m. susitarimu pripažįstama žydų valstybė.

Sovietų Sąjunga iki „perestroikos“.

SSRS po Antrojo pasaulinio karo (J. Stalinas).

1946 m. SSRS pradedama pertvarkyti senoji pramonė, statomos naujos įmonės, tiesiami dujotiekiai. Pramonei atkurti panaudojamas gulagų kalinių ir karo belaisvių darbas, iš Vokietijos gautos 4,3 mlrd. dolerių reparacijos, iš Rytų Vokietijos atvežti įrengimai.

1946 m. sumažinami ir apmokestinami kolūkiečių sodybiniai sklypai (vien Ukrainoje badu mirė 250 tūkst. žmonių).

1949 m. sumontuojamas pirmasis atominis reaktorius, 1949 m. išbandoma atominė bomba, 1953 m. susprogdinama termobranduolinė bomba. SSRS tampa antrąja supervalstybe.

Sukuriama Vidaus reikalų ministerija ir Valstybės saugumo komitetas. Veikia sekimo ir šnipinėjimo sistema. Vyksta susidorojimas su gyventojais. Ištremiami kalmukai, čečėnai, ingušai, Krymo totoriai. Kuriamos koncentracijos stovyklos, organizuojami „teismo procesai“.

1952 m. įvedamas privalomas septynių klasių mokymas, atidaroma universitetų, plėtojami mokslai, susiję su karine pramone.

1953 m. sufabrikuojama Gydytojų byla: Stalino užsakymu paskelbiama, kad suimta teroristų grupė – 9 žymūs sovietiniai gydytojai (tarp jų 6 žydai), neva tyčia kenkę SSRS vadovams. Gydytojai apkaltinami A. Ždanovo nužudymu (1948), šnipinėjimu. Po Stalino mirties (1953) gydytojams kaltinimai panaikinami, likę gyvi paleidžiami (2 mirė kalėjime).

Diktatoriaus autoritetas tvirtinamas įvairiose mokslo ir kultūros srityse. Labiausiai nukenčia genetikos mokslas.

SSRS įtakos augimas:

  • karo metu SSRS armija užėmė Lenkiją, Vengriją, Rumuniją, Bulgariją, Rytų Vokietiją; Stalinas siekė užkariautoms šalims primeti sovietinį valdymo modelį; buvo įgyvendinama komunistų ir socialdemokratų jungimosi idėja; 1945-1948 m. Vidurio ir Pietryčių Europos šalyse nacionalizuotos dvarininkų žemės, suvalstybinta pramonė;
  • komunistų įtaka stiprėjo Kinijoje, Korėjoje, Vietname, Laose, Kambodžoje;
  • 1949 m. buvo paskelbta Vokietijos Demokratinė Respublika; nuo 1952 m. imta kurti socializmą Rytų Vokietijoje;

1953 m. Stalinas miršta.

Atšilimo laikotarpis (Nikita Chruščiovas)

Mirus Stalinui vadovu tampa N. Chruščiovas. Jo valdymo laikotarpis vadinamas „atšilimu“:

  • lageriuose sušvelninamas rėžimas, peržiūrimos nuteistųjų bylos, dalis kalinių paleidžiami į laisvę;
  • 1956 m. XX SSKP suvažiavime pasmerkiamas asmens kultas – Stalino padaryti nusikaltimai;
  • specialiais įsakais reabilituojamos ištremtos tautos, joms suteikiama teisė grįžti į savo gyvenamas teritorijas;
  • reformuojamas ūkis, pagerėja gyventojų padėtis;
  • N. Chruščiovas – pirmasis SSRS vadovas, kuris pradėjo lankytis užsienyje;

1961 m. iš Kremliaus mauzoliejaus pašalinami Stalino palaikai, griaunami diktatoriaus paminklai, keičiami miestų pavadinimai.

1961 m. XXII SSKP suvažiavime numatoma sukurti komunizmą. Tam reikia komunistinės moralės žmonių, todėl stiprinamas Bažnyčios persekiojimas, pradedama kova su kitaminčiais. Naikinami pagalbiniai ūkiai.

Žvalgomas kosmosas: 1961 m. J. Gagarinas – pirmasis žmogus pasaulyje pakilęs į kosmosą.

1964 m. įvykdomas perversmas ir N. Chruščiovas nušalinamas nuo valdžios.

Sąstingio laikotarpis (Leonidas Brežnevas).

Paėmus valdžią L. Brežnevui visas gyvenimo sritis apima sąstingis:

  • šalies ūkis plėtojamas ekstensyviai; žaliavos naudojamos neracionaliai; žemės ūkis ir pramonė atsilieka nuo Vakarų šalių; žaliavų atsargos europinėje dalyje senka, o Rytuose ir Sibire naujų telkinių įsisavinimas brangiai kainuoja;
  • daug lėšų skiriama armijai, karui Afganistane (1979-1988 m.);
  • nomenklatūra naudojasi privilegijomis, o dauguma gyventojų skursta; plinta alkoholizmas, visuomenę apima apatija, juntama moralinė degradacija;

1982 m. po L. Brežnevo mirties į valdžią ateina J. Andropovas, kuris sugriežtina darbo drausmę, kovoja su valstybės nuosavybės grobstymu. Dėl problemų su inkstais greitai miršta. 1983 m. vadovu tampa K. Černenka.

1985 m. į valdžią ateina M. Gorbačiovas, kurio reformos sugriauna socialistinę santvarką ir sužlugdo SSRS.

Komunistinės sistemos žlugimas.

Sovietų sąjungos padėtis 9 deš.:

  • sulėtėja ekonomikos raida, didėja prekių deficitas;
  • mažėja pajamų iš eksporto, kartu mažėja importas;
  • vis labiau plinta visuomenės ydos: girtavimas, cinizmas;

1985 m. SSRS vadovu išrenkamas M. Gorbačiovas. Jis pradeda „perestroika“ – šaliai būtinas reformas:

  1. ekonomika:
    1. mažinamas biurokratinis aparatas, silpninama centralizacija;
    2. daugiau lėšų skiriama naujoms technologijoms;
    3. leidžiama „individuali darbinė“ ir kooperatinė veikla;
    4. nuo 1990 m. pereinama prie rinkos ir prekinių-piniginių santykių;
    5. leidžiama privati gamybos priemonių nuosavybė;
  2. politika:
    1. per 1989 m. paskelbtus demokratinius rinkimus keliami keli kandidatai į vieno deputato vietą;
    2. 1990 m. panaikinamas Konstitucijos straipsnis, įteisinantis vadovaujantį Komunistų partijos vaidmenį, ir įvedama prezidento pareigybė;
    3. realiai užtikrinamas tarybų statusas, teisės ir funkcijos;
    4. pradeda formuotis daugiapartinė sistema;
  3. visuomeninis gyvenimas:
    1. vedama viešumo politika („glasnost“); suaktyvėja valdžios ir partinių organizacijų kritika, sumažėja žmonių apatija;
    2. Baltijos šalys prabyla apie Sovietų Sąjungos okupaciją ir įvykdytas represijas;
    3. sustiprėja tautų siekis išstoti iš SSRS;

1986 m. balandžio 26 d. įvyksta Černobilio atominės elektrinės branduolinė katastrofa, dėl kurios užkrečiama 100 tūkst. kv. km žemės.

Tarptautiniai santykiai.

1985 m. atnaujinami SSRS ir JAV vadovų susitikimai.

1987 m. pasirašomas susitarimas likviduoti trumpojo ir vidutinio nuotolio raketas (SSRS vakarinėje dalyje, VDR ir Čekoslovakijoje). Taip siekiama išvengti branduolinio karo.

1988 m. pasirašoma Ženevos sutartis dėl Afganistano problemos sureguliavimo. 1989 m. SSRS išveda kariuomenę. M. Gorbačiovas atsisako „Brežnevo doktrinos“ ir nesikiša į socialistinių šalių vidaus reikalus.

1989 m. lapkritį įvyksta „aksominė revoliucija“ Čekoslovakijoje (todėl, kad nebuvo pralieta kraujo). Ja baigiasi komunizmo viešpatavimas šalyje. Prezidentu išrenkamas V. Havelas. 1992 m. susikuria dvi nepriklausomos valstybės – Čekija ir Slovakija.

1989 m. žlunga Rumunijos diktatoriaus N. Čaušeskaus režimas.

1989 m. nugriaunama Berlyno siena. 1990 m. spalio 3 d. suvienijama Vokietija.

1990 m. demokratinės jėgos laimi Lenkijoje (L. Valensa), Vengrijoje ir VDR, 1991 m. Bulgarijoje, 1992 m. Albanijoje.

1991 m. M. Gorbačiovas ir Dž. Bušas pasirašo susitarimą dėl strateginės ginkluotės mažinimo ir apribojimo, nustato tarpžemyninių balistinių raketų bei branduolinių užtaisų skaičių.

1991 m. nepriklausomybę paskelbia Kroatija ir Slovėnija. Prasideda pilietinis karas Jugoslavijoje. 1992 m. iš Jugoslavijos pasitraukia Slovėnija, Kroatija, Makedonija, Bosnija ir Hercogovina. 1992 m. Jugoslavija pertvarkoma į dvi nepriklausomas Serbijos ir Juodkalnijos respublikas.

1990 m. paleista ESPT, o 1991 m. VSO.

1990 m. Baltijos šalys paskelbia nepriklausomybę.

1990 m. birželį Rusija paskelbia nepriklausomybę, 1991 m. jos prezidentu tampa B. Jelcinas.

1991 m. nustoja egzistuoti SSRS. Gorbačiovas liko prezidentas be valstybės.

1991 m. susikuria politinė, ūkinė ir karinė sąjunga – Nepriklausomų valstybių sandrauga (NVS): Rusija, Ukraina, Baltarusija, Armėnija, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Kirkizija, Moldova, Tadžikija, Turkmėnija ir Uzbekija.

Pasaulis po Antrojo pasaulinio karo

Po Antrojo pasaulinio karo taikos sutartis su Vokietija nepasirašyta . Priežastis – nesutarimai tarp buvusių sąjungininkų (JAV, SSRS, D. Britanijos ir Prancūzijos); padalinta Vokietija (Rytų VDR ir vakarų VFR). 1947 m. pasirašytos  taikos sutartys su Italija, Rumunija, Vengrija, Bulgarija, Suomija, (buvusiomis Vokietijos sąjungininkėmis kare). Joms taikomi ginklavimosi apribojimai, nedideli teritoriniai pokyčiai.

1951 m. San Francisko taikos konferencijoje pasirašyta taikos sutartis su Japonija SSRS nepasirašė, nes jau vykstant Šaltajam karui, SSRS nesutarė su buvusiomis sąjungininkėmis (JAV, D. Britanija), o sutartis buvo palanki Vakarų valstybėms. Taip pat Japonija konfliktavo su SSRS dėl jos užimtų Kurilų salų, kurios turėtų atitekti Japonijai.

1955 m. iš Austrijos išvesta sąjungininkų (JAV, Prancūzijos, D. Britanijos ir SSRS) armijos, kurios buvo okupavę Austriją, kaip kad ir Vokietiją. Austrija turėjo pažadėti visada likti neutrali ir nepriklausyti jokioms karinėms organizacijoms.

Teritoriniai pokyčiai Europoje po Antrojo pasaulinio karo

  1. Baltijos valstybės (Estija, Latvija, Lietuva) liko okupuotos SSRS; SSRS sudėtyje liko dalis Suomijos (Karelija), rytinė Lenkijos dalis, Rumunijos dalis (Besarabija). Šias valstybes ir teritorijas SSRS buvo okupavusi 1939 – 1940 m.
  2. 1945 m. SSRS prisijungė rytinę Čekoslovakijos dalį (Užkarpavę), dalį Rytų Prūsijos (prieš karą priklausė Vokietijai) (Kaliningrado sritį ir Klaipėdos kraštą);
  3. Lenkijai atiteko dalis Rytų Prūsijos (pietinė dalis), rytinės Vokietijos žemės iki Oderio ir Nesės upių;
  4. Jugoslavijai atiteko dalis Italijos;
  5. Bulgarijai atiteko dalis Rumunijos;
  6. Graikijai – Dodekaneso salos;

Komunizmo išplitimas (ekspansija) Europoje ir Azijoje

Iki Antrojo pasaulinio karo buvo dvi komunistinės valstybės:  SSRS ir Mongolija.

Po karo komunistai valdžią paėmė Albanijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Jugoslavijoje, Čekoslovakijoje, Lenkijoje, Rytų Vokietijoje, Korėjoje (šiaurės), Vietname, Kinijoje, Laose, Kambodžoje, Kuboje. Susiformavo komunistinių valstybių sistema.

Po karo Rytų Europoje išaugo SSRS įtaka. Tai lėmė Rytų Europoje stovinti Raudonoji Armija,  komunistų partijų autoritetas (juk pagrindinė valstybė nugalėjusi fašizmą buvo komunistų valdoma SSRS). SSRS darė lemiamą įtaką įsitvirtinant komunistinėms partijoms Rytų Europos valstybėse. Tai buvo grubus kišimasis į šių šalių vidaus reikalus.

Per pokario rinkimus Rytų Europos valstybėse komunistai jungiasi su socialistinėmis partijomis, gauna nemažai balsų, tačiau absoliučios valdžios negauna niekur. SSRS, pasinaudodama ten stovinčia savo armija, taiko spaudimą, persekiojimus. Griaunama demokratija, likviduota opozicija. Lenkijoje, Albanijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Čekoslovakijoje, Rytų Vokietijoje sukuriamos “liaudies demokratijos“, t.y. komunistiniai diktatūriniai režimai, kurie buvo visiškai priklausomi nuo SSRS.

1948 m. komunistai ima valdyti Jugoslaviją. Tačiau jie neklauso SSRS diktato. Tai lėmė didelis komunistų populiarumas Jugoslavijoje, pasitikėjimas savo jėgomis. (Jugoslavijos KP lyderis – Josipas Broz-Titas).

1947 m. Graikijoje komunistai bando jėga užimti valdžią. JAV suteikia pagalbą Graikijai ir komunistai pralaimi.

1949 m. sukurta Vokietijos Demokratinė Respublika (VDR). Valdo komunistai, priklausantys nuo SSRS. Kaip atsakas į komunistinės Vokietijos sukūrimą, 1949 m. paskelbiama Vokietijos Federacinė Respublika (VFR) – demokratija vakarietiška valstybė.

Komunistinių valstybių susikūrimas ne Europoje:

  • Mongolija 1924 m.
  • Šiaurės Korėja 1948.
  • Kinijoje 1949 m.
  • Kuba 1959 m.
  • Vietnamas, Laosas ir Kambodža 1975 m.

Kinijos Liaudies Respublika

Po Antrojo pasaulinio karo Kinijoje dėl valdžios kovojo dvi partijos:  Gomindanas ir Kinijos komunistų partija, vadovaujama Mao Dzedungo. 1949 m. komunistai užima valdžią.

Kinijos komunistai vykdė:

  • pramonės augimo spartinimą ( “Didysis  šuolis“) – nepasisekė.
  • represijas prieš partijos vadus, siekiant sustiprinti Mao Dzedungo valdžią  (“Kultūrinė revoliucija“).

Pablogėjo santykiai su SSRS.

Kuba

1959 m. Fidelis Kastro ir Ernestas Če Gevara nuverčia F. Batisto diktatūrą. Kubos komunistų valdžią rėmė SSRS.

Šaltojo karo laikotarpis (po II pasaulinio karo (1946 m.) – XX a. devinto dešimtmečio pabaiga)

Šaltasis karas – tai po Antrojo pasaulinio karo prasidėjusi komunistinių ir Vakarų demokratinių valstybių konfrontacija, kuri pasireiškė ginklavimosi varžybomis, propaganda vieni prieš kitus, karinių blokų kūrimu (NATO , Varšuvos sutarties organizacija ir kt.), nebendradarbiavimu (ekonominiai, kultūriniai ryšiai minimalūs), lokaliniais kariniais konfliktais (per trečiąsias šalis). Konfrontuojančių pusių lyderiai SSRS ir JAV.

Simboline Šaltojo karo pradžia laikoma 1946 m. V. Čerčilio kalba, pasakyta JAV, Fultone. “…ant Rytų Europos nusileido geležinė uždanga…“

Svarbiausi Šaltojo karo eigos įvykiai

  • paskelbta  “Trumeno doktrina“ 1947 m. – JAV užsienio politika, nukreipta prieš komunizmo plitimą pasaulyje.
  • Maršalo planas 1947 m. – JAV finansinė pagalba Europos ūkiui atkurti. Siūloma buvo visai Europai (ir SSRS). Komunistinėms valstybėms SSRS neleido šios paramos priimti. Paramą gavo Vakarų Europos demokratinės valstybės ir vienintelė komunistinė šalis – Jugoslavija.
  • 1948 m. SSRS pradėjo Vakarų Berlyno blokadą. Siekė išstumti Vakarų valstybes. Nepavyko.
  • 1949 m. įkurtas NATO blokas (Šiaurės Atlanto karinė sąjunga). Tikslas – bendra gynyba nuo komunizmo. JAV, Kanada, D. Britanija, Prancūzija, Portugalija, Italija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas, Norvegija, Islandija, Danija. 1952 m. Graikija, Turkija, 1954 m. VFR, 1982 m. Ispanija. Jungėsi savanoriškai.
  • 1955 m. įkurtas komunistinių Europos valstybių karinis blokas Varšuvos sutarties organizacija. SSRS, Lenkija, Čekoslovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Albanija, VDR.  Įkurtas liepiant SSRS. Dominuoja ir diktuoja SSRS. Jugoslavija nepriklausė.
  • 1949 m.  SSRS išbando atominę bombą.
  • 1949 m. sukuriamos dvi Vokietijos: VDR (Vokietijos Demokratinė Respublika) valdoma komunistų, kuriems lemiamą įtaką daro SSRS ir VFR (Vokietijos Federacinė Respublika)
  • sukuriama vandenilinė bomba: 1952 m. – JAV; 1953 – SSRS.
  • sukurti kariniai blokai SEATO, Bagdado paktas.
  • sukurtos tarpžemyninės balistinės raketos, povandeniniai laivai su branduoliniu ginklu.
  • 1957 m. SSRS paleido pirmą pasaulyje dirbtinį žemės palydovą.
  • 1961 m. pirmasis žmogus kosmose J. Gagarinas (SSRS).
  • 1961 m. SSRS pastato Berlyno sieną.
  • 1969 m. JAV astronautai pirmą kartą išsilaipina  mėnulyje.
  • 1980 m. JAV prezidentas R. Reiganas paskelbia strateginės gynybos iniciatyvos programą. Ginklavimosi varžybas siekiama perkelti į kosmosą. (Šio etapo SSRS ekonomika nebeatlaiko).

Branduolinės valstybės: JAV, D. Britanija, SSRS, Prancūzija, Kinija (dabar dar ir Indija, Pakistanas).

Šaltojo karo laikų lokaliniai konfliktai

JAV ir SSRS Šaltojo karo laikotarpiu tarpusavyje nekariavo. Bet dažnai remdavo kitas kariaujančias valstybes.

Korėjos karas (1950 birželio 25 – 1953 liepos 27)

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Korėją iš Japonijos išvadavo SSRS ir JAV (riba – 38 lygiagretė).

Išvedus SSRS ir JAV kariuomenės, susikuria dvi valstybės Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (šiaurėje, valdoma komunistų)ir Korėjos Demokratinė Respublika (pietuose).

1950 m. Šiaurės Korėja ima pulti. Ją remia ir SSRS. JTO nutaria padėti Pietų Korėjai ir siunčia savo karius. JTO karių sudėtyje 90% amerikiečių. Po karo1953 m. siena nusistovi tokia pati (ties 38 lygiagrete). Iki šiol dvi Korėjos.

Vietnamo karas (1965–1973)

Vietnamas iki II pasaulinio karo buvo Prancūzijos kolonija. 1945 m. Vietname valdžią paima komunistai (vadovas Ho Ši Minas). Prancūzai su jais ima kariauti. 1954 m. Prancūzija pralaimėjusi pasitraukia. Susikuria nepriklausomos valstybės Vietnamas, Laosas ir Kambodža. Vietnamas lieka padalintas:  šiaurėje – komunistai, pietuose – antikomunistinė vyriausybė. Turėjo įvykti demokratiniai rinkimai, tačiau šiauriečiai ima pulti. Juos remia SSRS ir Kinija. 1965 m. JAV atsiunčia armiją padėti Pietų Vietnamui. 1973 m. karas nutrauktas. JAV pralaimėjo. Vietnamas valdomas komunistų. (Vietnamo Socialistinė Respublika).

1975 m. komunistai užima valdžią Laose ir Kambodžoje. Kambodžoje – raudonieji kchmerai (vadovauja Pol Potas). Masinės žudynės.

Arabų ir Izraelio konfliktas (1947-)

1947 m. JTO nusprendė Palestinoje sukurti žydų valstybę – Izraelį . Arabai priešinasi.

1948 m. Izraelį užpuola Egiptas, Sirija, Libanas ir Jordanija. Izraelis laimi, užima teritorijų. Kariniai konfliktai tarp Izraelio ir arabų valstybių vyko nuolat. Pranašesnis Izraelis. Užima Vakarinę Jordaniją, Golano aukštumas. Konflikte arabus remia SSRS, Izraelį – JAV.

1964 m. sukurta Palestinos išsivadavimo organizacija. (PIO). Vadovauja Jesyras Arafatas. Palestiniečiai siekia sukurti savo valstybę ir kariauja partizaninį karą prieš Izraelį (Hamas, Hezbolat). Izraelis varžo palestiniečių savivaldą. Konfliktas tęsiasi.

Karibų (Kubos) krizė (1962 spalio 14-28)

1959 m. Kuboje valdžią paima Fidelio Kastro vyriausybė. Ją remia SSRS. 1962 m. SSRS ėmė montuoti Kuboje raketas, galinčias pasiekti JAV. JAV laivai blokuoja Kubą. N. Chruščiovas ir Dž.Kenedis (JAV prezidentas) susitarė, kad JAV nepuls Kubos, o SSRS išgabens raketas. Karibų krizė – didžiausia JAV ir SSRS karo grėsmė Šaltojo karo metais.

Karas Afganistane (1979 – 1989)

1978 m. karininkų komunistų perversmas Afganistane, remiamas SSRS. Prieš juos antikomunistinių jėgų puolimas. Valdžios būtų neišlaikę.

1979 m. SSRS įvedė kariuomenę į Afganistaną. Jos statytinis Babrakas Karmalis.

Modžahedai (dušmanai), remiami Pakistano, JAV, Irano, Kinijos kovoja su komunistais ir Raudonąja Armija. Dėl invazijos boikotuotos Maskvos olimpinės žaidynės 1980 m.

1989 m. SSRS priversta trauktis. Išvesta Raudonoji armija.

Rytų – Vakarų dialogas

1963 m. Maskvoje susitarta dėl branduolinių bandymų uždraudimo atmosferoje, po vandeniu (JAV, SSRS, D. Britanija).

1972 m. Maskvoje R. Niksonas (JAV) ir L. Brežnevas pasirašė sutartį dėl priešraketinės gynybos sistemų apribojimo.

1970 m. VFR pripažino vakarinę Lenkijos siena.

1972 m. diplomatiniai santykiai tarp VFR ir VDR.

1975 m. Helsinkio pasitarimo Baigiamasis aktas – sienų neliečiamumas, priemonės ginkluotiems konfliktams sumažinti, palengvinti tarp valstybinius piliečių kontaktus (žmogaus teisės).

JTO (Jungtinių Tautų Organizacija)

1941 m. pasirašyta Atlanto chartija (JAV ir D. Britanija). Joja kalbama ir apie saugumo sistemos įkūrimą ir taikos išsaugojimą po karo.1942 m. Vašingtono konferencijoje priimta Jungtinių Tautų deklaracija.

1945 m. balandžio mėn. San Francisko konferencijoje patvirtintas JTO Statutas.

Statutas įsigaliojo 1945. 10. 24. tai – JTO diena.

JTO tikslas – taika ir saugumas, bendradarbiavimas, žmogaus teisių gynimas. Centras – Niujorke.

Valdymas:

  • Generalinė Asamblėja (sesija 1 kartą metuose; sprendimai priimami balsų dauguma arba 2/3.)
  • Saugumo Taryba (Jai – pagrindinė atsakomybė. Sprendimai turi didžiausią įtaką). Saugumo Tarybą sudaro:   5 nariai nuolatiniai – JAV, D. Britanija, Prancūzija, Kinija, Rusija (iki 1991 m. buvo SSRS) ir 10 narių, kas 2 metai renkamų Generalinės Asamblėjos. Sprendimai priimami 9 balsų persvara. Nuolatinės narės turi veto teisę.
  • Vykdomoji valdžia – sekretoriatas. Vadovauja Generalinis sekretorius ). Veikla: taikos palaikymas (“žydrieji šalmai“), humanitarinė pagalba, ekonominės sankcijos, pagalba pabėgėliams.

1948 m. JTO paskelbė “Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją“.

SSRS raida po Antrojo pasaulinio karo

1945 – 1953 m. J. Stalinas (SSRS KP CK generalinis sekretorius)

Toliau tęsiasi totalitarinė diktatūra. Ūkio atstatymas (daug įrengimų atgabenta iš okupuotos Vokietijos dalies), sunkiosios pramonės atkūrimas, ginklavimasis, maisto trūkumas – kortelės, badas.

Tęsiasi represijos (gyvenusiems vokiečių okupuotose teritorijose; ištremti čečėnai; ingušai; Krymo totoriai, represijos prieš Pabaltijo tautas) Stalino kultas, kultūros ideologizavimas, atskirų mokslo šakų (genetika, kibernetika) neigimas.

Užsienio politika: įtaka Rytų Europai, čia įtvirtinami komunistiniai režimai, visiškai priklausantys nuo SSRS diktato. Korėjos karas.

1953 – 1964 m. Nikita Chruščiovas.

“Atšilimo“ laikotarpis.  Baigėsi masinės represijos, amnestuojami politiniai kaliniai, Sutrumpinamas įkalinimo, tremties laikas, prasideda destalinizacija, naikinamas Stalino kultas  1956 m. XX – ame SSRS komunistų partijos suvažiavime N. Chruščiovas padaro pranešimą dėl asmens kulto ir jo padarinių. Kalbėjo apie Stalino nusikaltimus.

Spartėja ekonominės reformos. Reabilituotos ištremtos tautos. Griaunami Stalino paminklai.

Išliko prievartinė komunistinė sistema. Demokratija nesukurta. Bažnyčios ir kitaminčių persekiojimai.

Tikėta greita komunizmo pergalė prieš Vakarus (JAV) – (komunizmo principas “iš kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam pagal poreikius“). Didesnis bendravimas su Vakarų valstybėmis. Tačiau įtampa išlieka (Kubos krizė).  Blogėja santykiai su Kinija, Albanija.

1964 m. nušalintas.

1964 – 1982 m. Leonidas Iljičius Brežnevas

Sąstingio (stagnacijos) laikotarpis. Permainų vengimas, propaganda (SSRS liaupsinimas), netaupymas, prasta produkcijos kokybė, pasenusios technologijos pramonėje, neūkiškumas, trūksta maisto (importuojamas), trūksta darbo jėgos, daugėja biurokratijos, didėja lėšos armijai, kasdienio naudojimo prekių deficitas (visuotinis), degradacija, alkoholizmas.

Raudoniji armija Afganistane (nuo 1979 m.).

1982 m. J. Andropovas.

1983 m. K. Černenka.

1985 – 1991 m. M. Gorbačiovas.

Vidurio ir Rytų Europos šalių kova prieš komunistinį režimą 1953 – 1980

1949 m. sukurta Ekonominė savitarpio pagalbos taryba (ESPT) – ekonominė organizacija, jungusi komunistines (socialistines) šalis. Priklausė SSRS, Lenkija, Čekoslovakija, VDR, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Albanija, Mongolija, Kuba. Organizacijoje vyravo SSRS ir jos diktatas.

Po Stalino mirties – “atšilimas“ prasideda ir socialistinėse šalyse (kritikuoti trūkumai, reikalauta demokratijos, siekta mažinti SSRS įtaką).

1953 m. Berlyne – demonstracijos prieš komunistinį režimą (nuslopino RA). Po to VDR turi didesnį ekonominį savarankiškumą.

1956 m. Lenkijoje (Poznanė) darbininkų riaušės prieš komunistų valdymą (slopino armija). Komunistų lyderiu tapo V. Gomulka. Panaikinti kolektyviniai ūkiai, sušvelnėja cenzūra.

1956 m. spalis. Vengrijoje (Budapešte) demonstracijos prieš vietinius komunistus ir SSRS įtaką. Premjeras I. Nadis pradeda ekonomines reformas. Paskelbiama, kad Vengrija išstoja iš Varšuvos sutarties organizacijos. Sukilimą nuslopino SSRS armija. I. Nadis – sušaudytas. Ekonominės reformos, laisvesnė kultūra.

Brežnevo doktrina skelbė, kad SSRS gali kištis į Europos komunistinių (socialistinių) šalių reikalus. Anot doktrinos, komunistinių partijų nepriklausomybė turėjo būti apribota. Jokia valstybė negalėjo palikti VSO ar kitaip pakenkti Rytų bloko darnai.

1968 m (“Prahos pavasaris“). komunistų partijos pirmininkas A. Dubčekas ėmėsi reformų – sudemokratinti ekonomiką ir politiką. Reformas nutraukė Varšuvos sutarties narės – SSRS, Lenkija, VDR, Vengrija, Bulgarija įvedusios armijas į Čekoslovakiją.

1961 m. Albanija išstojo iš ESPT ir Varšuvos sutarties organizacijos. Ji rėmėsi su SSRS konfliktavusia Kinija.

Savarankiškumą nuo SSRS rodė Rumunija (Komunistų partijos vadovas N. Čaušesku).

1970 m. protestai Lenkijoje.

Vakarų liberalioji demokratija

1947 m. Maršalo planas – JAV pagalba padeda atsigauti po karo Vakarų Europos ūkiui.

Nuo 1948 m. – pakilimas ekonomikoje.

Valstybės dalinai kontroliuoja ekonomiką.

Demokratijos sutvirtėjimas (sutriuškintas fašizmas). Autoritarizmas ilgiau išliko tik Portugalijoje ir Ispanijoje ( iki 8 – to deš. Vidurio). Graikijoje “juodųjų pulkininkų“ karinis režimas 1967 – 1974 m.

Demokratiją lėmė: ūkio išsivystymas, valstybė rūpinasi socialiniais reikalais.

Komunistai populiarūs tik po karo. Vėliau darbininkai nesuinteresuoti nuversti valdžią. Sėkmingai valdo socialdemokratai (VFR, Prancūzijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Suomijoje, Švedijoje, Danijoje).

Stiprėja konservatyviosios partijos. (M. Tečer vadovaujami konservatoriai D. Britanijoje).

JAV vaidmuo po karo

Po karo – JAV supervalstybė. Išauga ekonominė, politinė, karinė galia. (62 % gamybos ir 70% aukso). Karinis ir politinis konkurentas – SSRS. JAV vadovauja šaltojo karo laikų Vakarų demokratijom. Išsaugojo pirmaujančią poziciją ekonomikoje.

1947 m. Trumeno doktrina – JAV vadovauja kovai prieš komunizmą.

Makartizmas – kova su komunizmo įtaka JAV. (Dažnai perdėtas). 5 – 6 – tas dešimtmetyje negrų segregacija (atskyrimas, diskriminacija). Afroamerikiečių teisių gynėjas Martinas Liuteris Kingas (nušautas 1968 m.).

JAV prezidentas Džonas F. Kenedis (nuo 1961 m.) prieš skurdą, segregaciją, korupciją. 1963 m. nušautas.

Kišasi į kitų šalių reiklaus vardan kovos prieš komunizmą. Remia kovą prieš demokratus Gvatemaloje, Čilėje.

1990 m. karas prieš Iraką, kuris buvo užgrobęs Kuveitą (“Audra dykumoje“).

Karas Afganistane, Irake. Kova su pasauliniu terorizmu.

Europos integracija

„Maršalo plano“ skirtai pagalbai įsisavinti buvo sukurta 16 valstybių jungusi Europos ekonomikos bendradarbiavimo organizacija.

1949 m. įkurta Europos taryba (Strazbūras). Derina teisės normas, kultūrinius bendradarbiavimus.

1952 m. – Europos anglių ir plieno susivienijimas. (Europos Sąjungos pirmtakas). (Šumanas – vienas iš įkūrėjų) (Prancūzija, VFR, Italija, Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas) – bendra rinka anglių ir plieno gaminiams.

1957 m. Romos sutartis dėl Europos ekonominės bendrijos įkūrimo (EEB) (6 nariai) – svarbiausia – tarp narių sukurta bendroji rinka, nauji priimami nariai tik vienbalsiai.

1973 m. įstoja D Britanija, Airija, Danija (Norvegijoje referendumas nepritarė stojimui).

1981 m. – Graikija.

1986 m. – Ispanija ir Portugalija.

Kolonijinės sistemos suirimas XX a. (dekolonizacija)

Tarpukariu – kolonijinė sistema išliko tvirta. Atskiri bandymai priešintis kolonizatoriams. Išsivadavimo judėjimus rėmė SSRS.

Kolonializmo žlugimą paspartino Antras pasaulinis karas:

  • Europos valstybės nusilpo;
  • sustiprėjo išsivaduojamasis judėjimas;
  • nuolaidas skatino komunizmo įtakos kolonijose baimė;
  • kolonijos netenka strateginės reikšmės (tobulėjo karo technika), mokslas leido mažinti žaliavų poreikį;

Pirmiausia išsivadavo Pietryčių Azija ir Indija.  Vietnamas. Filipinai. Birma. Nuo 1943 m. – Artimieji rytai (Sirija, Libanas, Jordanija, Palestina).

1948 m. – nepriklausoma tampa Indija (išsivaduojant atsiskiria musulmoniškas Pakistanas). Indijoje išsivadavimui didžiausią įtaką turėjo Indijos Nacionalinis kongresas (INK). Vadovas Gandis. Jo siūlymu buvo vykdoma pilietinio nepaklusnumo kompanija.

1960 m. “Afrikos metai“ – 17 valstybių tapo nepriklausomos.

XX – to amžiaus 9 – ame dešimtmetyje kolonijinė sistema liovėsi egzistavusi.

SSRS ir komunizmo sistemos žlugimas

Sovietų Sąjungos krizė ir žlugimas

XX a. 9 deš. SSRS ištiko krizė (L. Brežnevo valdymo metas). Dėl įsiveržimo 1979 m. į Afganistaną, sustiprėjo tarptautinė SSRS izoliacija iš Vakarų valstybių pusės (nebendradarbiavimas, kai kurios šalys nebepardavė maisto produktų, boikotuotos 1980 m. Maskvos olimpinės žaidynės ir t.t.). SSRS eksporto pagrindas – žaliavos. Išaugusi SSRS valstybinė skola. Ekonomikoje sąstingis, darbo jėgos trūkumas, vartojimo prekių ir maisto trūkumas. Stipriai išaugęs nomenklatūros kiekis (tai – privilegijuoti valstybės ir komunistų partijos veikėjai).

1985 m. SSRS komunistų partijos generaliniu sekretoriumi išrenkamas Michailas Gorbačiovas.

M. Gorbačiovas pradeda Sovietų Sąjungoje reformas (perestroika arba pertvarka). Reformos vyksta ir ekonomikoje ir politikoje (vidaus ir užsienio).

Ekonominės reformos.

  • Siekiama ekonomikos spartinimo. Leidžiama individuali veikla. 1990 m. prasideda perėjimas prie rinkos ekonomikos (valstybė mažiau kontroliuoja ekonomiką, leidžiama turėti privačią nuosavybę). Ekonominės reformos greitų rezultatų neduoda, prasideda SSRS ekonomikos dar didesnis nuosmukis, griūtis.

Politinės reformos.

  • Užsienio politikoje:
    • derybos su Vakarų valstybėmis (JAV, D. Britanija) dėl nusiginklavimo.
    • SSRS atsisako diktato (L. Brežnevo doktrinos) kitų komunistinių valstybių atžvilgiu (nebekontroliuojamos Rytų Europos valstybės).
    • 1989 m. išvedama SSRS armija iš Afganistano.
    • 1990 m. pritaria Vokietijų (VFR ir VDR) suvienijimui.
    • Vakarų valstybės remia M. Gorbačiovo politiką, SSRS gauna paskolas ekonominėms reformoms vykdyti.
  • Vidaus politika:
    • pradedama viešumo (glasnost) politika (sumažinama cenzūra, galima atviriau diskutuoti istorinėmis temomis, kritikuoti valdžios veiksmus, atsiranda nepriklausoma spauda).
    • Panaikinama SSRS konstitucijos nuostata, kad viskam vadovauja komunistų partija.
    • Leidžiama kurtis visuomeniniams judėjimams (Lietuvoje 1988 m. susikuria Lietuvos persitvarkymo sąjūdis). Jie tampa opozicija komunistų partijai.
    • 1989 m. SSRS įvyksta pirmieji demokratiniai rinkimai. Šios vidaus reformos SSRS veda demokratėjimo ir vidinio laisvėjimo keliu.
    • Reformomis nepatenkinti komunistai, manantys, kad tai silpnina ir griauna Sovietų Sąjungą.

1990 m. Sovietų Sąjungoje įvedama prezidento institucija. 1990 m. M. Gorbačiovas išrenkamas SSRS prezidentu (tai – pirmas ir paskutinis SSRS prezidentas).

Sovietų Sąjungoje prasideda tautiniai nesutarimai (Armėnija ir Azerbaidžanas)

1990.03.11 nepriklausomybę paskelbia Lietuva (pirmoji Sovietų Sąjungoje).

1990 m. Rusijos (sudėtinės SSRS dalies) prezidentu išrinktas B. Jelcinas.

1991 m. Rugpjūčio pučas Sovietų Sąjungoje (Maskvoje). Rugpjūčio mėn. Sovietų Sąjungoje bandyta nuversi iš valdžios M. Gorbačiovą ir grąžinti komunistų partijos valdymą (atstatyti senąjį Sovietų Sąjungos diktatūrinį valdymą). Pučas nepavyksta. Jo metu išauga B. Jelcino autoritetas ir reikšmė. M. Gorbačiovas valdžioje lieka, tačiau jo įtaka ir autoritetas smukęs.

1991 m. rugsėjo mėn. SSRS pripažįsta Lietuvos, Latvijos, Estijos nepriklausomybę.

1991 m. gruodžio mėn. Rusija, Ukraina, Baltarusija įkuria Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (NVS).

Iš SSRS prezidento pareigų atsistatydina M. Gorbačiovas.

1991 m. SSRS nustoja egzistuoti. Vietoj jos susikūrė 15 suverenių valstybių. Į sukurtą NVS įstoja visos buvusios SSRS respublikos, išskyrus Lietuvą, Latviją, Estiją (NVS sudarė 13 valstybių).

Tarptautiniai santykiai XX a. pabaigoje

XX a. 9 – ame dešimtmetyje SSRS nebepakėlė ginklavimosi varžybų finansinių sunkumų.

M. Gorbačiovas pradeda tartis su Vakarų valstybėmis dėl nusiginklavimo (susitikimai su JAV prezidentais R. Reiganu ir Dž. Bušu, D.Britanijos ministre pirmininke M. Tečer). Likviduotos vidutinio ir trumpo nuotolio raketos Europoje. NATO ir Varšuvos organizacija mažina ginkluotę 28%. Susitarimas mažinti strateginę puolamąją ginkluotę.

1989 m. iš Afganistano išvesta SSRS armija.

1990 m. suvienyta Vokietija. Iš Rytinės Vokietijos išvesta SSRS armija.

SSRS nebesikiša į Rytų Europos komunistinių valstybių vidaus reikalus. Baigiasi SSRS diktatas šioms šalims. Todėl 1991 m. suiro Varšuvos sutarties organizacija.

Šie pasikeitimai reiškė socializmo sistemos ir komunizmo žlugimą Rytų Europoje ir Šaltojo karo pabaigą.

SSRS tarptautinius įsipareigojimus perima Rusija. Tačiau jos įtaka pasaulio politikoje sumažėja. Pasaulinis lyderis – JAV.

Komunizmo (socializmo) sistemos suirimas Europoje

1980 m. Lenkijoje susikuria nepriklausomų profsąjungų susivienijimas “Solidarumas“ (vadovas Lechas Valensa). „Solidarumas“ taikiomis priemonėmis kovoja prieš Lenkijos komunistus, siekia demokratinių reformų. Prieš „Solidarumą“ represijos ir SSRS spaudimas. Tačiau SSRS ginkluoto įsikišimo Lenkija išvengia.

M. Gorbačiovas, atėjęs į valdžią Sovietų Sąjungoje atsisako L. Brežnevo doktrinos (SSRS diktato socialistinėms (komunistinėms) šalims).

Lenkijoje 1989 m. įteisintas „Solidarumas“. Lenkijos komunistai  praranda valdžios monopolį. Laisvus rinkimus 1989 m. laimi “Solidarumas“. 1990 m. Lenkijos prezidentu išrenkamas L. Valensa.

Vengrijoje 1989 m. įteisintos visos partijos. 1990 m. laisvus rinkimus komunistai pralaimėjo.

Čekoslovakijoje 1989 m. atsistatydina komunistų vyriausybė. 1989 m. laisvuose rinkimuose prezidentu išrenkamas buvęs rezistentas  Vaclovas Havelas.

Vokietijos Demokratinėje Respublikoje (VDR) 1989 m. komunistų partija praranda valdžią. 1989 m. nugriauta Berlyno siena.  1990 m. VFR ir VDR susivienija. (Pirmas Europos sienų pasikeitimas po šaltojo karo). Tai – šaltojo karo pabaiga.

Bulgarija. Pakeistas komunistų partijos lyderis. Komunistų partija pasivadino socialistų ir laimėjo 1990 m. laisvus rinkimus.

Albanijoje buvę komunistai, pasivadinę socialistai, laimi 1990 m. laisvus rinkimus.

Rumunijoje 1989 m. sukilimas prieš komunistų partijos vadovo N. Čaušesku valdymą.  N. Čeušesku nuverstas ir sušaudytas.

Jugoslavijai ėmus skilti į nepriklausomas valstybes, šioje šalyje dominavę serbai bando jėga išlaikyti Jugoslavijos vientisumą. Jugoslavijos skilimą sunkino ir tai, kad joje susimaišę gyveno įvairių tautybių ir tikybų (stačiatikiai, katalikai, musulmonai) žmonės.

Jugoslavijos skilimas vyko 1990 – 1991 m. Buvusi Jugoslavija skilo į Slovėniją, Kroatiją, Makedoniją (vienintelė, kuri atsiskyrė taikiai), Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją ir Juodkalniją.  (2006 m. referendume Juodkalnija išreiškė norą tapti nepriklausoma.)

1993 m. Čekoslovakija skilo į dvi valstybes Čekiją ir Slovakiją. Tai – paskutinis Europos sienų pasikeitimas po Šaltojo karo.

Pasibaigus Šaltajam karui, NATO blokas išliko, į jį įstojo naujos valstybės.

Šaltasis karas (1946 – 1991 m.)

Po Antrojo pasaulinio karo jėgų pusiausvyra pasaulyje pasikeitė – iškilo SSRS ir JAV (dvipolė tarptautinė sistema).

Dvipolė sistema – XX a. antroje pusėje susiklosčiusi tarptautinių santykių sistema, kurioje vyravo dvi galingos valstybės – JAV ir SSRS.

RYTŲ EUROPA – planinė ekonomika, diktatūrinis valdymas VAKARŲ EUROPA – rinkos ekonomika, demokratiškas valdymas

ŠALTASIS KARAS – dviejų politinių blokų – kapitalistinių vakarų (JAV) ir komunistinių rytų (SSRS) priešpriešos laikotarpis. Šaltasis karas reiškėsi ginklavimosi varžybomis, propagandine ir ideologine kova, politine įtampa, karinių blokų kūrimu, lokaliniais karais (Azija, Afrika). Pradžia – V. Čerčilio Fultone (JAV) kalba „Ant Europos nusileido „geležinė uždanga“.

SSRS po antrojo pasaulinio karo:

  • įgijo milžinišką karinę galią, gamino daug gerų ginklų
  • Kariuomenė nebuvo visiškai demobilizuota, buvo dislokuota Rytų Europoje ir Azijos šalyse
  • 1949m. Sukūrė atominį ginklą
  • II p.k. pabaigoje stumdama Vokietiją į vakarus , įvedė savo kariuomenę į daugelį šalių, jose darė didelę įtaką – kūrė komunistų partijas, persekiojo kitaminčius, vykdė ekspansiją į Aziją, Afriką;

JAV po antrojo pasaulinio karo:

  • Beveik visiškai nenukentėjo nuo karo, todėl buvo galinga
  • Per karą padidino gamybą ir eksportą
  • Nusilpo senieji jos konkurentai
  • Turėjo dideles aukso atsargas
  • Tapo pasaulio finansų centru

Antrojo pasaulinio karo metu arba po jo gautos/prisijungtos žemės (SSRS):

  • Rytinė Lenkijos dalis
  • Besarabija
  • Užkaukazė
  • Lietuva
  • Latvija
  • Estija
  • Kaliningradas (atsiranda tik po Antrojo pasaulinio karo)

Svarbiausi šaltojo karo įvykiai:

  • Vokietija ir Berlynas padalintas į keturias okupacines zonas (Prancūzija, Anglija, SSRS ir JAV);
  • 1949m. atsiranda VDR (nedemokratiška-SSRS) ir VFR (demokratiška-Vakarų šalys)
  • 1949m. SSRS išbando pirmąją atominę bombą;
  • 1949m. įkurta Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija (NATO).

Principas: vienos ar kelių valstybių užpuolimas laikomas viso bloko užpuolimu.

Tikslas: bendrai gintis, sudaryti ginkluotąsias pajėgas saugumui užtikrinti (JAV, Kanada, Islandija, Anglija, Portugalija, Prancūzija, Olandija, Belgija, Liuksemburgas, Danija, Norvegija, Italija (Lietuva – 2004m. kovo 29d.)

  • 1955m. įkurta Varšuvos sutarties organizacija (VSO). Tikslas: Koordinuoti bendrą karinę politiką.

Narės: SSRS, Lenkija, VDR, Čekoslovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Albanija.

  • 1945m. įkurta Jungtinių Tautų Organizacija (JTO). Organizacijos tikslas – išsaugoti taiką pasaulyje, puoselėti demokratinius tautų bendradarbiavimo principus, palaikyti tarptautinę teisę ir saugumą, gerbti žmonių teises ir laisves. (Lietuva JTO 1991m.)
  • 1961m. Pastatyta Berlyno siena

Satelitinė valstybė – formaliai nepriklausoma ir suvereni valstybė, bet iš tikrųjų pajungta galingesnės įtakai ir valdžiai.

Trumeno doktrina – JAV prezidento Hario Trumeno 1947m. paskelbta politinė programa, pagal kurią pasiryžta kovoti su komunizmo plitimu.

Maršalo planas – 1947m. JAV ekonominės pagalbos planas, skirtas Europai po karo atsigauti. Manyta, kad sustiprinus Europos šalių ūkį ir stabilizavus padėtį, bus užkirstas kelias jose plisti komunistinei ekspansijai. Lėšos padėjo sumažinti skurdą, nedarbą, šalys sparčiai žengė į priekį, o SSRS satelitinės šalys vis labiau atsiliko

Generalinė asamblėja. Darbe dalyvauja visi nariai. Dažniausiai nutarimai priimami balsų dauguma. Priimant svarbius sprendimus, būtina 2/3 balsų dauguma. Dirbama sesijomis, vieną kartą per metus. Pagrindinės funkcijos ir tikslai:

  • Svarstyti ir siūlyti bendradarbiavimą ir tarptautinę taiką bei saugumą palaikančius principus, nusiginklavimo bei ginkluotės sumažinimo klausimus;
  • Skatinti tyrimus ir teikti rekomendacijas remiant tarptautinį politinį bendradarbiavimą, tarptautinės teisės plėtojimą ir sisteminimą, pagrindinių žmogaus teisių garantavimą ir tarptautinį bendradarbiavimą ekonomikos, visuomenės, kultūros, švietimo ir sveikatos srityse;
  • Teikti pasiūlymus, kaip spręsti kiekvieną, problemą, kuri galėtų pakenkti draugiškiems tautų santykiams.

Generalinė Asamblėja negali daryti tiesioginės įtakos valstybių sprendimams, JT pareikšta nuomonė yra labai svarbi tarptautiniu lygiu ir šalys, ignoruojančios Jungtinių Tautų nutarimus, gali sulaukti neigiamos pasaulio reakcijos. 1948m. Paryžiuje generalinė asamblėja paskelbė visuotinę žmogaus teisių deklaraciją.

Saugumo taryba. Atsakinga už taikos išsaugojimą. Nuolat veikiantis organas. Dalyvauja 15 valstybių. 5 nuolatinės (Jav, D. Britanija, Prancūzija, Kinija ir Rusija (iki 1991m. SSRS)). 10 narių kas dveji metai renkami generalinės asamblėjos. Sprendimai priimami, jei balsų persvara ne mažesnė kaip 9. Nuolatiniai nariai turi veto teisę. Saugumo taryba – vienintelis JT organas, galintis priimti privalomus nutarimus. Pagrindinės Saugumo Tarybos funkcijos ir tikslai:

  • palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, vadovaujantis Jungtinių Tautų principais ir tikslais;
  • nagrinėti kiekvieną kilusį ginčą ar susidariusią konfliktinę situaciją;
  • rekomenduoti būdus ir nurodyti sąlygas, kaip įveikti konfliktines situacijas, ginčus;
  • kurti ginkluotės kontrolės planus;
  • raginti Jungtinių Tautų nares imtis ekonominių priemonių ar kitokių sankcijų, išskyrus jėgos panaudojimą, agresijai sustabdyti;
  • esant būtinybei, imtis karinių veiksmų.

Šaltasis karas. Sukilimai

Po J. Stalino mirties SSRS silpniau kontroliavo socialistines šalis, susilpnėjo represijos, atsirado galimybė kritikuoti socialistinės visuomenės negeroves. Gyventojų nepasitenkinimas esama santvarka ėmė prasiveržti maištais, sukilimais. 1956 m. įvykiai Lenkijoje ir Vengrijoje privertė SSRS sušvelninti socialistinių šalių kontrolę. Socialistinės Europos valstybės (SSRS, Lenkija, Čekoslovakija, VDR, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Albanija) buvo Ekonominės savitarpio pagalbos tarybos (ESPT) narės. Jos derino savo ūkinės veiklos planus, prekiavo tarpusavyje. Tačiau ekonominė plėtra socialistinėse Europos šalyse buvo lėta ir ekonominė sistema liko stalininė.

Čekoslovakijos sukilimas 1968m. Nepasitenkinimas socialistine santvarka pasiekė kulminaciją 1968 m. sukilimo – vadinamojo „Prahos pavasario“ metu. Komunistų partija mėgino reformuoti šalį – „suteikti socializmui žmogiškąjį veidą“: didesnę žodžio, spaudos laisvę, ekonominį savarankiškumą. Šie įvykiai plačiai nuskambėjo visame pasaulyje ir sulaukė vakarų pritarimo. Tačiau, SSRS įvedus VSO kariuomenę, demokratinės reformos buvo sustabdytos.

Lenkija. Situacija buvo sunki, kilo darbininkų maištai, didintos kainos, ūkiniai sunkumai sukėlė politines krizes, prasidėjo protesto demonstracijos.1980 m. Lenkijoje praėjo veikti liberalių reformų reikalaujantis „Solidarumo“ judėjimas – profesinė sąjunga, vadovaujama Lecho Valensos. „Solidarumas“ siekė geresnių gyvenimo sąlygų, gynė darbininkų teises, norėjo panaikinti komunistų dominavimą valstybės gyvenime. „Solidarumas“ buvo uždraustas, Lechas Valensa suimtas. jvesta karinė padėtis.

Vengrijos sukilimas 1956m. Socializmas Vengrijoje buvo kuriamas taikant represijas. Reikalauta šalies valdymą pertvarkyti į demokratiškesnį ir išstoti iš VSO. 1956 m. vengrų nepasitenkinimas esama santvarka prasiveržė sukilimu. Jis buvo nuslopintas, daug žmonių žuvo, pabėgo iš šalies arba atsidūrė kalėjimuose. Vakarų šalys pasmerkė sovietų veiksmus, bet nesikišo į konfliktą, taip pripažindamos sovietų interesų zoną.

ŠALTASIS KARAS. LOKALINIAI KONFLIKTAI

Korėjos karas (1950-1953m.)

Priežastis: Po Japonijos kapituliacijos Korėją užėmė SSRS ir JAV karinės pajėgos. Korėja buvo padalyta į dvi okupacines zonas pagal 38 lygiagretę. Šalys turėjo nuginkluoti japonus ir parengti sąlygas Korėjos nepriklausomybei atkurti. Abi supervalstybės siekė sustiprinti savo įtaką. Š. Korėjoje įsigalėjo komunistinė diktatūra, komunistinės reformos, suiminėjami priešai), Pietuose amerikiečiai siekė sukurti demokratinę sistemą. Susikūrė dvi korėjos – Š Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR) ir P. Korėja – Korėjos Respublika.

Veiksmai: Vyko įtempta kova, kurioje JAV rėmė pietinę, o SSRS ir Kinija šiaurinę Korėjos dalį.

Padariniai: Fronto linija nusistovėjo ties buvusia Šiaurės ir Pietų Korėja. Pasirašius paliaubas Korėja išliko padalyta į dvi dalis pagal 38 lygiagretę.

Karibų krizė (1962m.)

Pavojingiausias šaltojo karo konfliktas, kurio metu iškilo tiesioginio JAV ir SSRS grėsmė. Priežastis: JAV žvalgyba sužinojo, jog SSRS Kuboje įrengė raketų paleidimo aikštelę ir sumontavo vidutinio nuotolio raketas su branduoliniais užtaisais.

Veiksmai: Komunistų rengiami planai tiesiogiai kėlė grėsmę JAV, todėl buvo siūloma pulti SSRS karines

bazes, tačiau Dž. Kenedis šio pasiūlymo nepalaikė, nes bijojo karo (Chruščiovas taip pat nesiryžo veltis į tiesioginį karą). JAV laivynas gavo nurodymą blokuoti Kubą ir nepraleisti į ją plaukiančių SSRS laivų.

Padariniai: Abi supervalstybės susitarė, kad SSRS išgabens savo branduolinius ginklus, o JAV nepuls Kubos. Vietnamo karas (1965-1973)

Priežastis: Per Antrąjį pasaulinį karą, Prancūzijos koloniją Vietnamą užėmė Japonija. Pasibaigus karui valdžią Vietname į savo rankas paėmė komunistai. Prancūzai, nenorėdami prarasti savo kolonijos, pradėjo karinius veiksmus.

Veiksmai: Nors iš pradžių Pranzūcijai, remiamai JAV, pavyko susigrąžinti dalį Vietnamo, komunistai (remiami SSRS ir Kinijos) sutelkė visas savo pajėgas ir nugalėjo JAV kariuomenę.

Padariniai: Jav pasirašė paliaubas ir sutiko išvesti savo kariuomenę iš Vietnamo. Komunistai suvienijo šalį, užėmė valdžią ir įkūrė Vietnamo socialistinę Respubliką.

Afganistano karas (1978-1989)

1978m. Afganistano armijos karininkai, baigę mokslus SSRS įvykdė valstybinį perversmą (įvedė daugelį reformų). Tačiau šalies gyventojai nebuvo patenkinti ir prasidėjo maištai. 1979m.prasidėjo pilietinis karas. j šį konfliktą įsikišo SSRS – įvedė savo armiją ir turėjo gan didelę persvarą prieš sukilėlius, tačiau kalnuotoje vietovėje ji nepasiekė pergalės. Afganų partizanai – modžachedai – palaikomi JAV, Kinijos, Palestinos sėkmingai kovėsi su SSRS kariuomene. Intervencija į Afganistaną labai susilpnino SSRS autoritetą , dėl jos daugelis šalių boikotavo (ekonominis, politinis, moralinis ryšių nutraukimas su kita valstybe).

1989 m.SSRS išvedė savo kariuomenę iš Afganistano(vadovaujant M.Gorbačiovui)

Berlyno problema

1961m. Vienoje vyko N.Chruščiovo ir Dž.Kenedžio susitikimas. Chruščiovas įteikė pareiškimą, kuriame reikalaujama pasirašyti taikos sutartį ir Berlyną paversti laisvuoju miestu. Vakarų valstybės nesutiko.

1961m. SSRS ir VDR pastatė 40km. sieną tarp Rytų ir Vakarų Berlyno.

1989m. griūna Berlyno siena

1990m. suvienyta VFR ir VDR į vientisą valstybę – Vokietiją.

Brežnevo doktrina – SSRS 1968m. paskelbta doktrina, skirta pateisinti veiksmus Čekoslovakijos ir Vengrijos sukilimuose. Teigiama, bet kad kokia valstybė negali išstoti iš VSO, priešintis socialistiniam blokui.

HELSINKIO AKTAS – saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo 1973-74m. Helsinkyje baigiamasis aktas. Jame patvirtintas esamų Europos sienų neliečiamumas, teritorijos vientisumas, taikus ginčų reguliavimas, nesikišimas į vidaus reikalus, žmogaus teisų ir laisvių gerbimas, tautų lygiateisiškumas.

1952m. buvo įkurtas EAPS (Europos anglių ir plieno susivienijimas). Organizacija pareingė dirvą EEB susikūrimui.

EEB (Europos ekonominė bendrija) – 1957 m. Romoje įkurta viena iš trijų Europos Bendrijų, siekusi ekonominės Europos integracijos. Iš pradžių sudarė 6 narės (Prancūzija, VFR, Italija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas)

SSRS: atšilimas ir sąstingis

Po Stalino mirties 1953 SSRS vadovu tapo Nikita Chruščiovas. Jo valdymo laikotarpis (1953-1964) vadinamas atšilimu. Chruščiovo valdymo metu:

  • 1956 m. XX komunistų partijos suvažiavime pasmerktas Stalino asmens kultas.
  • L. Berija nubaustas mirties bausme.
  • Iš kalėjimų, koncentracijos stovyklų paleista daug politinių kalinių, lageriuose sušvelnintas režimas, deportuotoms tautoms leista grįžti į tėvynę.
  • Lageriuose vyko kalinių sukilimai.
  • Griaunami Stalino paminklai, keičiami miestų, kaimų, gatvių pavadinimai.
  • Bandyta reformuoti ekonomiką, ypač žemės ūkį, tačiau neefektyviai. Masinis kukurūzų auginimas baigėsi ekologine katastrofa.
  • Pradėtas ekonominis lenktyniavimas su JAV, kurio devizas buvo „pavyti ir pralenkti“.
  • Daug dėmesio skirta karo pramonei, kosmoso įsavinimui. Paleistas pirmas dirbtinis Žemės palydovas, į kosmosą pakilo pirmasis žmogus.
  • Priimta programa, kurios tikslas – iki 1980 metų sukurti komunistinę visuomenę.
  • Siekta sukurti „naująjį“ žmogų su komunistine morale.
  • Sustiprėjo tikėjimo persekiojimas
  • Stengtasi likviduoti bet kokią privačią nuosavybę, drausta laikyti naminių gyvulių.
  • Kitaminčiai prievarta uždaromi į psichiatrijos ligones.
  • Pagerėjo SSRS santykiai su Vakarais (Chruščiovas apsilankė JAV, kalbėjo JTO Generalinės Asamblėjos sesijoje.)

1964 m. Chruščiovas buvo pašalintas. SSKP generalinio sekretoriaus postą užėmė Brežnevas, kurio valdymo laikotarpis (1964-1982) vadinamas sąstingiu (stagnacija). Brežnevo valdymo metu:

  • įsisvyravo stabilumas, bet kokių permainų vengimas. SSKP CK Politinio biuro, įtakingiausios partijos institucijos, nariai ilgus metus nesikeitė.
  • Atsisakyta atšilimo politikos režimo, priešininkai sodinti į kalėjimus, prievarta gydyti psichiatrijos ligoninėse.
  • Sąstingis apėmė visas gyvenimo sritis. Žemės ūkis ir pramonė atsiliko nuo Vakarų.
  • Išeikvota gausybė gamtinių išteklių, tačiau gamyba buvo neefektyvi.
  • Milžiniškas lėšas surijo karo pramonė, kosmoso įsavinimo programos, parama socialistiniams režimams įvairiose šalyse.
  • Susidarė visuotinis deficitas – trūko maisto ir kitokių prekių.
  • Klestėjo korupcija, didžiulis biurokratinis aparatas.
  • Partinė ir valstybinė nomenklatūra išsiskyrė turtais ir privilegijomis.
  • Visuomenė ėmė moraliai degraduoti. Valstybine problema tapo alkoholizmas. Šalyje kaupėsi ekonominės ir socialinės problemos.

1982 m. mirus L. Brežnevui, į valdžią atėjo Jurijus Andropovas. Jis bandė sugriežtinti darbo drausmę, kovoti su girtavimu ir valstybės turto grobstymu. Tačiau 1983 m. J. Andropovas mirė. Po jo mirties SSKP generaliniu sekretoriumi tapo Konstantinas Černenka, kuriam mirus 1985 m. SSRS vadovu tapo Michailas Gorbačiovas, pradėjęs pertvarkos politiką.

Nomenklatūra – valdininkai, valdžios viršūnė.

Atšilimas – Chruščiovo įdiegtos totalitarinį režimą SSRS sušvelninusios priemonės.

Destalinizacija – Stalino kulto pasmerkimas, atsisakymas taikyti masines represijas.

Disidentas – asmuo, nepripažįstantis oficialios ideologijos, kitaip manantis.

Homo sovieticus – sovietinio režimo paveiktas žmogus, nemąstantis, lengvai valdomas.

Sąstingis – SSRS laikotarpis (1964-85) pasižymėjęs ekonomikos tempų lėtėjimu, reformų nebuvomu, visuotinio deficito įsivyravimu.

SSKP CK – sovietų sąjungos komunistų partijos centro komitetas.

SSKP politinis biuras – vadovaujanti SSKP CK institucija, kurią sudarė patys įtakingiausi partijos politiką formuojantys centro komiteto nariai.

KOMUNIZMO ŽLUGIMAS

Xxa. 9-ajame dešimtmetyje SSRS labai išryškėjo krizė. Sulėtėjo ūkio raida, didėjo atsilikimas nuo Vakarų, trūko prekių, kaupėsi skolos užsieniui, visuomenėje įsigalėjo cinizmas, girtavimas, nusikalstamumas. Administracinė – kolektyvinė ūkio sistema neskatino diegti naujovių, darbo našumo. Šalies vadovybė suprato, kad norint išsaugoti valdžią, socialinę sistemą, karinę galią, įtaką pasaulyje, reikia vykdyti reformas.

Pats aktualiausias uždavinys buvo ekonomikos pagyvinimas.

1985m. Gorbačiovui atėjus į valdžią, prasidėjo reformos „perestroika“ ir „glasnost“.

Perestroika(pertvarkymas) – 1985 m. pradėtos vykdyti politinės ir ekonominės reformos.

Tikslas: pakelti ekonomikos lygį bei demokratizuoti Tarybų Sąjungą.

Eiga: Padidintas įmonių savarankiškumas, suteikta teisė prekiauti produkcija, pagaminta viršijus planą, skatintas kooperatyvų kūrimas. Sumažintos ginkluotosios pajėgos, sustabdyti branduolinio ginklo bandymai, pradėtas raketų likvidavimas, išvesta kariuomenė iš centrinės Europos.

Rezultatas: Vadovai nesugebėjo dirbti atnaujintomis sąlygomis, padėtis prastėjo. Didėjo infliacija, mažėjo eksportas, trūko prekių. Plito neregėto masto grobstymai. TSRS gyvenimo sferose paaštrėjusi krizė privedė TSRS prie žlugimo.

„Glasnost“(viešumas) 1985m. – Tarybų Sąjungos vykdyta politika.

Tikslas: Siekta atvirumo ir skaidrumo vyriausybinėse įstaigose.

Eiga: žurnalistai ir kiti žmonės, nebijodami nukentėti galėjo kalbėti ir rašyti apie skausmingas problemas, valdžios klaidas. Susilpnėjo cenzūra, užsienio radijo stotys netrukdomai galėjo transliuoti naujienas. Prabilta apie ekologines, tautines problemas.

Rezultatas: Viešumas leido Baltijos tautoms prabilti apie okupaciją, vykusias represijas ir siekį atkurti nepriklausomas valstybes.

Pertvarkos procesai lėmė permainas tiek SSRS, tiek SSRS kontroliuojamose valstybėse, tiek okupuotose Baltijos šalyse. Sutriko ir ekonomika, ir politinis gyvenimas. Gorbačiovas paskelbė, kad:

  • Komunistinių valstybių santykiai negali būti paremti priklausomybe;
  • Atsisako ginti komunizmą jėga;
  • SSRS atsisako kištis į kitų valstybių reikalus;
  • SSRS atsisako Brežnevo doktrinos ir leidžia valstybėm pačioms pasirinkti Tai paskatino SSRS žlugimą ir valstybių išsilaisvinimą.

BERLYNO SIENOS GRIŪTIS (1989m)

1989 m. VDR prasidėjo platus opozicinis judėjimas ir buvo priverstas atsistatydinti KP vadovas. VDR piliečiams buvo leista laisvai bendrauti su Vakarų vokiečiais, siena pradėjo irti. Susivienijimas priklausė ne tik nuo VDR, bet ir VFR bei SSRS sutikimo. Gorbačiovas manė, jog įvykdžius pertvarkymus VDR, ji galės egzistuoti kaip nepriklausoma valstybė, palaipsniui suartėdama su VFR. 1990m. laisvuose VDR rinkimuose absoliučią daugumą iškovojo partijos, stojančios už nedelsiamą VDR ir VFR sujungimą. Po rinkimų valstybėse įvesta viena valiuta, panaikinti tarpusavio muitai, Vokietijos susiskaldymas buvo likviduotas.

3. Pasitelkite papildomą informaciją – pateiktis, vaizdinę medžiagą, vadovėlio temas, dokumentus ir sutartis ar mūsų rekomenduojamas nuorodas.
  • Dokumentai
  • Istoriniai klausimai
  • Temos vadovėlyje

Dokumentai

„Albanijos Liaudies Respublikos, Bulgarijos Liaudies Respublikos, Čekoslovakijos Respublikos, Lenkijos Liaudies Respublikos, Rumunijos Liaudies Respublikos, Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos, Vengrijos Liaudies Respublikos ir Vokietijos Demokratinės Respublikos […] šalys, vėl patvirtindamos savo siekimą sudaryti Europoje kolektyvinio saugumo sistemą, pagrįstą dalyvavimu joje visų Europos valstybių, nepriklausomai nuo jų visuomeninės ir valstybinės santvarkos […], nutarė sudaryti šią draugystės, bendradarbiavimo bei savitarpio pagalvos sutartį […]. Susitariančios šalys sutiko sudaryti Jungtinę karinę Vadovybę vadovauti jų ginkluotosioms pajėgoms…“
Komentaras: Tai yra ištrauka iš Varšuvos Sutarties Organizacijos (VSO) įkūrimo dokumento. Ši organizacija, įkurta 1955 m. SSRS iniciatyva, sujungė komunistines valstybes ir buvo tarsi atsvara NATO kariniam blokui. Jugoslavija VSO nepriklausė, o pirmoji iš šio karinio bloko išstojo Albanija. Varšuvos Sutarties Organizacija panaikinta 1991 m. su SSRS žlugimu.


„Kadangi dėl sveikatos būklės M. Gorbačiovas negali eiti SSRS prezidento pareigų, remiantis SSRS konstitucijos 127 (7) straipsniu SSRS prezidento įgaliojimai duodami SSRS viceprezidentui G. Janajevui […]. Remiantis SSRS konstitucijos 127 (7) straipsniu ir SSRS įstatymo “Apie ypatingosios padėties režimą” 2 straipsniu […], nutarėme įvesti ypatingąją padėtį atskirose SSRS vietovėse 6 mėnėsiams. „
Komentaras: Šiame dokumente yra kalbama apie Maskvos pučą (perversmą), kurio SSRS valdžiai nepavyko įvykdyti 1991 – 08 – 23. Jis nepavyko todėl, kad Rusijos žmonės jam priešinosi.


„Kai kurioms šalims prieš tautų valią buvo primesti totalitariniai režimai. JAV vyriausybė ne kartą protestavo prieš bauginimą ir prievartą Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje. Kiekviena nacija turėtų demokratiškai pasirinkti gyvenimo būdą. Tačiau dažnai to laisvo pasirinkimo jos neturi. JAV savo politika turi remti visas laisvas tautas, kurias pavergė ginkluota mažuma arba agresoriai iš išorės. Mūsų pagalba pirmiausia turi pasireikšti ekonomine ir finansine parama, kuri padės stabilizuoti ekonominius ir politinius procesus […]. Aš pasisakau už tai, kad JAV politika remtų laisvas tautas kovoje su ginkluotomis mažumomis ar svetimos jėgos bandymais užtraukti priespaudą.“
Komentaras: Šiame dokumente yra minima Trumeno doktrina, paskalbta JAV prezidento H. Trumeno 1947 – 03 – 12. Ši doktrina paskelbta jau po Antrojo pasaulinio karo. Jos esmė – JAV užsienio politikos sutelkimas ties sovietų ekspansijos sulaikymu.


„Karo metais Europos biznio strūktūra buvo visiškai suardyta […]. Akivaizdu, kad norėdama patenkinti savo poreikius, Europa per 3-4 metus turės pirkti maisto ir kitas būtiniausias prekes iš užsienio, daugiausia iš JAV. Logiška, kad JAV turėtų padėti gražinti ekonomiką į normalią ir sveiką būklę pasaulyje, nes be to neįmanomas politinis stabilumas ir patikima taika. Mūsų politika nėra priešiška kuriai nors šaliai ar doktrinai; ji kovoja prieš badą, skurdą, desperaciją ir chaosą. Jos tikslas – atgaivinti pasaulio ekonomiką, sukurti politines ir socialines sąlygas, kuriomis galėtų egzistuoti laisvos institucijos.“
Komentaras: Šis dokumentas yra ištrauka iš Maršalo plano, 1947 paskelbto JAV valstybės sekretoriaus (užsienio reikalų ministro) Dž. Maršalo. Šio plano esmė – ekonominė pagalba Europos šalims Šaltojo karo metu. Ši pagalba padėjo JAV tapti viena įtakingiausių šalių pasaulyje.


„Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškimas. Birželio mėn. 25 d. anksti rytą Pietų Korėjos marionetinės vyriausybės vadinamos nacionalinės gynybos kariuomenės dalys staiga pradėjo pulti Šiaurės Korėjos teritoriją visa 38 lygiagretės linija. Staiga užpuolęs Šiaurės Korėją, priešas įsibrovė į Šiaurės Korėjos teritoriją nuo 1 iki 2 kilometrų į šiaurę nuo 38 lygiagretės. „
Komentaras: Šiame dokumente yra minimas karas tarp JTO (ypač JAV) palaikomos demokratinės Pietų Korėjos ir Kinijos bei Sovietų Sąjungos palaikomos komunistinės Šiaurės Korėjos, vykęs 1950 – 1953 m. Šaltojo karo dalis. Rezultatas – žūsta daug žmonių, Korėja skyla į dvi dalis, kurios yra išlikusios ir šiandien.


„Krizė, kurią išgyvena mūsų šalis, yra pati rimčiausia jos pokario istorijoje. Jau ilgą laiką didėjantis visuomenės nepasitenkinimas dėl vis blogėjančios ekonominės situacijos ir neigiamų reiškinių visuomeniniame gyvenime pastūmėjo prie masinių streikų […]. Trečia streikų banga, pati rimčiausia savo mastais, ir keliamais reikalavimais, prasidėjo streiku Lenino vardo laivų statykloje Gdanske rūgpjūčio 14 d. ir streiku Paryžiaus komunos laivų statykloje Gdynėje rūgpjūčio 15 dieną. „
Komentaras: Šiame dokumente yra minimi 1980-1981 m. Lenkijoje vykę antikomunistiniai judėjimai, kurios nuslopino patys Lenkijos komunistai. Taip buvo išvengta SSRS įsiveržimo.


„Mes, Jungtinių Tautų tautos, esame kupinos ryžto išvaduoti ateities kartas nuo karto nelaimių, du kartus gyvenime atnešusio žmonijai neišpasakytą vargą, ir vėl sutvirtinti tikėjimą pagrindinėmis žmogaus teisėmis […]. Sutinkamai su šiuo, mūsų atitinkamos vyriausybės per savo atstovus, susirinkusius San Francisko mieste, pateikusius savo įgaliojimus, tinkama forma sudarytus, susitarė priimti šį Jungtinių Tautų Organizacijos Statutą…“
Komentaras: Šiame dokumente yra minimas Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) įkūrimas 1945 m., pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Ši organizacija pakeitė Tautų Sąjungą, kuri neįvykdė savo misijos. Dabartinė JTO būstinė yra New York’e, Lietuva į JTO buvo priimta 1991 – 09 – 17.


„Reikalaujame tučtuojau išvesti iš Vengrijos sovietų kariuomenę, kaip numato abipusė taikos sutartis […] Reikalaujame pertvarkyti Vyriausybę, jai turi vadovauti Imrė Nadis. Tučtuojau pakeisti visus prasikaltusio stalininio rakošinio režimo vadus […]. Reikalaujame, kad būtų pertvarkytas visas Vengrijos ūkinis gyvenimas, dalyvaujant mūsų specialistams.“
Komentaras: Šiame dokumente yra minima 1956-ųjų Vengrijos revoliucija – antisovietinis sukilimas Vengrijoje, kuris truko nuo 1956 m. spalio 24 d. ir tais pačiais metais lapkričio 4 d. buvo numalšintas SSRS. Po šios revoliucijos žymiai susilpnėjo parama marksizmui-leninizmui Vakarų šalyse.


„Reikėjo kažko imtis, kad būtų apsaugota Kuba […]. Revoliucinės Kubos praradimas, kuri pirma iš Lotynų Amerikos šalių apiplėštų JAV, stojo į revoliucinį kelią, sumažins kitų tautų valią revoliucinei kovai […]. Aš pagalvojau: jeigu mes susitartume su Kubos vyriausybe išdėstyti raketas su branduoliniu užtaisu […], tai tektų padaryti slapta. O kai amerikiečiai sužinos apie tai, raketos jau bus vietoje, kovinėje parengtyje, ir prieš priimdami sprendimą jas likviduoti karinėmis priemonėmis, amerikiečiai bus priversti susimąstyti […]. Buvo išrinkti startinių pozicijų taškai, apskaičiuota, iš kokio taško gali būti pasiekiami tam tikri objektai…“
Komentaras: Šio dokumento autorius yra N. Chruščiovas. Kalbama apie Karibų krizę, vykusią 1962 m., kurią išprovokavo slaptas SSRS raketų dislokavimas Kuboje. Tuo metu JAV vadovas buvo J. Kenedis. Būtent šis įvykis yra vadinamas įtampos tašku, arčiausiu Trečiajam pasauliniui karui.


„Savaime suprantama, sienos statyba, lydima dramatiškos krizės, reiškė žymų posūkį pasaulio ir vokiečių politikoje. Ji tapo komunistinio bloko silpnumo požymiu. Tai buvo priverstinis sprendimas, kuriuo siekta sustabdyti liaudies “balsavimą kojomis” prieš komunistinį režimą vokiečių žemėje. „
Komentaras: Šiuo dokumentu yra minima Berlyno sienos statyba 1961 m. Ją iniciavo N. Chruščiovas, kuriam priklausė Vokietijos okupacinė zona, kurios vietoje vėliau susikūrė VDR. Po Antrojo pasaulinio karo Vokietija buvo suskirstyta į keturias okupacines zonas. Berlyno siena atskyrė komunistinę Vokietijos Demokratinę Respubliką (VDR) nuo demokratinės Vokietijos Federacinės Respublikos (VFR). Berlyno siena – Šaltojo karo simbolis. Ji buvo nugriauta 1989 m., šis įvykis yra laikomas Šaltojo karo pabaiga.


„Susitariančios šalys patvirtina savo tikėjimą JTO įstatų tikslais bei įstatymais ir savo norą gyventi taikiai su visomis tautomis ir visokiomis vyriausybėmis. Jos kupinos pasiryžimo ginti savo tautų laisvę, bendrą paveldą ir civilizaciją, pagrįstus demokratijos, asmens laisvės ir teisės viešpatavimo principais. Jos siekia užtikrinti stabilumą ir gerovę Atlanto vandenyno šiaurės dalies regione […]. Susitariančios šalys susitaria, kad ginkluotas užpuolimas prieš vieną ar kelias iš jų Europoje ar Šiaurės Amerikoje bus laikomas užpuolimu prieš jas visas…“
Komentaras: Šiame dokumente yra minimas NATO karinio bloko įkūrimas 1949 m. Šalį įkuria 12 šalių, šiuo metu ji turi 28 nares.


„Šešėlis krito ant laukų, kurie dar visai neseniai buvo apšviesti sąjungininkų pergalės. Niekas nežino, ką Sovietų Sąjunga ir jos tarptautinė komunistinė organizacija ketina daryti artimiausiu metu ar kokios ribos, jei tokios yra, numatytos tolesnei ekspansijai […]. Nuo Šeteno prie Baltijos iki Triesto Adrijos ant žemyno nusileido geležinė uždanga. Už šios linijos atsidūrę visi senosios Centrinės ir Rytų Europos lobiai. Varšuva, Berlynas, Viena, Budapeštas, Belgradas, Bukareštas, Sofija – visi šie garsūs miestai ir teritorijos aplink juos yra sovietų įtakojami ir vis griežčiau Maskvos kontroliuojami. Tik nemirtingosios praeities Atėnai gali laisvai spręsti savo ateitį per rinkimus, stebimus anglų, amerikiečių ir prancūzų…“
Komentaras: Tai yra D. Britanijos užsienio reikalų ministro V. Čerčilio kalba, pasakyta 1946 m. Pirmą kartą paminėta sąvoka geležinė uždanga. Ši kalba tradiciškai yra laikoma Šaltojo karo pradžia.


„TASS-as įgaliotas pareikšti, kad Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos partiniai ir valstybiniai veikėjai kreipėsi į Tarybų Sąjungą ir kitas sąjungines valstybes ir paprašė suteikti broliškai Čekoslovakijos liaudžiai neatidėliotiną pagalbą. Tarybų Sąjungos kariniai daliniai kartu su Bulgarijos Liaudies Respublikos, Lenkijos Liaudies Respublikos, Vokietijos Demokratinės respublikos daliniais įžengę į Čekoslovakijos teritoriją.“
Komentaras: Šiame dokumente yra kalbama apie bandymą demokratizuoti Čekoslovakijos komunistinę sistemą, vadinamą Prahos pavasariu. Jis pradėtas 1968 m. sausio 5 d. Po jo susikūrė Brežnevo doktrina. Doktrina buvo pristatyta siekiant išteisinti TSRS dėl 1968 m. invazijos į Čekoslovakiją, pasibaigusios Prahos pavasariu, bei Vengriją 1956 m. Šie įsiveržimai į kitų valstybių teritorijas buvo rengti siekiant numalšinti demokratizavimą šalyje bei sukilimus, kurie galėjo pakenkti TSRS prestižui Rytų bloke. Anot doktrinos, komunistinių partijų nepriklausomybė turėjo būti apribota. Jokia valstybė negalėjo palikti VSO ar kitaip pakenkti Rytų bloko darnai.


„Valstybės, savanoriškai susivienijusios į Nepriklausomų Valstybių Sandraugą, remdamosis savo tautų istoriniu bendrumu ir susiklosčiusiais ryšiais tarp jų […], nutarė priimti Sandraugos Statutą. „
Komentaras: Šiame dokumente yra minima Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (NVS). Tai yra valstybių sąjunga, sudaryta iš buvusių Tarybų Sąjungos respublikų. Sąjunga sukurta 1991 m. spalio 8 d. Baltarusijai, Rusijai ir Ukrainai pasirašant susitarimą sukurti tokią sąjungą. 1991  m. gruodžio 21 d. pasirašant Almatos deklaraciją prie sąjungos prisijungė kitos buvusios TSRS respublikos, išskyrus Estiją, Gruziją, Latviją, Lietuvą ir Moldaviją.


„Visos valstybės dalyvės tarptautinės teisės rėmuose turi lygias teises ir pareigas… Jų sienos gali keistis sutinkamai su tarptautine teise, taikiu keliu ir pagal susitarimą […]. Valstybės dalyvės laiko neliečiamomis visas sienas tarp Europos valstybių ir todėl jos dabar ir ateityje nemėgins keisti tų sienų. Jos taip pat vengs bet kokių reikalavimų arba veiksmų, kuriais būtų siekiama užgrobti ir uzurpuoti dalį ar visą bet kurios šalies teritoriją […]. Valstybės dalyvės vengs bet kokio kišimosi… Į kitos valstybės vidaus ir užsienio reikalus […]. Valstybės dalyvės gerbs žmogaus teises ir pagrindines laisves, taip pat minties, sąžinės, religijos ir įsitikinimų laisvę. „
Komentaras: Šiame dokumente yra minimas 1975 m. rugpjūčio 1 d. Helsinkyje pasirašytas Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Baigiamasis Aktas (Helsinkio Baigiamasis Aktas), vėliau suteikęs dideles opozicinės veiklos galimybes Sovietų Sąjungos disidentams. Šį baigiamąjį konferencijos dokumentą pasirašė 35 valstybių atstovai – JAV, Kanados ir beveik visų Europos šalių, išskyrus Albaniją. Baigiamojo Akto nutarimai buvo susiję su Europos saugumo, bendradarbiavimo ekonomikos, mokslo, technologijų, aplinkos apsaugos srityse klausimais. Trečioje nutarimų dalyje buvo aptartas valstybių bendradarbiavimas humanitarinėse srityse. Būtent prie šios dalies priskiriama ir žmogaus teisių priežiūra. Paskutinėje Helsinkio pasitarimo Baigiamojo Akto dalyje buvo numatyta periodiškai šaukti konferencijas, tikrinančias Helsinkio susitarimų vykdymą. Sovietų Sąjungai šis ir kiti tarptautiniai susitarimai, susiję su žmogaus teisių apsauga, virto formaliais niekuo neįpareigojančiais dokumentais.


„Vokietijos Demokratinė Respublika, Vokietijos Federacinė Respublika, jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Sovietų Socialistinių Respublikų sąjunga ir Prancūzijos Respublika, suprasdamos, kad jų tautos nuo 1945 m. tarpusavyje gyvena taikiai […] susitarė dėl to, kad suvienytos Vokietijos teritorijos sudarys Vokietijos Demokratinė Respublika, Vokietijos Federacinė Respublika ir visas Berlynas.“
Komentaras: Šiame dokumente yra kalbama apie Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) ir Vokietijos Federacinės Respublikos (VFR) suvienyjimą 1990 m.


Istoriniai klausimai


  1. Kas rodė, kad po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo šaltasis karas?

Po Antrojo pasaulinio karo sustiprėjo tarptautinis SSRS autoritetas. SSRS priklausomybėn pateko Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Čekoslovakija, Vengrija. Šiose šalyse pamažu įsitvirtino komunistinis režimas. JAV pasiūlė Europai ekonominę paramą (Maršalo planas), kurios atsisakė SSRS ir jos įtakoje buvusios valstybės. 1949m. SSRS išbandė atominį ginklą, įkūrė Europos savitarpio Pagalbos Tarybą(ESPT). 1949m. buvo įkurtas NATO. Tokiu būdų Europa suskilo į dvi dalis. Negana to, didžiosios valstybės ėmė varžytis dėl įtakos sferų Azijoje. Vakarų Europos valstybės, matydamos didėjančią komunizmo įtaką ir Azijoje, įkūrė Anglies ir plieno susivienijimą, vėliau virtusį Europos Ekonomine Bendrija (EEB). Šaltojo karo simboliu tapo Berlyno siena.


  1. Koks įvykis privertė supervalstybes suvokti, kad būtinas dialogas ir ginklavimosi varžybų apribojimas?

1962m. kai vos nekilo Trečiasis pasaulinis karas (Karibų krizė), supervalstybės pagaliau suvokė, kad būtinas dialogas ir ginklavimosi varžybų apribojimas.


  1. Nurodyti šaltojo karo poveikį SSRS ekonomikai ir politikai.

Ginklavimosi varžybos sekino SSRS ekonomiką. SSRS ekonomika buvo paremta planiniu principu, ūkis vystomas ekstensyviu keliu, todėl nepavyko suderinti karinės ir lengvosios pramonės vystymo. Valstybė grimzdo į skolas, vyko visuomenės degradacija, ekonominė krizė, augo biurokratinis aparatas. Gyventojams trūko ir maisto produktų, ir buitinių prekių. SSRS technologijos ir kompiuterizacija atsiliko nuo Vakarų valstybių. Tai vedė prie pokyčių SSRS politiniame gyvenime. M.Gorbačiovas paskelbė perėjimą prie naujo politinio kurso.


  1. Kaip ir kodėl vadinamas N. Chruščiovo valdymo laikotarpis (1953 – 1964m.)?
  2. Chruščiovo valdymo laikotarpis buvo vadinamas „atšilimo“ laikotarpiu. Tuo metu buvo pasmerktas Stalino asmenybės kultas (XX partijos suvažiavime), paleista daug politinių kalinių, laisvesnis tapo kultūrinis gyvenimas. Buvo vykdomos ekonomikos, ypač žemės ūkio reformos, kurios, deja, iš esmės nepakeitė padėties ekonomikoje, tik padarė labai didelę žalą gamtai (Kazachstano žemių įsisavinimas). Buvo iškeltas ekonominis tikslas – pavyti ir pralenkti JAV (nebuvo įgyvendintas). Pagyvėjo užsienio politika. N.Chruščiovas pirmasis iš SSRS vadovų kalbėjo iš JTO tribūnos. Visgi esminių pokyčių užsienio politikos srityje nebuvo padaryta, – apie tai liudija Karibų krize, tolesnės ginklavimosi varžybos.

  1. Kokie yra svarbiausi XX a. mokslo atradimai?

Svarbiausi atradimai padaryti XX a.:

  • Sukurtas atominis ginklas
  • Sukurtas reaktyvinis variklis
  • Išrastas kompiuteris, faksas, internetas
  • Panaudotas lazeris
  • Persodinta žmogaus širdis
  • Išskirtas ŽIV virusas
  • Sukurtas sintetinis pluoštas
  • Sukurta genų inžinerija ir kt.

  1. Ar mokslo ir technikos atradimai pakeitė žmonių sampratą apie pasaulį, moralines vertybes? Atsakymą pagrįsti.

Mokslo ir technikos atradimai pakeitė žmonių sampratą apie pasaulį, moralines vertybes. Susiformavo vartotojiška visuomenė. Pradėjo plisti masiniam vartojimui skirta kūryba, dažnai žadinanti žemiausius instinktus. Iškilo būtinybė apsaugoti jaunąją kartą nuo žalingo naujų technologijų poveikio. Pasikeitė ir žmonių moralinės vertybės. Į pirmąją vietą iškilo materialiniai dalykai. Pradedama ignoruoti šeima, prasideda feministinis, seksualinių mažumų judėjimas. Savo pozicijas prarado ir religija.


  1. Nurodyti L.Brežnevo valdymo laikotarpio rezultatus.

L.Brežnevo valdymo laikotarpis vadinamas sąstingio laikais. Buvo vengiama reformų, labai pralobo partinė ir valstybinė nomenklatūra. Sąstingis apėmė visas gyvenimo sritis. Nesugebėta pakeisti esamos padėties, toliau vyko ginklavimosi varžybos. Daug lėšų buvo skiriama armijai, komunistiniams ar „draugiškiems“ režimams remti, karui Afganistane. Pramonės produkcijos kokybė buvo labai prasta, neracionaliai buvo naudojamos žaliavos, energija. Ekonomikos vystymąsi stabdė ir objektyvios priežastys: žaliavų atsargas europinėje šalies dalyje seko, o naujų telkinių įsisavinimas Sibire, Tolimuosiuose Rytuose kainavo labai brangiai. 9-ojo deš. pradžioje visuomenę apėmė apatija, cinizmas, moralinė degradacija, alkoholizmas, vagiliavimas ir pan.


  1. Nurodyti šaltojo karo išraiškos formas ir pasekmes.

Šaltojo karo išraiškos formos:

  • Ideologinė ir propagandinė kova
  • Ginklavimosi varžybos, karinių blokų kūrimas
  • Lokaliniai karai
  • Ryšių tarp Vakarų ir Rytų Europos valstybių susilpnėjimas ar net nutraukimas
  • Kova dėl įtakos sričių

Šaltojo karo pasekmės:

  • Lokalinių karų metu žuvo daug žmonių
  • Žala gamtai (buvo kuriami ir bandomi nauji ginklai)
  • Siaurėjo ekonominiai, politiniai, kultūriniai ryšiai
  • Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas karinės pramonės vystymuisi, dėl to smuko pragyvenimo lygis

  1. Kada ir dėl kokių priežasčių buvo įkurtas NATO?

Šiaurės Atlanto blokas buvo įkurtas 1949m. įkūrimo priežastys:

  • Dėl SSRS ekspansinės politikos
  • Dėl Vakarų Europos valstybių ekonomikos ir karinių pajėgų silpnumo
  • Dėl SSRS karinių pajėgų stiprinimo

  1. Kodėl po Antrojo pasaulinio karo Vidurio ir Pietryčių Europoje buvo įmanoma sukurti socializmo bloką?

Po Antrojo pasaulinio karo pasaulinės socializacijos sistemos susidarymą lėmė politinis ir ekonominis Europos skilimas:

  • Teherano ir Krymo (Jaltos) konferencijose JAV ir Didžioji Britanija sutiko, kad Vidurio ir Pietryčių Europos valstybės po karo patektų SSRS įtakon
  • Karo metu daugelyje šalių išaugo socialistų ir komunistų partijų vaidmuo ir jų įtaka
  • Komunistai ir socialistai aktyviai dalyvavo pasipriešinimo judėjime
  • Raudonoji armija neskubėjo išeiti iš išvaduotų valstybių
  • Dešiniosios partijos karo metu prarado populiarumą

  1. Apibūdinti L.Brežnevo doktriną.

L.Brežnevo doktrina – po 1968m. Čekoslovakijos įvykių pripažinta SSRS teisė kištis į kitų socialistinių valstybių vidaus reikalus socializmo gynimo dingstimi.


  1. Nurodyti kolonijinės sistemos krizės priežastis.

Kolonijinės sistemos krizės priežastys:

  • Antrojo pasaulinio karo įtaka; Europos valstybės buvo nusilpusios, neturėjo jėgų kariauti kolonijose
  • Kolonijose sustiprėjo nacionalinis išsivaduojamasis judėjimas
  • Tobulėjant karinei technikai, kai kurių kolonijų strateginė padėtis neteko savo reikšmės
  • Gamyboje pradėti taikyti nauji mokslo atradimai, – tai leido sumažinti žaliavų sąnauda ir Vakarų valstybių pramonės priklausomybę nuo atvežamų iš kolonijų žaliavų
  • Metropolijos buvo priverstos daryti kolonijoms nuolaidų, nes bijojo komunistinio režimo įsitvirtinimo šiose šalyse

  1. Kaip suprantame sąvoką Trečiasis pasaulis?

Sąvoka Trečiasis pasaulis atsirado XX a. 6ajame deš. atsilikusioms šalims, nepriklausančioms socializmo sistemai, apibūdinti. Šiandien taip vadinamos visos Afrikos, Centrinės ir Pietų Amerikos, Azijos (be Izraelio ir Japonijos) ir Okeanijos (be Australijos ir Naujosios Zelandijos) šalys bei Vidurinės Azijos respublikos ir Azerbaidžanas.


  1. Ko siekė 1991m. rugpjūčio 19-20 antivalstybinis pučas SSRS? Kas jį organizavo?

Pučo organizatoriai – KP, saugumo, vidaus organai ir karinio pramoninio komplekso konservatyviosios jėgos. Pučistai siekė nušalinti nuo valdžios prezidentą M.Gorbačiovą ir grįžti prie senosios santvarkos.


  1. Kokie požymiai rodė, kad 6-9 dešimtmetyje brendo socializmo sistemos krize?

Socializmo sistemos krizę rodė šie požymiai:

  • Europos socialistinių valstybių priklausomybės sumažėjimas nuo SSRS
  • Smuko partijos autoritetas
  • Sulėtėjo ekonominis vystymasis, visos socialistinės išgyveno ekonomikos sunkumus
  • Politinės krizės Lenkijoje
  • Kinija ir Albanija nutraukė diplomatinius santykius su SSRS. Albanija išstojo iš Varšuvos sutarties ir ESPT
  • Rumunija nedalyvavo Varšuvos sutarties šalių intervencijoje į Čekoslovakiją bei nenutraukė santykių su Izraeliu

  1. Išvardinti svarbiausias ES institucijas.

Svarbiausios ES institucijos:

  • Europos Parlamentas
  • Europos Sąjungos Taryba
  • Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
  • Europos Komisija
  • Europos centrinis bankas
  • Europos Audito rūmai

  1. Kodėl iširo SSRS?

SSRS iširo dėl šių priežasčių:

  • Blogėjo šalies ekonominė padėtis (dėl blogo vadovavimo, nepakankamo šalies techninio aprūpinimo)
  • Sumažėjo Europos socialistinių valstybių priklausomybė nuo SSRS
  • Stiprėjo disidentinis judėjimas
  • Prie šalies iširimo prisėdėjo M.Gorbačiovo reformos „glasnost“ ir „perestroika“
  • Viešumas leido Baltijos tautoms prabilti apie okupaciją, represijas, siekį atkurti nepriklausomybę

  1. Kokios buvo SSRS iširimo pasekmės?

SSRS iširimo pasekmės:

  • Baltijos valstybės atgavo nepriklausomybę
  • Iširo pasaulinė socializmo sistemas
  • Suvienyta Vokietija
  • Naujose nepriklausomose valstybėse iškilo tautinės, teritorinės, ekonominės ir kt. problemos
  • Baigėsi šaltasis karas Vakarų valstybių pergale
  • Susikūrė Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (Rusija, Baltarusija, Ukraina).

  1. Kokią politiką Trečiojo pasaulio šalių atžvilgiu vykdo Vakarų valstybės?

Vakarų valstybės Trečiojo pasaulio šalių atžvilgiu vykdo savanaudišką politiką:

  • Šios šalys gauna iš Vakarų valstybių paskolas, tačiau turi mokėti dideles palūkanas (9-20proc.)
  • Didinamos į Trečiojo pasaulio šalis importuojamos produkcijos kainos
  • Eksportuojamų iš šių šalių gamtos išteklių ir žemės ūkio produktų kainos krinta
  • Iš ūkinių ryšių su Vakarų valstybėmis pelnosi tik nedidelė gyventojų dalis, o dauguma skursta
  • Iš Vakarų valstybių į Trečiojo pasaulio šalis plūsta menkavertės masinės kultūros produkcija: narkotikai, alkoholis, TV laidos ir pan.
  • Neigiama Tarptautinio valiutos fondo įtaka (vykdoma prievartinė privatizacija, mažinamos išlaidos socialinėms reikmėms)

  1. Kodėl buvusiose socialistinėse šalyse daugelis rinkėjų balsuoja už buvusių komunistų partijas?

Buvusiose socialistinėse šalyse daugelis rinkėjų balsuoja už buvusių komunistų partijas dėl šių priežasčių:

  • Paėmusios valdžią, priešiškos komunistams partijos dažnai vykdė politiką, kuri atitiko komunistinės nomenklatūros interesus
  • Paaštrėjo seni tautiniai nesutarimai (ypač buvusioje Jugoslavijoje)

  1. Kokių pranašumų kovoje su JAV ir ES turi Japonija?

Kovoje su ES ir JAV Japonija turi nemažai pranašumų:

  • Labai mažos išlaidos gynybai(mažiau kaip 1proc. BVP)
  • Japonų gyvenimo būdas (kantrybė, atkaklumas ir kt.)
  • Naujausių vakarietiškų technologijų diegimas; kuriamos naujos technologijos, kurioms reikia mažai žaliavų ir energijos, bet daug žinių ir aukštos kvalifikacijos
  • Japonijos gamyklose dirba apie 60proc. visų pasaulio robotų
  • Naudojama pigi Rytų Azijos tautų darbo jėga

  1. Kas yra NATO? Kokie yra NATO tikslai?

Pagrindine NATO susikūrimo priežastimi galima laikyti JAV vyriausybės apsisprendimą prisiimti atsakomybę ir įsipareigoti ginti ir saugoti ne tik savo, bet ir Vakarų Europos šalis. NATO siekia didinti saugumą ir stabilumą.

SSRS, buvo nutarta patvirtinti NATO atvirų durų politiką, be to, buvo priimta programa „Partnerystė taikos labui“. Tikslas – kurti tikrąją partnerystę – Taikos Partnerystę, kuri išplės ir išlaisvins politinį ir karinį bendradarbiavimą visoje Europoje, didins stabilumą, mažins grėsmę taikai ir pan.


  1. Kokie tarptautiniai dokumentai gina žmogaus teises?

1948m. JTO Generalinė Asamblėja paskelbė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Joje visiems žmonėms pripažįstamos lygios teisės ie laisvės neatsižvelgiant į lytį, rasę, kalbą, religiją, tautybę, turtinę ar kitą padėtį. 1966m. buvo paskelbti bar du teisiniai dokumentai:

  • Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas
  • Tarptautinis politinių ir pilietinių teisių paktas

Šie dokumentai sudaro Žmogaus teisių chartiją. Ji paskatino parengti ir daugiau dokumentų: dėl religijų, spaudos ir informacijos laisvės, vergijos ir išnaudojimo, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmonijai, prieš badą ir rasizmą ir pan.

2000m. priimta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija

1969m. paskelbta Amerikos žmogaus teisių chartija

1981m. – Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartija



Pateiktys