12 Sau

23. Antrojo pasaulinio karo pradžia (1939 m. – 1941 m. birželis)

Agresija prieš Lenkiją. Keistasis karas

1939 m. rugsėjo 1-osios rytą Vokietijos armija įsiveržė į Lenkiją. Pėstininkų ji turėjo pusantro karto daugiau už priešą, artilerijos – 2,8 karto, tankų – 5 kartus. 1 390 vokiečių lėktuvų priešinosi tik 390 lenkų lėktuvų, kurių didžiuma buvo pasenusios konstrukcijos.

Stipriais tankų ir aviacijos smūgiais lenkų frontas, nepaisant karininkų bei kareivių didvyriškumo ir pasiaukojimo, buvo sužlugdytas. Jau rugsėjo 13 d. vokiečių kariuomenė apsupo Varšuvą. Spalio pradžioje lenkų kariuomenė liovėsi priešinusis.

Rugsėjo 17 d. Maskvoje buvo paskelbta, kad Lenkijos valstybė nebeegzistuoja. Raudonoji armija, pasinaudodama tuo, kad didžioji lenkų kariuomenės dalis kovojo prieš Vermachtą, nesutikusi didesnio pasipriešinimo užėmė rytinę Lenkijos dalį, apie pusę visos šalies teritorijos.

Okupuotose lenkų žemėse nacistai iškart ėmėsi žiauraus teroro, mažai nuo jų atsiliko ir „išvaduotojai“ iš Rytų. Hitleris tikėjosi, kad Lenkijos užpuolimas nesukels didelio karo, bet jo viltys neišsipildė.

Didžioji Britanija ir Prancūzija rugsėjo 3 d. paskelbė karą Vokietijai. Ši, triuškindama Lenkiją, prie vakarinės sienos laikė nedidelę armiją, tačiau prancūzų kariuomenės vadovybė tuo nepasinaudojo ir puolimo nepradėjo.

Vermachtas Lenkijos laukuose. 1939 m. rugsėjisUžgrobęs Lenkiją, Hitleris pasiūlė Prancūzijai ir Didžiajai Britanijai sudaryti taiką, pripažinti jo pergalę. Vakarų valstybės tokio pasiūlymo nepriėmė. Abiejų pusių armijos stovėjo viena prieš kitą ir laukė. Šis laukimas, gavęs keistojo karo pavadinimą, buvo naudingas Vokietijai. Ji permetė į Vakarus Lenkijoje nebereikalingus karinius dalinius, mobilizavo šimtus tūkstančių vyrų.

Norėdama pagerinti savo padėtį jūrose, Vokietija 1940 m. balandžio mėn. netikėtai užpuolė Daniją ir Norvegiją. Pirmoji buvo okupuota be pasipriešinimo, o Norvegijoje vokiečiams iškart pasisekė užimti tik pietinę dalį su sostine Oslu. Šiaurinėje dalyje mūšiai vyko ilgiau, bet taip pat baigėsi vokiečių laimėjimu.

Vokietijos puolimas Vakaruose ir mūšis dėl Didžiosios Britanijos

1940 m. gegužės 10 d. Hitlerio armija įsiveržė į Prancūziją ir į neutralias valstybes -Nyderlandus, Belgiją, Liuksemburgą. Jėgų santykis, palyginti su 1939 m. rudeniu, buvo pasikeitęs vokiečių naudai. Jų tankai bei aviacija buvo techniškai pranašesni ir sutelkti pagrindinių smūgių kryptimi. Per dvi savaites Vermachtas okupavo šias valstybes ir tęsė puolimą į Prancūzijos gilumą. Birželio 14 d. be mūšio užimtas Paryžius. Karą Prancūzijai paskelbė ir Italija. Prancūzų politikai ir karinė vadovybė matė tik vieną išeitį – pasiduoti Hitleriui. Vyriausybės vadovu tapo susitarimo su Vokietija šalininkas, 84 metų amžiaus maršalas F. Petenas.

1940 m. birželio 22 d. buvo pasirašytos paliaubos, reiškiančios Prancūzijos kapituliaciją. Trys penktadaliai šalies teritorijos, labiausiai ūkiniu atžvilgiu pažengusios šiaurinė ir rytinė jos dalys, buvo okupuotos, kitur liko Peteno vyriausybės valdžia. Prancūzijos ginkluotė ir visos karinės atsargos atiteko vokiečiams, kariuomenė buvo paleista, išskyrus 100 tūkst. paliaubų armiją.

Hitleris manė, jog Didžioji Britanija sudarys taiką ir pripažins jo viešpatavimą Europoje. Tačiau Didžiosios Britanijos padėtis buvo kur kas geresnė nei Prancūzijos. Nuo žemyno ją skyrė sąsiauris; norint jį įveikti ir išlaipinti Britanijos salose desantą, reikėjo galingo karo laivyno. 1940 m. gegužės mėn. vietoje Čemberleno ministru pirmininku tapo ryžtingas kovos su nacizmu šalininkas Vinstonas Čerčilis. 1940 m. rugpjūčio mėn. prasidėjo „mūšis dėl Britanijos“, kai daugiau kaip 2 tūkst. vokiečių lėktuvų bombardavo karo pramonės centrus ir miestus. Buvo daug sugriauta, žuvo apie 40 tūkstančių taikių gyventojų, tačiau vokiečiai iki spalio pabaigos neteko 1 100 lėktuvų. Anglų priešlėktuvinė gynyba pasirodė veiksminga. „Mūšis dėl Britanijos“ Vokietijai buvo nesėkmingas.

Lenkijos armijos pasididžiavimas - kavalerija. Šie daliniai buvo bejėgiai prieš vokiečių tankus.Apie Lenkijos kariuomenę karo išvakarėse

Šiaip ar taip, o Lenkijos kariuomenė yra visai neblogai parengta, turi gerus karininkų kadrus ir gana gerai pastatytą karinį tautos paruošimą. Jos vadovybė autoritetinga. Jeigu krašto apsaugai ko trūksta, – tai technikinių priemonių gausumo, kaip to reikalauja šių laikų kariuomenės motorizacija. Motorizacijos gi klausimas yra ne kas kita, kaip pinigų klausimas. Šitas, o ne kuris kitas klausimas laužo lenkų galvas.


  1.  Kuo Lenkijos kariuomenė atsiliko nuo Vermachto ir dėl kokių priežasčių?

 Pirmieji karo belaisviai. Lenkija. 1939 m. spalio mėn. SSRS ir Vokietija pasirašė susitarimą dėl pasikeitimo lenkti kariais, patekusiais i nelaisvę, atsižvelgiant į tai, iš kur jie yra kilę. Vokiečiai perdavė apie 14 tūkst. karių o SSRS vokiečiams - apie 42 tūkst lenkų belaisvių 1940 m. pavasari didžiumą Lenkijos armijos karininkų ir dalį kitų belaisvių buvusių Sovietų Sąjungoje, iš viso apie 15 tūkst. vyrų enkavedistai sušaudė Katynėje (prie Smolensko), Charkovo ir Kalinino (Tverės) apylinkėse. Sušaudytų karininkų buvo daugiau nei žuvusių karo veiksmų metuLenkijos karo atašė Kaune apie savo pokalbį su Anglijos ir Prancūzijos diplomatais

Pareiškiau jiems, kad per praėjusias 16 dienų sunkių kovų, kuriose buvo panaudotas ligi tol neregėtas lėktuvų ir tankų skaičius, Lenkija negavo iš savo Vakarų sąjungininkų jokios pagalbos. <…> Generolo Gameleno patikinimai, kuriuos girdėjau Varšuvoje, kad praėjus vos dviem savaitėms nuo Vokietijos agresijos prieš Lenkiją pradžios jis su visa prancūzų armija bus rytiniame Reino krante ir žygiuos tiesiai į Berlyną, nepasitvirtino nė mažiausia dalele. Vakarų fronte, Prancūzijoje, šešioliktąją karo dieną yra visiškai tylu, viešpatauja absoliuti ramybė. Kovojame tik mes, lenkai. Nesulaukėme iš Vakarų valstybių, pirmiausia iš Anglijos, netgi aviacijos paramos vokiečių užnugario ir centrų bombardavimais, kaip atsako į beginklių Lenkijos miestų griovimą iš oro.


  1. Kaip lenkų karininkas vertina Anglijos ir Prancūzijos veiksmus? Ar jis teisus?
  2. Kokios, Jūsų nuomone, buvo tokio Vakarų valstybių pasyvumo priežastys?

Karas Balkanuose

Vokietija ir Italija stengėsi įtvirtinti įtaką Balkanų valstybėse. Tokios užmačios pasisekė Rumunijoje ir Bulgarijoje, taip pat ir laikinai Jugoslavijoje. Tuo tarpu Graikija atmetė visus „ašies“ valstybių pasiūlymus, todėl 1940 m. rudenį ją užpuolė Italija. Tačiau italai patyrė gėdingą pralaimėjimą, o graikų kariuomenė užėmė dalį Albanijos. 1941 m. kovo mėn. Jugoslavijoje buvo nuversta Vokietijai palanki vyriausybė, ir tada Hitleris nusprendė pradėti karą prieš abi nepaklusnias Balkanų valstybes.

1941 m. balandžio 6 d. vokiečių, italų ir jų sąjungininkų – vengrų ir bulgarų – armijos įsiveržė į Jugoslaviją. Dėl didžiulės priešų jėgų persvaros Jugoslavijos kariuomenė per dešimt dienų buvo sutriuškinta ir kapituliavo. Užpuolikams talkino kroatų fašistai ustašiai, kuriems okupantai leido sudaryti satelitinę Kroatijos valstybę.

Sunkiau sekėsi užkariauti Graikiją, kurioje išsikėlė sąjungininkų anglų daliniai. Nepaisant atkaklaus priešinimosi, balandžio 21d. vokiečių kariuomenė užėmė Atėnus, o birželio pradžioje po kruvinų mūšių ir Kretos salą.

Klausimai

  1. Kokios tarptautinės politikos aplinkybės sudarė palankias sąlygas Vokietijai pradėti karą?
  2. Kokios priežastys nulėmė greitą Lenkijos pralaimėjimą?
  3. Kuo keistasis karas skyrėsi nuo kitų?
  4. Apibūdinkite Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vyriausybių veiksmų skirtumą gresiant pralaimėjimui.
  5. Kodėl nacistinė Vokietija užpuolė Jugoslaviją ir Graikiją?
  6. Sudarykite ir užpildykite lentelę „Svarbiausi Antrojo pasaulinio karo įvykiai“

1939 m. rugsėjo 17 d. SSRS nota Lenkijai dėl Raudonosios armijos įsiveržimo į Lenkijos žemes

Lenkų-vokiečių karas įrodė, kad Lenkijos valstybė negalės išsilaikyti. Per 10 karo dienų Lenkija neteko visų savo pramonės sričių ir savo kultūros centrų. Varšuva jau nebėra lenkų vyriausybės rezidencija. Vyriausybė yra suirusi ir nerodo jokių gyvybės ženklų. Tas reiškia, kad Lenkijos valstybė ir jos vyriausybė faktiškai nustojo egzistavusi. Tuo būdu esančios tarp Lenkijos ir Sovietų Sąjungos sutartys nustojo savo reikšmės. To pasekmėje Sovietų vyriausybė buvusi iki šiol neutrali, šių faktų akivaizdoje negali likti neutrali. Lygiai Sovietų vyriausybė negali būti abejinga faktui, kad ukrainiečiai ir baltgudžiai, gyvenantieji lenkų teritorijoje, su kuriais ji yra surišta kraujo ryšiais ir kurie dabar yra likimo nuožiūroje, liktų be globos. Esant tokiai padėčiai, Sovietų vyriausybė įsakė Raudonosios armijos vadovybei duoti kariuomenės dalims įsakymą pereiti sieną ir paimti į globą vakarų Ukrainos ir Baltgudijos gyventojų gyvybę ir turtą. Tuo pat laiku Sovietų vyriausybė turi noro imtis visų priemonių, galinčių išlaisvinti nelaimingą lenkų tautą iš nelaimingo karo, į kurį ją pastūmė jos neprotingi vadai, ir tuo būdu suteikti jai galimumo atgauti taikingą gyvenimą.


  1. Kaip vertinate Sovietų Sąjungos puolimo motyvus, išdėstytus notoje?
  2. Kaip galima vertinti notos teiginį, kad „esančios tarp Lenkijos ir Sovietų Sąjungos sutartys nustojo savo reikšmės“?

Vinstonas Čerčilis karo metaisV. Čerčilio 1940 m. rugpjūčio 3 d. atsakymas Švedijos karaliui dėl derybų su Vokietija

Jo Didenybės vyriausybė nemato nė mažiausio pagrindo pakeisti savo principus ir sprendimus. Priešingai, jos ryžtas tęsti karą prieš Vokietiją visomis galimomis priemonėmis tol, kol hitlerizmas bus sunaikintas ir pasaulis bus išvaduotas nuo prakeikimo, kuriam jį pasmerkė piktadarys, taip sustiprėjo, kad ji greičiau žus po griuvėsiais, negu susvyruos arba išsisuks nuo savo pareigos vykdymo. <…> Vokietija visada turės galimybę prašyti paliaubų, kaip ji tai padarė 1918 metais, arba paskelbti savo taikius pasiūlymus. Tačiau prieš svarstant tokius prašymus ir pasiūlymus būtina, kad Vokietija darbais, o ne žodžiais suteiktų garantijas atkurti laisvą ir nepriklausomą Čekoslovakijos, Lenkijos, Norvegijos, Danijos, Nyderlandų, Belgijos ir visų pirma Prancūzijos egzistavimą ir taip garantuotų tikrą Didžiosios Britanijos ir Britų imperijos saugumą visuotinės taikos sąlygomis.


  1. Ar Čerčilis buvo linkęs siekti kompromiso su Hitleriu? Pagrįskite savo nuomonę.
  2. Ar galėjo Hitleris sutikti su Čerčilio sąlygomis deryboms pradėti?
  3. Pamąstykite, kaip būtų galima nustatyti apytikrę dokumento parašymo datą, jeigu ji nebūtų nurodyta.