Politinė raida
Pasiekus nepriklausomybę, nebeliko skirtingų pažiūrų žmones vienijančio veiksnio. Todėl sustiprėjo Sąjūdžio politinė diferenciacija, kūrėsi politinės partijos, dažnai kildavo nesutarimų tarp buvusių bendražygių. Kartais jie įgaudavo aštrių konfliktų formų, kai atskiros frakcijos boikotuodavo Seimo posėdžius ar organizuodavo demonstracijas priešininkams „paspausti“. Seimo Pirmininkas V. Landsbergis pamažu Seime prarado daugumos paramą. Todėl dešiniųjų iniciatyva 1992 m. spalio 25 d. įvyko priešlaikiniai Seimo rinkimai. Kritęs gyvenimo lygis, objektyvios jaunos valstybės problemos, įvairios buvusios dešiniųjų daugumos klaidos lėmė kairiųjų – Lietuvos demokratinės darbo partijos, vadovaujamos A. Brazausko, absoliučią pergalę. LDDP iškovojo 76 (iš 141) vietas Seime.
Kartu su Seimo rinkimais vyko ir referendumas dėl naujos Konstitucijos. Konstitucija numatė sukurti visuotinai renkamo prezidento instituciją. Absoliuti dauguma, 1 447 334 rinkėjai (78 proc.), balsavo už naują pagrindinį įstatymą.
1993 m. vasario mėn. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus laimėjo A. Brazauskas, buvęs LDDP vadovas. Už jį balsavo 60,03 proc. rinkimuose dalyvavusių piliečių. Per ketverius metus trukusį LDDP valdymą valstybės gyvenime pasiekta nemažai pažangos, buvo sustabdytas ūkio nuosmukis, augo eksportas, bet rinkėjams labiau įsiminė bankų bankrotai, nusikaltėlių siautėjimai, įvairios aferos.
Visa tai lėmė 1996 m. spalio mėn. įvykusių eilinių Seimo rinkimų rezultatus. Juos didžiule persvara laimėjo V. Landsbergio vadovaujama Tėvynės Sąjunga (Lietuvos konservatoriai). Į Seimą pateko 70 šios partijos iškeltų (daugiau nei pusė visų išrinktų) atstovų. Dar 16 vietų Seime iškovojo konservatoriams artima Krikščionių demokratų partija. Šios dvi partijos suformavo vyriausybinę koaliciją. Absoliučią daugumą ankstesniame Seime turėjusi LDDP iškovojo tik 12 vietų.
1998 m. sausio mėn. prezidento rinkimus, aplenkęs buvusį generalinį prokurorą A. Paulauską, laimėjo nuosaikių centristinių pažiūrų nepartinis politikas Valdas Adamkus, kuris sovietų okupacijos metais gyveno ir dirbo JAV.
2000 m. spalio 8 d. Seimo rinkimuose daugiausia – 51 mandatą (iš 141) laimėjo A. Brazausko socialdemokratinė koalicija. Bet vyriausybė buvo suformuota be kairiųjų. Koalicinę vyriausybę parėmė liberalų, socialliberalų, moderniųjų krikščionių demokratų ir centristų atstovai. Premjero postas atiteko liberalui R. Paksui, Seimo pirmininko – socialliberalui A. Paulauskui. Bet po kelių mėnesių buvusi koalicija suiro. Vyriausybę pavesta suformuoti socialdemokratų ir socialliberalų koalicijos kandidatui A. Brazauskui.
2003 m. sausio 5 d. Lietuvos Prezidento rinkimus antrajame ture laimėjo R. Paksas.
Užsienio politika
Sudėtingiausia Baltijos šalių užsienio politikos problema – santykiai su Rusija. Iki 1997 m. iš Baltijos šalių tik Lietuvai su Rusija pavyko pasirašyti sutartį dėl sienų, bet ir ji sukėlė didelį įvairių Dūmos frakcijų priešiškumą. Šios sutarties ratifikavimas dėl įvairiausių motyvų buvo atidėliojamas net iki 2003 m. Dėl propagandinio puolimo prieš nepriklausomybę atgavusias šalis daug Rusijos gyventojų ir politikų priešiškai žiūri į Lietuvą, o ypač į Latviją ir Estiją. Pastarosios šalys nuolat kaltinamos tariamu ten gyvenančių rusakalbių teisių pažeidinėjimu. Lietuvai Rusija daro nuolatinį spaudimą dėl jos gyventojų tranzito per Lietuvą į Kaliningrado sritį sąlygų. Pavyzdžiui, net reikalavimas keliaujant per Lietuvą parodyti pasą sukėlė įtakingų Rusijos politikų protestus. Tą „problemą“ pavyko išspręsti tik Lietuvą griežtai parėmus Europos Sąjungai. Lietuva tapo pirmąja valstybe, su kuria Rusija pasirašė susitarimą dėl nelegalių migrantų grąžinimo (readmisijos). Baltijos šalys siekia narystės Europos Sąjungoje ir NATO. Rusija tuo yra labai nepatenkinta, nes tai iš esmės keičia Baltijos šalių geopolitinę padėtį: Rusija praranda bet kokias galimybes šiame regione atkurti kelis šimtu metų turėtą įtaką.
Nuoseklus Lietuvos vyriausybių darbas siekiant didesnio saugumo ir geresnių ekonominės raidos perspektyvų nenuėjo veltui. 2002 m. lapkričio 21 d. Prahoje vykusiame NATO viršūnių susitikime į Aljansą oficialiai pakviestos pradėti prisijungimo derybas septynios valstybės: Lietuva, Latvija, Estija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija. 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose pasirašyta Lietuvos stojimo į ES sutartis. Lietuva tampa vienos iš svarbiausių ir įtakingiausių ekonominės ir politinės sąjungos nare. Įtakos tam turėjo ir besikeičianti situacija pasaulyje, Lietuvos ir Vakarų šalių interesų sutapimas. NATO šalys priimdamos naujas nares siekia išplėsti saugumo ir savo galimybių zoną pasaulyje, o ES – išplėsti savo ribas, drauge plėtoti ekonomiką ir sustiprinti konkurencines galimybes pasaulyje.
2003 m. gegužės 10-11 d. Lietuvoje vykusiame referendume už šalies narystę ES balsavo 91,07 proc. dalyvavusiųjų referendume. Referendume dalyvavo 63,37 proc. visų registruotų rinkėjų. Po referendumo Rusijos Valstybės Dūma ratifikavo 1997 m. pasirašytą Lietuvos ir Rusijos sienos sutartį, nes neliko prasmės vilkinti šio proceso.
JAV prezidento Džordžo Bušo kalbos, pasakytos 2002 m. lapkričio 23 d. Vilniuje, Rotušės aikštėje, sveikinant Baltijos tautas su kvietimu į NATO, ištraukos
NATO šalys atvėrė duris Lietuvai ir kitoms šešioms Europos demokratijoms. <…> Mes turime garbės pakviesti Lietuvą prisijungti prie NATO – didžiojo Atlanto aljanso.
Daug kas abejojo, kad kada nors jūsų šalis bus laisva. Tačiau Jungtinės Valstijos visada pripažino tik nepriklausomą Lietuvos valstybę. Mes žinojome, kad šis žemynas visą laiką nebus padalytas. Žinojome, kad diktatorių nubrėžtos dirbtinės padalijimo linijos bus panaikintos. Susiskaldymas – jau praeitis. Daugiau nebus jokių miunchenų, jokių jaltų. Ilga baimės, netikrumo ir vienatvės naktis baigėsi. Jūs prisijungiate prie stiprios ir augančios NATO šeimos. Mūsų aljansas gina visus savo narius. Visi, kas pasirinks Lietuvą savo priešu, taps Jungtinių Amerikos Valstijų priešu. Drąsūs Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės jau niekada vieni nebekovos su agresija.
NATO reikia jūsų. Jūs prisidėsite prie bendro visų mūsų saugumo NATO stiprybė nepriklauso vien nuo karinės jėgos, bet ir nuo paprastų vyrų ir moterų dvasios stiprybės. Turime būti pasirengę kovoti su blogiu ir drąsiai elgtis pavojaus akimirką. Baltijos šalių žmonės jau pademonstravo pasauliui šias savybes. Jūs patyrėte žiaurią priespaudą, tačiau nepalūžote. Buvote imperijos nelaisvėje, tačiau ištrūkote iš jos. Todėl jūs gerai žinote žmogaus laisvės vertę. Prieš dešimtmetį šimtai tūkstančių lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis nuo Talino ir Vilniaus, kad parodytų, kaip myli laisvę. <…> Jūs atgavote savo laisvę, iškovojote nepriklausomybę ir jungiatės prie didžios sąjungos. <…> Šią didžią dieną tegul Dievas laimina visų Lietuvos patriotų ir kovotojų už laisvę, kurie neišgyveno iki šios dienos, atminimą.
- Paaiškinkite kalbos žodžius „daugiau nebus jokių miunchenų, jokių jaltų“.
- Kada Baltijos tautų žmonėms teko „vieniems kovoti su agresija“?
- Kokią reikšmę, Prezidento nuomone, Baltijos tautoms turi pakvietimas į NATO?
2003 m. lapkričio 23 d. Lietuvos ir JAV Prezidentai – Valdas Adamkus (dešinėje) ir Džordžas Bušas Vilniaus Rotušės aikštėje. JAV Prezidentas atvyko pasveikinti Baltijos valstybių su pakvietimu į NATO. Susitikime dalyvavo Latvijos ir Estijos Prezidentai – Vaira Vvkė-Freibeiga ir Arnoldas Riuitelis. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas. Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas
Ūkio ir visuomenės raida
Baltijos valstybės, siekdamos išsivaduoti iš komunizmo ir atkurti savo valstybes, atsidūrė nepaprastai sudėtingoje padėtyje. Anksčiau vienos partijos tvarkomą visuomenės gyvenimą, centralizuotai, komandiniais metodais valdomą ūkį reikėjo reformuoti, pritaikant prie demokratinės visuomenės principų ir rinkos ekonomikos santykių. Baltijos šalių ūkis buvo visiškai integruotas į Sovietų Sąjungos ekonomiką. 1989 m. kiekviena respublika eksportavo už Sovietų Sąjungos ribų mažiau kaip 5 proc. produkcijos. Respublikos neturėjo savo valiutų, ginkluotųjų pajėgų, pasienio apsaugos, muitinių, diplomatinių tarnybų, centrinių bankų. Reformas teko vykdyti ekonominio nuosmukio sąlygomis. Kelerius metus trukusi kova už nepriklausomybę, padidėjusios naftos ir dujų kainos sutrikdė ekonomikos funkcionavimą. Dėl didelių energijos kainų ir dėl to, kad nutrūko ryšiai su buvusia SSRS, pramonės nuosmukis Baltijos šalyse buvo netgi didesnis negu pačioje Rusijoje. 1992 m. žiemą visos trys respublikos buvo atsidūrusios keblioje padėtyje. Trūko elementariausių dalykų.
Vis dėlto Baltijos šalių vyriausybės sėkmingai žengė į priekį, išvengdamos rimtų socialinių konfliktų. Per trumpą laiką buvo atkurtos arba sukurtos būtinos valstybinės institucijos, armijos, reformuotos įvairios visuomenės gyvenimo sritys, įvestos nacionalinės valiutos, užmegzti politiniai ir ekonominiai santykiai su daugeliu pasaulio valstybių. Visose trijose Baltijos šalyse veikia demokratinės konstitucijos, gerbiamos žmogaus teisės. Dėl rinkimų demokratiškumo niekas neabejoja. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje susikūrė keliolika nepriklausomų radijo, televizijos stočių, leidžiami įvairias pažiūras atspindintys laikraščiai.
Baltijos valstybių vyriausybėms pavyko sustabdyti ekonominį nuosmukį, infliaciją ir pasiekti gamybos augimo. Kasmet didėjo visų trijų šalių užsienio prekybos mastai, ypač su Vakarų šalimis. Didėjo užsienio investicijos į regiono pramonę ir paslaugų sferą. Neatpažįstamai pasikeitė aptarnavimo sfera, prekių pasiūla, gyvenimo standartai. Lėtai, bet kasmet didėjo gyventojų realiosios pajamos. Gerokai atsinaujino miestai, restauruojami anksčiau apleisti pastatai.
Greta daugybės teigiamų poslinkių buvo ir nemažai problemų. Lietuvoje retkarčiais pasireikšdavo politiniam stabilumui trukdantys veiksmai. 1993 m. rudenį prieš valdžią maištavo ginkluoti Kauno savanoriai. Tik santūri Vyriausybės ir Prezidento A. Brazausko reakcija leido išvengti kraujo praliejimo. 1994 m. susprogdintas geležinkelio tiltas per Bražuolės upelį. Tuo geležinkelio ruožu ėjo didelė Rusijos karinio tranzito dalis į Kaliningrado sritį. 1997 m. Vilniuje vykstant Rytų Europos šalių prezidentų konferencijai, buvo paskelbta apie tariamai SKAT karių rengtą pasikėsinimą į Baltarusijos prezidentą.
Ūkiniam stabilumui pakenkė bankų krizės, nuo kurių nukentėjo tūkstančiai indėlininkų. Lietuvos užsienio prekybos neigiamas balansas nuo 1993 m. vis didėja, auga užsienio skolos. Varginančios problemos nedarbas ir dalies visuomenės nuskurdimas. 1996 m. tik 28,6 proc. bedarbių gavo bedarbio pašalpą. Nors valstybės socialinės programos padeda vargšams, šimtai žmonių verčiasi elgetaudami arba iš to, ką pavyksta rasti šiukšlių konteineriuose ir sąvartynuose. Daug vargšų gyvena šiluminėse trasose arba glaudžiasi kur papuola. Tarp pačių vargingiausių – daug elgetaujančių, vagiliaujančių, niekur nesimokančių vaikų. 1998 m. rugpjūčio 13 d. Rusijoje prasidėjo finansų krizė. Rugsėjo mėn. infliacija buvo 43,3 proc. Sutriko Rusijos užsienio prekyba. Tai tiesiogiai palietė Lietuvos gamintojus, nes Rusija buvo didžiausia Lietuvos užsienio prekybos partnerė. Bet ši krizė, nors ir turėjo neigiamos įtakos Lietuvai, ūkio raidos tendencijų nepakeitė: Lietuvoje išlieka stabili valiuta, didėja investicijos ir plėtojama užsienio prekyba, ypač su ES šalimis, stabilizavosi nedarbo lygis. Tikėtina, kad nedarbas augant gamybai ir eksportui pradės mažėti.
Prieš nepriklausomybės atkūrimą niekas neprognozavo, kad viena didžiausių problemų Lietuvoje taps organizuotas nusikalstamumas. Jo sparčiai plėtotei turėjo įtakos nedarbas, vertybių pasikeitimas ir jaunos valstybės nepasirengimas imtis efektyvių savigynos priemonių. Kiekvieną mėnesį pranešama apie pavojingus organizuotų gaujų nusikaltimus: sprogdinimus, padeginėjimus, susišaudymus, žudymus, reketą, svetimos žemės sklypų „privatizavimus“, įvairias finansines machinacijas, kurios mokesčių mokėtojams kainuoja milijonus litų. Nusikaltėliai iš kontrabandos, buvusios valstybinės nuosavybės privatizacijos, sukčiavimo, reketo, plėšimų, automobilių vagysčių, narkotinių medžiagų kontrabandos ir prekybos gauna didžiules pajamas. Matyt, korupcija lėmė ir tai, kad yra išgrobstyta milijonai litų užsienio paskolų arba buvo leidžiama kurti „bankus“, kurie greitai „bankrutuodavo“ savininkams išgrobsčius indėlius, o privatizuojant valstybės nuosavybę įvairūs objektai buvo perkami pusvelčiui, dažnai prieš tai nusikalstamoms grupuotėms susitarus dėl kainos. Šiems neigiamiems reiškiniams įtakos turėjo pilietinės visuomenės formavimosi sunkumai, politinės kultūros ir veiklos patirties stoka. Visuomeninės politinės organizacijos paskirti visuomenės nariai nėra pasirengę tinkamai ir efektyviai ginti visuomenės ir valstybės interesų. Nusikalstamumas tapo socialinės ir ekonominės pažangos stabdžiu.
Klausimai
- Kokias problemas turėjo spręsti Baltijos šalių vyriausybės reformuojant valstybę? Kokius reformų rezultatus matote šiandien?
- Kodėl Baltijos šalys siekia integruotis į NATO ir ES?
- Pasiremdami spauda parenkite pranešimą apie Lietuvos ekonomikos raidą ir aktualiausias Lietuvos politinio gyvenimo problemas.
Lietuvos infliacijos lygis 1990-2001 m.
Bedarbių Lietuvoje skaičius tūkstančiais 1990-2001 m.
Oficialus nedarbo lygis Lietuvoje
Moksleivių, įgijusių pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, skaičiaus kitimas
- Panaudodami šiuos statistikos duomenis parenkite trumpą pranešimą apie Lietuvos ūkio ir visuomenės raidą.
