Po Trisdešimties metų karo Europos centre iškilo nauja galinga valstybė — Prūsijos karalystė. XVIII a. viduryje, po Septynerių metų karo, ji buvo pripažinta didžiąja valstybe greta Prancūzijos, Austrijos, Rusijos ir Anglijos. Prūsija — svarbiausia Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimų kaltininkė. Joje gyveno daug lietuvių.
Brandenburgas ir Prūsija tampa viena valstybe
Vokietijos rytinėje dalyje, nukariautose slavų žemėse, dar XII a. pabaigoje susikūrė Brandenburgo kunigaikštystė, kurios sostinė buvo Berlynas. Nuo 1415 m. šią kunigaikštystę valdė Hohencolernų giminė. Iš jos buvo kilęs paskutinis Kryžiuočių ordino magistras Albrechtas. 1525 m. jis drauge su diduma Ordino riterių išsižadėjo katalikų tikėjimo ir, priėmęs Liuterio mokymą, pasiskelbė pasaulietiniu Prūsijos kunigaikščiu. Tais pat metais Krokuvoje buvo pasirašyta sutartis tarp Lenkijos ir Prūsijos. Prūsija tapo Lenkijos karaliaus lenu (Albrechtas ir jo įpėdiniai gavo paveldimą teisę į Prūsijos sostą).
1618 m., išmirus Albrechto vyriškos giminės palikuonims, lenas grįžo Lenkijai, tačiau jos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza seimo nutarimu atidavė Prūsijos sostą Brandenburgo kunigaikščiui. Tad Prūsija ir Brandenburgas, skiriami lenkų žemių, atsidūrė vieno kunigaikščio valdžioje ir iš tikrųjų jau tapo viena valstybe. Pavojų, kad Hohencolernai mėgins sujungti savo valdas, užgrobdami Lenkijos žemes, tada dar vargu ar buvo galima numatyti.
Ekonominė padėtis
Tiek Brandenburgas, tiek Prūsija buvo palyginti neturtingos ir retai gyvenamos kunigaikštystės. Žemės čia nederlingos, daug smėlynų ir pelkių. XVII a. nemaži plotai plytėjo beveik visai negyvenami. Nei Brandenburge, nei juo labiau Prūsijoje nebuvo didelių ir turtingų miestų, kaip kad Pietų bei Pareinės Vokietijoje ir Hanzos sąjungos šiaurinėje dalyje. Hohencolernų valdos išimtinai žemės ūkio kraštas. Diduma valstiečių buvo baudžiauninkai, jie eidavo lažą bajorų dvarininkų (vadinamų junkeriais) palivarkuose.
Kaip ir visoje Vokietijos dalyje, esančioje į rytus nuo Elbės, baudžiava Brandenburge bei Prūsijoje viduramžių pabaigoje ne tik neišnyko, bet dar labiau sustiprėjo. Junkeriai plėtė palivarkus, didino lažo dienų skaičių, visaip stengėsi mažinti valstiečių sklypus, iš kai kurių išvis atimdavo žemę. Tačiau kitaip, negu buvo Anglijoje, praradę sklypus valstiečiai pasilikdavo kaime ir virsdavo junkerių kumečiais, taigi neištrūkdavo iš baudžiavinės priklausomybės. Palivarkuose bei valstybės dvaruose auginami rugiai, kviečiai ir miežiai, taip pat galvijai turėjo didelę paklausą užsienio rinkoje. Per Baltijos jūros uostus jie buvo gabenami į Švediją, Angliją, Olandiją ir net į Viduržemio jūros pakrančių šalis. XVII a. antroje pusėje, kai dėl kazokų maištų Ukrainoje ir karų su Rusija bei Švedija grūdų išvežimas iš Lenkijos-Lietuvos valstybės beveik nutrūko, žemės ūkio produktų paklausa Europos rinkose smarkiai išaugo. Tad junkeriai, plėsdami gamybą ir eksportą, gaudavo neblogas pajamas. Hohencolernai globojo junkerius, kurie drauge su Liuteronų bažnyčia ir kariuomene buvo jų valdžios ramstis.
Frydricho Vilhelmo valdymo pradžia
Valstybės galią ėmė stiprinti kunigaikštis Frydrichas Vilhelmas (1640—1688). Jau pačioje savo valdymo pradžioje jis griežtomis priemonėmis įvedė drausmę kariuomenėje, kuri Trisdešimties metų karo laikotarpiu plėšikavo ir siaubė ne tik priešų, bet ir savo kraštą. Per šį karą Brandenburgas smarkiai nukentėjo, gyventojų sumažėjo perpus, tačiau pagal 1648 m. Vestfalijos taiką Hohencolernai išplėtė savo valdas. Jiems atiteko rytinė Pomeranijos dalis, kas suteikė tiesioginį priėjimą prie Baltijos jūros, ir Magdeburgo kunigaikštystė.
Kariuomenė
Frydrichas Vilhelmas nuosekliai didino ir stiprino kariuomenę, nes buvo įsitikinęs, kad tik jos padedamas galės paversti savo valstybę reikšminga jėga, su kuria skaitysis kaimynai. Gyvenimo pabaigoje jis rašė: „Sąjungos, be abejonės, geras dalykas, tačiau savos jėgos — dar geresnis. Jos yra daug patikimesnės, o valdovas bejėgis, kai neturi pakankamai lėšų ir kariuomenės”. Žinoma, kariuomenei reikėjo pinigų.
Valstybės finansai ir valdininkija
Frydricho Vilhelmo valdos nebuvo turtingos, jis ypač rūpinosi sutvarkyti valdinių apmokestinimą ir turėti sąžiningus mokesčių rinkėjus. Tuometinėse Europos valstybėse nemažai surinktų pinigų nepatekdavo į iždą Juos pasisavindavo valdininkai. Su valstybės lėšų grobstymu, kyšininkiavimu taikstėsi beveik visi valdovai. Tik Frydrichas Vilhelmas ir jo įpėdiniai dėjo gana sėkmingas pastangas išgyvendinti valdininkų piktnaudžiavimus, sukurti veiklių, daugmaž sąžiningą administraciją. Kunigaikštis įvedė nuolatinius mokesčius: tiesioginį žemės mokestį ir netiesioginį – alaus. Jų rinkimui palengvinti valstybė buvo suskirstyta į apskritis, valdomas karinių komisarų. Visos lėšos ėjo išlaikyti nuolatinei kariuomenei, ir joje Frydricho Vilhelmo valdymo pabaigoje jau buvo 30 tūkst. karių, t. y. kur kas daugiau, negu taikos metu turėjo Lenkijos-Lietuvos valstybė, kurioje gyveno beveik dešimteriopai daugiau žmonių. Tiesa, su tokia armija Hohencolernai dar negalėjo vykdyti plačių užkariavimų, bet jie sumaniai naudodavosi didesnių valstybių tarpusavio karais.
Leninės priklausomybės panaikinimas
1655 m. Frydrichas Vilhelmas tapo Švedijos, užpuolusios Lenkiją ir Lietuvą, sąjungininku. Jo kariuomenė drauge su švedais užėmė Varšuvą. Tačiau kai užpuolikams pradėjo nesisekti, jis nuo jų atsimetė ir padėjo išvyti juos iš Lenkijos. Atsidėkodamas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras 1657 m. panaikino Prūsijos leninę priklausomybę.
Kolonizacijos politika
Frydrichas Vilhelmas buvo taupus ir net šykštus valdovas, nemėgo prabangos ir brangių pramogų. Norėdamas padidinti valstybės pajamas, rūpinosi tankiau apgyvendinti savo valdas, kvietėsi kolonistų iš vokiečių kunigaikštysčių ir kitų Vakarų Europos valstybių. Persikėlėliams duodavo žemės; atleisdavo ketveriems metams nuo mokesčių, suteikdavo teisę nekliudomai išpažinti savo tikėjimą. Kai 1685 m. Prancūzijos karalius Liudvikas XIV atšaukė Nanto ediktą, persekiojami hugenotai gavo prieglobstį Brandenburge ir Prūsijoje. Jų atsikėlė 20 tūkst. Prancūzų hugenotai, kurių dauguma buvo miestiečiai amatininkai ir pirkliai, taip pat teisininkai, gydytojai bei kiti išsilavinę žmonės, daug prisidėjo prie Hohencolernų valdų ūkio ir kultūros plėtotės.
Prūsijos paskelbimas karalyste
Frydricho Vilhelmo sūnus Frydrichas I, priešingai, laikė puošnų dvarą, dievino prabangą ir iškilmingas rūmų ceremonijas. Tačiau kaip tik jam pavyko gauti iš Austrijos imperatoriaus karaliaus vainiką. 1701 m. Prūsija buvo paskelbta karalyste, kas ją iškėlė virš visų kitų vokiečių kunigaikštysčių. XVIII a. Prūsijos vardas pamažu prigijo visoms Hohencolernų valdoms. Tačiau Prūsija dėl palyginti nedidelės teritorijos ir nedaugelio gyventojų vis dar buvo antraeilė valstybė.
Frydrichas Vilhelmas I
Jos galybę toliau uoliai stiprino Frydrichas Vilhelmas I (1713—1740), pramintas karalium-seržantu. jis iš pat jaunystės tiesiog nekentė rūmų blizgesio bei ceremonijų ir palaido gyvenimo, taip būdingo XVIII a. Europos diduomenei. Vos įžengęs į sostą, naujas karalius smarkiai sumažino išlaidas rūmų išlaikymui ir visiškai neskyrė kultūrai bei menui. Mokslininkus ir menininkus jis laikė veltėdžiais ir paleistuviais. Karštai tikintis, darbštus ir labai šykštus valdovas Frydrichas Vilhelmas I, be to, pasižymėjo šiurkštumu. Ištiktas įniršio priepuolių, jis apkuldavo lazda valdininkus, didikus ir net savo šeimos narius.
Vidaus reformos ir kolonizacijos tęsimas
Labai energingai ir nuosekliai Frydrichas Vilhelmas I didino armiją ir tobulino administraciją, kurios veiklą pats priekabiai kontroliavo. Gerokai išaugo mokesčiai, jie buvo dar griežčiau išieškomi. Toliau vyko rečiau gyvenamų sričių kolonizacija. Dauguma kolonistų kėlėsi į rytinę Prūsijos dalį, kurią neregėtai nusiaubė 1709—1711 m. maras. Nuo jo labiausiai nukentėjo lietuvių gyvenamos žemės. Ten išmirė ištisi kaimai ir miesteliai, nemaži plotai liko beveik tušti. Juose Prūsijos valdžia apgyvendindavo vokiečius protestantus iš Šveicarijos ir Austrijos, taigi lietuvių nenaudai keitė Mažosios Lietuvos gyventojų tautinę sudėtį.
Armija, rekrutų prievolė, junkeriai
Armijos išlaikymui ėjo beveik 4/5 valstybės iždo išlaidų. Karių skaičius pasiekė 83 tūkst. Prūsija tapo ketvirtąja (po Rusijos, Prancūzijos ir Austrijos) karine galybe Europoje, nors savo teritorijos dydžiu buvo dešimta, o gyventojų skaičiumi — trylikta tarp visų kitų žemyno valstybių.
Surinkti reikiamą kareivių skaičių nebūdavo paprasta. Savanorių mažai atsirasdavo, nes Prūsijos kariuomenėje viešpatavo griežčiausia drausmė, tarnyba buvo menkai mokama. Karalius surado išeitį — rekrutų prievolę. Kiekvienas Prūsijos kariuomenės pulkas turėjo savo apygardą, vadinamą kantonu. Visi joje gyvenantys jauni vyrai, išskyrus bajorus ir dvasininkus, būdavo įtraukiami į rekrutų sąrašą. Kai pritrūkdavo savanorių (taip atsitikdavo beveik visada), į tarnybą būdavo šaukiami vyrai pagal rekrutų sąrašą. Dešimčiai valstiečių kiemų apytikriai tekdavo vienas šaukiamasis. Tarnauti reikėdavo dvidešimt metų, tačiau dalis rekrutų buvo šaukiama tik dviejų mėnesių pavasario pratyboms, o paskui paleidžiama namo.
Į rekrutus dažniausiai patekdavo neturtingi valstiečiai ir miestiečiai, kumečiai, taip pat triukšmadariai ir net valkatos. Gerai ūkininkaujantys valstiečiai, nagingi amatininkai ir turtingi miestiečiai taikos metu nebūdavo imami. Tokia kariuomenės rinkimo tvarka, dar vadinama kantonų sistema, leido palyginti neturtingai Prūsijai sudaryti ir išlaikyti didžiulę armiją.
Karininkais, kurių irgi daug reikėjo, tapdavo junkerių sūnūs. Frydrichas Vilhelmas I stengėsi, kad kuo daugiau jų patektų į karinę tarnybą. Daugelis junkerių vaikų nuo 12 metų amžiaus būdavo atskiriami nuo šeimos ir siunčiami j kadetų mokyklas, rengiančias karininkus. Tėvams nenorint atiduoti vaikų, jie būdavo paimami jėga. Tačiau junkeriai greitai apsiprato su karaliaus nustatyta tvarka. Karininko profesija pasidarė pragyvenimo šaltiniu jų jaunesniesiems sūnums, kurie nepaveldėdavo dvarų, o karinė tarnyba — viso luomo garbės reikalu.
Tarnyba kariuomenėje dar glaudžiau susiejo junkerius su Hohencolernų monarchija.
Prūsijos absoliutizmas
Prūsijoje viešpatavo absoliutizmas, tačiau jis turėjo išskirtinių bruožų, nebūdingų kitoms Europos valstybėms. Ten imperatoriai, karaliai ir kunigaikščiai paprastai pavesdavo tvarkyti visus reikalus ministrams, didelę įtaką jiems darė moterys. O Prūsijoje monarchai patys prižiūrėjo administracijos veiklą ir kariuomenę. XIX a. vokiečių istorikai ne be pagrindo teigė, kad Prūsijos valstybė yra Hohencolernų kūrinys. Frydricho Vilhelmo I absoliutizmas buvo šiurkštus, galima sakyti, „neapšviestas“. Šiuo atžvilgiu gerokai skyrėsi jo sūnaus, Frydricho II valdymas.
Klausimai
- Kaip buvo sujungtos Prūsijos ir Brandenburgo žemės?
- Kodėl Prūsijos ir Bradenburgo valstybėje stiprėjo baudžiava?
- Kodėl Frydrichas Vilhelmas į Prūsijos ir Brandenburgo valstybę kvietėsi kolonistų?
- Kaip buvo didinama kariuomenė valdant Frydrichui Vilhelmui I?
- Kuo skyrėsi Prūsijos ir kitų Europos valstybių absoliutizmas?
8y21h1
you have an incredible weblog here! would you wish to make some invite posts on my weblog?
**mitolyn**
Mitolyn is a carefully developed, plant-based formula created to help support metabolic efficiency and encourage healthy, lasting weight management.
dmym7u
5xmv8r
I’ve been surfing online greater than three hours these days, yet I never found any attention-grabbing article like yours. It’s lovely price sufficient for me. In my opinion, if all web owners and bloggers made just right content as you did, the web will probably be much more useful than ever before.
certainly like your web-site but you need to check the spelling on quite a few of your posts. Several of them are rife with spelling problems and I find it very troublesome to tell the truth nevertheless I’ll definitely come back again.
yij8q6
wps3ky
it87hx
As soon as I discovered this web site I went on reddit to share some of the love with them.
gfvbg0
9q7r8v
or3xv6
Great goods from you, man. I have understand your stuff previous to and you are just extremely magnificent. I actually like what you have acquired here, certainly like what you are stating and the way in which you say it. You make it enjoyable and you still care for to keep it smart. I can’t wait to read far more from you. This is really a wonderful website.
xh1ytj
Hi! Do you use Twitter? I’d like to follow you if that would be ok. I’m undoubtedly enjoying your blog and look forward to new posts.
6jtnpn
rtg0pr
wbf4tn
i8bwut
w6o5sp
20bcel
Just what I was looking for, appreciate it for putting up.
This design is spectacular! You certainly know how to keep a reader amused. Between your wit and your videos, I was almost moved to start my own blog (well, almost…HaHa!) Wonderful job. I really loved what you had to say, and more than that, how you presented it. Too cool!
Hello, It made everything feel simpler. I may come back again.
Funny enough, This solved something I was stuck on.
Honestly, Ended up here without really planning to, which surprised me a bit. it helped me see things differently and it didn’t waste time.
tjb4v7
nwrb9e
i0h4jp
Well, This actually helped more than I thought.
This showed up while I was looking into something unrelated. I was able to follow along easily, and it felt more genuine. I might come back and read more later.
n9risu
xupomb
Hello There. I found your blog using msn. This is an extremely well written article. I?ll be sure to bookmark it and come back to read more of your useful info. Thanks for the post. I?ll certainly comeback.
Do you have a spam issue on this blog; I also am a blogger, and I was wanting to know your situation; many of us have created some nice procedures and we are looking to trade solutions with others, be sure to shoot me an e-mail if interested.
Good site! I really love how it is simple on my eyes and the data are well written. I am wondering how I could be notified whenever a new post has been made. I have subscribed to your RSS feed which must do the trick! Have a great day!
exat5r
Thanks for making me to gain new strategies about computer systems. I also have the belief that one of the best ways to maintain your notebook in primary condition is to use a hard plastic material case, or shell, which fits over the top of the computer. These kinds of protective gear are model unique since they are made to fit perfectly in the natural covering. You can buy them directly from the vendor, or via third party sources if they are readily available for your laptop computer, however not all laptop will have a shell on the market. Once again, thanks for your recommendations.
There are definitely a lot of particulars like that to take into consideration. That could be a nice point to carry up. I offer the thoughts above as basic inspiration however clearly there are questions just like the one you bring up the place an important thing might be working in trustworthy good faith. I don?t know if finest practices have emerged round issues like that, but I am certain that your job is clearly identified as a fair game. Both boys and girls feel the affect of only a moment?s pleasure, for the remainder of their lives.
Do you mind if I quote a few of your articles as long as I provide credit and sources back to your webpage? My website is in the very same niche as yours and my users would really benefit from some of the information you provide here. Please let me know if this ok with you. Thanks a lot!
My brother suggested I would possibly like this web site. He was once entirely right. This post truly made my day. You cann’t consider just how a lot time I had spent for this info! Thanks!