A šaltinis (Ištrauka iš LKP ideologinio sekretoriaus Antano Barkausko kalbos LKP CK plenume apie pavojingus reiškinius kultūros gyvenime, 1972 m.)
Mūsų šalyje, taip pat ir Lietuvoje, įsitvirtino gera politinė ir moralinė pagarbos žmogui, deramo jo darbo vertinimo, visapusiško pasitikėjimo ir rūpinimosi juo atmosfera. Tačiau kai kas pamiršta, kad tai įpareigoja būti ypač reikliu sau ir kitiems bendradarbiams, būti griežtai principingu, nenuolaidžiauti, visiškai atsakyti už tai, ką tu darai ir ką daro tavo draugai. Tokio atsakingumo kol kas trūksta.
Tai liudija ir antivisuomeninio pobūdžio įvykiai Kaune, kurie, kaip žinoma, yra tinkamai įvertinti. Šie įvykiai dar kartą parodė, kad tarp kriminalinio ir politinio nusikaltėlio – nedidelis skirtumas, o kartais jis ir visai gali pranykti. Mes matome, kaip priešiški, nacionalistiniai elementai mėgino savo antitarybiniams tikslams panaudoti anarchistinius, nedisciplinuotus, politiškai nesubrendusius elementus. Tai skatina mus dar labiau sustiprinti kovą su bet kokiais mūsų moralės principų pažeidimais, su bet kokia buržuazinės ideologijos ir buržuazinio gyvenimo būdo įtaka. Čia negali būti jokių kompromisų.
B šaltinis (Ištrauka iš knygos „Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940–1998)“)
Mindaugas Tomonis raštu atsisakė restauruoti Kryžkalnyje kolaborantų pastatytą paminklą „Tarybinei armijai išvaduotojai“. Atsisakydamas paaiškino, kad šis darbas jam nepriimtinas, nes yra nesuderinamas su lietuvių kataliko pažiūromis. Instituto kadrų skyriaus viršininkė, kuri ir pagal savo pareigybę buvo čekistų informatorė, M. Tomonio raštą perdavė KGB. Po kelių dienų nuvežė žmogų į Vilniaus psichiatrijos ligoninę, esančią Vasaros gatvėje. Be jokių tyrimų iškart nustatyta „diagnozė“ – lėtinė šizofrenija. „Gydė“ insulinu. Po kiekvienos injekcijos gydytoja klausdavusi, ar Tomonis tebemanąs, kad Lietuva 1940 m. buvo okupuota.
C šaltinis (Religinių apeigų kitimas (proc.) 1957–1985 m.)
| Metai | Krikštas | Santuoka | Laidotuvės |
|---|
| 1957 | 81,9 | 60,7 | 78 |
| 1961 | 68,5 | 50 | 69 |
| 1965 | 59,2 | 35,6 | 59,4 |
| 1970 | 44,6 | 29,9 | 51,3 |
| 1975 | 46,9 | 26,9 | 45,5 |
| 1980 | 42,5 | 23,7 | 36,7 |
| 1985 | 34 | 20 | 33 |
D šaltinis (Domo Cesevičiaus, paskutiniojo Lietuvos tautininkų sąjungos pirmininko, atsakymai į LTSR Valstybės saugumo komiteto darbuotojų iškeltus klausimus, 1972 m.)
Socializmas pagal savo esmę yra: daugiau laisvės žmonėms, daugiau lygybės žmonėms, mažiau prerogatyvų valdantiesiems, o daugiau teisių valdomiesiems, mažiau valdžios valstybei, o daugiau valdžios visuomenei, kad mažiau būtų spaudimo ir prievartos žmonėms.
Tarybų Sąjungoje gyvenu jau daugiau kaip 30 metų. Mano tarybinės santvarkos stebėjimai, tarybinės tikrovės reiškinių bei faktų analizė, deja, manęs neįtikino, kad tarybinė santvarka bent politine-teisinemoraline puse būtų konkrečiau priartėjusi prie paminėtų socializmo principų įgyvendinimo. Monopolinė valdžios kontrolė, taikoma politinei minčiai, spaudai, informacijai, kultūros veiklai, mokslui, o ypač visuomeniniams mokslams, labai suvaržo laisvą diskusiją – tą pagrindinę sąlygą ir galimybę ieškoti tiesos, komplikuoto gyvenimo klausimams iškelti, geresniems sprendimams surasti.
A šaltinis (Iš Adamo Smito veikalo „Tautų turtas“, 1776 m.)
Visų tautų ir amžių patirtis rodo, kad vergų darbas, nors ir atrodo tekainuojantis vien jų išlaikymą, galiausiai yra visų brangiausias. Žmogus, negalintis įsigyti jokios nuosavybės, negali turėti jokio kito intereso, kaip tik valgyti kuo daugiau ir dirbti kuo mažiau. [...] Tuo metu, kai bet kokia ideologinė sistema yra visiškai arba su išlygomis atmetama, įsitvirtina aiški ir paprasta prigimtinės laisvės sistema. Kiekvienam žmogui, tol, kol jis nepažeidžia teisingumo įstatymų, paliekama visiška laisvė savaip siekti užsibrėžto tikslo ir savo veikla bei kapitalu konkuruoti su bet kurio kito žmogaus ar grupės žmonių veikla ar kapitalu. Valdovui telieka trys pareigos: 1-oji – ginti visuomenę nuo prievartos ir priešų užpuolimo; 2-oji – apsaugoti kiekvieną visuomenės narį nuo neteisybės bei priespaudos; 3-ioji – rūpintis kai kuriais viešaisiais darbais, kuriais niekada nesidomėtų atskiras žmogus ar nedidelė žmonių grupė. [...] Kiekvienai tautai, prekiaujančiai su kitomis tautomis, yra svarbu kuo pigiau nupirkti ir kuo brangiau parduoti. [...] Žmogus, kuris skolinasi išlaidoms, labai greitai žlugs, o tas, kas jam paskolino, paprastai turės progą apgailėti savo kvailumą.
B šaltinis (Iš Edmundo Berko kalbos Didžiosios Britanijos parlamente 1790 m.)
Prancūzai pasirodė kaip gabiausi pasaulyje griovimo architektai. Per tą itin trumpą laiką jie parvertė ant žemės savo monarchiją, Bažnyčią, kilminguosius, įstatymus, gėrybes, armiją, karinį laivyną, prekybą, menus ir gamintojus. Buvo pavojus neracionalios, [...] kruvinos ir tironiškos demokratijos ekscesų imitacijos. Religijoje jų pavyzdžio pavojus kyla ne iš netolerancijos, bet iš ateizmo; kvailo, nenatūraliai amoralaus, priešiško visam žmonijos orumui ir paguodai; o tai, atrodo, Prancūzijoje ilgą laiką buvo įkūnyta, [...] ir beveik pripažinta.
C šaltinis (Iš komunistų partijos manifesto, 1848 m.)
D šaltinis (1991 m. karikatūra)
Šmėkla klaidžioja po Europą – komunizmo šmėkla. [...] Visa ligšiolinių visuomenių istorija buvo klasių kovos istorija. Laisvasis ir vergas, patricijus ir plebėjas, dvarininkas ir baudžiauninkas, cecho meistras ir pameistrys buvo amžiname antagonizme vienas antram [...]. Iš žlugusios feodalinės visuomenės gelmių iškilusi šiuolaikinė buržuazinė visuomenė nepanaikino klasių priešingumo. [...] Visuomenė skyla į dideles priešiškas stovyklas, į dvi dideles, viena prieš antrą stovinčias klases – buržuaziją ir proletariatą. [...] Šiuolaikinė valstybės valdžia tėra komitetas, tvarkąs bendriausius visos buržuazijos klasės reikalus. [...] Komunistai savo teoriją gali išreikšti vienu teiginiu: privatinės nuosavybės panaikinimas. Sąžinės ir religijos laisvės idėjos reiškė tik laisvosios konkurencijos viešpatavimą [...]. Darbininkai neturi tėvynės. Tegul viešpataujančios klasės dreba prieš komunistinę revoliuciją. Proletarai neturi ko joje prarasti, išskyrus savo grandines. O laimės jie visą pasaulį.
Užrašas ant debesies: „Komunistų rojus“. Užrašas ant nešamo karsto: „Komunizmas“. Užrašas po karikatūra: „Negaliu patikėti savo akimis!“
1 ekscesas – nustatytų elgesio ribų peržengimas, išsišokimas
A šaltinis (Iš JAV bankų viceprezidento kalbos)
Kai Ruzveltas prisiekė, bankai buvo bankroto išvakarėse. [...] Jie buvo uždaryti. Pinigai išnyko iš apyvartos. JAV finansiniai centrai Niujorke ir Čikagoje – paralyžiuoti. Birža uždaryta. Iš vakarinių valstijų ateina fermerių streikų banga. Bedarbių skaičius siekia 13,5 mln. Karo veteranai nenori laukti daugiau nė minutės: jie reikalauja pinigų arba kraujo. Tai buvo momentas, kai nacija [...] stovėjo prie bedugnės. Reikėjo ką nors daryti! [...] Ruzvelto asmenybės patrauklumas, jo ramybė ir linksmumas padarė tai, ko nebūtų padarę jokie dekretai. Bankus pavyko išgelbėti, biržą atidaryti. Pinigai iš lėto sugrįžo į apyvartą. Veteranai sutiko truputį luktelėti po to, kai Ruzveltas ir jo vyriausybės nariai atsisakė nuo 25 proc. algos. [...] Prezidentas pareikalavo diktatoriškų įgaliojimų, ir kongresas, vienas labiausiai užsispyrusių parlamentų pasaulyje, suteikė juos be debatų. Pirmas uždavinys – duoti bedarbiams darbo. Vien entuziazmo banga nuo kovo iki liepos davė darbo 2 mln. žmonių. [...] Dabar fabrikantai verčiami priimti naujus darbininkus. Mus, bankininkus, verčia teikti naujus kreditus. Labai daug kas nenorėjo, kaip, pavyzdžiui, Fordas, tiems įstatymams paklusti, bet teko – viešosios nuomonės jėga, kuri yra Ruzvelto pusėje, per daug stipri. [...] Nacija neturi skursti. Turi grįžti ankstesnis kainų ir uždarbio santykis. Ar pavyks įveikti kapitalą? Turbūt taip, nes už Ruzvelto stovi amerikiečių nacija. Tai kultas, kurį galima lyginti su Musolinio Italijoje ar Hitlerio Vokietijoje. Bet jų tikslai skirtingi.
B šaltinis (Iš vadovėlio „Naujausiųjų laikų istorija“)
1929 m. spalio mėn. JAV prasidėjo ekonominė krizė, išplitusi beveik visame pasaulyje. F. Ruzveltas paskelbė „naująjį kursą“ [...]. Jo esmė – didelė programa priemonių, įtvirtinančių valstybės vaidmenį ekonomikoje. Ruzvelto vyriausybė įvedė griežtą valstybės kontrolę bankams. Tai turėjo užkirsti kelią piktnaudžiavimams
ir apsaugoti nuo bankrotų, kurie prarydavo indėlininkų santaupas [...]. Taip pat nustatė sąžiningos konkurencijos taisykles pramonėje bei prekyboje ir laikiną kainų kontrolę. [...] Krizė ypač aštriai užgriuvo Vokietiją. Pramonės gamyba krizės metu sumažėjo beveik perpus. Bedarbių skaičius siekė 5–7 mln. [...] Vokietijoje atsirado naujos jėgos, [...] galinčios nugalėti sunkumus, [...] poreikis. Šiam vaidmeniui, daugelio manymu, tiko Hitleris, žadantis išspręsti visas problemas: duoti darbo, duonos, net alaus ir dešrelių, sustiprinti ir išaukštinti Vokietiją. [...] 1933 m. sausio 30 d., po eilinės vyriausybės krizės, prezidentas P. Hindeburgas pavedė A. Hitleriui suformuoti vyriausybę. [...] Prie vokiečių nedarbo likvidavimo prisidėjo spartus ginklavimasis. Tūkstančiai žmonių įsidarbino karinėse lėktuvų, tankų, patrankų, laivų gamyklose.
C šaltinis (Bedarbių skaičius Vokietijoje ir JAV (tūkst. žmonių)
A šaltinis (Iš 1979 m. 1310 asmenų pareiškimo TSKP CK, Lietuvos TSR švietimo ministerijai)
Iki šiol LTSR bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose vaikai rusų kalbos buvo mokomi nuo 2 klasės II pusmečio ir aukštosiose mokyklose lietuviams buvo dėstoma daugiausia gimtąja kalba. Visasąjunginės mokslinės partinės konferencijos „Rusų kalba – TSRS tautų draugystės ir bendradarbiavimo kalba“ rekomendacijose siūloma pradėti mokyti rusų kalbos ikimokyklinėse įstaigose nuo 5 m. amžiaus, o bendrojo lavinimo mokyklų vyresnėse klasėse, visose profesinėse, specialiųjų vidurinių ir aukštųjų mokyklų 2–3 kursuose pradėti dėstyti tik rusiškai, jeigu mokiniai ir studentai to pageidauja. <....> TSRS ir LTSR konstitucijos garantuoja visiems piliečiams galimybę mokytis gimtąja kalba. Todėl prašome palikti iki šiol buvusią tvarką.
B šaltinis (Iš Lietuvos istorijos chrestomatijos)
Kalbama, kad reichskomisariatas dabar, esą, veda derybas su Rytų ministerija apie galutinį Lietuvos universitetų likimą. Iš esmės reikia pasakyti, kad universitetams uždaryti buvo parinktas tinkamas momentas. Atsižvelgiant į tai, kad lietuvių tauta ateityje turėtų būti suvokietinta, čia susidarė nuomonė, jog nereikia kelti universiteto arba kai kurių fakultetų atidarymo klausimo, nes universitetas visuomet buvo lietuvių tautos nacionalinio šovinizmo ugdymo židinys.
C šaltinis (Iš JAV lietuviškai leisto žurnalo straipsnio (1960 m.)
Lietuvos pradžios ir vidurinė mokykla per 13 metų turėjo 13 736 pamokas berniukams ir 13 804 pamokas mergaitėms. Okupuotos Lietuvos vienuolikametė turėjo 11 118 pamokų. Išmesta 884 tikybos pamokos, 612 lotynų kalbos, 340 tėvynės pažinimo, sumažinta 255 istorijos, 102 geografijos, 68 visuomenės mokslų, 102 filosofijos įvado, 510 piešimo, 510 fizinės kultūros, 476 dainavimo, 272 rankdarbių. Iš viso išmesta 4 131 pamoka. Vietoj jų pridėta lietuvių kalbai 306 pamokos, 493 pamokos pirmai svetimai kalbai (rusų), 85 pamokos antrai svetimai kalbai, 136 pamokos matematikai, 17 pamokų gamtai, 476 pamokos praktikai dirbtuvėse ar žemės ūkio mašinoms ir elektrotechnikai. Viso naujų pridėta 1 513 pamokų.
D šaltinis (Iš atsiminimų apie vienerius mokslo metus)
[Mokslo metų pradžia] Gimnazijoje kapeliono nebebuvo. Ir mokslo metų atidarymo procedūra pasikeitė – nereikėjo eiti į bažnyčią, nebuvo Babėnų miške gegužinės, užteko gimnazijos salės. Salės nebeatpažinome. Scenos viduryje kabėjo Lenino ir Stalino portretai su užrašu: „Ačiū didžiajam tautų vadui ir mokytojui Stalinui už išlaisvinimą“. Virš scenos Lietuvos vytį pakeitė kūjis su pjautuvu. Visos sienos buvo apkabinėtos mums nepažįstamų žmonių portretais, ir nė vieno lietuvio. [Mokslo metų pabaiga] Tą dieną vyko baigiamasis matematikos egzaminas. Po siaubingos nakties susirinkome į klasę lyg zuikiai, vilko išbaidyti. Mūsų klasėje kelių mokinių nebuvo. Apie pietus atėjo žinia, kad išvežti ir du mūsų mokytojai: Sabas ir Švoba.
A šaltinis
Pas mus, [...] proletariato diktatūros šalyje, aukščiausia vadovaujančiojo partijos vaidmens išraiška reikia pripažinti tą faktą, kad pas mus nė vieno svarbaus politinio ar organizacinio klausimo [...] masinės organizacijos nesprendžia be vadovaujančiųjų partijos nurodymų.
B šaltinis
Laisvė, [...] tai apsisprendimas politiškai lygių piliečių, įgaliotų dalyvauti priimant įstatymus ir taisykles, kurių jie laikosi gyvendami kartu kaip piliečiai. [...] visų pirma yra pirminė pasirinkimo laisvė rinkoje: tai vartotojų laisvė pasirinkti gėrybes ir paslaugas, verslininko laisvė varžytis su kitais siūlant prekes bei paslaugas [...]. Visi ekonomikos veikėjai, vartotojai ar gamintojai [...] yra lygiai laisvi priimti ar atmesti jiems prieinamus pasiūlymus ir kontraktus.
C šaltinis (Ištrauka iš Manifesto)
Tačiau šių laikų buržuazinė [privatinė] nuosavybė galų gale geriausiai išreiškia tokį produktų gaminimą ir pasisavinimą, kuris remiasi klasiniais antagonizmais [...]. Proletariatas panaudos savo politinį viešpatavimą visam kapitalui iš buržuazijos palaipsniui išplėšti, visiems gamybos įrankiams centralizuoti valstybės, t. y. suorganizuoto [...] proletariato, rankose.
E šaltinis
D šaltinis
Todėl mes, kaip arijai, galime įsivaizduoti valstybę tik kaip gyvą tautos organizmą... Pasaulėžiūra, [...] atmesdama demokratinę masių idėją, stengiasi suteikti šį pasaulį geriausiems žmonėms... Mes privalome matyti, kad [...] bolševizmas – tai dvidešimtojo amžiaus žydų mėginimas pasiekti pasaulinį viešpatavimą...