A šaltinis (Iš valstybių sutarties)
I straipsnis. Lietuvos ir SSSR draugingumui sustiprinti Vilnius ir Vilniaus sritis Sovietų Sąjungos perduodami Lietuvos Respublikai [...].
II straipsnis. Lietuvos Respublika ir Sovietų Sąjunga pasižada teikti viena kitai įvairią pagalbą, taip pat ir karinę, Lietuvos užpuolimo ar jos užpuolimo grasymo atveju, taip pat SSRS užpuolimo ar užpuolimo grasymo per Lietuvos teritoriją iš bet kurios Europos valstybės pusės. [...]
IV straipsnis. Lietuvos Respublika ir Sovietų Sąjunga pasižada drauge ginti Lietuvos sienas, kuriam reikalui Sovietų Sąjungai suteikiama teisė savo lėšomis laikyti bendru susitarimu nustatytose Lietuvos Respublikos vietovėse griežtai apibrėžtą Sovietų sausumos ir orinių ginkluotų pajėgų kiekį. [...]
VII straipsnis. Šios sutarties įgyvendinimas jokiu būdu neturi paliesti Susitariančiųjų Šalių suverenių teisių, ypač jų valstybinės santvarkos, ekonominės ir socialinės sistemos, karinių priemonių ir bendrai nesikišimo į vidaus reikalus dėsnio. Sovietinių sausumos ir orinių ginkluotų pajėgų buvimo vietovės (šios sutarties IV str.) visokiomis aplinkybėmis pasilieka Lietuvos Respublikos teritorijos sudedamąja dalimi.
B šaltinis (Iš ultimatumo)
Sovietų Sąjungos vyriausybė laiko absoliučiai reikalinga ir neatidėliotina: 1) kad vidaus reikalų ministras p. Skučas ir Politinės policijos departamento viršininkas p. Povilaitis nedelsiant būtų atiduoti teismui kaip tiesioginiai provokacinių veiksmų prieš Sovietų Sąjungos įgulas Lietuvoje kaltininkai;
2) kad nedelsiant Lietuvoje būtų sudaryta tokia vyriausybė, kuri sugebėtų ir norėtų užtikrinti Sovietų Sąjungos ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutarties garbingą vykdymą ir ryžtingą sutarties priešų sutramdymą;
3) kad nedelsiant būtų užtikrintas laisvas įėjimas į Lietuvos teritoriją Sovietų Sąjungos kariuomenės dalinių, kurie bus įkurdinti pačiuose svarbiausiuose Lietuvos centruose, pakankamai gausių, kad galėtų užtikrinti galimumą įgyvendinti Sovietų Sąjungos ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutartį ir užkirsti kelią provokaciniams veiksmams, nukreiptiems prieš Sovietų Sąjungos įgulas Lietuvoje.
C šaltinis (Lietuva 1939–1940 m.)
D šaltinis (Karikatūra)
Nubraukti lietuviški šalių pavadinimai: Estija, Latvija, Lietuva, SSSR. Rusų kalba parašyti šalių pavadinimai: Estijos SSR, Latvijos SSR, Lietuvos SSR, SSSR, ant dėžutės – „Raudoni dažai“.
A šaltinis (Iš veikalo „Mano kova“, 1924 m.)
Tas, kas nori gyventi, tegul kovoja! Tas, kas atsisako kovoti šiame pasaulyje, kur pagrindinis įstatymas yra nuolatinė kova, nebevertas gyventi. Tai gali atrodyti žiauru, bet taip yra!
Žmogus, pamiršęs ir paniekinęs rasės įstatymus [...], tampa kliūtimi pergalingam aukštesnės rasės žygiui, o per tai ir visai žmonijos pažangai. Žmogiško jautrumo naštos prislėgtas, jis nusmunka į gyvulio, negalinčio pakilti iki žmogiškosios būtybės, lygį. [...]
Mes privalome matyti, kad rusų bolševizmas – tai XX amžiaus žydų mėginimas pasiekti pasaulinį viešpatavimą. [...] O žydas [...] eis toliau savo lemties keliu, kol prieš jį nestos titaniškoje kovoje kita jėga ir nepasiųs pas Liuciferį to, kuris kyla šturmuoti dangų. [...]
Žmonijos kultūra ir civilizacija šiame žemyne yra neperskiriamai susijusios su arijų egzistavimu. Jiems išnykus ar susilpnėjus, šią žemę apgaubtų tamsi barbarų epochos skraistė. Bet ardymas žmogiškosios civilizacijos pamatų, naikinant tuos, kurie ją laiko, mūsų akyse yra pats šlykščiausias nusikaltimas. Tas, kas išdrįsta pakelti ranką prieš paties Viešpačio tobuliausią paveikslą, įžeidžia Viešpatį ir padeda prarasti rojų.
B šaltinis (Iš 1937 m. kovo 1 d. posėdžio, kuriame vandens transporto liaudies komisaras Nikolajus Pachomovas skaitė pranešimą, stenogramos)
Tik neseniai pradėjome tikrinti kadrus ir iškart tokia puokštė. Serdiukas – Dniepropetrovsko garlaivininkystės viršininkas, Chandožka – Jenisiejaus garlaivininkystės viršininko pavaduotojas. Vardiju pavardes tų žmonių, kurie jau demaskuoti ir suimti. (Juokas.) Ziminas – Laivų mechaninės tarnybos viršininkas, Kuvšinovas – Volgos aukštupio garlaivystės viršininko padėjėjas, Bovinas – Volgos aukštupio garlaivystės Centrinės valdybos viršininkas, Samarvecas – Maskvos-Okos upių garlaivystės viršininko pavaduotojas. (STALINAS. Bovinas taip pat suimtas?) Irgi suimtas, taip pat, pasirodo, niekšas. (MOLOTOVAS. Teisingai suimtas?) Teisingai. (MOLOTOVAS. O anksčiau neįtarėte?) Ne, neįtariau.
Negaišinsiu jūsų skaitydamas ilgą sąrašą, jame 77 asmenys (juokas), iš kurių du trečdaliai suimti. (STALINAS. Kažkodėl mažokai...) Drauge Stalinai, sakiau jums, kad tai tik pradžia. (Juokas visoje salėje.)
C šaltinis (Vokietijoje išspausdinta karikatūra, XX a. ketvirtasis dešimtmetis)
Užrašas: „Idealus“ asmuo išrinktiesiems žmonėms: dėl skonio neverta ginčytis.
D šaltinis (JAV išspausdinta karikatūra, XX a. ketvirtasis dešimtmetis)
Užrašas: Pjovėjas.
A šaltinis (Josifas Stalinas apie I penkmečio plano tikslus, 1933 m.)
Pagrindinis penkmečio plano uždavinys buvo pereiti nuo smulkiosios kaimo ekonomikos į didžiosios kolektyvinės ekonomikos kelią, kartu užtikrinant ekonominę socializmo bazę kaime ir taip panaikinant galimybę restauruoti kapitalizmą Sovietų Sąjungoje.
Penkmečio plano uždavinys buvo sukurti šalyje visas technines ir ekonomines sąlygas šalies gynybiniam pajėgumui maksimaliai pakelti bei suteikti galimybę suduoti stiprų atkirtį kiekvienam ginkluotos intervencijos bandymui, kiekvienam ginkluotos išorės agresijos bandymui...
Kas gi diktavo šį pagrindinį penkmečio plano uždavinį? Kas jį pateisino? Reikalas likviduoti ekonominį ir techninį SSRS atsilikimą, pasmerkiantį ją nepavydėtinai egzistencijai; reikalas sukurti šalyje sąlygas, kurios leistų jai ne tik pasivyti, bet ilgainiui ir pralenkti ekonominiu bei techniniu atžvilgiu išsivysčiusias kapitalistines šalis...
B šaltinis (Ištrauka iš Adolfo Hitlerio kalbos, sakytos 1937 m.)
Praėjo ketveri metai nuo akimirkos, kai prasidėjo didžiausia nacionalinė revoliucija ir reforma, kokią tik Vokietija buvo patyrusi. [...] Nacionalsocialistinė programa keičia individualybių koncepciją į liaudies koncepciją, kurioje visus žmones sieja jų kraujas ir žemė. Iš visų užduočių, kurios mūsų laukia, išsaugoti savo rasę yra didžiausia ir švenčiausia. Tai neatitolins mūsų nuo kitų tautų, atvirkščiai, tai pirmą kartą mus atves į savitarpio supratimą... Jie [užsienio valstybių politikai] kalba apie demokratiją ir diktatūrą, bet nesupranta, kad šioje šalyje įvykusi revoliucija gali būti pavadinta demokratiškiausia tikrąja šio žodžio prasme. [...] Dabar yra tik vienas Vokietijos suverenumo atstovas – jos liaudis. Todėl ji yra pagrindas, o partija, valstybė, armija, pramonė, teisingumas ir t. t. yra tik priemonės jai remti. Kai atėjau į valdžią, buvo 6 milijonai bedarbių, ūkininkai atrodė pasmerkti žlugti. Šiandien turite pripažinti, kad aš ištesėjau savo pažadus. Vokietijoje nebus streikų ar lokautų, nes kiekvienas turi tarnauti nacijos interesams. [...] Atkurti vokiečių tautos garbę buvo sunkiausia ir drąsiausia užduotis mano gyvenime.
C šaltinis (Deivido Lou 1939 m. rugsėjo 20 d. karikatūra „Pasimatymas“)
A. Hitleris: „Sakyčiau, kad tai visuomenės padugnės.“ J. Stalinas: „Manau, kad tai kraugeriški darbininkų žudikai.“
1 lokautas – darbo ginčų sprendimo veiksmas, kai darbdavys sustabdo gamybą, nutraukia veiklą ir atleidžia darbuotojus,
siekdamas, kad jie atsisakytų savo reikalavimų arba juos pakeistų.
A šaltinis (Iš Vinstono Čerčilio kalbos, pasakytos Bendruomenių rūmuose po Miuncheno susitarimo)
Aš nepriekaištauju mūsų dorai ir narsiai tautai už tai, kad natūraliai ir spontaniškai prasiveržė jos džiaugsmas bei palengvėjimas, išgirdus, jog to žiauraus išbandymo jai šį sykį neteks pakelti, nors buvo pasirengusi atlikti savo pareigą, kad ir kiek jai tas kainuotų, ir kantriai atlaikė praėjusios savaitės įtampą. Tačiau reikia, kad ji žinotų tiesą. Reikia, kad ji žinotų, jog mūsų gynyboje buvo nerūpestingumo ir rimtų spragų; reikia, kad ji žinotų, jog mes patyrėme pralaimėjimą nekariaudami, pralaimėjimą, kurio padarinius jausime ilgą laiką; reikia, kad ji žinotų, jog mes perėjome pavojingą savo istorijos etapą, kai visos Europos pusiausvyra tapo suardyta ir pirmą kartą Vakarų demokratijoms buvo ištarti tie baisūs žodžiai: „Tu buvai padėtas ant svarstyklių ir pasirodei esąs lengvas“. Ir nemanykite, jog tai jau viskas. Ne, sąskaitos mokėti tik pradedamos. Tai tik pirmas gurkšnis tos karčios taurės, kurią metai iš metų turėsime gerti, nebent, įtempę visas savo galias, atgautume moralinę sveikatą bei karinę jėgą ir kaip kitados stotume ginti laisvės.
B šaltinis (Iš Henrio Kisindžerio knygos „Diplomatija“)
Ginti Čekoslovakiją buvo įsipareigojusi ne vien Prancūzija, bet ir Sovietų Sąjunga, tačiau sovietų parama pagal sutarties sąlygas turėjo priklausyti nuo to, kaip elgsis prancūzai. Be to, labai abejotina, ar Lenkija ir Rumunija būtų praleidusios per savo teritoriją sovietų kariuomenę, žygiuojančią ginti Čekoslovakijos. [...] Nuo pat pradžių Didžioji Britanija pasirinko appeasement (nuolaidžiavimo) taktiką. [...] Taigi Miunchenas laikytinas ne kapituliacija, o veikiau dvasios būsena ir bemaž neišvengiamu padariniu demokratinių šalių pastangų išsaugoti geopolitiškai klaidingą tvarką, pasitelkus retoriką apie kolektyvinį saugumą ir tautų apsisprendimo teisę. [...] Miunchenas įėjo į mūsų žodyną kaip tam tikra aberacija (nukrypimas) – kaip bausmė už pasidavimą šantažui. Tačiau Miuncheno susitarimas buvo ne koks pavienis aktas, o kulminacija proceso, kuris prasidėjo trečiąjį dešimtmetį ir kurį spartino kiekviena nauja nuolaida.
C šaltinis (Karikatūra „Kodėl man nėra kėdės?“)
A šaltinis (Iš Norman Davies knygos „Kariaujanti Europa: 1939–1945“)
Ketvirtajame dešimtmetyje SSRS virto groteskiška didžiule socialinių pertvarkymų ir žmonių skurdo laboratorija. Dešimtys milijonų žmonių, kęsdami neapsakomą skurdą, plušėjo kasdami kanalus, statydami užtvankas, fabrikus ir naujus miestus, vykdydami penkmečio planų užduotis. Milijonai mirė nuo išsekimo, nežmoniško elgesio, egzekucijų. Vykdant žemės ūkio kolektyvizaciją, buvo numatyta likviduoti ištisas klases – buožes ir pasiturinčius valstiečius. Ištisa karta buvo atplėšta nuo gimtųjų vietų ir ištremta dirbti vergiškus priverčiamuosius darbus. Ištisos šalys, tokios kaip Ukraina, kurios bandė priešintis, buvo nusiaubtos. Dar niekada žmonijos istorija neregėjo tokio milžiniško ideologijos taikymo spektaklio. [...]
Visas tas kančias ir vargus dar labiau padidino tai, kad Stalinas pradėjo valstybinio teroro kampaniją, prieš kurią nublanko visos kitos terorizmo formos. Žudynių mastas ir įžūlumas neturėjo precedento, jis užėmė kvapą. [...] Begaliniais melagingais kaltinimais sukūrė tokią kolektyvinės paranojos būseną, kai kiekvienas galėjo būti palaikytas šnipu, išdaviku ar „liaudies priešu“. [...] Gulagas tapo didžiausiu darbdaviu šalyje. Valstybės pareigūnai, dailininkai ir rašytojai, mokslininkai ir kariškiai – visi galėjo pakliūti į jo mėsmalę. [...] Nė viena visuomenė per visą žmonijos istoriją nėra patyrusi tokio negailestingo savęs naikinimo.
B šaltinis (Iš A. J. P. Taylor knygos „Nuo Sarajevo iki Potsdamo“)
Hitleris ir naciai neužgrobė valdžios; jie atėjo į valdžią kai kurių ypatingai lengvabūdiškų senosios valdančiosios klasės narių, kurie įsivaizdavo galį Hitlerį paversti savo belaisviu, intrigų dėka. 1933 m. pradžioje Hitleris tapo kancleriu. Nepraėjus nė mėnesiui, jis panaikino demokratinės konstitucijos garantijas ir baigė įveikti kitas kliūtis, trukdančias jo diktatūrai. Tai buvo ypatinga diktatūros rūšis: masių diktatūra, valdanti jas pačias. Nors nacionalsocialistai nelaimėjo absoliučios balsų daugumos jokiuose laisvuose rinkimuose, jie laimėjo daugiau balsų, negu kada nors buvo pavykę bet kuriai kitai Vokietijos partijai. [...] Jokia diktatūra nebuvo taip karštai trokštama ir taip tvirtai remiama tokios gausybės žmonių, kaip Hitlerio diktatūra Vokietijoje. [...] Kai kurie stebėtojai Hitlerio fenomeną aiškino vokiečių brutalumu ir militarizmu; o daugelis vokiečių buvo brutalūs ir militaristiški. Kiti stebėtojai laikė Hitlerį paskutiniu desperatišku kapitalizmo pasispardymu; o daug vokiečių kapitalistų tikėjosi naudos, Hitleriui sutriuškinus profsąjungas. Gana nestabili, nepatenkinta visuomenė buvo sutramdyta tvirtų pažadų žmogaus, kuris aistringai tikėjo savimi.
C šaltinis (1936 m. karikatūra „Stalino konstitucija“)
D šaltinis (Darbininkai klausosi per radiją transliuojamos Hitlerio kalbos)
