2 struktūrinis klausimas
Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, atlikite 2.1–2.5 užduotis.
A šaltinis (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) plėtra XIII–XV a.)
B šaltinis (Iš popiežiaus Klemenso IV 1268 m. sausio 20 d. bulės)
Šio [rašto] galia tau leidžiame, kad tu, [Čekijos karaliau], jei Lietuvos šalį, kurioje minėtojo sosto autoritetu buvo įsteigta karalystė, valdant šviesios atminties Mindaugui (jis, priėmęs krikšto sakramentą, buvo apaštališku autoritetu apvainikuotas karaliumi, vėliau kažkokių pražūties vaikų žiauriai nužudytas), per tave su Viešpaties pagalba pavyktų išplėšti iš priešų rankų, laisvai galėtum įsteigti karalystės sostą, kaip anksčiau.
C šaltinis (Iš Gedimino laiško popiežiui Jonui XXII 1322 m. vasarą nuorašo)
Jau seniai girdėjome, kad visi krikščionių tikėjimo išpažinėjai privalo paklusti jūsų autoritetui ir tėviškumui ir kad pats katalikų tikėjimas yra Romos bažnyčios prižiūrimas. Dabar jūsų prakilnybei šiuo laišku pranešame, jog mūsų pirmtakas karalius Mindaugas su visa savo karalyste buvo atsivertęs į Kristaus tikėjimą, bet dėl žiaurių skriaudų ir nesuskaičiuojamų Vokiečių namo brolių magistro išdavysčių visi nuo tikėjimo atsitraukė, todėl, o varge, ir mes iki pat šios dienos liekame mūsų protėvių klaidoje.
[...] Ir žemes palieka nuniokotas, kokios plyti Žiemgaloje ir daug kur kitur. Bet sako, kad tai daro gindamas krikščionis.
Gerbiamas Šventasis Tėve, mes krikščionių nepuldinėjame, idant katalikų tikėjimą sunaikintume, bet puolame, kad nepasiduotume skriaudžiami, kaip tai daro krikščionių karaliai ir kunigaikščiai. Tai yra aišku, nes turime pas save brolių iš mažųjų brolių ordino ir iš pamokslininkų ordino. Jiems davėme visišką laisvę krikštyti, pamokslauti ir atlikti kitas šventas pareigas. Taigi tai, garbingasis Tėve, jums parašėme, kad žinotute, kodėl mūsų protėviai mirė nepasitikėjimo ir netikėjimo klaidoje. O dabar, gerbiamas Šventasis Tėve, karštai maldaujame, jog į mūsų apverktiną padėtį pažvelgtute, kadangi esame pasiruošę jums, kaip ir kiti krikščionių karaliai, visur kur paklusti ir katalikų tikėjimą priimti, jei tik būtume visai nepriklausomi nuo minėtų kankintojų, būtent minėto magistro bei brolių.
D šaltinis (Iš anoniminio laiško Vokiečių ordino magistrui 1413 m.)
Mielas pone magistre! Jeigu Dievas taip nusprendė, kad su savo priešais turite susitikti, surinkti kariuomenę ir ją prieš savo priešus pasiųsti, tai mes jums patariame, kad tuos svečius, kurie pas jus yra ir apie kuriuos žinote, jog jie tinkami, pasiimtumėte į kariuomenę. Ir įsakykite savo vadams, kad jie paklustų ir pasiliktų tose pozicijose,
į kurias yra pasiųsti. Gali atsitikti taip, kad jūsų priešai mėgins apsimesti, jog viena ar dvi vėliavos bėga, bet tai yra planas, kuriuo jie nori suardyti jūsų eiles, nes žmonės labai mėgsta vytis, kaip tai ir atsitiko didžiajame mūšyje.
A šaltinis (Iš valstiečio pasidavimo rašto Kliuni vienuolynui)
Dievo vardu, pasidavimas ir užrašymas to, kaip akivaizdoje gerų vyrų, kurie šį užrašymą ir pasidavimą patvirtino, [...] ne apgaule, o savo laisva valia apjuosiau sprandą diržu ir atidaviau į Aliardo ir jo žmonos Ermengardos rankas valdyti savo laisvąjį turtą [...]; ir štai nuo šios dienos ir su manim pačiu, ir su mano palikuonimis jūs ir jūsų įpėdiniai galite daryti viską, ką norite, būtent: valdyti, parduoti, dovanoti ir į laisvę paleisti. O jeigu aš, – ar pats, ar piktų žmonių patarimu, – sumanyčiau ištrūkti iš jūsų [priklausomybės], jūs ar jūsų įgaliotiniai galite sulaikyti mane ir bausti.
B šaltinis (Iš vasalo priesaikos senjorui)
Ateityje nuo šios valandos aš, Raimondas, Gersendos sūnus, neapgausiu vikonto Bernaro, Rengardos sūnaus, nei dėl to, kas liečia jo gyvybę, nei dėl to, kas liečia jo kūno sąnarius, ir neatimsiu jam gyvybės, ir nepaimsiu į nelaisvę, ir nė vienas vyras ir nė viena moteris mano patarimu ir mano sumanymu to nepadarys. Ir neatimsiu iš tavęs nei tavo miestų, nei pilių, [...] kuriuos turi ir ateityje mano padedamas pajėgsi įgyti. Ir jeigu kas iš vyrų ar moterų tai padarytų, aš, Raimondas, tau pagelbėsiu garbingai ir be klastos tą pačią valandą, kai tu pakviesi mane.
C šaltinis (Iš Sen Deni vienuolyno abato veikalo, XII a.)
Tomas Marlis [...] grobė ir, kaip plėšrus vilkas, niokojo Lano, Reimso ir Amjeno provincijas, nė trupučio nesigailėdamas nei bažnyčios tarnų, nei žmonių. Viską naikino, visus žudė, atėmė taip pat dvi geriausias gyvenvietes iš švento Jono Laniečio vienuolyno. Neįveikiamas Kresi ir Nožano pilis, lyg jos būtų buvusios jo nuosavos, sutvirtino nuostabos vertais bokštais ir, padaręs jas tarsi kokiu drakonų lizdu ir plėšikų lindyne, negailestingai grobė ir degino beveik visą provinciją. Jo siautėjimo nukamuota, susirinko Galijos bažnyčia į visuotinį susirinkimą Bove paskelbti čia jį smerkiantį nutarimą. Garbingasis šventosios Romos bažnyčios legatas Kononas [...] vieningai už akių paskelbtu nuosprendžiu atėmė iš jo, kaip iš niekingo piktadario ir priešo, krikščionio vardą, riterio juostą ir visus feodus.
D šaltinis (Iš Kelno šilko audėjų cecho statuto, XV a.)
3. Vyriausioji meistrė turi teisę vienu metu turėti ne daugiau kaip keturias mokines. 4. Audėja gali mokyti merginas amato tik savo namuose, teikdama joms išlaikymą, kitaip jai grėstų pašalinimas iš cecho visiems laikams. [...]
11. Jeigu kuri mūsų miesto vyriausioji meistrė iš čia išvažiuos, tai ji praranda teisę verstis pas mus savo amatu. [...]
16. Meistrės, priklausiusios šilko audėjų moterų cechui, neturi teisės atiduoti šilko verpti arba kitaip apdirbti asmenims, gyvenantiems ne Kelne. [...]
21. Jeigu seniūnai nustatys, kad darbas atliktas neteisingai ir prekė nekokybiška, tai jie tą prekę atima ir pateikia valdžios atstovams. Tas, pas kurį gaminys rastas, turi pats jį suraižyti į skiautes ir, be to, sumokėti [baudą].
A šaltinis (Iš 1324 m. popiežiaus Jono XXII laiško)
Kadangi tasai karalius [Gediminas] dėl kai kurių neišspręstų, ginčijamų ir neaiškių klausimų – visa tai jis išdėsto laiškuose, – skųsdamasis jumis, neatsisako paklusti mūsų ir mūsų Bažnyčios teismui, dargi net prašo su pasitikėjimu mūsų pagalbos tuose reikaluose, mes, trokšdami, kad jis ir visi netikintieji atsiverstų į katalikų tikėjimą, ir norėdami, kiek mes su Dievo pagalba įstengiame, palankumu visa tai ugdyti ir geradarybėmis skatinti, jus visus labai prašome, raginame ir reikalaujame, griežtai įpareigodami paklusti šventosios klusnybės įžadui, kad, kai tik tasai karalius, Dievui padedant, priims katalikų tikėjimą, jūs visiškai liautumėtės daryti jam ir jo karalystės žmonėms kokių nors nemalonumų, nuostolių bei skriaudų; dargi mes norime, kad jūs su tuo karaliumi ir kitais to krašto asmenimis, kurie atsivers į katalikų tikėjimą, gyventumėte broliškai ir taikoje, be kurios negali būti tinkamai garbinamas taikos kūrėjas.
B šaltinis (Šventosios Romos imperijos imperatorius Liudvikas IV Bavaras kryžiuočiams dovanoja Lietuvą, 1337 m.)
C šaltinis (1387 m. Jogailos privilegija Lietuvos bajorams)
Kiekvienas priėmęs katalikų tikybą karys ar bajoras ir jų palikuonys bei teisėtieji paveldėtojai turi ir turės pilną ir visokeriopą teisę valdyti, laikyti, naudotis, parduoti, perleisti, duoti, dovanoti ir laisvai vartoti pagal savo laisvą valią ir norą pilis, valsčius, kaimus ir namus, ir viską, ką iš tėvų palikimo valdo, taip, kaip panašiomis teisėmis naudojasi ir kiti kilmingieji kitose mūsų Lenkijos karalystės žemėse, kad neatrodytų, jog jie nelygūs teisių atžvilgiu, kai juos jungia tai, jog jie yra vienos karūnos pavaldiniai. [...]
Kiekvienas, kuris, priėmęs šventąjį katalikų tikėjimą, gėdingai nuo jo pasitrauks arba kuris atsisakys jį priimti, neprivalo naudotis jokiomis šių teisių.
D šaltinis (1403 m. popiežiaus Bonifaco IX bulė Vokiečių ordino magistrui)
Šventasis Tėvas su širdgėla sužinojo iš Lenkijos karaliaus skundo, kad ordinas, užuot gynęs ir padėjęs karaliui ir naujakrikštams, nuolat be jokios priežasties kamuoja karu ir daro nuostolius [...]. Popiežius [...] uždraudžia bet kokiu pretekstu skriausti ir daryti asmeninius ir daiktinius nuostolius karaliui, Lietuvos miestams, žemėms ir vietovėms, taip pat minėtų žemių naujakrikštams.
A šaltinis (Metraštininkas Grigalius Turietis apie barbarų frankų karaliaus krikšto priežastis)
Tačiau karalienė Klotilda nesiliovė spyrusi Chlodvigą pripažinti Tikrąjį Dievą ir atsisakyti stabų. Bet jis vis tiek niekaip neatsivertė, kol galų gale sykį pradėjo kariauti su alemanais. Tada bėda privertė jį išpažinti, ko jo širdis iki tol nepripažino. Kai abi kariuomenės stojo į mūšį, prasidėjo baisios skerdynės, ir Chlodvigo kariams kilo pavojus, kad juos sumals į miltus. Tai matydamas Chlodvigas prabilo: „Jėzau Kristau, Klotilda sako, kad Tu esi Gyvojo Dievo sūnus; sako, kad Tu teiki pagalbą ištiktiems nelaimės, atneši pergalę tiems, kurie tiki Tavimi. Jei padėsi man dabar įveikti šiuos priešus ir jei patirsiu tą galią, kurią sakosi patyrę Tau atsidavę žmonės, tai aš įtikėsiu Tave ir pasikrikštysiu Tavo Vardan.“
B šaltinis (Popiežius Inocentas III apie dvasinę ir pasaulietinę valdžią, 1198 m.)
Kaip Dievas, Visatos kūrėjas, sukūrė du didelius šviesulius danguje, vieną didesnį, kuris turi valdyti dieną, ir mažesnį – valdyti naktį, taip Jis ir Katalikų Bažnyčioje, kuri čia simbolizuoja dangų, paskyrė du valdovus: vieną aukštesnį – sieloms, kitą žemesnį – kūnams, kurie taip tarpusavy santykiauja kaip diena ir naktis. Tai popiežiaus autoritetas ir imperatoriaus valdžia. Ir kaip mėnulis savo šviesą gauna iš saulės ir todėl yra mažesnis, o šviesumu, padėtimi ir poveikiu menkesnis, taip ir karaliaus galia visą blizgesį gauna iš popiežiaus autoriteto.
C šaltinis (Iš 1122 m. Vormso konkordato)
Aš, Henrikas V, iš Dievo malonės šventasis Romos imperatorius, iš meilės Dievui, šventai Romos bažnyčiai ir valdovui popiežiui Kalikstui ir siekdamas savo sielos išganymo, palieku viešpačiui Dievui ir šventiesiems jo apaštalams Petrui ir Povilui, ir šventajai visuotinei bažnyčiai bet kokią investitūrą žiedu bei lazda ir visose bažnyčiose, esančiose mano karalystėje ir imperijoje, laisvai leidžiu kanoninius rinkimus ir įšventinimus.
O šv. Petro valdas ir valdymo teises, kurios nuo tos nesantaikos pradžios iki šios dienos, valdant mano tėvui ir man, buvo atimtos, grąžinu šventajai Romos bažnyčiai, jeigu jos yra mano žinioje; o jeigu aš jų neturiu, tai sąžiningai padėsiu jas sugrąžinti.
D šaltinis (Paryžiaus Dievo Motinos katedra)
