28 Kov

33. Antrojo pasaulinio karo padariniai ir pasekmės

Karo nuostoliai ir aukos. Jėgų santykio pasaulyje pasikeitimas

Po šiais kryžiais - šimtai jaunų vyrų. JAV karių kapinės Nyderlanduose.Karas atnešė žmonijai didžiulių nelaimių – 54 mln. žmonių žuvo, 35 mln. liko invalidai. Koncentracijos stovyklose buvo sunaikinta daugiau kaip 8 mln. taikių gyventojų. Tremtyje mirė 4-5 mln. žmonių. Okupuotose šalyse išžudyta beveik 6 mln. žydų t. y. 72 proc. gyvenusių Europoje iki 1939 m. rugsėjo mėn. Milžiniški buvo ir materialiniai nuostoliai – visiškai nuniokoti didžiuliai Europos plotai. Didžiausi žmonių ir materialiniai nuostoliai teko SSRS daliai.

Antrasis pasaulinis karas iš esmės pakeitė valstybių padėtį tarptautinėje arenoje. Karo išvakarėse pasaulinę politiką lėmė septynios didžiosios valstybės: Didžioji Britanija, Prancūzija, SSRS, Vokietija, Italija, Japonija ir JAV. 1945 m. Vokietija ir Japonija patyrė visišką pralaimėjimą ir besąlygiškai kapituliavo.

Po karo Italija prarado didžiosios valstybės statusą. Amerikiečių okupuota Japonija ir į keturias okupacines zonas padalyta Vokietija taip pat nustojo buvusios didžiosiomis valstybėmis. Prancūzijos prestižas buvo smukęs, karinė galia sumenkusi, ūkis nuniokotas.

Iš pirmo žvilgsnio Didžiosios Britanijos padėtis atrodė kur kas geresnė: ji lygiomis teisėmis su JAV ir SSRS vadovais sprendė svarbiausias karo ir pokario pasaulio tvarkos problemas, turėjo didžiulę įtaką nekomunistiniam pasipriešinimo judėjimui Europoje. Su ja siejo savo viltis Centrinės ir Pietryčių Europos politinės jėgos, norinčios įgyvendinti demokratiją. Tačiau milžiniškos karo išlaidos išsekino Didžiosios Britanijos finansinius išteklius. Jos kolonijose stiprėjo tautinis judėjimas siekiant išsivaduoti iš svetimšalių valdžios ir sukurti nepriklausomas valstybes. Jau 1947 m. Didžioji Britanija prarado didžiausią koloniją Indiją, sparčiai silpnėjo jos pozicijos Artimuosiuose Rytuose. Kolonijinės imperijos irimas dar labiau sumenkino Didžiosios Britanijos reikšmę pasaulyje.

Po karo JAV ir SSRS imta vadinti supervalstybėmis. SSRS turėjo didžiulę karinę galią. Sovietų armija stovėjo Vokietijos ir Austrijos rytinėse dalyse, Lenkijoje, Vengrijoje, Čekoslovakijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje, taip pat Mandžiūrijoje ir Šiaurės Korėjoje. Pirmaisiais pokario metais SSRS autoritetas pasaulyje buvo didelis, daugelyje šalių smarkiai išaugo komunistų partijų įtaka. Tačiau kare SSRS buvo patyrusi didesnių žmonių ir materialinių nuostolių negu visos kitos kariavusios valstybės kartu paėmus. SSRS gyvenimo sąlygos po karo buvo nepaprastai sunkios. Sovietų pramonė gamino daug ginklų, bet mažai ir prastos kokybės vartojimo reikmenų. Buvo nedidelė užsienio prekybos apimtis, nes SSRS nelabai turėjo ką parduoti, o už aukso atsargas svetur pirkti gyventojams būtinų prekių nenorėjo. Nepaisant sunkios ūkio padėties SSRS negailėjo lėšų atominiam ginklui kurti ir jau 1949 m. išbandė pirmąją atominę bombą.

JAV nuo karo beveik visiškai nenukentėjo. Atvirkščiai, ji padidino ne tik ginklų, bet ir vartojimo reikmenų gamybą ir eksportą. Seni konkurentai buvo nusilpninti, amerikiečiams atsivėrė beveik viso pasaulio rinkos. JAV turėjo daugiau aukso atsargų nei visos kitos Vakarų šalys kartu paėmus. Niujorkas galutinai tapo finansinio pasaulio centru. Karo ir pokario metais JAV dar labiau pranoko kitas šalis technikos lygiu. Joje anksčiausiai (1945 m.) buvo sukurta atominė bomba, 1946 m. – pirmasis kompiuteris, o 1948 m. – tranzistorius. Didelė buvo JAV karinė galia. Nors amerikiečiai kariuomenę iš Europos pradėjo išvesti ir demobilizuoti jau 1945 m. vasarą ir jų armija labai sumažėjo, tačiau jie turėjo galingiausią pasaulyje aviaciją bei jūrų laivyną su daugybe karinių bazių įvairiuose žemynuose ir vieninteliai – atominį ginklą. Taigi JAV ekonomiškai ir techniškai buvo kur kas pajėgesnė už SSRS.

Taikos sutartys

Potsdamo konferencijos nutarimu taikos sutartis su Vokietijos sąjungininkėmis – Italija, Rumunija, Vengrija, Bulgarija, Suomija – turėjo rengti „didžiosios trejukės“ ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrų pasitarimai.

1946 m. vasarą ir rudenį Paryžiuje vyko Taikos konferencija. 1947 m. vasario mėn. buvo pasirašytos taikos sutartys. Jos nedaug tepakeitė Europos valstybių ribas. Buvo atkurtos Vengrijos ir Suomijos prieškario sienos. Tiesa, Suomijos sienos atkurtos tos, kurios buvo nustatytos 1940 m. kovo mėn. taikos sutartimi su SSRS, ir ji dar neteko nedidelės Petsamo (Pečengos) srities ir drauge išėjimo į Barenco jūrą.

Svarbiausi Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų rodikliai

Svarbiausi Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karų rodikliai. Pasekmės.


Žmonių aukos Antrojo pasaulinio karo metais

Žmonių aukos Antrojo pasaulinio karo metais. Pasekmės.


  1. Kodėl Antrajame pasauliniame kare žuvo tiek daug civilių žmonių?
  2. Kokioms valstybėms teko didžioji dalis žmonių aukų ir kodėl?

Genocidas ir karo nusikaltėlių nuteisimas

1948 m. gruodžio 9 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė genocido konvenciją Genocidu laikomi veiksmai, siekiantys visai ar iš dalies įvykdyti tautinės, etninės, rasinės ar religinės žmonių grupės sunaikinimą:

  • a) išžudant žmones, grupės narius;
  • b) fiziškai ir morališkai žalojant grupės narius;
  • c) sąmoningai primetant tokias gyvenimo sąlygas, kurios nulems visišką arba dalinę žmonių žūtį;
  • d) įvedant priemones, kliudančias žmonių gimstamumui;
  • e) jėga perkeliant vaikus į kitą grupę.

1945 m. rugpjūčio 1 d. Potsdamo konferencijos nutarimai

Vokietijos okupacijos tikslai, kuriais turi vadovautis Kontrolės Taryba:

  • I) Visiškai nuginkluoti ir demilitarizuoti Vokietiją, likviduoti vokiečių karinę pramonę. <…>
  • III) Sunaikinti nacionalsocialistinę partiją, jos filialus ir pavaldžias organizacijas, paleisti visas nacių Įstaigas <…> Reparacinės SSRS pretenzijos bus patenkintos nusavinimais iš Vokietijos zonos okupuotos SSRS, ir iš atitinkamų vokiečių investicijų užsienyje.

Konferencija sutiko perduoti Sovietų Sąjungai Kenigsbergo miestą ir rajonus kaimynus.


  1. Kokių priemonių imtasi prieš Vokietiją? Kodėl? Palyginkite su Versalio taikos sutartimi.

Buvo pripažinti Bulgarijos sienos su Rumunija 1940 m. pakeitimai pirmosios naudai. Jugoslavijai atiteko beveik 9 tūkst. kvadratinių kilometrų Italijos teritorijos.

1947 m. Paryžiaus taikos sutartys nustatė penkių valstybių ginklavimosi apribojimus, bet po kelerių metų laikėsi tik Suomija. Italija tapo Vakarų karinio bloko nare, o Vengrija, Bulgarija ir Rumunija – SSRS sąjungininkėmis. Daug sudėtingesnis buvo taikos sutarties su Austrija, ypač su Vokietija, klausimas. Jis virto viena opiausių tarptautinės politikos problemų.

Pasikeitimai Europos politiniame žemėlapyje

Iš pagrindų pasikeitė Vidurio ir Rytų Europos politinis žemėlapis. Buvo atkurtos Lenkija, Austrija, Jugoslavija, Čekoslovakija. SSRS iš naujo aneksavo tris Baltijos valstybes – Lietuvą, Latviją ir Estiją, aneksavo dalį Rytų Prūsijos, iš Suomijos atėmė Petsamo rajoną (prie Barenco jūros) ir dalį Karelijos sąsmaukos, iš Čekoslovakijos – Užkarpatę, iš Rumunijos – Besarabiją ir dalį Bukovinos. 1939 m. rugsėjį, susitarusi su Vokietija, SSRS buvo okupavusi rytų Lenkiją. Šią teritoriją karo metu ji prarado, bet 1944 m. vėl užėmė. Lenkijai buvo atlyginta dideliais Vokietijos plotais iki pat Oderio ir Neisės upių.

Laikantis karo pabaigoje pasiekto susitarimo, Vokietija ir Austrija buvo padalytos į okupacines zonas. Rusai kontroliavo rytines sritis: Saksoniją, Tiuringiją, Brandenburgą ir Meklenburgą. Britai perėmė dalį Reinlando, Rūrą, Žemutinę Saksoniją ir Šiaurės Vokietiją Amerikiečių ir prancūzų zonos buvo Vokietijos pietuose. Berlynas, atsidūręs sovietinėje zonoje, taip pat buvo padalytas į keturis sektorius.

Po Antrojo pasaulinio karo į etninius sumetimus bemaž neatsižvelgta. Niekam nerūpėjo, ko nori vietos gyventojai. Svarbiausias buvo jėgų pusiausvyros, Vakarų ir Rytų santykių motyvas. Paaiškėjo, kad SSRS turėsianti lemiamos įtakos visai Rytų Europai.

Po karo SSRS, Lenkija, Jugoslavija, Rumunija, Čekoslovakija ir Vengrija pasirašė susitarimus pasikeisti tautinėmis mažumomis. Tai sukėlė naujas migracijos bangas Rytų Europoje. Šios migracijos pakeitė Vidurio ir Rytų Europos etninį žemėlapį.

Naująją Vokietiją užgriuvo neregėto masto persikėlėlių problema – daugiau kaip 10 mln. atvykėlių. Palyginti mažai žmonių išvyko už vandenyno, daugiausiai į JAV ir Australiją.

Karas suardė tradicinę Europos jėgų pusiausvyrą: Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir kitos Europos šalys smarkiai nusilpo ir tapo priklausomos nuo JAV paramos. Žemyno likimą dabar lėmė Maskva ir Vašingtonas.

Klausimai

  1. Kaip po Antrojo pasaulinio karo pasikeitė didžiųjų valstybių jėgų santykis?
  2. Išvardykite svarbiausias permainas Vidurio ir Rytų Europos politiniame žemėlapyje.
  3. Po Antrojo pasaulinio karo Vokietija ir Japonija buvo okupuotos, tačiau tik Vokietija buvo padalyta. Pamąstykite, kodėl.
Tarptautinis karo teismas Niurnberge, Vokietijoje, ėmė nagrinėti visas karo nusikaltimų bylas. Dvylika vadovaujančių nacistų buvo nuteisti myriop, o kiti kalėti iki gyvos galvos. Geringas nusižudė prieš mirties bausmės įvykdymą, o Himleris - kai tik buvo suimtas. Daugeli organizacijų, tarp jų SS ir gestapą teismas paskelbė nusikalstamomis

Tarptautinis karo teismas Niurnberge, Vokietijoje, ėmė nagrinėti visas karo nusikaltimų bylas. Dvylika vadovaujančių nacistų buvo nuteisti myriop, o kiti kalėti iki gyvos galvos. Geringas nusižudė prieš mirties bausmės įvykdymą, o Himleris – kai tik buvo suimtas. Daugeli organizacijų, tarp jų SS ir gestapą teismas paskelbė nusikalstamomis.

Europa po Antrojo pasaulinio karo