Istorijos konspektas, kuriame pateiktos svarbiausios šių dienų pasaulio ir nepriklausomos Lietuvos Respublikos asmenybės, datos bei svarbiausios sąvokos.
1. Susipažinkite su esminiais Nepriklausomos Lietuvos Respublikos ir šio laikotarpio pasaulio įvykiais.
Pasaulio ir Lietuvos nuo 1990-ųjų asmenybės, datos bei sąvokos
AsmenybėsChronologijaSąvokos
Ronaldas Reiganas
(1911-2004) – 40-asis JAV prezidentas (1981-1989), Kalifornijos gubernatorius (1967-1975). Prezidentavimo laikotarpis pasižymėjo mokesčių mažinimu, smarkiai didinamu kariniu biudžetu, atnaujintomis ginkluotės varžybomis, bandymais kosmose, strateginės gynybos iniciatyva, praminta „žvaigždžių karais“. JAV pradėjo skolintis, užsienio skola tapo milžiniška. R. Reiganas SSRS įvardino kaip “blogio imperiją”, o 1983 m. birželio 14-ąją paskelbė Baltų laisves diena.
Džordžas Bušas (vyresnysis)
(1924-2018) – JAV viceprezidentas, valdant R. Reiganui (1981-1989), prezidentas (1989-1993), Reigano politikos tęsėjas. Valdant D. Bušui vyresniajam baigėsi Šaltasis karas.
Margaret Tečer
(1925-2013) – britų politinė veikėja, Jungtinės Karalystės premjerė (1979-1990), pirmoji moteris ėjusi šias pareigas. Už savo valdingumą bei bekompromisišką politiką gavo geležinės ledi pravardę.
Fidelis Castro
(1926-2016) – Kubos politikas, revoliucionierius, 1959 m. nuvertęs diktatorių generolą Fulchensijų Batistą. 1965 Kubos komunistų partijos CK pirmasis sekretorius, 1976-2008 Kubos respublikos prezidentas.
Valdas Adamkus
(1926) – politikas, aplinkosaugininkas, sportininkas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, Lietuvos Respublikos Prezidentas (1998-2003 ir 2004-2009).
Eduardas Ševardnadzė
(1928-2014) – SSRS ir Gruzijos politinis veikėjas. SSRS Politbiuro narys, SSRS užsienio reikalų ministras (1985-1990), Gruzijos parlamento pirmininkas (1992–1995), kelis kartus išrinktas (1995 ir 2000) Gruzijos prezidentas.
Borisas Jelcinas
(1931-2007) – SSRS ir Rusijos politinis veikėjas, pirmasis Rusijos prezidentas (1991-1999), taip pat pirmasis demokratiškai išrinktas šios šalies vadovas. Maskvos pučo metu padėjo M. Gorbačiovui išsaugoti valdžią. 1991 metų gruodį kartu su Ukrainos ir Baltarusijos vadovais įkūrė Nepriklausomų valstybių sandrauga, 1994 jo įsaku įvesta kariuomenė į Čečėniją.
Michailas Gorbačiovas
(1931-2022) – SSRS valstybės veikėjas, aštuntasis ir paskutinis SSRS lyderis, ėjęs generalinio sekretoriaus pareigas (1985-1991), SSRS prezidentas (1990-1991). 1985 m. SSRS paskelbė pertvarkos politiką. Už šaltojo karo nutraukimo iniciatyvas apdovanotas Nobelio taikos premija. Jam valdant Lietuva 1990 m. atkūrė nepriklausomybę, 1991 m. žlugo SSRS.
Vytautas Landsbergis
(1932) – lietuvių politikas, visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, habilituotas daktaras, profesorius. 1988 m. birželio 3 profesorius išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime – į jo Seimą ir Seimo Tarybą. 1988-1990 Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas, nuo 1991 gruodžio – Sąjūdžio garbės pirmininkas. 1990 kovo 11 LR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas (aukščiausias valstybės pareigūnas). 1996–2000 Seimo pirmininkas. TS-LKD Prezidiumo narys, buvęs partijos politikos komiteto pirmininkas. Du kartus išrinktas Europos parlamento narys.
Algirdas Mykolas Brazauskas
(1932–2010) – LKP CK pirmasis sekretorius (1988–1990), Sąjūdžio laikais inicijavo LKP atsiskyrimą nuo SSKP. 1990 m. pr. vykusiuose rinkimuose į LSSR Aukščiausiąją Tarybą pasisakė už tai, kad Lietuvos nepriklausomybė būtų atkurta pamažu, pernelyg neaštrinant santykių su SSRS. LSSR AT prezidiumo pirmininkas (1990), Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas (1992–1993), pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Prezidentas (1993–1998), ministras pirmininkas (2001–2006), LDDP (1990-1993) ir LSDP pirmininkas (2001–2007). Inicijavo bei globojo Valdovų rūmų projektą.
Vaclavas Havelas
(1936-2011) – Čekijos dramaturgas, eseistas, poetas, filosofas, disidentas ir politikas, 1989–1993 m. demokratiškai išrinktas Čekoslovakijos prezidentas, prižiūrėjęs šalies perėjimą prie demokratijos ir laisvosios rinkos ekonomikos, taikų Čekoslovakijos skilimą. Pirmas Čekijos Respublikos prezidentas.
Sigitas Tamkevičius
(1938) – Lietuvos katalikų dvasininkas, visuomenės veikėjas, nuo 1972 m. pradėjęs leisti “Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką” ir 11 metų vadovavęs šiam leidiniui. Buvo tarp Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto steigėjų, kalėjo Permės, Mordovijos lageriuose. Buvo tremtyje Sibire. Popiežiaus Jono Pauliaus II paskirtas vyskupu. 2015 atsistatydino iš Kauno arkivyskupo pareigų.
Kazimira Prunskienė
(1943) – socialinė mokslų daktarė, politinė veikėja, viena iš Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įkūrėjų (1988), Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signatarė, Lietuvos Ministrė pirmininkė (1990 kovo 17–1991 sausio 10), Seimo narė (1996-2004), Lietuvos Žemės ūkio ministrė (2004–2008).
Lechas Valensa
(1943) – Lenkijos politikas, buvęs profsąjungos aktyvistas, taip pat buvęs elektrikas. 1980 m. įkūrė „Solidarumą“, 1983 m. tapo Nobelio taikos premijos laureatu, nuo 1990 iki 1995 m. valdė Lenkijos Respubliką.
Džordžas Volkeris Bušas
(1946) – JAV respublikonų politikas, Teksaso gubernatorius (1994-2000), 43-asis JAV prezidentas (2001-2009). 2002 m. lapkričio 22 d. atvyko į Vilnių (pirmasis einančio pareigas JAV prezidento vizitas Lietuvoje), kur kitą dieną Rotušės aikštėje pasakė pagarsėjusią fraze, kad kiekvienas Lietuvos priešas nuo šiol bus laikomas ir JAV priešu. Dž. Bušas buvo labai kritikuojamas dėl JAV užsienio politikos, ypač karo Irake, globalinio atšilimo nestabdymo. Tėvas – Džordžas Bušas (41-asis JAV prezidentas).
Adolfas Šleževičius
(1948-2022) – Lietuvos politikas, ministras pirmininkas 1993–1996 m., atleistas iš pareigų dėl galimo pasinaudojimo tarnybine padėtimi.
Albertas Šimėnas
(1950) – ekonomistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, signataras. 1990–1992 m. Aukščiausiosios Tarybos deputatas, signataras. 1991 m. sausio 10 d. 20 val. – sausio 13 d. 5 val. LR Ministras pirmininkas. Sausio 13-osios įvykių metu su šeima slėpėsi Druskininkuose. 1993 m. įrašytas į Lietuvos rekordų knygą kaip trumpiausiai tokias pareigas ėjęs Lietuvos valstybės pareigūnas.
Gediminas Kirkilas
(1951) – Lietuvos politikas, LKP, LDDP ir LSDP narys, Seimo narys (1992-2016, išrinktas ir 2016 metų kadencijai), krašto apsaugos ministras (2004-2006), ministras pirmininkas (2006-2008), LSDP pirmininkas (2007-2009)
Artūras Paulauskas
(1953) – Lietuvos teisininkas, partinis, politinis bei visuomenės veikėjas, LR generalinis prokuroras (1990-1995), Seimo pirmininkas (2000-2004), pašalinus prezidentą Rolandą Paulauską tapo laikinuoju LR Prezidentu, vėliau aplinkos ministras.
Rolandas Paksas
(1956) – politikas, ministras pirmininkas (1999 birželis-spalis ir 2000 lapkritis-2001 m. birželis), buvęs Lietuvos liberalų sąjungos pirmininkas, Vilniaus meras, Lietuvos prezidentas (2003 02 26 – 2004 04 06), pirmasis Europos šalies vadovas, nušalintas apkaltos proceso metu už Konstitucijos pažeidimus bei priesaikos sulaužymą. Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininkas, EP narys.
Andrius Kubilius
(1956) – fizikas, Lietuvos politikas, ministras pirmininkas (1999–2000 ir 2008-2012), Seimo narys (1992-2016, išrinktas ir 2016-2020 kadencijai), ilgametis TS-LKD partijos pirmininkas.
Dalia Grybauskaitė
(1956) – Lietuvos politikė, socialinių mokslų daktarė, diplomatė, buvusi LR ministrė (2001-2004 – finansų) ir viceministrė (finansų, užsienio reikalų), Europos Sąjungos komisarė (2004–2009). 2009-2014 Lietuvos Respublikos Prezidentė (tapusi pirmąja moterimi Prezidente), 2014 metais perrinkta antrajai kadencijai.
Gediminas Vagnorius
(1957) – Lietuvos ekonomistas, politinis bei visuomenės veikėjas, signataras. 1990 AT deputatas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras. 1991–1992 m. ir 1996–1999 m. ministras pirmininkas, 1992-2004 Seimo narys.
(1911-2004) – 40-asis JAV prezidentas (1981-1989), Kalifornijos gubernatorius (1967-1975). Prezidentavimo laikotarpis pasižymėjo mokesčių mažinimu, smarkiai didinamu kariniu biudžetu, atnaujintomis ginkluotės varžybomis, bandymais kosmose, strateginės gynybos iniciatyva, praminta „žvaigždžių karais“. JAV pradėjo skolintis, užsienio skola tapo milžiniška. R. Reiganas SSRS įvardino kaip “blogio imperiją”, o 1983 m. birželio 14-ąją paskelbė Baltų laisves diena.Džordžas Bušas (vyresnysis)
(1924-2018) – JAV viceprezidentas, valdant R. Reiganui (1981-1989), prezidentas (1989-1993), Reigano politikos tęsėjas. Valdant D. Bušui vyresniajam baigėsi Šaltasis karas.Margaret Tečer
(1925-2013) – britų politinė veikėja, Jungtinės Karalystės premjerė (1979-1990), pirmoji moteris ėjusi šias pareigas. Už savo valdingumą bei bekompromisišką politiką gavo geležinės ledi pravardę.Fidelis Castro
(1926-2016) – Kubos politikas, revoliucionierius, 1959 m. nuvertęs diktatorių generolą Fulchensijų Batistą. 1965 Kubos komunistų partijos CK pirmasis sekretorius, 1976-2008 Kubos respublikos prezidentas.Valdas Adamkus
(1926) – politikas, aplinkosaugininkas, sportininkas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, Lietuvos Respublikos Prezidentas (1998-2003 ir 2004-2009).Eduardas Ševardnadzė
(1928-2014) – SSRS ir Gruzijos politinis veikėjas. SSRS Politbiuro narys, SSRS užsienio reikalų ministras (1985-1990), Gruzijos parlamento pirmininkas (1992–1995), kelis kartus išrinktas (1995 ir 2000) Gruzijos prezidentas.Borisas Jelcinas
(1931-2007) – SSRS ir Rusijos politinis veikėjas, pirmasis Rusijos prezidentas (1991-1999), taip pat pirmasis demokratiškai išrinktas šios šalies vadovas. Maskvos pučo metu padėjo M. Gorbačiovui išsaugoti valdžią. 1991 metų gruodį kartu su Ukrainos ir Baltarusijos vadovais įkūrė Nepriklausomų valstybių sandrauga, 1994 jo įsaku įvesta kariuomenė į Čečėniją.Michailas Gorbačiovas
(1931-2022) – SSRS valstybės veikėjas, aštuntasis ir paskutinis SSRS lyderis, ėjęs generalinio sekretoriaus pareigas (1985-1991), SSRS prezidentas (1990-1991). 1985 m. SSRS paskelbė pertvarkos politiką. Už šaltojo karo nutraukimo iniciatyvas apdovanotas Nobelio taikos premija. Jam valdant Lietuva 1990 m. atkūrė nepriklausomybę, 1991 m. žlugo SSRS.Vytautas Landsbergis
(1932) – lietuvių politikas, visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, habilituotas daktaras, profesorius. 1988 m. birželio 3 profesorius išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime – į jo Seimą ir Seimo Tarybą. 1988-1990 Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas, nuo 1991 gruodžio – Sąjūdžio garbės pirmininkas. 1990 kovo 11 LR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas (aukščiausias valstybės pareigūnas). 1996–2000 Seimo pirmininkas. TS-LKD Prezidiumo narys, buvęs partijos politikos komiteto pirmininkas. Du kartus išrinktas Europos parlamento narys.Algirdas Mykolas Brazauskas
(1932–2010) – LKP CK pirmasis sekretorius (1988–1990), Sąjūdžio laikais inicijavo LKP atsiskyrimą nuo SSKP. 1990 m. pr. vykusiuose rinkimuose į LSSR Aukščiausiąją Tarybą pasisakė už tai, kad Lietuvos nepriklausomybė būtų atkurta pamažu, pernelyg neaštrinant santykių su SSRS. LSSR AT prezidiumo pirmininkas (1990), Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas (1992–1993), pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Prezidentas (1993–1998), ministras pirmininkas (2001–2006), LDDP (1990-1993) ir LSDP pirmininkas (2001–2007). Inicijavo bei globojo Valdovų rūmų projektą.Vaclavas Havelas
(1936-2011) – Čekijos dramaturgas, eseistas, poetas, filosofas, disidentas ir politikas, 1989–1993 m. demokratiškai išrinktas Čekoslovakijos prezidentas, prižiūrėjęs šalies perėjimą prie demokratijos ir laisvosios rinkos ekonomikos, taikų Čekoslovakijos skilimą. Pirmas Čekijos Respublikos prezidentas.Sigitas Tamkevičius
(1938) – Lietuvos katalikų dvasininkas, visuomenės veikėjas, nuo 1972 m. pradėjęs leisti “Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką” ir 11 metų vadovavęs šiam leidiniui. Buvo tarp Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto steigėjų, kalėjo Permės, Mordovijos lageriuose. Buvo tremtyje Sibire. Popiežiaus Jono Pauliaus II paskirtas vyskupu. 2015 atsistatydino iš Kauno arkivyskupo pareigų.Kazimira Prunskienė
(1943) – socialinė mokslų daktarė, politinė veikėja, viena iš Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įkūrėjų (1988), Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signatarė, Lietuvos Ministrė pirmininkė (1990 kovo 17–1991 sausio 10), Seimo narė (1996-2004), Lietuvos Žemės ūkio ministrė (2004–2008).Lechas Valensa
(1943) – Lenkijos politikas, buvęs profsąjungos aktyvistas, taip pat buvęs elektrikas. 1980 m. įkūrė „Solidarumą“, 1983 m. tapo Nobelio taikos premijos laureatu, nuo 1990 iki 1995 m. valdė Lenkijos Respubliką.Džordžas Volkeris Bušas
(1946) – JAV respublikonų politikas, Teksaso gubernatorius (1994-2000), 43-asis JAV prezidentas (2001-2009). 2002 m. lapkričio 22 d. atvyko į Vilnių (pirmasis einančio pareigas JAV prezidento vizitas Lietuvoje), kur kitą dieną Rotušės aikštėje pasakė pagarsėjusią fraze, kad kiekvienas Lietuvos priešas nuo šiol bus laikomas ir JAV priešu. Dž. Bušas buvo labai kritikuojamas dėl JAV užsienio politikos, ypač karo Irake, globalinio atšilimo nestabdymo. Tėvas – Džordžas Bušas (41-asis JAV prezidentas).Adolfas Šleževičius
(1948-2022) – Lietuvos politikas, ministras pirmininkas 1993–1996 m., atleistas iš pareigų dėl galimo pasinaudojimo tarnybine padėtimi.Albertas Šimėnas
(1950) – ekonomistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, signataras. 1990–1992 m. Aukščiausiosios Tarybos deputatas, signataras. 1991 m. sausio 10 d. 20 val. – sausio 13 d. 5 val. LR Ministras pirmininkas. Sausio 13-osios įvykių metu su šeima slėpėsi Druskininkuose. 1993 m. įrašytas į Lietuvos rekordų knygą kaip trumpiausiai tokias pareigas ėjęs Lietuvos valstybės pareigūnas.Gediminas Kirkilas
(1951) – Lietuvos politikas, LKP, LDDP ir LSDP narys, Seimo narys (1992-2016, išrinktas ir 2016 metų kadencijai), krašto apsaugos ministras (2004-2006), ministras pirmininkas (2006-2008), LSDP pirmininkas (2007-2009)Artūras Paulauskas
(1953) – Lietuvos teisininkas, partinis, politinis bei visuomenės veikėjas, LR generalinis prokuroras (1990-1995), Seimo pirmininkas (2000-2004), pašalinus prezidentą Rolandą Paulauską tapo laikinuoju LR Prezidentu, vėliau aplinkos ministras.Rolandas Paksas
(1956) – politikas, ministras pirmininkas (1999 birželis-spalis ir 2000 lapkritis-2001 m. birželis), buvęs Lietuvos liberalų sąjungos pirmininkas, Vilniaus meras, Lietuvos prezidentas (2003 02 26 – 2004 04 06), pirmasis Europos šalies vadovas, nušalintas apkaltos proceso metu už Konstitucijos pažeidimus bei priesaikos sulaužymą. Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininkas, EP narys.Andrius Kubilius
(1956) – fizikas, Lietuvos politikas, ministras pirmininkas (1999–2000 ir 2008-2012), Seimo narys (1992-2016, išrinktas ir 2016-2020 kadencijai), ilgametis TS-LKD partijos pirmininkas.Dalia Grybauskaitė
(1956) – Lietuvos politikė, socialinių mokslų daktarė, diplomatė, buvusi LR ministrė (2001-2004 – finansų) ir viceministrė (finansų, užsienio reikalų), Europos Sąjungos komisarė (2004–2009). 2009-2014 Lietuvos Respublikos Prezidentė (tapusi pirmąja moterimi Prezidente), 2014 metais perrinkta antrajai kadencijai.Gediminas Vagnorius
(1957) – Lietuvos ekonomistas, politinis bei visuomenės veikėjas, signataras. 1990 AT deputatas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras. 1991–1992 m. ir 1996–1999 m. ministras pirmininkas, 1992-2004 Seimo narys.
1988-1990 – paskelbta tautinės mokyklos koncepcija, parengtas švietimo įstatymas ir kiti dokumentai naujai švietimo sistemai kurti
1988-1994 – Armėnijos ir Azerbaidžano karinis konfliktas dėl Kalnų Karabacho
1989 – LR pilietybė buvo suteikta visiems norą pareiškusiems kitataučiams
1990 – panaikintas Glavlitas, baigėsi kultūros darbuotojų ideologiniai suvaržymai
1990 – įkurta Baltijos valstybių taryba
1990 – nepriklausomybę nuo Gruzijos paskelbė Rusijos remiama Abchazija (tarptautinė bendrija to nepripažįsta)
1990-1993 – NATO valstybių ginkluotosios pajėgos buvo sumažintos ketvirtadaliu
1990 02 24-1992 11 11 – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamajo Seimo veikla
1990 03 11 – atkurta Lietuvos respublika.
1990 04 18 – 1990 07 02 – SSRS ekonominė blokadą Lietuvai
1990 09 – LR AT priėmė Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą (sudarytos sąlygos sistemai formuotis toliau)
1990 10 03 – VDR ir VFR susijungė (suvienyta Vokietija) – panaikintas vienas Šaltojo karo padarinių.
1990 11 29 – Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje pasirašyta Naujosios Europos Paryžiaus chartija, simbolizavusi Šaltojo karo pabaigą visoje Europoje.
1990 12 – Baltijos šalių vyriausybių atstovai pirmą kartą kreipėsi į EEB su prašymu politinei, ekonominei ir kultūrinei paramą
1990 pab. – Lenkijos prezidento rinkimus laimėjo Lechas Valensa.
1991 sausis – JAV vadovaujama Vakarų valstybių koalicija sumušė Irako kariuomenę ir išvadavo Kuveitą.
1991 01 13 – „Kruvinasis sekmadienis“, Sausio 13 – sovietų okupantų ir jų kolaborantų mėginimas įvykdyti valstybinį perversmą; užimant LTV bokštą žuvo 13 žmonių.
1991 02 09 – vyksta plebiscitas – piliečiai pasisako už nepriklausomą demokratinę Lietuvą.
1991 02 11 – Islandija pirmoji pripažino Lietuvos Respubliką
1991 06 25 – Slovėnija ir Kroatija paskelbia savo nepriklausomybę, Jugoslavija tam priešinasi.
1991-1995 – Kroatijos nepriklausomybės karas su Jugoslavija.
1991 07 01 – paleista Varšuvos sutarties organizacija (VSO).
1991 07 31 – Medininkų poste nužudomi keturi Lietuvos policininkai ir trys muitininkai.
1991 08 19-21 – Maskvos pučas, kuriuo konservatyvieji SSRS vadovai bandė perimti valdžią iš M. Gorbačiovo, kai jis ilsėjosi Kryme. Į Maskvą ypatingasis padėties komitetas įvedė kariuomenė, tačiau Rusijos valdžia, remiama Maskvos gyventojų ir vadovaujama prezidento Boriso Jelcino, organizavo pasipriešinimą ir jį numalšino. SSRS valdžios autoritetas dar labiau sumenko, buvo pagreitintas valstybės žlugimas.
1991 09 05 – Makedonija paskelbė savo nepriklausomybę
1991 09 17 – LR priimta į JTO (Jungtinių Tautų Organizaciją).
1991 – Lietuva priimama į specializuotas JT įstaigas (UNESCO, TDO ir kitas)
1991 ruduo – Lenkijoje įvyko visiškai laisvi parlamento rinkimai.
1991 12 – Lietuva prisijungė prie Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos
1991 12 08 – Baltarusijoje susirinkę Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos vadovai pasirašė susitarimą dėl SSRS panaikinimo ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) įkūrimo.
1991 12 21 – Almatoje prie NVS prisidėjo kitos sovietinės respublikos (išskyrus Baltijos šalis ir Gruziją, kuri į šią organizaciją įstojo 1993 gruodį).
1991 12 25 – M. Gorbačiovas atsistatydino iš jau neegzistuojančios valstybės vadovo pareigų.
1992 02 07 – Mastrichto sutartis – pagal ją EEB pavadinama Europos Sąjunga (ES pradžia, sutartis įsigaliojo 1993 lapkričio 1)
1992 03 01 – 1995 12 14 – Bosnijos karas dėl nepriklausomybės nuo Jugoslavijos.
1992 04 05 – Bosnija ir Hercogovina paskelbė savo nepriklausomybė
1992 04 28 – žlugo Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika, susikūrė Jugoslavijos Federacinė Respublika.
1992 10 25 – referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. (įsigalioja lapkričio 2)
1992 10 25 – laisvi rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą (antrasis turas vyko lapkričio 15), kuriuos laimi LDDP, valdžiusi iki 1996 metų.
1993 – į apyvartą įvestas litas (po metų susietas su doleriu santykiu 4 litai už 1 dolerį)
1993 02 25 – inauguruotas ketvirtasis LR ir pirmasis atkurtos LR prezidentas A. Brazauskas.
1992 03 01-1995 12 14 – Bosnijos karas dėl nepriklausomybės nuo Jugoslavijos.
1993 – Čekoslovakija taikiai skilo į dvi valstybes Čekiją ir Slovakiją
1993 08 31 – iš Lietuvos išvedama Sovietų armija. Sovietinė Lietuvos okupacija galutinai baigėsi.
1993 09 06 – 08 – Lietuvą aplankė Romos popiežius Jonas Paulius II.
1993 12 22 – Europos Taryba parengė Kopenhagos kriterijus, kuriuos naujos ES šalys turi atitikti dėl priėmimo į Sąjungą.
1994 – įkurta Baltijos Ministrų Taryba
1994 – Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis
1994 – sustabdytas ūkio smukimas Lietuvoje, pradėjo augti importas ir eksportas
1994 12 11 – 1996 08 31 – Pirmasis Čečėnijos karas tarp Rusijos Federacijos ir Ičkerijos čečėnų respublikos
1995-1996 – Lietuvos bankų krizė – keletos komercinių bankų veiklos sustabdymas
1995 01 01 – į Europos Sąjungą įstojo Švedija, Suomija ir Austrija.
1996 10 20 – LR rinkimus laimi Tėvynės Sąjunga
1997 10 24 – Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos
1998-1999 – Rusijos finansų krizė (paskatino Lietuvą persiorientuoti į Vakarų rinkas)
1998 01 – Prezidento rinkimus laimėjo nuosaikių centristinių pažiūrų nepartinis politikas Valdas Adamkus
1999 – 15 ES valstybių įsivėdė eurą.
1999 – NATO narėmis tapo Lenkija, Čekija, Vengrija.
1999 03 24 – 1999 06 11 – Kosovo karas tarp NATO remiamos Kosovo Išsilaisvinimo Armijos ir Jugoslavijos Federacinės Respublikos. Įvestas JT valdymas provincijoje, pripažįstant teritorijos priklausomybę Jugoslavijos Federacinei Respublikai.
1999 08 26 – 2000 gegužė – Antrasis Čečėnijos karas tarp Rusijos Federacijos ir Ičkerijos čečėnų respublikos
2000 – Seimo rinkimų koalicinė vyriausybė sudarė Naujoji sąjunga (Artūras Paulauskas), Lietuvos liberalų sąjunga (Rolandas Paksas) ir kitos partijos. Netrukus koalicija iširo. NS susitarus su socialdemokratais, ministru pirmininku buvo paskirtas A. M. Brazauskas.
2001 01 22 – 2001 11 12 – Makedonijos karinis konfliktas su Nacionaline Išsivadavimo Armija (albanais).
2001 09 11 – rugsėjo 11 d. teroristiniai išpuoliai
2001 10 07 – 2014 12 28 – Afganistano karas, kuriame kovojo JAV ir jos sąjungininkės, suformavusios ISAF, prieš talibus ir Al-Qaedą (atsakas į rugsėjo 11)
2002 – pasirodė euro banknotai ir monetos
2002 11 – Prahoje septynios NATO kandidatės, tarp jų ir Lietuva, buvo pakviestos pradėti derybas dėl narystės.
2002 11 22–23 – JAV prezidento Džordžo Volkerio Bušo vizitas Lietuvoje, “kiekvienas Lietuvos priešas nuo šiol bus laikomas ir JAV priešu”.
2003 – nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tapo Europos čempionais.
2003 – LR prezidento rinkimus laimėjo Rolandas Paksas, tačiau, pažeidės LR Konstituciją, iš pareigų buvo pašalintas. Pareigas laikinai ėjo Artūras Paulauskas.
2003 03 20 – 2011 12 15 – Irako karas (Antrasis Persų įlankos karas), kuriame kovojo JAV ir jos sąjungininkės prieš Irako valdžią (Sadama Huseiną) ir Al-Qaedą.
2004 – Seimo rinkimus laimėjo ir koaliciją sudarė Darbo partija ir Lietuvos socialdemokratų partija.
2004 03 29 – NATO nare tapo Lietuva (tuo pat metu taip pat prisijungė Latvija, Estija, Slovakija, Slovėnija, Bulgarija, Rumunija).
2004 pab. – Lietuvai pasiūlyta vadovauti Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei – padėti centrinei Afganistano valdžiai didinti įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti sąlygas stabiliai plėtrai
2004 05 01 – Lietuva priimta į Europos Sąjungą (taip pat įstojo Lenkija, Slovėnija, Slovakija, Malta, Latvija, Vengrija, Estija, Čekija, Kipras)
2005 – iširus koalicijai, valstybę valdė LSDP, Lietuvos valstiečių sąjungos ir Lietuvos liberalų ir centro sąjungos koalicija.
2005-2013 – Lietuvos kariai vadovauja tarptautinei NATO misijai Goro provincijoje, Afganistane.
2007 12 13 – parengta Lisabonos sutartis, kurioje numatytos ES ir EB steigimo sutarčių pataisos (galutinai įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d.)
2007 12 21 – Lietuva tapo Šengeno zonos nare
2007 01 01 – į Europos Sąjungą įstojo Bulgarija ir Rumunija
2008 – Seimo rinkimus laimėjo ir vyriausybę sudarė Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos liberalų sąjūdis; ministras pirmininkas – Andrius Kubilius.
2008 – nepriklausomybę nuo Gruzijos paskelbė Rusijos remiama Pietų Osetija (tarptautinė bendrija to nepripažįsta)
2008 02 17 – Kosovas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos
2009 – Lietuva minėjo Lietuvos vardo tūkstantmetį.
2009 – Vilnius – Europos kultūros sostinė.
2009 04 01 – prie NATO prisijungė Albanija ir Kroatija
2009 07 12 – pirmą kartą Lietuvos prezidente inauguruota moteris – Dalia Grybauskaitė.
2013 07 01 – į Europos Sąjungą įstojo Kroatija
2014 – Dalia Grybauskaitė buvo perrinkta antrajai kadencijai.
1988-1994 – Armėnijos ir Azerbaidžano karinis konfliktas dėl Kalnų Karabacho
1989 – LR pilietybė buvo suteikta visiems norą pareiškusiems kitataučiams
1990 – panaikintas Glavlitas, baigėsi kultūros darbuotojų ideologiniai suvaržymai
1990 – įkurta Baltijos valstybių taryba
1990 – nepriklausomybę nuo Gruzijos paskelbė Rusijos remiama Abchazija (tarptautinė bendrija to nepripažįsta)
1990-1993 – NATO valstybių ginkluotosios pajėgos buvo sumažintos ketvirtadaliu
1990 02 24-1992 11 11 – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamajo Seimo veikla
1990 03 11 – atkurta Lietuvos respublika.
1990 04 18 – 1990 07 02 – SSRS ekonominė blokadą Lietuvai
1990 09 – LR AT priėmė Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą (sudarytos sąlygos sistemai formuotis toliau)
1990 10 03 – VDR ir VFR susijungė (suvienyta Vokietija) – panaikintas vienas Šaltojo karo padarinių.
1990 11 29 – Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje pasirašyta Naujosios Europos Paryžiaus chartija, simbolizavusi Šaltojo karo pabaigą visoje Europoje.
1990 12 – Baltijos šalių vyriausybių atstovai pirmą kartą kreipėsi į EEB su prašymu politinei, ekonominei ir kultūrinei paramą
1990 pab. – Lenkijos prezidento rinkimus laimėjo Lechas Valensa.
1991 sausis – JAV vadovaujama Vakarų valstybių koalicija sumušė Irako kariuomenę ir išvadavo Kuveitą.
1991 01 13 – „Kruvinasis sekmadienis“, Sausio 13 – sovietų okupantų ir jų kolaborantų mėginimas įvykdyti valstybinį perversmą; užimant LTV bokštą žuvo 13 žmonių.
1991 02 09 – vyksta plebiscitas – piliečiai pasisako už nepriklausomą demokratinę Lietuvą.
1991 02 11 – Islandija pirmoji pripažino Lietuvos Respubliką
1991 06 25 – Slovėnija ir Kroatija paskelbia savo nepriklausomybę, Jugoslavija tam priešinasi.
1991-1995 – Kroatijos nepriklausomybės karas su Jugoslavija.
1991 07 01 – paleista Varšuvos sutarties organizacija (VSO).
1991 07 31 – Medininkų poste nužudomi keturi Lietuvos policininkai ir trys muitininkai.
1991 08 19-21 – Maskvos pučas, kuriuo konservatyvieji SSRS vadovai bandė perimti valdžią iš M. Gorbačiovo, kai jis ilsėjosi Kryme. Į Maskvą ypatingasis padėties komitetas įvedė kariuomenė, tačiau Rusijos valdžia, remiama Maskvos gyventojų ir vadovaujama prezidento Boriso Jelcino, organizavo pasipriešinimą ir jį numalšino. SSRS valdžios autoritetas dar labiau sumenko, buvo pagreitintas valstybės žlugimas.
1991 09 05 – Makedonija paskelbė savo nepriklausomybę
1991 09 17 – LR priimta į JTO (Jungtinių Tautų Organizaciją).
1991 – Lietuva priimama į specializuotas JT įstaigas (UNESCO, TDO ir kitas)
1991 ruduo – Lenkijoje įvyko visiškai laisvi parlamento rinkimai.
1991 12 – Lietuva prisijungė prie Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos
1991 12 08 – Baltarusijoje susirinkę Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos vadovai pasirašė susitarimą dėl SSRS panaikinimo ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) įkūrimo.
1991 12 21 – Almatoje prie NVS prisidėjo kitos sovietinės respublikos (išskyrus Baltijos šalis ir Gruziją, kuri į šią organizaciją įstojo 1993 gruodį).
1991 12 25 – M. Gorbačiovas atsistatydino iš jau neegzistuojančios valstybės vadovo pareigų.
1992 02 07 – Mastrichto sutartis – pagal ją EEB pavadinama Europos Sąjunga (ES pradžia, sutartis įsigaliojo 1993 lapkričio 1)
1992 03 01 – 1995 12 14 – Bosnijos karas dėl nepriklausomybės nuo Jugoslavijos.
1992 04 05 – Bosnija ir Hercogovina paskelbė savo nepriklausomybė
1992 04 28 – žlugo Jugoslavijos Socialistinė Federacinė Respublika, susikūrė Jugoslavijos Federacinė Respublika.
1992 10 25 – referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. (įsigalioja lapkričio 2)
1992 10 25 – laisvi rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą (antrasis turas vyko lapkričio 15), kuriuos laimi LDDP, valdžiusi iki 1996 metų.
1993 – į apyvartą įvestas litas (po metų susietas su doleriu santykiu 4 litai už 1 dolerį)
1993 02 25 – inauguruotas ketvirtasis LR ir pirmasis atkurtos LR prezidentas A. Brazauskas.
1992 03 01-1995 12 14 – Bosnijos karas dėl nepriklausomybės nuo Jugoslavijos.
1993 – Čekoslovakija taikiai skilo į dvi valstybes Čekiją ir Slovakiją
1993 08 31 – iš Lietuvos išvedama Sovietų armija. Sovietinė Lietuvos okupacija galutinai baigėsi.
1993 09 06 – 08 – Lietuvą aplankė Romos popiežius Jonas Paulius II.
1993 12 22 – Europos Taryba parengė Kopenhagos kriterijus, kuriuos naujos ES šalys turi atitikti dėl priėmimo į Sąjungą.
1994 – įkurta Baltijos Ministrų Taryba
1994 – Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis
1994 – sustabdytas ūkio smukimas Lietuvoje, pradėjo augti importas ir eksportas
1994 12 11 – 1996 08 31 – Pirmasis Čečėnijos karas tarp Rusijos Federacijos ir Ičkerijos čečėnų respublikos
1995-1996 – Lietuvos bankų krizė – keletos komercinių bankų veiklos sustabdymas
1995 01 01 – į Europos Sąjungą įstojo Švedija, Suomija ir Austrija.
1996 10 20 – LR rinkimus laimi Tėvynės Sąjunga
1997 10 24 – Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos
1998-1999 – Rusijos finansų krizė (paskatino Lietuvą persiorientuoti į Vakarų rinkas)
1998 01 – Prezidento rinkimus laimėjo nuosaikių centristinių pažiūrų nepartinis politikas Valdas Adamkus
1999 – 15 ES valstybių įsivėdė eurą.
1999 – NATO narėmis tapo Lenkija, Čekija, Vengrija.
1999 03 24 – 1999 06 11 – Kosovo karas tarp NATO remiamos Kosovo Išsilaisvinimo Armijos ir Jugoslavijos Federacinės Respublikos. Įvestas JT valdymas provincijoje, pripažįstant teritorijos priklausomybę Jugoslavijos Federacinei Respublikai.
1999 08 26 – 2000 gegužė – Antrasis Čečėnijos karas tarp Rusijos Federacijos ir Ičkerijos čečėnų respublikos
2000 – Seimo rinkimų koalicinė vyriausybė sudarė Naujoji sąjunga (Artūras Paulauskas), Lietuvos liberalų sąjunga (Rolandas Paksas) ir kitos partijos. Netrukus koalicija iširo. NS susitarus su socialdemokratais, ministru pirmininku buvo paskirtas A. M. Brazauskas.
2001 01 22 – 2001 11 12 – Makedonijos karinis konfliktas su Nacionaline Išsivadavimo Armija (albanais).
2001 09 11 – rugsėjo 11 d. teroristiniai išpuoliai
2001 10 07 – 2014 12 28 – Afganistano karas, kuriame kovojo JAV ir jos sąjungininkės, suformavusios ISAF, prieš talibus ir Al-Qaedą (atsakas į rugsėjo 11)
2002 – pasirodė euro banknotai ir monetos
2002 11 – Prahoje septynios NATO kandidatės, tarp jų ir Lietuva, buvo pakviestos pradėti derybas dėl narystės.
2002 11 22–23 – JAV prezidento Džordžo Volkerio Bušo vizitas Lietuvoje, “kiekvienas Lietuvos priešas nuo šiol bus laikomas ir JAV priešu”.
2003 – nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tapo Europos čempionais.
2003 – LR prezidento rinkimus laimėjo Rolandas Paksas, tačiau, pažeidės LR Konstituciją, iš pareigų buvo pašalintas. Pareigas laikinai ėjo Artūras Paulauskas.
2003 03 20 – 2011 12 15 – Irako karas (Antrasis Persų įlankos karas), kuriame kovojo JAV ir jos sąjungininkės prieš Irako valdžią (Sadama Huseiną) ir Al-Qaedą.
2004 – Seimo rinkimus laimėjo ir koaliciją sudarė Darbo partija ir Lietuvos socialdemokratų partija.
2004 03 29 – NATO nare tapo Lietuva (tuo pat metu taip pat prisijungė Latvija, Estija, Slovakija, Slovėnija, Bulgarija, Rumunija).
2004 pab. – Lietuvai pasiūlyta vadovauti Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei – padėti centrinei Afganistano valdžiai didinti įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti sąlygas stabiliai plėtrai
2004 05 01 – Lietuva priimta į Europos Sąjungą (taip pat įstojo Lenkija, Slovėnija, Slovakija, Malta, Latvija, Vengrija, Estija, Čekija, Kipras)
2005 – iširus koalicijai, valstybę valdė LSDP, Lietuvos valstiečių sąjungos ir Lietuvos liberalų ir centro sąjungos koalicija.
2005-2013 – Lietuvos kariai vadovauja tarptautinei NATO misijai Goro provincijoje, Afganistane.
2007 12 13 – parengta Lisabonos sutartis, kurioje numatytos ES ir EB steigimo sutarčių pataisos (galutinai įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d.)
2007 12 21 – Lietuva tapo Šengeno zonos nare
2007 01 01 – į Europos Sąjungą įstojo Bulgarija ir Rumunija
2008 – Seimo rinkimus laimėjo ir vyriausybę sudarė Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos liberalų sąjūdis; ministras pirmininkas – Andrius Kubilius.
2008 – nepriklausomybę nuo Gruzijos paskelbė Rusijos remiama Pietų Osetija (tarptautinė bendrija to nepripažįsta)
2008 02 17 – Kosovas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos
2009 – Lietuva minėjo Lietuvos vardo tūkstantmetį.
2009 – Vilnius – Europos kultūros sostinė.
2009 04 01 – prie NATO prisijungė Albanija ir Kroatija
2009 07 12 – pirmą kartą Lietuvos prezidente inauguruota moteris – Dalia Grybauskaitė.
2013 07 01 – į Europos Sąjungą įstojo Kroatija
2014 – Dalia Grybauskaitė buvo perrinkta antrajai kadencijai.
Absoliučiosios daugumos atstovavimas – norint laimėti rinkimus pagal absoliučiosios daugumos sistema, kandidatui reikia surinkti absoliučią daugumą rinkėjų balsų, t. y. 50 % + 1 balsas
Atstovaujamoji demokratija – demokratijos forma, kuriai egzistuojant svarbiausius valstybės valdymo klausimus piliečiai patiki spręsti išrinktiems atstovams. Populiariausia ir taikoma Lietuvoje.
Bakalauras – pirmosios pakopos akademinis kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas aukštosios mokyklos absolventams, baigusiems pirmines (pagrindines) studijas.
Blokada – prievartinis valstybės ar jos dalies izoliavimas, įprastinių ryšių ir veiksmų apribojimas ar nutraukimas.
Daugiamandatė apygarda – visa valstybės teritorija (dažniausiai), kurioje balsuoja visi valstybės piliečiai, renkant atstovus pagal proporcingo atstovavimo sistemą.
Daugumos atstovavimo sistema – rinkimų sistema, grindžiama daugumos principu. Kiekvienoje rinkiminėje apygardoje renkama po vieną atstovą, o laimi tas kandidatas, kuris surenka daugiausiai balsų. Dauguma skirstoma į paprastąją ir absoliučiąją.
De facto – sąlyginis (nevisiškas) naujai susikūrusios valstybės pripažinimas
De jure – formalioji (teisinė, pagal įstatymą), oficialioji, viešoji padėtis, situacija, statusas. Viena valstybės ar vyriausybės pripažinimo formų
Demokratija – valdymo forma, kai valstybės gyvenimą reguliuoja tauta per savo tiesiogiai, lygiateisiai ir slaptai išrinktus atstovus.
Deponavimas – sutarčių ar panašių valstybinių dokumentų atidavimas laikyti sutartai valstybei ar institucijai.
Depopuliacija – gyventojų skaičiaus mažėjimas, nykimas.
Deputatas – renkamas atstovaujamojo valstybinio valdžios organo narys
Doktorantūra – mokslininkams rengti skirtos trečiosios pakopos universitetinės studijos, į kurias įeina ir moksliniai tyrimai, daktaro disertacijos rengimas.
Europos anglių ir plieno bendrija – viena iš Europos bendrijų, veikusi 1951–2002, kurią 1950 pasiūlė įkurti Robertas Šumanas, siekiant sukurti bendrą plieno ir anglių rinką, panaikinant kiekybinius apribojimus, muitus ir mokesčius, išvengiant ateities konfliktų tarp Vokietijos ir Prancūzijos. Pirmosios narės – Belgija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Vakarų Vokietija (Didžioji Britanija atsisakė).
Europos ekonominė bendrija (EEB) – 1957 m. Romos sutartimi įkurta viena iš trijų Europos Bendrijų, siekusi ekonominiu požiūriu integruoti Europą, Europos Sąjungos pirmtakė. Įėjo 6 valstybės: Belgija Nyderlandai, Liuksemburgas, VFR, Prancūzija ir Italija. Pagrindiniai EEB tikslai buvo muitų sąjungos sukūrimas, vieninga žemės ūkio politika, laisvas kapitalo, darbo jėgos ir paslaugų judėjimas tarp Bendrijos narių. Egzistavo iki 1993 m.
Europos Sąjunga (ES) – Europos valstybių ekonominė bei politinė bendrija, sukurta sudarius Mastrichto sutartį 1992 m. (įsigaliojusi 1993-11-01). ES pirmtakės – Europos Ekonominė Bendrija, sukurta 1957, taip pat Europos anglių ir plieno bendrija ir Europos atominės energijos bendrija. Nuo 2004 ES priklauso ir Lietuva.
Frakcija – parlamento ar kitos renkamos politinės institucijos narių organizacija, kurios pagrindinis tikslas – įgyvendinti politinius tikslus ir interesus.
Globalizacija – procesas, reiškinys, vykstantis socialinėje plotmėje, apimantis pačias įvairiausias visuomenės, valstybės bei kitų socialinių darinių veiklos sritis, jų aplinką, pasireiškiantis tarpusavio ryšių intensyvėjimu, judėjimu bei kitomis charakteristikomis viso pasaulio mastu.
Homo sovieticus – žmogus, prisitaikęs prie komunistinio režimo, sovietinės kultūros terpėje (tebe)gyvenantis asmuo; pašiepiantis kritiškas tokio žmogaus apibūdinimas.
Infliacija – visuotinis kainų lygio kilimas, sukeliantis šalies valiutos nuvertėjimą. Už tą pačią sumą pinigų galima nusipirkti vis mažesnį prekių kiekį.
Invazija – karinis įsiveržimas į svetimos valstybės teritoriją, nepaskelbus karo.
Jugoslavijos karai – keletas ginkluotų konfliktų buvusios Jugoslavijos teritorijoje 1991–2001 m. Vienas po kito sekę karai įtraukė visas šešias buvusios Jugoslavijos respublikas.
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja – viena iš 6 Jungtinių Tautų institucijų, visuotinis JT valstybių narių atstovų susirinkimas. Susiformavo 1945 metais. Dalyvauja visos narės, svarsto klausimus pagal JT chartiją, skelbia sprendimus, kurie nėra privalomi vykdyti, tačiau turi nemažą reikšmę tarptautinei politikai; paprasti klausimai turi surinkti 51% palaikymą; svarbūs – 2/3; sesijos vyksta vieną kartą per metus.
Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) – tarpvalstybinė organizacija įkurta 1945 metų spalio 24 San Francisko konferencijoje pasirašius JT chartiją. Organizaciją šiandien sudaro 193 valstybės narės, t. y. praktiškai visos pripažintos nepriklausomos valstybės (išskyrus Vatikaną, nepripažintą Taivaną ir Kosovą). Lietuva į JTO priimta 1991 metų rugsėjo 17 dieną. JTO tikslai – išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą, esant reikalui imtis priemonių taikai apsaugoti, puoselėti draugiškus valstybių santykius, siekti tarpvalstybinio bendradarbiavimo, ginti žmogaus teises ir laisves.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba – nuolat veikiantis vienas iš šešių svarbiausių Jungtinių Tautų padalinių. Saugumo Taryba yra atsakinga už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą. Veikloje remiasi Jungtinių Tautų chartija. Saugumo Tarybos darbas vyksta be jokių išankstinių sąlygų ir planavimo. 15 narių iš kurių 5 nuolatinės (Jungtinė Karalystė, JAV, Kinija, Prancūzija ir Rusija (anksčiau SSRS). Sprendimai priimami 9 balsų persvara. Valstybės susilaikymas ar nedalyvavimas netrukdo priimti sprendimo. ST veikia nuolatos.
Kapitalizmas – visuomenės ekonominė forma, kurioje svarbiausia siekti kuo didesnio pelno.
Komunizmas – politinė ideologija, kurios tikslas yra sukurti beklasę visuomenę, turinčią gamybos priemonių nuosavybę.
Kopenhagos kriterijai – Europos Sąjungos nustatytos sąlygos, kurias turi atitikti šalys, pretenduojančios tapti ES narėmis. Pagrindinės sąlygos: 1) šalyje turi veikti stabilios demokratiją užtikrinančios institucijos ir turi būti laikomasi įstatymo viršenybės, paisoma žmogaus ir mažumų teisių; 2) šalyje turi veikti rinkos ekonomika; 3) šalis turi perimti visą ES teisyną ir padėti siekti įvairių ES tikslų.
Krizė – sistemos patekimas į būseną, gresiančią jos pačios struktūriniam stabilumui bei gyvybingumui.
Laisvoji rinka – laisvų, valdžios nereguliuojamų mainų ekonominė sistema, tvarkoma rinkos dalyvių pastangomis.
Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP) – Lietuvoje 1990–2001 metais veikusi partija, atsiradusi 1990 m. gruodžio 8 d., pakeitus Lietuvos komunistų partijos (LKP) pavadinimą. 2001 sausį LDDP susijungė su socialdemokratais, suformuojant Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP).
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS) – visuomeninis judėjimas, siekęs ir sėkmingai įgyvendinęs Lietuvos valstybingumo atkūrimą 1990 m.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – seniausia Lietuvos politinė partija, įkurta 1896 m. gegužės 1 d. Vilniuje. Savo veikloje vadovaujasi socialdemokratijos ideologija.
Magistras – antrosios pakopos akademinis kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas aukštosios mokyklos absolventams, baigusiems tęstines studijas. Jis liudija apie įgytą ne tik akademinę, bet ir tam tikrą mokslinę kvalifikaciją.
Memorandumas – diplomatinis aktas, kuriame smulkiai išdėstoma kurio nors klausimo esmė, faktiniai ir teisiniai argumentai.
Mitingas – viešas susirinkimas svarbiems, dažniausiai – politiniams, socialiniams klausimams svarstyti.
Mišri rinkimų sistema – dviejų rinkimų sistemų – absoliučios daugumos (mažoritarinės) ir proporcingo atstovavimo – derinimas. Ši sistema taikoma Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams, kai 71 narys renkamas absoliučios daugumos būdu, o 70 – taikant proporcingą atstovavimą.
Mokinio krepšelis – mokyklų veiklos finansavimo principas; lėšų suma, valstybės kasmet nustatoma vieno sutartinio moksleivio ugdymui finansuoti.
Moratoriumas – sulaikymas, sustabdymas; valstybės nustatomas prievolių vykdymo terminų atidėjimas
NATO – kaip atsakas į SSRS grėsmę 1949 m. kolektyvinės gynybos sistemos pagrindu sukurta Šiaurės Atlanto sutarties organizacija. Valstybės steigėjos: JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija, Danija, Norvegija, Portugalija, Islandija, Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas. Lietuva šiai organizacijai priklauso nuo 2004 m.
Nepriklausomų valstybių sandrauga (NVS) – valstybių sąjunga, sudaryta iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų. Oficialios narės: Rusija, Baltarusija, Armėnija, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Kirgizstanas, Moldova, Tadžikistanas, Uzbekistanas.
Okupacija – laikinas kitos šalies teritorijos užėmimas karine jėga ir faktiškas jos valdymas.
OPEC – tarptautinė organizacija, jungianti naftą eksportuojančias valstybes (pagrinde Afrikos ir Persų įlankos valstybės)
Paprastosios daugumos atstovavimas – rinkimuose pergalei pasiekti pakanka laimėti paprastą apygardos rinkėjų balsų daugumą (pavyzdžiui, kandidatas surinko 30 % balsų, o jo konkurentai atitinkamai 20 %, 15 %, 10 %, 8 % ir t. t., rinkimus laimi 30%.).
Parlamentas – aukščiausias renkamasis įstatymų leidybos ir valstybės valdžios organas
Partija – politinė organizacija, kurios nariai turi panašius įsitikinimus, dalyvauja ar siekia dalyvauti politiniame gyvenime, įgyvendinti bendrą politinį tikslą
Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) – VLIK iniciatyva ir Lietuvių chartijos pagrindu įkurta lietuvius visame pasaulyje vienijanti visuomeninė nepolitinė organizacija.
Plebiscitas – liaudinis balsavimas labai svarbiu politiniu, valstybiniu klausimu.
Poliškumas (tarptautiniai santykiai) – galios pasiskirstymo tarptautinėje sistemoje forma. Poliškumas apibūdina tarptautinės sistemos pobūdį. Įprastai skiriami keturi sistemų tipai: vienpolės, dvipolės, tripolės ir daugiapolės (jeigu yra keturi ar daugiau galios centrų). Sistemos tipą lemia galios ir įtakos pasiskirstymas regione ar tarptautinėje bendruomenėje.
Privatizavimas – valstybinio turto perleidimas (už pinigus, čekius arba nemokamas) privačiam savininkui
Profsąjunga – organizacija, vienijanti tos pačios profesijos dirbančiuosius
Proporcingas atstovavimas – rinkimų sistema, kuria siekiama kandidatų grupėms suteikti mandatų kiekį, proporcingą jų gautų balsų skaičiui. Ji turi daug galimų variantų, nes proporcijos gali būti apskaičiuojamos įvairiai, priklausomai nuo pasirinktos formulės. Du pagrindiniai tipai: partijų sąrašų ir perkeliamojo balso.
Propaganda – bendravimo forma, kurios tikslas daryti įtaką bendruomenės požiūriui arba pozicijai, kartojama ir paskleidžiama įvairiomis formomis.
Protekcionizmas – valstybės ekonominė politika, kuria saugomos vidaus rinkos nuo užsienio konkurentų arba plečiamos rinkos užsienyje.
Ratifikavimas – aukščiausios valstybinės valdžios institucijos aktas, kuriuo (pa)tvirtinama tarptautinė sutartis.
Referendumas – visuotinis šalies, regiono ar valstybės piliečių apklausos būdas balsuojant dėl tam tikro klausimo patvirtinimo ar atmetimo.
Rinkos ekonomika – ekonominė sistema, kuri veikia rinkos savireguliacijos principu – išteklių pasiskirstymą nustato tik laisvų privačių gamintojų, tiekėjų ir vartotojų interesai. Rinkos ekonomika remiasi demokratija.
Suverenitetas – valstybės teisė savarankiškai tvarkyti vidaus ir užsienio politikos klausimus
Šaltasis karas – geopolitinė, ekonominė ir ideologinė konfrontacija tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos bei jų sąjungininkų trukusi nuo 1946 (po V. Čerčilio kalbos Fultone) iki 1991 m. (truko 45 metus, iki SSRS žlugimo). Pasireiškė ginklavimosi varžybomis, propaganda vieni prieš kitus, karinių blokų kūrimu (NATO, Varšuvos sutarties organizacija), nebendradarbiavimu (ekonominiai, kultūriniai ryšiai minimalūs), lokaliniais kariniais konfliktais (per trečiąsias šalis).
Šengeno erdvė – vidaus sienų neturinti teritorija, kurioje panaikinta po ją keliaujančių asmenų kontrolė. Šengeno sutartis pasirašyta 1985 tarp penkių valstybių. Ilgainiui į ją įtrauktos beveik visos ES valstybės, taip pat Islandija, Norvegija bei Šveicarija.
Terorizmas – organizuotų grupuočių sistemingas grasinimas ar nenuspėjamo smurto naudojimas siekiant ideologinių tikslų, pagrindinis terorizmo taikinys – civiliai gyventojai, tikslas – pasėti baimę.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – 1993 m. gegužės 1 d. įkurta Lietuvos politinė partija, kuriai būdinga liberalioji konservatizmo politika, Sąjūdžio politinės veiklos tęsimas.
Tiesioginė demokratija – demokratinė valdymo forma, kuriai egzistuojant visi piliečiai tiesiogiai sprendžia svarbiausius valstybės valdymo klausimus. Praktiškai labai sunkiai įgyvendinama ir beveik nebetaikoma (išskyrus Šveicarija ir kelias JAV valstijas). Plačiai taikomos tiesioginės demokratijos formos – referendumai, plebiscitai, apklausos – padeda išspręsti esmines problemas ir išvengti politinių aklaviečių. Kita vertus, ji užkerta kelią galimybei siekti politinių derybų ir kompromisų.
UNESCO (angl. United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization) – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija, įkurta Jungtinėse Tautose 1945 metais, siekiant skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijų srityse
Urbanizacija – procesas, kurio metu didėja miestų gyventojų skaičius, formuojasi miestų kultūra, plečiasi miesto įtaka politiniame, ekonominiame, socialiniame, kultūriniame gyvenime.
Valdžių padalijimo principas – valstybės valdžios galių paskirstymas skirtingoms institucijoms, siekiant apriboti valdžią ir išsaugoti laisvę bei lygybę (Džonas Lokas ir Šarlis Monteskjė), viena iš būtinų sąlygų demokratijai.
Valstybė – tam tikroje konkrečioje teritorijoje gyvuojanti politinė organizacija, turinti nuolatinę valdžią, nuolatinius gyventojus, apibrėžtą teritoriją ir suverenitetą.
Vienmandatė apygarda – teritorijos vienetas, kuriame balsuoja toje teritorijoje gyvenantys piliečiai ir kuriame išrenkamas vienas parlamento narys pagal absoliučios daugumos (mažoritarinę) rinkimų sistemą.
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija – 1948 JT Generalinės asamblėjos paskelbtas pirmasis universalus tarptautinės teisės dokumentas, įtvirtinantis pagrindines žmogaus teises ir laisves, uždraudžia diskriminaciją dėl rasės, odos spalvos, tikėjimo, lyties, įsitikinimų, teigiama, kad visi turi būti laisvi ir lygus.
Žydrieji šalmai – JTO tarptautinės karinės pajėgos taikai palaikyti, yra ginkluoti tik lengvaisiais ginklais ir juos naudoja savigynai (pavyzdžiui, 1950 Korėjos kare)
Atstovaujamoji demokratija – demokratijos forma, kuriai egzistuojant svarbiausius valstybės valdymo klausimus piliečiai patiki spręsti išrinktiems atstovams. Populiariausia ir taikoma Lietuvoje.
Bakalauras – pirmosios pakopos akademinis kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas aukštosios mokyklos absolventams, baigusiems pirmines (pagrindines) studijas.
Blokada – prievartinis valstybės ar jos dalies izoliavimas, įprastinių ryšių ir veiksmų apribojimas ar nutraukimas.
Daugiamandatė apygarda – visa valstybės teritorija (dažniausiai), kurioje balsuoja visi valstybės piliečiai, renkant atstovus pagal proporcingo atstovavimo sistemą.
Daugumos atstovavimo sistema – rinkimų sistema, grindžiama daugumos principu. Kiekvienoje rinkiminėje apygardoje renkama po vieną atstovą, o laimi tas kandidatas, kuris surenka daugiausiai balsų. Dauguma skirstoma į paprastąją ir absoliučiąją.
De facto – sąlyginis (nevisiškas) naujai susikūrusios valstybės pripažinimas
De jure – formalioji (teisinė, pagal įstatymą), oficialioji, viešoji padėtis, situacija, statusas. Viena valstybės ar vyriausybės pripažinimo formų
Demokratija – valdymo forma, kai valstybės gyvenimą reguliuoja tauta per savo tiesiogiai, lygiateisiai ir slaptai išrinktus atstovus.
Deponavimas – sutarčių ar panašių valstybinių dokumentų atidavimas laikyti sutartai valstybei ar institucijai.
Depopuliacija – gyventojų skaičiaus mažėjimas, nykimas.
Deputatas – renkamas atstovaujamojo valstybinio valdžios organo narys
Doktorantūra – mokslininkams rengti skirtos trečiosios pakopos universitetinės studijos, į kurias įeina ir moksliniai tyrimai, daktaro disertacijos rengimas.
Europos anglių ir plieno bendrija – viena iš Europos bendrijų, veikusi 1951–2002, kurią 1950 pasiūlė įkurti Robertas Šumanas, siekiant sukurti bendrą plieno ir anglių rinką, panaikinant kiekybinius apribojimus, muitus ir mokesčius, išvengiant ateities konfliktų tarp Vokietijos ir Prancūzijos. Pirmosios narės – Belgija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Vakarų Vokietija (Didžioji Britanija atsisakė).
Europos ekonominė bendrija (EEB) – 1957 m. Romos sutartimi įkurta viena iš trijų Europos Bendrijų, siekusi ekonominiu požiūriu integruoti Europą, Europos Sąjungos pirmtakė. Įėjo 6 valstybės: Belgija Nyderlandai, Liuksemburgas, VFR, Prancūzija ir Italija. Pagrindiniai EEB tikslai buvo muitų sąjungos sukūrimas, vieninga žemės ūkio politika, laisvas kapitalo, darbo jėgos ir paslaugų judėjimas tarp Bendrijos narių. Egzistavo iki 1993 m.
Europos Sąjunga (ES) – Europos valstybių ekonominė bei politinė bendrija, sukurta sudarius Mastrichto sutartį 1992 m. (įsigaliojusi 1993-11-01). ES pirmtakės – Europos Ekonominė Bendrija, sukurta 1957, taip pat Europos anglių ir plieno bendrija ir Europos atominės energijos bendrija. Nuo 2004 ES priklauso ir Lietuva.
Frakcija – parlamento ar kitos renkamos politinės institucijos narių organizacija, kurios pagrindinis tikslas – įgyvendinti politinius tikslus ir interesus.
Globalizacija – procesas, reiškinys, vykstantis socialinėje plotmėje, apimantis pačias įvairiausias visuomenės, valstybės bei kitų socialinių darinių veiklos sritis, jų aplinką, pasireiškiantis tarpusavio ryšių intensyvėjimu, judėjimu bei kitomis charakteristikomis viso pasaulio mastu.
Homo sovieticus – žmogus, prisitaikęs prie komunistinio režimo, sovietinės kultūros terpėje (tebe)gyvenantis asmuo; pašiepiantis kritiškas tokio žmogaus apibūdinimas.
Infliacija – visuotinis kainų lygio kilimas, sukeliantis šalies valiutos nuvertėjimą. Už tą pačią sumą pinigų galima nusipirkti vis mažesnį prekių kiekį.
Invazija – karinis įsiveržimas į svetimos valstybės teritoriją, nepaskelbus karo.
Jugoslavijos karai – keletas ginkluotų konfliktų buvusios Jugoslavijos teritorijoje 1991–2001 m. Vienas po kito sekę karai įtraukė visas šešias buvusios Jugoslavijos respublikas.
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja – viena iš 6 Jungtinių Tautų institucijų, visuotinis JT valstybių narių atstovų susirinkimas. Susiformavo 1945 metais. Dalyvauja visos narės, svarsto klausimus pagal JT chartiją, skelbia sprendimus, kurie nėra privalomi vykdyti, tačiau turi nemažą reikšmę tarptautinei politikai; paprasti klausimai turi surinkti 51% palaikymą; svarbūs – 2/3; sesijos vyksta vieną kartą per metus.
Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) – tarpvalstybinė organizacija įkurta 1945 metų spalio 24 San Francisko konferencijoje pasirašius JT chartiją. Organizaciją šiandien sudaro 193 valstybės narės, t. y. praktiškai visos pripažintos nepriklausomos valstybės (išskyrus Vatikaną, nepripažintą Taivaną ir Kosovą). Lietuva į JTO priimta 1991 metų rugsėjo 17 dieną. JTO tikslai – išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą, esant reikalui imtis priemonių taikai apsaugoti, puoselėti draugiškus valstybių santykius, siekti tarpvalstybinio bendradarbiavimo, ginti žmogaus teises ir laisves.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba – nuolat veikiantis vienas iš šešių svarbiausių Jungtinių Tautų padalinių. Saugumo Taryba yra atsakinga už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą. Veikloje remiasi Jungtinių Tautų chartija. Saugumo Tarybos darbas vyksta be jokių išankstinių sąlygų ir planavimo. 15 narių iš kurių 5 nuolatinės (Jungtinė Karalystė, JAV, Kinija, Prancūzija ir Rusija (anksčiau SSRS). Sprendimai priimami 9 balsų persvara. Valstybės susilaikymas ar nedalyvavimas netrukdo priimti sprendimo. ST veikia nuolatos.
Kapitalizmas – visuomenės ekonominė forma, kurioje svarbiausia siekti kuo didesnio pelno.
Komunizmas – politinė ideologija, kurios tikslas yra sukurti beklasę visuomenę, turinčią gamybos priemonių nuosavybę.
Kopenhagos kriterijai – Europos Sąjungos nustatytos sąlygos, kurias turi atitikti šalys, pretenduojančios tapti ES narėmis. Pagrindinės sąlygos: 1) šalyje turi veikti stabilios demokratiją užtikrinančios institucijos ir turi būti laikomasi įstatymo viršenybės, paisoma žmogaus ir mažumų teisių; 2) šalyje turi veikti rinkos ekonomika; 3) šalis turi perimti visą ES teisyną ir padėti siekti įvairių ES tikslų.
Krizė – sistemos patekimas į būseną, gresiančią jos pačios struktūriniam stabilumui bei gyvybingumui.
Laisvoji rinka – laisvų, valdžios nereguliuojamų mainų ekonominė sistema, tvarkoma rinkos dalyvių pastangomis.
Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP) – Lietuvoje 1990–2001 metais veikusi partija, atsiradusi 1990 m. gruodžio 8 d., pakeitus Lietuvos komunistų partijos (LKP) pavadinimą. 2001 sausį LDDP susijungė su socialdemokratais, suformuojant Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP).
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS) – visuomeninis judėjimas, siekęs ir sėkmingai įgyvendinęs Lietuvos valstybingumo atkūrimą 1990 m.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – seniausia Lietuvos politinė partija, įkurta 1896 m. gegužės 1 d. Vilniuje. Savo veikloje vadovaujasi socialdemokratijos ideologija.
Magistras – antrosios pakopos akademinis kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas aukštosios mokyklos absolventams, baigusiems tęstines studijas. Jis liudija apie įgytą ne tik akademinę, bet ir tam tikrą mokslinę kvalifikaciją.
Memorandumas – diplomatinis aktas, kuriame smulkiai išdėstoma kurio nors klausimo esmė, faktiniai ir teisiniai argumentai.
Mitingas – viešas susirinkimas svarbiems, dažniausiai – politiniams, socialiniams klausimams svarstyti.
Mišri rinkimų sistema – dviejų rinkimų sistemų – absoliučios daugumos (mažoritarinės) ir proporcingo atstovavimo – derinimas. Ši sistema taikoma Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams, kai 71 narys renkamas absoliučios daugumos būdu, o 70 – taikant proporcingą atstovavimą.
Mokinio krepšelis – mokyklų veiklos finansavimo principas; lėšų suma, valstybės kasmet nustatoma vieno sutartinio moksleivio ugdymui finansuoti.
Moratoriumas – sulaikymas, sustabdymas; valstybės nustatomas prievolių vykdymo terminų atidėjimas
NATO – kaip atsakas į SSRS grėsmę 1949 m. kolektyvinės gynybos sistemos pagrindu sukurta Šiaurės Atlanto sutarties organizacija. Valstybės steigėjos: JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija, Danija, Norvegija, Portugalija, Islandija, Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas. Lietuva šiai organizacijai priklauso nuo 2004 m.
Nepriklausomų valstybių sandrauga (NVS) – valstybių sąjunga, sudaryta iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų. Oficialios narės: Rusija, Baltarusija, Armėnija, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Kirgizstanas, Moldova, Tadžikistanas, Uzbekistanas.
Okupacija – laikinas kitos šalies teritorijos užėmimas karine jėga ir faktiškas jos valdymas.
OPEC – tarptautinė organizacija, jungianti naftą eksportuojančias valstybes (pagrinde Afrikos ir Persų įlankos valstybės)
Paprastosios daugumos atstovavimas – rinkimuose pergalei pasiekti pakanka laimėti paprastą apygardos rinkėjų balsų daugumą (pavyzdžiui, kandidatas surinko 30 % balsų, o jo konkurentai atitinkamai 20 %, 15 %, 10 %, 8 % ir t. t., rinkimus laimi 30%.).
Parlamentas – aukščiausias renkamasis įstatymų leidybos ir valstybės valdžios organas
Partija – politinė organizacija, kurios nariai turi panašius įsitikinimus, dalyvauja ar siekia dalyvauti politiniame gyvenime, įgyvendinti bendrą politinį tikslą
Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) – VLIK iniciatyva ir Lietuvių chartijos pagrindu įkurta lietuvius visame pasaulyje vienijanti visuomeninė nepolitinė organizacija.
Plebiscitas – liaudinis balsavimas labai svarbiu politiniu, valstybiniu klausimu.
Poliškumas (tarptautiniai santykiai) – galios pasiskirstymo tarptautinėje sistemoje forma. Poliškumas apibūdina tarptautinės sistemos pobūdį. Įprastai skiriami keturi sistemų tipai: vienpolės, dvipolės, tripolės ir daugiapolės (jeigu yra keturi ar daugiau galios centrų). Sistemos tipą lemia galios ir įtakos pasiskirstymas regione ar tarptautinėje bendruomenėje.
Privatizavimas – valstybinio turto perleidimas (už pinigus, čekius arba nemokamas) privačiam savininkui
Profsąjunga – organizacija, vienijanti tos pačios profesijos dirbančiuosius
Proporcingas atstovavimas – rinkimų sistema, kuria siekiama kandidatų grupėms suteikti mandatų kiekį, proporcingą jų gautų balsų skaičiui. Ji turi daug galimų variantų, nes proporcijos gali būti apskaičiuojamos įvairiai, priklausomai nuo pasirinktos formulės. Du pagrindiniai tipai: partijų sąrašų ir perkeliamojo balso.
Propaganda – bendravimo forma, kurios tikslas daryti įtaką bendruomenės požiūriui arba pozicijai, kartojama ir paskleidžiama įvairiomis formomis.
Protekcionizmas – valstybės ekonominė politika, kuria saugomos vidaus rinkos nuo užsienio konkurentų arba plečiamos rinkos užsienyje.
Ratifikavimas – aukščiausios valstybinės valdžios institucijos aktas, kuriuo (pa)tvirtinama tarptautinė sutartis.
Referendumas – visuotinis šalies, regiono ar valstybės piliečių apklausos būdas balsuojant dėl tam tikro klausimo patvirtinimo ar atmetimo.
Rinkos ekonomika – ekonominė sistema, kuri veikia rinkos savireguliacijos principu – išteklių pasiskirstymą nustato tik laisvų privačių gamintojų, tiekėjų ir vartotojų interesai. Rinkos ekonomika remiasi demokratija.
Suverenitetas – valstybės teisė savarankiškai tvarkyti vidaus ir užsienio politikos klausimus
Šaltasis karas – geopolitinė, ekonominė ir ideologinė konfrontacija tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos bei jų sąjungininkų trukusi nuo 1946 (po V. Čerčilio kalbos Fultone) iki 1991 m. (truko 45 metus, iki SSRS žlugimo). Pasireiškė ginklavimosi varžybomis, propaganda vieni prieš kitus, karinių blokų kūrimu (NATO, Varšuvos sutarties organizacija), nebendradarbiavimu (ekonominiai, kultūriniai ryšiai minimalūs), lokaliniais kariniais konfliktais (per trečiąsias šalis).
Šengeno erdvė – vidaus sienų neturinti teritorija, kurioje panaikinta po ją keliaujančių asmenų kontrolė. Šengeno sutartis pasirašyta 1985 tarp penkių valstybių. Ilgainiui į ją įtrauktos beveik visos ES valstybės, taip pat Islandija, Norvegija bei Šveicarija.
Terorizmas – organizuotų grupuočių sistemingas grasinimas ar nenuspėjamo smurto naudojimas siekiant ideologinių tikslų, pagrindinis terorizmo taikinys – civiliai gyventojai, tikslas – pasėti baimę.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – 1993 m. gegužės 1 d. įkurta Lietuvos politinė partija, kuriai būdinga liberalioji konservatizmo politika, Sąjūdžio politinės veiklos tęsimas.
Tiesioginė demokratija – demokratinė valdymo forma, kuriai egzistuojant visi piliečiai tiesiogiai sprendžia svarbiausius valstybės valdymo klausimus. Praktiškai labai sunkiai įgyvendinama ir beveik nebetaikoma (išskyrus Šveicarija ir kelias JAV valstijas). Plačiai taikomos tiesioginės demokratijos formos – referendumai, plebiscitai, apklausos – padeda išspręsti esmines problemas ir išvengti politinių aklaviečių. Kita vertus, ji užkerta kelią galimybei siekti politinių derybų ir kompromisų.
UNESCO (angl. United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization) – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija, įkurta Jungtinėse Tautose 1945 metais, siekiant skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų tautų švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijų srityse
Urbanizacija – procesas, kurio metu didėja miestų gyventojų skaičius, formuojasi miestų kultūra, plečiasi miesto įtaka politiniame, ekonominiame, socialiniame, kultūriniame gyvenime.
Valdžių padalijimo principas – valstybės valdžios galių paskirstymas skirtingoms institucijoms, siekiant apriboti valdžią ir išsaugoti laisvę bei lygybę (Džonas Lokas ir Šarlis Monteskjė), viena iš būtinų sąlygų demokratijai.
Valstybė – tam tikroje konkrečioje teritorijoje gyvuojanti politinė organizacija, turinti nuolatinę valdžią, nuolatinius gyventojus, apibrėžtą teritoriją ir suverenitetą.
Vienmandatė apygarda – teritorijos vienetas, kuriame balsuoja toje teritorijoje gyvenantys piliečiai ir kuriame išrenkamas vienas parlamento narys pagal absoliučios daugumos (mažoritarinę) rinkimų sistemą.
Visuotinė žmogaus teisių deklaracija – 1948 JT Generalinės asamblėjos paskelbtas pirmasis universalus tarptautinės teisės dokumentas, įtvirtinantis pagrindines žmogaus teises ir laisves, uždraudžia diskriminaciją dėl rasės, odos spalvos, tikėjimo, lyties, įsitikinimų, teigiama, kad visi turi būti laisvi ir lygus.
Žydrieji šalmai – JTO tarptautinės karinės pajėgos taikai palaikyti, yra ginkluoti tik lengvaisiais ginklais ir juos naudoja savigynai (pavyzdžiui, 1950 Korėjos kare)
Posocialistinių Rytų ir Vidurio Europos šalių problemos
Politinės:
- Komunistai vis dar laimi rinkimus į parlamentą ir prezidento rinkimus
- Naujosios vyriausybės pasitarnavo nomenklatūrai, todėl rinkėjai vėl rėmė komunistus, kurie buvo nuolaidesni, pristabdė privatizaciją, daugiau dėmesio skyrė nepasiturinčiųjų reikalams.
- Ryškėja seni tautiniai nesutarimai, ginkluoti vidaus konfliktai (Jugoslavijoje šie nesutarimai tapo federacinės valstybės suirimo ir karo priežastimi, Rumunijoje tautinis konfliktas taro rumunų ir vengrų, Čekoslovakijoje – tarp čekų ir slovakų)
Socialinės-ekonominės:
- Privatizuotos įmonės patyrė didžiulius sunkumus, nemažai jų nutraukė darbą
- įmonės patekdavo į aferistų rankas, šie užstatydavo jas bankuose, pasiimdavo paskolas ir visiškai nesirūpindavo gamyba
- Privatizuotos įmonės nedavė pelno, vos klestėjo
- įsivyravo korupcija, piktnaudžiavimas, nusikaltimai
- Turtuoliai švaistė lėšas, pirko nekilnojamą turtą, o kiti skurdo
- Didėjo užsienio prekybos deficitas, importas augo greičiau negu eksportas
- Smarkiai sumažėjo pramonės ir žemės ūkio gamyba, nes Vakarų prekės užplūdo posocialistines šalis
- Nedarbo didėjimas, atlyginimų nemokėjimas
NATO ir ES plėtra po šaltojo karo
Žlugus sovietiniam blokio ir subyrėjus SSRS, atsirado galimybių atkurti istorinį teisingumą – suvienyti šaltojo karo padalytą žemyną. Siekdamos užtikrinti savo saugumą ir ekonominį klestėjimą, dauguma pokomunistinių šalių, tarp jų ir Lietuva, pareiškė norą prisijungti prie NATO ir ES. Šių organizacijų senbuvės leido stoti, tačiau tik tuomet, kai kandidatės pagerins ekonomiką ir įtvirtins demokratiją. Lemtingi tapo 2004m., į ES ir NATO priimta didelė grupė buvusių komunistinių valstybių. NATO – Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva, Rumunija, Slovakija, Slovėnija. ES – Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Lenkija, Malta, Slovakija, Slovėnija, Vengrija.
Demokratija
Demokratija – valdymo forma, kurioje visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme.
Tiesioginė demokratija – demokratinė valdymo forma, kai piliečiai tiesiogiai dalyvauja sprendimų priėmimo procese (mechanizme). Tai reiškia, kad suverenitetas valstybėje priklauso tiesiogiai liaudžiai.
Atstovaujamoji demokratija – demokratijos forma, kuomet įstatymus leidžia ir vykdo visuomenės išrinkti atstovai. Tokia demokratijos forma yra populiariausia. Lietuva taip pat yra atstovaujamosios demokratijos valstybė.
Politinė partija – piliečių grupė, susibūrusi į organizaciją, kurios pagalba siekia dalyvauti priimant politinius sprendimus bei palaikyti tam tikrą ideologiją, arba susivienijusi tam tikrų specifinių interesų pagrindu.
Demokratijos pagrindiniai principai:
- Laisvės – demokratija siekia kiek įmanoma daugiau laisvės visiems žmonėms vienodai. Laisvės suteikiama tiek, kad žmonės dėrėtų vienas prie kito ir vienas kitam nekenktų.
- Lygybės – kiekvienas žmogus gali naudotis visomis teisėmis ir laisvėmis nepaisant jokių skirtumų.
- Solidarumo (brolybės) – skelbia būtinybę padėti vienas kitam ir dirbti išvien siekiant demokratijos ir gerovės.
Šiuolaikiniam demokratiniam valdymui būdingi reguliarūs demokratiniai rinkimai, vyriausybė formuojama pagal rinkimų rezultatus, ginamos mažumų teisės ir laisvės.
- Istoriniai klausimai
- Temos vadovėlyje
Istoriniai klausimai
- Kuo Lietuvai svarbūs 1988 – 1989m.?
1988m. svarbūs politiniais įvykiais. Tai kovos dėl nepriklausomybės metai. Birželio mėnesį susikūrė iniciatyvinė grupė, kuri įkūrė LPS (Lietuvos pertvarkymo sąjūdį). Spalio mėnesį įvyko LPS Steigiamasis suvažiavimas, kuriame buvo išrinktas LPS Seimas, pradėta kalbėti apie nepriklausomybę. 1988 – 1989m. LSSR AT sugrąžino tautinę simboliką, suteikė lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą, 1940m. aneksiją paskelbė neteisėta. Baltijos kelio akcija pasmerkė Molotovo – Ribentropo paktą. LKP XX suvažiavime buvo paskelbta apie atsiskyrimą nuo SSKP. Suaktyvėjo politinis gyvenimas. Rinkimus į LSSR AT laimėjo sąjūdis.
- Kokiu tikslu ir kada Lietuvoje apsilankė M. Gorbačiovas?
1990 m. sausio mėnesį į Lietuvą atvyko M.Gorbačiovas. jis mėgino atkalbėti lietuvius nuo nepriklausomybės.
- Kaip reagavo SSRS ir Vakarų valstybės 1990m.kovo 11d. Parlamentui priėmus Lietuvos valstybės tęstinumo juridinį aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo“?
SSRS vadovybė balandžio mėnesį paskelbė Lietuvai ekonominę blokadą. Jos tikslas – sugriauti Lietuvos ekonomiką, sukelti Lietuvos gyventojų nepasitenkinimą Lietuvos Vyriausybe.
Vakarų valstybės kaip visada tylėjo. Vėliau prasidėjo tiesioginis SSRS kišimasis į Lietuvos valstybės vidaus reikalus (1991m. sausio 13-osios įvykiai).
- Kodėl nepavyko SSRS bandymas 1991m. sausio mėnesį atstatyti Lietuvoje tarybų valdžią?
SSRS bandymas 1991m. sausio mėnesį atstatyti Lietuvoje tarybų valdžią nepavyko dėl kelių priežasčių:
- SSRS pervertino kitataučių Lietuvos gyventojų nepritarimą nepriklausomybei
- Ryžtinga Parlamento pozicija
- Bendra gyventojų ir valdžios pozicija
- Efektyvi ir ryžtinga gyventojų parama valdžiai ir Parlamentui
- Ko siekė 1991m. rugpjūčio 19-20 antivalstybinis pučas SSRS? Kas jį organizavo?
Pučo organizatoriai – KP, saugumo, vidaus organai ir karinio pramoninio komplekso konservatyviosios jėgos. Pučistai siekė nušalinti nuo valdžios prezidentą M.Gorbačiovą ir grįžti prie senosios santvarkos.
- Kokie požymiai rodė, kad 6-9 dešimtmetyje brendo socializmo sistemos krize?
Socializmo sistemos krizę rodė šie požymiai:
- Europos socialistinių valstybių priklausomybės sumažėjimas nuo SSRS
- Smuko partijos autoritetas
- Sulėtėjo ekonominis vystymasis, visos socialistinės išgyveno ekonomikos sunkumus
- Politinės krizės Lenkijoje
- Kinija ir Albanija nutraukė diplomatinius santykius su SSRS. Albanija išstojo iš Varšuvos sutarties ir ESPT
- Rumunija nedalyvavo Varšuvos sutarties šalių intervencijoje į Čekoslovakiją bei nenutraukė santykių su Izraeliu
- Išvardinti svarbiausias ES institucijas.
Svarbiausios ES institucijos:
- Europos Parlamentas
- Europos Sąjungos Taryba
- Europos Sąjungos Teisingumo Teismas
- Europos Komisija
- Europos centrinis bankas
- Europos Audito rūmai
- Kodėl iširo SSRS?
SSRS iširo dėl šių priežasčių:
- Blogėjo šalies ekonominė padėtis (dėl blogo vadovavimo, nepakankamo šalies techninio aprūpinimo)
- Sumažėjo Europos socialistinių valstybių priklausomybė nuo SSRS
- Stiprėjo disidentinis judėjimas
- Prie šalies iširimo prisėdėjo M.Gorbačiovo reformos „glasnost“ ir „perestroika“
- Viešumas leido Baltijos tautoms prabilti apie okupaciją, represijas, siekį atkurti nepriklausomybę
- Kokios buvo SSRS iširimo pasekmės?
SSRS iširimo pasekmės:
- Baltijos valstybės atgavo nepriklausomybę
- Iširo pasaulinė socializmo sistemas
- Suvienyta Vokietija
- Naujose nepriklausomose valstybėse iškilo tautinės, teritorinės, ekonominės ir kt. problemos
- Baigėsi šaltasis karas Vakarų valstybių pergale
- Susikūrė Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (Rusija, Baltarusija, Ukraina).
- Kokią politiką Trečiojo pasaulio šalių atžvilgiu vykdo Vakarų valstybės?
Vakarų valstybės Trečiojo pasaulio šalių atžvilgiu vykdo savanaudišką politiką:
- Šios šalys gauna iš Vakarų valstybių paskolas, tačiau turi mokėti dideles palūkanas (9-20proc.)
- Didinamos į Trečiojo pasaulio šalis importuojamos produkcijos kainos
- Eksportuojamų iš šių šalių gamtos išteklių ir žemės ūkio produktų kainos krinta
- Iš ūkinių ryšių su Vakarų valstybėmis pelnosi tik nedidelė gyventojų dalis, o dauguma skursta
- Iš Vakarų valstybių į Trečiojo pasaulio šalis plūsta menkavertės masinės kultūros produkcija: narkotikai, alkoholis, TV laidos ir pan.
- Neigiama Tarptautinio valiutos fondo įtaka (vykdoma prievartinė privatizacija, mažinamos išlaidos socialinėms reikmėms)
- Kodėl buvusiose socialistinėse šalyse daugelis rinkėjų balsuoja už buvusių komunistų partijas?
Buvusiose socialistinėse šalyse daugelis rinkėjų balsuoja už buvusių komunistų partijas dėl šių priežasčių:
- Paėmusios valdžią, priešiškos komunistams partijos dažnai vykdė politiką, kuri atitiko komunistinės nomenklatūros interesus
- Paaštrėjo seni tautiniai nesutarimai (ypač buvusioje Jugoslavijoje)
- Kokių pranašumų kovoje su JAV ir ES turi Japonija?
Kovoje su ES ir JAV Japonija turi nemažai pranašumų:
- Labai mažos išlaidos gynybai(mažiau kaip 1proc. BVP)
- Japonų gyvenimo būdas (kantrybė, atkaklumas ir kt.)
- Naujausių vakarietiškų technologijų diegimas; kuriamos naujos technologijos, kurioms reikia mažai žaliavų ir energijos, bet daug žinių ir aukštos kvalifikacijos
- Japonijos gamyklose dirba apie 60proc. visų pasaulio robotų
- Naudojama pigi Rytų Azijos tautų darbo jėga
- Nurodyti neigiamus mokslo ir technikos revoliucijos padarinius šiuolaikiniam pasauliui.
Mokslo ir technikos revoliucija šiuolaikiniam pasauliui turi neigiamų padarinių:
- Radioaktyvus užterštumas
- Neapgalvotas aplinkos keitimas
- Ekologinės problemos
- Su kokiomis socialinėmis problemomis susiduria Lietuva?
Lietuvos visuomenė socialinės problemos:
- Sunki pensininkų, invalidų, daugiavaikių šeimų padėtis
- Ekologijos problemos
- Jaunų šeimų materialinės problemos
- Demografinė krizė (gimstamumo mažėjimas)
- Didėja emigracija („proto nutekėjimas“)
- Atlyginimai neatitinka realios ekonominės padėties
- Nemaža visuomenės dalis nusivylusi, netiki ateitimi
- Daug problemų kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos srityse.
- Kaip klasifikuojamos valstybės pagal valdymo formą, t.y. pagal tai, kam priklauso aukščiausia valdžia?
Pagal valdymo formą valstybės klasifikuojamos taip:
- Monarchija:
- Absoliutinė
- Konstitucinė
- Teokratinė
- Respublika:
- Prezidentinė
- Parlamentinė
- Pusiau prezidentinė
- Kaip klasifikuojamos valstybės pagal valstybinę santvarką, t.y. pagal tai, kokie ryšiai yra tarp centro ir teritorinių pakraščių?
Pagal valstybinę santvarką valstybės klasifikuojamos:
- Unitarinės valstybės:
- Federacinės valstybės
- Konfederacijos
- Koks yra svarbiausias šiuolaikinės valstybės požymis?
Svarbiausias šiuolaikinės valstybės požymis – suverenitetas, arba aukščiausioji valdžia, kuri veikia visoje valstybės teritorijoje ir kuriai pavaldūs visi joje gyvenantys piliečiai bei svetimšaliai. Šiuolaikinėje valstybėje suverenitetas priklauso visiems valstybės piliečiams, bet realiai aukščiausią valdžią valstybėje piliečių sutikimu įgyvendina vyriausybės, kurioms suteikiami atitinkami įgaliojimai – kompetencija.
- Išvardinti demokratinio valdymo požymius
Demokratinio valdymo požymiai:
- Įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminės valdžios yra atskirtos
- Žmonių suverenumas
- Daugumos valdžia
- Pagrindinių žmogaus teisių garantija
- Laisvi rinkimai
- Visų lygybė prieš įstatymus
- Visuomeninis, ekonominis, politinis pliuralizmas
- Konstitucinis vyriausybės funkcijų apribojimas
- Tolerancijos, bendradarbiavimo ir kt. vertybių palaikymas
- Sprendimų priėmimas remiantis daugumos principu
- Nurodyti skirtumus tarp demokratinio ir totalitarinio režimų.
Demokratinio režimo bruožai.
- Egzistuoja renkamos tautos atstovavimo institucijos
- Pripažįstamos ir gerbiamos piliečių teisės ir laisvės
- Valstybės aparatas sudaromas pagal valdžių pasiskirstymo principą
- Legali ne tik valdančiosios vyriausybės, bet ir opozicinių partijų veikla
- Būdinga tolerancija, bendradarbiavimas, kompromisų paieška ir kitos vertybės
- Totalitarinio režimo bruožai.
- Yra tik viena partija, kuriai priklauso valdžia
- Gamyba ir ekonomika kontroliuojamos visapusiškai
- Vyrauja viena ideologija, privaloma visiems visuomenės nariams
- Būdinga teroristinė policinė kontrolė, kurią patiria visos socialinės visuomenės grupės
- Kas tai yra demokratija?
Demokratija – tai tokia valstybės forma, kurioje valdžia yra kilusi iš tautos per reguliariai ir laisvai rengiamus visuotinius rinkimus; kai valdžia rūpinasi piliečių laisvės ir ūkinės gerovės užtikrinimu. Demokratinės valstybės esmė – daugumos įsipareigojimas nepaneigti mažumos laisvės. Norint sužinoti visų valstybės piliečių nuomonę, rengiama visuotinė piliečių apklausa – plebiscitas ar referendumas, kurie yra svarbi priemonė, leidžianti taikyti tiesioginę demokratiją.
- Kas tai yra rinkimų teisė?
Rinkimų teisė – tai teisė dalyvauti renkant įstatymų leidžiamąsias arba valstybės valdymo ir savivaldos institucijas.
- Kokie yra rinkimų organizavimo etapai?
Rinkimų organizavimo etapai yra šie:
- Rinkimų teisės nustatymas
- Valstybės teritorijos padalijimas į rinkimų apygardas
- Rinkėjų sąrašų sudarymas
- Kandidatų iškėlimas ir registravimas
- Rinkimų kampanija
- Balsavimas
- Rezultatų vertinimasis mandatų suteikimas
- Kaip Lietuvos Respublikoje renkami Seimo nariai?
Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 1 straipsnis skelbia, kad LR Seimo nariai renkami ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėse rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose.
- Kas tai yra politinė partija ir partinė sistema? Kokie yra partinių sistemų tipai?
Politinė partija – visuomenės dalis, kurią sieja bendra idėja, tikslai, griežta narystė.
Partinė sistema – tam tikroje politinėje sistemoje veikiančių partijų santykių modelis.
Skiriami šie partinių sistemų tipai:
- Daugiapartinė sistema
- Dvipartinė sistema
- Partinė sistema su viena dominuojančia partija
- Vienpartinė sistema
- Paaiškinti ir apibūdinti sąvoką teisinė valstybė.
Teisinė valstybė – valstybė, kurioje valdymas pagrįstas teise bei atitinka teisės turinį. Tai tokia valstybė, kuri turėtų įveikti klasinės valstybės tradiciją ir tapti klasių bei socialinių grupių bendradarbiavimo, gerovės garantavimo teisine bei politine organizacija. Teisinė valstybė – tai tokia valstybė, kurioje:
- Egzistuoja įstatymų viešumas
- Piliečiai turi teisinių priemonių savo interesams ir teisėms ginti
- Atsisakoma jėgos vartojimo visose gyvenimo srityse
- Asmens teisės atskirtos nuo valstybės teisių
- Egzistuoja valdžių padalijimas
- Veikia legali opozicija
- Užtikrinama asmens laisvė
- Teismas yra nepriklausomas
- Egzistuoja teisinė lygybė
- Valstybės institucijos kuriamos ir kontroliuojamos remiantis įstatymais
- Išvardinti vyriausybės politikos kryptis.
Vyriausybės politikos kryptys:
- Gynybos ir saugumo politika
- Ekonominė politika
- Finansų politika
- Socialinė ir sveikatos apsaugos politika
- Švietimo politika
- Kas tai yra politinė doktrina? Kokios yra pagrindinės dabartinės politinės doktrinos?
Politinė doktrina – tai politinių pažiūrų sistema. Pagrindinės dabartinės politinės doktrinos: konservatizmas, liberalizmas, socializmas.
- Kas yra NATO? Kokie yra NATO tikslai?
Pagrindine NATO susikūrimo priežastimi galima laikyti JAV vyriausybės apsisprendimą prisiimti atsakomybę ir įsipareigoti ginti ir saugoti ne tik savo, bet ir Vakarų Europos šalis. NATO siekia didinti saugumą ir stabilumą.
SSRS, buvo nutarta patvirtinti NATO atvirų durų politiką, be to, buvo priimta programa „Partnerystė taikos labui“. Tikslas – kurti tikrąją partnerystę – Taikos Partnerystę, kuri išplės ir išlaisvins politinį ir karinį bendradarbiavimą visoje Europoje, didins stabilumą, mažins grėsmę taikai ir pan.
- Kokie tarptautiniai dokumentai gina žmogaus teises?
1948m. JTO Generalinė Asamblėja paskelbė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Joje visiems žmonėms pripažįstamos lygios teisės ie laisvės neatsižvelgiant į lytį, rasę, kalbą, religiją, tautybę, turtinę ar kitą padėtį. 1966m. buvo paskelbti bar du teisiniai dokumentai:
- Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas
- Tarptautinis politinių ir pilietinių teisių paktas
Šie dokumentai sudaro Žmogaus teisių chartiją. Ji paskatino parengti ir daugiau dokumentų: dėl religijų, spaudos ir informacijos laisvės, vergijos ir išnaudojimo, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmonijai, prieš badą ir rasizmą ir pan.
2000m. priimta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija
1969m. paskelbta Amerikos žmogaus teisių chartija
1981m. – Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartija
- Kokiuose 1992m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos skyriuose išdėstytos piliečių teisės?
1992m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos II sk. – „Žmogus ir valstybė“, III sk. „Visuomenė ir valstybė“, VI sk. – „Tautos ūkis ir darbas“ yra išdėstytos piliečių teisės.
- Paaiškinti sąvokas tauta populusa ir tauta natio.
Tauta populus yra politinis valstybės piliečių junginys ir gali egzistuoti tol, kol egzistuoja valstybė. Tauta populus (piliečiai) yra valstybės egzistavimo pagrindas.
Tauta natio pasižymi tuo, kad nebūtinai sutampa su valstybe ir gali egzistuoti tiek valstybės viduje, tiek ir be jos. Kai kuriais atvejais tauta populus ir tauta natio sutampa. Tačiau tai labai retas reiškinys, nes net gryniausioje vienatautėje valstybėje yra kitų tautų natio atstovų bendrijų, tautinių mažumų, kurie, būdami tos valstybės piliečiais, yra jos tautos populus dalis.
- Kaip įgijama Lietuvos Respublikos pilietybė?
Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama:
- Gimus
- Suteikus LR pilietybę
- Įgyvendinus teisę į LR pilietybę ar atgavus LR pilietybę
- Optacijos būdu ar kitais LR tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais
- Kas sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybę? Kam ji atsiskaito?
Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą Vyriausybės veiklą. Ministrai, vadovauja pavestoms valdymo sritims ir yra atskaitingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.
- Kokias funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybė?
Lietuvos Respublikos Vyriausybė atlieka šias funkcijas:
- Tvarko krašto reikalus, saugo LR teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką
- Vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prazidento dekretus
- Rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų projektus
- Užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis
- Koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą
- Rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui; vykdo valstybės biudžetą, teikia Seimui biudžeto įvykdymo apyskaitą
