Antrojo pasaulinio karo konspektas

Antrasis pasaulinis karas – didžiausias karinis konfliktas žmonijos istorijoje, trukęs 1939-1945, kuriame dalyvavo dauguma pasaulio valstybių, iš jų – visos didžiosios valstybės, susiskirsčiusios į du karinius blokus: Sąjungininkus ir Ašį.
Tiksli karo trukmė: 1939 09 01 – 1945 09 02.

Konspekto pakeitimai:

2019 01 29 – vizualiai pataisytas konspekto lentelių išsidėstymas, iš sąrašo išimtas (iš Youtube ištrintas) vaizdo klipas, gramatinių klaidų taisymas

Tarpukario konspektai

1. Susipažinkite su esminiais Antrojo pasaulinio karo faktais.

Antrojo pasaulinio karo asmenybės, datos bei sąvokos

AsmenybėsChronologijaSąvokos
Filipas PetenasFilipas Petenas (1856-1951) – prancūzų karinis ir politinis veikėjas, generolas, dalyvavęs Pirmajame pasauliniame kare, Prancūzijos Maršalas. 1940-1944 m. vadovavo nacistinei Vokietijai pavaldžiam Viši rėžimui, po karo prancūzų nuteistas už išdavystę.
Karlas Gustavas Emilis ManerheimasKarlas Gustavas Emilis Manerheimas (1867-1951) – Suomijos kariuomenės vadas, šeštasis Suomijos prezidentas (1944–1946). Suomijos pilietinio karo dalyvis (1918), vadovavo Suomijos karinėms pajėgoms Žiemos karo metu, jo vardu buvo pavadinta Manerheimo gynybinė linija.
Miklošas HortisMiklošas Hortis (1868-1957) – Vengrijos admirolas, politikas, regentas ir faktinis diktatorius 1920-1944. Antrojo pasaulinio karo metu jo valdoma Vengrija kovojo Ašies pusėje.
Artūras Nevilis ČemberlenasArtūras Nevilis Čemberlenas (1869-1940) – D. Britanijos valstybės veikėjas, ministras pirmininkas, pasirašęs Miuncheno susitarimą. Nacistinei Vokietijai užgrobus visą Čekoslovakiją, pradėjo derybas dėl savitarpio pagalbos sutarties su SSRS, o 1939 m. rugsėjo 3 d. paskelbė Vokietijai karą.
Leonas BliumasLeonas Bliumas (1872-1950) – teisininkas, Prancūzijos politinis veikėjas, laikomas nuosaikiu kairiuoju, 1936-1937, 1938 ir 1947-1948 m. Prancūzijos ministras pirmininkas. Per nacių okupacija nesitraukę, nors buvo iš dalies žydas, kalėjo Dachau ir Buchenvalde 1943–1945 m., vėliau buvo Prancūzijos ambasadorius JAV ir JT.
Vinstonas ČerčilisVinstonas Čerčilis (1874-1965) – britų politikas, labiausiai išgarsėjęs būdamas Didžiosios Britanijos premjeru Antrojo pasaulinio karo metais (dalyvavo Vašingtono, Teherano, Jaltos konferencijose). 1953 metais gavo sero titulą ir tais pačiais metais apdovanotas Nobelio literatūros premija. V. Čerčilis 1946 m. kovą Fultone pasakė savo garsiąją kalbą, kurią daugelis laiko Šaltojo karo paskelbimu, joje paminėjo “geležinės uždangos” sąvoką.
Josifas StalinasJosifas Stalinas (1878-1953) – SSRS diktatorius, Sovietų Sąjungos komunistų partijos generalinis sekretorius 1924-1953, GULAG‘o sistemos, kolektyvizacijos, penkmečių bei industrializacijos autorius SSRS. Lietuvos sovietinės okupacijos iniciatorius, įtraukęs SSRS į Šaltąjį karą.
Džordžas MaršalasDžordžas Maršalas (1880-1959) – kariuomenės generolas, Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės lyderis, Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų štabo vadas. Dirbdamas JAV valstybės sekretoriumi Dž. Maršalas įgyvendino jo vardu pavadintą Maršalo planą, už kurį 1953 m. jis gavo Nobelio taikos premiją.
Daglasas MacArthurDaglasas MacArthur (1880-1964) – JAV armijos generolas, Antrojo pasaulinio karo dalyvis, 1945 m. JAV pajėgų Ramiajame vandenyne vadas, priėmė visišką Japonijos kapituliaciją, parengė jos konstituciją. Vadovavo JTO pajėgoms Korėjos kare.
Franklinas RuzveltasFranklinas Ruzveltas (1882-1945) – 32-asis JAV prezidentas 1933-1945, “Naujojo kurso“ autorius; kartu su V. Čerčiliu pasirašė Atlanto chartija; paskelbęs lendlizo įstatymą (JAV karinių tiekimų programa Antrojo pasaulinio karo metu).
Vilhelmas KeitelisVilhelmas Keitelis (1882-1946) – vokiečių karinis veikėjas, vermachto vyriausiosios karinės vadovybės štabo vadas (1938–1945 m.), feldmaršalas (1940 m.). Pasirašė Vokietijos kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare aktą. Niurnbergo tribunole nuteistas mirties bausme.
Benitas MusolinisBenitas Musolini (1883–1945) – Italijos fašistų partijos lyderis, paėmęs valdžią po 1922 m. vadinamojo „žygio į Romą“, fašistinės Italijos vadovas (1922–1943), totalitarinės diktatūros kūrėjas. 1943 m. fašistinė diktatūra buvo nuversta, o B. Musolinis 1945 m. balandį italų partizanų suimtas ir nužudytas.
Klementas Ričardas EtlisKlementas Ričardas Etlis (1883-1967) – Didžiosios Britanijos politinis veikėjas, 1945-1951 m. ministras pirmininkas, dalyvavęs Potsdamo konferencijoje.
Hideki TojoHideki Tojo (1884-1948) – Japonijos imperatoriškosios armijos generolas, didžiąją Antrojo pasaulinio karo dalį ėjęs Japonijos ministro pirmininko pareigas. Pasibaigus karui, Tarptautinio karinio Tolimųjų Rytų tribunolo buvo nuteistas mirties bausme už karinius nusikaltimus.
Edvardas BenešasEdvardas Benešas (1884-1948) – Čekoslovakijos politikas, aktyviai kovojęs dėl Čekoslovakijos nepriklausomos valstybės sukūrimo, užsienio reikalų ministras (1918-1935), prezidentas (1935-1938). Jam vadovaujant, Čekoslovakija buvo priversta priimti Miuncheno konferencijos reikalavimus. 1938 m., Vokietijai okupavus visą Čekoslovakiją, emigravo. Nuo 1940 m. vadovavo emigracinei Čekoslovakijos vyriausybei Londone. Po karo grįžo į tėvynę ir toliau buvo prezidentu. Nesutikdamas su prievartiniais sovietizacijos metodais, 1948 m. atsistatydino.
Eduardas DaladjėEduardas Daladjė (1884-1970) – Prancūzijos Radikalų partijos vadovas, 1938 m. būdamas ministru pirmininku pasirašė Miuncheno susitarimą. Po karo vadovavo kairiųjų respublikonų susivienijimui. Nuo 1958 m. politinėje veikloje nedalyvavo.
Haris TrumenasHaris Trumenas (1884-1972) – trisdešimt trečiasis JAV prezidentas 1945–1953 m, įsakęs numesti atomines bombas Japonijoje, Trumeno doktrinos autorius, vienas iš NATO kūrėjų, jo valdymu pasirašytas ir Maršalo planas.
Džordžas PatonasDžordžas Patonas (1885-1945) – amerikiečių karininkas, generolas Antrajame pasauliniame kare, vadovavęs JAV Trečiajai armijai per išsilaipinimą Normandijoje.
Vidkunas KvislingasVidkunas Kvislingas (1887-1945) – norvegų karinis bei politinis veikėjas, kolaboravęs su nacistine Vokietija Antrojo pasaulinio karo metu, 1942-1945 Norvegijos ministras pirmininkas. Žodis kvislingas tapo bendriniu, reiškiančiu išdaviką ar kolaborantą.
Adolfas HitlerisAdolfas Hitleris (1889-1945) – Vokietijos diktatorius 1933-1945 m., nacionalsocializmo ideologas ir Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos vadovas, sukėlęs Antrąjį pasaulinį karą, įsakęs vykdyti Holokaustą.
Dvaitas EizenhuaerisDvaitas Eizenhaueris (1890-1969) – JAV kariškis, politikas, prezidentas (1953-1961). Antrojo pasaulinio karo metu vadovavo Šiaurės Afrikos, Sicilijos ir Italijos mūšiuose, 1943 m. gruodžio mėnesį prezidentas Ruzveltas paskyrė jį vyriausiuoju sąjungininkų vadu. Suplanavo sąjungininkų išsilaipinimą Normandijoje, 1949 m. tapo pirmuoju NATO Vyriausiuoju kariuomenės vadu.
Šarlis de GolisŠarlis de Golis (1890-1970) – prancūzų generolas ir politikas. Antrojo pasaulinio karo metu nepakluso F. Peteno įsakymui nutraukti karo veiksmus, išvykęs į D. Britaniją tapo Prancūzijos pasipriešinimo vyriausiuoju vadu ir nacionaliniu lyderiu. 1944 m. Prancūzijos laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas. Pirmasis Penktosios Respublikos prezidentas, valdęs nuo 1959-1969.
Viačeslavas Molotovas (Skriabinas)Viačeslavas Molotovas (1890-1986) – SSRS valstybės ir Komunistų partijos veikėjas, diplomatas, vienas įtakingiausių J. Stalino patikėtinių. 1939-1949 ir 1953-1957 SSRS užsienio reikalų ministras. 1939 pasirašė sutartį su Vokietija, kurioje slapta susitarė dėl įtakos sferų pasidalijimo Vidurio Europoje (1939 m. rugpjūčio 23 Molotovo-Ribentropo paktas). Dalyvavo Teherano, Jaltos, Potsdamo konferencijose.
Fransiskas FrankasFransiskas Frankas (1892-1975) – Ispanijos valstybinis ir karinis veikėjas, 1939-1975 m. Ispanijos diktatorius, atėjęs į valdžią po Ispanijos pilietinio karo. Antrajame pasauliniame kare jo vadovaujama Ispanija nedalyvavo.
Hermanas Vilhelmas GeringasHermanas Vilhelmas Geringas (1893-1946) – NSDAP veteranas, Nacistinės Vokietijos reichsmaršalas (aukščiausias nacistinės Vokietijos karinis laipsnis), antrasis asmuo po Adolfo Hitlerio ir jo įpėdinis.
Alfredas RozenbergasAlfredas Rosenbergas (1893–1946) – Vokietijos politinis ir valstybės veikėjas, vienas nacizmo ir VNSDP ideologų. Reichsleiteris, SA obergrupenfiureris. A. Rozenbergas laikomas tokių kertinių nacizmo postulatų, kaip „rasių teorija“, „žydų klausimas“, atsisakymas nuo Versalio sutarties, „degeneracinis menas“, autoriumi.
Georgijus ŽukovasGeorgijus Žukovas (1896-1974) – SSRS maršalas, kuris buvo tapęs Generalinio štabo viršnininku, gynybos ministru, politbiuro nariu. Per Antrąjį pasaulinį karą jis dalyvavo daugelyje mūšių, vadovavo 1-ajam Baltarusijos frontui mūšyje dėl Berlyno.
Paulas Jozefas GebelsasPaulas Jozefas Gebelsas (1897-1945) – VNSPD veteranas, Vokietijos liaudies švietimo ir propagandos ministras (1933–1945 m.), NSDAP Reicho propagandos skyriaus vadovas (1930–1945 m.).
Henrichas HimlerisHenrichas Himleris (1900-1945) – SS reichsfiureris, nacistinės Vokietijos vidaus reikalų ministras, slaptosios policijos (Gestapo 1934–1936 m.), vėliau RSHA (Saugumo valdybos) viršininkas, vyriausias III Reicho „juodasis magas“ ir naujos nacių religijos kūrėjas. Svarbiausias Holokausto organizatorius, kuriam buvo pavaldžios visos koncentracijos ir mirties stovyklos
Reinhardas HeidrichasReinhardas Heidrichas (1904-1942) – aukštas Nacistinės Vokietijos pareigūnas ir vienas iš pagrindinių Holokausto sumanytojų ir kaltininkų. Antrojo pasaulinio karo metu Reinhardas Heydrichas turėjo SS obergrupenfiurerio ir policijos generolo laipsnį, buvo Vyriausiosios Reicho saugumo valdybos (Reichssicherheitshauptamt, RSHA), kuriai priklausė gestapas, vadas.
Adolfas EichmanasAdolfas Eichmanas (1906-1962) – SS pulkininkas leitenantas (oberšturmbanfiureris), vienas pagrindinių Holokausto organizatorių, kuriam buvo patikėtas žydų deportacijos klausimas.
Klausas fon ŠtaufenbergasKlausas fon Štaufenbergas (1907-1944) – vokiečių karininkas (pulkininkas), kilmingas bajorų giminės atstovas, vienas pagrindinių 1944 m. liepos 20 dienos pasikėsinimo į Hitlerį organizatorių.
Joachimas fon RibentropasJoachimas fon Ribentropas (1893–1946) – Vokietijos užsienio reikalų ministras nuo 1938-1945. 1939 rugpjūčio 23 d. pasirašė Molotovo – Ribentropo paktą, kuris tapo pretekstu SSRS ir Vokietijai pradėti Antrąjį pasaulinį karą. Pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų Niurnbergo karo tribunolo ir 1946 m. pakartas.
Galeacas ČianasGaleacas Čianas (1903-1944) – Fašistinės Italijos užsienio reikalų ministras 1936-1943, Benito Musolini žentas (ital. – Galeazzo Ciano).
1922 04 03 – Josifas Stalinas tampa komunistų partijos generaliniu sekretoriumi
1922 10 22-29 – Fašistų „Žygis į Romą“ po kurio Italijos karalius Viktoras Emanuelis III pavedė Musoliniui sudaryti vyriausybę.
1922 12 31 – SSRS įkūrimas
1929-1933 – Didžioji (pasaulinė) ekonominė krizė (nepalietusi SSRS)
1931 – Japonija užima Kinijos dalį Mandžūriją (sukuriama nuo Japonijos priklausanti Mandžiuko valstybė)
1933-1938 – teisių atėmimas iš žydų (pirmasis Holokausto etapas).
1933 01 30 – A. Hitleris tapo Vokietijos valstybės kancleriu, prezidentas paveda A. Hitleriui suformuoti vyriausybę, įtvirtinta vienpartinė sistema.
1933 10 19 – Vokietija išstoja iš Tautų Sąjungos, pradeda militaristinę politiką.
1934 06 30-07 01 – Hitleris susidoroja su bendražygiais, SA vadais („Ilgųjų peilių naktis“).
1935 10 03 – 1936 05 – Italija užpuolą paskutinę laisvą likusią Afrikos valstybę – Etiopiją.
1936 03 07 – Hitleris įveda kariuomenę į demilitarizuotą Reino zoną.
1936 10 25 – neformaliai sudaroma Berlyno-Romos ašis.
1937 12 11 – Italija išstoja iš Tautų Sąjungos
1937 12 01-12 – Japonija užima Kinijos dalį su Nankinu (sostine)
1938 07 29 – 08 11 – Japonijos ir SSRS konfliktas prie Chasano ežero
1938-1941 – getų kūrimas (antrasis Holokausto etapas).
1938 03 12 – Austrijos anšliusas (Vakarų valstybės, bijodamos karo nesiėmė jokių veiksmų. Austrijoje gyveno vokiečių, nacionalsocializmo šalininkų, bijant karo, Hitlerio reikalavimu buvo paleisti nacistų aktyvistai, legalizuota nacistų partija. Užsitikrinęs nacionalsocialistų paramą Austrijoje, Hitleris ją užėmė)
1938 09 29 – Miuncheno susitarimas. Vokietijos (A. Hitleris), Didžiosios Britanijos (N. Čemberleinas), Prancūzijos (E. Deladjė) ir Italijos (B. Musolinis) pasirašo Miuncheno susitarimą, kuriuo Vokietijai leidžiama prisijungti dalį Čekoslovakijos – Sudetų sritį (nuo 1918 m. Sudetų kraštas priklausė Čekoslovakija. Jis buvo Vokietijos pasienyje ir ten daugiausia gyveno vokiečiai. Susitarimas garantavo, kad likusi dalis nebus okupuota, tačiau Hitleris to nepaisė).
1939 03 15 – Čekoslovakija kapituliuoja: Čekija prijungiama prie Vokietijos. Slovakija atsiskiria.
1939 03 22 – Vokietija atima iš Lietuvos Klaipėdos kraštą. (Pareikalauta panaikinti karo padėtį, riboti Lietuvių valdininkų darbą. Neribojamos veikė nacistinės savivaldos. Į Klaipėdos seimelį išrinkta vokiečių dauguma – Vokietijai buvo palanki situacija atgauti Klaipėdą. Tautų sąjunga veiksmų nesiėmė. Klaipėda buvo atiduota, nes priešintis vokiečiams būtų buvę beprasmiška.
1939 04 07–12 – Italija užgrobė Albaniją.
1939 04 06 – sudaryta formali karinė sąjunga tarp D. Britanijos, Prancūzijos ir Lenkijos.
1939 05 11 – 1939 10 15 – Mūšis prie Chalchin-Golo, kuriame Japonija užpuolė Mongoliją. SSRS pergalė.
1939 05 22 – „Plieno paktas“, karinė ir ekonominė savitarpio pagalbos sutartis tarp nacistinės Vokietijos ir fašistinės Italijos. Formaliai įtvirtinama Berlyno-Romos ašis (1936 10 25).
1939 08 23 – pasirašomas Molotovo – Ribentropo paktas, nepuolimo sutartis, ir slaptaisiais protokolais pasidalija įtakos sferas. SSRS gauna Suomiją, Estiją, Latviją, Besarabiją, Vokietija-Lietuvą. Vėliau Lietuva atitenka Rusijai.
1939 09 01 – prasideda Antrasis pasaulinis karas, Vokietija paskelbia karą Lenkijai.
1939 09 03 – D. Britanija ir Prancūzija paskelbia karą Vokietijai.
1939 09 03 – 1940 04 09 – vyksta „keistasis karas“ – nepradėdami jokie sąjungininkų kariniai veiksmai
1939 09 17 – SSRS užpuola Lenkiją
1939 09 28 – SSRS-Vokietijos sienų ir draugystės sutartis, kuria slapta pakeičiamas Molotovo-Ribentropo pakto susitarimas, Lietuvą, išskyrus pietinę Suvalkiją, pervedant į SSRS interesų sferą mainais už dalį Lenkijos teritorijos
1939 10 10 – pasirašyta Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartis.
1939 11 30 – 1940 03 13 – „Žiemos karas“ tarp SSRS ir Suomijos
1940 04 09 – Vokietija okupuoja Daniją.
1940 04 09 – 06 10 – Vokietija okupuoja Norvegiją.
1940 05 10 – 1940 06 25 – Mūšis dėl Prancūzijos
1940 05 10 – Vokiečiai okupuoja Liuksemburgą
1940 05 10-15 – Vokiečiai okupuoja Olandiją
1940 05 10-28 – Vokiečiai okupuoja Belgiją
1940 05 10 – 1945 07 26 – Vinstonas Čerčilis D. Britanijos ministras pirmininkas
1940 05 26 – 06 04 – Diunkerko mūšis, kurio metu britai ir prancūzai Vokietijai pralaimi ir vos spėja persikelti į D. Britaniją
1940 06 14 – nacistinė Vokietija užima Paryžių, Prancūzija pasiduoda, sudaroma F. Peteno vadovaujama Viši vyriausybė.
1940 06 15 – SSRS okupuoja Lietuvą
1940 06 16 – SSRS okupuoja Latviją, Estiją.
1940 06 28 – 07 03 – SSRS okupuoja Besarabiją
1940 07 10 – 1940 10 31 – “mūšis dėl Britanijos”
1940 09 27 – Trišalis paktas, sudaręs karinį aljansą (Vokietija ir Italija jau buvo sąjungininkės, prie jų prisijungė Japonija) ir lėmęs Ašies valstybių sąvokos atsiradimą. Vėliau prie šios sutarties prisijungė Vengrija, Rumunija, Slovakija, Bulgarija, Kroatija.
1940 10 28 – 1941 04 30 – Italijos ir Graikijos karas (1941 04 06 įsijungia Vokietija).
1940 11 20 – Vengrija pasirašo Trišalį paktą
1940 11 23 – Rumunija pasirašo Trišalį paktą
1940 11 24 – Slovakija pasirašo Trišalį paktą
1941-1945 – žydų naikinimas (trečiasis Holokausto etapas)
1941 03 01 – Bulgarija pasirašo Trišalį paktą
1941 03 11 – 1945 09 – JAV veikė lendlizo įstatymas, kuriuo remiantis teikė pagalbą SSRS, D. Britanijai ir kitoms šalims.
1941 04 06 1941 04 30 – Į Graikijos-Italijos karą įsijungia Vokietija.
1941 04 06-18 – Vokietija ir jos sąjungininkės okupuoja Jugoslaviją
1941 04 13 – pasirašyta SSRS-Japonijos neutralumo sutartis (5 metams)
1941 06 15 – Kroatija pasirašo Trišalį paktą
1941 06 22 – prasideda Vokietijos puolimas prieš SSRS (SSRS tampa D. Britanijos sąjungininke)
1941 07 12 – SSRS ir D. Britanija pasirašė susitarimą dėl bendrų veiksmų prieš Vokietiją
1941 08 14 – pasirašyta Atlanto chartija
1941 09 08 – 1944 01 27 – Leningrado blokada, kurios metu iš bado ar nuo išsekimo mirė nuo 0.7 iki 1,5 mln. žmonių.
1941 10 02-1942 01 07 – Mūšis dėl Maskvos, SSRS apsigina, “žaibo karas” vokiečiams nepavyksta.
1941 12 07 – Perl Harboras, JAV įsitraukia į Antrąjį pasaulinį karą.
1941 12 11 – Vokietija ir Italija paskelbia karą JAV.
1941 12 22 – 1942 01 14 – Vašingtono konferencija
1942 – Japonija užima Malają, Birmą, Filipinus, Indoneziją
1942 01 01 – pasirašyta Jungtinių Tautų deklaracija, galutinai sukurta antihitlerinė koalicija.
1942 07 21-1943 02 02 – Stalingrado mūšis, kurį laimi SSRS (persilaužimas kare)
1943 07 05 – 08 23 – tankų mūšis prie Kursko, kurį prieš vokiečius laimi SSRS.
1943 07 09 – 08 17 – sąjungininkų invazija į Siciliją.
1943 07 24 – B. Musolinis italų nuverstas nuo valdžios, suimtas.
1943 09 23 – Šiaurinėje Italijoje paskelbiama socialistine respublika, vadovaujama B. Musolinio
1943 11 28 – 1943 12 01 – Teherano konferencija
1944 06 06 – atidarytas Antrasis frontas
1944 07 20 – nesėkmingas sąmokslas prieš Hitlerį.
1944 08 14 – Prancūzijos armija, vadovaujama pasipriešinimo lyderio generolo Šarlio de Golio, išsilaipina Prancūzijos pietuose
1945 02 04-11 – Jaltos konferencija
1945 04 30 – A. Hitleris nusižudo
1945 05 02 – po smarkių mūšių vokiečių kariuomenė kapituliavo.
1945 05 08 – Vokietija pasirašo besąlyginės kapituliacijos aktą su JAV, D. Britanija ir Prancūzija.
1945 05 09 – Vokietija pasirašo besąlyginės kapituliacijos aktą su SSRS
1945 07 17 – 1945 08 02 – Potsdamo konferencija
1945 08 06 – JAV numetė atominę bombą ant Hirošimos.
1945 08 09 – JAV numetė atominę bombą ant Nagasakio
1945 08 09 – SSRS įstojo į karą su Japonija
1945 09 02 – Japonijos kapituliacija, Antrojo pasaulinio karo pabaiga
1945 11 20 – 1946 10 01 – Niurnbergo karinis tribunolas
1947 02 10 – Paryžiuje pasirašyta taika su Italija, Rumunija, Vengrija, Suomija, Bulgarija
1948 12 09 – Jungtinės Tautos priima konvenciją pasmerkti genocidą tarptautiniu mastu.
1951 09 08 – San Franciske pasirašyta su Japonija (Japonija pripažino Korėjos nepriklausomybę, apribotas ginklavimasis)
1954 10 23 – Paryžiuje pasirašyta taika su Vokietija (nutraukta Vokietijos okupacija, numatytas įstojimas į NATO)
1955 05 15 – Paryžiuje pasirašyta taika su Austrija (baigta Austrijos okupacija, ji paskelbta neutralia valstybe)
“Šokinėjimas per salas” – JAV ir Japonijos karo Ramiajame vandenyne apibūdinimas 1943-1944 m. pr, kai buvo užimamos mažos salos ir iš toliau puolamos didesnės.
Abveras – nacistinės Vokietijos armijos žvalgyba ir kontržvalgyba, veikusi nuo 1921 m. iki 1945 m. karo sąlygomis fronto aplinkoje bei priešo užnugaryje
Aneksija – vienašališkas ir neteisėtas svetimos valstybės teritorijos ar jos dalies prijungimas prie savosios
Antihitlerinė koalicija – Antrojo pasaulinio karo metais JAV, Didžiosios Britanijos ir SSRS sudaryta sąjunga kovai su nacistine Vokietija, galutinai suformuota 1942 01 01 .
Antisemitizmas – neapykanta, priešiškumas žydams
Anšliusas (vokiškai ‘prijungimas’) – 1938 m. kovo 12 d. įvykdytas neteisėtas (tai pažeidė Versalio taikos sutartį) Austrijos prijungimas prie nacistinės Vokietijos. Vakarų valstybės, ypač Jungtinė Karalystė ir Prancūzija laikėsi nuolaidžiavimo politikos, o Jungtinės Amerikos Valstijos laikėsi nesikišimo politikos.
Arijai – indoeuropiečių rasė, kurios pranašumą įrodinėjo naciai.
Armija Krajova – Lenkijos emigracinei vyriausybei Londone pavaldi partizaninė kariuomenė, pagrindinė Lenkijos pasipriešinimo Vokietijos okupacijai organizacija Antrojo pasaulinio karo metu, veikusi ir Vilniuje.
Asmenybės kultas – reiškinys valstybėje, (dažniausiai autoritarinėje ar totalitarinėje) kuomet yra ypač garbinamas tos šalies vadas.
Atlanto chartija – 1941 08 14 JAV prezidento F. Ruzvelto ir Didžiosios Britanijos ministro pirmininko V. Čerčilio pasirašytas dokumentas, kuriame buvo pabrėžta tautų apsisprendimo laisvė pasirinkti valdymo formą. Šis dokumentas tapo antihitlerinės koalicijos pagrindu.
Ašis – valstybių grupė, kurią sudarė trys pagrindinės valstybės: nacistinė Vokietija, fašistinė Italija (1936 10 25) ir imperialistinė Japonija (1940 09 27). Ši sąjunga save vadino „Romos-Berlyno-Tokijo Ašimi“, kai 1940 09 27 buvo pasirašytas Trišalis paktas.
Barbarosos planas – Vokietijos kariuomenės planas per keletą mėnesių užimti SSRS europinę teritoriją iki Archangelsko ir Astrachanės linijos. Operacija pradėta vykdyti 1941 m. birželio 22 dieną.
Cenzūra – spaudos ir kitų visuomenės informavimo priemonių leidybos ir jų platinimo kontrolė, įvertinimas, pakeitimas arba atmetimas pagal tam tikras ideologines dogmas ir nuostatas.
Dancigo koridorius – Lenkijai priklausanti buvusi Vokietijos teritorija, atskyrusi nuo pagrindinės Vokietijos jos anklavą – Rytprūsius.
Demilitarizuota zona – zona, kurioje draudžiama laikyti kariuomenę, ginkluotę, vykdyti karines pratybas.
Demokratija – valdymo forma, kai valstybės gyvenimą reguliuoja tauta per savo tiesiogiai, lygiateisiai ir slaptai išrinktus atstovus.
Dezertyras – asmuo vengiantis atlikti pilietines ar visuomenines pareigas.
Didžioji Vokietija – Vokietija, kurios sudėtyje yra visos vokiškai kalbančios žemės, tame tarpe ir Austrija.
Diktatūra – valdymo forma, kai valdžia nėra atsakinga savo piliečiams, naudojasi neribota valdžia bei priklauso vienam žmogui ar vienai partijai, remiasi karine jėga, prievartos aparatu.
Duče – Nacionalinės fašistų partijos vadovo Benito Musolinio titulas
Ekspansija – valstybės viešpatavimo sferų plėtimas.
Embargas – draudimas importuoti arba eksportuoti nustatytas prekes iš nurodytos valstybės.
Fabrikas – mechanizuota pramonės gamykla.
Fašizmasautoritarinis politinis judėjimas, kuris nuo 1922 m. iki 1943 m. valdė Italiją, vadovaujant Benito Musoliniui. Ideologai – Ž.A de Gobinas ir O. Špengleris
Fiureris − vokiškas titulas, reiškiantis vadas, lyderis arba gidas
Genocidas – baudžiamoji veika, padaryta siekiant sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei ar religinei grupei
Gestapas – fašistinės Vokietijos slaptoji valstybės policija
Getas – miesto dalis, kurioje priverstinai apgyvendinama tam tikra tautinė, rasinė, profesinė ar religinė gyventojų grupė, atskiriant ją nuo kitų gyventojų
Holokaustas – sistemingas, masinis žydų genocidas, vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais Adolfo Hitlerio vadovaujamų nacių bei jų kolaborantų.
Inkorporacija – įjungimas, pavertimas sistemos sudėtine dalimi.
Italijos socialinė respublika (Salo Respublika) – 1943-1945 m. gyvavusi fašistinė Italijos valstybė, kuri buvo įkurta nacistinei Vokietijai padėjus užgrobti šiaurinę dalį Italijos karalystės ir ten įkuriant naująją valstybę, kuriai visą laikotarpį vadovavo Benito Musolinis, buvęs Italijos karalystės premjeras.
Izoliacionizmas – sąmoninga valstybės vyriausybės užsienio politika, kuria siekiama politiškai, ekonomiškai ar kultūriškai atsiriboti nuo bendravimo su kitomis valstybėmis (pavyzdžiui, JAV tarpukariu ir IIPK pradžioje)
Kamikadzės – Antrojo pasaulinio karo japonų lakūnai-mirtininkai, savo lėktuvais taranuodavę priešo laivus
Kancleris – ministras pirmininkas vokiškai kalbančiose šalyse.
Karo stovis (karinė padėtis) – politinė teisinė teritorijos padėtis, kai įvedami Karo lauko įstatymai, komendanto valanda, suvaržomos gyventojų teisės, ribojamas jų judėjimas, ribojamas vartojimas.
Katynės žudynės – masinės Lenkijos karininkų, policininkų, intelektualų ir civilių belaisvių žudynės, kurias 1940 m. pavasarį miške Rusijoje netoli Smolensko įvykdė NKVD.
Keistasis karas – situacija Antrojo pasaulinio karo metu (1939 09 03-1940 05 10, Mūšis dėl Prancūzijos), kai kariaujančios nesiėmė aktyvių veiksmų viena prieš kitą.
Koalicija – valstybių, partijų sąjunga turinti bendrus tikslus.
Kolaborantas – išdavikas, vykdantis svetimos valstybės nurodymus, bendraujantis su okupacine valdžia.
Komunizmas – politinė ideologija, kurios tikslas yra sukurti beklasę visuomenę, turinčią gamybos priemonių nuosavybę.
Koncentracijos stovykla – genocido arba laikino įkalinimo įstaiga tiems, kuriuos vyriausybė laiko politiškai ir socialiai “svetimais elementais”.
Konstitucija – pagrindinis įstatymas, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises
Lendlizas – JAV karinių tiekimų programa nuo 1941 03 11 iki 1945 rugsėjo antihitlerinės koalicijos narėms.
Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) blokada – miesto apsuptis Antrojo pasaulinio karo metu, trukusi nuo 1941 metų rugsėjo 8 dienos iki 1944 metų sausio 27 dienos, kurios metu iš bado ar nuo išsekimo mirė nuo 700 000 iki 1,5 mln. žmonių.
Liuftvafė – nacistinės Vokietijos vermachto karinės oro pajėgos, veikusios nuo 1935 m. iki 1945 m.
Manerheimo linija – tarpukariu Suomijos pastatyti (1920-1924 ir 1932-1939) kariniai įtvirtinimai, skirti apsisaugoti nuo SSRS grėsmės, pavadinti generolo Karlo Gustavo Manerheimo garbei (136 km ilgio).
Mano kova (vok. Mein Kampf) – A. Hitlerio parašyta autobiografinė knyga
Markė – Vokietijos piniginis vienetas įvestas po Vokietijos susivienijimo
Mobilizacija – kariuomenės papildymas ir pertvarkymas į karo meto sudėtį.
Mūšis dėl Britanijos – Vokietijos karinių oro pajėgų (Liuftvafės)  bombonešių atakos prieš britų karinius ir civilinius taikinius 1940 vasarą – 1941 m. pradžioje, siekiant priversti Didžiąją Britaniją kapituliuoti ar bent sudaryti sąlygas išsilaipinimui į D. Britaniją.
Mūšis dėl Prancūzijos – Antrojo pasaulinio karo etapas, prasidėjęs 1940 gegužės 10 nacistinės Vokietijos puolimu Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Liuksemburge, oficialiai baigęsis birželio 25.
Nacija – žmonių bendrija, susidariusi bendros istorijos, kalbos, vertybių, paveldo, kultūros, teritorijos pagrindu.
Nacionalizmas – pažiūros, teigiančios, kad didžiausia vertybė yra tautos interesai, o geriausias būdas tautinėms vertybėms apsaugoti – tautinės valstybės sukūrimas
Nacizmas (nacionalsocializmas; hitlerizmas) – politinė ideologija, kuria vadovavosi totalitarinės Vokietijos politinė partija NSDAP. Ideologai – Adolfas Hitleris, Alfredas Rosenbergas ir Jozefas Gebelsas.
Naujasis kursas – JAV prezidento Franklino Ruzvelto 1933-1939 metais įvesta ekonominė-visuomeninė reformų programa
Neutralitetas – valstybės įsipareigojimas nestoti į karines sąjungas ir nesiimti jokių veiksmų, įtraukiančių ją į karą ir toks jos statusas tarptautinėje teisėje.
Niurbergo karo nusikaltimų tribunolas – Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlių teismas, veikęs 1945 11 20 – 1946 10 01 Niurnbergo mieste.
Nota – oficialus diplomatinis vienos valstybės kreipimasis į kitą, reiškiant pretenzijas, protestą ar informuojant apie kokius nors įvykius ar dalykus (kur kas mažiau griežtas nei ultimatumas).
Okupacija – laikinas kitos šalies teritorijos užėmimas karine jėga ir faktiškas jos valdymas.
Parlamentas – aukščiausias renkamasis įstatymų leidybos ir valstybės valdžios organas
Partizaninis karas – karo veiksmai, kai su reguliaria kariuomene arba su valstybe ir visu jos prievartos aparatu (policija, saugumo organai, kariuomenė) ir valdymo organais kariauja nedidelės ar didelės kovotojų (partizanų) grupės, naudojančios partizaninę karo taktiką.
Pogromas – kokios nors nacionalinės grupės (paprastai žydų) gyventojų užpuolimas, žudynės, turto naikinimas.
Pretekstas – tariama priežastis.
Propaganda – bendravimo forma, kurios tikslas daryti įtaką bendruomenės požiūriui arba pozicijai, kartojama ir paskleidžiama įvairiomis formomis.
Protekcionizmas – valstybės ekonominė politika, kuria saugomos vidaus rinkos nuo užsienio konkurentų arba plečiamos rinkos užsienyje.
Pyliava – duoklė žemės ūkio produktais
Reichas – imperija; (I reichas – Šv. Romos imperija; II reichas – Bismarkas, III reichas – Hitleris)
Reichskancleris – kaizerinės Vokietijos ir Veimaro respublikos laikų vyriausybės vadovas (ministras pirmininkas)
Reichsratas – Veimaro Respublikos parlamento sudedamoji dalis galinti užprotestuoti Reichstago nutarimus.
Reichstagas – Vokietijos parlamentas arba pastatas, kuriame dirbo Vokietijos parlamentas.
Reparacijos – karo padarytų nuostolių atlyginimas, kurį nugalėtojai moka nugalėtoji valstybė.
Rudmarškinis – Vokietijos nacionalsocialistų partijos narys ar specialios paskirties karinių dalinių kareivis, dėvintis rudą uniformą
SA (Smogikų padalinys, vok. Sturmabteilung) – buvo sukarinta Vokietijos Nacionalsocialistų partijos (VNSDP) organizacija
SD – 1931 m. sukurta Vokietijos žvalgybos organizacija, atskaitinga Himleriui ir gestapo pareigūnams
SS – sukarinta nacistinės Vokietijos organizacija, Hitlerio asmeninė gvardija, įkurta 1920 metais.
Stalingrado mūšis – Antrojo pasaulinio karo mūšis, vykęs 1942 07 21-1943 02 02 tarp Vokietijos su jos sąjungininkais ir SSRS kariuomenių dėl Stalingrado miesto.
Suverenitetas – valstybės teisė savarankiškai tvarkyti vidaus ir užsienio politikos klausimus
Sąjungininkai – valstybių grupė (D. Britanija, Lenkija, Prancūzija (1939 04 06), SSRS (1941 06 22), JAV (1941 12 07) ir kt.), Antrojo pasaulinio karo metu kovojusi prieš Ašies sąjungą.
Socializmas – ideologija arba ideologijų grupė, taip pat susijusių politinių teorijų grupė, kurių pagrindinis dėmesys skiriamas teisingam gėrybių paskirstymui tarp visuomenės narių bei visuomeniniam arba valstybiniam gamybos priemonių valdymui.
Tautų Sąjunga – tarptautinė organizacija, įkurta pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, kurios pagrindinis tikslas buvo išlaikyti pasaulyje taiką
Teroras – sistemingas, metodiškas priešininkų bauginimas ir naikinimas smurtu.
Totalinis karas – ginkluota kova su kita šalimi, kai visi valstybės ekonomikos ištekliai skiriami karo reikmėms.
Totalitarizmas – nedemokratine valdymo forma, kai visa valstybes gyvenimą ir net žmogaus privatų gyvenimą kontroliuoja viena partija ar žmogus, nepripažįsta savo valdžios apribojimo (Antrojo pasaulinio karo metu – SSRS, Vokietija, Italija)
Ultimatumas – griežtas valstybės reikalavimas kitai valstybei, kurių nevykdymo atveju grasinama įvairiomis poveikio priemonėmis.
VNSDP – Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partija, nacionalsocialistų trumpinys.
Veimaro Respublika – demokratinė Vokietijos valstybė, gyvavusi nuo 1919 m. iki 1933 m; kitas Vokietijos pavadinimas.
Vermachtas – Vokietijos ginkluotųjų pajėgų pavadinimas 1935–1945 m.
Viši režimas – Prancūzijos vyriausybė per 1940–1944 nacių okupaciją, įkurta po Prancūzijos pasidavimo 1940 birželio 22, valdžiusi iš Viši miesto.
Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija (VNSPD; NSDAP; nacionalsocialistų partija) – politinė partija įkurta 1920 m., vienintelė 1933–1945 m. hitlerinėje Vokietijoje teisėtai veikusi politinė partija, rėmusi Adolfą Hitlerį.
Šovinizmas – pažiūros, perdėtai aukštinančios savo tautą žeminant kitas tautas.
Žaibo karas (vok. Blitzkrieg) – karo taktika, kai staigiais veiksmais įsiveržiama į priešo teritoriją ir ji užimama. Šią taktiką dažnai stengėsi naudoti Vokietijos kariuomenė.
Žiemos karas – Sovietų Sąjungos ir Suomijos karas, vykęs nuo 1939 m. lapkričio 30 d. iki 1940 m. kovo 13 d. Suomijai pavyko išsaugoti savo nepriklausomybę
2. Pasirinkite vieną iš trijų konspektų. Tą, kuris jums labiausiai priimtinas.

Antrojo pasaulinio karo konspektai

  • 1
  • 2
  • 3

Antrasis pasaulinis karas

Antrojo pasaulinio karo (1939 09 01 – 1945 09 02) priežastys

Antrasis pasaulinis karas kariaujančios pusės

  1. Netobulai veikė Versalio sistema, Tautų Sąjungos neveiksnumas, nuolaidžiavimas, JAV nedalyvavimas veikloje.
  2. Vokietija buvo nepatenkinta Versalio sutarties sąlygomis, siekė atgauti po Pirmojo pasaulinio karo prarastas pozicijas, įsigalėti Europoje ir pasaulyje, todėl ėmėsi agresyvių veiksmų (demilitarizuotos Reino zonos užėmimas, Austrijos anšliusas, Sudetų krašto, Čekoslovakijos užėmimas, Klaipėdos kraštas)
  3. Fašistinės Italijos siekis atkurti Romos imperiją
  4. Anglija ir Prancūzija nuolaidžiavo Vokietijai, bijojo karo grėsmės
  5. Vyko ginklavimosi varžybos
  6. Agresyvi Japonijos ir Italijos užsienio politika, susidarė agresyvus blokas – Vokietija, Italija, Japonija (AŠIS)
  7. SSRS siekė išplėsti įtakos sritis ir atkurti buvusias Rusijos imperijos sienas
  8. SSRS ir Vakarų šalys vedė nesėkmingas derybas
  9. SSRS kėlė „Pasaulinės revoliucijos“ idėją, įtvirtinti komunizmą visame pasaulyje

Tarptautiniai santykiai 4-to dešimtmečio pabaigoje

Vokietija (agresyvi politika prasideda nuo 1933 m. atėjus A. Hitleriui į valdžią):

  • 1936 m. kovo mėn. remilitarizuoja (įveda karius) į demilitarizuotą Reino zoną.
  • 1938 m.  kovo 12 d. Austrijos anšliusas (prijungiama prie Vokietijos). Tai pirmas Europos sienų pasikeitimas tarpukariu.Miuncheno sutartis
  • 1938 m. rugsėjo 29 d. Miuncheno sutartis. Miuncheno susitarimas. Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Italija pasirašo Miuncheno susitarimą, kuriuo Vokietijai leidžiama prisijungti dalį Čekoslovakijos – Sudetų sritį (nuo 1918 m. Sudetų kraštas priklausė Čekoslovakija. Jis buvo Vokietijos pasienyje ir ten daugiausia gyveno vokiečiai. Susitarimas garantavo, kad likusi dalis nebus okupuota, tačiau Hitleris to nepaisė). Nuotraukoje, iš kairės į dešinę: D. Britanijos (Čemberlenas), Prancūzijos (Daladje), Vokietijos (Hitleris), Italijos (Musolinis) pasirašo susitarimą.
  • 1939 m. kovo 15 d. okupuoja Čekoslovakiją (prie Vokietijos prijungiama Čekija, Slovakija tampa valstybe, visiškai priklausoma nuo Vokietijos. (Tai – D. Britanijos ir Prancūzijos neryžtingumas ir išdavystė)).
  • 1939 kovo 22 d. Vokietija užima Klaipėdos kraštą (po ultimatumo pasirašius Lietuvos ir Vokietijos sutartį).  Klaipėdos kraštas buvo paskutinė teritorija, taikiai prijungta prie Vokietijos.

Italija:

  • 1935 10 03 – 1936 05 okupuoja Etiopiją
  • 1939 04 07-12 okupuoja Albaniją
  • 1936 – 1939 m. remia Ispanijos fašistus pilietiniame kare.

Japonija:

  • 1931 m. užima Kinijos dalį Mandžūriją (sukuriama nuo Japonijos priklausanti Mandžiuko valstybė;
  • 1937 m. užima Kinijos dalį su Nankinu (sostine);
  • 1938 m. prie Chasano ežero konfliktas SSRS;
  • 1939 m. užpuolė Mongoliją ir prie Chalchin – Golo upės buvo sumušti SSRS.

Tai – karo židinys Tolimuosiuose Rytuose.

Tarpvalstybinės sutartys ir derybos karo išvakarėse

  • 1936 10 25 – sudaroma Berlyno ir Romos ašis. (neoficiali sutartis tarp Vokietijos ir Italijos padalijusi Europą į įtakos sferas).
  • 1939 m. prasideda SSRS, D. Britanijos ir Prancūzijos derybos dėl sąjungos sudarymo prieš Vokietiją. Derybos išyra.
  • 1939 05 22 “Plieno paktas” – karinė-politinė Vokietijos ir Italijos sąjunga (jau oficialiai deklaruojami geri Vokietijos ir Italijos santykiai, pradedami koordinuoti tarpusavio politiniai bei kariniai veiksmai). Kiek vėliau, 1940 09 27, pasirašomas Trišalis paktas, kurio metu prie „Ašies“ prisijungė Japonija. Tai lėmė Ašies valstybių sąvokos atsiradimą.
  • 1939 08 23 pasirašyta Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis (Molotovo-Ribentropo paktas), kurios slaptame protokole užfiksuotas Rytų Europos pasidalijimas. (Lietuva Vokietijos įtakų sferoje, vėlesniu susitarimu bus perduota į SSRS sferą)

Molotovo-Ribentropo paktas išsamiai

Vokietija siekia užimti Lenkijos Gdansko koridorių. Lenkija kategoriškai atsisako taikiai atiduoti Vokietijai savo teritorijas. D. Britanija ir Prancūzija pareiškia ginsiančios Lenkiją puolimo atveju. Vokietija nori užsitikrinti SSRS palankumą  Lenkijos puolimo atveju. Prasideda Vokietijos – SSRS derybos.

Molotovo Ribentropo paktas1939 rugpjūčio 23 d. Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartis (Ribentropo – Molotovo paktas). Nuotraukoje: Molotovas pasirašo paktą, už jo – Ribentropas, dešiniau – Stalinas. Susitaria, kad nepuls viena kitos (10 metų) ir nedalyvaus susitarimuose ir karo veiksmuose viena prieš kitą. Prie sutarties pasirašomi slaptieji protokolai. Pagal juos:

  • SSRS  įtakos sferai atitenka Suomija, Estija, Latvija, Rumunijos dalis (Besarabija). Vokietijos įtakos sferai atitenka Lietuva.
  • Lenkija pasidalinama įtakos sferomis:  Rytinė Lenkijos dalis atitenka SSRS įtakos sferai, o Vakarinė Lenkijos dalis – Vokietijos įtakos sferai. Riba tarp įtakos sferų eina Narevo, Vyslos, Sano upėmis.

Ribentropo – Molotovo paktas sudarė galimybę Vokietijai užpulti Lenkiją.

Antras pasaulinis karas (1939 09 01 – 1945 09 02)

Antrojo pasaulinio karo etapai (galima skirstyti ir į tris dalis, sujungiant 3 ir 4, priklausomai nuo šaltinių):

  1. 1939 09 01 – 1941 06 22 (Vokietijos, SSRS ir kt. agresija iki Vokietijos puolimo prieš SSRS);
  2. 1941 06 22 – 1942-1943 vasara (Vokietijos puolimas prieš SSRS iki persilaužimo Antrajame pasauliniame kare (Vokietijos pralaimėjimų pradžia));
  3. 1943 07  – 1945 05 08-09 (Vokietijos pralaimėjimas iki galutinės jos kapituliacijos);
  4. 1945 05 08 – 1945 09 02 (karo veiksmai prieš Japoniją iki jos kapituliacijos).

1939 rugsėjo 1 d. Vokietija užpuola Lenkiją. Tai – Antrojo pasaulinio karo pradžia. (Blickrygo taktika – netikėtas ir staigus puolimas). Po Lenkijos užpuolimo, Prancūzija ir D. Britanija paskelbia karą Vokietijai (rugsėjo 3 d.). Tačiau jų kariuomenės stovi Vokietijos pasienyje ir nepuola (“Keistasis karas“).

1939 rugsėjo 17 d. SSRS paskelbė, kad Lenkijos valstybė nebeegzistuoja ir SSRS kariuomenė žygiuoja į Lenkiją apsaugoti ten gyvenančių Vakarų Baltarusijos ir Ukrainos gyventojų. Iš tikrųjų – tai Lenkijos užpuolimas. Lenkijai teko gintis ir nuo Vokietijos, ir nuo SSRS puolimo.

Puldama Lenkiją, Vokietija užėmė teritorijas, kurios pagal Ribentropo – Molotovo paktą turėjo atitekti SSRS (Liublino ir Varšuvos vaivadijas). Norint išlaikyti ir toliau gerus Vokietijos – SSRS santykius, pasirašoma dar viena sutartis.

1939 m. rugsėjo 28 d. Vokietijos ir SSRS užsienio reikalų ministrai pasirašo “Draugystės ir sienų nustatymo sutartį“. Nustatyta Vokietijos ir SSRS bendra siena (kurios nebuvo iki Lenkijos okupacijos). Prie sutarties pasirašomas slaptas protokolas: Lietuvą Vokietija atiduoda SSRS įtakos sferon (kaip kompensaciją už per daug užimtas žemes Lenkijoje).

Vokietijos kariniai veiksmai (1939 09 01 – 1941 06 22)

  • 1939 rugsėjis – Vakarinė Lenkijos dalis.
  • 1940 balandžio 9 – Danija.
  • 1940 balandžio 9 – 1940 birželio 10 –  Norvegija.
  • 1940 gegužės 10 – Liuksemburgas
  • 1940 gegužės 10-15 – Olandija
  • 1940 gegužės 10-28 – Belgija (1940 birželio 4 britai ir prancūzai Vokietijai pralaimi prie Diunkerko ir vos spėja persikelti į D. Britaniją).
  • 1940 06 14 užimtas Paryžius. Prancūzija pasiduoda. Sudaroma nuo Vokietijos visiškai priklausoma F. Peteno vyriausybė, kuri valdo iš Viši miesto (Viši vyriausybė). Ji valdo pietų Prancūziją. Šiaurinė Prancūzija okupuota Vokietijos.
  • 1941 balandžio 06-18 – Vokietija ir jos sąjungininkės okupuoja Jugoslaviją
  • 1941 balandis – Vokietija ir jos sąjungininkės okupuoja Graikija (Italijos-Graikijos karas tęsėsi dar nuo 1940 m., 1941 balandį įsijungė Vokiečiai)

1940 m. gegužės 10 d. D. Britanijos ministru pirmininku tampa V. Čerčilis. Jis nebenuolaidžiauja Vokietijai. A. Hitleris, siekdamas kad D. Britanija pripažintų Vokietijos užkariavimus Europoje, 1940 liepos 10 – spalio 31 d. vykdo D. Britanijos bombardavimą – “Mūšis dėl Britanijos“. Vokietija tuo nieko nepasiekia. 1941 m. Europoje buvo viena valstybė kariaujanti su Vokietija ir nepralaimėjusi – D. Britanija.

SSRS kariniai veiksmai bei užsienio politika (1939 09 01 – 1941 06 22)

Geri ekonominiai ir kariniai santykiai su Vokietija. SSRS 1939 m. pradeda vykdyti Ribentropo – Molotovo pakto susitarimus – užiminėti SSRS įtakon atitekusias valstybes ir teritorijas.

Pasirašomos savitarpio pagalbos sutartys su Estija (1939 10 04), Latvija (1939 10 05) ir Lietuva (1939 10 10). Pagal jas SSRS įkurdina šiose šalyse savo karines bazes (Lietuvai grąžina Vilniaus krašto dalį).

Suomija tokios sutarties nepasirašė. SSRS išprovokuoja prieš Suomiją karą (“Žiemos karas“, 1939 11 30 – 1940 03 13) Suomija apsigina, išsaugoja savo nepriklausomybę, bet praranda dalį savo teritorijos – Kareliją. SSRS tarptautinis autoritetas smuko, ji pašalinama iš Tautų Sąjungos (pripažinta agresore).

1940 m. birželio 15 d. SSRS okupuoja Lietuvą. Latvija ir Estija okupuojamos kitą dieną, birželio 16.

Lietuvos aneksavimo procesas baigėsi 1940 m. rugpjūčio 3 d., Latvijos – rugpjūčio 5 d., Estijos – rugpjūčio 9 d.

1940 06 28 – 07 03 SSRS užima Rumunijos dalį – Besarabiją (įjungiama Į SSRS sudėtį ir tampa Moldavijos SSR).

1941 balandį pasirašyta SSRS ir Japonijos neutralumo sutartis.

SSRS užgrobimai 1939-1941:

  • 1939 rugsėjis – Rytinė Lenkija. Lenkijos žlugimas.
  • 1939 11 30 – 1940 03 13 „Žiemos karas“ tarp SSRS ir Suomijos (Manerheimo linija, miškai, pelkės, blogos oro sąlygos). Suomija prarado dalį teritorijos, bet išsaugojo savo nepriklausomybę.
  • 1940 06 15 – Lietuva;
  • 1940 06 16 – Latvija, Estija.
  • 1940 liepa – Besarabija

Vokietijos ir SSRS karas

1941 06 22 prasideda Vokietijos puolimas prieš SSRS (Vokietija prieš puolimą buvo parengusi “Barbarosos“ planą). Vokietija tikėjosi ir prieš SSRS tęsti “Žaibo karą“ (greitas, staigus puolimas ir greita pergalė, kaip kad buvo kariaujama Vakarų Europoje), tačiau Raudonoji armija, praradusi be galo daug karių bei dalies žemių, sugebėjo atsilaikyti. Vokietijai užpuolė SSRS, jos sąjungininke tapo D. Britanija. SSRS rėmė JAV (lendlizas – įstatymas, kuriuo JAV įsipareigojo skolinti ar dovanoti maistą, ginkluotę antihitlerinės koalicijos šalims).

Pirmaisiais karo mėnesiais SSRS Raudonoji Armija traukiasi. Tai lėmė Vokietijos pranašumas (technika, kariavimo patirtis, užkariautų valstybių ekonominiai resursai), taip pat SSRS nepasiruošimas (nebaigtas armijos perginklavimas, įvykdytos represijos prieš aukščiausius armijos vadus, SSRS planas pirmai pulti Vokietiją).

  • Vokiečių siekis užimti Maskvą (1941 spalio 2 – 1942 sausio 7) nepasiseka. “Žaibo karas“ nepavyksta.
  • 1942 m. rugpjūčio 21 d. Vokietijos armija priartėja prie Stalingrado. Prasideda daugiausia aukų nusinešęs IIPK Stalingrado mūšis. Vokiečiai paskelbia totalinį karą (visi ištekliai skiriami karo pramonei).
  • 1943 m. vasario 2 apsupta kapituliuoja vokiečių generolo F. Pauliuso armija (90 tūkst., Stalingrado katilas). Tai – persilaužimas Antrajame pasauliniame kare (prasideda trečiasis karo etapas). Vokiečiai ima gintis.
  • 1943 liepos 5 d. – 1943 rugpjūčio 23 d. – tankų mūšis prie Kursko. Vokiečiai pralaimi.
  • 1943 – 1944 m. vokiečiai traukiasi iš SSRS.
  • 1944 m. balandį Raudonoji Armija išvaduoja visą SSRS teritoriją ir, vydama vokiečius toliau, peržengia SSRS sienas.
  • 1945 m. gegužę SSRS Raudonoji Armija užima Berlyną.
  • 1945 m. gegužės 08. Vokietija pasirašo besąlyginės kapituliacijos aktą su JAV, D. Britanija ir Prancūzija. Gegužės 9 d. – su SSRS.

JAV įsitraukimas į karą

JAV įsitraukė į pasaulinį konfliktą 1941 m. gruodžio 7 d., kai Japonai užpuolė amerikiečių karinę bazę Perl Harborą.  Vokietija ir Italija taip pat paskelbė karą JAV, gruodžio 11 dieną.

Antihitlerinės koalicijos sukūrimas

Antihitlerinė koalicija – tai koalicija prieš Vokietiją ir jos sąjungininkes Antrojo pasaulinio karo metais.

1941 m., kai Vokietija užpuolė SSRS, jos sąjungininke tapo D. Britanija.

1941 m. kovo 11, kol JAV dar nebuvo įstojusios į karą, remiantis lendlizo įstatymu, amerikiečiai teikė pagalbą D. Britanijai, SSRS ir kitoms šalims (sąrašas). Lendlizo įstatymas leido skolinti karines medžiagas ir karo bazes kariaujančioms šalims. Galioti baigėsi jau po Antrojo pasaulinio karo, 1945 m. rugsėjo mėnesį.

1941 m. rugpjūčio 14 d. Atlanto chartija, kurią pasirašė JAV ir D. Britanija.

  • Šalys pasižadėjo kariauti su agresoriais iki pergalės;
  • deklaravo, kad šalys, netekusios nepriklausomybės prieš karą ar karo metu, po karo turi vėl tapti nepriklausomomis (pokariu teikė viltį atkurti ir Lietuvos nepriklausomybę).

1941 gruodžio 22 – 1942 sausio 14 d. Vašingtono konferencija (pirmoji) – pirmasis strateginis susitikimas tarp Jungtinės Karalystės premjero V. Čerčilio ir JAV Prezidento F. Ruzvelto, po to kai JAV įstojo į Antrąjį pasaulinį karą.

  • sutiko, kad laimėti karą galima tik tuomet, jei pirmasis sąjungininkų tikslas bus – nugalėti nacių Vokietiją („Europa pirmiausia”)
  • koordinuojami kariniai veiksmai:
    • sutarta suvienyti karinius išteklius vykdant karo veiksmus Europoje;
    • nutarta 1942 m. vykdyti karinius Šiaurės Afrikoje;
    • amerikiečių bombonešiai D. Britanijos bazėse;
    • britai stiprina savo jūrų laivyną Ramiajame vandenyne;
    • kariniai veiksmai Tolimuosiuose Rytuose (ABDACOM, amerikiečiai, britai, australai ir olandai).

Kitos dvi Vašingtono konferencijos (1942 birželį ir 1943 gegužę) buvo skirtos karinių veiksmų derinimui.

1942 m. sausio 1 d. antihitlerinės koalicijos kūrimas buvo baigtas, kai Vašingtone 26 valstybės (JAV, SSRS, Didžioji Britanija, Kinija, emigracinės Europos valstybių vyriausybės ir kt.) pasirašė Atlanto chartijos pagrindu sukurtą Jungtinių Tautų deklaraciją. Jos įsipareigojo besąlygiškai tęsti karą ir nesudaryti atskirų (separatinių) paliaubų ar taikos sutarčių su Vokietija ir jos sąjungininkėmis.

SSRS iš antihitlerinės koalicijos partnerių reikalauja atidaryti antrąjį frontą prieš Vokietiją.

Teherano konferencija1943 m. lapkričio 28 – gruodžio 1 d. Teherano konferencija, kurioje dalyvavo antihitlerinės koalicijos lyderiai: F. Ruzveltas (JAV), V. Čerčilis (Anglija), J. Stalinas (SSRS)

Svarstė:

  1. Antrojo fronto atidarymą
  2. Trijų valstybių vadovai pasirašė deklaraciją dėl ryžto kovoti iki pergalės

Anglai ir amerikiečiai ima bombarduoti Vokietijos pramonės centrus, miestus (didelio efekto neduoda).

1944 06 06 – atidarytas Antrasis frontas. Kodinis pavadinimas „D“ diena – tiksli išsilaipinimo diena. Sąjungininkų kariuomenė, vadovaujama amerikiečio generolo Eizenhauerio, išsilaipino Prancūzijos šiaurinėje dalyje Normandijoje.

1944 08 14 – Prancūzijos armija, vadovaujama pasipriešinimo lyderio generolo Šarlio de Golio, išsilaipina Prancūzijos pietuose (Operation Dragoon).

Vokiečiams antrasis frontas buvo netikėtas:

  1. Vakarų šalys per ilgai atidėliojo kovos veiksmų datą
  2. Nemanė, kad Vakarų šalys padės Stalinui

Antrojo fronto atidarymas reiškė, kad Vokietijos pralaimėjimas neišvengiamas.

  • 1944 m. – išvaduota Belgija (karą nutraukė Vokietijos sąjungininkės Suomija, Bulgarija, Rumunija)
  • 1945 m. – išvaduotos Vengrija ir Lenkija (atiteko SSRS įtakos sričiai)
  • 1945 05 02 – po smarkių mūšių vokiečių kariuomenė kapituliavo.
  • 1945 05 08 – paskelbta apie besąlyginę Vokietijos kapituliaciją

Italija ir Šiaurės Afrika

Š. Afrikoje prieš italus ir vokiečius laimi D. Britanijos ir JAV armijos. (vadovaujamos JAV generolo D. Eizenhauerio). Kovos čia vyksta 1941 – 1943 m. 1943 m. JAV ir D. Britanija pradeda puolimą Italijoje ir užima pietinę jos dalį.

1943 m. liepos 24 d. B. Musolinis italų nuverstas nuo valdžios, suimtas. Italijos šiaurinę dalį okupuoja vokiečiai. Tik jų pagalba B. Musolinis susigrąžina valdžią. 1943 rugsėjo 23 d. Šiaurinėje Italijoje paskelbiama socialistine respublika, vadovaujama B. Musolinio (panaikinta konstitucinė monarchija).

Jaltos ir Potsdamo konferencijų nutarimai

Jaltos konferencija1945 vasario 04-11 Jaltos konferencija

Dalyviai (sėdintys nuotraukoje iš kairės į dešinę): V. Čerčilis (D. Britanija), F. Ruzveltas (JAV), J. Stalinas (SSRS)

Nutarimai:

  1. Galutinai sutriuškinti Vokietiją, panaikinti vokiškąjį militarizmą ir nacizmą
  2. Vokietiją padalinti į okupacines zonas (padalinti į 4 dalis, kurios atiteks Prancūzijai, Anglijai, SSRS, JAV) (po karo padalinta ir Austrija)
  3. Dėl reparacijų
  4. Dėl Lenkijos sienų (rytinės žemės prijungtos prie SSRS, o Lenkija gaus rytinę Vokietijos dalį (siena eis Oderio ir Neisės upėmis))
  5. SSRS po Vokietijos sutriuškinimo pradės karo veiksmus prieš Japoniją. Sovietų Sąjungai pažadėta teisė į Mongoliją, naujas teritorijas Kurilų salose ir Pietų Sachaline.
  6. Įkurti naują tarptautinę organizaciją JTO, kuri užkirstų kelią karams (JTO būstinė Niujorke).

Potsdamo konferencija1945 liepos 17 – 1945 rugpjūčio 02 – Potsdamo konferencija

Dalyviai (sėdintys nuotraukoje iš kairės į dešinę): K. Etlis (D. Britanija), H. Trumenas (JAV), J. Stalinas (SSRS)

Nutarimai:

  1. Susitarta, kad Vokietija bus denacifikuota, demilitarizuota, demokratizuota.
  2. Patvirtintos Vokietijos ir Berlyno okupacinės zonos (SSRS, D. Britanija, JAV, Prancūzija).
  3. Berlyną padalinti į 4 dalis. Taip pat ir Vieną
  4. SSRS perduota Rytų Prūsijos dalis su Karaliaučiumi
  5. Lenkijos vakarinė siena nustatyta ties Oderio ir Neisės upėmis
  6. Įsteigtas Niunberge karinis tribunolas (1945 11 20 – 1946 10 01), karo nusikaltėliams teisti ( 12 kaltinamųjų nuteisti mirties bausme)

Potsdamo konferencijoje F. Ruzveltas ir V. Čerčilis nedalyvavo.

Vokietijos politika okupuotuose šalyse, holokaustas

Nacistinė Vokietija Vakarų ir Rytų Europoje vykdė skirtingą politiką. Vakarų Europoje gyvena germanų tautos, todėl režimas buvo kur kas švelnesnis, o Rytų šalis laikė menkavertėmis. Žydai suvaromi į getus, atimama jų nuosavybė, šaudomi, nuodijami dujų kamerose.

Vokietijos politika okupuotuose kraštuose

Bendri bruožai

Politikos ypatybės R. Europoje

Įvedė karo padėtį, prievolės gyventojams, grobė ir vežė į Vokietiją meno, materialines vertybes, vykdė rasistinę, antisemitistinę poltiką, represijos, teroras, propoganda siekant lojalumo.

Vykdė gyventojų genocidą, steigė konclagerius, vežė žmones dirbti į Vokietiją, vertė vietinius gyventojus tarnauti vokiečių kolonistams, ketino teritorijas paversti vokiečių gyvybine erdve.

Iki 1941 m. birželio – žydai buvo registruojami, turėjo prie drabužių prisisiūti Dovydo žvaigždę, buvo vežami į konclagerius, suvaromi į getus.

Po 1941 m. birželio prasideda masinis žydų naikinimas.

1942 m. sausis – nacių vadovybė priėmė galutinį Europos žydų klausimo sprendimą, kuriame skelbė, kad žydai turėjo būti visiškai sunaikinti

Holokaustas baigėsi tik kapituliavus Vokietijai

Prieš Vokiečius vyko ginkluoti pasipriešinimai:

  • Armija Krajova (lenkų karinė organizacija)
  • Armija Liudova (prorusiška karinė organizacija)
  • Partizaninis karas

Karas Tolimuosiuose Rytuose. Japonijos kapituliacija

  • Japonija nuo senų laikų nesutarė su Kinija.
  • 1931 m. užima Kinijos dalį Mandžūriją (sukuriama nuo Japonijos priklausanti Mandžiuko valstybė;
  • 1937 m. užima Kinijos dalį su Nankinu (sostine);
  • 1938 m. prie Chasano ežero konfliktas SSRS;
  • 1939 m. užpuolė Mongoliją ir prie Chalchin – Golo upės buvo sumušti SSRS.
  • Antrasis pasaulinis leido Japonijai tęsti savo agresyvią politiką Azijoje.
  • JAV, dėl agresyvių Japonijos veiksmų su ja atsisakė visokeriopo ekonominio bendradarbiavimo.
  • Iki 1942 m. – Japonija įsigali didelėje Azijos teritorijoje. Pagrindinis Japonijos priešas – JAV.
  • Dėl šios priežasties 1941 m. gruodžio 7 d. japonai užpuolė amerikiečių karinę bazę Perl Harborą.
  • Japonija sėkmingai užgrobinėjo žemes bei salas. Juos sustabdė mūšis Koralų jūroje.
  • Tuomet JAV ėmėsi „Šokinėjimo per salas“ taktikos (grobė japonų užimtas salas Ramiajame vandenyne).
  • Kovose pasižymėjo kamikadzės – Antrojo pasaulinio karo japonų lakūnai – mirtininkai, savo lėktuvais taranuodavę priešo laivus.
  • 1945 08 06 JAV numetė atomines bombas ant Hirošimos, 1945 08 09 – Nagasakio.  Numetimo priežastis – priversti Japoniją kapituliuoti
  • SSRS paskelbė karą Japonijai, atėmė likusias žemes.
  • 1945 09 02 Japonijos kapituliacija.

Antrojo pasaulinio karo pabaiga.

Vinstono Čerčilio, Franklino Ruzvelto, Josifo Stalino veikla Antrojo pasaulinio karo metais

Istoriniai asmenys Veikla per Antrąjį pasaulinį karą
V. Čerčilis (Didž. Britanija) 1940 m. – paskirtas premjeru. Paskelbė, kad Didžioji Britanija kariaus su Vokietija iki jos kapituliacijos. Ėmėsi iniciatyvos kurti antihitlerinę koaliciją, pasirašė bendradarbiavimo sutartis su JAV, užtikrino, kad ši šalis tiektų karinę įrangą. Prisidėjo prie Antrojo fronto atidarymo. 1946 m. – pasakė kalbą, kuri laikoma Šaltojo karo pradžia.
F. Ruzveltas (JAV) 1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, atsisakė izoliacionizmo, panaikino draudimą išvežti iš JAV ginklus, įvedė visuotinę karo prievolę, bendradarbiavo su D. Britanijos ir SSRS vadovais. 1941 m. – pasiūlė lendlizo įstatymą. Sutiko su dauguma Stalino reikalavimų, atvėrė kelią komunizmo plėtrai Baltijos šalyse ir vid. Europoje. Rėmė JTO įkūrimą.
J. Stalinas (SSRS) 1939 08 23 pasirašė Nepuolimo sutartį, jos slaptuosius protokolus, šitaip suteikdamas Hitleriui pasitikėjimo pradėti karą. Aneksavo Estiją, Latviją, Lietuvą, dalį Lenkijos, Besarabiją, paskelbė karą Suomijai. Išsikovojo tvirtą poziciją tarp sąjugininkų, išsireikalavo teritorinių nuolaidų. Iškėlė SSRS ir komunistų partijos prestižą, pabrėždamas lemiamą SSRS įnašą į pergalę.

Antrojo pasaulinio karo padariniai

  • Apie 58 milijonai žuvusiųjų, suniokotas ūkis, šalių ekonomika.
  • Vokietija, Japonija kartu su sąjungininkėmis laikinai buvo okupuotos
  • Sumažėjo D. Britanijos ir Prancūzijos įtaka pasaulyje
  • Išaugo JAV is SSRS vaidmuo, jos tapo supervalstybėmis
  • Pasikeitė jėgų išdėstymas tarptautinėje arenoje
  • Atsirado pasaulinė socializmo sistema
  • Holokaustas
  • Buvo įkurta JTO (1945)
  • Pradėjo irti kolonijinė sistema
  • Buvo padaryti teritoriniai pokyčiai (SSRS, Lenkijos, Jugosavijos ir Bulgarijos naudai)
  • Sukurtas branduolinis ginklas, ištobulinta karinė technika

Tarptautiniai santykiai pirmaisiais pokario metais

JAV ir SSRS tapimo supervalstybėmis po Antro pasaulinio karo priežastys:

  • SSRS – milžiniška karinė galia; kariuomenė nebuvo pilnai demobilizuota, stovėjo Rytų Europos ir Azijos šalyse; 1949 m. sukūrė atominį ginklą; gamino daug gerų ginklų; 1953 m. sukūrė vandenilinę bombą;
  • JAV – beveik visiškai nenukentėjo nuo karo; karo metu padidino gamybą ir eksportą; nusilpo senieji jos konkurentai; turėjo dideles aukso atsargas; tapo finansiniu pasaulio centru (Niujorkas); aukščiausias technikos lygis; 1946 m. sukurtas kompiuteris; didelė karinė galia (galingiausias laivynas, aviacija, daug karinių bazių); 1952 m. vandenilinė bomba;

Taikos sutartys po Antrojo pasaulinio karo:

  • 1947 02 10 Paryžiuje pasirašyta su Italija, Rumunija, Vengrija, Suomija, Bulgarija – atkurtos ikikarinės Vengrijos ir Suomijos sienos, pripažinti Bulgarijos ir Rumunijos sienos pakitimai 1940 m., Jugoslavijai duota žemių iš Italijos, numatyti ginklavimosi apribojimai (kurių vėliau laikėsi tik Suomija);
  • 1951 09 08 San Franciske pasirašyta su Japonija – Japonija pripažino Korėjos nepriklausomybę, atsisakė visų teisių į Taivanio ir Kurilų salas bei pietinę Sachalinos s. Dalį, buvo numatyti apribojimai Japonijos ginklavimuisi;
  • 1954 10 23 Paryžiuje pasirašyta su Vokietija – Nutraukta Vokietijos okupacija, numatytas įstojimas į NATO;
  • 1955 05 15 Paryžiuje pasirašyta su Austrija – baigta Austrijos okupacija, ji paskelbta neutralia valstybe;

Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai

Antrojo pasaulinio karo priežastys

  1. agresyvi revanšistinė Vokietijos politika;
  2. Vokietijos, Japonijos ir Italijos siekis pasidalyti pasaulį;
  3. dviejų ideologijų – fašizmo ir komunizmo – susidūrimas;
  4. Vakarų šalių nuolaidžiavimas Vokietijai;
  5. ginklavimosi varžybos (jas skatino SSRS stiprėjimas);
  6. SSRS siekimas įvykdyti pasaulinę revoliuciją ar bent atkurti buvusios Rusijos imperijos sienas

Tarptautinių santykių krizė 4-o dešimtmečio pab.

Vokietijai pradėjus įvairiomis priemonėmis plėsti savo teritoriją, Vakarų valstybės (Anglija ir Prancūzija) vykdo nuolaidžiavimo Hitleriui politiką, tikėdamos, kad „pasotins“ Hitlerio apetitą. Tačiau tai nepasiteisina.

1938 m. Austrijos anšliusas – Vokietija prisijungia Austriją.

1938 m. rugsėjo 30 d. Miuncheno susitarimas. Vokietijos (A. Hitleris), Didžiosios Britanijos (N. Čemberlenas), Prancūzijos (E. Deladjė) ir Italijos (B. Musolinis) pasirašo Miuncheno susitarimą, kuriuo Vokietijai leidžiama prisijungti dalį Čekoslovakijos – Sudetų sritį (Nuo 1918 m. Sudetų kraštas priklausė Čekoslovakijia. Jis buvo Vokietijos pasienyje ir ten daugiausia gyveno vokiečiai. Susitarimas garantavo, kad likusi dalis nebus okupuota, tačiau Hitleris to nepaisė). 1939 m. kovo 15 d. Čekoslovakija kapituliuoja: Čekija prijungiama prie Vokietijos. Slovakija atsiskiria.

1939 m. kovo 22 d. Vokietija atima iš Lietuvos Klaipėdos kraštą.

Agresyvi Vokietijos ir Japonijos politika skatina Prancūziją ir Didžiąją Britaniją ieškoti sąjungininkų, bet 1939 m. pavasarį vedamos derybos su SSRS nesėkmingos.

1939 m. balandžio 7 d. Italai užima Albaniją.

1939 m. rugpjūčio 23 d. SSRS ir Vokietija pasirašo Molotovo-Ribentropo paktą.

Pagal jį susitaria viena kitos nepulti. Prie pakto buvo slaptasis protokolas, pagal kurį Vokietija ir SSRS pasidalino Vidurio Europoje įtakos sferas: Sovietų Sąjungai atiduodama Suomija, Estija, Latvija, Besarabija, Vokietijai – Lietuva. Po mėnesio pasirašoma draugystės sienų sutartis, pagal kurią Lietuva atiduodama SSRS įtakos sferai.

Pasirašius Molotovo-Ribentropo paktą, Vokietija užsitikrino, kad SSRS jos nepuls, ir ji, užėmus Lenkiją, ramiai galės kariauti Vakaruose.

Molotovo Ribentropo pakto žemėlapis

Pirmasis karo etapas (1939 09 01 – 1941 06 22)

1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietija įsiveržia į Lenkiją ir sutriuškina ją per 3 savaites. Rugsėjo 17 d. paskelbiama, kad Lenkija nebeegzistuoja. Likusią Lenkijos dalį, pagal slaptą Molotovo-Ribentropo pakto protokolą, užima SSRS (Vokiečiai „persistengė, ir užėmė šiek tiek daugiau, nei buvo susitarta, todėl kita sutartimi atidavė SSRS įtakai Lietuvą, Suvalkų trikampį, kurį vėliau Vokietija pardavė SSRS“).

Žaibo karas (Blitzkrieg) – kariavimo metodas, kai sukoncentruotais įvairių kariuomenės rūšių smūgiais priešas demoralizuojamas, labai sparčiai užimami tik strategiškai svarbūs centrai. Daugiausiai šį metodą taikė Vokietija (iki Staliningrado mūšio)

1939 m. rugsėjo 3 – 1940 m. balandžio 9 d. vyksta „keistasis karas“. Didžioji Britanija ir Prancūzija nepriima Vokietijos taikos pasiūlymo, paskelbia jai karą, bet karo veiksmų nepradeda. Vyksta tik karo veiksmai jūroje tarp Vokietijos ir Anglijos.

1939 m. rugsėjo 9-10 d. SSRS pasirašo savitarpio pagalbos sutartis su Latvija ir Estija. Lietuvai, po rugsėjo 28 d. patekus į SSRS įtakos sferą, tokia sutartis pasiūloma spalio 10 d. ir Lietuva ją priversta priimti (Lietuva atgauna Vilniaus kraštą).

Suomija atsisakė pasirašyti Suomijos-SSRS savitarpio pagalbos sutartį.

1939 m. gruodžio 30 d. prasideda SSRS-Suomijos karas, vadinamas „Žiemos karu“. Puolimą apsunkino sunkiai prieinamos, pelkėtos ir miškingos vietovės, gamtinės sąlygos – atšiauri žiema ir suomių pasirengimas gynybai – išnaudota Manerheimo gynybinė linija. Pasaulio viešoji nuomonė simpatizuoja mažai tautai, kovojančiai prieš labai galingą priešą. SSRS pašalinama iš Tautų Sąjungos. Nors 1940 m. kovą SSRS pralaužia įtvirtinimus Karelijos sąsmaukoje ir priverčia Suomija pasirašyti taiką ir gauna norėtas teritorijas, bet pralaimėtas karas Suomijai buvo pergalė – ji išlaikė savo nepriklausomybę. Suomija prarado Karelijos sąsmauką, Vyborgo (Vypurio) miestą, vakarinę ir šiaurinę Ladogos ežero pakrantes, dalį Šiaurės Karelijos (Alakurčio ir Salos rajoną), taip pat suomiai išnuomojo Hanko pusiasalį 30 metų (SSRS karinėms bazėms įkurti). Karas parodė labai prastą SSRS karinę būklę.

SSRS ir Vokietijos okupuotos teritorijos Antrojo pasaulinio karo pradžioje

1940 m. balandį Vokietija užgrobia Norvegiją, Daniją; gegužę – Olandiją, Belgiją ir Liuksemburgą.

1940 m. birželį Vokietija okupuoja Didžiąją dalį Prancūzijos. Likusi dalis jai pavaldi.

1940 m. birželį, pasinaudodama tarptautine padėtimi (Hitleris užima Paryžių), SSRS okupuoja Lietuvą (birželio 15 d.), Latviją ir Estiją.

1940 m. liepą SSRS atplėšia nuo Rumunijos Besarabiją (sudaroma Moldovos SSR). SSRS nedalyvaudama kare prisijungia teritorijų su 20 mln. gyventojų.

1940 m. liepos 10 – spalio 31 vyksta nesėkmingas Vokietijos „mūšis dėl Britanijos“. Vokiečių lėktuvų anskrydžiai nesėkmingi: anglai juos atremia.

1940 09 27 pasirašomas Trišalis paktas, sudaręs karinį aljansą (Vokietija ir Italija jau buvo sąjungininkės, prie jų prisijungė Japonija) ir lėmęs Ašies valstybių sąvokos atsiradimą. Vėliau prie šios sutarties prisijungė Vengrija (1940 11 20), Rumunija (1940 11 23), Slovakija (1940 11 24), Bulgarija (1941 03 01), Kroatija (1941 06 15).

1941 03 25 Jugoslavija regento sprendimu pasirašo Trišalį paktą, tačiau jau po dviejų dienų, 1941 03 27 įvyksta britų remiamas perversmas. 1941 balandžio 06-18 d. Vokietija ir Italija okupuoja Jugoslaviją.

1941 balandį į karą su Graikija įsijungia Vokietija (Italijos ir Graikijos karas tęsėsi nuo 1940 spalio). 1941 balandį Graikija yra visiškai okupuota.

Antrasis karo etapas (1941-1943)

Barbarosos planas – vokiečių planas užpulti Sovietų Sąjungą, patvirtintas 1940 m. gruodžio 18 d. Pagal ši planą buvo numatyta įsiveržti į Sovietų Sąjungą 1941 m. gegužės 15 d. (įsiveržta vėliau dėl kovos su Graikija ir Jugoslavija Balkanuose). Planuota staigiai užimti beveik visą Europinę SSRS dalį iki Uralo. Vokietija susitaria dėl Suomijos, Vengrijos ir Rumunijos paramos kare.

1941 m. SSRS pasirašo 5 metų neutraumo sutartį su Japonija. Tai rodo, kad ir pati SSRS ruošėsi karui.

1941 m. birželio 22 d. Vokietija užpuola SSRS. Žlugus sąjungai su Vokietija, SSRS tapo antihitlerinės koalicijos nare.

Labai greitai užimamas Smolenskas, Kijevas, apsupamas Leningradas. Vokiečiai priartėja prie Maskvos (1941 spalio 2 – 1942 sausio 7), bet čia SSRS pasiekia pirmąją pergalę ir priverčia vokiečius trauktis. Fronto linija tarp abiejų kariuomenių nusistovėjo tik 1942 m. pab. – 1943 m. pr., vokiečiams pralaimėjus Stalingrado ir Kursko mūšius.

1943 m. įvyksta persilaužimas kare:

  • 1942 m. liepą prasideda Staliningrado mūšis.
  • 1943 m. sausį Hitleris paskelbia „totalinę mobilizaciją“.
  • 1943 m. vasarį baigiasi Staliningrado mūšis, kurį vokiečiai pralaimi.
  • 1943 liepos 5 d. – 1943 rugpjūčio 23 d.  Kursko mūšis tankais, vokiečiai pralaimi.
  • 1943 m. liepą B. Musolinis nušalinamas nuo valdžios, bet Hitleris atkuria fašistinę valdžią Šiaurės Italijoje.
  • 1943 m. kyla išsivadavimo kovos Jugoslavijoje, Graikijoje, Albanijoje, vėliau Lenkijoje. Stipriausias pasipriešinimas vyksta Prancūzijoje ir Italijoje.
  • Iki 1944 m. pradžios vyksta Raudonosios armijos puolimas nuo Baltijos iki Juodosios jūros.

Antihitlerinės koalicijos susidarymas

1941 m. liepą SSRS ir Didžioji Britanija pasirašo susitarimą dėl bendrų kovos veiksmų prieš Vokietiją.

1941 m. rugpjūčio 14 d. JAV (F. Ruzveltas) ir Didžioji Britanija (V. Čerčilis) pasirašo Atlanto Chartiją – bendrą valstybių deklaraciją. Chartijoje išdėstyti abiejų valstybių politikos principai, kurių jos ketino laikytis ir po karo. Ji tapo Jungtinių Tautų deklaracijos, priimtos 1942 m. sausio 1 d., ideologine platforma. Atlanto chartijos nuostatos buvo žinomos Lietuvos partizanams, kovojusiems su sovietais pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, tačiau viltys nepasiteisino.

1941m. lapkritį JAV pradeda tiekti ginklus SSRS pagal Lendlizo įstatymą (jis numatė paramą antifašistinėms šalims: skolinti ir nuomoti ginklus, šaudmenis, strategines medžiagas, maisto ir kitas prekes).

1942 m. sausio 1 d. Vašingtone pasirašoma Jungtinių Tautų deklaracija (JAV, SSRS, Didžioji Britanija, Kinija, Kanada, Australija ir kt.). Valstybės įsipareigoja nesudaryti taikos sutarčių ar paliaubų su Vokietija ir jos sąjungininkėmis.

1941 m. Japonija užpuola JAV Perl Harboro karinę bazę Havajuose, įsiveržia į Olandijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos kolonijas Pietryčių Azijoje.

1942 m. Japonija užima Malają, Birmą, Filipinus, Indoneziją („Azija – azijiečiams“).

1943 m. lapkričio 28-gruodžio 1 d. vyksta Teherano (Iranas) konferencija.

Pusę Irano buvo okupavusi SSRS, kitą pusę – Anglija.

Tai pirmas tarptautinis aukščiausio lygio susitikimas, kuriame dalyvauja J. Stalinas (SSRS), V. Čerčilis (D. Britanija), F. Ruzveltas (JAV). Nutariama:

  1. Normandijoje išlaipinti sąjungininkų kariuomenę, kai rusai puls Rytų fronte; antrą frontą atidaryti iki 1944 m. gegužės mėn.;
  2. Rytinę Lenkijos sieną vesti pagal Kerzono liniją, o Lenkijai už tai atiduoti žemes vakaruose iki Oderio;
  3. Europą padalinti į dvi įtakos zonas – Vakarų ir SSRS; Lenkiją priskirti sovietinei hegemonijai;
  4. pasirašoma deklaracija kovoti iki pergalės; patvirtinamas nutarimas po karo įkurti JTO;

1944 m. birželio 6 d. atidaromas II frontas Normandijoje. Išsilaipinusi Didžiosios Britanijos ir JAV kariuomenė išvaduoja Paryžių, Briuselį, Slovakiją, Jugoslaviją.

1944 m. liepos 20 d. įvyksta nesėkmingas sąmokslas prieš Hitlerį. Karininkai bandė jį nuversti ir sudaryti taiką su Vakarų valstybėmis. Vokietijos sąjungininkės Suomija, Rumunija, Bulgarija nutraukia karą.

1945 m. vasario 4-11 d. vyksta Jaltos (Krymo) konferencija

Tai antroji konferencija, kurioje dalyvauja V. Čerčilis, F. Ruzveltas ir J. Stalinas. Svarstomas strateginis bendradarbiavimas besibaigiančiame kare su Vokietija.

Nutariama:

  1. sunaikinti vokiečių militarizmą ir nacizmą, okupuoti Vokietiją ir po karo suskirstyti ją į 4 okupacines zonas;
  2. po karo nubausti karo nusikaltėlius;
  3. vietoj Tautų Sąjungos įkurti JTO. Jos saugumo Tarybai suteikti veto teisę;
  4. SSRS įsipareigoja praėjus 2-3 mėn po karo paskelbti karą Japonijai;
  5. svarstomas Lenkijos sienų klausimas; nutariama, kad Vakarų Ukrainos ir Vakarų Baltarusijos žemės įeis į SSRS sudėtį;

1945 m. išvaduojama Lenkija, Vengrija.

1945 m. gegužės 2 d. kariuomenė įsiveržia į Berlyną. Balandžio 30 d. nusižudo Hitleris. Gegužės 8-9 d. Vokietija pasirašo besąlyginės kapituliacijos aktą (Reimse, Prancūzija).

1945 m. liepos 17-rugpjūčio 2 d. vyksta Potsdamo konferencija (šalia Berlyno).

Dalyvauja J. Stalinas, V. Čerčilis (pusę konferencijos, nes pralaimi rinkimus Idenui) ir JAV prezidentas H. Trumenas (Ruzveltas miršta).

Nutariama:

  1. Vokietiją demilitarizuoti, denacifikuoti ir demokratizuoti; Berlyną suskirstyti į 4 okupacines zonas (amerikiečių, anglų, prancūzų ir sovietų);
  2. nustatyti Lenkijos vakarines sienas palei Oserio ir Neisės upes; Rytų Prūsiją perduoti Lenkijai;
  3. Austriją padalyti į 4 okupacines zonas;
  4. Karaliaučių perduoti SSRS (50 metų);
  5. Sudetų kraštą grąžinti Čekoslovakijai; Iš Čekoslovakijos, Lenkijos ir Vengrijos repatrijuoti vokiečius;
  6. sudaryti tarptautinį tribunolą karo nusikaltėliams teisti (1945 rugsėjį prasidėjo Niurnbergo procesas);

Konferencijose SSRS siekė užsitikrinti savo pretenzijas į teritorijas Rytų Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose.

SSRS įsipareigojimai ir gautos teritorijos antihitlerinėse konferencijose

Rugpjūčio 8 d. vykdydama įsipareigojimus SSRS paskelbė karą Japonijai. Raudonoji armija įsiveržė į Mandžiūriją ir Šiaurės Korėją, taip pat užėmė Kurilų salas ir Pietų Sachaliną. SSRS ir JAV spaudžiama Japonija po JAV panaudoto branduolinio ginklo buvo priversta kapituliuoti 1945 m. rugsėjo 2 dieną.

1945 m. rugpjūčio 6 ir 9 d. numetamos bombos ant Hirošimos ir Nagasakio.

1945 m. rugsėjo 2 d. kapituliuoja Japonija.

Nacių politika okupuotose teritorijose

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Vokietijai per gana trumpą laiką pavyko užimti teritorijas Vakarų ir Šiaurės Europoje bei Rytuose, kur ypač pasistūmėta prasidėjus Vokietijos ir SSRS karui 1941 m. vasarą. Iki 1943 m. pr. naciai kartu su sąjungininkėmis Italija, Suomija, Vengrija, Bulgarija valdė didžiulę Europos dalį. Nacistinės Vokietijos politika okupuotose teritorijose Antrojo pasaulinio karo metais gana ryškiai skyrėsi. Vakarų ir Šiaurės Europoje (Prancūzijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje) naciai nevykdė didelių represijų, priešingai nei Rytų Europoje. Pagrindinis nacių tikslas okupuotose teritorijose buvo išnaudoti jas ūkiniams reikalams ir Vokietijos kariniams tikslams.

Svarbiausi nacių valdymo okupuotose šalyse bruožai

  1. Holokausto vykdymas.
  2. Koncentracijos stovyklų steigimas.
  3. Vietos gyventojų vežimas prievartiniams darbams į Vokietiją.
  4. Gyventojams skirta mokėti pyliavą, skiriamos rekvizicijos ir pan.
  5. Nuo 1943 m. steigiamos karinės formuotės iš vietinių gyventojų (SS legionai).
  6. Į aukščiausius postus okupuotose šalyse skiriami naciai, o žemesnes administracines pareigas užėmė vietos gyventojai.

Pagrindinis nacių tikslas okupuotose teritorijose buvo išnaudoti jas ūkiniams reikalams ir Vokietijos kariniams tikslams. Svarbiausi nacių valdymo okupuotose šalyse bruožai

  1. Holokausto vykdymas.
  2. Koncentracijos stovyklų steigimas.
  3. Vietos gyventojų vežimas prievartiniams darbams į Vokietiją.
  4. Gyventojams skirta mokėti pyliavą, skiriamos rekvizicijos ir pan.
  5. Nuo 1943 m. steigiamos karinės formuotės iš vietinių gyventojų (SS legionai).
  6. Į aukščiausius postus okupuotose šalyse skiriami naciai, o žemesnes administracines pareigas užėmė vietos gyventojai.

Pagrindinis nacių tikslas okupuotose teritorijose buvo išnaudoti jas ūkiniams reikalams ir Vokietijos kariniams tikslams.

Holokaustas

Holokaustas – didelio masto tautos naikinimas, ypač nuodijant ar deginant; hitlerininkų sumanytas ir vykdytas Europos žydų persekiojimas ir naikinimas per Antrąjį pasaulinį karą (taip pat šis žodis reiškia ant altoriaus sudeginta auka, aukojama senovės graikų ir žydų). Pagrindinės holokausto priežastys

  1. Antisemitizmas buvo vienas svarbiausių nacistinės ideologijos požymių.
  2. Siekiai pasisavinti žydų turtą.
  3. Vietinių gyventojų abejingumas žydų likimui.

Holokaustas skirstomas į tris laikotarpius:

  1. 1933-1938 m. – teisių atėmimas iš žydų;
  2. 1938-1941 m. – getų kūrimas;
  3. 1941-1945 m. – žydų naikinimas;

Getas – miesto kvartalas skirtas priverstiniam žydų (ar kokios kitos tautos ar grupės) apgyvendinimui. 1920 m. pirmą kartą iškeliamas reikalavimas po 1914 m. į Vokietiją atsikėlusiems žydams palikti salį. Šis reikalavimas įgyvendinamas 1938 m. Per vieną naktį iš Vokietijos išvaroma 18 tūkst. žydų. 1921 m. Hitleris įkuria SA – smogiamuosius burius, kurie turi susidoroti su žydais ir nacizmo priešais. Antisemitizmas tampa oficialia Trečiojo reicho politika, kai tik naciai ateina į valdžią. 1930 m. sausio 1 d. rudmarškiniai Berlyno gatvėse užmuša aštuonis žydus. Žydai pradedami užpuldinėti gatvėse, kavinėse, teatruose, sinagogose. 1933 m. kovo mėn. netoli Miuncheno atidaroma pirmoji nacių koncentracijos stovykla Dachau, kur itampa planingo žydų žudymo vieta. 1933 m. balandį pradedamas ekonominis boikotas: „Geras vokietis nepirks nieko pas žydus“. 1933 m. gegužės 10 d. priešais Berlyno operos rūmus ir Berlyno universitetą sudeginama 20 tūkst. knygų. Daugelio jų autoriai – žydai. 1933 m. išleistais įstatymais žydai vis labiau izoliuojami nuo visuomenės. Jiems uždraudžiama būti sporto draugijų nariais, vaidinti teatre, tarnauti ginkluotosiose pajėgose. 1935 m. paskelbtais įstatymais pilietybė suteikiama tik vokiško ar giminingo kraujo žmonėms, o žydai nesą vokiško kraujo. Jie netenka pilietinių teisių. Nuo pirmųjų nacių rėžimo dienų žydai traukiasi iš Vokietijos į Palestiną, kur kuria būsimos žydų valstybės pamatus. 1933-1938 m. į JAV išvyksta 102 222 žydai, į Argentiną – 63 500, į Didžiąją Britaniją – 52 000, į Prancūziją – 30 000 žydų. 1938 m. Niurnbergo įstatymai papildomi naujais. Žydai turi prie savo vardo pridėti vardus Izraelis arba Sara, ant pasų įspaudžiama reidė J (Jude). 1938 m. spalį Hitlerio įsakymu 17 tūkst. žydų, pabėgelių iš Lenkijos, išvaromi iš Vokietijos. 1938 m. lapkričio 9-10 d. – „krištolo naktis“: siaubiami žydų butai, deginamos sinagogos, niekinamos kapinės, nužudoma daugiau kaip 90 žydų. Po šios nakties 20 tūkst. žydų įkalinami koncentracijos stovyklose. Žudynės tęsiasi ir karo metais. Pirmas getas įkuriamas 1939 m. spalio 28 d. Petrakave. Didžiausi – Varšuvos ir Lodzės getai. Naikinti pradėta 1941-1942 m. Mirties stovyklos:

  • Lenkijoje: Chmelnas, Sobiboras, Treblinka, Maidanekas, Bžezinka;
  • Čekija – Osvencimas;
  • Vokietijoje: Buchenvaldas, Dachau, Štuthofas;
  • Latvijoje – Salaspilis;
  • Estijoje – Kloogos sala;

Žmonės, patekę į šias stovyklas, žudomi dujų kamerose. Į Osvencimą vežami žydai iš Prancūzijos, Olandijos, Belgijos ir kitų valstybių. 1948 m. Jungtinės Tautos priima konvenciją pasmerkti genocidą tarptautiniu mastu.

Antrojo pasaulinio karo padariniai

  1. karo metu žuvo 54 mln. žmonių; koncentracijos stovyklose – daugiau nei 8 mln.;
  2. karas pakeitė valstybių padėtį: išaugo supervalstybių JAV ir SSRS vaidmuo; Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos vaidmuo pasaulyje sumažėjo;
  3. sugriauta daug miestų, nukentėjo pramonė ir žemės ūkis;
  4. Vokietija tapo suskaldyta ir neteko karinės galios;
  5. 1947 m. Paryžiaus taikos sutartys nustatė ginklavimosi apribojimus Suomijai, Italijai, Vengrijai, Bulgarijai ir Rumunijai;

Totalitarizmas Vokietijoje

Demokratiniu būdu 1933 m. į valdžią ateina Hitleris. vidaus politika:

  • išplėsti kanclerio įgaliojimai (Hitleris uzurpavo ir prezidento postą 1934 m.);
  • Hitleris tapo ir armijos vadu;
  • 1933 04 07 priimtas sprendiams dėl visų valstybės tarnautojų žydų ir politiškai nepatikimų atleidimo iš darbo;
  • panaikintos profsąjungos;
  • panaikintos kitos partijos, visuomeninės organizacijos;
  • kurtos nacionalistinės organizacijos;
  • 1933 07 tarnautojams įvestas nacistų sveikinimas;
  • uždrausta nefašistinė spauda;
  • griežtai kontroliuotos masinės informacijos priemonės;
  • degintos knygos;
  • sukurta slaptoji vyriausybės policija – gestapas ir valstybės saugumo tarnyba – SD;
  • teismai ir teisėjai tapo priklausomi nuo valdžios valios;
  • vykdytas antisemitizmas, nežabotas teroras, savivaliavimas, savo gretų valymas (1934 06 30 – “Ilgųjų peilių naktis”);

Agresyvi politika:

  • 1933 m. išstojo iš Tautų Sąjungos;
  • 1935 m. sugrąžino visuotinę karinę prievolę, atkūrė karinę aviaciją;
  • 1936 03 užėmė demilitarizuotą Reino zoną;
  • sparčiai ginklavosi;
  • aktyviai veikė tarp vokiečių, gyvenusių kitose šalyse;
  • 1938 03 prisijungė Austriją;
  • 1938 09 užėmė Čekoslovakijos Sudetų sritį;
  • 1939 03 užėmė Čekoslovakiją, Lietuvos Klaipėdos kraštą;

Antrasis pasaulinis karas 1939 09 01 – 1945 09 02

Priežastys:

  • Versalio sistemos netobulumas;
  • Vokietijos siekimas nugriauti šią sistemą ir jos agresyvūs veiksmai;
  • Agresyvaus bloko Vokietija – Italija – Japonija susidarymas (1936 m. Berlyno – Romos – Tokijo ašis);
  • Anglijos ir Prancūzijos nuolaidžiavimai Vokietijai;
  • Nesėkmingos SSRS ir Vakarų šalių derybos;
  • Hitlerio įsitikinimas, kad frontas nevyks dviem frontais;
  • Ginklavimosi varžybos;
  • SSRS, naudodamasi palankiom aplinkybėm, stengėsi išplėsti įtakos sritis ir atkurti buvusios Rusijos imperijos sienas;
  • Dviejų ideologijų – fašizmo ir komunizmo – kova;

Pretekstas: Gleivico radijo stoties užėmimas. Antrojo pasaulinio karo pradžia – 1939  09 01 Vokietija užpuolė Lenkiją, rugsėjo 3 d. D. Britanija ir Prancūzija, vykdydamos savo įsipareigojimus, paskelbė karą Vokietijai.

I karo etapas 1939 09 01 – 1941 06 22 (iki tol, kol Vokietija užpuolė SSRS)

  • 1939 m. spalio pr. Lenkijos kariuomenės priešinimasis Vokietijos kariuomenei baigėsi;
  • užgrobęs Lenkiją, Hitleris pasiūlė Prancūzijai ir D. Britanijai taiką: valstybės nepriėmė šio pasiūlymo, bet sausumoje karinių veiksmų nevedė (todėl šis karo etapas gavo “keistojo karo” pavadinimą);
  • 1940 m. birželio mėn. Vokietija užpuolė ir užėmė Daniją bei Norvegiją;
  • 1940 m. gegužės 10 d. Hitlerio kariuomenė įsiveržė ir per 2 savaites okupavo Olandiją, Belgiją, Liuksemburgą;
  • 1940 m. birželio pr. Vokietija pradėjo puolimą į Prancūzijos gilumą ir birželio 14 d. be mūšio užėmė Paryžių: birželio 22 d. buvo pasirašyta Prancūzijos kapituliacija: 1940 m. liepos 10 – spalio 31 “mūšis dėl Britanijos ” (intensyvus D. Britanijos pramonės centrų ir miestų bombardavimas).
  • 1941 m. balandžio mėn. Vokiečių bei italų kariuomenė įsiveržė į Balkanus – Jugoslaviją ir Graikiją, kurios buvo okupuotos iki vasaros pradžios;

SSRS užsienio politika Antro pasaulinio karo pradžioje (1939 rugsėjis – 1941 birželis)

  • 1939 09 17 Raudonoji armija įsiveržė į Lenkijos teritoriją (“norėdama apsaugoti ukrainiečius ir baltarusius nuo vokiečių agresijos” nes buvo paskelbta, kad Lenkijos valstybė nustojo egzistavusi) ir rugsėjo 28 d. pasirašė su Vokietija “Draugystės ir sienų sutartį” (dalis Lenkijos teritorijos – Bialystokas, Lomža, Lvovas – atiteko SSRS, o Lietuva pateko į SSRS įtakos sferą);
  • 1939 m. rugsėjo – spalio mėn. Baltijos valstybės buvo priverstos pasirašyti tarpusavio paramos sutartis su SSRS (pastaroji gavo teisę dislokuoti kariuomenę Lietuvos, Lenkijos ir Estijos teritorijose). 1940 m. birželio vid. Baltijos valstybėms buvo įteiktas ultimatumai dėl papildomų kariuomenės dalinių dislokavimo ir prasidėjo šių valstybių okupacija (okupacija buvo maskuojama “liaudies vyriausybių sudarymu” ir “savanorišku įstojimu į SSRS”);
  • 1939 m. lapkričio pab. – 1940 m. kovo mėn. Vyko SSRS karas su Suomija “Žiemos karas” (dėl Suomijos teritorijų, kurios buvo reikalingos SSRS karinėms bazėms kurti): 1940 m. kovo 12 d. buvo pasirašyta taikos sutartis, kurios sąlygos Suomijai buvo gana sunkios (SSRS gavo Karelijos sąsmauką ir Vyborgo miestą, keletą salų Suomijos įlankoje ir dar kelias teritorijas, bet Suomija išlaikė savo valstybingumą);
  • 1940 m. liepos mėn. SSRS įteikė ultimatumą Rumunijai dėl Besarabijos prijungimo (pastaroji buvo prijungta prie Moldavijos autonominės respublikos – sudaryta Moldavijos SSR);

SSRS – Vokietijos santykiai 1940 – 1941 m.

  • abi valstybės turėjo grobikiškų tikslų;
  • SSRS, didėjant Vokietijos grėsmei, ėmėsi rengtis karui, bet pramonės ir kariuomenės modernizavimą galėjo baigti ne anksčiau kaip 1942 m. ir todėl siekė atitolinti karą;
  • 1940 m. gruodžio 18 d. Hitleris patvirtino karo su SSRS planą (“Barbarosos” planas) ir pradėjo ieškoti sąjungininkų: 1940 m. pab. susitarė su Suomija, 1941 m. sausio mėn. Vengrija pažadėjo remti Vokietiją; į karą taip pat pažadėjo įstoti Rumunija; materialiais ištekliais paremti – Ispanija, Bulgarija, Turkija; puolimas prasidės 1941 m. birželio 22 d.
  • 1940 m. rudenį ryšių su SSRS pradėjo ieškoti D. Britanija, tačiau SSRS nesiryžo pagerinti santykių (bijojo Vokietijos priešiškumo);
  • 1941 m. balandžio 13 d. buvo pasirašyta SSRS – Japonijos neutralumo sutartis 5 metams (vėliau ji įgalino išvengti karo dviem frontais);

Vokietijos ir SSRS užgrobimai 1939 – 1941 m.

  • Vokietijos:
    • 1939 09 – Lenkija;
    • 1940 04 09 – Danija;
    • Norvegija,
    • 1940 05 – Olandija, Belgija, Liuksemburgas;
    • 1940 06 – 3/5 Prancūzijos;
    • 1941 04 – Jugoslavija, Graikija;
  • Rusijos:
    • 1939 09 – rytinė Lenkija;
    • 1940 03 – 1/10 Suomijos;
    • 1940 06 – Lietuva, Latvija, Estija;
    • 1940 06 28 – 07 03 – Besarabija;

Antrojo pasaulinio karo eiga. 1941 vasara – 1944 m. pavasaris:

Karas su SSRS prasidėjo 1941 m. birželio 22 d. ir vyko labai greitai: iki rudens pab. Vokietijos kariuomenė užėmė Smolenską, Kijevą, apsupo Leningradą ir priartėjo prie Maskvos;

  1. SSRS nesėkmių priežastys:
  • Vokietija turėjo kovos patirtį, visu pajėgumu veikiančią karo pramonę ir visų okupuotų kraštų materialiniai ištekliai priklausė jai;
  • SSRS buvo nepasiruošusi karui: Stalinas nenorėjo tikėti pranešimais apie Vokietijos ruošiamą užpuolimą, jauni karininkai neturėjo patirties, žinių; nebuvo baigta reorganizuoti kariuomenė ir karo pramonė;
  • Svarbių ekonominių sričių žaibiška okupacija (Ukrainos ir kt.), trukdė Raudonosios armijos aprūpinimui ginklais, technika ir maistu;
  1. 1941 m. gruodžio mėn. Įvyko didžiulis mūšis prie Maskvos: raudonoji armija pasiekė pirmą pergalę kare ir Vokietijos kariuomenė buvo priversta atsitraukti. Tai reiškė “žaibiško karo” planų žlugimą;
  2. vykstant mūšiams prie Maskvos, karo veiksmai įšsiplėtė ir Azijoje. 1941 m. pab. Japonija užpuolė amerikiečių laivyną Perl Harbore, Havajuose, įsiveržė į Olandijos, Prancūzijos, D. Britanijos kolonijas Pietryčių Azijoje, grasino Australijai;
  3. 1942 m. po sėkmingo puolimo Kryme vokiečiai užėmė Kerčės pusiasalį, Sevastopolį.

Persilaužimas Antrajame pasauliniame kare. 1943 m. vasaris – liepa

  • 1943 m. vasario 2 d. po įnirtingų mūšių Raudonoji armija apsupo ir sutriuškino 32 vokiečių divizijas prie Stalingrado. 1943 m. vasario pr. Vokietijoje paskelbtas 4 dienų gedulas pagerbti karius, kritusius prie Stalingrado; o po kelių dienų vokiečių propagandos ministras Gebelsas paskelbė: “Mes turime dvi galimybes: kapituliuoti arba pradėti totalų karą”;
  • 1943 liepos 5 d. – 1943 rugpjūčio 23 d.  Kursko mūšį (didžiausias tankų mūšis) vokiečių kariuomenė taip pat pralaimėjo;
  • iki 1943 m. pab. vokiečiai buvo išstumti iš kairiakrantės Ukrainos, o Raudonosios armijos puolimas visu frontu tęsėsi iki 1944 m. pusėje (nuo Baltijos iki Juodosios jūros);
  • japonai po Perl Harboro užpuolimo plėtė karo veiksmus Azijos žemyne. Iki 1942 m. gegužės mėn. Į japonų valdžią pateko Malaja, Birma, Filipinai, Indonezija bei daugybė salų ramiajame vandenyne. Japonijos šūkis: “Azija – azijiečiams”.
  • 1942 m. pavasarį japonai pralaimėjo lemiamą mūšį su JAV prie Midvėjaus.
  • 1943 m. rugpjūčio 25 d. Musolinis buvo suimtas ir nušalintas nuo valdžios, o naujajai vyriausybei pasirašius paliaubas su sąjungininkais, Vokietijos kariuomenė okupavo didžiąją Italijos dalį ir atkūrė fašistinę tvarką. Italijoje prasidėjo galingas pasipriešinimo judėjimas. Sąjungininkų kariuomenė puolė lėtai: Roma buvo išvaduota tik 1944 m. birželio pr.;
  • 1943 m. sąjungininkų laivynas toliau kovėsi Atlanto ir Arktikos vandenynuose su vokiečių povandeniniais laivais, o aviacija bombardavo ne tik karinius, bet ir civilius objektus Vokietijoje;
  • mūšiai Rytų fronte neleido Hitlerio kariuomenės vadovybei skirti ganėtinai jėgų su amerikiečiais ir anglais. Šie iki 1943 m. gegužės mėn. Visiškai išstūmė italus ir vokiečius (vadovavo Romelis) iš Š. Afrikos.
  • 1943 liepos 9 – rugpjūčio 17 – sąjungininkų invazija į Siciliją.
  • 1943 – 1944 m. amerikiečiai Ramiajame vandenyne laikėsi vadinamos “šokinėjimo per salas” taktikos, darydami japonams didelių nuostolių;

Antihitlerinės koalicijos sudarymas:

  1. 1941 m. rugpjūčio 14 d. JAV ir D. Britanija pasirašė Atlanto chartiją: dokumente buvo išreikštas šalių požiūris į pokario pasaulį ir suformuluoti valstybių tarpusavio principai. Prie jos prisijungė vėliau kitos valstybės, ir po karo šios chartijos pagrindu buvo sukurta JTO;
  2. 1941 m. liepos 12 d. SSRS ir D. Britanija pasirašė susitarimą dėl bendrų veiksmų prieš Vokietiją;
  3. 1941 m. lapkričio 30 d. JAV pradėjo taikyti lendizmo įstatymą SSRS: JAV pradėjo tiekti ginklus, šaudmenis, transporto priemones, maistą SSRS;
  4. 1942 m. sausio 1 d. Vašingtone 26 valstybės (JAV, SSRS, D. Britanija, Kinija, Kanada, Australija, emigracinės Europos šalių vyriausybės) pasirašė Jungtinių tautų deklaraciją – taip buvo baigtas antihitlerinės koalicijos sudarymas;
  5. Teherano konferencija 1943 11 28 – 12 01: trijų didžiųjų koalicijos valstybių vadovai (Stalinas, Ruzveltas, Čerčilis) tarėsi dėl II fronto atidarymo, ir buvo nuspręsta jį sukurti Vakarų Europoje 1944 m. gegužės mėn.;

Baigiamasis Antrojo pasaulinio karo etapas

  1. 1944 m. birželio 6 d. buvo atidarytas II frontas: amerikiečių ir britų kariuomenė, vadovaujama generolo Eiznhauerio, išsikėlė Prancūzijos šiaurės vakarų pakrantėje;
  2. 1944 m. rugpjūčio mėn. Viduržemio jūros pakrantėje išsikėlė amerikiečių ir generolo de Golio vadovaujami prancūzų kariuomenės daliniai;
  3. puolimą prieš okupantus pradėjo Prancūzijos pasipriešinimo jėgos. 1944 m. vasarą buvo išvaduota Prancūzija, rugsėjo mėn. – Belgija;
  4. 1944 m. spalio pab. sąjungininkų armijos peržengė Vokietijos sieną: Vokietijos pralaimėjimas tapo neišvengiamas;
  5. 1944 m. II pusėje Raudonoji armija privertė nutraukti karą Vokietijos sąjungininkes: Suomiją, Rumuniją, Bulgariją, o 1945 m. pr. išvadavo Vengriją, Lenkiją ir keliomis kryptimis įsiveržė į Vokietijos teritoriją. 1945 m. gegužės 2 d. sovietų kariuomenė užėmė Berlyną (1940 04 30 Hitleris nusižudė);
  6. 1945 m. gegužės 8-9 d. naktį vokiečių kariuomenės vadovybės įgaliotiniai pasirašė besąlyginės kapituliacijos aktą. SSRS ir Vokietijos karas baigėsi;

Jaltos (Krymo) konferencija 1945 vasario 04-11 (V. Čerčilis (D. Britanija), F. Ruzveltas (JAV), J. Stalinas (SSRS)) JAV, SSRS ir D. Britanija svarstė išvaduotų iš vokiečių okupacijos šalių ir Vokietijos vidaus santvarkos principus:

  • nutarė sunaikinti nacizmą: okupuoti ir nuginkluoti Vokietiją, likviduoti jos karo pramonę, nubausti karinius nusikaltėlius;
  • buvo susitarta dėl Vokietijos okupacinių zonų; numatyta suteikti atskirą okupacinę zoną Prancūzijai;
  • svarstant Lenkijos sienų klausimą, D. Britanija ir JAV sutiko, kad V. Ukraina ir V. Baltarusija būtų įjungtos į SSRS sudėtį; o Lenkijai kaip atlygis turėtų atitekti didelė dalis Rytprūsių ir dalis teritorijos į vakarus nuo prieškario sienos su Vokietija;
  • vietoje iširusios Tautų Sąjungos nutarta įsteigti naują tarptautinę organizaciją, kuri rūpintųsi taika ir saugumu pasaulyje;
  • buvo pasirašyta trijų valstybių susitarimas dėl SSRS įsijungimo į karą prieš Japoniją praėjus 2-3 mėn. Po Vokietijos sutriuškinimo;

Potsdamo konferencija 1945 m. liepos 17 – rugpjūčio 2 d.: (K. Etlis (D. Britanija), H. Trumenas (JAV), J. Stalinas (SSRS))

  • galutinai suderintos okupacinių Vokietijos zonų ribos;
  • Lenkijos sienos nustatytos pagal Oderio bei Neisės upes;
  • Karaliaučiau su aplinkine Rytprūsių teritorija perduotos SSRS;
  • Sudarytas tarptautinis karinis tribunolas (1945 m. rugsėjo mėn. Niurnberge prasidėjo tarptautinis karo nusikaltėlių teismas. Niurnberge vyko todėl, kadangi šis miestas buvo fašistų “siela”, jame vykdavo kasmetiniai nacių suvažiavimai);

Japonijos sutriuškinimas

  1. Po Vokietijos kapituliacijos Ramiajame vandenyne karas tęsėsi dar toliau. 1944 m. rudenį amerikiečiai iškėlė desantą Filipinų salose, anglai išvijo japonus iš dalies Birmos;
  2. 1945 m. rugpjūčio 6 d. JAV aviacija numetė atominę bombą ant Japonijos miesto Hirosimos, o rugpjūčio 9 d. – ant Nagasakio;
  3. 1945 m. rugpjūčio 9 d. SSRS įstojo į karą su Japonija. Sovietų pajėgos sumušė japonus Mandžiūrijoje ir Korėjoje.
  4. 1945 m. rugsėjo 2 d. Japonija kapituliavo. Antrasis pasaulinis karas baigėsi.

Antrojo pasaulinio karo padariniai

  • Vokietija padalyta į Okupacines zonas. Šalyje vykdoma denacifikavimo, demilitarizavimo ir demokratizavimo politika;
  • SSRS buvo paliktos 1939 – 1940 m. užgrobtos teritorijos. Be to, jos įtakos sričiai buvo pripažinta Lenkia, Bulgarija, Rumunija, Vengrija, Čekoslovakija, Jugoslavija;
  • Sustiprėja JAV;
  • Žlunga kolonijinės imperijos;
  • 1945 m. įkurta JTO;
  • atsiranda ir kitų sąjungų: NATO, Varšuvos sutarties organizacija, EEBO (Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija), ESPT ir kt.;
  • plečiasi ginklavimasis (prasideda šaltasis karas)

Nacistinės Vokietijos politika okupuotuose kraštuose

Nacių okupacinė politika Lenkijoje:

  • dalis Lenkijos prijungiama prie Vokietijos, kita, su Varšuva ir Krokuva, paverčiama kolonija – Generaline gubernija;
  • naciai norėjo, kad ji visiems laikams išnyktų kaip valstybė, o lenkų tauta būtų iškeldinta iš savo tėvynės, o jos aktyviausioji dalis sunaikinta;
  • okupantai, to pasekoje, uždarė visas lenkų kultūros įstaigas, aukštąsias ir vidurines mokyklas, persekiojo katalikų dvasininkiją;
  • 1939 m. lapkričio mėnesį buvo suimti ir į koncentracines stovyklas uždaryti Krokuvos universiteto profesoriai;

Nacių okupacinė politika Jugoslavijoje:

  • šiauriniai pakraščiai atiteko Vokietijai, Italijai, Vengrijai;
  • centrinėje ir pietinėje dalyje sukuriamos priklausomos valstybėlės;
  • viena iš jų – Kroatija, kur valdžią turėjo kroatų fašistai-ustašiai. Jie vykdė masines žydų ir serbų žudynes;

Nacių okupacinė politika V. Europoje:

  • Europoje naciai valstybių neskaidė;
  • Norvegijai, Nyderlandams, Belgijai nebuvo grąžinama;
  • Antraeilės valstybės vaidmuo turėjo atitekti Prancūzijai;
  • Europoje nacistai iš pradžių saikingai taikė terorą, stengėsi gyventojus patraukti į savo pusę apgaulinga propaganda, kai tuo tarpu Lenkijoje, Jugoslavijoje ar okupuotose SSRS teritorijose buvo žiauriai slopinamas bet koks nepaklusnumas;

Tarptautiniai santykiai pirmaisiais pokario metais

JAV ir SSRS tapimo supervalstybėmis po Antro pasaulinio karo priežastys:

  • SSRS – milžiniška karinė galia; kariuomenė nebuvo pilnai demobilizuota, stovėjo Rytų Europos ir Azijos šalyse; 1949 m. sukūrė atominį ginklą; gamino daug gerų ginklų; 1953 m. sukūrė vandenilinę bombą;
  • JAV – beveik visiškai nenukentėjo nuo karo; karo metu padidino gamybą ir eksportą; nusilpo senieji jos konkurentai; turėjo dideles aukso atsargas; tapo finansiniu pasaulio centru (Niujorkas); aukščiausias technikos lygis; 1946 m. sukurtas kompiuteris; didelė karinė galia (galingiausias laivynas, aviacija, daug karinių bazių); 1952 m. vandenilinė bomba;

Taikos sutartys po Antrojo pasaulinio karo:

  • 1947 m. Paryžiuje pasirašyta su Italija, Rumunija, Vengrija, Suomija, Bulgarija – atkurtos ikikarinės Vengrijos ir Suomijos sienos, pripažinti Bulgarijos ir Rumunijos sienos pakitimai 1940 m., Jugoslavijai duota žemių iš Italijos, numatyti ginklavimosi apribojimai (kurių vėliau laikėsi tik Suomija);
  • 1951 m. San Franciske pasirašyta su Japonija – Japonija pripažino Korėjos nepriklausomybę, atsisakė visų teisių į Taivanio ir Kurilų salas bei pietinę Sachalinos s. Dalį, buvo numatyti apribojimai Japonijos ginklavimuisi;
  • 1954 m. Paryžiuje pasirašyta su Vokietija – Nutraukta Vokietijos okupacija, numatytas įstojimas į NATO;
  • 1955 m. Paryžiuje pasirašyta su Austrija – baigta Austrijos okupacija, ji paskelbta neutralia valstybe;
3. Pasitelkite papildomą informaciją – pateiktis, vaizdinę medžiagą, vadovėlio temas, dokumentus ir sutartis ar mūsų rekomenduojamas nuorodas.
  • Dokumentai
  • Sutartys
  • Istoriniai klausimai
  • Temos vadovėlyje

Dokumentai

“Abi Susitariančios pusės įsipareigoja susilaikyti nuo visokiausios prievartos, nuio visokių agresyvių veiksmų ir nepilti viena kitos tiek atskirai, tiek kartu su kitomis valstybėmis […]. Nė viena iš Susitariančių pusių nedalyvaus jokioje valstybių grupuotėj, tiesiogiai ar netiesiogiai nukreiptoje prieš kitą pusę […]. Ši sutartis sudaroma dešimčia metų, o jeigu, likus metams iki termino pabaigos, viena iš Susitariančių šalių jos nedenonsuos, sutartis automatiškai galios dar penkerius metus […]. Sudaryti du originalai vokiečių ir rusų kalba.”
Komentaras: Tai yra ištrauka iš Molotovo – Ribentropo pakto, kuri dar vadinama nepuolimo sutartimi. Ji pasirašyta 1939 – 08 – 23 tarp Vokietijos užsienio reikalų ministro J. Ribentropo ir SSRS užsienio reikalų ministro V. Molotovo


“Aš ketinu, jei kitos priemonės nepasiseks, įvykdyti ginkluotųjų pajėgų įsiveržimą į Austriją, kad ten būtų atsatatyta konstitucinė tvarka ir nuslopinti prievartos aktus prieš gyventojus, palankiai nusiteikusius Vokietijos atžvilgiu […]. Užduotis sausumos kariuomenei – įžengti į Austrijos teritoriją pagal numatytą planą.”
Komentaras: Šios kalbos autorius yra A. Hitleris. Ši kalba yra apie Austrijos anšliusą, kuris buvo 1939 – 03 – 12 įvykdytas neteisėtas (tai pažeidė Versalio taikos sutartį) Austrijos prijungimas prie nacistinės Vokietijos. Vakarų valstybės, ypač Jungtinė Karalystė ir Prancūzija laikėsi nuolaidžiavimo politikos, o Jungtinės Amerikos Valstijos laikėsi nesikišimo politikos. Keli metai iki anšliuso vyko stiprus Vokietijos spaudimas Austrijai. Adolfas Hitleris vykdė vadinamąją „Sugrįžimo į reichą“ politiką, kuriai pritarė dalis austrų bei rėmė Austrijos Nacionalsocialistų partiją, todėl buvo sudarytos sąlygos Austriją prie Vokietijos prijungti taikiai.


“Britų spauda, gavusi duomenų apie jo paskyrimą kancleriu, įdėjo pirmuose puslapiuose straipsnius su didžiausiomis antraštėmis: “Jis Bismarko kėdėjė”. “Evening News” ta proga rašo: “jau praėjo 13 metų, kai jis su penkiais savo pagalbininkais įsteigė nacionalsocialistų partiją. Šiandien jis atsistojo toj vietoj, kur kadaise stovėjo Bismarkas.”
Komentaras: Šiame dokumente yra rašoma apie A. Hitlerio paskyrimą kancleriu (premjeru) 1933 m. Į šį postą jis buvo išrinktas demokratiniu būdu.


“Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija ir Italija pagal jau pasiektą susitarimą dėl […] vokiečių srities perleidimo susitarė dėl šio perleidimo sąlygų ir formų […]. Evakuacija prasideda nuo spalio 1 d. […]. Susitariama dėl to, kad teritorijos evakuacija baigsis iki spalio 10 d., nebus sugriauti ten esami statiniai ir kad čekoslovakų vyriausybė prisiima atsakomybę, jog srities evakuacija vyks nesugriaunant nurodytų statinių […]. Nuo spalio 1 d. vokiečių armija pradeda užimti rajonus, kuriuose daugumą gyventojų sudaro vokiečiai.”
Komentaras: Šiame dokumente yra kalbama apie Miuncheno sutartį (dar vadinamą Miuncheno suokalbiu), pasirašytą 1938 – 09 – 29. Šią sutartį pasirašė D. Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Italija. Šia sutartimi Sudetų kraštas, kurio gyventojų daugumą sudarė vokiečiai, iš Čekoslovakijos perduotas Vokietijai.


“Nė vienas iš abiejų pasaulinių karų neturėjo panašaus poveikio tokiai daugybei žmonių. Atominės energijos panaudojimas […] turėjo dar mažesnę reikšmę. Skridimas į mėnulį lyginant su depresija buvo mažareikšmis įvykis. Tikrai nedaugeliui tų, kurie ją išgyveno, ji nepaliko sąmonėje gilių pėdsakų […]. Klestėjimo tvarumas priklausė nuo didelių verslininkų investicijų ir nuo turtingųjų vartojimo išlaidų. Krachas biržoje reiškė mirtiną smūgį ir vienam, ir kitam. Kada akcijų kursas katastrofiškai ėmė kristi, investuotojų atsargumas padidėjo.”
Komentaras: Šiame dokumente yra kalbama apie 1929 – 1933 m. JAV prasidėjusią Didžiąją depresiją / Didžiąją ekonominę krizę, valdant F. Ruzveltui. Ruzveltas yra ilgiausiai JAV prezidentu buvęs žmogus – net 4 kadencijas iš eilės. Šią krizę sukėlė devynerius metus trukęs spartus ir nesubalansuotas ekonomikos augimas bei finansų sistemos kontrolės stoka. Tam įtakos turėjo vyriausybės nesikišimas į bankų veiklą. Ši krizė palietė visas pasaulio kapitalistines valstybes.


“Visos valstybės, dominijos arba kolonijos […] gali tapti Sąjungos narėmis, jeigu už jų priėmimą pasisakys du trečdaliai Asamblėjos […]. Sąjungos buveinės vieta nustatoma Ženeva […]. Sąjungos nariai supranta, kad, norint iššsaugoti taiką, reikia apriboti nacionalistinį ginklavimąsi iki minimumo, suderinamo su nacionaliniu saugumu ir įvykdymu tarptautinių įsipareigojimų […]. Sąjungos nariai įsipareigoja gerbti ir saugoti nuo bet kokio išorinio užpuolimo visų Sąjungos narių teritorinį vientisumą ir politinę nepriklausomybę.”
Komentaras: Šiame dokumente yra minimas Tautų Sąjungos įkūrimas. Tautų Sąjunga įsteigta 1919 m. sausio 25 d. Paryžiaus taikos konferencijoje. 1919 m. Tautų Sąjungoje buvo 33 valstybės – Antantės valstybės, pasirašiusios Versalio taikos sutartį, ir 13 valstybių, pakviestų pirmosiomis įstoti į Tautų Sąjungą. Tautų Sąjunga buvo pirmoji nuolatinė tarptautinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas buvo išlaikyti pasaulyje taiką.


“Vokietijai draudžiama turėti arba statyti karinius įtvirtinimus kairiajama ir dešiniajame Reino krante į vakarus nuo linijos, nubrėžtos 50 kilometrų į rytus nuo šios upės […]. Teritorijos, atitekusios Vokietijai pagal preliminarinę Taikos sutartį, pasirašytą Versalyje 1871 m. […], grąžinamos Prancūzijos suveneritetui nuo 1918 m. lapkričio 11 d. paliaubų dienos […]. Vokietija pripažįsta […] visišką nepriklausomybę Čekoslovakijos valstybės […] ir visišką Lenkijos nepriklausomybę […]. Svarbiausios Sąjunginės ir Susivienijusios valstybės įsipareigoja Dancigo miestą paversti Laisvuoju miestu […]. Nuo šio momento bendra Vokietiją sudarančių valstybių kariuomenės sudėtis neturi viršyti šimto tūkstančių žmonių […]. Vokietijos Didysis Generalinis štabas ir visos kitos panašios formuotės bus paleistos ir ngali būti atkurtos jokia forma […]. Maksimali vokiečių karinio laivyno sudėtis: 6 šarvuočiai “Doičland” ir “Lotaringen” tipo, 6 lengvieji kreiseriai, 12 priešmininių laivų, 12 minininkų: jokių povandeninių laivų […]. Dydį minėtų nuostolių, kuriuos Vokietija turi atlyginti, nustatys Tarpsąjunginė komisija, kuri vadinsis Reparacine komisija.”
Komentaras: Šiame dokumente yra kalbama apie Versalio taikos sutartį, pasirašytą 1919 m. birželio 28 d. Versalyje, kuria buvo užbaigtas Pirmasis pasaulinis karas. Deja, ji neišsprendė problemų, nes kilo Antrasis pasaulinis karas


“Abi Susitariančios pusės įsipareigoja susilaikyti nuo visokiausios prievartos, nuio visokių agresyvių veiksmų ir nepilti viena kitos tiek atskirai, tiek kartu su kitomis valstybėmis […]. Nė viena iš Susitariančių pusių nedalyvaus jokioje valstybių grupuotėj, tiesiogiai ar netiesiogiai nukreiptoje prieš kitą pusę […]. Ši sutartis sudaroma dešimčia metų, o jeigu, likus metams iki termino pabaigos, viena iš Susitariančių šalių jos nedenonsuos, sutartis automatiškai galios dar penkerius metus […]. Sudaryti du originalai vokiečių ir rusų kalba.”
Komentaras: Tai yra ištrauka iš Molotovo – Ribentropo pakto, kuri dar vadinama nepuolimo sutartimi. Ji pasirašyta 1939 – 08 – 23 tarp Vokietijos užsienio reikalų ministro J. Ribentropo ir SSRS užsienio reikalų ministro V. Molotovo.


“Lenkų – vokiečių karas įrodė, kad Lenkijos valstybė negalės išsilaikyti. Per 10 karo dienų Lenkija neteko visų savo pramonės sričių ir savo kultūros centrų […]. Vyriausybė yra suirusi ir nerodo jokių gyvybės ženklų […]. Lenkija palikta savo likimui ir be vadovybės virto viena, palankia visokiems incidentams ir galinčia Sovietų Sąjungai sudaryti pavojingas staigmenas. To pasekmėje Sovietų Sąjunga, buvusi iki šiol neutrali, šių faktų akivaizdoje negali likti neutrali […]. Esant tokiai padėčiai, Sovietų vyriausybė įsakė Raudonosios Armijos vadovybei duoti kariuomenės dalims įsakymą, pereiti sieną ir paimti į globą vakarų Ukrainą ir Baltgudijos gyventojų gyvybę ir turtą.”
Komentaras: Šiame dokumente yra minimas SSRS įsiveržimas į Lenkiją, įvykęs Antrojo pasaulinio karo metu, 1939 – 09 – 17. Šis įsiveržimas buvo suplanuotas Molotovo – Ribentropo pakte. Šiuo veiksmu SSRS pradeda karą. Taip pat šio pakto slaptais nutarimais buvo pakeistos įtakos zonos – Lietuva atiteko SSRS.


“Mes išreiškėme savo pasiryžimą, kad mūsų šalys bendradarbiaus drauge ir karo metu, ir būsimu taikiu laikotarpiu. O dėl karo tai reikia pasakyti, kad mūsų karinių štabų atstovai dalyvauja mūsų derybose ir mes suderinome Vokietijos ginkluotųjų pajėgų sutriuškinimo planus. Mes visiškai susitarėme dėl operacijų, kurios bus vykdomos iš rytų, vakarų ir pietų, mąsto ir terminų. Jokia pasaulio jėga negalės mums sutrukdyti sunaikinti Vokiečių armijas sausumoje, jų povandeninius laivus jūroje ir griauti jų karines gamyklas iš oro.”
Komentaras: Šiame dokumente yra minima Teherano konferencija, įvykusi 1943 m. Tai buvo antihitlerinės koalicijos šalių – TSRS, Didžiosios Britanijos ir JAV – vadovų konferencija. Joje dalyvavo šių šalių lyderiai Josifas Stalinas, Vinstonas Čerčilis ir Franklinas Ruzveltas. Joje priimtos deklaracijos dėl bendrų veiksmų prieš Vokietiją bei dėl pokarinio „Didžiojo trejeto“ bendradarbiavimo, susitarta ne vėliau 1944 m. gegužės 1 d. atidaryti „Antrąjį frontą“ Europoje, apsispręsta dėl pokarinių Lenkijos sienų bei susitarta dėl TSRS dalyvavimo kare prieš Japoniją.


“Pagal numatytą planą trijų valstybių ginkluotosios pajėgos Vokietijoje užims ypatingas zonas. Administruos ir kontroliuos centrinė kontrolės komisija, sudaryta iš vyriausiųjų trijų valstybių kariuomenės vadų. Prancūzija bus pakviesta, jeigu to norės, paimti okupacijos zoną ir dalyvauti Kontrolės komisijoje […]. Mūsų tikslas – sunaikinti vokiškąjį militarizmą ir nacizmą, garantuoti, jog Vokietija daugiau niekada negalės pažeisti taikos pasaulyje. Mes norime nuginluoti ir paleisti visas vokiečių ginkluotasias pajėgas, likviduoti visą vokiečių karo pramonę, teisingai ir greitai nubausti visus karo nusikaltėlius, natūra išsieškoti nuostolių atlyginimo už griovimus, kuriuos įvykdė vokiečiai, panaikinti nacistinę partiją […]. Praėjus dviems – trims mėnėsiams po Vokietijos kapituliacijos ir karo Europoje pabaigos, SSRS įstos į karą prieš Japoniją.”
Komentaras: Šiame dokumente yra minimi 1945 m. Jaltos (Krymo) konferencijos nutarimai, kuriuos priėmė D. Britanija, SSRS ir JAV, valdant V. Čerčiliui, J. Stalinui ir F. Ruzveltui. Esmė: visapusiškas nacizmo naikinimas.


“Tikslai, kuriais turi vadovautis Kontrolės Taryba: 1) Visiškai nuginkluoti ir demilitarizuoti Vokietiją, likviduoti vokiečių karinę pramonę. 2) Įtikinti vokiečių tautą, kad ji patyrė visišką karinį pralaimėjimą ir negali išvengti atsakomybės už tai, ką užsitraukė […]. 3) Sunaikinti necionalsocialistinę partiją, jos filialus ir pavaldžias organizacijas, paleisti visas nacių įstaigas […]. Konferencija sutiko perduoti Sovietų Sąjungai Kenigsbergo miestą ir kaimyninius rajonus. “
Komentaras: Šiame dokumente yra kalbama apie Postamo konferencijos, įvykusios  1945 – 07 – 17, nutarimus. Karą pralaimėjusios Vokietijos Potsdamo mieste vyko nugalėtojų  – Tarybų Sąjungos (J. Stalinas), JAV (H. Trumenas), ir Didžiosios Britanijos (K. Etlis) vadovų konferencija. Svarstyti pokario Europos ir Vokietijos ateities klausimai. Numatyta, kad Vokietiją okupuos Tarybų Sąjungos, JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos kariuomenės, o jų kariuomenės vadai sudarys atskirą administraciją, kuri demilitarizuos parklupdytąją Vokietiją. Potsdamo konferencija, kartu su Jaltos (1945 m.) ir Teherano (1943 m.) konferencijomis, buvo vieni iš svarbiausių Antrojo Pasaulinio karo metų ir XX a. įvykių iš esmės lėmusių ir dabartinį Europos žemėlapį. Potsdamo konferencijos įtaką galima įžvelgti ir XX a. pabaigoje vykusių tautų išsivadavimo procesuose.


Sutartys

Miuncheno sutartis1938 m. rugsėjo 29 d. Miuncheno sutartis. Miuncheno susitarimas. Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Italija pasirašo Miuncheno susitarimą, kuriuo Vokietijai leidžiama prisijungti dalį Čekoslovakijos – Sudetų sritį (nuo 1918 m. Sudetų kraštas priklausė Čekoslovakija. Jis buvo Vokietijos pasienyje ir ten daugiausia gyveno vokiečiai. Susitarimas garantavo, kad likusi dalis nebus okupuota, tačiau Hitleris to nepaisė). Nuotraukoje, iš kairės į dešinę: D. Britanijos (Čemberlenas), Prancūzijos (Daladje), Vokietijos (Hitleris), Italijos (Musolinis) pasirašo susitarimą.


Plieno paktas tarp nacistinės Vokietijos ir fašistinės Italijos1939 05 22 “Plieno paktas” – karinė-politine Vokietijos ir Italijos sąjunga (jau oficialiai deklaruojami geri Vokietijos ir Italijos santykiai, pradedami koordinuoti tarpusavio politiniai bei kariniai veiksmai). Kitais žodžiais tariant, sudaroma Berlyno-Romos ašis. Nuotraukoje: Adolfas Hitleris bei fašistinės Italijos užsienio reikalų ministras Galeacas Čianas.


Molotovo Ribentropo paktas1939 rugpjūčio 23 d. Vokietijos ir Sovietu Sąjungos nepuolimo sutartis (Ribentropo – Molotovo paktas). Nuotraukoje: Molotovas pasirašo paktą, už jo – Ribentropas, dešiniau – Stalinas. Susitaria, kad nepuls viena kitos (10 metų) ir nedalyvaus susitarimuose ir karo veiksmuose viena prieš kitą. Prie sutarties pasirašomi slaptieji protokolai. Pagal juos:

  • SSRS  įtakos sferai atitenka Suomija, Estija, Latvija, Rumunijos dalis (Besarabija). Vokietijos įtakos sferai atitenka Lietuva.
  • Lenkija pasidalinama įtakos sferomis:  Rytinė Lenkijos dalis atitenka SSRS įtakos sferai, o Vakarinė Lenkijos dalis – Vokietijos įtakos sferai. Riba tarp įtakos sferų eina Narevo, Vyslos, Sano upėmis.

Ribentropo – Molotovo paktas sudarė galimybę Vokietijai užpulti Lenkiją.


Trišalis paktas Berlyno Romos Tokio Ašis1940 09 27 pasirašomas Trišalis paktas, sudaręs karinį aljansą (Vokietija ir Italija jau buvo sąjungininkės, prie jų prisijungė Japonija) ir lėmęs Ašies valstybių sąvokos atsiradimą (Berlyno-Romos-Tokijo ašis). Nuotraukoje: valstybių užsienio reikalų ministrai – Galeacas Čianas (Italija), Joachimas fon Ribentropas (Vokietija)  ir Yōsuke Matsuoka (Japonija). Vėliau prie šios sutarties prisijungė Vengrija (1940 11 20), Rumunija (1940 11 23), Slovakija (1940 11 24), Bulgarija (1941 03 01), Kroatija (1941 06 15).


Atlanto chartija F. Ruzveltas ir V. Čerčilis1941 m. rugpjūčio 14 d. Atlanto chartija, kurią pasirašė JAV ir D. Britanija. Nuotraukoje: F. D. Ruzveltas (JAV) ir V. Čerčilis (D. Britanija).

  • Šalys pasižadėjo kariauti su agresoriais iki pergalės;
  • deklaravo, kad šalys, netekusios nepriklausomybės prieš karą ar karo metu, po karo turi vėl tapti nepriklausomomis (pokariu teikė viltį atkurti ir Lietuvos nepriklausomybę).

Pirmoji Vašingtono konferencija1941 gruodžio 22 – 1942 sausio 14 d. Vašingtono konferencija (pirmoji) – pirmasis strateginis susitikimas tarp Jungtinės Karalystės premjero V. Čerčilio ir JAV Prezidento F. Ruzvelto, po to kai JAV įstojo į Antrąjį pasaulinį karą.

  • sutiko, kad laimėti karą galima tik tuomet, jei pirmasis sąjungininkų tikslas bus – nugalėti nacių Vokietiją („Europa pirmiausia”)
  • koordinuojami kariniai veiksmai:
    • sutarta suvienyti karinius išteklius vykdant karo veiksmus Europoje;
    • nutarta 1942 m. vykdyti karinius Šiaurės Afrikoje;
    • amerikiečių bombonešiai D. Britanijos bazėse;
    • britai stiprina savo jūrų laivyną Ramiajame vandenyne;
    • bendri kariniai veiksmai Tolimuosiuose Rytuose (ABDACOM – amerikiečiai, britai, olandai, australai).

1942 m. sausio 1 d. antihitlerinės koalicijos kūrimas buvo baigtas, kai Vašingtone 26 valstybės (JAV, SSRS, Didžioji Britanija, Kinija, emigracinės Europos valstybių vyriausybės ir kt.) pasirašė Atlanto chartijos pagrindu sukurtą Jungtinių Tautų deklaraciją. Jos įsipareigojo besąlygiškai tęsti karą ir nesudaryti atskirų (separatinių) paliaubų ar taikos sutarčių su Vokietija ir jos sąjungininkėmis.


Teherano konferencija1943 m. lapkričio 28 – gruodžio 1 d. Teherano konferencija, kurioje dalyvavo antihitlerinės koalicijos lyderiai: F. Ruzveltas (JAV), V. Čerčilis (Anglija), J. Stalinas (SSRS) Svarstė:

  1. Antrojo fronto atidarymą
  2. Trijų valstybių vadovai pasirašė deklaraciją dėl ryžto kovoti iki pergalės

Jaltos konferencija1945 vasario 04-11 Jaltos konferencija Dalyviai (sėdintys nuotraukoje iš kairės į dešinę): V. Čerčilis (D. Britanija), F. Ruzveltas (JAV), J. Stalinas (SSRS) Nutarimai:

  1. Galutinai sutriuškinti Vokietiją, panaikinti vokiškąjį militarizmą ir nacizmą
  2. Vokietiją padalinti į okupacines zonas (padalinti į 4 dalis, kurios atiteks Prancūzijai, Anglijai, SSRS, JAV) (po karo padalinta ir Austrija)
  3. Dėl reparacijų
  4. Dėl Lenkijos sienų (rytinės žemės prijungtos prie SSRS, o Lenkija gaus rytinę Vokietijos dalį (siena eis Oderio ir Neisės upėmis))
  5. SSRS po Vokietijos sutriuškinimo pradės karo veiksmus prieš Japoniją. Sovietų Sąjungai pažadėta teisė į Mongoliją, naujas teritorijas Kurilų salose ir Pietų Sachaline.
  6. Įkurti naują tarptautinę organizaciją JTO, kuri užkirstų kelią karams (JTO būstinė Niujorke).

Potsdamo konferencija1945 liepos 17 – 1945 rugpjūčio 02 – Potsdamo konferencija Dalyviai (sėdintys nuotraukoje iš kairės į dešinę): K. Etlis (D. Britanija), H. Trumenas (JAV), J. Stalinas (SSRS) Nutarimai:

  1. Susitarta, kad Vokietija bus denacifikuota, demilitarizuota, demokratizuota.
  2. Patvirtintos Vokietijos ir Berlyno okupacinės zonos (SSRS, D. Britanija, JAV, Prancūzija).
  3. Berlyną padalinti į 4 dalis. Taip pat ir Vieną
  4. SSRS perduota Rytų Prūsijos dalis su Karaliaučiumi
  5. Lenkijos vakarinė siena nustatyta ties Oderio ir Neisės upėmis
  6. Įsteigtas Niunberge karinis tribunolas (1945 11 20 – 1946 10 01), karo nusikaltėliams teisti ( 12 kaltinamųjų nuteisti mirties bausme)

Potsdamo konferencijoje F. Ruzveltas ir V. Čerčilis nedalyvavo.


Taikos sutartys po Antrojo pasaulinio karo:

  • 1947 02 10 Paryžiuje pasirašyta su Italija, Rumunija, Vengrija, Suomija, Bulgarija – atkurtos ikikarinės Vengrijos ir Suomijos sienos, pripažinti Bulgarijos ir Rumunijos sienos pakitimai 1940 m., Jugoslavijai duota žemių iš Italijos, numatyti ginklavimosi apribojimai (kurių vėliau laikėsi tik Suomija);
  • 1951 09 08 San Franciske pasirašyta su Japonija – Japonija pripažino Korėjos nepriklausomybę, atsisakė visų teisių į Taivanio ir Kurilų salas bei pietinę Sachalinos s. Dalį, buvo numatyti apribojimai Japonijos ginklavimuisi;
  • 1954 10 23 Paryžiuje pasirašyta su Vokietija – Nutraukta Vokietijos okupacija, numatytas įstojimas į NATO;
  • 1955 05 15 Paryžiuje pasirašyta su Austrija – baigta Austrijos okupacija, ji paskelbta neutralia valstybe;

Istoriniai klausimai

  1. Kodėl, daugelio istorikų nuomone, Versalio sistema nagalėjo garantuoti taikos Europoje?

Versalio sistema, kaip mano daugelis istorikų, negalėjo garantuoti taikos Europoje, nes:

  • Vokietija nebuvo suskaldyta ir visiškai nuginkluota, o tai reiškė, kad paliko galimybę atsigauti Vokietijos militarizmui ir siekti revanšo
  • Versalio taika pažemino Vokietiją ir sudarė sąlygas iškilti kraštutinėms politinėms jėgos (Hitleris)
  • Politinio Europos žemėlapio pertvarkymas sudarė sąlygas naujiems konfliktams, nes sienos tarp valstybių buvo nustatytos neatsižvelgiant į kalbinę, kultūrinę, politinę ir ekonominę valstybių situaciją
  • Tarp nugalėtojų nebuvo vienybės

  1. Kodėl Italija tapo pirmąja Europos valstybe, kurioje įsigalėjo fašizmas?

Pirmojo pasaulinio karo metais Italija patyrė didelių nuostolių. Po karo jai nepavyko įtikinti sąjungininkų garantuoti jos teritorinius laimėjimus. 1919 – 1922m. Italiją apėmė visuotinė krizė. Kovai su vyriausybe, nepajėgusia išspręsti iškilusių problemų, komunistais, visuotine netvarka kūrėsi partija, kurios vadovu tapo B. Musolinis. 1922m. Italijoje perversmo keliu į valdžią atėjo fašistai.


  1. Kodėl 1919 – 1939m. daugelyje Europos valstybių įsigalėjo diktatūrinis režimas?
  • Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, valstybių sienos pagal Versalio taikos sutartį buvo nustatytos neatsižvelgiant į kalbinę, kultūrinę, ekonominę ar politinę vienos ar kitos valstybės situaciją. Todėl išliko valstybių tarpusavio prieštaravimai, teritorinės pretenzijos (ypač tarp Vokietijos ir Prancūzijos).
  • Daugelyje šalių (Lenkijoje, Čekoslovakijoje) buvo nemažai tautinių mažumų, nepatenkintų savo padėtimi. Todėl kilo įvairūs tautiniai konfliktai, kurių nepajėgė išspręsti nei šalių, nei Tautų Sąjunga.
  • Be to, pasibaigus karui, padėtis daugelyje valstybių buvo labai sunki: nedarbas, infliacija, valdžių negebėjimas spręsti iškilusias problemas, lėtas ekonomikos augimas ir kitos priežastys didino visuotinį nepasitenkinimą.
  1. Įrodyti, kad 1933m. Vokietijoj buvo griaunama demokratinė ir kuriama fašistinė santvarka.

Didžioji ekonominė krizė ypač skaudžiai veikė Vokietiją, nes JAV buvo investavusios dideles lėšas į Vokietijos ūkį. Esant labai sunkiai padėčiai, žmonės patikėjo, kad tik stiprus lyderis gali išgelbėti valstybę. 1933m. pradžioje prezidentas P. Hindenburgas pavedė A. Hitleriui suformuoti vyriausybę. Hitleris ir jo partija dėl visų sunkumų kaltino Versalio taikos sutartį, demokratinę santvarką ir žydus. Pasinaudojęs gaisru Reichstage, Hitleris panaikino politines laisves, uždraudė Komunistų partiją, išleido įstatymus, leidžiančius išmesti iš darbo žydus bei kairuoliškai nusiteikusius asmenis, uždraudė nefašistinę spaudą ir kt.


  1. Koks yra esminis nacizmo Vokietijoje ir totalitarizmo SSRS skirtumas?

Nacizmo represijos buvo nukreiptos prieš kitas tautas (žydus, čigonus) , o Stalinas naikino savo tautą. 1987m. duomenimis, nuo 1917m. iki 1956m. tiesioginėmis stalinizmo aukomis tapo apie 17 – 18mln. žmonių.


  1. Kas yra bendra tarp nacizmo ir bolševizmo?

Fašizmas ir bolševizmas turėjo ne tik daug skirtumų, bet ir bendrų bruožų:

  • oficiali revoliucinė ideologija
  • valstybės prievarta visose gyvenimo srityse
  • neigiamas požiūris į inteligentiją
  • valdžios kultas
  • griežta cenzūra
  • politinių priešininkų persekiojimas ir naikinimas
  • ribų tarp privataus ir visuomeninio gyvenimo panaikinimas
  • jėgos naudojimas
  • nesilaikoma valdžių padalijimo principo
  • jaunimo ideologizavimas

  1. Išvardinti tarpukario Europos valstybes, kuriose įsigalėjo diktatūrinis režimas.

Tarpukario Europos valstybės, kuriose įsigalėjo diktatūrinis režimas: Sovietų Rusija (nuo 1922m. – SSRS), Vokietija, Bulgarija, Ispanija, Albanija, Lenkija, Austrija, Italija, Portugalija, Jugoslavija, Lietuva, Latvija, Estija, Vengrija, Rumunija, Graikija.


  1. Kokie mūšiai ir kada lėmė karo rytuose eigą?

Visą karo Rytuose eigą lėmė:

  • Maskvos (1941 m. pab. – 1942 m. pradž. ) sužlugdytas Blickrygas
  • Stalingrado (1942m. vasara – 1943m. pradžia) persilaužimas II-ajame pasauliniame kare
  • Kursko (1943m.) mūšis, pasibaigęs vokiečių armijos pralaimėjimu.

  1. Kokių priemonių ėmėsi SSRS vyriausybė, vykdydama Lietuvos sovietizaciją 1940 – 1941m.?

SSRS vyriausybė, vykdydama Lietuvos sovietizaciją 1940-1941m. ėmėsi šių priemonių:

  • valstybingumo griovimo
  • kariuomenės pertvarkymo
  • ūkio pertvarkymo
  • Bažnyčios suvaržymo
  • kultūros sovietizacijos
  • Sovietinės kadrų politikos
  • teroro
  • švietimo pertvarkymo

  1. Kaip buvo priešinamasi okupacijai 1940m.?

Okupacijai 1940m. buvo priešinamasi įvairiomis formomis:

  • pasyvus priešinimasis: Kalėdų, Velykų ir kitų švenčių šventimas. Antisovietinių lapelių platinimas, kapų puošimas per Vėlines ir kt.
  • aktyvus priešinimasis reiškėsi tuo, kad Lietuvoje kūrėsi pogrindinės rezistencijos grupės

  1. Nurodyti šaltojo karo poveikį SSRS ekonomikai ir politikai.

Ginklavimosi varžybos sekino SSRS ekonomiką. SSRS ekonomika buvo paremta planiniu principu, ūkis vystomas ekstensyviu keliu, todėl nepavyko suderinti karinės ir lengvosios pramonės vystymo. Valstybė grimzdo į skolas, vyko visuomenės degradacija, ekonominė krizė, augo biurokratinis aparatas. Gyventojams trūko ir maisto produktų, ir buitinių prekių. SSRS technologijos ir kompiuterizacija atsiliko nuo Vakarų valstybių. Tai vedė prie pokyčių SSRS politiniame gyvenime. M.Gorbačiovas paskelbė perėjimą prie naujo politinio kurso.


  1. Kokia buvo SSRS politika 1939-1940 m. ?

Pasirašiusi Molotovo – Ribentropo paktą, SSRS laikėsi grobikiškos politikos. Pasinaudojusi palankiomis tarptautinėmis sąlygomis, SSRS okupavo Baltijos šalis, Besarabiją. Motyvuodama tuo, kad prasidėjus karui su Vokietija, Lenkija pralaimėjo ir reikėjo „apginti“ Vakarų Ukrainą ir Vakarų Baltarusiją, užėmė šias teritorijas. 1940m. Berlyne buvo aptarti SSRS ir Vokietijos politiniai santykiai. Buvo apsvarstyta galimybė prisijungti SSRS prie trišalio Vokietijos-Japonijos-Italijos pakto.


  1. Įrodyti, kad Antrojo pasaulinio karo pradžioje SSRS vykdė agresyvią užsienio politiką.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje SSRS vykdė agresyvią užsienio politiką. Tai įrodo daugybė faktų:

  • 1939m. rugpjūčio 23d. pasirašomas SSRS – Vokietijos nepuolimo paktas. Juo abi šalys įsipareigojo nepulti viena kitos. Pagal „Slaptąjį papildomą protokolą“ abi šalys pasidalijo Europos įtakos sritimis.
  • 1939m. rudenį SSRS užėmė rytinę Lenkijos valstybės dalį
  • 1939m. rugsėjo 28d. pasirašyta draugystės ir sienų sutartis tarp SSRS ir Vokietijos. Slapti protokolai patvirtino abiejų valstybių siekį neleisti Lenkijai atkurti nepriklausomybę ir patikslino jų interesų sritis. Lenkijoje riba buvo perkelta į rytus Vokietijos naudai, o Lietuva pateko SSRS įtakon
  • 1939m. spalio mėnesį SSRS primetė Baltijos šalims pagalbos sutartis
  • 1939m. pabaigoje SSRS užpuolė Suomiją. SSRS siekė „pastumti“ Suomijos sieną kuo toliau nuo Leningrado, reikalavo, kad Suomija atiduotų dideles Karelijos teritorijas ir sutiktų išnuomoti laivyno bazes suomių salose. Už tai mainais buvo siūloma du kartus didesnė teritorija.

  1. Ar buvo galima pasipriešinti 1940 m.įvykdytai sovietų okupacijai?

1940 m. vasarą išlaikyti Lietuvos nepriklausomybę, matyt, nebuvo galima, tačiau gėdingai kapituliacijai alternatyva buvo. Kadangi armija yra pagrindinis valstybės gynybos garantas, per visą nepriklausomybės laikotarpį jai buvo skiriama daug dėmesio: kariuomenė buvo aprūpinta modernia ginkluote, apmokomi karininkai. Visiškai mechanizuota buvo priešlėktuvinės apsaugos rinktinė. Lietuva turėjo 118 karo lėktuvų. 1939m. Lietuvos kariuomenę sudarė 27 000 karių, tačiau, paskelbus mobilizaciją galėjo padidėti iki 150 000 pasipriešinti buvo galima. Kita vertus, vyriausybė galėjo priešintis politiškai – nepriimti ultimatumo, išvykti į užsienį. Deja, 1940m. Lietuvoje nebuvo jėgų, galėjusių vesti tautą į kovą dėl nepriklausomybės


  1. Nurodyti Antrojo pasaulinio karo priežastis.

Antrojo pasaulinio karo priežastys:

  • Antrojo pasaulinio karo priežastys pirmiausiai glūdėjo Pirmojo pasaulinio karo padariniuose (Versalio sutartyje)
  • Vokietijos, Japonijos, Italijos agresyvumo didėjimas
  • Ginklavimosi varžybos
  • Imperialistinių valstybių prieštaravimų paaštrėjimas
  • SSRS siekis atkurti buvusios Rusijos imperijos ribas
  • Dviejų ideologijų – fašizmo ir komunizmo – kova
  • Vakarų valstybių nuolaidžiavimas Vokietijai, siekiant išvengti karo Europoje.

  1. Kodėl nebuvo sudaryta kolektyvinė saugumo sutartis Europoje?

Vokietija visą laiką buvo nepatenkinta Versalio sutarties sąlygomis. Didžiosios valstybės (Anglija ir Prancūzija) neturėjo bendros nuomonės Vokietijos atžvilgiu. Didžioji Britanija siūlė daryti nuolaidas, o Prancūzija – ne. Be to, Prancūzija iškėlė taip vadinamo Rytų pakto idėją, pagal kurią, sutartys turėjo būti pasirašytos su Čekoslovakija, Lenkija, Suomija, Estija, Latvija ir Lietuva. Lenkija ir Suomija nesutiko pasirašyti sutarčių, nes bijojo, ir ne be pagrindo, kad tai gali padėti sustiprėti SSRS įtakai. Todėl bandymas sudaryti kolektyvinio saugumo sistemą Europoje nepavyko.


  1. Kokie mūšiai ir kada lėmė karo rytuose eigą?

Visą karo Rytuose eigą lėmė:

  • Maskvos (1941 m. pab. – 1942 m. pradž. ) sužlugdytas Blickrygas
  • Stalingrado (1942m. vasara – 1943m. pradžia) persilaužimas II-ajame pasauliniame kare
  • Kursko (1943m.) mūšis, pasibaigęs vokiečių armijos pralaimėjimu.

  1. Kada, kur ir kodėl buvo atidarytas antrasis frontas?

1944m. birželio 6d. Prancūzijos šiaurinėje dalyje, Normandijoje, buvo atidarytas antrasis frontas. Sąjungininkų puolimo tikslas – kuo greičiau sutriuškinti fašistinę Vokietiją ir baigti karą.


  1. Koks buvo Antrojo pasaulinio karo poveikis Pietryčių Azijai?

Antrasis pasaulinis karas tiesiogiai pagreitino kolonializmo žlugimą Pietryčių Azijoje ir Indijoje.




Pateiktys

Radote klaidą? Pažymėkite tikslią teksto vietą ir spauskite Ctrl+Enter klavišų kombinaciją, norėdami apie ją informuoti.

© 2014-2023 Istorijai.lt

Pin It on Pinterest

Eiti prie įrankių juostos

Pranešti apie klaidą

Ši teksto iškarpa bus pateikta mums