Naujųjų laikų istorinės sąvokos

Puslapyje pateiktos naujųjų laikų istorinės sąvokos abėcėlės tvarka. Visos sąvokos: pagal laikotarpius ir abėcėlės tvarka A-Ž.

Abatas: vienuolyno vadovas, bažnytinėje hierarchijoje prilyginamas vyskupui.
Abolicionizmas: XVIII–XIX a. judėjimas dėl vergijos panaikinimo.
Absoliutizmas: valstybės valdymo forma, kai visa aukščiausioji valdžia priklauso monarchui (imperatoriui, karaliui, carui) ir jo valdžios niekas neriboja.
Adamas Smitas „Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrimas“: šioje knygoje išdėstytas liberalizmas, laisvosios rinkos teorija ir nacionalinio turto teorija.
Agrarinė revoliucija: procesai žemės ūkyje, kurių metu buvo įdiegti mechanizmai, pradėtos naudoti mokslo naujovės, vykdoma melioracija ir buvo pasiektas žymus produkto augimas.
Agrarinis: susijęs su žemėvalda, žemės naudojimu
Akcija: vertybinis popierius, suteikiantis jos turėtojui teisę gauti dalį akcinės bendrovės pelno (dividendus) ir dalyvauti valdant bendrovę.
Akras: ploto matas kai kuriose šalyse, jis lygus 0,4047 ha.
Aktas: oficialus dokumentas.
Amnestija: visiškas ar dalinis atleidimas nuo teismo paskirtos bausmės
Amunicija: kario aprangos ir ginkluotės reikmenys; taip pat šaudmenys.
Anarchija: visuomeninė santvarka, sukurta remiantis savivaldos principais, be valdžios ir be hierarchijos; bajorų savivalės, politinio nestabilumo, centrinės valdžios neveiksnumo įvardijimas ATR.
Anarchizmas: politinė teorija, teigianti, kad žmonija turi egzistuoti be jokios valdžios, o darnus visuomenės gyvenimas užtikrintas kiekvieno individo atsakomybe prieš kitą individą.
Aneksija: vienašališkas ir neteisėtas svetimos valstybės teritorijos ar jos dalies prijungimas prie savosios
Anglijos Teisių bilis: dokumentas, kuriuo įtvirtinta Konstitucinė monarchija Anglijoje 1689 m.
Anglikonai: protestantai, oficiali Anglijos Bažnyčia.
Anglikonybė: viena iš protestantizmo krypčių, atsiradusi 1534 m. Anglijoje, valdant Henrikui VII Tiudorui.
Antisemitizmas: priešiškumas, neapykanta žydams; prieš žydus nukreiptos pažiūros ir veiksmai.
Apšviestasis absoliutizmas: absoliutizmas, kai absoliutas valdo, vadovaudamasis švietėjų idėjomis, rekomendacijomis, konsultuojasi su jais svarbias klausimais, vykdo švietėjiškas reformas.
Aptvėrimai: bendruomeninių žemių likvidavimas ir prievartinis žemės nuomotojų nuvarymas nuo žemės, prasidėjęs Anglijoje XIII a., siekiant ariamus žemės plotus paversti avių ganyklomis ir auginti aukštos kokybės vilną teikiančias avių veisles.
Aristokratas: kilmingas, turtingas, privilegijuoto visuomenės sluoksnio (aristokratijos) atstovas; aristokratai: kilmingųjų (bajorų) giminių atstovai.
Asignacija: popieriniai pinigai
Atstovų rūmai: Atstovų rūmai (JAV) – JAV Kongreso žemesnieji rūmai.
„Aušra“: "Aušra" – pirmas lietuviškas laikraštis, pradėtas leisti XIX a. IX deš. Redaktorius – Jonas
Aušrininkai: Lietuvos Tautinio atgimimo veikėjai, susibūrę apie,,Aušros“ laikraštį, pritarę pagrindinėms,,Aušros“ idėjoms – puoselėti tautines vertybes, žadinti tautą, bet vengti atviro priešinimosi carizmui kaip pavojingo tautos išlikimui.
Autonomija: teisė patiems tvarkytis kurioje nors srityje; ribotas politinis savarankiškumas, kai dalis suvereniteto perleidžiama centrinei valdžiai.
Autoritarizmas: nedemokratinė valdymo forma, kai valstybės pilietinį gyvenimą reguliuoja vienas žmogus ar viena partija (opozicinių partijų veikla uždrausta, nevyksta laisvi rinkimai).
Bajorai: teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas
Bajorų demokratija: bajorų politinių teisių įsigalėjimas valstybės gyvenime.
Baltramiejaus naktis: hugenotų žudynės Paryžiuje naktį į 1572 08 24 (Šv. Baltramiejaus dieną). 1562 prasidėjus hugenotų karams Prancūzijoje, valdžia stengėsi užkirsti kelią protestantizmo plitimui bei pabaigti pilietinius religinius konfliktus.
„Banginio ir liūto kova“: "Banginio ir liūto kova” – karas tarp Prancūzijos, kuri buvo pajėgesnė sausumos mūšiuose, ir Didžiosios Britanijos, kuri turėjo galingesnį laivyną.
Barakas: laikinas gyvenamasis pastatas
Barokas: kultūros epocha ir meno kryptis, XVII-XVIII a. I pusėje plitusi Europoje ir Lotynų Amerikoje. Susiformavo Italijoje XVI a. pabaigoje, jos plitimą skatino kontrreformacija. Būdingi puošnūs, ištaigingi, gausiai dekoruoti statiniai, ypač bažnyčios.
Batalionas: karinis dalinys, sudarytas iš kelių kuopų; įeina į pulką ar brigadą.
Baudžiauninkas: valstietis, netekęs asmeninės laisvės ir žemės nuosavybės, priklausantis senjorui, kurio žemėje gyvena.
Baudžiava: teisinė valstiečių padėtis, pagal kurią jie asmeniškai tampa priklausomi nuo savo senjoro; įteisinanti jo senjoro galimybę naudotis valstiečio darbu, turtu ir asmeniu, drausti valstiečiams keisti šeimininką.
Bažnytinė dešimtinė: pelno dešimtadalis, atiduodamas bažnyčiai
Bilis: anglosaksų šalyse: vyriausybės ar parlamento narių pasiūlytas įstatymo projektas; taip pat priimtas įstatymas (pvz., Teisių bilis).
Birža: įstaiga, kurioje perkami ir parduodami vertybiniai popieriai
Blaivininkai: M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio dalyviai, atsisakę vartoti svaigiuosius gėrimus.
Blokada: prievartinis valstybės ar jos dalies izoliavimas, įprastinių ryšių ir veiksmų apribojimas ar nutraukimas.
Bojarinai: kilmingesni bajorai, senoji kilmingoji diduomenė Rusijoje;
Bolševikai: Rusijos komunistų partijos kitas pavadinimas. Nuo 1903 m. Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos frakcija (greta menševikų), besiremianti marksizmo principais. 1917 m. pasiskelbė atskira politine partija, parengė ir sukėlė Spalio revoliuciją, kuriai vadovavo V. Leninas.
Brošiūra: nedidelė, dažniausiai 5-48 puslapių, knygelė minkštu viršeliu.
Bundestagas: 1) 1815-1866 m. Vokietijos sąjungos centrinis organas, valstybių paskirtų atstovų susirinkimas Frankfurte prie Maino; 2) nuo 1949 m. Vokietijos Federacinės Respublikos parlamentas.
Burbonai: viena žymiausių Europos valdovų dinastijų, su pertraukomis valdžiusi Prancūziją (1589-1792 ir 1814-1830 m.), taip pat Ispaniją ir Neapolį.
Buržuazija: (pranc. bourgeois: miestietis) turtingoji klasė kapitalistinėje visuomenėje: turtingi, dažniausiai miesto gyventojai, naudojantys samdomąjį darbą (kapitalistai, verslininkai).
Caras: aukščiausias vienvaldžio šalies valdovo titulas
Cechas: tuo pačiu amatu besiverčiančių miesto amatininkų sąjunga, susikūrusi viduramžiais. Cechas normavo narių kvalifikaciją, darbo laiką, pardavimo vietas, pameistrių skaičių ir gynė jų ekonomines bei politines teises nuo feodalų ir pirklių, vėliau nuo patriciato.
Centralizacija: valdžios, išteklių ar valdymo telkimas į vieną centrą. Viduramžiais centralizuojant valstybę buvo naikinamas feodalų imunitetas ir stiprinama centrinė karaliaus valdžia.
Cenzas: būtina sąlyga (tam tikras turimas turtas, amžius, mokslas, sėslumas) naudotis teisėmis
Cenzūra: spaudos ir kitų visuomenės informavimo priemonių leidybos ir jų platinimo kontrolė, įvertinimas, pakeitimas arba atmetimas pagal tam tikras ideologines dogmas ir nuostatas.
Cholera: ūminė užkrečiamoji žarnyno liga, XIX a. sukėlusi dideles epidemijas Europoje.
Civilinis kodeksas: Napoleono paskelbtas pirmasis pasaulyje civilinės teisės normų rinkinys.
Čartizmas: darbininkų judėjimas, kilęs XIX a. I pusėje Didžiojoje Britanijoje, siekęs rinkimų teisės pripažinimo visiems pilnamečiams vyrams.
Dancigo koridorius: Lenkijai priklausanti buvusi Vokietijos teritorija, atskyrusi nuo pagrindinės Vokietijos jos anklavą – Rytprūsius.
Daraktorius: slaptosios lietuviškos mokyklos mokytojas XIX a. Lietuvoje, ypač spaudos draudimo metais.
Darbininkų ir kareivių tarybos: gatvių valdžia Rusijoje, pagrindinė opozicija Laikinajai vyriausybei.
Daugiapolė galių pusiausvyra: tarptautiniai santykiai, kai pasaulyje yra keli lygiaverčiai galių centrai, įtakojantys ar kontroliuojantys tam tikrus regionus.
Daukšos „Prakalba į malonųjį skaitytoją“: Daukšos „Postilėje“ išspausdinta prakalba šlovino lietuvių kalbą. (XVI a.)
Debatai: problemų svarstymas, pasikeitimas nuomonėmis susirinkime, posėdyje
Dėdė Semas: personifikuotas JAV (ypač jų vyriausybės) simbolis: žilabarzdis vyras su cilindru, apsirengęs JAV vėliavos spalvomis.
Dedikacija: kūrinio pradžioje įrašyti autoriaus žodžiai apie tai, kam ar kieno atminimui jis kūrinį skiria.
Deklaracija: iškilmingas paskelbimas, pareiškimas esminiu klausimu.
Dekretas: valstybės aktas, turintis įstatymo galią.
Demilitarizacija: valstybės ar jos teritorijos dalies nuginklavimas: draudimas turėti karo pramonę, laikyti ginkluotąsias pajėgas ir įtvirtinimus (pvz., Reino srities demilitarizacija pagal Versalio taikos sutartį).
Demilitarizuota zona: zona, kurioje draudžiama laikyti kariuomenę, ginkluotę, vykdyti karines pratybas.
„Demografinis sprogimas“: “Demografinis sprogimas” – žmonių skaičiaus staigus augimas.
Departamentas: valstybės teritorijos dalis, turinti savo administraciją.Deputatas – renkamas atstovaujamojo valstybinio valdzios organo narys.
Deputatas: renkamas atstovaujamojo valstybinio valdžios organo narys
Dezertyras: asmuo vengiantis atlikti pilietines ar visuomenines pareigas.
Diaspora: už tėvynės ribų gyvenanti tautos dalis; dalies tautos gyvenimas svetur.
Didieji geografiniai atradimai: geografiniai atradimai XV ir XVI a. sandūroje (jūrų kelias į Indiją, Amerikos atradimas, apiplauktas pasaulis bei kiti smulkesni geografiniai atradimai).
Didžioji Vokietija: Vokietija, kurios sudėtyje yra visos vokiškai kalbančios žemės, tame tarpe ir Austrija.
Diktatūra: neribota vieno asmens ar asmenų grupės (pvz., vienos partijos) valdžia, kuri nėra atsakinga piliečiams ir remiasi karine jėga bei prievartos aparatu.
Dinastija: tos pačios giminės valdovų, vienas iš kito paveldinčių sostą, eilė.
Direktorija: Prancūzijos vyriausybė 1795 – 1799 m., nuo kurios pavadinimo kilo ir Prancūzijos respublikos pavadinimas tais metais.
Dominija: Didžiosios Britanijos karaliaus valdžią pripažįstanti valstybė.
Druskos mokestis: iki 1790 m. Prancūzijoje: mokestis už druską (gabelle), kurį turėjo mokėti kiekvienas žmogus nuo 8 metų; vienas nekenčiamiausių senosios tvarkos mokesčių.
Dualistinė: dvilypė, sudaryta iš dviejų lygiateisių dalių, pvz., dualistinė Austrijos-Vengrijos monarchija (1867-1918 m.).
Dūma: 1) XV-XVII a. Rusijoje: bojarų dūma, patariamoji taryba prie valdovo; 2) 1906-1917 m. Valstybės Dūma: renkamas Rusijos imperijos įstatymų leidybos organas su ribotomis teisėmis; 3) nuo 1993 m. Rusijos Federacijos parlamento žemieji rūmai.
Duoklė: prievolė žemės ūkio produktais (grūdais, kiaušiniais, paukščiais, gyvuliais ir kt.), kurią valstietis turi atiduoti savo ponui už naudojimąsi žeme.
Dvivaldystė: politinė situacija 1917 m. Rusijoje, kai oficialiosios valdžios veiksmus ribojo, paralyžiavo gatvių valdžios opozicija.
Edukacinė komisija: 1773 m. spalio 14 d. įsteigta Abiejų Tautų Respublikos institucija, atsakinga už švietimo sistemą; laikoma pirmąja švietimo ministerija Europoje.
Egzekucija: kūno ar mirties bausmės vykdymas.
Eklektika: meno stilius, kuriam būdingas laisvas įvairių praeities stilių formų jungimas; ypač paplito XIX a. architektūroje.
Ekonomija: žemės valda, kurios pajamos ėjo ATR karaliui už LDK didžiojo kunigaikščio pareigų atlikimą.
Ekonomika: tam tikro laiko gamybinių santykių visuma; socialinis mokslas, tiriantis individų elgseną esant nuolatiniam gamybos faktorių trūkumui, tiesiogiai darantį įtaką produkcijai, paskirstymui ir vartojimui, ūkinei veiklai, ūkiui.
Ekspansija: valstybių (dažniausiai imperialistinių) įtakos ir viešpatavimo sferų plėtimas.
Elitas: visuomenės viršūnė, kuriuo nors atžvilgiu (turtu, valdžia, išsilavinimu) išsiskirianti iš kitų.
Emigracija: procesas, kurio metu žmonės išvyksta gyventi svetur.
Erchercogas: Habsburgų dinastijos princų titulas Austrijoje.
Eskadra: didelis karo laivų arba lėktuvų junginys.
Eskortas: ginkluota apsauga, palyda.
Etiketas: visuomenės tinkamo elgesio normos.
Etmonas: kariuomenės vado pareigybė ATR.
Etnosas: žmonių bendrija, kurią sieja gentinė, etninė kilmė.
Fabrikas: didelė mechanizuota pramonės įmonė, gamykla.
Fanatizmas: aklas prisirišimas prie tam tikro tikėjimo, žiaurumas kitatikių atžvilgiu.
Federacija: jungtinė valstybė, sudaryta iš atskirų politinį savarankiškumą turinčių vienetų. Šie vienetai centrinei valdžiai yra perleidę dalį savo suverenių teisių.
Feljanai: Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu (1791 m.) susikūręs politinis klubas, pasisakęs už konstitucinę monarchiją ir atstovavęs stambiosios buržuazijos interesams.
Feminizmas: pažiūros, ideologija, teigianti, kad moterims turi būti pripažintos lygios teisės ir galimybės su vyrais.
Feodalas: feodo valdytojas, senjoras, dvarininkas
Feodalizmas: visuomeninė santvarka viduramžių ir naujųjų amžių pradžioje, paremta vasaline lenine sistema: monarchas perleisdavo feodo (leno) teise žemės ir dalį valdžios vasalams, o pastarieji – žemesniesiems savo vasalams. Feodalai naudojo baudžiavinį darbą.
Feodas: Vakarų Europoje feodalizmo laikais paveldima žemės valda, kurią vasalas gaudavo iš senjoro už karinę ar administracinę tarnybą ir mokesčius.
Filaretai: 1820-1823 m. veikusios slaptos Vilniaus universiteto studentų draugijos, susijusios su filomatais, nariai.
Filomatai: 1817-1823 m. veikusios slaptos Vilniaus universiteto studentų draugijos nariai (tarp jų A. Mickevičius).
Fortas: įtvirtintas gynybinis statinys, pritaikytas ilgai žiedinei gynybai; kelių fortų žiedas sudarydavo tvirtovę (pvz., Kauno tvirtovė).
Frakcija: parlamento ar kitos renkamos politinės institucijos narių organizacija, kurios pagrindinis tikslas - įgyvendinti politinius tikslus ir interesus.
Frontas: aktyvių karo veiksmų zona.
Gegužės trečios Konstitucija: 1791 05 03 ATR priimta Konstitucija, įtvirtinusi pagrindines švietimo epochos politines idėjas, įvedusi Konstitucinę monarchiją ATR.
Generalgubernatorius: aukščiausiasis Rusijos caro (arba D. Britanijos monarcho) pareigūnas tam tikrame krašte, jungęs karinę ir civilinę valdžią (pvz., Vilniaus generalgubernatorius).
Generaliniai luomai: Prancūzijos luomų atstovų susirinkimas, turintis patariamąją teisę karaliui.
Genocidas: baudžiamoji veika, padaryta siekiant sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei ar religinei grupei
Geocentrizmas: senovėje ir viduramžiais vyravusi pažiūra į pasaulio sandarą, teigianti, kad Žemė yra nejudamas Visatos centras, aplink kurį skrieja Saulė ir kiti dangaus kūnai.
Gerilja: partizaninis karas, partizanų karo veiksmai; terminas kilo Ispanijoje kovojant su Napoleono kariuomene, vėliau paplito Lotynų Amerikoje.
Giljotina: Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metais sukurta galvos kirtimo mašina.
Gubernija: administracinis vienetas Rusijoje, įvestas Petro I.
Habeas corpus act: asmens teises Anglijoje įtvirtinantis dokumentas.
Heliocentrizmas: Saulės sistemos sandaros teorija, pagrįsta lenkų astronomo M. Koperniko, pagal kurią planetos skrieja aplink Saulę.
Homstedas: JAV: valstybinės žemės sklypas (apie 65 ha), pagal 1862 m. įstatymą beveik nemokamai suteikiamas naujakuriams, įsipareigojusiems jį dirbti.
Hugenotai: XVI-XVIII a. Prancūzijos evangelikai reformatai, sekę J. Kalvino mokymą (kalvinistai). Tikėjimą propagavo Prancūzijos dvasininkija ir feodalai didikai.
Humanizmas: pažiūrų sistema, žmogų laikanti pagrindine vertybe, pabrėžianti žmogaus vertingumą ir jo proto galimybes; tikėjimas kūrybinėmis galiomis, asmenybės laisvės ir nepriklausomybės skelbimas.
Husitai: Jano Huso šalininkai, XV a. čekų nacionalinio pasipriešinimo vokiečių įtakai dalyviai, kovoję prieš vokiečių feodalų ir Romos katalikų bažnyčios viešpatavimą
Husitų karai: Jano Huso vadovaujamų žmonių kova prieš popiežių ir imperatorių (XIV- XV a)
Imigracija: procesas, kurio metu į šalį atvyksta gyventi žmonės iš kitų šalių.
Imperializmas: politika; pažiūros, pateisinančios svetimų teritorijų grobimą, valdymą ar bent kontroliavimą savanaudiškais tikslais.
Indulgencija: Romos katalikų bausmės už nuodėmes atleidimas, kurį popiežiaus vardu išduodavo katalikų bažnyčia už dalyvavimą kryžiaus žygyje, šventų vietų aplankymą arba pinigus.
Industrializacija: procesas, kurio metu į gamybą diegiamos stambiosios mašinos.
Infliacija: pinigų vertės kritimas: visuotinis kainų lygio kilimas, kai už tą pačią sumą pinigų galima nusipirkti vis mažiau prekių. Dažnai kyla, kai apyvartoje yra pinigų perteklius.
Invazija: ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į svetimos valstybės teritoriją, dažnai nepaskelbus karo.
Įstatymų leidžiamoji valdžia: valstybinė institucija, turinti teisę leisti įstatymus.
Įstatymų vykdomoji valdžia: valstybinė institucija, vykdanti įstatymus.
Jakobinai: politinė grupuotė Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metais, rėmusi varguomenę ir smulkiuosius savininkus, įvedusi diktatūrą 1793 – 1795 m.
JAV Konstitucija: aukščiausiasis JAV įstatymas, kuriame numatyti pagrindiniai JAV valdymo principai.
JAV Nepriklausomybės deklaracija: Dokumentas, kuriuo buvo paskelbta, jog buvusios britų kolonijos tampa nepriklausomomis.
JAV Teisių bilis: JAV piliečių teises apibrėžiantis dokumentas.
Jėzuitai: Katalikų vienuolių ordinas, kurį 1534 m. Paryžiuje įkūrė Ignotas Lojola kovai su reformacija
Juodoji Afrika: Afrikos teritorija į pietus nuo Sacharos.
K. Marksas ir F. Engelsas „Komunistų partijos manifestas“: 1848 m. paskelbta Komunistų partijos programa.
Kalvinizmas: griežto protestantizmo srovė, kurios pradininkas buvo Ž. Kalvinas. Doktrina dar labiau nutolusi nuo katalikybės, atmesti visi išoriniai bažnyčios atributai, panaikinta hierarchija, grįsta likimu.
Kancleris: ministras pirmininkas vokiškai kalbančiose šalyse.
Kapitalas: (lot. capitalis: pagrindinis) turimų išteklių (pinigų, gamybos priemonių) visuma, naudojama pelnui gauti; K. Markso teorijoje vertė, duodanti kapitalistui pridedamąją vertę pelno, palūkanų arba rentos pavidalu.
Kapitalistas: asmuo, disponuojantis kapitalu, ypač investuotu į verslą, ir naudojantis samdomąjį darbą; asmuo, gyvenantis iš kapitalo. Kapitalistai (buržuazija): turtingi verslininkai, dažniausiai miestiečiai.
Kapitalizmas: socialinė ekonominė sankloda, kurios pagrindas yra privati nuosavybė, verslo laisvė siekiant pelno, mažas valstybės vaidmuo ekonomikoje. Pagrindinė darbo jėga – samdomas darbas.
Karališkosios komisijos: XIX a. viduryje Anglijoje sudarytos komisijos, tyrusios antisanitarines darbininkų gyvenimo sąlygas, skurdą, moterų ir vaikų darbą šachtose.
Karbonarai: XIX a. pirmojo trečdalio slapta Italijos revoliucinė organizacija, siekusi išvaduoti Italiją nuo svetimšalių valdžios ir ją suvienyti.
Karo stovis: Karo stovis (karinė padėtis) – politinė teisinė teritorijos padėtis, kai įvedami Karo lauko įstatymai, komendanto valanda, suvaržomos gyventojų teisės, ribojamas jų judėjimas, ribojamas vartojimas.
Kartelis: tos pačios gamybos šakos įmonių susitarimas dėl kainų, gamybos apimčių ir rinkų pasidalijimo; įmonės išlaiko savarankiškumą.
Katekizmas: tikybos pradžiamokslis, glaustas krikščionių tikybos pagrindų išdėstymas. Pirmasis lietuviškas katekizmas išleistas M.Mažvydo 1547 m. Karaliaučiuje.
Kazokas: laisvasis Ukrainos žemių valstietis.
Ketverių metų seimas: 1788-1792 m. veikęs Abiejų Tautų Respublikos seimas, vykdęs valstybės reformas ir priėmęs 1791 m. Gegužės 3-iosios konstituciją.
Ketvirtoji valdžia: politinė žiniasklaida turinti didelę įtaką rinkėjams.
Kirilica: slavų kalboms pritaikytas raidynas, sukurtas pagal graikų raidyną.
Klasicizmas: XVII-XIX a. I pusės Europos literatūros ir meno kryptis, sekusi antikos pavyzdžiais, siekusi aiškumo, harmonijos ir saiko (pvz., Vilniaus katedra).
Knygnešys: Tautinio atgimimo veikėjas, spaudos draudimo metais slapta gabenęs lietuviškas knygas iš Mažosios Lietuvos į Didžiąją Lietuvą.
Koalicija: valstybių, partijų sąjunga turinti bendrus tikslus.
Kodeksas: 1) (lot. codex: knyga) senovinė rankraštinė knyga iš sulankstytų papiruso, pergamento arba popieriaus lakštų; 2) sistemingas įstatymų rinkinys, teisynas (pvz., Napoleono civilinis kodeksas).
Kolonializmas: politika, kurios pagrindinis bruožas - kolonijų grobimas, steigimas.
Kolonija: vietovė, įkurdinta negyvenamoje ar nenaudojamoje teritorijoje, iš kitur atsikrausčiusių naujakurių.
Komendanto valanda: valdžios potvarkiais nustatytos valandos, nuo kurių iki kurių negalima pasirodyti gatvėje be specialaus leidimo ar neįvykdžius specialių sąlygų.
Komuna: 1) kolektyvas, jungiamas bendro gyvenimo, darbo ir turto; 2) Prancūzijoje: mažiausias teritorinis administracinis vienetas; 3) Paryžiaus komuna: 1871 m. Paryžiaus miesto taryba, revoliucinė miesto valdžia.
Komunistai: socializmo teorijos šalininkai, pasisakantys už prievartinį žmonių socialinį sulyginimą, panaikinant privačią nuosavybę ir už proletariato diktatūros įvedimą. Ideologai – K. Marksas ir F. Engelsas.
Koncernas: monopolinis bendrovių susivienijimas nepanaikinantis jų teisinio savarankiškumo
Konfederacija: 1) valstybių sąjunga, kurios narės išlaiko savarankiškumą; 2) Abiejų Tautų Respublikoje: ginkluotas bajorų susivienijimas politiniams tikslams siekti, dažnai prieš valdžią.
Konfederatai: 1) Abiejų Tautų Respublikoje: luominės ginkluotos politinės sąjungos (konfederacijos) nariai; tarpuvaldžiu konfederacijos vykdydavo valstybės valdžios funkcijas; 2) JAV pilietinio karo metu: atskilusių Pietų valstijų šalininkai.
Kongresas: 1) valstybių vadovų ar kitų aukštų pareigūnų suvažiavimas esminiams nutarimams priimti (pvz., Vienos kongresas); 2) JAV: įstatymų leidžiamoji valdžia, parlamentas, kurį sudaro Senatas ir Atstovų rūmai.
Konkordatas: valstybės sutartis su popiežiumi, apibrėžianti Katalikų bažnyčios padėti valstybėje.
Konservatizmas: politinė teorija, teigianti, kad visuomenės gerovė gali būti užtikrinta tik saugant tradicijas ir vertybes, tarp kurių – prigimtinė žmonių nelygybė. Permainos ir reformos gali būti vykdomos tik palaipsniui, nesutrikdžius natūralios visuomenės raidos.
Konstitucija: pagrindinis įstatymas, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises bei nustatantis valdžios šakų tarpusavio santykius ir ryšius.
Konstitucinė monarchija: monarchijos tipas, kai karaliaus valdžią riboja konstitucija.
Konsulas: 1) Senovės Romoje: aukščiausias magistratas; kasmet buvo renkami du konsulai, juo tapti buvo galima ne anksčiau kaip 43 m. amžiaus. Konsulai turėjo teisę šaukti senato posėdžius ir tautos susirinkimus, šaukti kariuomenę ir jai vadovauti kare; 2) 1799-1804 m. Prancūzijoje: vienas iš trijų aukščiausių valdžios pareigūnų; pirmasis konsulas Napoleonas Bonapartas turėjo faktiškai neribotą valdžią.
Konsulatas: Napoleono sudaryta Konsulų taryba, valdžiusi Prancūziją 1799 – 1804 m. nuo šios tarybos kilo ir Prancūzijos valdymo pavadinimas tais metais.
Kontinentinė blokada: Napoleono 1806 m. paskelbta politika, draudusi Europos žemynui prekiauti su Didžiąja Britanija.
Kontrabanda: slaptas prekių gabenimas pažeidžiant įstatymus.
Kontribucija: suma, kurią nugalėta valstybė pagal taikos sutartį turi sumokėti nugalėtojai
Kontrreformacija: XVI a. vidurio ir XVII a. pabaigos bažnytinis politinis judėjimas, kuriuo siekta įveikti reformaciją, susigrąžinti tai, kas per ją prarasta. Kontrreformacijos ideologinę programą sudarė Tridento bažnyčios susirinkimo (1545–1563) nutarimai.
Konvencija: sutartis, susitarimas.
Konventas: tautos atstovų susirinkimas, suvažiavimas; ypač įstatymų leidybos organas, sušauktas priimti ar pakeisti konstituciją (pvz., 1792-1795 m. Prancūzijos Nacionalinis konventas).
Korupcija: valdininkų papirkinėjimas.
Kukluksklanas: rasistinė organizacija JAV, terorizuojanti juodaodžius ir jų rėmėjus, baltuosius, bendraujančius su juodaodžiais.
Laikinoji vyriausybė: 1) vyriausybė, turinti įgaliojimus veikti tik iki tol, kol teisėtu, demokratiniu būdu bus sudaryta nauja vyriausybė; 2) Lietuvoje: 1941 m. birželio 23 d. sukilimo metu sudaryta vyriausybė, kuriai vadovavo Juozas Ambrazevičius. Ji paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją ir siekė atkurti iki 1940 m. birželio 15 d. buvusią tvarką. Naciai realios valdžios jai nesuteikė, 1941 m. rugpjūčio 5 d. ji nustojo veikti. Dėl antisemitinių nuostatų vertinama prieštaringai.
Laikinosios taisyklės: specialūs įstatymai Šiaurės Vakarų krašto gubernijoms, kuriuose buvo numatytos priemonės kraštui surusinti ir sumažinti Katalikų Bažnyčios vaidmenį.
Lažas: prievoliniai baudžiauninkų darbai senjoro ūkyje; feodališkai priklausomo valstiečio darbas senjorui, baudžiavos apraiška.
LDK atkūrimo Rusijos globoje projektas: Napoleono epochoje Lietuvos didikų grupuotės kurtas projektas dėl autonomijos suteikimo istorinei Lietuvai Rusijos
Lendlortas: D. Britanijoje: stambus žemvaldys, išnuomojantis žemę.
Liaudies komisarų taryba: Rusijos bolševikų diktatūros pradžioje – bolševikinė vyriausybė.
Liberalizmas: politinė teorija, pasisakanti už individo lygybę su kitais individais ir jo laisvę savo turtu bei veikla laisvai konkuruoti su kitu individu. Valstybei paliekamas tik ribotas vaidmuo – teisingumo ir saugumo užtikrinimas.
Liberum veto: teisė vienu balsu,,prieš“ sustabdyti įstatymo svarstymą ar priėmimą.
Lietuvos demokratų partija: 1902 m. įkurta liberalių pažiūrų partija (LDP), savo programoje iškėlusi Lietuvos nepriklausomybės siekį.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP): seniausia Lietuvos politinė partija, įkurta 1896 m. gegužės 1 d. Vilniuje. Pirmoje programoje iškėlė savarankiškos demokratinės Lietuvos respublikos, federaciniais ryšiais susijusios su kaimyninėmis šalimis, idėją; vadovaujasi socialdemokratijos ideologija.
Linčo teismas: susidorojimas su žmogumi be teismo, dažniausiai mirties bausmė; JAV taikytas juodaodžiams ir juos palaikantiems baltiesiems.
Liublino unija: 1569 m. Lietuvos bajorų ir Lenkijos šlėktų pasirašytas dokumentas, kuriuo buvo įkurta ATR. Jis taip pat numatė ir ATR valdymo struktūrą.
Liuteronybė: viena pagrindinių ir labiausiai išplitusi protestantizmo kryptis, kuriai pagrindus padėjo vokiečių teologai M. Liuteris ir P. Melanchtonas. Liuteronai nepripažįsta griežtos ribos tarp dvasininkų ir pasauliečių, atsisakė vienuolijos ir celibato, iš 7 krikščionybės sakramentų pripažįsta Krikštą ir Komuniją.
LKDP: Lietuvos krikščionių demokratų partija, XX a. I deš. įkurta konservatyvių pažiūrų politinė partija, siekusi Lietuvos politinio savarankiškumo.
Luditai: darbininkų judėjimo dalyviai, XVIII a. pab. siekę sustabdyti darbininkų atleidinėjimą dėl industrializacijos iš darbo, laužydami mašinas.
Luomas: socialinė grupė, turinti įstatymais ar papročiais nustatytas paveldimas teises, privilegijas ir pareigas.
Makiavelis „Valdovas“: politologinis veikalas, kuriame Makiavelis pateikė absoliutizmo teoriją.
Mameliukai: iš vergų kilę kariai, Egipto sultono rinktinės kariuomenės dalis; 1250-1517 m. patys valdė Egiptą.
Manevrinis karas: situacija frontuose, kai fronto linija nuolat kinta.
Manifestacija: viešas masinis renginys, eisena ar susirinkimas pritarimui ar protestui pareikšti.
Manifestas: iškilmingas valdžios ar kokios nors grupuotės kreipimasis į visuomenę raštu.
Manufaktūra: gamybos būdas ir įmonė, paremta samdomuoju rankų darbu ir darbo pasidalijimu.
Masinė kultūra: populiarioji kultūra, prieinama ir suprantama plačiam vartotojų ratui.
Masonai: religinis etinis judėjimas, kilęs švietimo epochoje, siekęs įgyvendinti pagrindines vertybes – dorovinį tobulinimąsi, aukštus moralės principus.
Mažoji Lietuva: Prūsijos (vėliau Vokietijos) regionas šiaurinėje jos dalyje, kuriame gyveno gausi lietuvių bendruomenė.
Mažoji Vokietija: Vokietija, kurios teritorijoje yra vokiškai kalbančios žemės,, bet nėra Austrijos.
Mažvydas „Katekizmas“: pirmoji spausdinta lietuviška knyga, kurioje buvo pateiktas ir lietuvių kalbos elementorius. (1547 m.)
Menševikai: Rusijos socialdemokratai.
Merkantilizmas: ankstyvojo kapitalizmo (XVI—XVIII a) ekonomikos teorijos raidos srovė, kuri pabrėžia mainų ir prekybos svarbą bei laiko tai tautos gerovės šaltiniu.
Mesianizmas: pažiūros, teigiančios kurios nors tautos ar valstybės išskirtinį vaidmenį žmonijos istorijoje, civilizacijos raidoje.
„Metai“: pirmasis grožinės lietuvių literatūros kūrinys, kuriame propaguojamos švietimo epochos idėjos. (XVIII a. II pusė)
Metropolija: 1) Senovės Graikijoje: polis (valstybė), iš kurio išvykdavo kolonistai; 2) valstybė savo valdomų užjūrio kolonijų atžvilgiu.
Militarizmas: pažiūros, teigiančios, jog karas padeda išspręsti daugelį problemų, remiančios ginklavimąsi, agresyvią užsienio politiką.
Ministrų kabinetas: kitas vyriausybės pavadinimas; ministrų taryba, vadovaujama ministro pirmininko.
Misionierius: dvasininkas, skleidžiantis savo religiją kitų tikėjimų žmonėms, dažnai kitose pasaulio šalyse.
Mobilizacija: kariuomenės papildymas ir pertvarkymas į karo meto sudėtį.
Modernioji demokratija: demokratijos forma, kai piliečiai išsirenka savo atstovus ir paveda jiems valdyti vyriausybės, valstybės reikalus
Monarchija: valdymo forma, kurioje valstybės galva yra vienas valdovas.
Monopolija: padėtis rinkoje, kai egzistuoja tik vienas tam tikros prekės ar paslaugos pardavėjas
Nacija: žmonių bendrija, susidariusi bendros istorijos, kalbos, vertybių, paveldo, kultūros, teritorijos pagrindu.
Nacionalinė gvardija: karinės pajėgos sukurtos Prancūzijos nacionalinio susirinkimo 1789 m.
Nacionalizacija: procesas, kurio metu objektas paverčiamas valstybine nuosavybe.
Nacionalizmas: pažiūros, teigiančios, kad didžiausia vertybė yra tautos interesai, o geriausias būdas tautinėms vertybėms apsaugoti – tautinės valstybės sukūrimas
Naktinis sargas: liberalų požiūriu valstybė, kuri prisiima tik viešosios tvarkos, užsienio politikos klausimais.
Naujasis pasaulis: kitas Amerikos (pasaulio dalies) pavadinimas, atsiradęs po Didžiųjų geografinių atradimų.
Naujieji amžiai: laikotarpis tarp viduramžių ir naujausiųjų amžių. XV-XVI a. sandūros-XIX a. ekonominių ir politinių sąlygų visuma, pakeitusi viduramžišką gamybos ir gyvensenos būdą bei visuomeninį mentalitetą.
Oberostas: Vokiečių įkurtas administracinis okupuotų Rusijos vakarinių teritorijų vienetas.
Observatorija: specialiai įrengta įstaiga dangaus kūnams ir reiškiniams stebėti (pvz., Vilniaus universiteto observatorija, įkurta 1753 m.).
Okupacija: laikinas kitos šalies teritorijos užėmimas karine jėga ir faktiškas jos valdymas.
Pacta conventa: karaliaus ir bajorų sutartis ATR, kuria karalius įsipareigoja nepažeisti sutartų bajorų teisių.
Padalijimai: Rusijos, Prūsijos, Austrijos įvykdyti laipsniški ATR teritorijos pasidalijimai, dėl kurių ATR išnyko iš žemėlapio.
Pagrindinė darbo jėga: samdomas darbas.
Paliaubos: laikinas karo veiksmų sustabdymas kariaujančių šalių susitarimu.
Palivarkas: ūkinis vienetas, dvaras, turintis visas savarankiškas ūkines funkcijas.
Parlamentarizmas: vienas iš demokratijos požymių, valstybės valdymo sistema, kai demokratiškai renkamas parlamentas yra aukščiausia valdžios institucija valstybėje.
Parlamentas: aukščiausias renkamasis įstatymų leidybos ir valstybės valdžios organas
Partija: politinė organizacija, kurios nariai turi panašius įsitikinimus, dalyvauja ar siekia dalyvauti politiniame gyvenime, įgyvendinti bendrą politinį tikslą
Partizaninis karas: karo veiksmai, kai su reguliaria kariuomene arba su valstybe ir visu jos prievartos aparatu (policija, saugumo organai, kariuomenė) ir valdymo organais kariauja nedidelės ar didelės kovotojų (partizanų) grupės, naudojančios partizaninę karo taktiką.
Pasaulinė prekyba: prekyba, apimanti įvairius regionus įvairiuose žemynuose.
„Pasaulio dirbtuvės“: "Pasaulio dirbtuvės" – taip vadinta Anglija pramonės perversmo metais.
Patriotizmas: pažiūros, išreiškiančios meilę, atsidavimą Tėvynei.
Patvaldystė: vieno asmens valdžia, kuri yra nekontroliuojama ir neatsakinga; Rusijoje taip vadintas caro absoliutizmas.
Pelkė: Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu: Nacionalinio konvento deputatų dauguma, neprisijungusi nei prie jakobinų, nei prie žirondistų; centristai.
Perversmas: perversmas staigus kieno raidos, santvarkos pakeitimas ar pasikeitimas; valdžios ir piliečių konfliktas, kai grupuotė asmenų neteisėtu būdu įvykdo valdžios pakeitimą.
Peticija: kolektyvinis rašytinis prašymas, įteikiamas valstybės valdžios institucijoms.
Pilietinis karas: ginkluota kova šalies viduje tarp skirtingų pažiūrų visuomenės grupių, kiekvienai pusei siekiant įtvirtinti savo politinius tikslus valstybėje.
Plantacija: stambus žemės ūkis, kuriame auginamos pardavimui skirtos kultūros (medvilnė, tabakas, cukranendrės), dažnai remiantis vergų darbu; iki vergovės panaikinimo buvo paplitęs pietinėse JAV valstijose.
Plebiscitas: 1) visuotinis gyventojų balsavimas labai svarbiu politiniu ar valstybiniu, paprastai teritorijos ar santvarkos, klausimu; dažnai rengiamas vykdant tautos apsisprendimo teisę; 2) Senovės Romoje: plebėjų susirinkimo priimtas nutarimas.
Pogromas: kokios nors nacionalinės grupės (paprastai žydų) gyventojų užpuolimas, žudynės, turto naikinimas.
Politika: mokslas, aiškinantis kaip reikia valdyti
Polonizacija: lenkėjimas, lenkinimas: prievartinis ar savaiminis lenkų kalbos ir kultūros įsigalėjimas nelenkiškose teritorijose ar visuomenės grupėse.
Postilė: pamokslų rinkinys Biblijos temomis.
Pozicinis karas: karo veiksmai, kai fronto linija ilgai beveik nekinta, o kariuomenės kovoja iš įtvirtintų pozicijų (apkasų); būdingas Pirmajam pasauliniam karui.
Pramonė: ekonomikos šaka, kurioje mašinos gamina produkciją.
Pramonės perversmas: taip pat pramonės revoliucija: XVIII a. antrojoje pusėje Anglijoje prasidėjęs perėjimas nuo rankų darbo prie mašininės gamybos fabrikuose; industrializacijos epocha, kurios metu įvyko reikšmingi ekonominiai, socialiniai, politiniai ir kultūriniai pokyčiai, sukūrę moderniąją visuomenę.
Prarastoji karta: jaunuolių, išgyvenusių frontą, totalinį karą ir pralaimėjimą, karta, turėjusi gilių socialinių ir psichologinių problemų pokario Europoje.
Pretekstas: tariama priežastis.
Prezidentas: valstybės vadovas; vykdomosios valdžios formuotojas ir pagrindinė vykdomosios valdžios institucija JAV.
Privilegija: valdovo ar valstybės suteikiama išimtinė teisė ar lengvata asmeniui, luomui, gyvenvietei; taip pat raštas, kuriuo ji suteikiama.
Profsąjunga: organizacija, vienijanti tos pačios profesijos dirbančiuosius
Proletariatas: socialinė klasė (grupė), neturinti gamybos priemonių, ir kurios atstovų pagrindinis pragyvenimo būdas – savo darbo jėgos pardavimas.
Proletariato diktatūra: Lenino paskelbtas Sovietinės Rusijos valdymas: valdžia, esą, priklauso proletariatui, kurį atstovauja ir gina Bolševikų partija. Iš tiesų tai komunistinė diktatūra.
Propaganda: bendravimo forma, kurios tikslas daryti įtaką bendruomenės požiūriui arba pozicijai, kartojama ir paskleidžiama įvairiomis formomis.
Protekcionizmas: valstybės ekonominė politika, kuria saugomos vidaus rinkos nuo užsienio konkurentų arba plečiamos rinkos užsienyje.
Protektoratas: valstybės priklausomybės forma, kai stipresnė valstybė per savo atstovą tvarko silpnesnės šalies užsienio ir dažnai vidaus politiką (pvz., Bohemijos ir Moravijos protektoratas).
Protestantizmas: bendras tikėjimų, atsiradusių reformacijos metu, pavadinimas, viena pagrindinių (greta katalikybės ir stačiatikybės) krikščionybės krypčių, apimanti anglikonybę, kalvinizmą, liuteronybę, ir kt. Įsigalėjo Skandinavijoje, Anglijoje, Š. Airijoje, Vokietijoje. Sąvoka pradėta vartoti 1529 m., kai dalis M.Liuterio šalininkų Špėjerio mieste pareiškė protestą dėl seimo nutarimo apriboti liuteronybės plitimą. Lietuvoje ėmė plisti XVI a. 3-4 deš. Pirmieji skleidėjai: A.Kulvietis, M.Mažvydas, S.Rapolionis, J.Zablockis.
Provincija: 1) Senovės Romoje: užkariauta ar užimta teritorija už Italijos ribų, kuriai valdyti skirtas vietininkas. Pirmoji provincija, Sicilija, užimta per Pirmąjį pūnų karą; 2) administracinis teritorinis vienetas.
Puritonai: griežtos protestantizmo atmainos XVI-XVII a. Anglijoje šalininkai. Kovojo su absoliutizmu ir Anglikonų bažnyčia, reikalavo griežtos moralės, kuo paprastesnių pamaldų.
Rada: Ukrainos kazokų taryba, susirinkimas.
Reakcija: pažiūros, vykdoma politika, kuria siekiama sustabdyti bet kokius bandymus keisti valdymą ar vykdyti reformas.
Referendumas: visuotinis piliečių balsavimas svarbiu valstybės klausimu, pvz., dėl konstitucijos, jos pataisų ar įstatymo priėmimo ar atmetimo.
Reformacija: XVI-XVII a. daugelyje Europos šalių vykęs visuomeninis judėjimas, siekęs reformuoti katalikų bažnyčią. Reformatai kritikavo popiežiaus valdžią, siekė pajungti bažnyčią pasaulietinei valdžiai. Pradininku laikomas vokiečių dvasininkas Martynas Liuteris.
Reformizmas: politinė srovė, siekianti reformomis, be revoliucijos, pakeisti visuomenės gyvenimą, esama santvarka.
Regentas: laikinas valstybės valdytojas vietoj nepilnamečio, sergančio ar nesančio monarcho.
Reglamentacija: taisyklių nustatymas, griežtas veiklos tvarkos reguliavimas.
Reglamentas: posėdžio, susirinkimo ar institucijos darbo tvarkos taisyklės.
Reichstagas: Vokietijos parlamentas: nuo 1871 m. Vokietijos imperijos, vėliau Veimaro respublikos ir nacistinės Vokietijos; taip pat pastatas Berlyne, kuriame jis posėdžiavo.
Rekonstrukcija: esminis ko nors pertvarkymas
Rekrutas: naujokas kariuomenėje, paimtas pagal rekrutų prievolę; Rusijos imperijoje rekrutai ilgai tarnaudavo iki 25 metų.
Rektorius: aukštojo mokslo įstaigos vedėjas, universiteto viršininkas, vadovas.
Rekvizitai: produktų, reikmenų, turto nusavinimas kariuomenės reikmėms.
Renesansas: Renesansas (atgimimas) – Europos kultūros, meno ir visuomenės minties suklestėjimo epocha (XIV a. vid. - XVII a. pr.), pereinamasis laikotarpis nuo viduriniųjų amžių prie Naujųjų laikų kultūros, pasižymėjęs antikos tradicijų atgaivinimu ir dėmesiu žmogaus asmenybei. Apėmė visas gyvenimo sritis. Atsirado ir suklestėjo Italijoje. Lietuvoje pradėjo plisti XV a. pabaigoje.
Reparacijos: karo padarytų nuostolių atlyginimas, kurį pralaimėjusi valstybė moka nugalėtojoms.
Respublika: valstybės valdymo forma, kai valstybės vadovas nėra monarchas, o aukščiausi valdžios organai renkami nustatytam laikui arba sudaromi parlamento; suverenitetas priklauso tautai.
Restauracija: revoliucijos nuverstos monarchijos ar ankstesnės tvarkos atkūrimas (pvz., Burbonų restauracija Prancūzijoje 1814 m.).
Resursai: ištekliai, atsargos
Revanšizmas: pažiūros, teigiančios, kad reikia siekti keršto už pralaimėjimą ir pažeminimą; tarpukariu ypač paplitusios Vokietijoje po pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare.
Revizionizmas: politinė srovė, kilusi iš socializmo. Atsisako kraštutinio reikalavimo vykdyti revoliuciją – siūlo į valdžią eiti rinkimų keliu; atsisako reikalavimo siekti visiškos socialinės lygybės, nacionalizacijos, pasisako už socialiai teisingos visuomenės sukūrimą.
Revoliucija: smarkus, esminis visuomenės, valdymo ar kultūros pasikeitimas, vykstantis daugumos visuomenės pritarimu ar dalyvaujant didžiajai jos daliai; perversmas, kurio metu siekiama pakeisti šalies valdymo formą.
Revoliuciniai demokratai: XIX a. Rusijoje: valstiečių demokratijos gynėjai, valstiečių revoliuciją sieję su utopiniu socializmu (pvz., N. Černyševskis).
Rinkimai: procesas, kurio metu išrenkamos valdžios institucijos.
Rinkimų cenzas: būtina sąlyga, kurią išpildžius, suteikiama teisė dalyvauti rinkimuose.
Rinkos ekonomika: ekonominė sistema, paremta pasiūlos ir paklausos dėsniu, privačia nuosavybe, laisva konkurencija bei laisvu kapitalo kaupimu ir judėjimu; išteklių pasiskirstymą lemia laisvų gamintojų, tiekėjų ir vartotojų interesai.
Rojalistai: karaliaus šalininkai, ypač Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metais.
Romantizmas: meno, mąstymo srovė XIX a. pr., propagavusi asmens, tautos laisvės, dvasingumą, nuoširdumą, aukštinusi praeities didybę, heroizmą.
Rusinimas: procesas, kurio metu prievarta brukama rusų kalba, kultūra ir tautinės vertybės.
„Rusų pradų atkūrimo programa“: "Rusų pradų atkūrimo programa" – Rusijos caro XIX a. VII deš. patvirtinta lietuviškų gubernijų rusinimo ir vertimo stačiatikiais programa.
S. Daukanto „Darbai senovės lietuvių ir žemaičių“: pirmoji Lietuvos istorija lietuviškai – XIX a. III deš.
Samdomas darbas: darbas, kai dirbančiojo ir darbdavio santykius reguliuoja finansiniai susitarimai.
Sankiulotai: Prancūzijos miestų varguomenė.
Segregacija: juodaodžių atskyrimas nuo baltųjų.
Seimas: iš bajorų sudaryta ATR valdymo institucija., kurios pagrindinė funkcija – leisti įstatymus.
Senatas: 1) Senovės Romoje: aukščiausioji valstybės taryba; 2) JAV ir kai kuriose kitose valstybėse: parlamento aukštesnieji rūmai.
Senjoras: žemės savininkas, feodalas savo baudžiauninkų ir vasalų atžvilgiu.
Separatinė taika: taika, pasirašoma sulaužant įsipareigojimus sąjungininkams, vienašališkai.
Separatizmas: siekimas atsiskirti ir veikti savarankiškai; ypač siekis atskirti dalį valstybės teritorijos ir sukurti atskirą valstybę ar autonomiją.
Sionizmas: ideologija, teigianti, kad žydai turi sukurti savo tautinę valstybę Palestinoje.
Siuzerenas: stambus feodalas, senjoras, neturintis virš savęs kitų senjorų.
Socialdemokratija: politinis judėjimas, kuris remiasi revizionizmo politiniais teiginiais; politinė srovė, reformomis siekianti parlamentinio socializmo. Pradininke laikoma Didžiosios Britanijos Leiboristų partija.
Socialinė utopija: teorija, svajonė galinti padaryti žmones laimingesnius, išvengti blogybių.
Socializmas: ideologija ir politinių teorijų grupė, kurių pagrindinis dėmesys skiriamas teisingam gėrybių paskirstymui tarp visuomenės narių bei visuomeniniam ar valstybiniam gamybos priemonių valdymui; radikaliosios jos srovės teigia, kad reikia panaikinti privatinę nuosavybę, paverčiant ją valstybine, taip užtikrinant visų visuomenės narių lygybę ir gerovę.
Spaudos draudimas: Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikotarpis.
Status quo: (lot. esama padėtis) faktinė padėtis, kurią norima išsaugoti arba atkurti.
Streikas: darbininkų ar tarnautojų kolektyvinis atsisakymas dirbti, kol darbdaviai nepatenkins reikalavimų.
Suverenitetas: valstybės ar bendruomenės teisė visiškai savarankiškai tvarkyti savo reikalus; visiškas politinis savarankiškumas.
Š. Monteskjė „Apie įstatymų dvasią“: veikalas, kuriame išdėstytas trijų valdžių principas. (XVIII a. pab.)
„Šokantis kongresas“: kitas Vienos kongreso (1814-1815 m.) pavadinimas; taip vadintas dėl gausių pokylių ir balių.
Šovinizmas: pažiūros, perdėtai aukštinančios savo tautą žeminant kitas tautas.
Šubravcai: 1817-1822 m. Vilniuje veikusi liberalių pažiūrų inteligentų draugija, satyra kritikavusi visuomenės ydas.
Šventoji sąjunga: įsteigta 1815 m. siekiant garantuoti Vienos kongreso nutarimų laikymąsi.
Švietimas: visuomeninis kultūrinis sąjūdis, siekęs įdiegti mokslo pasiekimus į kasdienį gyvenimą, ieškojęs būdų, kaip išspręsti žmoniją kankinančias problemas, bėdas ir sukurti kuo laimingesnį žemiškąjį gyvenimą.
T. Narbuto „Lietuvos istorija“: daugiatomis Lietuvos istorijos veikalas lenkų kalba, parašytas romantizmo įtakoje. XIX a. I deš
Tauta: žmonių bendrija, turinti bendrą istoriją, kilmę, tėvynę, kalbą, papročius, kultūrą ir paveldą.
Tautinė savimonė: žmonių supratimas, kad jie priklauso tam tikrai tautai, ir jos istorijos, kalbos bei kultūros vertybių suvokimas.
Tautinis atgimimas: lietuvių tautos nacionalinio sąjūdžio epocha (XIX a. II pusė), kurios metu subrendo lietuvių tautinė savimonė.
Tautų pavasaris: procesas; laikotarpis, kurio metu plito nacionalizmas, mesianizmas, kūrėsi tautinės valstybės, formavosi tautinė savimonė.
Teisminė valdžia: valdžia, suteikta Teismui, teisingumą įgyvendinančiai institucijai.
Termidoriečiai: Prancūzijos kovento deputatai, kuriuos sudarė žirondistai, buržuazija ir vadinamoji „pelkė“.
Termidoro perversmas: perversmas, kurio metu buvo nuversta jakobinų diktatūra
Teroras: sistemingas, metodiškas priešininkų bauginimas ir naikinimas smurtu.
Tironas: valdovas, valdantis savavališkai ir smurtu; Senovės Graikijoje: valdžią neteisėtai užgrobęs vienvaldys.
Tyzenhauzai: Lietuvos didikų giminė, XVII – XVIII a. garsėjo savo ūkinėmis, ekonominėmis reformomis.
Trėmimai: prievartinis gyventojų iškeldinimas į kitą gyvenamąją vietą, dažniausiai – atokią be teisės grįžti.
Trestas: vienos ūkio šakos įmonių susivienijimas, kuriame įmonės praranda savarankiškumą ir pavaldžios bendrai valdybai.
Tribunolas: specialus teismas.
Tridento bažnytinis susirinkimas: Katalikų Bažnyčios XIX visuotinis susirinkimas su pertraukomis vyko 1545-1547 03 Tridente (dab. Trentas, Italija), 1547-1549 Bolonijoje, 1555-1563 Tridente. Sušauktas reformacijos padariniams pašalinti. Daugiausia dėmesio skirta katalikiškųjų dogmų nustatymui ir Bažnyčios reformai.
Tvanas: XVII a. Abiejų Tautų Respubliką nuniokoję karai su Rusija, Švedija, Ukrainos kazokais.
Ultimatumas: griežtas valstybės reikalavimas kitai valstybei, kurių nevykdymo atveju grasinama įvairiomis poveikio priemonėmis.
Unija: dviejų ar daugiau valstybių (dažniausiai monarchijų) sąjunga, susivienijimas.
Unitarinė: (valstybė) sudaranti vientisą visumą, neturinti savarankiškų valstybinių darinių; priešinga federacinei.
Universitetas: aukštoji mokykla, kurioje organizuojamos aukštosios studijos, moksliniai tyrimai, suteikiami akademiniai vardai ir laipsniai.
Urbanizacija: procesas, kurio metu didėja miestų gyventojų skaičius, formuojasi miestų kultūra, plečiasi miesto įtaka politiniame, ekonominiame, socialiniame, kultūriniame gyvenime.
Utopija: neįvykdomas, nerealus sumanymas, projektas.
Uzurpatorius: asmuo, neteisėtai užgrobęs valdžią arba pasisavinęs svetimas teises.
Užnemunė: lietuviškas regionas dešiniajame Nemuno krante, susidaręs ATR padalijimų metu – ši žemė, priešingai, nei kitos lietuviškos žemės, atiteko Prūsijai; vėliau buvo Varšuvos kunigaikštystės sudėtyje (1807 – 1815 m.),, paskui, kaip sudėtinė Lenkijos karalystės dalis 1815 m. atiteko Rusijai.
V. Kudirkos „Tautiška giesmė“: Kudirkos sukurta giesmė, tapusi Lietuvos valstybės himnu.
Valakas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės ploto matavimo vienetas, lygus apie 21 ha.
Valdžių padalijimo principas: valstybės valdžios galių paskirstymas skirtingoms institucijoms, siekiant apriboti valdžią ir išsaugoti laisvę bei lygybę (Džonas Lokas ir Šarlis Monteskjė), viena iš būtinų sąlygų demokratijai.
Valstietis: žemės ūkio darbininkas
Vandėjos sukilimas: Vandėjos departamente kilęs valstiečių sukilimas prieš revoliuciją
„Varpas“: "Varpas" – lietuviškas laikraštis, pradėtas leisti XIX a. IX deš. Redaktorius – Vincas Kudirka.
Varpininkai: Lietuvos Tautinio atgimimo veikėjai, susibūrę apie,,Varpo“ laikraštį, pritarę pagrindinėms,,Varpo“ idėjoms – žadinti tautinę savimonę, siekti politinio Lietuvos savarankiškumo.
Vasalas: feodalas ar kitas asmuo, priklausęs nuo senjoro, iš kurio gavo žemės (feodą), prisiekęs jam ištikimybę ir atlikdavęs prievoles, dažniausiai karinę tarnybą.
Vasalo priesaika: iškilmingas aktas, kuriuo vasalas įsipareigodavo būti ištikimas savo senjorui ir jam tarnauti.
Vazos: Švedijos karališkoji giminė, kurios trys atstovai – Zigmantas, Vladislovas ir Jonas Kazimieras valdė ATR nuo XVI a. pab. iki XVII a. II pusės.
Vergas: beteisis žmogus, esantis visiškoje savo šeimininko nuosavybėje.
Vieta po saule: lygiavertės galimybės su kitomis šalimis veikti pasaulinėje prekyboje, investicijose, tarptautinėje politikoje.
Vilniaus Didžiojo Seimo nutarimai: 1905 m. Vilniaus Didžiajame seime priimti nutarimai, kurių svarbiausias – lietuvių siekis gauti autonomiją Rusijos imperijoje etnografinėmis sienomis.
Vyriausybė: įstatymų vykdomoji valdžia.
Žandaras: specialiosios politinės policijos tarnautojas; Rusijos imperijoje žandarai persekiojo politinius priešininkus.
Žemaičių tautinis sąjūdis: romantinis visuomeninis kultūrinis sąjūdis Žemaitijoje, kurio dalyviai didelį dėmesį skyrė Lietuvos istorijai, kalbai, palikimui.
Žirondistai: politinė grupuotė Didžiosios Prancūzijos Revoliucijos metais, pasisakiusi už verslo laisvę, gynusi stambiosios buržua interesus.
Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija: Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu 1789 m. paskelbtas dokumentas, kuriame išdėstytos pagrindinės žmogaus teisės, tapusios pagrindu vėlesniems žmogaus teisių dokumentams.