VBE klausimų testas: Tautų pavasario, revoliucinių sąjudžių ir valstybių suvienijimų konspektas

21klausimas

36taškai

Klausimai iš 2004-2026 m. brandos egzaminų, šiai temai priskirti automatiškai; po kiekvienu nurodyta, iš kurio egzamino jis. Atsakymai tikrinami automatiškai, atviriems klausimams parodomas atsakymas pagal vertinimo instrukciją, taškus įsivertinate patys.

Atsakyta 0 iš 21

01 Karikatūroje pavaizduota 1860 m. situacija Italijoje. Kokia yra pagrindinė šios karikatūros mintis?
2026 m. pakartotinė sesija · I dalis · 7 kl.
- AKaralius Viktoras Emanuelis II paskiria Dž. Garibaldį Italijos vyriausybės vadovu.
- BDž. Garibaldis perduoda karaliui Viktorui Emanueliui II išlaisvintą Pietų Italiją.
- CDž. Garibaldis iš karaliaus Viktoro Emanuelio II perima vadovavimą Italijai.
- DKaralius Viktoras Emanuelis II iš Dž. Garibaldžio perima vadovavimą kariuomenei.
Klausime Atsakymų rakte Kita
02 Kurioje eilutėje išvardyti abu reiškiniai negali būti siejami tarpusavyje?
2024 m. pakartotinė sesija · 12 kl.
- ADžeimso Vato išradimas ir pramonės perversmas
- BJakobinų diktatūra ir Prancūzijos revoliucija
- COto fon Bismarko valdymas ir Reino sąjungos sukūrimas
- DReformacija ir kontrreformacija
Klausime Atsakymų rakte Kita
03 Nurodykite nuotraukoje matomą asmenybę.
2023 m. pakartotinė sesija · 15 kl.
- ABenitas Musolinis
- BMaksimiljenas Robespjeras
- CNapoleonas Bonapartas
- DOtas fon Bismarkas
Istorijai.lt paaiškinimas
Prūsiškas šalmas su smaigaliu ir vešlūs ūsai: tai Vokietijos kancleris Otas fon Bismarkas.
Klausime Atsakymų rakte Paaiškinime Kita
04 Kuriai valstybei 1814-1815 m. vykusiame Vienos kongrese buvo priskirta žemėlapyje užbrūkšniuota ir skaičiumi 1 pažymėta teritorija?
2022 m. pagrindinė sesija · 14 kl.
- AAustrijai
- BNyderlandams
- CPrancūzijai
- DPrūsijai
Istorijai.lt paaiškinimas
Užbrūkšniuota Reino sritis. Vienos kongresas ją atidavė Prūsijai, kad ši saugotų Vokietijos vakarų sieną nuo Prancūzijos.
Klausime Atsakymų rakte Paaiškinime Kita
05 Kuris veiksnys lėmė Vokietijos suvienijimą?
2021 m. pagrindinė sesija · 12 kl.
- AAustrijos-Vengrijos ir Rusijos diplomatinė parama.
- BOto fon Bismarko bendradarbiavimas su Prancūzija.
- CKatalikiškų vokiečių žemių siekis jungtis prie Prūsijos.
- DPrūsijos karinė ir ekonominė galia.
Istorijai.lt paaiškinimas
Vokietiją „geležimi ir krauju“ suvienijo Prūsija: pergalės prieš Daniją, Austriją ir Prancūziją bei stipri pramonė.
Klausime Atsakymų rakte Paaiškinime Kita
06 Otas fon Bismarkas Vokietiją suvienijo:
2020 m. pagrindinė sesija · 14 kl.
- Abendradarbiaudamas su britų imperija;
- Bpasitelkęs Rusijos karinę pagalbą;
- Cremdamasis Prūsijos karine galia;
- Dsusitaręs su Prancūzijos imperija.
Klausime Atsakymų rakte Kita
07 Kuri sąjunga buvo įkurta po 1866 m. Austrijos ir Prūsijos karo?
2019 m. pagrindinė sesija · 14 kl.
- AReino sąjunga.
- BŠiaurės Vokietijos sąjunga.
- CŠventoji sąjunga.
- DVokietijos sąjunga.
Klausime Atsakymų rakte Kita
08 Kuris politikas apibūdintas šioje ištraukoje?
Jis buvo puikus diplomatas, suprantantis, jog pati [jo šalies] geografinė padėtis reikalauja labai lanksčios politikos kaimynų atžvilgiu. Tikruosius savo užsienio politikos interesus jis mokėjo meistriškai pridengti, o sąmoningai siekiamą tikslą vaizduoti kaip natūralią įvykių eigą. Savo požiūrį, siekiant pagrindinio šalies tikslo, jis išreiškė šiais žodžiais: „Ne kalbomis ar balsų dauguma yra sprendžiami didieji šio laiko uždaviniai, bet geležimi ir krauju.“
2018 m. pagrindinė sesija · 16 kl.
- AOtas fon Bismarkas.
- BNapoleonas Bonapartas.
- CAdolfas Hitleris.
- DBenitas Musolinis.
Klausime Atsakymų rakte Kita
A šaltinis (Iš istoriko knygos)
Vienos kongreso planuotojai suprato: norėdami laiduoti Vidurio Europai taiką [...], jie turėsią sugriauti tai, ką XVII amžiuje padarė de Rišeljė, kuris stengėsi, kad Vidurio Europa būtų silpna, susiskaldžiusi, nuolat gundanti prancūzus įsiveržti ir paversti ją savo kariuomenės pratybų lauku. Tad valstybių vyrai Vienoje ėmėsi konsoliduoti, bet ne vienyti Vokietiją. Austrija ir Prūsija buvo didžiausios vokiečių valstybės, po jų ėjo daug vidutinių, kaip antai: Bavarija, Viurtembergas, Saksonija, kurias reikėjo padidinti ir sustiprinti. Iš daugiau kaip 300 valstybėlių buvo padaryta apie trisdešimt, o šios savo ruožtu sutelktos į naują junginį, pavadintą Vokietijos konfederacija. Numatanti bendrą gynybą prieš išorės agresiją, ši konfederacija pasirodė esanti sumanus kūrinys – per stipri, kad ją pultų Prancūzija, bet per silpna ir pernelyg decentralizuota, kad keltų grėsmę kaimynams. Konfederacija atsvėrė Prūsijos karinės jėgos pranašumą ir Austrijos didesnį prestižą bei teisėtumą. Jos paskirtis buvo neleisti vokiečiams susivienyti tautiniu pagrindu, išsaugoti įvairių kunigaikščių ir monarchų sostus, užkirsti kelią Prancūzijos agresijai.
B šaltinis (Europa po Vienos kongreso)
C šaltinis (Iš istoriko knygos)
Prūsijos perėjimas į naujo Vokietijos suvienijimo šalininkų pusę įvyko XIX amžiaus septintajame dešimtmetyje; visų pirma jai tai buvo priemonė išeiti iš Vokietijos konfederacijos ir išsisukti nuo beviltiškų Austrijos reikalų. Pirmaisiais Vilhelmo I valdymo metais Prūsijos reikalai atsidūrė labai keblioje padėtyje. Autoritarinę sistemą sustiprino [...] karinės reformos, tačiau Landtago rinkimuose daugumą gavo liberalai [...]. 1862 metais premjeru buvo paskirtas Otas fon Bismarkas, kad įveiktų krizę, jei reikės – ir nekonstitucinėmis priemonėmis. Jo tikslas buvo „pasodinti Prūsiją į balną“ Vokietijoje, o Vokietiją pasodinti į balną Europoje.
D šaltinis (1870 m. austrų karikatūra „Vokietijos ateitis“)
Užrašas virš karikatūros: „Vokietijos ateitis“. Užrašas po karikatūra: „Ar ji bus po skrybėle? Man regis, greičiau po šalmu su smaigaliu!“
09 Remdamiesi C šaltiniu, nurodykite dvi priežastis, dėl kurių Prūsija tapo Vokietijos suvienijimo šalininke. (2 t.)
2016 m. pagrindinė sesija · 38 kl.
10 Kokios dvi mintys apie Vokietijos suvienijimą pavaizduotos karikatūroje? (2 t.)
2016 m. pagrindinė sesija · 40 kl.
11 Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, nurodykite politinę, ekonominę ir karinę priežastis, kodėl Prūsijai pavyko suvienyti Vokietiją. Paaiškinkite, kaip Vokietijos suvienijimas pakeitė Vienos kongrese nustatytą tarptautinę tvarką. (4 t.)
2016 m. pagrindinė sesija · 41 kl.
12 Kuri asmenybė apibūdinama šioje ištraukoje: „Retam valstybininkui yra pavykę taip pakeisti istorijos tėkmę. [...] Po penkerių metų [jis] jau buvo bemaž išsprendęs tą problemą, nedavusią ramybės trims vokiečių kartoms, tačiau jis rėmėsi prūsų galios pranašumu, o ne demokratiniais konstitucionalizmo principais“?
2015 m. pagrindinė sesija · 18 kl.
- AOtas fon Bismarkas
- BJohanas Gutenbergas
- CAdolfas Hitleris
- DMartynas Liuteris
Klausime Atsakymų rakte Kita
13 Kuris iš šių judėjimų paskatino tautinius sąjūdžius Europoje?
2015 m. pakartotinė sesija · 17 kl.
- AKontrreformacija
- BRenesansas
- CRomantizmas
- DSocializmas
Klausime Atsakymų rakte Kita
14 1815 m. Vienos kongreso nutarimais buvo:
2014 m. pagrindinė sesija · 26 kl.
- Aatkurta Austrijos-Vengrijos imperija;
- Batkurta absoliutinė monarchija Prancūzijoje;
- Cįkurta Varšuvos kunigaikštystė;
- Dsukurta Vokietijos sąjunga.
Klausime Atsakymų rakte Kita
A šaltinis (Žemėlapis)
B šaltinis (Karikatūra)
1873 m. anglų karikatūra „Iki pasimatymo“. Vokietija: „Laimingai, Madam, o jeigu…“ Prancūzija: „Cha! Mes dar susitiksime!“
C šaltinis (Iš istorinio veikalo „Vokiečiai“)
XIX a. liberalizmas savo programą grindė idėja apie konstitucinę valdymo formą, tinkančią išsilavinusiems ir savimi pasikliaujantiems piliečiams, kurių teisės aiškiai apibrėžtos ir ginamos valstybės. Tačiau šios krypties vyksmui nuolat trukdė didumos vokiečių tautos politinis atsilikimas, išpūsta pagarba oficialiajai valdžiai ir įsišakniję klusnumo įpročiai, beje, ir tai, kad į konstitucinį valdymą žiūrėjo įtariai, kaip į ne visai vokišką. Kai liberaliąją tendenciją galutinai perėmė apsišvietusi vidurinioji klasė ir prasidėjo jau rimta kova dėl Vokietijos vienybės, dar labiau ėmė kliūti paveldėta buržuazijos pasitikėjimo stoka, slaptas žavėjimasis jėga ir polinkis jai, o ne laisvei atiduoti pirmenybę kritiniu momentu. Šios silpnybės skausmingai išryškėjo lemtingų XIX a. konstitucinių susirėmimų metu, ir turint tai galvoje aiškėja, kodėl ir 1848 m. revoliucijos, ir 7-ojo dešimtmečio Prūsijos parlamento mėginimai apriboti Karūnos militarines prerogatyvas po laikino liberalų triumfo pasibaigė neabejotina absoliutizmo ir reakcijos jėgų pergale. Rezultatas buvo tas, kad [...] Bismarko diplomatijos ir Prūsijos karinės galios sukurta Imperija – nors savo institucijomis ir priminė Vakarų konstitucinius režimus – vis dėlto buvo griežtai autoritarinė valstybė, nei teorijoje, nei praktikoje nepripažinusi liaudies suverenumo ir savivaldos.
1 įsišakniję – укоренившиеся – zakorzenione
D šaltinis (Iš istorinio veikalo „Italija. Nuo revoliucijos iki respublikos“)
Susivienijusi Vokietija politiškai buvo labiau atsilikusi už suvienytą Italiją. [...] Aštuonioliktojo šimtmečio pabaigoje šios dvi valstybės buvo panašios, tačiau Pjemontas ryškiai skyrėsi nuo Prūsijos dėl risordžimento [it. atgimimas] sukeltos kultūrinės ir politinės revoliucijos. Risordžimento valstybės veikėjai įgavo, kad ir netobulą, bet, šiaip ar taip, tarnybinę atsakomybę už suvienytą Italiją, tuo tarpu Bismarkas tokią galimybę suvienytoje Vokietijoje pašalino, atskirdamas ją nuo vakarietiškos konstitucinės plėtotės. Per kelerius metus po suvienijimo Pjemontas integravosi į Italiją, tuo tarpu Prūsija vyravo Vokietijoje iki 1918-ųjų.
15 Įvardykite valstybes, žemėlapyje pažymėtas skaičiais 1 ir 2. Remdamiesi šaltiniais, nurodykite bendrą politinį tikslą, keltą šių valstybių. (2 t.)
2010 m. pagrindinė sesija · 49 kl.
16 Remdamiesi šaltiniu C, išskirkite du vokiečių požiūrius į konstitucinį valdymą. Paaiškinkite, kaip kiekvienas iš šių požiūrių turėjo būti įgyvendintas. (2 t.)
2010 m. pagrindinė sesija · 50 kl.
17 Nurodykite žemėlapyje skaičiumi 3 pažymėto sutartinio ženklo reikšmę. Remdamiesi žiniomis, įvardykite dvi valstybes, kurios varžėsi dėl įtakos žemėse, pažymėtose šiuo sutartiniu ženklu. (2 t.)
2010 m. pagrindinė sesija · 51 kl.
18 Kokie du veiksniai, anot šaltinio C autoriaus, nulėmė Vokietijos suvienijimą? Remdamiesi žiniomis, paaiškinkite, kaip kiekvienas iš jų lėmė šį suvienijimą. (2 t.)
2010 m. pagrindinė sesija · 52 kl.
19 Kokio istorinio įvykio pasekmės atsispindi karikatūroje? Remdamiesi žiniomis, apibūdinkite šį įvykį. Paaiškinkite karikatūros pagrindinę mintį. (3 t.)
2010 m. pagrindinė sesija · 53 kl.
20 Remdamiesi šaltiniu D, paaiškinkite, kodėl Pjemontas lengviau integravosi į Italiją negu Prūsija į Vokietiją. (2 t.)
2010 m. pagrindinė sesija · 54 kl.
21 Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, nurodykite Italijos suvienijimo ir Vokietijos suvienijimo du panašumus ir du skirtumus. (4 t.)
2010 m. pagrindinė sesija · 55 kl.

Tautų pavasario, revoliucinių sąjudžių ir valstybių suvienijimų konspektas

A šaltinis (Iš istoriko knygos)

B šaltinis (Europa po Vienos kongreso)

C šaltinis (Iš istoriko knygos)

D šaltinis (1870 m. austrų karikatūra „Vokietijos ateitis“)

A šaltinis (Žemėlapis)

B šaltinis (Karikatūra)

C šaltinis (Iš istorinio veikalo „Vokiečiai“)

D šaltinis (Iš istorinio veikalo „Italija. Nuo revoliucijos iki respublikos“)