Nacistinės valstybės teroro aparatas
Skirsniai
Į valdžią atėję nacionalsocialistai sukūrė gestapą – slaptąją valstybės policiją ir SD – valstybės saugumo tarnybą. Teismai ir teisėjai pasidarė visiškai priklausomi nuo valdžios valios ir vykdė jos užsakymus. Naciai sukūrė kelias dešimtis koncentracijos stovyklų. Jose atsidūrė tūkstančiai žmonių – ištikimų Respublikai politikų ir žydų. Vėliau į jas pradėta siųsti sektantus, režimui nepaklususius dvasininkus ir inteligentus, kriminalinius nusikaltėlius. Stovyklose buvo didelis mirtingumas, kurį lėmė SA, o vėliau SS savivalė, mušimai, sunkus darbas, prastas maistas, epidemijos.
Nacistų teroro mašinos gniaužtai kartais pastverdavo ir „saviškius“, kuo nors neįtikusius fiureriui. 1934 m. birželio 30-osios naktį Hitlerio pavedimu SS būriai išžudė SA vadus, kurie net neįtarė, už ką yra šaudomi. Tarp kitų buvo sušaudytas ir E. Rėmas, ilgametis SA vadas, Hitlerio bendražygis nuo partijos susikūrimo. Šis kruvinas susidorojimas su saviškiais, užkoduotas „ilgųjų peilių nakties“ pavadinimu, buvo įvykdytas, nes fiureriui atrodė, jog SA vadai yra pernelyg nuo jo nepriklausomi.
Rasinė politika
Hitleriui atėjus į valdžią, antisemitizmas tapo oficialia valstybės politika. Prasidėjo negailestingas žydų persekiojimas. Jie buvo atleidinėjami iš darbo, jiems uždrausta lankytis kavinėse, bibliotekose, naudotis viešuoju transportu. Žydai nebegalėjo dirbti mokslinio, kultūrinio darbo, nes, Hitlerio tvirtinimu, jie niekad nesukūrė ir negalėjo sukurti nieko pozityvaus, todėl šios sritys turinčios būti vokiečių rankose. Kiekvienas žmogus nebaudžiamas galėjo terorizuoti žydus, tyčiotis iš jų. Pikčiausi antisemitai rengė žydų, jų parduotuvių, namų antpuolius, mušė ir net žudė žydus, grobė jų turtą. Žydų vaikai negalėjo lankyti bendrų mokyklų, dalyvauti meno kolektyvų veikloje. Valstybė platino antisemitines nuostatas. Tuo garsėjo J. Štreicherio leidinys „Smogikas“ (Der Stūrmer), skleidžiantis visokius antižydiškus prasimanymus ir skatinantis susidorojimus. Jame net buvo spausdinamos pavardės ir vardai žmonių draugavusių su žydais. Vokiečių vaikams spausdintose knygutėse ir atvirlaiškiuose buvo niekinami žydai. Arijas vokietis buvo iškeltas ne tik aukščiau žydų bet ir aukščiau kitų tautų. 1935 m. rugsėjo mėn. išleistas įstatymas, siekęs garantuoti „vokiečių garbės ir kraujo apsaugą“. Juo mišri santuoka paskelbta nusikaltimu. Pradėtas mišrių šeimų terorizavimas ir persekiojimas. Visos šios politinės priemonės rėmėsi fiurerio teorija apie pasaulinį žydų sąmokslą, kurio sudėtinės dalys — ir tikybos keitimas, ir “juodbruvų žydukų sukimasis apie šviesiaplaukes vokietukes“, norint sunaikinti geruosius arijų rasės bruožus.
Karlas fon Oseckis, Hitlerio nekęsto pacifizmo propaguotojas, demokratinių pažiūrų rašytojas ir žurnalistas, Nobelio taikos premijos laureatas. Naciai Oseckį, kaip ir dešimtis tūkstančių kitų areštavo pirmosiomis savo valdymo dienomis ir ilgiems metams uždarė į koncentracijos stovyklą, kurioje, kaip galime matyti ir iš šios nuotraukos, rašytojas patyrė patyčias, pažeminimą ir smurtą. Nacistai, tarptautinės bendruomenės spaudžiami, išleido Oseckį iš konclagerio, bet jo sveikata jau buvo palaužta ir jis greitai mirė.
Nacių teroras skaičiais
Parlamentarų likimas nacių diktatūros metais
Žydų skaičius Frankfurte
Buchenvaldo koncentracijos stovyklos belaisvių skaičius
Vokietijos pabėgėliai
- Kokios partijos parlamentarai labiausiai nukentėjo nacių teroro metais? Paaiškinkite, kodėl?
- Pasiremdami pateiktais duomenimis parenkite trumpą pranešimą „Nacių terorasi. Pasistenkite panaudoti visų lentelių duomenis.
tapus Vokietijos šeimininkais, žydai pradėti visapusiškai persekioti. Nuotraukoje matome antisemitinės kampanijos fragmentą – SA vyrą piketą prie žydą parduotuvės. Plakate parašyta: „ Vokiečiai! Ginkitės! Nepirkit iš žydą!” Naciai visuomet, taip pat ir Lietuvoje okupacijos metais, antisemitizmą stengėsi parodyti kaip reiškinį išplaukianti iš visuomenės. Tikrovėje „stichiški“ antižydiški išpuoliai būdavo iš anksto parengiami.
Naciai buvo negailestingi visiems „rasiškai nepilnaverčiams“, net vokiečiams. „Mano kovoje“ Hitleris tikino, kad jo valdomoje Vokietijoje „rasiškai nepilnaverčiai“, net, pavyzdžiui, vokiečiai, sergantys psichinėmis ir kitokiomis ligomis, neturės teisės auginti savo vaikų. Karo pradžioje buvo duotas nurodymas sunaikinti psichinius ligonius.
Didžiausias žydų pogromas, vadinamas „krištolo naktimi“, įvyko 1938 m. lapkričio 9-10 d. Tą naktį visoje Vokietijoje buvo siaubiami žydų butai, išdaužytos visos žydų parduotuvių veidrodinės vitrinos, deginamos ir griaunamos sinagogos, niekinamos kapinės. Apie 800 žydų nužudyta, o apie 35 tūkst. po tų įvykių pateko į koncentracijos stovyklas, tūkstančiai buvo išvyti iš jų namų.
Nežabotas teroras, savivalė, atviras krikščioniškos civilizacijos principų menkinimas sukėlė emigracijos bangą. Iš Vokietijos bėgo žydai, demokratiškai nusistatę žmonės. Tarp jų buvo A. Einšteinas, F. Haberis, T. Manas, B. Brechtas, K. Tucholskis ir tūkstančiai kitų.
Rengimasis karui
Hitleris dar knygoje „Mano kova“ išdėstė būsimos Vokietijos užsienio politikos tikslus: sukurti „Didžiąją Vokietiją“, užkariauti vokiečiams „gyvybinę erdvę“, kolonijų, pavergti daugelį tautų, įsiviešpatauti Europoje. Šie tikslai galėjo būti įgyvendinti tik karu, o tam reikėjo didžiulės ir galingos armijos. Vokietijos armijai Versalio sutartimi buvo numatyti dideli apribojimai. Todėl 1933 m. Vokietija, demagogiškai protestuodama prieš savo „nelygiateisę padėtį“, išstojo iš Tautų Sąjungos.
Žydų vaikai ir mokytojai išvaromi iš mokyklos. Mokykla, švietimas, spauda buvo priversti tarnauti nacių tikslams, jų idėjoms propaguoti. Knygelės vaikams suprantama forma įrodinėjo Hitlerio rasinės teorijos „teisingumą”. Ši iliustracija – iš 1936 m. leidyklos „Sturmer” išleistos vaikiškos knygutės. Dailininkas pasistengė, kad „rasinius skirtumus” ir “arijų pranašumą” suvoktų net pradinukai.
- Pasamprotaukite, kaip vaikų sąmonę veikė tokia propaganda.
- Kokiomis priemonėmis dailininkas išreiškė nacių požiūrį į žydus?
Darbininkų darbo užmokestis ir darbo laiko kaita Vokietijoje
- Išanalizavę lentelių duomenis, surašykite teiginius, kuriais galėtumėte papildyti autoriaus tekstą apie nacių socialinę politiką.
Kariniai Vokietijos pasirengimai gąsdino Prancūziją ir kitas šalis, bet tų šalių vyriausybės iš esmės nesiėmė jokių priemonių Hitleriui sustabdyti. Atvirkščiai, 1935 m. Didžioji Britanija pasirašė su Vokietija susitarimą, pagal kurį šiai buvo leista sukurti didžiulį karo laivyną. Jo dydis buvo apribotas, bet Vokietijai, net ir labai stengiantis, iki pat karo nepavyko tos ribos pasiekti. Toks Vakarų šalių vyriausybių požiūris į Vokietijos karinius pasirengimus paskatino Hitlerį veikti įžūliai ir drąsiai. 1936 m. kovo mėn. jis įsakė savo kariuomenei žygiuoti į demilitarizuotą Reino zoną ir ją užimti. Tai buvo šiurkštus taikos sutarties pažeidimas, bet prancūzų politikams nepakako ryžto sustabdyti nacius. Prancūzijos kariuomenė galėjo be jokio vargo sutriuškinti beatsigaunančių vokiečių kariuomenę, ir ją būtų palaikiusios daug šalių.
Rengiantis karui techniškai, kartu vyko ir ideologinis visuomenės parengimas. Vokiečiams buvo kalte kalama, kad jie esą „arijų rasės“ atstovai, turintys teisę viešpatauti pasaulyje, kad tik jie yra „rasiškai visaverčiai“ ir todėl gali žudyti „beverčius“ žmones.
Hitleris knygos „Mano kova“ puslapiuose išdėstė savo švietimo reformos koncepciją, kuri jam valdant ir buvo įgyvendinta. Vaikai daug sportavo, o kitu laiku spręsdavo uždavinius, pavyzdžiui, kiek lėšų būtų galima skirti kitiems tikslams, jeigu nereikėtų išlaikyti apie 300 tūkstančių Vokietijos psichinių ligonių, kurių kiekvieno egzistencijai per dieną reikia 4 reichsmarkių. Aštuntokai rašė rašinius „Mūsų teisės į Austriją“ ir t.t.
Priešinimasis diktatūrai
1933 m. kovo mėn. rinkimuose VNSDP gavo mažiau nei pusę balsų. Didžioji vokiečių dalis tada nepalaikė nacistų, bet priešintis diktatūrai buvo nepaprastai sunku. Jau pirmosiomis nacių viešpatavimo dienomis dešimtys tūkstančių žmonių buvo įkalinti koncentracijos stovyklose. Sutriuškintos komunistų, vėliau socialdemokratų ir kitos partijos bei organizacijos, galėjusios surengti pasipriešinimą. Valstybės slaptosios tarnybos visuomenę apraizgė savo agentų tinklu. Visuotinio sekimo, įskundinėjimų, nepasitikėjimo atmosfera trukdė organizuoti kovą. Visas pasipriešinimo grupes gestapas išaiškino, o jų nariai pateko į koncentracijos stovyklas. Dalis evangelikų ir katalikų dvasininkų smerkė nacistinio režimo antikrikščionišką politiką: žmonių skirstymą pagal rasinius požymius į vertingus ir beverčius, žydų ir kitaminčių persekiojimą. Dvasininkai už tai patys buvo persekiojami, siunčiami į koncentracijos stovyklas ar net sušaudomi.
Eiliniai vokiečiai, kuriems nerūpėjo politika, ypač buvę bedarbiai, buvo patenkinti nacių politika. Tai nulėmė ekonominės padėties pagerėjimas, stabiliai mažėjantis nedarbas. 1932 m. darbo neturėjo apie 6 mln. žmonių, o 1938 m. – tik 0,4 mln. Fašistai atėjo į valdžią, kai pasaulio ekonominė situacija apskritai pradėjo gerėti. Prie vokiečių nedarbo likvidavimo labiausiai prisidėjo spartus ginklavimasis. Tūkstančiai žmonių įsidarbino karinėse lėktuvų, tankų, patrankų, laivų gamyklose. Ginklų gamybos augimas skatino metalurgijos, chemijos ir kitų pramonės šakų plėtrą. Valdžios lėšomis, už vidaus paskolas buvo tiesiamos daug darbo rankų reikalavusios ir strateginę reikšmę turėjusios autostrados, statomi ir stiprinami pasienio įtvirtinimai. 1935 m. įvedus privalomą karinę tarnybą, šimtai tūkstančių jaunų vyrų tapo kareiviais, kiti privalėjo pusę metų tarnauti Reicho darbo tarnyboje. Atgijo Vokietijos miestai, gamyklos. Vokiečiai buvo dėkingi Hitleriui už suteiktą pragyvenimo šaltinį, atkurtą Vokietijos didybę ir geresnio gyvenimo viltis.
Tada retas galvojo, kad po keleto metų jie, jų broliai ir sūnūs turės kariauti tolimiausiose šalyse ir kad milijonų vokiečių vyrų, žuvusių kare, kapai nusės visą Europą, neaprėpiamus Rusijos plotus ir Afrikos smėlynus, o tūkstančius gyvųjų prislėgs karo nusikaltėlio gėda. Nacistai labai reklamavo savo „ekonominius laimėjimus“, bet pragyvenimo lygis, atlyginimai Vokietijoje taip ir nepasiekė ikikrizinės ribos.
Klausimai
- Kokius pertvarkymus vykdė nacistai kurdami diktatūrą?
- Kokį vaidmenį kuriant diktatūrą vaidino teroro aparatas?
- Kas yra nacistą „ rasinė politika ” ir kaip ji buvo įgyvendinama?
- Kokie buvo svarbiausi VNSDP užsienio politikos tikslai ir kaip rengtasi juos įgyvendinti?
- Kaip Hitleris likvidavo nedarbą Vokietijoje?
0 atsakymų (-ai) į temą "12. Trečiasis Reichas"