Liublino unija – ATR padalijimų konspektas

ATR žlugimas

ATR žlugimo priežastys  Vidinės:

• bajorų savivalė, valstybės reikalų nepaisymas, tarpusavio vaidai, konfederacijos, pagalbos ieškojimas užsienio valstybėse;
• liberum veto teisė;
• silpna karaliaus valdžia (karalius renkamas, priklausomas nuo bajorų);
• baudžiava;
• silpnas ūkis, miestai, prekyba, amatai.

Išorinės:

• kaimyninių valstybių Rusijos,  Prūsijos, Austrijos  agresyvi politika ATR atžvilgiu;
• ilgi karai su Rusija,  Švedija.

Stanislovas Augustas Poniatovskis (1764 – 1795 m.) “Familijos” (Čartoriskių giminės) atstovas. Išrinktas su Rusijos pagalba. Bandė vykdyti reformas (1766 m.), kurios stiprino valstybę (didėja karaliaus galios, mažėja bajorų). Sulaukia bajorų pasipriešinimo. 1766 m. Radomo konfederacija. Į ją susibūrė reformomis nepatenkinti bajorai. Jie ieško pagalbos Rusijoje. Konfederatus paremia Jakaterina II (Rusijos carienė). 1768 m. Baro konfederacija. Į ją susiburia bajorai, kovojantys prieš Rusijos kišimąsi. Pralaimi. 1772 m. I – as ATR padalijimas. Dalyvauja Rusija, Austrija, Prūsija. Po pirmo padalijimo Stanislovas Augustas Poniatovskis vėl imasi reformų. Sulaukia daugiau pritarėjų. 1773 m. įkurta Edukacinė komisija. Tai – pirmoji pasaulietinė valstybinė įstaiga, kuri rūpinosi švietimu po jėzuitų ordino panaikinimo. Vadovauja I.J. Masalskis.(Vilniaus universitetas – Vyriausioji LDK mokykla) Reformas siekė įgyvendinti ir Ketverių metų seimas (1788 – 1792):

• įvesti pastovūs mokesčiai žemvaldžiams (bajorams ir dvasininkams);
• padidino kariuomenės  skaičių iki 100 000;
• išplėstos miestiečių teisės.

Šis seimas priėmė 1791m. gegužės 3d. konstituciją:

• karaliaus valdžia paveldima;
• uždraustos bajorų konfederacijos;
• panaikinta liberum veto teisė;
• įstatymus leidžia dviejų rūmų seimas (senatas ir atstovai);
• įstatymus vykdo karalius ir Įstatymų sargyba (ministrai);
• tikybos – lygios;
• garantuojamos miestiečių teisės;
• valstiečius globoja valstybė (baudžiava nepanaikinta).

Konstitucija įtvirtino Lenkijos dominavimą, konstitucinės  monarchijos valdymą. Konstituciją ruošė I. Potockis, H. Kolontajus. Spalio mėn. priimtas “Abiejų tautų savitarpio garantijos įstatymas” garantavo LDK lygias teises. Bajorai, nepatenkinti reformomis susiburia į 1792 m. Targovicų konfederaciją. Vadovauja S.Kosakovskis, I.J. Masalskis. Konfederatus remia Rusija. Ji užima ATR. Reformos atšaukiamos. 1793 m. II – as ATR padalijimas. Jame dalyvauja Rusija, Prūsija (Austrija kariauja prieš Didžiąją Prancūzijos revoliuciją). ATR praranda 50% teritorijos. 1794 m. kyla T. Kosciuškos vadovaujamas sukilimas prieš Rusiją.  Lietuvoje vadovauja Jokūbas Jasinskis, Vilniaus sukilėliams vadovauja Laurynas Stuoka – Gucevičius. Sukilimą slopina rusų armija, vadovaujama A. Suvorovo. Sukilimas pralaimi. 1795 m. III – as ATR padalijimas. Dalyvauja Rusija, Austrija, Prūsija. ATR žlunga. Didžioji etnografinės Lietuvos dalis atitenka Rusijai, Užnemunė (Suvalkija) – Prūsijai.

• nesėkmingi ir ilgi karai (pagr. Livonijos Karas) su Maskva vertė Lietuvos feodalus ieškoti Lenkijos paramos;
• Lietuvos bajorija troško lygių teisių su Lenkijos bajorais (šlėktomis);
• Lenkijos feodalai siekė užvaldyti Ukrainą ir kai kurias rusų žemes;
• Žygimantas Augustas, paskutinis iš Gediminaičių, buvo bevaikis, o po jo mirties lenkai ir lietuviai nebūtų susitarę dėl bendro valdovo;

1569 m. Liublino mieste prasidėjo Lenkijos ir Lietuvos bajorų derybos. Lietuviai norėjo lygiaverčių valstybių unijos, tuo tarpu lenkai tiesiog siekė prijungti Lietuvą prie Lenkijos. Didžiausi unijos priešininkai buvo Mikalojus Radvila-Rudasis ir Jonas Chodkevičius. Pamatę, kad su lenkais negalima susitarti, lietuviai paliko seimą ir išvyko. Tada Žygimantas Augustas dekretu atėmė iš Lietuvos ir prijungė prie Lenkijos dabartinės Ukrainos žemes, sulaužydamas Lietuvos Statute įrašytą priesaiką nemažinti LDK teritorijos. Iškilo reali karo grėsmė. LDK pareiškė protestą, bet atsakydami į tai lenkai pradėjo visuotinį šaukimą į kariuomenę. Taip lenkams pavyko pasiekti, kad unija būtų sudaryta tais pačiais metais. 1569 m. Lietuva ir Lenkija priesaikomis patvirtino Liublino uniją. Liublino unijos sąlygos:

• LDK ir Lenkija susijungia į federacinę Lenkijos ir Lietuvos valstybę – Respubliką – ir sudaro bendrą valstybę su vienu valdovu, vienu įstatymų leidžiamuoju organu – Seimu Varšuvoje ir bendra užsienio politika.
• Karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį renka bendras Lietuvos ir Lenkijos bajorų seimas Lenkijoje, karalius vainikuojamas Krokuvoje. Tuo panaikinami atskiri rinkimai ir vainikavimo Vilniuje ceremonija.
• Visi LDK tarybos nariai ir pareigūnai privalo prisiekti Lenkijos karaliui ir Karalystei.
• Lenkijos šlėktos turi teisę turėti dvarų Lietuvoje, o Lietuvos bajorai – Lenkijoje. Tuo panaikinamai atitinkami Lietuvos Statuto straipsniai.
• Respublikoje cirkuliuoja vienodo svorio monetos.

Liublino unijos reikšmė

• Unija sudarė palankias sąlygas šlėktų diktatūros stiprėjimui, LDK valstybingumo nykimui, politiniam ir ekonominiam smukimui.
• Unija sudarė sąlygas bendromis jėgomis laimėti Livonijos karą.
• Unija sudarė sąlygas lenkų ekspansijai į lietuvių, gudų, ukrainiečių žemes.
• Unija spartino lenkų kalbos bei kultūros skverbimąsi į LDK, lietuvių bajorų nutautėjimą.
• Unija sukūrė ypatingą, precedento neturinčią, jungtinę valstybę.

Nepaisant to:

• LDK išlaikė savo herbą, teritoriją, valstybinę organizaciją (iždą, įstatymus, teismus, kariuomenę, vykdomąją valdžią) – iki pat XVIII a. pabaigos buvo atskiras politinis vienetas.
• Respublikos seime LDK atstovai reikalus svarstė ir įstatymų projektus rengė atskiruose posėdžiuose.
• LDK turėjo atskirus pinigus.
• Derybose su kitomis šalimis būdavo sudaromos mišrios delegacijos.

Praktiškai Liublino unija buvo tragedija, kurios priežastis – Rusija. Abiejų Tautų Respublikos raida. Pacta Conventa – dokumentas, kuriame būdavo surašomos LDK bajorų sąlygos ATR valdovui, ir ATR valdovas privalėjo jį prisiekti, nes kitaip LDK jo nepripažintų. ATR valdovas tuomet be Lenkijos karaliaus tapdavo ir LDK didžiuoju kunigaikščiu, kas labai buvo svarbu Lietuvos bajorams, norint išsaugoti Lietuvos valstybingumą. Po Žygimanto Augusto mirties ATR prasidėjo renkamų valdovų epocha, dėl ko kildavo nemažai problemų. Bajorai dažnai nesutardavo, kokį valdovą rinkti. Dažniausiai rinkdavo užsienietį, siekdami pagerinti ATR tarptautinę padėtį. Tačiau iš tikro valdovas neturėjo didelės galios, nes visą valdžią savo rankose turėjo bajorai, ir jų sudarytas Seimas. Seimelis – pagrindinis ATR valstybės konstitucinis organas, išaugęs iš bajorų susirinkimų. XVI a. buvo 4 rūšių seimelio susirinkimai:

• pasiuntinių – renkami du pasiuntiniai, atstovavę savo apskrities bajorams seime;
• deputatų – renkami du deputatai į karalystės tribunolą;
• atsiskaitomasis (reliacinis) – aptariamos seimo darbo ataskaitos ir nutarimai, planuojama tolesnė veikla;
• ūkinis – svarstė apskrities prekybą ir finansus, vykdė seimo nutarimus dėl mokesčių, karinės tarnybos ar žemės valdymo;

Seimas. Seimą sudarė dveji rūmai: Senatas (140 narių) ir Atstovų rūmai (143 nariai: 95 iš Lenkijos Karalystės, 48 – iš LDK). Senatą sudarė vyriausieji Bažnyčios ir valstybės pareigūnai. Senatas atliko įstatymų leidybos ir vykdomosios valdžios funkcijas. Atstovų rūmus sudarė po du pasiuntinius iš kiekvienos apskrities seimelio ir du iš Krokuvos miesto. 6 savaičių seimas turėdavo susirinkti mažiausiai kartą per 2-us metus. Susirinkus visam seimui laiku, jis buvo vadinamas ordinariniu. Jei jį sušaukdavo trumpam dėl kokios nors svarbio priežasties, jis budavo vadinamas ekstraordinariniu. Karaliaus mirties atveju rinkdavosi konvokacinis seimas, išrinkus kita karalių – elekcinis (tvirtino karaliaus įsipareigojimus), o išklausyti karaliaus priesaikos atvykdavo karūnacinis seimas. Liberum veto – teisė bent vienam seimo atstovui ištarus „veto“ nutraukti seimą ir atšaukti jau priimtus sprendimus. Kadangi seime budavo balsuojama ne už atskirus įstatymus, o už visą konstituciją, todėl daugiau nei pusė ATR seimų išsiskistydavo nepriėmę sprendimo. Tai silpnino ATR. 1574 m. naujuoju ATR valdovu buvo karunuotas prancūzas Henrikas Valua, kuris po 4 mėn. gavęs Prancūzijos karaliaus titulą, slapta pabėgo iš šalies. 1576 m. ATR valdovu išrenkamas Transilvanijos kunigaikštis Steponas Batoras. Pagrindinė jo valdymo problema buvo Lietuvos ir Lenkijos santykių unijoje suregulivimas: LDK nenorėjo tapti Lenkjos provincija. 1587 m. mirus S. Batorui vėl kilo ginčų dėl naujojo valdovo: LDK siūlė Rusijos carą, o Lenkija – švedų karalių Zigmantą Vazą. Lenkai nepaisydami išrinko karaliumi Z. Vazą, bet LDK jo nepripažino tol kol jis nusileido ir 1588 pripažino Livoniją, kaip bendrą LDK ir Lenkijos teritoriją, bei priėmė 1588 m. LDK statutą, kuriame nebuvo nė žodžio apie Liublino uniją, ir taip buvo labai sustiprintas LDK valstybingumas. ATR KARAI. Karas su švedais (1600-1629 m.). 1594-1598 m. Zigmantas Vaza buvo ne tik ATR valdovas, bet ir Švedijos karalius. Jo karaliavimui Švedijoje pasipriešino jo dėdė Karolis IX. 1599 m. po nepavykusio žygio į Švedija Zigmantas Vaza buvo nuverstas nuo Švedijos sosto. Siekdamas patraukti į savo pusę ATR bajoriją, Zigmantas Vaza paskelbė prijungsiąs prie ATR šiaurinę Estiją. Švedai, nelaukdami karo veiksmų, patys 1600 m. įsiveržė į Livoniją ir artėjo prie LDK sienų. Sunkiausia problema buvo kariuomenės finansavimas: pagrindinė finansinė ir karinė našta teko LDK, Lenkijos bajorai nenoriai mokėdavo mokesčius, nuolat truko lėšų. Be to lietuviai kovėsi praktiškai vieni: Lenkijos kariuomenė tik simboliškai dalyvavo karo veiksmuose. Nepaisant to lietuviai sumušė švedus pagrindiniuose mūšiuose: 1601 m. prie Kuoknesės, 1604 m. prie Paidės ir 1604 m. Salaspilio mūšyje, kur 3 400 LDK karių, vadovaujamų LDK etmono J. K. Chodkevičiaus, sumušė 14 000 švedų kariuomenę. Dėl vidaus nesutarimų su su Lenkija ir ATR valdovu, LDK buvo sunku vienai tęsti karą, todėl 1611 m. sudarytos paliaubos, kurios buvo laikinos, nes nei Švedija, nei ATR nebuvo pasiekusios savo tikslų. 1617 m. švedai vėl įsiveržė į Livoniją, 1621 m. paėmė Rygą, o 1625 įsiveržė į etninės Lietuvos teritoriją ir užėmė Biržus. Po 1629 m. Altmarko paliaubų 6 metams ATR prarado didžiąją dalį Livonijos, bet jai liko vasalinė Kuršo kunigaikštystė. 1635 m. Vladislovas Vaza vėl paskelbė karą švedams, kuriam LDK, siekdama atsiimti Livoniją, pritarė. Bet Lenkijos bajorai bijodami valdovo sustiprėjimo, nenorėjo kariauti, todėl tais pačiais metais buvo sudarytos paliaubos, ir ATR su Švedija nekariavo iki 1655. Santykiai su Rusija. Kariaudama su švedais ATR siekė palaikyti taiką su Rusiją. 1584 m. po Ivano Rūsčiojo mirties Rusijoje prasidėjo krizė. ATR ėmė didinti savo įtaką Rusijoje remdama apsišaukėlius carus. Pasinaudodama Rusijos silpnumu ATR, daugiausiai lenkų pajėgomis ėmė pulti Rusiją. 1609-1618 m. ATR kariuomenė užėmė Maskvą bei pasiekė, kad caru būtų išrinktas Zigmanto Vazos sūnus Vladislovas. 1611 m. ATR atsiėmė Smolenską ir aplinkines žemes. 1612-1613 m. Rusijoje kilo sukilimas, išvijęs lenkus iš šalies ir caru paskelbęs Michailą Romanovą. 1619 m. pasirašytos Deulino paliaubos, pagal kurias Smolenskas atiteko LDK, o Černigovas ir Severėnai – Lenkijai. Sukilimas Ukrainoje. Karo su Rusija pradžia. Derybų dėl Liublino unijos metu prisijungusi Ukrainos žemes, Lenkija ten vykdė religinę ir socialinę priespaudą. 1648 m. Ukrainoje prasidėjo kazokų sukilimas, kuriam vadovavo Bogdanas Chmielinskis, kuris, norėdamas gauti karinę paramą, buvo priverstas susijungti su Rusija. Tada Rusija pradėjo karą su LDK ir užėmė Smolenską, Vitebską, Polocką, Vilnių. 1655 m. į LDK įsiveržė Švedijos kariuomenė, kuriai be kovos pasidavė Lenkijos kariuomenė ir Lenkijos karalius Jonas Kazimieras Vaza pabėgo į užsienį. Norėdami apsaugoti valstybę nuo švedų okupacijos, bei ieškodama sąjungininkų gynybai nuo Rusijos, LDK 1655 m. Kėdainių sutartimi nutraukia Liublino uniją su Lenkija, bei sudaro panašią uniją su Švedija. Tačiau švedai tik alino kraštą, kovoti su rusais nepadėjo. 1656 m., atsigavus Lenkijai, per sukilimą LDK išvija švedus iš šalies ir Kedainių sutartis nutrūko. 1660 pasirašoma Olyvos taikos sutartis su Švedija, pagal kurią jokių teritorinių pasikeitimų po karo neįvyksta. Jonas Kazimieras Vaza atsisakė pretenzijų į Švedijos sostą. Nugalėjus švedus, visos jėgos buvo permestos kovoms su Rusija. 1667 m. tarp ATR ir Rusijos buvo pasirašytos Adrusovo paliaubos, pagal kurias Rusija atgavo Smolenską, Černigovą, Starodubą ir prisijungė Kijevą su didele dalimi Ukrainos. 1686 m. su Maskva buvo sudaryta Amžinoji taika, po kurios ATR-Rusijos sienos nepakito iki pirmojo padalijimo. XVII a. pab. Baltijos jūros pakrantėje viešpatavo Švedija, tačiau prieš ją ėmė formuotis Rusijos caro Petro I vadovaujama sąjunga, kurią sudarė Rusija, Brandenburgas, Danija. ATR vadovas nutarė stoti į šią sąjungą. 1700 m. prasidėjo šios sąjungos karas prieš Švediją – Šiaurės karas. Švedai laimėjo visas pirmąsias kovas: Švedijos karalius Karolis XII sumušė Petro I kariuomenę prie Narvos, o vėliau Augusto II kariuomenę prie Rygos. Tuomet švedai užėmė dalį Lietuvos, žygiavo į Lenkiją ir privertė Augustą II Saksą atsisakyti sosto. Karaliumi tapo švedu statytinis Stanislovas Leščinskis. 1709 m. prie Poltavos švedai buvo sumušti Petro I kariuomenės. Nors šis mūšis ir nulėmė Šiaurės karo baigtį, bet taika buvo pasirašyta tik 1721 m., nedalyvaujant ATR. Pagal ją Livonija buvo atiduota ne ATR, bet Rusijai, kuri dar labiau sustiprėjo. Vidurio rytų Europos regione ėmė vyrauti Rusija, Prūsija ir Austrija. XVII-XVIII a. karai, vykę beveik be pertaukų, Lietuvai padarė didelių nuostolių: ištuštėjo iždas, LDK kelis kartus buvo užėmusios Rusijos, Švedijos kariuomenės, kurios siaubė kaimus ir miestus. Gyventojus plėšė ne tik svetima, bet ir sava kariuomenė (nes ji buvo samdyta, o jai nebuvo pinigų mokėti). Nemažai gyventojų žuvo nuo kareivių rankų, bet dar daugiau nuo bado bei maro(1708-1711) – iš viso mirė daugiau nei trečdalis gyventojų. „Apsaugok, Dieve, nuo karo, maro ir bado“, – sakydavo tų laikų žmonės. Išnyko daug sodybų, ištisi Lietuvos plotai virto dykumomis. Ūkis po karo buvo visiškai sunaikintas. Didikai buvo prasiskolinę, jų dvarai išdeginti, valstiečiai išmirę, išvaikyti ar išbėgioję. Lietuvos ūkis po Šiaurės karo labai negreit teatsigavo (tik XVIII a. antroje pusėje). ATR anarchija ir smukimas. Švedijai pralaimėjus Šiaurės kare, į ATR sostą grįžo Augustas II, kuris bandė sustiprinti valdovo valdžią, bet tam pasipriešino bajorija. Augustas II turėjo sutikti, kad nesutarimus sureguliuoti padėtų Petras I, 1717 m. patvirtintu Nebyliajame seime, nes jame bajorijos atstovai tylėjo, negalėdami pasipriešinti Rusijos atstovo diktatui, kadangi seimo metu seimo pastatą buvo apsupusi rusų kariuomenė. Nebyliojo seimo reformos:

1. bajorija atsisakė teisės organizuoti konfederacijas (konfederacija – trumpalaikė (dažn. ginkluota) bajorų, dvasininkų arba miestiečių sąjunga skubiems tikslams siekti);
2. valdovas nebegalėjo skelbti karo be seimo sutikimo;
3. sumažinta ATR kariuomenė: Lenkija – iki 18 000, LDK – iki 6 200 karių;

Šis seimas parodė, kad visą ATR Rusija ima į savo protektoratą ir bando reguliuoti jos vidaus reformas. Po Augusto II mirties, kilus kovai dėl valdžios, valdovu, padedant Rusijos kariuomenei, buvo išrinktas Augustas III Saksas. Jo valdymo metu susikūrė dvi galingos politinės grupuotės:

• Respublikonai – (vadovavo Potockių giminė, Lietuvoje jiems priklausė Radvilos, Sapiegos, Višnioveckiai) propogavo bajorų laisves ir teises, priešinosi valstybės reformoms, pasisakė už Liberum veto teisės išlaikymą;
• „Familija“ – Čartoriskiai ­­­­­– siūlė didinti kariuomenę, reformuoti seimą ir seimelius, panaikinti Liberum veto teisę;

Šių grupuočių kova silpnino valstybę. Po Augusto III Sakso mirties, ATR valdovu, palaikomas Rusijos, o ypač geros draugės imperatorės Jekaterinos II, tapo Stanislovas Augustas Poniatovskis. Jis palaikė Čartoriskius, ir leido jiems vykdyti reformas. 1764-1766 m. Čartoriskių reformos:

1. panaikinta Liberum veto teisė, seime sprendžiant ūkinius klausimus;
2. panaikinta seimo atstovų priesaika seimelių instrukcijoms;
3. didinta kariuomenė;
4. planuota: unitarizuoti valstybę ir sustiprinti monarcho valdžią;

Kadangi reformos turėjo sustiprinti ATR, Rusija ir Prūsija tuo buvo nepatenkintos. Rusijos iniciatyva 1767 m. Radome susibūrė bajorų konfederacija, prie kurios prisijungė net pats karalius (spaudžiamas Rusijos). 1767-1768 m. Varšuvoje įvyko konfederacinis seimas, kuris panaikino Čartoriskių reformas, pripažino Rusijos imperatorę Jekateriną II ATR politinės santvarkos saugotoja. Didikai nepatenkinti Rusijos įtaka ATR 1768 m. surengė Baro konfederaciją, kuri siekė ginti ATR savarankiškumą, ir stiprinti ATR reformomis. Bet S. A. Poniatovskio pakviesta kariuomenė Baro konfederatus sumušė. 1772 m. Prūsijos karalius, bijodamas per daug didelės Rusijos įtakos ATR, pasiūlė pasidalyti ją. Į derybas buvo įtraukta ir Austrija. 1772 m. Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašo konvenciją, įteisinusią I ATR padalijimą.  Valstybės pakraščius prisijungė 3 kaimyninės valstybės. Po šio padalijimo buvo imtasi reformų, bet tam dažnai priešindavosi opozicija. Padedama Rusijos, ji siekė nuversti S. A. Poniatovskį. Toks politinis susiskaldymas leido užsienio valstybėms, ypač Rusijai, toliau daryti įtaką ATR. Švietimas. Panaikinus jėzuitų ordiną, 1773 m. ATR įkurta pirmoji pasaulyje švietimo ministerija – Edukacinė komisija, kuri perėmė jėzuitų ordino mokyklas ir jų materialinę bazę. Komisija įvedė naują mokyklų administravimo tvarką, vadovauti naujai sudarytoms apygardų mokykloms buvo pavesta Krokuvos ir Vilniaus universitetams. Šiose apygardose veikė apygardos(vidurinės 6 kl.), apygardėlės(3 kl.) ir parapinės mokyklos. Edukacinė komisija leido vadovėlius, keitė programų turinį pagal Švietimo įdėjas, baudžiavos smerkimą, tautos požymių sampratą. Visur, išskyrus parapines mokyklas, vyravo lenkų kalba, todėl iškilo realus pavojus Lietuvos tautos išlikimui. 1781 m. Vilniaus universitetas buvo pervadintas į LDK vyriausiąją mokyklą. Čia buvo tik iš dalies atspindėti Vakarų Europos mokslo poslinkiai: atsirado naujų dalykų, turtėjo materialinė bazė, biblioteka. Universitete dirbo ir menininkai, klasicizmo architektūros atstovai Laurynas Stuoka-Gucevičius ir Pranciškus Smuglevičius. 1775 m. seime buvo įkurta Nuolatinė komisija, kuria Poniatovskis siekė kurti konstitucinę monarchiją ir taip panaikinti bajorų anarchiją. Į Nuolatinę taryba įėjo 5 departamentai: karo, iždo, policijos, teisingumo ir užsienio politikos. Jie kontroliavo vykdomosios valdžios veiklą. Dar buvo padidinta kariuomenė, pagerinta teismų sistema, bet svarbiausio dalyko – baudžiavos panaikinimo – nepavyko įgyvendinti, nes buvo labai bijoma bajorų pasipriešinimo. Šiomis reformomis buvo siekiama unifikuoti ATR, bet LDK tam dažnai priešinosi ir siekė išsaugoti tautinį savarankiškumą. Ketverių metų seimas (1788-1792 m.). ATR bajorija pasinaudodama palankia tarptautine situacija (1787-1791 m. vyko Krymo karas, kuriame dalyvavo Rusija) pabandė atgaivinti ATR reformomis, Rusijai nesikišant. Šis seimas truko net 4 metus. Ketverių metų seimo reformos:

1. reformuota ir padidinta kariuomenė;
2. įvesti pastovūs valstybiniai mokesčiai ir pasauliečiams, ir dvasininkams;
3. miestų reforma miestiečiams buvo suteiktos tokios pačios privilegijos, kaip ir bajorams – tai buvo žingsnis modernios vsuomenės link;

4. 1791 m. gegužės 3 d. priimta nauja ATR konstitucija:

   1. ATR – unitarinė, konstitucinė, luominė monarchija;
   2. tikybos teisės ir laisvės, bet katalikų religija valstybinė ir katalikams draudžiama keisti tikėjimą;
   3. patvirtintos bajorijos privilegijos, praplėstos miestiečių teisės;
   4. panaikinta Liberum veto teisė, konfederacijų teisė;
   5. numatyta kas 25 metus šaukti ekstraordinarinį seimą konstitucijai peržiūrėti;
   6. vietoj senato įkurta Įstatymų sargyba (jai priklausė aukščiausioji vykdomoji valdžia);
   7. baudžiava panaikinta nebuvo;

Konstitucija galiojo vos metus. 1792 m. gegužės mėnesį įsiveržė Rusijos kariuomenė ir paskelbė Targovicos konfederacijos aktą, kuriuo panaikino visas reformas ir atkūrė senąją tvarką. Per 3 mėnesius Rusija okupavo ATR. 1793 m. Rusija ir Prūsija pasirašo II ATR pasidalijimo aktą. ATR neteko apie pusės teritorijos. Buvo atstatyta senoji ATR santvarka, atkurta Nuolatinė taryba. 1794 m. kilo Tado Kosčiuškos vadovaujamas sukilimas. Lietuvoje sukilimui vadovavo J. Jasinskis. Sukilėliai reikalavo:

• išvesti iš ATR Rusijos kariuomenę;
• atstatyti prieš 1772 m. buvusias ATR sienas;
• pratęsti Ketverių metų seimo vykdytas reformas;

Pradžioje sukileliams sekėsi: buvo užimta Varšuva, Vilnius. Bet vėliau išryškėjo LDK ir Lenkijos sukilelių siekių skirtumai. Lenkai norėjo unitarinės valstybės, lietuviai siekė kovoti dėl piliečių laisvės ir lygybės. Dėl tokio drastiškumo sunerimo T. Kosčiuška, kuris nors planavo panaikinti baudžiava, bet išlaikyti unitarinę ATR. Dėl sukilelių nevieningumo, ir dėl to, kad jo neparėmė užsienio valstybės, sukilimą numalšino Austrija, Rusija ir Prūsija. 1795 m. Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė III ATR pasidalijimo aktą. Visa LDK, išskyrus Užnemunę, atiteko Rusijos imperijai. ATR buvo likviduota.

• Būtinybė sutelkti karines galias ir finansinius išteklius kovai su stiprėjančia Maskva dėl Livonijos
• Lenkijos feodalai siekė užvaldyti Ukrainą
• Lietuvių bajorai norėjo lygių teisių su lenkų bajorais
• Lenkų didikai nerimavo, kad mirus Žygimantui Augustui lietuviai išsirinks atskirą valdovą

LIUBLINO UNIJOS ESMĖ:

• Lenkijos karalystė ir LDK sudaro vieną valstybę
• Respubliką valdo vienas valdovas, kuris bus Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis (karaliaus valdžia nebuvo stipri, nes nors įstatymai ir buvo skelbiami karaliaus vardu, juos priimdavo Seimas; karalius skyrė pareigūnus, bet jie nebuvo jam pavaldūs; finansus ir užsienio politiką taip pat kontroliavo Seimas)
• Vykdoma bendra užsienio politika
• Bendra: valdovas (Lenkijos karalius ir LDK didysis kunigaikštis), seimas, sulygintos bajorų teisės, valiuta
• Atskira: teritorijos, teismas, iždas, kariuomenė, vykdomoji valdžia

PADARINIAI:

• Susidarė palankios sąlygos lenkų kalbai ir kultūrai skverbtis į LDK, jos bajorams, miestiečiams lenkėti.
• Įkurta nauja valstybė – Abiejų Tautų Respublika
• Liublino unijoje buvo skelbiama, kad ATR bus vienalytė valstybė, tačiau abi valstybės vis tiek išlaikė dalį savarankiškumo
• ATR politika buvo vykdoma atsižvelgiant į Lenkijos interesus
• Lietuvos valstybingumas išsaugotas, tačiau varžomas kur kas pajėgesnės partnerės, kas vėliau lėmė ekonominį ir politinį nuosmukį
• Lenkų kolonizacija. Lėmė – lenkų bajorams suteikta teisė įgyti žemių ir gauti tarnybą LDK
• Bendromis pajėgomis pasisekė užbaigti Livonijos karą 1558 – 1583 m.
• 1573 m. pacta conventa valdovo padėtį ATR bei valdovo santykius su bajorija nusakantis dokumentas. Pacta conventa sudarytas po karaliau Henriko Valua išrinkimo. Tai buvo vadinamieji Henriko artikulai.
• 1579 m. Įkurtas Vilniaus universitetas (valdo Steponas Batoras 1579 – 1586 m.)
• Sudarytas naujas pacta conventa, kuriame ribojama lenkų įtaka
• 1588m. III Lietuvos statutas. Sulygintos Lietuvos bajorų teises. Lietuvos statutai tuo metu buvo tobuliausias aktų rinkinys Europoje. Galutinai įtvirtinta baudžiava. (Visi trys Lietuvos statutai buvo užrašyti slavų kanceliarine kalba)
• Nuo XVII a. dar labiau išauga bajorų teisės. Įvedama liberum veto teisė – ji trukdė priimti sprendimus, kūrėsi bajorų konfederacijos, jos tarpusavyje kariaudavo, tai vedė prie anarchijos, karalius neteko galios paleisti Seimą, bajorai savo dvaruose – visiški šeimininkai
• Livonijos karas su Švedais 1600-1629 m. Zigmantas Vaza siekė Švedijos sosto, taip pat kovojo dėl Livonijos teritorijos. Baigėsi paliaubomis švedų naudai

Karas su Rusija 1654-1667 m. Prarastas Smolenksas, ATR prasidėjo maištai, užimtas Vilnius. Karas su Švedija 1655-1660 m. Užimama Varšuva, sudaromas Kėdainių aktas (nutraukiami ryšiai su Lenkija), tačiau neįsigaliojo. Šiaurės karas 1700-1721 m. Norėta atsiimti Livoniją. LDK siaubė rusai, lenkai, švedai. Livonija galiausiai atiteko Rusijai, ATR ekonomika smuko, prasidėjo badai, maras. Taip pat susilpnėjo ATR tarptautinė padėtis, ji tapo priklausoma nuo Rusijos, tai iššaukė pirmąjį padalijimą vėliau. 1767-1768 m. Vilniaus Radomo konfederacija (stambiųjų feodalų ir bajorų konfederacija nukreipta prieš karalių ir didikų grupuotes ir palaikoma rusų)

• TIKSLAS: kovoti prieš reformas, siekiant išlaikyti teises ir laisves ir norint išsaugoti senąją santvarką
• PADARINIAI: ši konfederacija laimėjo, sutrukdė įsigyvendinti reformos ir įstūmė valstybę ne tik į faktinę, bet ir į teisinę priklausomybę nuo Rusijos

1768-1772 m. Baro konfederacija (lietuvių ir lenkų sudaryta grupuotės sąjunga)

• TIKSLAS: kovoti su Rusijos įtaka, veiksmai buvo nukreipti prie Radomo konfederaciją
• PADARINIAI: Baro konfederacija nugalėta, 1772 m. įvykdytas pirmasis ATR padalijimas. ATR pasidalija Rusija, Prūsija ir Austrija

ATR PADALIJIMŲ VIDINĖS PRIEŽASTYS:

• Silpna karaliaus valdžia
• Bajorų savivalė
• Bajorų karinių grupuočių tarpusavio kova
• Feodalinis dvarų ūkis, stabdantis miestų, priemonės, prekybos plėtrą
• ATR PADALIJIMŲ TARPTAUTINĖS PRIEŽASTYS:
• Rusijos, Prūsijos ir Austrijos kišimasis į valstybės reikalus
• Karai su Rusija ir Švedija
• Gudų ir ukrainiečių žemių jungimasis prie Rusijos
• 1772 m. Pirmasis ATR padalijimas. Pasidalija Rusija, Prūsija ir Austrija
• 1773 m. įsteigiama Edukacinė komisija ATR švietimo ir mokslo reforma. Viena pirmųjų Europoje pasaulietiško švietimo ministerija. Įvedė privalomą pradinį mokslą.
• 1788-1792 m. Ketverių metų seimas priima įstatymus, stiprinančius žūstančią valstybę. Seimo darbą veikia švietėjų idėjos, Prancūzijos didžioji revoliucija REFORMOS:
• Sudarytos įstatymus rengiančios Konstitucijos, Iždo, Karo ir Miestiečių reikalų komisijos
• Nutarta padidinti kariuomenę
• Panaikino nuolatinę tarybą, kurią laikė Rusijos įtakos valstybėje įrankiu
• Įvestas „aukos“ mokestis kariuomenei išlaikyti – pirmą kartą apmokestinti bajorai, dvasininkai
• Reformuota teismų sistema
• Bežemiams ir smulkiesiems bajorams apribojo galimybę dalyvauti šalies politiniame gyvenime
• Miestiečiai gali užimti valstybines pareigas ir dalyvauti seime
• Priimta ATR konstitucija 1791 m. gegužės 3 d. Ji yra paremta Apšvietos idėjomis, tai įrodo numatytas valdžių padalijimo principas. Jis įtvirtintas valdžią padalijant į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę valdžias. Ji pertvarkė ATR į konstitucinę monarchiją, panaikino veto teisę. Konstitucijos TIKSLAS: sustiprinti karaliaus valdžią ir atsikratyti svetimų valstybių įtakos
• 1792-1793 m. Targovicos konfederacija TIKSLAS: panaikinti Ketverių metų seimo reformas ir ATR konstituciją. Skelbė, kad Rusijos padedami atkuria senąją santvarką ir naikina visas reformas. II-ojo padalijimo pradžia
• 1793 m. Antrasis ATR padalijimas. ATR praranda galimybę egzistuoti savarankiškai Pasidalija Rusija ir Prūsija, Austrija tuo metu kariavo su revoliucine Prancūzija. Europos valstybės nesidomi ATR likimu, jos dėmesį sutelkusios į Prancūzijoje vykstančią revoliuciją.
• 1794 m. T. Kosčiuskos sukilimas prieš Rusijos imperiją ir Prūsijos karalystę. Sukilimu nesėkmingai bandyta išlaisvinti ATR nuo Rusijos ir Prūsijos įtakos po Antrojo padalijimo. Sukilėliai siekė atkurti 1772 m. sienas ir tęsti Ketverių metų seimo reformas. Sukilimas pagreitino Trečiąjį padalijimą
• 1795 m. Trečiasis ATR padalijimas, sunaikinęs Abiejų Tautų Respubliką. Lietuva patenka į Rusijos imperijos sudėtį iki 1918 m. (iki kuomet Sovietų Rusija panaikino padalijimo aktus)

LIUBLINO UNIJA 1569:

PRIEŽASTYS: butinybė sutelkti LDK ir Lenkijos karines jėgas kovai su Rusija, nuolatiniai Turkų puolimai, Lietuvos bajorų interesai turėti lygias teises kartu su Lenkijos bajorais, LDK siekė varžytis su kitomis Europos valstybėmis, tačiau buvo silpna valstybė. ESMĖ: Lenkijos karalystė ir LDK sudarė vieną vasltybę su vienu valdovu, bendru Seimu, bendra užsienio politika ir valiuta, lygios teisės bajorams. ABI VALSTYBĖS IŠSAUGOJO: savo pavadinimą, teritoją ir sienas, valdžios aparatą, kariuomenę, teismus ir teisę, iždą, anspaudą. VALSTYBĖS VALDYMAS: bajoriškoji demokratija ir anarchija. Aukščiausioji vykdomoji valdžia priklausė karaliui, tačiau Seimas priimdavo įstatymus, svarstė vidaus ir užsienio politikos klausimus, tvarkė visus „buitinius“ reikalus. STEPONO BATORO NUOPELNAI: Lenkijos karalius ir LDK didysis kunigaikštis, jo dėka ATR kare su Rusija atgavo Livoniją ir Polocką, buvo tolerantiškas religijoms, jam valdant 1579 atidarytas VU. KARAI SU ŠVEDIJA IR RUSIJA: LDK gavo daug žemių, sudarė taikos sutartį su Rusija, vėliau pasirašyta separatinė taika su Švedija, tačiau prarasta Livonija. Dar vėliau LDK sudarė uniją su Švedija – KĖDAINIŲ SUTARTIS, nes LDK liko viena kovoti prieš Švediją ir Rusiją. ATR PADALIJIMŲ PRIEŽASTYS: Rusijos, Austrijos, Prūsijos kišimasis į valstybės reikalus, silpna karaliaus valdžia, bajorų savivalė, feodalinis dvarų ūkis, stabdantis miestų, pramonės, prekybos plėtrą, karai su Rusija ir Švedija. PIRMASIS ATR PADALIJIMAS 1772: dalyvauja Austrija, Prūsija, Rusija. Sumažėja valstybės plotas ir gyventojų skaičius. Stengiamsi išlaikyti gerus santykius su Rusija, kad pastaroji nustotų kištis į vidaus reikalus. ĮSTEIGIAMA EDUKACINĖ KOMISIJA – pasaulėtinė švietimo ministerija. Pertvarkė šalies mokyklų sistemą, teritorija padalinta į dvi provincijas – Lietuvos ir Lenkijos. Sukurtas naujas akademinis luomas, įkurtos šešiaklasės mokyklos, daugėlis valstiečių vaikų išmoko skaityti ir rašyti. Siekė sumoderninti ir supasaulietinti mokymą, švietimą padaryti visuotinį. KETVERIŲ METŲ SEIMAS priima įstatymus, stiprinančius žūstančią valstybę. Seimo darbą veikia švietėjų idėjos, Prancūzijos didžioji revoliucija. REFORMOS: padidinta karuomenė, sulygintos bajorijos ir mietiečių teisės. Priimta konstitucija 1791 gegužės 3, kuri pertvarkė ATR į konstitucinę monarchiją, panaikino veto teisę. Sustiprinta karaliaus valdžia, aukščiausia valdžia suskirstyta į leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Patvirtinamos bajorų luominės teisės ir privilegijos, vyriausia valdžia-teismas. Valstybės valdymo forma-konstitucinė monarchija. Miestiečiams suteikiama asmens laisvė ir žemės nuosavybė. TARGOVICOS KONFEDERACIJA – KONSTITUCIJOS PRIEŠININKAI. Paskelbia, kad Rusijos padedami atkuria senąją santvarką ir naikina visas Ketverių metų Seimo reformas. Rusijos karuomenė per 3mėn. Okupuoja LDK ir Lenkiją. Konstitucijos šalininkai nugalėti, Konstitucija paskelbiama negaliojanti, o Ketverių metų seimo reformos atšaukiamos. ANTRASIS ATR PADALIJIMAS 1793: Rusija ir Prūsija dalijasi. 1794 TADO KOSCIUŠKOS VADOVAUJAMAS SUKILIMAS LENKIJOJE IR LIETUVOJE. Sukilėliai reikalavo iš ATR išverti Rusijos kariuomenę, atkurti iki pirmojo padalijimo buvusias sienas, tęsti Ketverių metų Seimo reformas. Tačiau vyko aiškus sukilėlių Lenkijoje ir Lietuvoje susirėmimas, skirtingos idėjos. Išryškėjęs sukilėlių susiskaldymas palengvino Rusijai, Prūsijai ir Austrijai malšinti sukilimą. Buvo užimtas Vilnius, vėliau visa Lietuvos teritorija iki Nemuno. Varšuva kapituliavo, sukilimas buvo nuslopintas. TREČIASIS ATR PADALIJIMAS 1795: dalyvauja Rusija, Austrija, Prūsija. Po padalijimo Lietuvos valstybė prijungiama prie Rusijos.  ATR žlunga.  PASEKMĖS: lietuvių žemės buvo padalintos Prūsams ir Rusams, Rusija ėmė asimiliuoti ir kolonizuoti lietuvių tautą, kraštą ėme valdyti kitataučiai, dar labiau pablogėjo valstiečių padėtis, prasidėjo tautinis atgimimas, kuris lėmė valstybės atkūrimą.