Šaltiniai
4 struktūrinis klausimas
Su valstybingumu susiję istoriniai dokumentai išlieka svarbūs bet kuriuo valstybės gyvavimo etapu. Savo reikšmės jie nepraranda ir šiuolaikinės valstybės bei visuomenės gyvenime. Remdamiesi A, B šaltiniais ir žiniomis, atlikite 30–32 užduotis.
A šaltinis. Iš Lietuvos Tarybos nutarimo
Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18–23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.
Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.
B šaltinis. Iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.
Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos Valstybės konstitucinis pamatas.
Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.
Šaltiniai
1 struktūrinis klausimas
Pagrindinis valstybių įstatymas yra Konstitucija. XX a. dviejų Lietuvos Respublikų gyvavimo laikotarpiu buvo priimtos keturios nuolatinės Konstitucijos.
Remdamiesi A, B, C šaltiniais ir žiniomis, atlikite 16–19 užduotis.
A šaltinis. Ištrauka iš Konstitucijos
3. Lietuvos valstybė yra Respublika. Jos priešakyje yra Respublikos Prezidentas. Jis vadovauja Valstybei.
4. Valstybės valdžia yra vientisa ir nedaloma. Ją vykdo Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė ir Teismas.
18. Prieš įstatymą piliečiai lygūs. Negali būti mažinamos piliečio teisės dėl jo tikybos ar tautybės.
62. Respublikos Prezidentas renkamas septyneriems metams. Jis gali būti perrenkamas.
73. Respublikos Prezidentas neatsako už savo galios veiksmus. Už kitus veiksmus Respublikos Prezidentas negali būti šaukiamas atsakyti, ligi vadovauja Valstybei.
75. Seimas renkamas penkeriems metams.
110. Kai Seimo ar jo sesijos nėra, įstatymus leidžia Respublikos Prezidentas.
B šaltinis. Ištrauka iš Konstitucijos
1. Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika. Suvereninė Valstybės valdžia priklauso Tautai.
22. Seimą sudaro Tautos Atstovai.
24. Rinkti atstovus į Seimą turi teisę pilnateisiai Lietuvos piliečiai [...], turintys ne mažiau kaip 21 m. amžiaus, o būti renkamiems [...] – 24 metus.
25. Seimas renkamas trejiems metams.
40. Vyriausybę sudaro Respublikos Prezidentas ir Ministerių kabinetas.
41. Respublikos Prezidentą renka Seimas.
44. Respublikos Prezidentas renkamas trejiems metams.
C šaltinis. Ištrauka iš Konstitucijos
1. Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.
2. Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.
5. Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. [...]
56. Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. [...]
77. Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas.
Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų.
78. Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip 40 metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu.
Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams. [...]
3 struktūrinis klausimas
Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, atlikite 3.1–3.7 užduotis.
A šaltinis (Iš Rusijos caro Aleksandro II 1861 m. vasario 19 d. manifesto)
Paskelbus nurodytus naujus nuostatus, baudžiauninkai gaus nustatytu laiku visas laisvų kaimo gyventojų teises. Dvarininkai, išsaugodami visų jiems priklausančių žemių nuosavybės teisę, suteikia valstiečiams – už nustatytas prievoles – nuolatiniam naudojimuisi sodybą ir, be to, kad būtų užtikrinta valstiečių buitis ir kad jie galėtų vykdyti savo pareigas vyriausybei, – nustatytą nuostatuose laukų ir kitų naudmenų dydį. Naudodamiesi tąja skirtine žeme, valstiečiai už tai turi atlikti dvarininkams nuostatuose nurodytas prievoles. Būdami šioje padėtyje, kuri yra pereinamojo pobūdžio, valstiečiai vadinami laikinaisiais prievolininkais. Kartu jiems suteikiama teisė išsipirkti sodybą, o dvarininkams sutinkant, jie gali įsigyti nuosavybėn laukus bei kitas naudmenas, išskirtas jiems nuolatiniam naudojimuisi. Taip įsigiję nuosavybėn tam tikrą žemės kiekį, valstiečiai bus laisvi nuo prievolių dvarininkams už išpirktą žemę ir galutinai pereis į laisvų valstiečių – savininkų luomą.
B šaltinis (Iš Rusijos caro Nikolajaus II 1906 m. lapkričio 22 d. įsako)
Nuo 1907 m. sausio 1 d. valstiečiams nutraukiamas išperkamųjų mokesčių už skirtinius žemės sklypus mokėjimas. Nuo to momento skirtinės žemės atleidžiamos nuo joms taikomų apribojimų dėl išperkamosios skolos, o valstiečiai įgyja teisę laisvai pasitraukti iš bendruomenės, gaunant asmeninei nuosavybei sklypus iš bendruomeninių sklypų asmeniniam valdymui. [...]
1. Kiekvienas ūkio savininkas, valdantis žemės sklypą bendruomenės teise, gali bet kada reikalauti, kad jam priklausanti minėtos žemės dalis būtų pripažinta jo asmenine nuosavybe. [...]
12. Kiekvienas ūkio savininkas [...] turi teisę bet kuriuo metu reikalauti, kad bendruomenė už šiuos sklypus jam skirtų atitinkamą sklypą, pagal galimybes vienoje vietoje.
Sutikrino: Ministrų tarybos pirmininkas Stolypinas.
C šaltinis (Iš Žemės reformos įstatymo 1922 m. kovo 22 d.)
1 §. Žemės reformos reikalams imama: [...] c) buvusių Rusų Bajorų ir Valstiečių Žemės Bankų žemės, po 1904 metų rusifikacijos tikslais išdalintos kolonistams [...];
d) žemės, Rusų valdžios po 1863 metų sausio mėnesio 1 dienos konfiskuotos iš įvairių asmenų ir išdalintos rusifikacijos tikslais kolonistams ar kitiems asmenims [...];
e) žemė tų privatinių savininkų ar jų įpėdinių, kurie tarnavo Bermonto ar Virgoličo ginkluotuose būriuose, tarnavo ar tarnauja lenkų kariuomenėje, dirbo arba dirba prieš Lietuvos nepriklausomybę [...];
f) esamos valstybės žinioje, ar faktiškai bažnyčių valdomos įvairių rūšių bažnytinės žemės [...]; g) privatinių savininkų žemės, jei savininkas turi daugiau žemės už nustatytą 2 § normą. 2 §. Iš privatinių savininkų imama visa toji žemė ir žemės ūkiai, kur vieno asmens arba šeimos bendrame valdyme sudaro daugiau per 80 hektarų. [...]
15 §. Kaimo srityje duodama žemės bežemiams nuo 8 ligi 20 hektarų, o mažažemiams pridedama žemės ligi šios normos. Žemės duodama prie daikto ir kiek galint žemės ūkio atžvilgiu racionalinguose viensėdžių tipo vienetuose.
16 §. Kaimo amatininkai (račiai, kalviai ir kiti), kurie iš savo amato nebegali išgyventi ir dėl to yra priversti dirbti ir žemės ūkio darbus, turi teisės gauti žemės lygiai su kitais bežemiais ir mažažemiais, bet mažesnėmis normomis, būtent, nuo 1/2 iki 2 hektarų.
A šaltinis (1918 m. gruodžio 27 d. Mykolo Sleževičiaus vyriausybės atsišaukimas dėl savanorių telkimo)
Lietuvos piliečiai!
Vyrai! Ne kartą Lietuvos priešai norėjo uždėti ant mūsų amžiną nepakeliamą jungą, bet mūsų Tėvynė nenugalėta. Ji gyva.
Šiandien visi išvydome Laisvės rytojų švintant; Lietuvos nepriklausomybė neša visiems laisvę ir laimę; tad ginkime Nepriklausomą Lietuvos valstybę! Vienybėje, kaip broliai, pasidavę kits kitam rankas, eikime drąsiai į kovą, visi, kaip vienas, stokim už tėvynę!
Lietuva pavojuje! Vokiečių kariuomenei atsitraukiant, jau įsibrovė Lietuvon svetimoji Rusijos kariuomenė. Ji eina, atimdama iš mūsų gyventojų duoną, gyvulius ir mantą. Jos palydovai – badas, gaisrų pašvaistės, kraujo ir ašarų upeliai.
Tad ginkim Lietuvą! Parodykim, jog esame verti amžiais kovotos laisvės. Šiandieną Lietuvos likimas mūsų pačių rankose.
Nelaukdami toliau nei valandos, kas myli Lietuvą, kas trokšta laisvės, kas pajėgia valdyti ginklą, stokime visi į Lietuvos Krašto Apsaugą. Būrių būriais eikime iš kaimų, viensėdžių, miestų ir miestelių, eikime iš visų Lietuvos kraštų laisvės ir Tėvynės ginti. Stokime drąsiai pirmi į kovą!
Drąsiai, be baimės, kaip mūsų tėvai ir sentėviai, užstokim priešams kelią, pakelkim žygį už mūsų Motiną Tėvynę, už Lietuvos Valstybę!
B šaltinis (Lietuvos nepriklausomybės kovos, 1919–1920 m.)
C šaltinis (Iš 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutarties)
I straipsnis Remdamasi Rusijos Federacinės Socialistinės Tarybų Respublikos paskelbtąja visų tautų teise laisvai apsispręsti ligi joms visiškai atsiskiriant nuo valstybės, kurios sudėtyje jos yra, Rusija be atodairų pripažįsta Lietuvos valstybės savarankiškumą ir nepriklausomybę [...].
IX straipsnis Rusijos vyriausybė savo lėšomis sugrąžina Lietuvon ir perduoda Lietuvos vyriausybei bibliotekas, archyvus, muziejus, dailės kūrinius, mokslo vadovėlius bei įnagius, dokumentus ir kitokį mokyklų, mokslo, valdžios, tikybos, visuomenės ir luomo įstaigų turtą, jei pažymėti daiktai buvo išvežti iš Lietuvos pasaulinio 1914–1917 metų karo laiku [...].
XII straipsnis 1. Rusijos vyriausybė, turėdama omenyje, kad Lietuva pasaulinio karo metu buvo beveik visa nuniokota ir kad Lietuvos piliečiai net negali atsistatyti savo ūkio, [...] pareiškia sutinkanti:
Nukelti nuo Lietuvos atsakomybę už Rusijos skolas [...]. 2. Artimiausiose prie Lietuvos sienų vietose ir kiek galima arčiau prie plukdomųjų upių ir geležinkelių duoti Lietuvos vyriausybei teisę kirsti miško iš šimto tūkstančių dešimtinių ploto [...].
3. Išduoti Lietuvos vyriausybei tris milijonus rublių aukso per pusantro mėnesio nuo šios sutarties ratifikavimo dienos.