---

 

 

 

• 30. Nurodykite politinę ir religinę priežastis, kodėl karalius Henrikas IV prašo užtarti jį prieš popiežių (D šaltinis). (2 taškai)
  Atsakymas: Politinė – norėjo susigrąžinti kunigaikščių paklusnumą. Religinė – norėjo, kad būtų panaikintas jo atskyrimas nuo bažnyčios / panaikinta jo ekskomunikacija.
• 31. Paaiškinkite, kaip kiekviename šaltinyje (A, B, C ir D) atsispindi krikščionybės svarba viduramžių politiniame gyvenime. (4 taškai)
  Atsakymas: D šaltinis – popiežiaus galia buvo pasiekusi aukščiausią įtaką politiniame gyvenime. Jo sprendimams turėjo paklusti pasaulietinė valdžia.

 

 

 

 

---

 

C šaltinis (Vincento Smakausko paveikslas, skirtas Vilniaus akademijos (universiteto) įsteigimui)

• 36. Įvardykite paveikslo centre pavaizduotą valdovą. Paaiškinkite, kodėl žmonės džiaugsmingai sutinka žinią apie universiteto įkūrimą (2 taškai)
  Atsakymas: Valdovas – Steponas Batoras Paaiškinimas – žmonės suvokė mokslo būtinybė ir svarbą valstybės gyvenime. 
• 37. Kokią įtaką Vilniaus universiteto įkūrimas padarė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės švietimo ir kultūros raidai? (2 taškai)
  Atsakymas: Švietimo – gyventojai galėjo išsimokslinti ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Kultūros – universitetas tapo kultūros židiniu. Jame buvo leidžiamos ir kaupiamos knygos, dėstytojai ir studentai skleidė kultūros vertybes visuomenėje.

 

 

 

 

---

D šaltinis (1956 m. karikatūra „Dresuotojo Chruščiovo problema“)

• • 53. Nurodykite tris karikatūroje atsispindinčias mintis. (3 taškai)
    Galimi atsakymai: Prievartos naudojimas; Laisvių ir teisių apribojimas; Nepaklususiųjų sistemai slopinimas; Priklausomybė nuo Sovietų Sąjungos.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

---

2018

---

 

 

 

 

 

 

 

 

---

C šaltinis (Deivido Lou 1939 m. rugsėjo 20 d. karikatūra „Pasimatymas“)

• • 48. Įvardykite įvykį, kuris paskatino autorių nupiešti karikatūrą. (1 taškas)
    Galimi atsakymai: Lenkijos užpuolimas ir jos sutriuškinimas / Karo pradžia.
• 49. Nurodykite sutartį, kuri lėmė karikatūroje pavaizduotų diktatorių santykius. (1 taškas)
  Atsakymas: Molotovo–Ribentropo paktas / Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis.
• 50. Paaiškinkite, kaip karikatūroje užrašyti diktatorių žodžiai atspindėjo jų ideologiją. (2 taškai)
  Atsakymas: „Sakyčiau, kad tai visuomenės padugnės.“ A. Hitlerio žodžiuose atsispindi rasistinė ideologija.
  „Manau, kad tai kraugeriški darbininkų žudikai.“ J. Stalino žodžiuose atsispindi klasinė ideologija.
• 51. Paaiškinkite, kuo kiekvienam diktatoriui buvo naudingas tarpusavio susitarimas. (2 taškai)
  Atsakymas: 1. J. Stalinas galėjo įgyvendinti savo agresyvius planus teritorijose, kurios atiteko SSRS pagal Molotovo–Ribentropo paktą. 2. Hitleris, užsitikrinęs saugias Rytų sienas, galėjo savo agresiją nukreipti į Vakarus.
• 52. Palyginkite nacistinę ir komunistinę užsienio politiką – nurodykite panašumą ir skirtumą. (2 taškai)
  Atsakymas: Panašumas: Tiek nacistinė, tiek komunistinė užsienio politika buvo ekspansyvi ir agresyvi. Skirtumas: Naciai savo ekspansiją stengėsi pateisinti vokiečių žemių prijungimu prie Vokietijos, o komunistai siekė okupuoti šalis, prisidengdami, kad užimtų šalių žmonės savanoriškai pasiprašo SSRS globos ir buvimo jos sudėtyje.
• 53. Nurodykite dvi A. Hitlerio ir J. Stalino bendradarbiavimo pasekmes to meto tarptautinei politikai. (2 taškai)
  Galimi atsakymai: Paskatino Italiją, Japoniją ir kitas šalis vykdyti agresyvią užsienio politiką/ Visiškai pradėta ignoruoti tarptautinė teisė ir Tautų Sąjungą / Pagreitino Antrojo pasaulinio karo pradžią.

---

2017

---

• 32. Kokios dvi idėjos apie Lietuvos krikštą atsispindi freskoje (D šaltinis)? (2 taškai)
  Atsakymas: 1. Lietuva, kaip ir kitos Europos tautos, priima krikščionybę. 2. Krikščionybę Lietuva priima paskutinė Europoje.

• 33. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, nurodykite dvi priežastis, kurios lėmė vėlyvą Lietuvos krikštą. (2 taškai)
  Galimi atsakymai: kryžiuočių puldinėjimai stabdė krikšto priėmimą; / siekis išlaikyti pagonybę; / LDK valdovai dvejojo, kurią krikščionybės kryptį pasirinkti.

 

 

---

 

D šaltinis (1991 m. karikatūra)

• 39. Kokios dvi idėjos išreikštos karikatūroje? Įvardytas idėjas pagrįskite karikatūros detalėmis. (2 taškai)
  Galimi atsakymai: komunizmo žlugimas (pagrindimas – laidotuvės, karsto nešimas); / nesėkminga M. Gorbačiovo politika (pagrindimas – laidoja komunizmą); / komunizmo kūrėjų nuostaba, kad jų idėjos žlugo (pagrindimas – K. Marksas, J. Stalinas, V. Leninas stebisi komunizmo laidotuvėmis).
• 41. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, įvertinkite kiekvienos doktrinos reikšmę šiandieninės visuomenės gyvenimui. (3 taškai)
  Atsakymas: Socializmas parodė valstybinės nuosavybės funkcionavimo neefektyvumą, socialinio teisingumo išryškinimas. (Atsakymas tik karikatūros) Galimos ir kitos teisingų atsakymų formuluotės. Ar atsakymų turinys yra teisingas, sprendžia egzamino užduoties vertintojai. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

---

D šaltinis (1938 m. karikatūra „Miręs parlamentarizmas“)

• 47. Kokios dvi idėjos išreikštos karikatūroje? Įvardytas idėjas pagrįskite karikatūros detalėmis. (2 taškai)
  Atsakymas: 1. Tautininkų sąjungos autoriteto iškėlimas. Pagrindimas – tautininkai prilyginami žvaigždėms, užrašas „Autoritetas“.
  2. Opozicinės partijos nušalintos nuo dalyvavimo valstybės valdyme / autoritarizmo įtvirtinimas ir parlamentarizmo sunaikinimas. Pagrindimas – politinės partijos stovi nuošalyje

 

 

 

 

 

 

 

---

C šaltinis (1919 m. karikatūra „Burbulų pūtimas“)

• 53. Kokios trys idėjos išreikštos karikatūroje? Įvardytas idėjas pagrįskite karikatūros detalėmis. (3 taškai)
  Galimi atsakymai: Tautų Sąjungos sureikšminimas (pagrindimas – Tautų Sąjunga vaizduojama kaip burbulas). Idealistinis / naivus požiūris į esamas Europos problemas (pagrindimas – dubuo su burbulais). Vilsono įsitikinimas savo idėjų teisingumu (pagrindimas – tikisi išspręsti daug kilusių problemų (burbulai). Tautų Sąjunga – vienas iš idealistinių burbulų / viena iš idealistinių idėjų (ant dubens parašyta „idealizmas“).
• 55. Įvardykite tris priežastis, kodėl Europoje sunkiai sekėsi įgyvendinti V. Vilsono taikos programą. Atsakymus pagrįskite (3 taškai)
  Atsakymas: 1. Dėl skirtingų tautų interesų (nacionalizmo) kilo ilgalaikiai teritoriniai konfliktai (sudėtinga buvo nustatyti valstybių sienas). 2. Silpnos Tautų Sąjungos galios neleido efektyviai užtikrinti taikos pasaulyje. 3. Dėl demokratijos valdymo tradicijos nebuvimo (ypač Rytų Europoje) ilgainiui įsitvirtino diktatūrinis / autoritarinis valdymas. 4. Naujų ideologijų (fašizmas, nacizmas, bolševizmas) atsiradimas kėlė įtampą tarp tautų. Galimos ir kitos teisingų atsakymų formuluotės. Ar atsakymų turinys yra teisingas, sprendžia egzamino užduoties vertintojai.

 

---

2016

---

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

---

B šaltinis (Nuotrauka iš baudžiamosios bylos dėl R. Kalantos savižudybės fakto)

43. Remdamiesi B šaltiniu, nurodykite konkretų padarinį, kurį visuomenėje sukėlė R. Kalantos poelgis. Paaiškinkite, kodėl represinių struktūrų pareigūnai žmones nuotraukoje pažymėjo skaičiais. (2 taškai)

Atsakymas: Po R. Kalantos susideginimo prasidėjo stichiškos demonstracijos Kaune. Siekiant identifikuoti neramumų dalyvius, jie nuotraukoje buvo pažymėti skaičiais.

 

 

 

 

 

 

---

B šaltinis (1948 m. karikatūra „Stalino dilema“)

• 50. Įvardykite istorinį įvykį, pavaizduotą karikatūroje. Nurodykite dvi karikatūroje atsispindinčias mintis. (3 taškai)
  Atsakymas: Įvykis – Berlyno blokada. 1. Vakarų pagalba izoliuotam Berlynui. 2. Stalino dvejonės dėl reakcijos į Vakarų tiekiamą pagalbą.

 

 

 

 

 

---

2015

---

 

 

 

 

 

 

 

 

 

---

E šaltinis (Lietuvos Taryba)

• 38. Remdamiesi D šaltiniu, nurodykite svarbų renginį, kuriame buvo išrinkta Lietuvos Taryba. Pasirinktinai įvardykite du Lietuvos Tarybos narius (E šaltinis). (3 taškai)
  Atsakymas: Renginys – Vilniaus (lietuvių) konferencija. Lietuvos Tarybos nariai – Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis ir kt.

 

 

 

 

 

 

 

---

A šaltinis (1789 m. karikatūra)

• 41. Paaiškinkite karikatūros pagrindinę mintį (A šaltinis). (1 taškas)
  Atsakymas: Nelygiateisė luomų padėtis Prancūzijos visuomenėje.
• 42. Remdamiesi A ir B šaltiniais bei žiniomis, nurodykite tris Prancūzijos revoliucijos priežastis. (3 taškai)
  Atsakymas: 1. Atgyvenusi luominė sistema. 2. Absoliutizmas. 3. Finansų krizė. 4. Švietimo idėjų plitimas. 5. Nesėkmingi karai. 6. Generalinių luomų sušaukimas. Galimi ir kiti teisingi atsakymai.
  

 

 

 

 

 

 

 

---

D šaltinis (Išeivijos delegacija pas JAV prezidentą Džeraldą Rudolfą Fordą 1975 m. tariasi Baltijos šalių išlaisvinimo reikalais)

• 55. Kokią informaciją teikia nuotrauka (D šaltinis) apie to meto JAV vadovybės ir Baltijos šalių išeivijos politiką? (2 taškai)
  Atsakymas: 1. JAV vadovybė palaikė išeivijos veiklą ir vykdė okupacijos nepripažinimo politiką. 2. Išeivija siekė kelti Baltijos šalių valstybingumo atgavimo klausimą.
  

 

 

 

 

 

---

C šaltinis (Karikatūra „Istorija nesikartoja“)

• 59. Paaiškinkite, kokios dvi pagrindinės mintys pavaizduotos karikatūroje (C šaltinis). (2 taškai)
  Atsakymas: 1. Ryžtingą JAV politiką per Korėjos karą. JAV nesitaikstė su agresija ir stabdė komunizmo plitimą. 2. Nepasiteisino Tautų Sąjungos neryžtinga politika prieš Antrąjį pasaulinį karą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

---

2014

---

 

 

 

 

 

 

 

 

 

---

Šaltinis F

43. Įvardykite architektūros stilių, atsispindintį šaltinyje F. Atsakymą pagrįskite remdamiesi konkrečia statinio detale.
Atsakymas: Šaltinis F – barokas. Paaiškinimas: pastatas yra suskaidytas iš sienų kyšančiomis kolomis (piliastrais).
44. Remdamiesi šaltiniais, chronologiškai įvardykite architektūros stilius, atsiradusius viduriniais amžiais. Kiekvienam iš įvardytų stilių priskirkite šaltinį, kuriame tas stilius aprašytas.
Atsakymas: Romaninis – C ir E. Gotika – B. (Nuoroda į kitus šaltinius, susijusius su architektūra)

45. Palyginę vidurinių amžių architektūros stilius, kuriuos įvardijote atsakydami į 44 klausimą, nurodykite du šių stilių skirtumus. (2 taškai)
Atsakymas: Romaniniam stiliui būdingas masyvumas, o gotikos – formų lengvumas, smailios arkos, bokštai. / Romaniniam stiliui būdingi cilindro formos bokštai, o gotikos – smailios ir siauros arkos.

 

---

D šaltinis (Sovietinė karikatūra „Jogų stiliumi dirbate!“)

55. Nurodykite, koks sovietinio gyvenimo požymis pavaizduotas karikatūroje (šaltinis D). Paaiškinkite, kodėl šis reiškinys išplito to meto visuomenėje. (2 taškai)
Atsakymas: Požymis – vagiliavimas (turto grobstymas). Paaiškinimas: trūko būtiniausių plataus vartojimo produktų, vogimo iš valstybės žmonės nelaikė nusikaltimu.

 

 

---

Šaltinis C (Karikatūra „Kodėl man nėra kėdės?“)

60. Kokia yra pagrindinė karikatūros (šaltinis C) mintis? Paaiškinkite, kodėl karikatūros autorius satyriškai vaizduoja to meto politinę situaciją. (2 taškai)
Atsakymas: Karikatūros pagrindinė mintis yra J. Stalino (SSRS) nepakvietimas į Miuncheno konferenciją. / Autorius pašiepia Vakarų valstybių vienašališką sprendimo atiduoti Sudetus Vokietijai priėmimą, nesitariant su SSRS, kurios dalyvavimas galėjo sulaikyti agresyvią Vokietijos politiką.

61. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, nurodykite dvi priežastis, kodėl Didžioji Britanija ir Prancūzija pasirašė Miuncheno susitarimą. Įvertinkite šio sprendimo teigiamas ir neigiamas pasekmes. (4 taškai)
Atsakymas: Miuncheno susitarimo pasirašymo priežastys. Galimi atsakymai: Didžioji Britanija ir Prancūzija siekė išsaugoti taiką darydamos nuolaidas Vokietijai. Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos vadovai manė, kad atidavę Sudetus nuramins Vokietiją, kuri nebetęs agresyvios politikos. Taip pat buvo tikimasi, kad galbūt Vokietija savo agresiją nukreips į Rytus. Be to, Didžioji Britanija ir Prancūzija buvo nepasiruošusios pradėti karinių veiksmų. Galiausiai Vakarų šalyse tuo metu vyravo įsitikinimas, kad Versalio taikos sąlygos per griežtos, todėl dabar galima daryti nuolaidas Vokietijai. Teigiamos pasekmės. Nors ir buvo atiduoti Sudetai Vokietijai, iki 1939 m. nevyko kariniai veiksmai ir kuriam laikui buvo išsaugota taika. Taip pat Čekoslovakija išliko nepriklausoma valstybė. Tuo metu didžioji dalis Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos visuomenės Miuncheno susitarimą vertino kaip sėkmę, nes buvo išsaugota taika. Neigiamos pasekmės: Nuolaidų politika ir kitas valstybes skatino elgtis agresyviai. Dalį Čekoslovakijos teritorijos paėmė Lenkija ir Vengrija. Šis Vakarų valstybių sprendimas pažeidė Tautų Sąjungos deklaruotus vertybinius principus ir galutinai pakirto pasitikėjimą šios organizacijos galimybėmis. Galiausiai istoriniai įvykiai parodė, kad šio sprendimo „sėkmė“ buvo trumpalaikė ir iš esmės nesustabdė, o tik trumpam laikotarpiui pristabdė artėjančio karo grėsmę.

---

2013

---

2012

---

2011

---

2010

 

 

 

 

 

---

Šaltinis B

53. Kokio istorinio įvykio pasekmės atsispindi karikatūroje? Remdamiesi žiniomis, apibūdinkite šį įvykį. Paaiškinkite karikatūros pagrindinę mintį.

Atsakymas: Įvykis – Prūsijos (Vokietijos)-Prancūzijos karas (taika). Apibūdinimas – šiame kare Prūsija sumušė Prancūziją ir galutinai suvienijo Vokietiją. Pagrindinė karikatūros mintis – dėl išlikusio priešiškumo po Vokietijos ir Prancūzijos karo išliko naujo karo grėsmė.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

---