Naujausiųjų laikų istorinės sąvokos

Puslapyje pateiktos naujausiųjų laikų istorinės sąvokos abėcėlės tvarka. Visos sąvokos: pagal laikotarpius ir abėcėlės tvarka A-Ž.

45 pabaltijiečių memorandumas: 1979 m. rugpjūčio 23 d. lietuvių, latvių ir estų patriotų bei antisovietinių veikėjų pasirašytas protesto pareiškimas prieš Ribentropo-Molotovo paktą.
Absoliučiosios daugumos atstovavimas: norint laimėti rinkimus pagal absoliučiosios daugumos sistema, kandidatui reikia surinkti absoliučią daugumą rinkėjų balsų, t. y. 50 % + 1 balsas.
Abveras: nacistinės Vokietijos armijos žvalgyba ir kontržvalgyba, veikusi nuo 1921 m. iki 1945 m. karo sąlygomis fronto aplinkoje bei priešo užnugaryje
Agentas smogikas: sovietų saugumo užverbuotas asmuo, imituojantis partizanų veiklą.
Aksominė revoliucija: populiarus 1989 metų Čekoslovakijos visuomenės veiksmų pavadinimas. Po šių veiksmų buvo taikiai nuverstas komunistinis režimas, o federacija padalinta į Čekiją ir Slovakiją.
Alaus pučas: Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos nesėkmingas 1923 m. lapkričio 8-9 d. bandymas įvykdyti valstybės perversmą.
„Amerikos balsas“: "Amerikos balsas" – vakarų valstybių radijo stotis, transliavusi antrosios sovietinės okupacijos metais. „Amerikos balso“ programa buvo svarbus informacijos šaltinis už geležinės uždangos atsidūrusiai Lietuvai, prisidėjo ir prie šalies demokratizavimo procesų. Nuo 1951 „Amerikos balso“ transliacijos prasidėjo ir lietuvių kalba.
Amerikos lietuvių taryba: Amerikos lietuvių taryba (ALT) – 1940 m. įkurta JAV lietuvių politinė organizacija, siekusi Lietuvos nepriklausomybės, teikusi moralinę ir materialinę pagalbą Lietuvai, skleidusi apie ją JAV visuomenei teisingą informaciją.
Amnestija: visiškas ar dalinis atleidimas nuo teismo paskirtos bausmės
Aneksija: vienašališkas ir neteisėtas svetimos valstybės teritorijos ar jos dalies prijungimas prie savosios
Anšliusas: Anšliusas (vokiškai ‘prijungimas’) – 1938 m. kovo 12 d. įvykdytas neteisėtas (tai pažeidė Versalio taikos sutartį) Austrijos prijungimas prie nacistinės Vokietijos. Vakarų valstybės, ypač Jungtinė Karalystė ir Prancūzija laikėsi nuolaidžiavimo politikos, o Jungtinės Amerikos Valstijos laikėsi nesikišimo politikos.
Antihitlerinė koalicija: Antrojo pasaulinio karo metais JAV, Didžiosios Britanijos ir SSRS sudaryta sąjunga kovai su nacistine Vokietija, galutinai suformuota 1942 01 01.
Antisemitizmas: priešiškumas, neapykanta žydams; prieš žydus nukreiptos pažiūros ir veiksmai.
Apartheidas: Pietų Afrikos Respublikos baltųjų vyriausybės 1948–1990 metais vykdyta rasinės segregacijos politika.
Arijai: indoeuropiečių rasė, kurios pranašumą įrodinėjo naciai.
Armija Krajova: Lenkijos emigracinei vyriausybei Londone pavaldi partizaninė kariuomenė, pagrindinė Lenkijos pasipriešinimo Vokietijos okupacijai organizacija Antrojo pasaulinio karo metu, veikusi ir Vilniuje.
Asmenybės kultas: reiškinys valstybėje, (dažniausiai autoritarinėje ar totalitarinėje) kuomet yra ypač garbinamas tos šalies vadas.
Ašis: valstybių grupė, kurią sudarė trys pagrindinės valstybės: nacistinė Vokietija, fašistinė Italija (1936 10 25) ir imperialistinė Japonija (1940 09 27). Ši sąjunga save vadino „Romos-Berlyno-Tokijo Ašimi“, kai 1940 09 27 buvo pasirašytas Trišalis paktas.
Atlanto chartija: 1941 08 14 JAV prezidento F. Ruzvelto ir Didžiosios Britanijos ministro pirmininko V. Čerčilio pasirašytas dokumentas, kuriame buvo pabrėžta tautų apsisprendimo laisvė pasirinkti valdymo formą. Šis dokumentas tapo antihitlerinės koalicijos pagrindu.
Atstovaujamoji demokratija: demokratijos forma, kuriai egzistuojant svarbiausius valstybės valdymo klausimus piliečiai patiki spręsti išrinktiems atstovams. Populiariausia ir taikoma Lietuvoje.
Atšilimas: SSRS visuomenės liberalios permainos, vykusios po J. Stalino mirties, Nikitos Chruščiovo valdymo metais (1953-1964 m.). N. Chruščiovas pradėjo dalinį stalininio režimo liberalizavimą, kuris vėliau pradėtas vadinti „atšilimu“. Pradėti naikinti lageriai, paleista dalis politinių kalinių, sumažinti kultūros suvaržymai, sovietinio bloko šalių kontrolė. Tuo pat metu užmegzti diplomatiniai santykiai su Vakarų Vokietija, atkurti su Jugoslavija bei Japonija, pradėtos derybos dėl nusiginklavimo su JAV.
Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas: Lietuvos Respublikos Seimas, vykdęs Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir kitas aukščiausios valdžios funkcijas. Išrinktas 1990 m. vasario 24 d. (pakartotinis balsavimas – kovo 4, kovo 7, kovo 8, kovo 10 ir balandžio 7 d.). Pirmasis posėdis įvyko 1990 m. kovo 10 d., paskutinis – 1992 m. lapkričio 11 d. Pirmininkas - Vytautas Landsbergis.
Autokratas: valdovas, turintis neaprėžtą valdžią, vienvaldis.
Autonomija: teisė patiems tvarkytis kurioje nors srityje; ribotas politinis savarankiškumas, kai dalis suvereniteto perleidžiama centrinei valdžiai.
Autoritarizmas: nedemokratinė valdymo forma, kai valstybės pilietinį gyvenimą reguliuoja vienas žmogus ar viena partija (opozicinių partijų veikla uždrausta, nevyksta laisvi rinkimai).
Bakalauras: pirmosios pakopos akademinis kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas aukštosios mokyklos absolventams, baigusiems pirmines (pagrindines) studijas.
Baltijos Antantė: Baltijos Antantė (Baltijos santarvė) - Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių diplomatinė sąjunga, sukurta 1934 m. rugsėjo 12 d. ir egzistavusi iki šių valstybių nepriklausomybės netekties.
Baltijos kelias: Lietuvos, Latvijos ir Estijos susikibusių žmonių protesto 23akcija, surengta 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, bei sujungusi trijų Baltijos šalių sostines: Vilnių, Rygą ir Taliną.
Baltų laisvės diena: 1983 m. išeivijos iš Baltijos šalių pastangomis JAV prezidento Ronaldo Reigano pasirašyta proklamacija, kuria birželio 14 d. minima kaip JAV vykdytas Baltijos šalių prievartinio įjungimo į SSRS nepripažinimas.
Barbarosos planas: Vokietijos kariuomenės planas per keletą mėnesių užimti SSRS europinę teritoriją iki Archangelsko ir Astrachanės linijos. Operacija pradėta vykdyti 1941 m. birželio 22 dieną.
Berlyno blokada: Sovietų Sąjungos okupacinės zonos viduryje buvusio Vakarų Berlyno blokada, kurią 1948-1949 m. vykdė SSRS. Blokada buvo reakcija į valiutos reformą Vakarų okupacinėse zonose ir vakariniame Berlyno sektoriuje. Blokados nutraukimui poveikį turėjo NATO įkūrimas 1949.
Berlyno siena: 1961 įtvirtinta VDR siena su Vakarų Berlynu, ryškiausias šaltojo karo simbolis. Apjuosta siekiant sustabdyti nuolatinį žmonių bėgimą iš komunistinių Rytų į kapitalistinius Vakarus. Vokiečiai sieną nugriovė 1989 m., prasidėjus VFR ir VDR vienijimo procesui.
Bermontininkai: 1919 m. įkurta provokiškos orientacijos kariuomenė, sudaryta po Vokietijos kapituliacijos, Antantei įpareigojus laikinai palikti kariuomenę okupuotose Baltijos valstybėse
Blokada: prievartinis valstybės ar jos dalies izoliavimas, įprastinių ryšių ir veiksmų apribojimas ar nutraukimas.
Boikotas: organizuotas atsisakymas ką nors daryti
Bolševikai: Rusijos komunistų partijos kitas pavadinimas. Nuo 1903 m. Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos frakcija (greta menševikų), besiremianti marksizmo principais. 1917 m. pasiskelbė atskira politine partija, parengė ir sukėlė Spalio revoliuciją, kuriai vadovavo V. Leninas.
Bolševizmas: revoliucinė marksistinė darbininkų judėjimo srovė, susidariusi XX a. pradžioje Rusijoje. Prievartinio kapitalistinės visuomenės pertvarkymo į komunistinę teorija ir praktika.
„Brežnevo doktrina“: "Brežnevo doktrina" – socialistinių šalių nepriklausomybės ribojimo politika, pateisinusi net ginkluotos jėgos panaudojimą. Terminu trumpai apibrėžiama SSRS užsienio politika 7-9 deš. Jis atsirado 1968 m. įvykių Čekoslovakijoje metu, kai SSRS įvykdė Varšuvos sutarties organizacijos (VSO) valstybių intervenciją.
Buožė: terminas, naudotas niekinamai apibūdinti pasiturinčiai gyvenantį valstietį.
Caras: aukščiausias vienvaldžio šalies valdovo titulas
Cenzūra: spaudos ir kitų visuomenės informavimo priemonių leidybos ir jų platinimo kontrolė, įvertinimas, pakeitimas arba atmetimas pagal tam tikras ideologines dogmas ir nuostatas.
Dancigo koridorius: Lenkijai priklausanti buvusi Vokietijos teritorija, atskyrusi nuo pagrindinės Vokietijos jos anklavą – Rytprūsius.
Daueso planas: Vokietijos reparacijų, kurias ji turėjo mokėti po Pirmojo pasaulinio karo, nauja išmokėjimo tvarka, patvirtinta 1924 m. rugpjūčio 16 d
Daugiamandatė apygarda: visa valstybės teritorija (dažniausiai), kurioje balsuoja visi valstybės piliečiai, renkant atstovus pagal proporcingo atstovavimo sistemą.
Daugumos atstovavimo sistema: rinkimų sistema, grindžiama daugumos principu. Kiekvienoje rinkiminėje apygardoje renkama po vieną atstovą, o laimi tas kandidatas, kuris surenka daugiausiai balsų. Dauguma skirstoma į paprastąją ir absoliučiąją.
De facto: sąlyginis (nevisiškas) naujai susikūrusios valstybės pripažinimas
De jure: formalioji (teisinė, pagal įstatymą), oficialioji, viešoji padėtis, situacija, statusas. Viena valstybės ar vyriausybės pripažinimo formų
Dekolonizacija: kolonijų išsilaisvinimo iš metropolijų valdymo procesas, kuris baigiasi buvusių kolonijų nepriklausomybės pasiekimu. Dekolonizacija sustiprėjo po Antrojo pasaulinio karo, ypač pasireiškė 1960 (Afrikos metai) JT paskelbus deklaraciją dėl dekolonizacijos principų.
Demarkacija: valstybinės sienos nustatymas ir žymėjimas specialiais pasienio ženklais
Demilitarizuota zona: zona, kurioje draudžiama laikyti kariuomenę, ginkluotę, vykdyti karines pratybas.
Demokratija: valdymo forma, kai valstybės gyvenimą reguliuoja tauta per savo tiesiogiai, lygiateisiai ir slaptai išrinktus atstovus.
Deponavimas: sutarčių ar panašių valstybinių dokumentų atidavimas laikyti sutartai valstybei ar institucijai.
Depopuliacija: gyventojų skaičiaus mažėjimas, nykimas.
Deportacija: sociališkai pavojingų asmenų išsiuntimas į naują gyvenamąją vietą, suvaržant kilnojimosi laisvę.
Deputatas: renkamas atstovaujamojo valstybinio valdžios organo narys
Destalinizacija: procesas, vykęs po J. Stalino mirties, kai SSKP CK I sekretoriaus Nikitos Chruščiovo iniciatyva 1956-1964 SSRS pasmerktas Stalino valdymas, prabilta apie diktatoriaus vykdytus nusikaltimus.
Dezertyras: asmuo vengiantis atlikti pilietines ar visuomenines pareigas.
„Didysis valymas“: "Didysis valymas" – SSRS laikotarpis, kurio metu įsitvirtino J. Stalino diktatūra (1935-1941). Vien 1937-1938 m. suimta apie 1,5 milijono žmonių, iš jų apie 680 tūkstančių sušaudyta. Svarbiausias Didžiojo valymo vykdytojas buvo NKVD.
Didžioji ekonominė krizė: Didžioji ekonominė krizė (Didžioji depresija) – didžiausia kapitalistinio ūkio krizė, vykusi 1929–1933 metais ir apėmusi visas ūkio šakas ir valstybes, išskyrus SSRS.
Didžioji fašizmo taryba: aukščiausias Italijos B. Musolinio fašistinės vyriausybės organas, kuris buvo sukurtas kaip partinis organas 1923 m., o 1928 m. gruodžio 9 d. tapo valstybės organu, įgaliotu kontroliuoti valstybės institucijas.
Didžioji Vokietija: Vokietija, kurios sudėtyje yra visos vokiškai kalbančios žemės, tame tarpe ir Austrija.
Diktatūra: neribota vieno asmens ar asmenų grupės (pvz., vienos partijos) valdžia, kuri nėra atsakinga piliečiams ir remiasi karine jėga bei prievartos aparatu.
Disidentas: asmuo, oponuojantis vyraujančiai nuomonei, politikai ar struktūrai, nenaudoja smurto ir apsiriboja aktyvia žodine valdžios ar dominuojančios ideologijos kritika, dėl savo veiklos persekiojamas.
Dislokacija: ginkluotųjų pajėgų išdėstymas (paprastai taikos metu) savoje teritorijoje ar užsienyje, jų paskirstymas įvairiose vietose.
Doktorantūra: mokslininkams rengti skirtos trečiosios pakopos universitetinės studijos, į kurias įeina ir moksliniai tyrimai, daktaro disertacijos rengimas.
Duče: Nacionalinės fašistų partijos vadovo Benito Musolinio titulas
Dūma: 1) XV-XVII a. Rusijoje: bojarų dūma, patariamoji taryba prie valdovo; 2) 1906-1917 m. Valstybės Dūma: renkamas Rusijos imperijos įstatymų leidybos organas su ribotomis teisėmis; 3) nuo 1993 m. Rusijos Federacijos parlamento žemieji rūmai.
Egzodo literatūra: po Antrojo pasaulinio karo į Vakarus pasitraukusių lietuvių rašytojų sukurta literatūra.
Ekonominės savitarpio pagalbos taryba (ESPT): Sovietų Sąjungos ekonominė organizacija (1949–1991), vienijusi Rytų bloko bei daugelį kitų socialistinių valstybių visame pasaulyje. ESPT buvo sukurta kaip Rytų bloko atsakas į Vakarų Europos įkurtą Tarptautinę ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (OECC, kuri nuo 1961 vadinosi OECD).
Ekspansija: valstybių (dažniausiai imperialistinių) įtakos ir viešpatavimo sferų plėtimas.
Embargas: draudimas importuoti arba eksportuoti nustatytas prekes iš nurodytos valstybės.
Emigracija: procesas, kurio metu žmonės išvyksta gyventi svetur.
Emisaras: asmuo, kurį valstybės valdžia ar politinė organizacija siunčia į kitą šalį su slapta misija.
Etatizmas: pažiūros, kad valstybė turi valdyti ekonominę ir (arba) socialinę politiką
Europos anglių ir plieno bendrija: viena iš Europos bendrijų, veikusi 1951–2002, kurią 1950 pasiūlė įkurti Robertas Šumanas, siekiant sukurti bendrą plieno ir anglių rinką, panaikinant kiekybinius apribojimus, muitus ir mokesčius, išvengiant ateities konfliktų tarp Vokietijos ir Prancūzijos. Pirmosios narės – Belgija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Vakarų Vokietija (Didžioji Britanija atsisakė).
Europos ekonominė bendrija (EEB): 1957 m. Romos sutartimi įkurta viena iš trijų Europos Bendrijų, siekusi ekonominiu požiūriu integruoti Europą, Europos Sąjungos pirmtakė. Įėjo 6 valstybės: Belgija Nyderlandai, Liuksemburgas, VFR, Prancūzija ir Italija. Pagrindiniai EEB tikslai buvo muitų sąjungos sukūrimas, vieninga žemės ūkio politika, laisvas kapitalo, darbo jėgos ir paslaugų judėjimas tarp Bendrijos narių. Egzistavo iki 1993 m.
Europos Sąjunga (ES): Europos valstybių ekonominė bei politinė bendrija, sukurta sudarius Mastrichto sutartį 1992 m. (įsigaliojusi 1993-11-01). ES pirmtakės - Europos Ekonominė Bendrija, sukurta 1957, taip pat Europos anglių ir plieno bendrija ir Europos atominės energijos bendrija. Nuo 2004 ES priklauso ir Lietuva.
Ezopinė kalba: užmaskuotas minčių reiškimo būdas, alegorinis kalbėjimas. Ezopinę kalbą lietuvių rašytojai vartojo siekdami apeiti sovietinę cenzūrą, glavlitą.
Fabrikas: didelė mechanizuota pramonės įmonė, gamykla.
Falanga: 1) Senovės Graikijoje: glaudi sunkiai ginkluotų pėstininkų (hoplitų) rikiuotė, kolona; 2) Ispanijos fašistų partija, veikusi 1933-1977 m.; nuo 1937 m. jai vadovavo diktatorius F. Frankas.
Fanatizmas: aklas prisirišimas prie tam tikro tikėjimo, žiaurumas kitatikių atžvilgiu.
Fašizmas: autoritarinis politinis judėjimas, kuris nuo 1922 m. iki 1943 m. valdė Italiją, vadovaujant Benito Musoliniui. Ideologai – Ž.A de Gobinas ir O. Špengleris
Fiureris: Fiureris − vokiškas titulas, reiškiantis vadas, lyderis arba gidas
Frakcija: parlamento ar kitos renkamos politinės institucijos narių organizacija, kurios pagrindinis tikslas - įgyvendinti politinius tikslus ir interesus.
„Geležinė uždanga“: "Geležinė uždanga" – politinė, karinė, informacinė ir ideologinė Sovietų Sąjungos ir jos sąjungininkių saviizoliacija nuo Vakarų ir kitų nekomunistinių valstybių po Antrojo pasaulinio karo. 1946 03 05 „geležinės uždangos“ sąvoką pavartojo ir išgarsino V. Čerčilis, pažymėdamas Šaltojo karo pradžią. Kalboje jis teigė, kad komunistinę Europą atskyrė geležinė uždanga, ir ragino ginti demokratiją bei priešintis komunizmui.
Geležinis vilkas: 1927 metais įkurta sukarinta organizacija, vienijusi Lietuvos prezidento Antano Smetonos priešininkus, diktatūrinės valdžios ir Augustino Voldemaro šalininkus, voldemarininkus.
Generaliniai tarėjai: Aukščiausioji lietuvių savivaldos institucija Lietuvoje nacių okupacijos metais (1941–1944), kurios veiklą prižiūrėjo vokiečių generalinis komisaras ir jo pavaldiniai. Ši institucija realios valdžios Lietuvoje neturėjo.
Genocidas: baudžiamoji veika, padaryta siekiant sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei ar religinei grupei
Gestapas: fašistinės Vokietijos slaptoji valstybės policija
Getas: miesto dalis, kurioje priverstinai apgyvendinama tam tikra tautinė, rasinė, profesinė ar religinė gyventojų grupė (dažniausiai žydai), atskiriant ją nuo kitų gyventojų.
Glasnost: SSRS vykdyta politika, inicijuota M. Gorbačiovo reformų, siekiant atvirumo ir skaidrumo vyriausybinėse įstaigose - sumažintas cenzūros kiekis, padidėjusi žodžio laisvė.
Glavlitas: Vyriausiosios literatūros ir leidyklų reikalų valdybos pavadinimo (rusų k.) santrumpa, SSRS egzistavusi pagrindinė cenzūros institucija, kontroliavusi beveik visas meno sritis.
Globalizacija: procesas, reiškinys, vykstantis socialinėje plotmėje, apimantis pačias įvairiausias visuomenės, valstybės bei kitų socialinių darinių veiklos sritis, jų aplinką, pasireiškiantis tarpusavio ryšių intensyvėjimu, judėjimu bei kitomis charakteristikomis viso pasaulio mastu.
Gotlando komunikatas: 1989 08 06 Gotlando saloje (Švedija) Lietuvos ir išeivijos atstovų pasirašytas dokumentas, kuriame teigiama, kad „visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“. Gotlando komunikatas padėjo pagrindus Lietuvos nepriklausomybės paskelbimui 1990 m. kovo 11 d.
GULAG: GULAG‘as – vyriausioji tremties stovyklų vadyba XX a. Rusijoje.
Helsinkio konferencijos aktas: 1975 m. aktas tarp 33 valstybių, kuriuo patvirtinamas sienų neliečiamumas, nustatyti valstybių tarpusavio santykių principai – suvereniteto teisių gerbimas ir suvereni lygybė, jėgos nenaudojimas, teritorijos vientisumas, taikus ginčų reguliavimas, nesikišimas į vidaus reikalus, žmogaus teisių ir laisvių gerbimas, tautų lygiateisiškumas, valstybių bendradarbiavimas, sąžiningas tarptautinės teisės įsipareigojimų vykdymas.
Holokaustas: sistemingas, masinis žydų genocidas, vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais Adolfo Hitlerio vadovaujamų nacių bei jų kolaborantų.
Homo sovieticus: žmogus, prisitaikęs prie komunistinio režimo, sovietinės kultūros terpėje (tebe)gyvenantis asmuo; pašiepiantis kritiškas tokio žmogaus apibūdinimas.
„Ilgoji telegrama“: "Ilgoji telegrama" - 1946 m. Džordžo Kenano parašytoje telegramoje buvo perspėjamos Jungtinės Amerikos Valstijos apie SSRS keliamą grėsmę, komunizmo teritorinę plėtrą, ypač regionuose, kurie yra strategiškai svarbūs JAV.
„Ilgųjų peilių naktis“: “Ilgųjų peilių naktis” – kruvinas susidorojimas su galimais Adolfo Hitlerio konkurentais SA (sukarintoje nacių organizacijoje) 1934 06 30 naktį.
Industrializacija: procesas, kurio metu į gamybą diegiamos stambiosios mašinos.
Infliacija: pinigų vertės kritimas: visuotinis kainų lygio kilimas, kai už tą pačią sumą pinigų galima nusipirkti vis mažiau prekių. Dažnai kyla, kai apyvartoje yra pinigų perteklius.
Inkorporacija: įjungimas, pavertimas sistemos sudėtine dalimi.
Invazija: ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į svetimos valstybės teritoriją, dažnai nepaskelbus karo.
IRA: Airijos respublikonų revoliucinė karinė organizacija.
Išbuožinimas: procesas, atimantis iš pasiturinčių ūkininkų gamybos priemones ir žemę.
Italijos socialinė respublika: (Salo respublika) 1943-1945 m. gyvavusi fašistinė valstybė šiaurinėje Italijoje, įkurta padedant nacistinei Vokietijai; jai vadovavo buvęs Italijos karalystės premjeras Benitas Musolinis.
Izoliacionizmas: sąmoninga valstybės vyriausybės užsienio politika, kuria siekiama politiškai, ekonomiškai ar kultūriškai atsiriboti nuo bendravimo su kitomis valstybėmis (pavyzdžiui, JAV tarpukariu ir IIPK pradžioje)
Jugoslavijos karai: keletas ginkluotų konfliktų buvusios Jugoslavijos teritorijoje 1991–2001 m. Vienas po kito sekę karai įtraukė visas šešias buvusios Jugoslavijos respublikas.
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja: viena iš 6 Jungtinių Tautų institucijų, visuotinis JT valstybių narių atstovų susirinkimas. Susiformavo 1945 metais. Dalyvauja visos narės, svarsto klausimus pagal JT chartiją, skelbia sprendimus, kurie nėra privalomi vykdyti, tačiau turi nemažą reikšmę tarptautinei politikai; paprasti klausimai turi surinkti 51% palaikymą; svarbūs – 2/3; sesijos vyksta vieną kartą per metus.
Jungtinių Tautų Organizacija (JTO): tarpvalstybinė organizacija įkurta 1945 metų spalio 24 San Francisko konferencijoje pasirašius JT chartiją. Organizaciją šiandien sudaro 193 valstybės narės, t. y. praktiškai visos pripažintos nepriklausomos valstybės (išskyrus Vatikaną, nepripažintą Taivaną ir Kosovą). Lietuva į JTO priimta 1991 metų rugsėjo 17 dieną. JTO tikslai – išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą, esant reikalui imtis priemonių taikai apsaugoti, puoselėti draugiškus valstybių santykius, siekti tarpvalstybinio bendradarbiavimo, ginti žmogaus teises ir laisves.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba: nuolat veikiantis vienas iš šešių svarbiausių Jungtinių Tautų padalinių. Saugumo Taryba yra atsakinga už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą. Veikloje remiasi Jungtinių Tautų chartija. Saugumo Tarybos darbas vyksta be jokių išankstinių sąlygų ir planavimo. 15 narių iš kurių 5 nuolatinės (Jungtinė Karalystė, JAV, Kinija, Prancūzija ir Rusija (anksčiau SSRS). Sprendimai priimami 9 balsų persvara. Valstybės susilaikymas ar nedalyvavimas netrukdo priimti sprendimo. ST veikia nuolatos.
Juodmarškiniai: Italijos fašistų partijos sukarintoji organizacija, įkurta 1923 m. ir egzistavusi iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Kamikadzės: Antrojo pasaulinio karo japonų lakūnai-mirtininkai, savo lėktuvais taranuodavę priešo laivus
Kancleris: ministras pirmininkas vokiškai kalbančiose šalyse.
Kapitalizmas: socialinė ekonominė sankloda, kurios pagrindas yra privati nuosavybė, verslo laisvė siekiant pelno, mažas valstybės vaidmuo ekonomikoje. Pagrindinė darbo jėga – samdomas darbas.
Karibų (Kubos) krizė: Šaltojo karo konfliktas tarp JAV ir SSRS, vykęs 1962 m. spalio 14-28 dienomis. Jis laikomas vienu įtempčiausiu Šaltojo karo laikotarpių, rizikavęs peraugti į didelio masto karinius veiksmus su branduolinio ginklo panaudojimu ir gresiančiu abipusiu susinaikinimu. Dž. Kenedžiui buvo pateikti įrodymai dėk dislokuotų vidutinio nuotolio raketų. 1962 spalio 22 D. Kenedis per televiziją teigė, kad jei raketos nebus išgabentos, tai reikš konflikto aštrėjimą ir karo pavojų. 1962 spalio 28 N. Chruščiovas nusileido, gavęs amerikiečių pažadą nepradėti invazijos į Kubą, išgabeno raketas, po mėnesio Kubos blokada buvo nutraukta.
Karo stovis: Karo stovis (karinė padėtis) – politinė teisinė teritorijos padėtis, kai įvedami Karo lauko įstatymai, komendanto valanda, suvaržomos gyventojų teisės, ribojamas jų judėjimas, ribojamas vartojimas.
Katynės žudynės: masinės Lenkijos karininkų, policininkų, intelektualų ir civilių belaisvių žudynės, kurias 1940 m. pavasarį miške Rusijoje netoli Smolensko įvykdė NKVD.
Keistasis karas: situacija Antrojo pasaulinio karo metu (1939 09 03-1940 05 10, Mūšis dėl Prancūzijos), kai kariaujančios nesiėmė aktyvių veiksmų viena prieš kitą.
KGB: SSRS institucija vykdžiusi žmonių persekiojimą ir represijas.
Koalicija: valstybių, partijų sąjunga turinti bendrus tikslus.
Kolaborantas: išdavikas, vykdantis svetimos valstybės nurodymus, bendraujantis su okupacine valdžia.
Kolektyvizacija: priverstinis žemės atėmimas iš valstiečių ir individualių jų ūkių pertvarkymas į kolūkius ir tarybinius ūkius
Kolonializmas: politika, kurios pagrindinis bruožas - kolonijų grobimas, steigimas.
Kolonija: vietovė, įkurdinta negyvenamoje ar nenaudojamoje teritorijoje, iš kitur atsikrausčiusių naujakurių.
Kolūkis: Kolūkis (kolektyvinis ūkis, kolchozas) – tarybinė žemės ūkio įmonė, paremta kolektyvinio ūkininkavimo idėja
Komendanto valanda: valdžios potvarkiais nustatytos valandos, nuo kurių iki kurių negalima pasirodyti gatvėje be specialaus leidimo ar neįvykdžius specialių sąlygų.
Kominformas: 1947 m. įkurtas „Komunistų ir darbininkų partijų informacinis biuras“, pirmoji komunistines partijas jungusi tarptautinė organizacija (po Kominterno panaikinimo 1943 m.). Kominformo tikslas - koordinuoti komunistinių partijų veiklą Europoje, organizacija buvo sustabdyta po 1956 Nikitos Chruščiovo kalbos, smerkiančios stalinizmą.
Komjaunimas: Sovietų Sąjungoje gyvavusi komunistinė jaunimo nuo 14 iki 28 metų amžiaus organizacija, kurios narių skiriamieji ženklai – komjaunuolio bilietas, ženkliukas su Lenino atvaizdu ir organizacijos santrumpa (rusų k.).
Komuna: 1) kolektyvas, jungiamas bendro gyvenimo, darbo ir turto; 2) Prancūzijoje: mažiausias teritorinis administracinis vienetas; 3) Paryžiaus komuna: 1871 m. Paryžiaus miesto taryba, revoliucinė miesto valdžia.
Komunistai: socializmo teorijos šalininkai, pasisakantys už prievartinį žmonių socialinį sulyginimą, panaikinant privačią nuosavybę ir už proletariato diktatūros įvedimą. Ideologai – K. Marksas ir F. Engelsas.
Komunizmas: politinė ideologija, kurios tikslas yra sukurti beklasę visuomenę, turinčią gamybos priemonių nuosavybę.
Koncentracijos stovykla: genocido arba laikino įkalinimo įstaiga tiems, kuriuos vyriausybė laiko politiškai ir socialiai “svetimais elementais”.
Konkordatas: valstybės sutartis su popiežiumi, apibrėžianti Katalikų bažnyčios padėti valstybėje.
Konstitucija: pagrindinis įstatymas, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises bei nustatantis valdžios šakų tarpusavio santykius ir ryšius.
Kontribucija: suma, kurią nugalėta valstybė pagal taikos sutartį turi sumokėti nugalėtojai
Kopenhagos kriterijai: Europos Sąjungos nustatytos sąlygos, kurias turi atitikti šalys, pretenduojančios tapti ES narėmis. Pagrindinės sąlygos: 1) šalyje turi veikti stabilios demokratiją užtikrinančios institucijos ir turi būti laikomasi įstatymo viršenybės, paisoma žmogaus ir mažumų teisių; 2) šalyje turi veikti rinkos ekonomika; 3) šalis turi perimti visą ES teisyną ir padėti siekti įvairių ES tikslų.
Korporacija: teisiškai įforminta asmenų grupė, kurią sieja bendri profesiniai interesai; bendrovė.
Korporatyvizmas: socialinių ekonominių ir teisinių pažiūrų sistema, teigianti, kad visuomenės organizacijos pagrindą turi sudaryti susivienijimai (korporacijos), sukurti pagal ekonomikos šakas.
Krištolinė naktis: pogromas prieš žydus, vykęs 1938 lapkričio 9-10 d., kurio metu buvo daužomos žydų parduotuvių vitrinos, deginamos sinagogos, 90 nužudytų, 35 000 žydų patekusių į koncentracijos stovyklas.
Krizė: sistemos patekimas į būseną, gresiančią jos pačios struktūriniam stabilumui bei gyvybingumui.
„Kruvinasis sekmadienis“: "Kruvinasis sekmadienis" - 1905 sausio 22 įvykiai Sankt Peterburge, Rusijoje, kurie buvo postūmiu 1905-1907 m. revoliucijai.
Laikinoji vyriausybė: 1) vyriausybė, turinti įgaliojimus veikti tik iki tol, kol teisėtu, demokratiniu būdu bus sudaryta nauja vyriausybė; 2) Lietuvoje: 1941 m. birželio 23 d. sukilimo metu sudaryta vyriausybė, kuriai vadovavo Juozas Ambrazevičius. Ji paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją ir siekė atkurti iki 1940 m. birželio 15 d. buvusią tvarką. Naciai realios valdžios jai nesuteikė, 1941 m. rugpjūčio 5 d. ji nustojo veikti. Dėl antisemitinių nuostatų vertinama prieštaringai.
Laisvoji rinka: laisvų, valdžios nereguliuojamų mainų ekonominė sistema, tvarkoma rinkos dalyvių pastangomis.
Legalizuotis: nutraukti pogrindinę veiklą ir pradėti gyventi pagal sovietinius įstatymus.
Leiboristai: D. Britanijos leiboristų partijos nariai, atstovaujantys profsąjungų ir darbininkų interesams. 1924 m. sudarė pirmąją leiboristų vyriausybę, gyvavusią apie 9 mėnesius.
Lendlizas: JAV karinių tiekimų programa nuo 1941 03 11 iki 1945 rugsėjo antihitlerinės koalicijos narėms.
Leningrado blokada: Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) blokada – miesto apsuptis Antrojo pasaulinio karo metu, trukusi nuo 1941 metų rugsėjo 8 dienos iki 1944 metų sausio 27 dienos, kurios metu iš bado ar nuo išsekimo mirė nuo 700 000 iki 1,5 mln. žmonių.
Lenino premija: vienas aukščiausių SSRS valstybinių apdovanojimų už garsiausius mokslo, technikos, literatūros, meno ir architektūros laimėjimus.
Liaudies seimas: SSRS nurodymu sudarytas marionetinis Lietuvos parlamentas. Paskelbė Lietuvą sovietų socialistine respublika, priėmė deklaraciją dėl jos priėmimo į SSRS.
Liaudies vyriausybė: Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio 17 d. sudaryta Justo Paleckio vyriausybė, kuri vykdė okupacinės valdžios nurodymus. Rugpjūčio pab., sudarius LSSR liaudies komisarų tarybą, nustojo veikusi.
Lietuvių aktyvistų frontas: Lietuvių aktyvistų frontas (LAF) – 1940 m. Berlyne įkurta pogrindinė antisovietinė organizacija, kuriai vadovavo Kazys Škirpa. 1941 m. birželį LAF surengė antisovietinį sukilimą Lietuvoje.
Lietuvių chartija: 1949 m. VLIK iniciatyva sukurtas dokumentas, tapęs savotiška tautinio sąmoningumo ir gyvenimo svetur programa užsienio lietuviams.
„Lietuvių enciklopedija“: "Lietuvių enciklopedija"“– 37 tomų enciklopedinis leidinys, savo apimtimi ir turiniu lenkiantis visas iki šiol išleistas enciklopedijas lietuvių kalba, vienas išsamiausių leidinių, kuriame gausu informacijos apie Lietuvą, jos istoriją ir žmones.
Lietuvių tautininkų sąjunga: 1924 m. įkurta partija, svarbiausiomis vertybėmis laikanti lietuviškumą ir tautiškumą (A. Smetona, A. Voldemaras).
Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP): Lietuvoje 1990–2001 metais veikusi partija, atsiradusi 1990 m. gruodžio 8 d., pakeitus Lietuvos komunistų partijos (LKP) pavadinimą. 2001 sausį LDDP susijungė su socialdemokratais, suformuojant Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP).
Lietuvos diplomatinė tarnyba: Nepriklausomos Lietuvos (1918–1940) diplomatinė tarnyba, išlikusi užsienyje iki 1991 m. ir simbolizavusi Lietuvos Respublikos valstybingumo tęstinumą.
„Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“: "Lietuvos katalikų bažnyčios kronika"“ – pogrindinis, disidentinis leidinys, leistas Lietuvoje 1972-1989, registravęs žmogaus teisių pažeidimus sovietų Lietuvoje ir informavęs apie tai Vakarų pasaulį. Ilgiausiai be pertraukos ėjęs pogrindžio leidinys Sovietų Sąjungoje. Redagavo kun. Sigitas Tamkevičius, Jonas Boruta, prisidėjo Vincentas Sladkevičius.
Lietuvos laisvės armija: Lietuvos laisvės armija (LLA) – slapta lietuvių tautinė, karinė ir politinė organizacija, siekusi atgauti Lietuvos nepriklausomybę ne tik politinėmis, diplomatinėmis priemonėmis, bet ir ginkluotomis karinėmis pajėgomis. LLA įkurta 1941 m. gruodį Vilniuje. Steigėjas Kazys Veverskis, 28 metų Vilniaus universiteto teisės studentas, anksčiau mokęsis Lietuvos karo mokykloje.
Lietuvos laisvės lyga: Lietuvos laisvės lyga (LLL) – 1978 m. birželio 14 d. įsteigta pogrindinė antisovietinė Lietuvos organizacija. Vadovas – Antanas Terleckas. Siekė atkurti Lietuvos valstybingumą, ugdyti tautinę, religinę, politinę lietuvių savimonę, rengė mitingus, platino antisovietinę literatūrą.. 1995 m. įregistruota kaip politinė partija. 2003 m. savo veiklą nutraukė.
Lietuvos nepriklausomybės aktas: Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tolimesnį valstybės likimą bei santvarką pavesta kurti Atkuriamajam Seimui.
Lietuvos nepriklausomybės kovos: atsikuriančios Lietuvos valstybės 1919-1920 m. kovos su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, siekusiais sutrukdyti atkurti nepriklausomybę.Kovos prasidėjo 1919m. pradžioje įsiveržus bolševikų kariuomenei ir baigėsi 1920 m. rudenį L.Želigovskio armijai užėmus Vilnių.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS) – visuomeninis judėjimas, siekęs ir sėkmingai įgyvendinęs Lietuvos valstybingumo atkūrimą 1990 m.
Lietuvos Respublikos Seimas: Lietuvos parlamentas, nacionalinė įstatymų leidžiamosios valdžios institucija.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP): seniausia Lietuvos politinė partija, įkurta 1896 m. gegužės 1 d. Vilniuje. Pirmoje programoje iškėlė savarankiškos demokratinės Lietuvos respublikos, federaciniais ryšiais susijusios su kaimyninėmis šalimis, idėją; vadovaujasi socialdemokratijos ideologija.
Lietuvos Steigiamasis Seimas: vasario 16-osios Nepriklausomybės akte numatyta institucija, kuri turėjo būti išrinkta demokratiniu būdu ir nustatyti Lietuvos „valstybės pamatus” ir santykius su kitomis valstybėmis.
Lietuvos universitetas: pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla, įkurta Kaune 1922 m., reorganizavus iki tol veikusius Aukštuosius kursus.
Litbelas: (Lietuvos ir Baltarusijos Tarybų socialistinė Respublika) – bolševikų įkurta tarybinė respublika 1919 m. vasario – rugpjūčio mėn. egzistavusi Baltarusijos ir dalies Lietuvos teritorijoje, užimtoje Raudonosios armijos.
Liuftvafė: nacistinės Vokietijos vermachto karinės oro pajėgos, veikusios nuo 1935 m. iki 1945 m.
LKP(b): Lietuvos komunistų partija (bolševikai).
Lokalinis karas: karo veiksmai neliečiantys valstybių, esančių tam tikruose gynybiniuose, kariniuose blokuose; apima kaimynines tiesiogiai konfrontuojančias valstybes
Magistras: antrosios pakopos akademinis kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas aukštosios mokyklos absolventams, baigusiems tęstines studijas. Jis liudija apie įgytą ne tik akademinę, bet ir tam tikrą mokslinę kvalifikaciją.
Manerheimo linija: tarpukariu Suomijos pastatyti (1920-1924 ir 1932-1939) kariniai įtvirtinimai, skirti apsisaugoti nuo SSRS grėsmės, pavadinti generolo Karlo Gustavo Manerheimo garbei (136 km ilgio).
Manifestas: iškilmingas valdžios ar kokios nors grupuotės kreipimasis į visuomenę raštu.
Mano kova: Mano kova (vok. Mein Kampf) – A. Hitlerio parašyta autobiografinė knyga
Markė: Vokietijos piniginis vienetas įvestas po Vokietijos susivienijimo
Marksizmas: pažiūrų visuma, skelbianti istorinę būtinybę pereiti nuo kapitalizmo per socializmą prie komunizmo.
Maršalo planas: Europos ekonominio atkūrimo po Antrojo pasaulinio karo planas, kurį 1947 Harvardo universitete išdėstė JAV valstybės sekretorius Dž. Maršalas. Plano tikslas buvo sustiprinti V. Europos valstybes ekonomiškai ir atitraukti nuo komunistinių idėjų plitimo. Pagal šį planą JAV 1948-1951 m. suteikė pagalbą 16 valstybių, pagalbos atsisakė Suomija, SSRS, neleisdama juo pasinaudoti ir satelitinėms valstybėms.
Memorandumas: diplomatinis aktas, kuriame smulkiai išdėstoma kurio nors klausimo esmė, faktiniai ir teisiniai argumentai.
Mišri rinkimų sistema: dviejų rinkimų sistemų - absoliučios daugumos (mažoritarinės) ir proporcingo atstovavimo - derinimas. Ši sistema taikoma Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams, kai 71 narys renkamas absoliučios daugumos būdu, o 70 - taikant proporcingą atstovavimą.
Mitingas: viešas susirinkimas svarbiems, dažniausiai – politiniams, socialiniams klausimams svarstyti.
Mobilizacija: kariuomenės papildymas ir pertvarkymas į karo meto sudėtį.
Mokinio krepšelis: mokyklų veiklos finansavimo principas; lėšų suma, valstybės kasmet nustatoma vieno sutartinio moksleivio ugdymui finansuoti.
Monarchija: valdymo forma, kurioje valstybės galva yra vienas valdovas.
Moratoriumas: sulaikymas, sustabdymas; valstybės nustatomas prievolių vykdymo terminų atidėjimas
Mūšis dėl Britanijos: Vokietijos karinių oro pajėgų (Liuftvafės) bombonešių atakos prieš britų karinius ir civilinius taikinius 1940 vasarą – 1941 m. pradžioje, siekiant priversti Didžiąją Britaniją kapituliuoti ar bent sudaryti sąlygas išsilaipinimui į D. Britaniją.
Mūšis dėl Prancūzijos: Antrojo pasaulinio karo etapas, prasidėjęs 1940 gegužės 10 nacistinės Vokietijos puolimu Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Liuksemburge, oficialiai baigęsis birželio 25.
Nacija: žmonių bendrija, susidariusi bendros istorijos, kalbos, vertybių, paveldo, kultūros, teritorijos pagrindu.
Nacionalizacija: procesas, kurio metu objektas paverčiamas valstybine nuosavybe.
Nacionalizmas: pažiūros, teigiančios, kad didžiausia vertybė yra tautos interesai, o geriausias būdas tautinėms vertybėms apsaugoti – tautinės valstybės sukūrimas
Nacizmas: Nacizmas (nacionalsocializmas; hitlerizmas) – politinė ideologija, kuria vadovavosi totalitarinės Vokietijos politinė partija NSDAP. Ideologai – Adolfas Hitleris, Alfredas Rosenbergas ir Jozefas Gebelsas.
NATO: kaip atsakas į SSRS grėsmę 1949 m. kolektyvinės gynybos sistemos pagrindu sukurta Šiaurės Atlanto sutarties organizacija. Valstybės steigėjos: JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija, Danija, Norvegija, Portugalija, Islandija, Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas. Lietuva šiai organizacijai priklauso nuo 2004 m.
Naujasis kursas: JAV prezidento Franklino Ruzvelto 1933-1939 metais įvesta ekonominė-visuomeninė reformų programa
NEP: naujoji ekonominė politika: Sovietų Rusijos ir SSRS ekonominė politika, vykdyta 1921-1928 m., leidusi ribotą privačią prekybą ir verslą.
Nepriklausomų valstybių sandrauga (NVS): valstybių sąjunga, sudaryta iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų. Oficialios narės: Rusija, Baltarusija, Armėnija, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Kirgizstanas, Moldova, Tadžikistanas, Uzbekistanas.
Neprisijungimo judėjimas: neformali politinė grupuotė įkurta 1961, kuriai priklauso dauguma Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos valstybių. Atsakas į didžiųjų valstybių varžybas Šaltojo karo metu, stiprino tarptautinį saugumą, kovojo su neokolonializmu, plėtojo ekonomiką. Judėjimo iniciatoriai Indija, Jugoslavija ir Egiptas. Organizacija veikia ir šiandien, turi 120 narių.
Neutralitetas: valstybės įsipareigojimas nestoti į karines sąjungas ir nesiimti jokių veiksmų, įtraukiančių ją į karą ir toks jos statusas tarptautinėje teisėje.
Niurbergo karo nusikaltimų tribunolas: Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlių teismas, veikęs 1945 11 20 – 1946 10 01 Niurnbergo mieste.
Niurnbergo įstatymai: nacistinės Vokietijos įstatymai, nukreipti prieš žydų tautą.
Nomenklatūra: SSRS partinių ir sovietinių valdymo įstaigų vadovaujantieji darbuotojai, sudarę privilegijuotą valdininkų sluoksnį.
Nota: oficialus diplomatinis vienos valstybės kreipimasis į kitą, reiškiant pretenzijas, protestą ar informuojant apie kokius nors įvykius ar dalykus (kur kas mažiau griežtas neiultimatumas).
OECC: Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija įkurta 1948, skatinusi ekonominį progresą ir pasaulinę prekybą, koordinavo Maršalo plano ekonominę paramą, kurios dėka Vakarų Europos ekonomika atsigavo gerokai tolygiau nei po Pirmojo pasalinio karo ir kilo itin sparčiai. Nuo 1961 pertvarkyta į OECD.
OGPU: Tarybų Rusijos ir TSRS politinė policija 1922−1934 m. prižiūrėjusi Gulagus, persekiojusi Rusijos stačiatikių bažnyčią. (iki 1923 m. GPU)
Okupacija: laikinas kitos šalies teritorijos užėmimas karine jėga ir faktiškas jos valdymas.
OPEC: tarptautinė organizacija, jungianti naftą eksportuojančias valstybes (pagrinde Afrikos ir Persų įlankos valstybės)
Ostlandas: Antrojo pasaulinio karo metais iš Vokietijos okupuotų teritorijų suformuotas administracinis vienetas, kurį sudarė okupuotos Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos teritorijos.
Pabaltijo universitetas: Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukštoji mokykla, veikusi 1946–1949 m. Hamburge ir jo priemiestyje Pineberge.
Paprastosios daugumos atstovavimas: rinkimuose pergalei pasiekti pakanka laimėti paprastą apygardos rinkėjų balsų daugumą (pavyzdžiui, kandidatas surinko 30 % balsų, o jo konkurentai atitinkamai 20 %, 15 %, 10 %, 8 % ir t. t., rinkimus laimi 30%.).
Paryžiaus taikos konferencija: 1919 m. sausio mėnesį vykusi tarptautinė konferencija, kurią suorganizavo Pirmojo pasaulinio karo laimėtojai tam, kad būtų nustatytos taikos sutarčių tarp sąjungininkų ir jų priešininkų sąlygos.
Parlamentarizmas: vienas iš demokratijos požymių, valstybės valdymo sistema, kai demokratiškai renkamas parlamentas yra aukščiausia valdžios institucija valstybėje.
Parlamentas: aukščiausias renkamasis įstatymų leidybos ir valstybės valdžios organas
Partija: politinė organizacija, kurios nariai turi panašius įsitikinimus, dalyvauja ar siekia dalyvauti politiniame gyvenime, įgyvendinti bendrą politinį tikslą
Partizaninis karas: karo veiksmai, kai su reguliaria kariuomene arba su valstybe ir visu jos prievartos aparatu (policija, saugumo organai, kariuomenė) ir valdymo organais kariauja nedidelės ar didelės kovotojų (partizanų) grupės, naudojančios partizaninę karo taktiką.
Pasaulio lietuvių bendruomenė: Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) – VLIK iniciatyva ir Lietuvių chartijos pagrindu įkurta lietuvius visame pasaulyje vienijanti visuomeninė nepolitinė organizacija.
Pasaulio teisuolis: asmuo, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjęs žydus.
Patvaldystė: vieno asmens valdžia, kuri yra nekontroliuojama ir neatsakinga; Rusijoje taip vadintas caro absoliutizmas.
Penkmečio planas: liaudies ūkio vystymo planas penkerių metų laikotarpiui, praktikuotas Tarybų Sąjungoje ir didesnėje dalyje socialistinio bloko šalių
Perestroika: Perestroika (pertvarka) – 1985-1990 SSRS vykdyta vidaus ir užsienio politikos permainų programa, inicijuota SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo, siekiant pakelti ekonomikos lygį ir demokratizuoti SSRS. Buvo susilpninta žiniasklaidos cenzūra, paskelbtas viešumo principas, leista veikti opozicijai, paskelbta nusiginklavimo politika.
Perprodukcija: rinkos situacija, kai gamybos apimtys santykinai ilgą laikotarpį didesnės už paklausą. Paprastai dėl perprodukcijos staiga krinta kainos.
Pyliava: duoklė žemės ūkio produktais
Pionieriai: Sovietų Sąjungoje gyvavusi komunistinė vaikų nuo 10 iki 14 metų amžiaus organizacija, kurios narių skiriamieji ženklai – trikampis raudonas kaklaraištis, ženkliukas su Lenino atvaizdu ir šūkiu „Visada pasiryžęs“ (rusų k.).
Plebiscitas: 1) visuotinis gyventojų balsavimas labai svarbiu politiniu ar valstybiniu, paprastai teritorijos ar santvarkos, klausimu; dažnai rengiamas vykdant tautos apsisprendimo teisę; 2) Senovės Romoje: plebėjų susirinkimo priimtas nutarimas.
Plenumas: partinės, visuomeninės ar valstybinės organizacijos renkamojo vadovaujančiojo organo narių visuotinis susirinkimas, kuriame turi dalyvauti ir balsuoti visi nariai.
Pogromas: kokios nors nacionalinės grupės (paprastai žydų) gyventojų užpuolimas, žudynės, turto naikinimas.
Poliškumas: Poliškumas (tarptautiniai santykiai) – galios pasiskirstymo tarptautinėje sistemoje forma. Poliškumas apibūdina tarptautinės sistemos pobūdį. Įprastai skiriami keturi sistemų tipai: vienpolės, dvipolės, tripolės ir daugiapolės (jeigu yra keturi ar daugiau galios centrų). Sistemos tipą lemia galios ir įtakos pasiskirstymas regione ar tarptautinėje bendruomenėje.
Polonizacija: lenkėjimas, lenkinimas: prievartinis ar savaiminis lenkų kalbos ir kultūros įsigalėjimas nelenkiškose teritorijose ar visuomenės grupėse.
Polska organizacja wojskowa: Polska organizacja wojskowa (POW) – 1919 m. Lietuvoje veikusi slapta lenkų karinė organizacija
Prahos pavasaris: bandymas demokratizuoti Čekoslovakijos komunistinę sistemą, prasidėjęs 1968 m. sausio 5 d., kai Čekoslovakijos komunistų partijos pirmuoju sekretoriumi buvo išrinktas Aleksandras Dubčekas, baigėsi, kai 1968 m. rugpjūčio mėn. į Čekoslovakiją įsiveržė Varšuvos sutarties valstybių kariuomenė. A. Dubčekas siekė decentralizuoti šalies ekonomiką bei valdymą ir demokratizuoti valstybę. Taip pat naikino žiniasklaidos cenzūrą, suteikė žodžio ir susisiekimo laisves. Reformų nepalaikė SSRS vadovybė, kuri po nesėkmingų derybų pasiuntė kariuomenę.
Pramonė: ekonomikos šaka, kurioje mašinos gamina produkciją.
Pretekstas: tariama priežastis.
Privatizavimas: valstybinio turto perleidimas (už pinigus, čekius arba nemokamas) privačiam savininkui
Profsąjunga: organizacija, vienijanti tos pačios profesijos dirbančiuosius
Proletaras: darbininkų klasės atstovas, neturintis gamybos priemonių; samdomas darbininkas.
Propaganda: bendravimo forma, kurios tikslas daryti įtaką bendruomenės požiūriui arba pozicijai, kartojama ir paskleidžiama įvairiomis formomis.
Proporcingas atstovavimas: rinkimų sistema, kuria siekiama kandidatų grupėms suteikti mandatų kiekį, proporcingą jų gautų balsų skaičiui. Ji turi daug galimų variantų, nes proporcijos gali būti apskaičiuojamos įvairiai, priklausomai nuo pasirinktos formulės. Du pagrindiniai tipai: partijų sąrašų ir perkeliamojo balso.
Protekcionizmas: valstybės ekonominė politika, kuria saugomos vidaus rinkos nuo užsienio konkurentų arba plečiamos rinkos užsienyje.
Provokacija: asmenų, organizacijų atviros pastangos kam nors pakenkti
Pučas: mėginimas padaryti valstybės perversmą; perversmas.
Rasizmas: pažiūros, teigiančios, kad žmonių rasės yra nelygiavertės.
Ratifikavimas: aukščiausios valstybinės valdžios institucijos aktas, kuriuo (pa)tvirtinama tarptautinė sutartis.
Referendumas: visuotinis piliečių balsavimas svarbiu valstybės klausimu, pvz., dėl konstitucijos, jos pataisų ar įstatymo priėmimo ar atmetimo.
Reichas: imperija; (I reichas – Šv. Romos imperija; II reichas – Bismarkas, III reichas – Hitleris)
Reichskancleris: kaizerinės Vokietijos ir Veimaro respublikos laikų vyriausybės vadovas (ministras pirmininkas)
Reichsratas: Veimaro Respublikos parlamento sudedamoji dalis galinti užprotestuoti Reichstago nutarimus.
Reichstagas: Vokietijos parlamentas: nuo 1871 m. Vokietijos imperijos, vėliau Veimaro respublikos ir nacistinės Vokietijos; taip pat pastatas Berlyne, kuriame jis posėdžiavo.
Reigano doktrina: politinė strategija, kuria rėmėsi JAV prezidento Ronaldo Reigano administracija paskutiniaisiais Šaltojo karo metais siekdama sumažinti Sovietų Sąjungos įtaką pasauliui. Laikydamasi šios politikos JAV rėmė prieš komunistus kovojančius sukilėlius bei karines diktatūras, tiekė ginkluotę, siekė pašalinti komunistus Afrikoje, Azijoje bei Lotynų Amerikoje.
Reparacijos: karo padarytų nuostolių atlyginimas, kurį pralaimėjusi valstybė moka nugalėtojoms.
Repatriacija: piliečių grąžinimas į tėvynę pagal tarpvalstybinį susitarimą
Represijos: prievartinės priemonės, kurių imamasi prieš nepaklusniuosius režimui asmenis.
Respublika: valstybės valdymo forma, kai valstybės vadovas nėra monarchas, o aukščiausi valdžios organai renkami nustatytam laikui arba sudaromi parlamento; suverenitetas priklauso tautai.
Revanšizmas: pažiūros, teigiančios, kad reikia siekti keršto už pralaimėjimą ir pažeminimą; tarpukariu ypač paplitusios Vokietijoje po pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare.
Rezistentai: žmonės, kovojantys su okupantais (dažniausiai ginkluota kova)
Rinkimai: procesas, kurio metu išrenkamos valdžios institucijos.
Rinkos ekonomika: ekonominė sistema, paremta pasiūlos ir paklausos dėsniu, privačia nuosavybe, laisva konkurencija bei laisvu kapitalo kaupimu ir judėjimu; išteklių pasiskirstymą lemia laisvų gamintojų, tiekėjų ir vartotojų interesai.
Rudmarškinis: Vokietijos nacionalsocialistų partijos narys ar specialios paskirties karinių dalinių kareivis, dėvintis rudą uniformą
SA: SA (Smogikų padalinys, vok. Sturmabteilung) – buvo sukarinta Vokietijos Nacionalsocialistų partijos (VNSDP) organizacija
Sąjungininkai: 1) Senovės Romoje: romėnų pajungtos italikų gentys, kurios liko autonomiškos, bet privalėjo teikti Romai pagalbinę kariuomenę; 2) Antrojo pasaulinio karo metais: prieš Ašies valstybes kovojusių valstybių grupė (D. Britanija, Lenkija, Prancūzija, nuo 1941 m. birželio SSRS, nuo 1941 m. gruodžio JAV ir kt.).
Sausasis įstatymas: Sausasis įstatymas (prohibicija) – įstatymas, pagal kurį draudžiama arba ribojama gaminti, pardavinėti, importuoti, eksportuoti alkoholinius gėrimus, JAV galiojęs 1920-1933 m.
SD: 1931 m. sukurta Vokietijos žvalgybos organizacija, atskaitinga Himleriui ir gestapo pareigūnams
Socialdemokratija: politinis judėjimas, kuris remiasi revizionizmo politiniais teiginiais; politinė srovė, reformomis siekianti parlamentinio socializmo. Pradininke laikoma Didžiosios Britanijos Leiboristų partija.
Socialistinis realizmas: Sovietų Sąjungos mene viešpatavęs ideologizuotas realizmo variantas, kurio pagrindinis reikalavimas – kad kūriniai padėtų kurti socialistinę (komunistinę) visuomenę. Tai reiškia, kad siekta ne atspindėti, o kurti, simuliuoti tokią tikrovę, kokios reikalavo oficialioji ideologija.
Socializmas: ideologija ir politinių teorijų grupė, kurių pagrindinis dėmesys skiriamas teisingam gėrybių paskirstymui tarp visuomenės narių bei visuomeniniam ar valstybiniam gamybos priemonių valdymui; radikaliosios jos srovės teigia, kad reikia panaikinti privatinę nuosavybę, paverčiant ją valstybine, taip užtikrinant visų visuomenės narių lygybę ir gerovę.
Solidarumas: lenkų profesinė sąjunga, 1980 m. inicijavusį streikus (Gdansko laivų statyklos), davusius pradžią visuomeniniams, vėliau – ir politiniams judėjimams, pakeitusiems politinę santvarką. Pirmininkas - Lechas Valensa (1981-1990).
Sovietizacija: procesas, kurio metu įvedama sovietinė valdžia ir tvarka, prievartinė integracija į SSRS, rusinimas, vykdomi kiti Sovietų Sąjungai būdingi procesai.
Spaliukai: Sovietų Sąjungoje gyvavusi komunistinė vaikų nuo 7 iki 9 metų amžiaus organizacija, kurios narių skiriamasis ženklas – ženkliukas su Lenino vaikystėje atvaizdu.
SS: sukarinta nacistinės Vokietijos organizacija, Hitlerio asmeninė gvardija, įkurta 1920 metais.
SSKP CK Politbiuras: Sovietų Sąjungos komunistų partijos aukščiausia vadovaujanti institucija. Į Politinį biurą įėjo įtakingiausi SSKP CK nariai.
SSRS Aukščiausioji Taryba: aukščiausiasis SSRS valstybinės valdžios organas (parlamentas), iki 1936 – VCIK (Visos Rusijos Centro Vykdomasis komitetas)
SSRS Liaudies komisarų taryba: 1917-1946 aukščiausioji vykdomoji ir tvarkomoji valstybės valdžios institucija (vyriausybė), vėliau pertvarkyta į Ministrų Tarybą.
Stalingrado mūšis: Antrojo pasaulinio karo mūšis, vykęs 1942 07 21-1943 02 02 tarp Vokietijos su jos sąjungininkais ir SSRS kariuomenių dėl Stalingrado miesto.
Stalinizmas: politinis režimas, besiremiantis Stalino mokymu, kuriam būdinga propagandos gausa diktatoriaus asmenybės kulto formavimui bei aktyvi slaptos policijos veikla visuomenės paklusnumui įtvirtinti.
Stribai: civilinių ginkluotų sovietų valdžios būrių, 1944-1954 m. Lietuvoje padėjusių okupantams vykdyti represijas, narys.
Supervalstybė: valstybė, užimanti dominuojančią poziciją tarptautiniuose santykiuose bei turinti galimybę daryti įtaką įvykiams sau naudinga linkme. Šaltojo karo metu dvipolis (dviejų valstybių) dominavimas – SSRS ir JAV.
Suverenitetas: valstybės ar bendruomenės teisė visiškai savarankiškai tvarkyti savo reikalus; visiškas politinis savarankiškumas.
Šaltasis karas: geopolitinė, ekonominė ir ideologinė konfrontacija tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos bei jų sąjungininkų trukusi nuo 1946 (po V. Čerčilio kalbos Fultone) iki 1991 m. (truko 45 metus, iki SSRS žlugimo). Pasireiškė ginklavimosi varžybomis, propaganda vieni prieš kitus, karinių blokų kūrimu (NATO, Varšuvos sutarties organizacija), nebendradarbiavimu (ekonominiai, kultūriniai ryšiai minimalūs), lokaliniais kariniais konfliktais (per trečiąsias šalis).
Šengeno erdvė: vidaus sienų neturinti teritorija, kurioje panaikinta po ją keliaujančių asmenų kontrolė. Šengeno sutartis pasirašyta 1985 tarp penkių valstybių. Ilgainiui į ją įtrauktos beveik visos ES valstybės, taip pat Islandija, Norvegija bei Šveicarija.
„Šokinėjimas per salas“: "Šokinėjimas per salas" – JAV ir Japonijos karo Ramiajame vandenyne apibūdinimas 1943-1944 m. pr, kai buvo užimamos mažos salos ir iš toliau puolamos didesnės.
Šovinizmas: pažiūros, perdėtai aukštinančios savo tautą žeminant kitas tautas.
Taikus sambūvis: SSRS politika, kurią pradėjo taikyti N. Chruščiovas įsitvirtinęs valdžioje, siekiant vengti konfliktų su JAV.
„Tautos ir valstybės apsaugos“ įstatymas: įstatymas, kurį Hitleris 1933 m. privertė pasirašyti Vokietijos prezidentą „laikinai“ panaikinantį piliečių teises ir laisves (tai suteikė naciams laisvai vykdyti terorą, pašalinti politinius priešus bei įsitvirtinti valdžioje).
„Tautos ir valstybės skurdžios padėties likvidavimo“ įstatymas: įstatymas išleistas 1933 m., išplėtęs kanclerio ir vyriausybės įgaliojimus, leidęs leisti įstatymus neatitinkančius konstitucijos.
Tautų Sąjunga: tarptautinė organizacija, įkurta pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, kurios pagrindinis tikslas buvo išlaikyti pasaulyje taiką
Teroras: sistemingas, metodiškas priešininkų bauginimas ir naikinimas smurtu.
Terorizmas: organizuotų grupuočių sistemingas grasinimas ar nenuspėjamo smurto naudojimas siekiant ideologinių tikslų, pagrindinis terorizmo taikinys - civiliai gyventojai, tikslas - pasėti baimę.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD): 1993 m. gegužės 1 d. įkurta Lietuvos politinė partija, kuriai būdinga liberalioji konservatizmo politika, Sąjūdžio politinės veiklos tęsimas.
Tiesioginė demokratija: demokratinė valdymo forma, kuriai egzistuojant visi piliečiai tiesiogiai sprendžia svarbiausius valstybės valdymo klausimus. Praktiškai labai sunkiai įgyvendinama ir beveik nebetaikoma (išskyrus Šveicarija ir kelias JAV valstijas). Plačiai taikomos tiesioginės demokratijos formos - referendumai, plebiscitai, apklausos - padeda išspręsti esmines problemas ir išvengti politinių aklaviečių. Kita vertus, ji užkerta kelią galimybei siekti politinių derybų ir kompromisų.
Totalinis karas: ginkluota kova su kita šalimi, kai visi valstybės ekonomikos ištekliai skiriami karo reikmėms.
Totalitarizmas: nedemokratine valdymo forma, kai visa valstybes gyvenimą ir net žmogaus privatų gyvenimą kontroliuoja viena partija ar žmogus, nepripažįsta savo valdžios apribojimo (Antrojo pasaulinio karo metu – SSRS, Vokietija, Italija)
Trečiasis pasaulis: ekonomiškai atsilikusios šalys, nepriklausančios nei išsivysčiusioms kapitalistinėms (JAV, ES, Kanada, Japonija ir kt.), nei socialistinėms šalims (buvęs sovietų blokas, Kuba). Tai Afrikos, Azijos, Pietų ir Vidurio Amerikos šalys, kurioms būdinga korupcija, nestabilios vyriausybės, ginklavimasis, ekonomika priklauso nuo siauros srities (iškasenų ar tam tikros žemdirbystės eksporto) ar kt.
Trumeno doktrina: JAV prezidento H. Trumeno suformuluota užsienio politikos programa, 1947 pateikta Kongresui. Joje numatyta ekonominė, finansinė ir karinė pagalba kiekvienai su komunizmo plitimu kovojančiai šaliai.
Ultimatumas: griežtas valstybės reikalavimas kitai valstybei, kurių nevykdymo atveju grasinama įvairiomis poveikio priemonėmis.
UNESCO: UNESCO (angl. United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization) – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija, įkurta Jungtinėse Tautose 1945 metais, siekiant skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijų srityse
Urbanizacija: procesas, kurio metu didėja miestų gyventojų skaičius, formuojasi miestų kultūra, plečiasi miesto įtaka politiniame, ekonominiame, socialiniame, kultūriniame gyvenime.
Užnemunė: lietuviškas regionas dešiniajame Nemuno krante, susidaręs ATR padalijimų metu – ši žemė, priešingai, nei kitos lietuviškos žemės, atiteko Prūsijai; vėliau buvo Varšuvos kunigaikštystės sudėtyje (1807 – 1815 m.),, paskui, kaip sudėtinė Lenkijos karalystės dalis 1815 m. atiteko Rusijai.
Valdžių padalijimo principas: valstybės valdžios galių paskirstymas skirtingoms institucijoms, siekiant apriboti valdžią ir išsaugoti laisvę bei lygybę (Džonas Lokas ir Šarlis Monteskjė), viena iš būtinų sąlygų demokratijai.
Valstybė: tam tikroje konkrečioje teritorijoje gyvuojanti politinė organizacija, turinti nuolatinę valdžią, nuolatinius gyventojus, apibrėžtą teritoriją ir suverenitetą.
Valstietis: žemės ūkio darbininkas
Varšuvos sutarties organizacija: Varšuvos sutarties organizacija (VSO) – SSRS ir kitų socialistinių valstybių (Albanijos, Bulgarijos, Čekoslovakijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos, VDR) karinis blokas, įkurtas 1955 m. kaip atsakas į NATO. VSO priklausančių valstybių kariuomenė 1968 buvo panaudota intervencijai į Čekoslovakiją, bandžiusiai reformuoti socializmą. 1991 m., suirus SSRS ir socializmui R. Europoje, VSO nustojo egzistavusi.
Veimaro Respublika: demokratinė Vokietijos valstybė, gyvavusi nuo 1919 m. iki 1933 m; kitas Vokietijos pavadinimas.
Vermachtas: Vokietijos ginkluotųjų pajėgų pavadinimas 1935–1945 m.
Vidaus reikalų liaudies komisariatas: NKVD: Sovietų Rusijos ir SSRS vidaus reikalų žinyba, nuo 1934 m. perėmusi OGPU politinės policijos funkcijas; vykdė masines represijas, suėmimus ir trėmimus (1946 m. pervadinta MVD).
Vidurinė Lietuva: 1920 m. spalio 9 d. įkurta, trumpai egzistavusi marionetinė valstybė, nesulaukusi tarptautinio pripažinimo. Tai žemės, kurias užgrobė generolo L. Želigovskio, inscenizavusio sukilimą prieš Lenkijos valdžią, pajėgos. Teritorija vėliau prijungta prie Lenkijos. 1922 03 24 – Lenkijos Seimas patvirtino Vilniaus ir Vilniaus krašto prijungimą prie Lenkijos.
Vienmandatė apygarda: teritorijos vienetas, kuriame balsuoja toje teritorijoje gyvenantys piliečiai ir kuriame išrenkamas vienas parlamento narys pagal absoliučios daugumos (mažoritarinę) rinkimų sistemą.
Vietinė rinktinė: 1944 m. su vokiečių leidimu Lietuvoje suorganizuota karinė rinktinė, kurios tikslas - ginti Lietuvos teritoriją nuo SSRS. Jos vadas buvo generolas Povilas Plechavičius. 1944 m. išformuota, nes nesutiko kariauti už Lietuvos ribų.
Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas: Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK) - 1943 m. Kaune įkurta antinacinė lietuvių politinė organizacija, po Antrojo pasaulinio karo tapusi antisovietine organizacija. Organizacijos vadovu išrinktas Steponas Kairys. VLIK'as siekė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, bendradarbiavo su JAV, Jungtinės Karalystės valdžia. Veikė iki 1990 kovo 11.
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija: 1948 JT Generalinės asamblėjos paskelbtas pirmasis universalus tarptautinės teisės dokumentas, įtvirtinantis pagrindines žmogaus teises ir laisves, uždraudžia diskriminaciją dėl rasės, odos spalvos, tikėjimo, lyties, įsitikinimų, teigiama, kad visi turi būti laisvi ir lygus.
Viši režimas: Prancūzijos vyriausybė per 1940–1944 nacių okupaciją, įkurta po Prancūzijos pasidavimo 1940 birželio 22, valdžiusi iš Viši miesto.
VKP (b): visasąjunginė komunistų partija (bolševikai), 1925 m. pakeistas komunistų partijos pavadinimas.
Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija: NSDAP (VNSDP), nacių partija: 1920 m. įkurta politinė partija, kuriai nuo 1921 m. vadovavo Adolfas Hitleris; 1933-1945 m. vienintelė teisėtai veikusi Vokietijos partija.
Voldemarininkai: 1929 m. nušalinto Lietuvos ministro pirmininko Augustino Voldemaro šalininkai. Jų politinė srovė nepriklausomoje Lietuvoje veikė slaptai, o 1941 m. birželio sukilime ir nacių okupacijos pradžioje veikė legaliai.
Žaibo karas: Žaibo karas (vok. Blitzkrieg) - karo taktika, kai staigiais veiksmais įsiveržiama į priešo teritoriją ir ji užimama. Šią taktiką dažnai stengėsi naudoti Vokietijos kariuomenė.
Žydrieji šalmai: JTO tarptautinės karinės pajėgos taikai palaikyti, yra ginkluoti tik lengvaisiais ginklais ir juos naudoja savigynai (pavyzdžiui, 1950 Korėjos kare)
Žiemos karas: Sovietų Sąjungos ir Suomijos karas, vykęs nuo 1939 m. lapkričio 30 d. iki 1940 m. kovo 13 d.; Suomijai pavyko išsaugoti savo nepriklausomybę.
Žygis į Romą: 1922 spalio 22-29 d. vykęs į žygis, kurio metu Italijos diktatorius su nacionaline fašistų partija bei atėjo į valdžią Italijos karalystėje (dalyvavo 25-30 tūkst. žmonių).