§ 33. Marksizmo atsiradimas, Karlas Marksas

Karlas Marksas

Karlas Marksas (1818—1883) gimė advokato šeimoje Tryro mieste, netoli Prancūzijos sienos, Prūsijai priklausančioje Pareinės Vokietijoje. Jis buvo nepaprastai gabus, studijavo Bonos, Berlyno universitetuose. 1841 m. K. Marksas apgynė disertaciją (mūsų laikų supratimu, tai buvo geras diplominis darbas) iš senovės graikų filosofijos. Greitai jis vedė bajoriškos kilmės merginą, su kuria gyveno iki jos mirties. Marksas dar jaunystėje išstudijavo visą tuometinę vokiečių filosofiją, tapo ateistu.

Prūsijos valdžiai uždarius Markso redaguojamą laikraštį, jis persikėlė į Paryžių. Čia naujos socializmo teorijos kūrėjas išsamiai susipažino su jau esamais mokymais, draugavo su „Paryžiaus pranašais” — su P. Z. Prudonu ir rusų emigrantu anarchistu M. Bakuninu, taip pat L. O. Blanki šalininkais. Jo bičiuliu tapo vokiečių fabrikanto sūnus ir verpyklos Mančesteryje (Anglijoje) valdytojas Frydrichas Engelsas (1820— 1895). Kaip tik Engelsas paskatino Marksą domėtis ekonomikos klausimais.

“Komunistų partijos manifestas“

Paryžiuje Marksas daug ko išmoko, pasidarė visam gyvenimui įsitikinusiu socialistu. Prancūzijos vyriausybės ištremtas, jis išvyko į Belgiją, kur įsijungė į vokiečių emigrantų socialistinės organizacijos „Teisingųjų sąjunga” veiklą. 1847 m. ji buvo pavadintą „Komunistų sąjunga”. Tai buvo negausi, tačiau turinti apgalvotą ir iškalbingą veiklos programą revoliucinė organizacija. Ta programa – tai K. Markso ir F. Engelso kartu parašytas „komunistų partijos manifestas”, išspausdintas 1848 m. Manifestas skelbė, kad visa ligtolinių visuomenių istorija buvusi klasių kovos tarp engėjų ir engiamųjų istorija. Tarp klasių esą amžinai buvę nesutaikomi prieštaravimai, jos kovojusios nenutrūkstamą, tai paslėptą, tai atvirą kovą, kuri visada baigdavusis visuomenės pertvarkymu. Tačiau po visų tokių pertvarkymų likdavę engėjai ir engiamieji; pirmieji gyvendavę prabangiai, antrieji skursdavę ir badaudavę.

Kapitalizmas sukūręs fabrikų pramonę ir ją aptarnaujančią darbininkiją (proletariatą), kitaip negu valstiečiai bei amatininkai, neturinčią jokios nuosavybės. Sukilę proletarai esą nuversią kapitalistinę santvarką, privatinė nuosavybė būsianti panaikinta, turtiniai skirtumai išnyksią. Proletarai patys planuosią ir tvarkysią gamybą, neliksią konkurencijos, skurdo ir išnaudojimo. Komunistų vadovaujama revoliucija turėsianti vykti vienu metu visose Europos valstybėse. Europa viešpataujanti pasaulyje, tai ir revoliucija tapsianti pasauline. Manifestas iškilmingai skelbė: „Tegul viešpataujančios klasės dreba prieš komunistinę revoliuciją! Proletarai neturi ko joje prarasti, išskyrus savo grandines. O laimės jie visą pasaulį”.

Marksas neabejojo, kad tokia revoliucija įvyks artimiausiais metais, ir tikino, jog „šmėkla klaidžioja po Europą —  komunizmo šmėkla”. Dabar aiškiai matome, kad jis klydo. Tačiau XIX a. viduryje tuo tikėjo daug skirtingos turtinės padėties ir įsitikinimų išsilavinusių europiečių.

Marksas ir Engelsas parašė nemažai knygų, bet „Komunistų partijos manifestas” labiausiai žinomas. Vertimų į įvairias kalbas skaičiumi jis atsilieka tik nuo Šventojo rašto.

1848 m. daugelyje Europos valstybių prasidėjo antimonarchistinės revoliucijos. Marksas ir Engelsas grįžo į Vokietiją, bet revoliucijai pralaimėjus abu išvyko gyventi į Angliją. Marksas ėmėsi tirti žmonijos ekonominę raidą, siekdamas įrodyti, kad kapitalizmą neišvengiamai turėsianti pakeisti komunistinė santvarka. 1867 m. buvo išspausdintas jo svarbiausio veikalo „Kapitalas” pirmasis tomas.

Karlas Marksas – svarbiausios idėjos

„Kapitale” ir daugelyje kitų knygų bei straipsnių Marksas plėtojo savo socializmo teoriją. Jis teigė, kad esą egzistuoja amžini ir nekintami istorijos dėsniai, žmonijos raidą lemiantys ekonominiai veiksniai, nuo kurių priklausanti gamybos būdų kaita. Visi ligtoliniai gamybos būdai buvę paremti dirbančių žmonių išnaudojimų, nes didžiąją sukurtų gėrybių dalį pasisavindavę engėjai. Pagaliau iki pramonės perversmo iš esmės pagerinti vargingųjų padėtį buvę neįmanoma, nes gėrybių visiems negalėję užtekti. Tik kapitalizmas pramonės perversmo laikotarpiu sukūręs tokias galingas gamybines jėgas, kad pirmą kartą istorijoje šis tikslas pasidaręs pasiekiamas. Tačiau jį įgyvendinti kliudą kapitalistai. Todėl proletariatas turįs nuversti jų valdžią ir sukurti komunistinę santvarką. Joje būsią panaikinti turtiniai skirtumai, pamažu pasidarysianti nereikalinga valstybė, išnyksianti religija ir tautiniai prieštaravimai, visoje Žemėje įsisviešpatausianti amžina taika, visuotinė gėrovė ir laisvė. Išvaduodamas save, proletariatas išlaisvinsiąs ir visą žmoniją.

Marksas tikėjo, kad jo teorija, t. y. marksizmas, paaiškinanti praeitį ir nurodanti, kaip įveikti visas žmonijos nelaimes. Savo pranašumą prieš kitus filosofus Marksas taip išreiškė: „Filosofai tik įvairiai aiškino pasaulį, o dalykas tas, kad jį reikia pakeisti”. Palyginti su kitomis socializmo teorijomis, pavyzdžiui, Š. Furjė mokymu, marksizmas buvo ne toks pažeidžiamas, nes Marksas niekur smulkiai neaprašinėjo, kaip bus tvarkoma nauja, tobula visuomenė. Taigi jam pasisekė išvengti kaltinimų tuščių fantazavimu.

Markso teorija yra gana prieštaringa. Jo pranašystės neišsipildė arba išsipildė tik iš dalies. Bet jai nestinga visapusiškumo ir logiškumo, ko negalima pasakyti apie kitas socializmo teorijas. Amerikos lietuvių mokslininkas V. Juodeika veikale, skirtame marksizmo kritikai, rašo: „Markso vieninga sistema yra didžiulis statinys, stipriai apginkluotas (…) prieš bet kurį galimą užpuolimą, ir todėl jis daro stiprų įspūdį ir priešams, ir draugams”.

I Internacionalas

Marksizmo šalininkų XIX a. 6-ame dešimtmetyje buvo nedaug, tačiau jie užmezgė ryšius su daugeliu darbininkų profsąjungų, socialistinių ir nesocialistinių revoliucinių organizacijų. 1864 m. jos susivienijo į „Tarptautinę darbininkų draugiją” (Internacionalą). Jo programa nebuvo labai konkreti, daugelis Internacionale dalyvaujančiu organizacijų skirtingai aiškino jos punktus. Nesutarimai virsdavo įnirtingais ginčais ir savitarpio kaltinimais. Marksistams teko kovoti su P. Ž. Prudono ir M. Bakunino šalininkais, šioje kovoje Marksas pasirodė labai energingas ir nepakantus. Dėl ginčų 1872 m. Internacionalo būstinė iš Londono buvo perkelta į Niujorką, o 1876 m. jis visai nutraukė savo veiklą.

Internacionalas padėjo susikurti gausioms ir įtakingoms socialdemokratų partijoms daugelyje Europos šalių. Visos šios partijos savo programas grindė marksizmu. 1889 m. jos įkūrė naują tarptautinį susivienijimą — Darbininkų) internacionalą, pavadintą II Internacionalu. Tad 1864—1876 m. veikęs Internacionalas gavo I Internacionalo vardą.

Marksizmo istorinis sąlygotumas

Marksas kūrė savo teoriją XIX a. viduryje, kai Vakarų šalyse proletariato padėtis buvo ypač sunki, o turtinė nelygybė itin ryški. Samdomųjų darbininkų teisių negynė įstatymai, vyraujanti liberalizmo ideologija tokių teisių apskritai nepripažino. Tad Markso sukurta visuomenės pertvarkymo teorija buvo labai patraukli.

Tačiau jau XIX a. antroje pusėje ūkinis pakilimas atnešė gerų permainų ir neturtingiesiems: atpigo vartojimo prekės, jos darėsi vis labiau prieinamos platiesiems gyventojų sluoksniams, didėjo darbo užmokestis. Socialdemokratų profesinių sąjungų veikla vertė pramonininkus ir valdžią lengvinti darbininkų gyvenimą. Perfrazuojant marksistus, proletarai jau turėjo ką prarasti. Todėl Vakarų šalių darbininkai ir jų partijos neskubėjo kelti revoliucijos, o stengėsi gerinti savo padėtį taikiais būdais.

Kita vertus, dalis socialdemokratų nenorėjo atsisakyti revoliucijos ir pasaulio esminio pertvarkymo projektų. Tokie buvo Rusijos bolševikai — komunistai, kurie taip pat skelbė ištikimybę marksizmui.

Ar Rusijos bolševikų sukurtas socializmas atitiko Markso tobulos visuomenės įvaizdį? Dėl to ginčijasi ir turbūt dar ilgai ginčysis filosofai, ekonomistai ir istorikai. Dabar aišku tik tai, kad jį kuriant buvo padaryta baisių nusikaltimų ir sunaikinta dešimtys milijonų žmonių.

Klausimai

1. Kaip Karlas Marksas ir F. Engelsas aiškino visuomenės raidos istoriją?
2. Kodėl marksistai neigė privatinę nuosavybę?
3. Kaip Karlas Marksas įsivaizdavo komunistinę santvarką?
4. Kodėl Karlo Markso sukurta visuomenės pertvarkymo teorija buvo patraukli?
5. Kuo marksizmas skyrėsi nuo XIX a pradžios socializmo teorijų?
6. Kaip jūs manote, kodėl marksizmo idėjų nepavyko įgyvendinti?