Šaltiniai
2 struktūrinis klausimas
Didieji geografiniai atradimai labai išplėtė europiečių pasaulio supratimą. Tuo metu vyko ir kolumbinis apsikeitimas. Jis turėjo įtakos ir europiečiams, ir atrastų žemių gyventojams. Remdamiesi A, B, C šaltiniais ir žiniomis, atlikite 21–24 užduotis.
A šaltinis. Europiečių ekspedicijos XV–XVI a.
B šaltinis. Ispanų išsilaipinimas iš laivo Meksikoje 1519–1521 m.
C šaltinis. Meksikos čiabuvių gyventojų skaičius 1518–1593 m. (mln.)
Šaltiniai
2 struktūrinis klausimas
Lietuvoje XVI a. suvokta, kad aukštoji mokykla yra būtinas europietiškos visuomenės dėmuo. Prie Vilniaus universiteto įkūrimo prisidėjo ir specifinis to meto istorinis kontekstas. Remdamiesi A, B, C šaltiniais ir žiniomis, atlikite 20–25 užduotis.
A šaltinis. Iš Vilniaus vyskupo rašto, 1570 m.
<…> Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, tarp kitų garsi provincija, turtinga, labai kultūringa ir derlinga šlove ir talentais bei visaip kitaip labai klestinti, yra atsidūrusi baisiai nepatogioje padėtyje, nes neturi mokyklų ir jokios kolegijos, kur būtų Visagalio Dievo garbei ir šlovei, ir Dievo garbinimo platinimui bei tos valstybės naudai viešai skelbiami pavyzdiniai mokslai ir jaunimas būtų lavinamas, ir žmonės mokomi dorovingumo ir geraširdystės, nes ne visiems, nors ir apdovanotiems įgimtu protu ir vaizduote, nuvykti į kitus kraštus ir mokyklas ir ugdyti gabumus leidžia ištekliai. <…> pasikliaudami garsiųjų popiežiaus legatų pritarimu ir paraginimu, esame priėję prie tos minties į šią provinciją ir jos sostinę pakviesti ir įkurdinti kai kuriuos mokytus ir religingus vyrus iš tų kolegijų, kurios vadinamos Jėzaus draugijomis, kaip tik tai jų mokslai ir nekaltas gyvenimas padeda skleisti krikščionių tikėjimą, garbinti Dievą, pakreipti ir lavinti jaunimą naudingais mokslais ir papročiais, dažnai stropumo ir geradarystės labui, ypač šiame nelaimingame ir sugadintame amžiuje.
B šaltinis. Iš Stepono Batoro privilegijos, 1579 m. (pagal istoriko P. Rabikausko atpasakojimą)
a) tai vyskupo Vilniuje įsteigtai ir jėzuitams pavestai mokyklai „duoti ir suteikti akademijos ir universiteto teisę, privilegiją ir savybę, kokią turi mūsų karalystėje kitos kolegijos“;
b) šiam jėzuitų universitetui Vilniuje leisti „naudotis, turėti ir džiaugtis visomis privilegijomis, išimtimis ir laisvėmis, kuriomis naudojasi ir džiaugiasi mūsų karalystėje kitos kolegijos ir universitetai, o ypač Krokuvos universitetas“;
c) duoti teisę visose mokslo srityse, būtent teologijoje, metafizikoje, fizikoje ir logikoje, išskyrus teisę ir mediciną, teikti bakalauro, magistro ir daktaro laipsnius ir juos gavusiems leisti naudotis tokiu pat pripažinimu ir pirmenybe, kokius turi gavusieji tuos laipsnius kituose karalystės universitetuose bei kolegijose, o ypač Krokuvos universitete;
d) atleisti visus profesorius, daktarus, magistrus, bakalaurus, visus studentus ir patį rektorių, visus drauge ir kiekvieną atskirai, nuo bet kokios dvasinės ar pasaulietinės jurisdikcijos, nuo visų mokesčių, muitų, duoklių, rinkliavų ir bet kokių prievolių; <…>
C šaltinis. Studentai iš LDK užsienio universitetuose (iki XVI a. pradžios)
Šaltiniai
2 struktūrinis klausimas
Istorijos procesuose svarbų vaidmenį atlieka asmenybės. Jų veikimas arba neveikimas kartais nulemia net valstybių likimus.
Remdamiesi A–F šaltiniais ir žiniomis, atlikite 20–25 užduotis.
A šaltinis
B šaltinis
C šaltinis. Iš knygos „Asmenybės istorijos pamokose“
Jis buvo [...] jakobinų vadovas. [...] Kaip Araso trečiojo luomo atstovas buvo išrinktas į [...] Generalinius luomus. [...] Tapo jakobinų (ryžtingiausių revoliucionierių) įvestos diktatūros vadovu – vadovavo jakobinų vyriausybei, vadinamai Visuomenės gelbėjimo komitetu.
D šaltinis. Iš Lucy Worsley knygos
Nė vieno kito monarcho viešpatavimas taip neformavo pasaulio, kuriame lig šiol gyvename. Gyvenimo pabaigoje ji valdė daugiau nei ketvirtį pasaulio gyventojų. [...] Domimės [jos] laikų žaidimu futbolu [...]. [Jos] epocha dovanojo mums viešuosius tualetus, požeminį geležinkelį [...].
E šaltinis. Ištrauka iš „Minčių ir atsiminimų“
Prūsija – tokia buvo mano žodžių prasmė – negali, kaip rodo netgi prabėgomis į žemėlapį mestas žvilgsnis, viena nešti visą Vokietijos ramybei būtiną ginkluotės naštą, turėdama siaurą, į ilgį ištįsusį kūną; šitą naštą turi po lygiai pasidalinti visi vokiečiai. Mes nepriartėsime prie šio tikslo kalbų, sąjungų, daugumos sprendimo keliu, mes negalime išvengti rimtos kovos, tokios kovos, kur gali nulemti tik geležis ir kraujas.
F šaltinis. Europa XIX a. antrojoje pusėje
A šaltinis (Iš Martyno Liuterio 95 tezių)
6. Popiežius negali atleisti jokios nuodėmės, o tik paskelbti ir pripažinti, jog nuodėmė atleista Dievo. 21. Klysta nuodėmių atleidimo pamokslautojai, kurie teigia, jog popiežiaus indulgencijos gelbsti ir išlaisvina žmogų nuo bausmės.
62. Tikrasis Bažnyčios lobis yra dieviškosios šlovės ir gailestingumo švenčiausioji Evangelija. 82. Kodėl popiežius nesuteikia atleidimo visoms sieloms, vadovaudamasis švenčiausiuoju gailestingumu, kas būtų teisingiausia, nors nesuskaičiuojamą daugybę sielų išlaisvino dėl prakeiktos monetos, skirtos bazilikai statyti.
B šaltinis (Iš Tridento susirinkimo nutarimų)
Tikėjimo pagrindas glūdi ne tik Biblijoje, bet ir Bažnyčios mokytojų pamokymuose. Tik Bažnyčia turi teisę aiškinti Bibliją. Žmogus Dievo gailestingumą užsitarnauja ne tik tikėjimu, bet ir gerais darbais. Piktnaudžiavimas ir prekyba indulgencijomis uždrausti net ir Bažnyčios tarnautojams. Vienintelė pamokslų ir Biblijos kalba – lotynų. Tik popiežius gali vadovauti Bažnyčiai.
C šaltinis (Iš Šv. Ignaco Lojolos laiško Karoliui V)
Labiau negu kitų priemonių, kurių dera imtis prieš labai paplitusį Vokietijoje siaučiantį blogį, ieškoti tos, kurią teikia universitetai, savo religinio gyvenimo pavyzdžiu ir katalikiškos doktrinos nepaperkamumu atvedantys žmogų į gera, atrodo ne tik protinga, bet absoliučiai būtina ir, po teisybei, įkvėpta Dievo. Tepadaro apvaizda, kad tai iš dalies galėtų įvykti su dieviško gailestingumo pagalba per mūsų Draugijos kolegiją, kurią Jūsų Didenybė įkurs Vienoje.
D šaltinis (Europa XVI a.)
A šaltinis (Ištrauka iš „Katekizmo“ prakalbos)
Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit Ir tatai skaitydami permanykit: Mokslo šito tėvai jūsų trokšdavo turėti, Ale to negalėjo nė vienu būdu gauti. [...]
Sūnūs, dukterys jūsų turi tatai mokėti, Visa širdim turi tą Dievo žodį mylėti. Jei, broliai seserys, tuos žodžius nepapeiksit, Dievą Tėvą ir Sūnų sau mylu padarysit.
B šaltinis (Iš „Prakalbos į malonųjį skaitytoją“)
Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos? Visais amžiais žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba ir visados rūpinosi ją išlaikyti, turtinti, tobulinti ir gražinti. Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba. Tąja kalba paprastai visi rašo įstatymus, jąja leidžia savosios ir svetimų tautų istorijas, senas ir naujas, jąja aptaria visus valstybės reikalus, ją gražiai ir padoriai vartoja visokiais atvejais Bažnyčioje, tarnyboje, namie. Pati prigimtis visus to moko ir kiekvienas beveik iš motinos krūties įgauna potraukį į savąją kalbą – ją mielai vartoti, išlaikyti ir propaguoti.
C šaltinis (Vincento Smakausko paveikslas, skirtas Vilniaus akademijos (universiteto) įsteigimui)
A šaltinis (Iš keliautojo dienoraščio)
Spalio 12 diena. Antrą valandą nakties pasirodė žemė. Rytą išlipu į mažą salelę. Išskleidžiu karalystės vėliavą, Karaliaus ir Karalienės vardu paskelbiu tą žemę Ispanijos nuosavybe.
Spalio 24 diena. Išplaukiu į salą, kurią indėnai, plaukiantys su manim, vadina Kolba [Kuba]. Jei tikėčiau jų pasakojimais apie jos dydį ir turtingumą, tai turėtų būti Sipangu [taip Markas Polas buvo pavadinęs Japoniją], esanti šiame krašte, kaip spėju iš matytų žemėlapių. Indėnai sako, kad saloje daug perlų, aukso ir prieskonių.
B šaltinis (Iš Antonijaus Pigafeto dienoraščio)
Mes perplaukėme sąsiaurį ir atsidūrėme Ramiajame vandenyne. Praleidome tris mėnesius ir dvidešimt dienų be jokio šviežio maisto. Valgėme džiūvėsius, kurie jau buvo nebe džiūvėsiai, o dulkės, pilnos straubliukų ir dvokiančios žiurkių šlapimu. Gėrėme gelsvą, jau seniai padvisusį vandenį. Suvalgėme taip pat keletą jaučio odų, dengusių didžiosios rėjos viršų ir saugojusių takelažą. Bet tos odos, veikiamos saulės, lietaus ir vėjo, pasidarė tokios kietos, kad turėjome keturias ar penkias dienas mirkyti jas jūroje. Paskui paklodavome jas kuriam laikui ant žarijų, o po to valgydavome; taip pat dažnai valgėme malkų drožles. Žiurkė kainavo pusę dukato (maždaug 1,16 aukso eskudo), bet ir už tiek nelabai jų teatsirasdavo.
C šaltinis (Iš portugalo jūrininko pasakojimo)
Kitą dieną grįžo tie patys laivai; tada kapitonas nusiuntė vieną mūsų įkaitą į Kalikutą, ir tie, kurie jį lydėjo, nuvedė jį pas du Tuniso maurus, mokančius kastiliškai ir genujietiškai, ir štai kaip jis buvo pasveikintas žodis žodin: „Koks velnias čia tave atnešė?“ Ir jie jį paklausė, ko mes čia taip toli atplaukėme, ir jis jiems atsakė, kad mes atplaukėme ieškodami krikščionių ir prieskonių. Jie jam tarė: „Tai kodėl čia savo žmonių neatsiunčia nei Kastilijos, nei Prancūzijos karaliai, nei Venecijos senjorija?“ O jis atkirto, kad Portugalijos karalius nenorėtų leisti šiems valdovams siųsti savo žmones į šiuos kraštus; jie atsakė, kad jis gerai darąs.
D šaltinis (XV–XVI a. Didieji geografiniai atradimai)
1 prielaida – предпосылка – przesłanka