A šaltinis (Pašto ženklai)
B šaltinis (XIX a. graviūra ir nuotrauka)
C šaltinis (Iš chartijos, priimtos Londono darbininkų 1834 m.)
Atėjo laikas, kai mes, turto ir žinių kūrėjai, nusprendėme, kad daugiau nebešvaistysime savo laiko bei darbo antraeiliams tikslams, kurių laimėtojai vis dėlto negali ilgesniam laikui pagerinti mūsų padėties. Mes ketiname žiūrėti ne atskirų klasių ypatingos naudos, o tik bendrų ir ilgalaikių žmonijos interesų ir ateityje dėti visas pastangas, kad pasiektume tuos svarbiausius tikslus, kurie išdėstyti šioje chartijoje:
1. Progresyvinis turto mokestis, visiškai tenkinantis vyriausybės poreikius, kadangi ji valdo pagal sveiko proto taisykles. 2. Visų kitų muitų, mokesčių, nacionalinių, vietinių ir bažnytinių rinkliavų panaikinimas. [...] 5. Visapusiškai laisvas nuomonių reiškimas be jokių apribojimų. [...] 7. Mokslinis, fizinis, protinis ir moralinis lavinimas bei auklėjimas nacionaliniu mastu – visiems, kurie dėl kokios nors priežasties negali kitaip gauti gero išsiauklėjimo bei išsilavinimo. [...] 15. Turi būti nustatytos abiejų lyčių teisės.
D šaltinis (Gyventojų skaičius ir miestų gyventojų dalis valstybėje 1800–1900 m.)
A šaltinis (Ištrauka iš Kazimiero privilegijos)
Taip pat minėti kunigaikščiai, ponai, kilmingieji [...] savo tėvoniniams turtams ar šviesiausiojo kunigaikščio valdovo Aleksandro, kitaip Vytauto, amžino atminimo pirmtako ir brangiausio mūsų dėdės, jiems duotiems ar dovanotiems ir šviesaus valdovo Žygimanto suteiktiems ir padarytiems dovanojimams, kuriuos laikydami, turėdami, valdydami galės įrodyti ir išaiškinti jų dovanojimus privilegijomis ar įstatymine privilegija ir pakankamu bei tinkamu liudytojų parodymu arba rašytiniu patvirtinimu, tegauna tokią pat teisę, kaip yra žinoma kad turi Lenkijos karalystės kunigaikščiai, ponai, kilmingieji [...], ir tegul turi laisvą galimybę juos [valstiečius] parduoti, keisti, atiduoti, dovanoti ir savo nuožiūra naudoti savo reikalams, tačiau keisdami, parduodami, atiduodami, dovanodami tepareiškia apie tai pagal Lenkijos karalystės papročius mums ir mūsų urėdininkams.
B šaltinis (Ištrauka iš Aleksandro privilegijos)
14. Taip pat kokius tik nutarimus ir dalykus su ponais mūsų tarėjais baigsime, nustatysime ir nuspręsime, tų su nieku kitu neprivalėsime pakeisti, pataisyti arba panaikinti.
15. Taip pat kada kai kuriuos nutarimus ir reikalus pasitarime su ponais reikės apsvarstyti ir tie ponai tam nepritars, tai mes neprivalome dėl to pykti ant jų, bet ką tik jie mums patars mūsų ir bendrai gerovei, mes tai įvykdysime.
C šaltinis (Ištraukos iš įstatymo dėl žemės išmatavimo valakais)
Činšo nuo valako geros žemės – 21 grašis, nuo vidutinės – 12 grašių, nuo menkos – 8 grašiai [...]; avižų nuo valako geros ir vidutinės žemės – po dvi statines, o nuo menkos – viena statinė. [...] Nuo kiekvieno valako visokios žemės privalo duoti žąsį arba 1,5 grašio, du gaidžius arba 16 pinigėlių, 20 kiaušinių [...].
Darbas prievoliniams žmonėms nuo kiekvieno valako – po dvi dienas savaitėje ir 4 talkos vasarą, su kokiais įrankiais bus įsakyta. [...] Stoti į darbą pavaldiniai privalo saulei tekant, o išeiti jai leidžiantis.
A šaltinis (Iš Budapešto studentų 1956 m. spalio 22 d. atsišaukimo)
1. Reikalaujame tučtuojau išvesti iš Vengrijos sovietų kariuomenę, kaip numato abipusė taikos
sutartis. 2. Reikalaujame, kad būtų slaptai renkami visi Vengrijos darbo žmonių partijos organai – nuo
apačios ligi viršaus; kad kuo greičiau būtų sušauktas partijos suvažiavimas ir išrinkta nauja Centro Komiteto vadovybė. 3. Reikalaujame pertvarkyti vyriausybę. Jai turi vadovauti Imrė Nadis. Tučtuojau pakeisti visus
prasikaltusius stalininio rakošinio režimo vadus. [...] 5. Reikalaujame visuotinių, lygių ir slaptų rinkimų, kad juose dalyvautų daug partijų [...]. 13. Reikalaujame, kad Stalino politinio režimo simbolis – Stalino statula – kuo greičiausiai būtų
nuversta. [...] 15. Budapešto politechnikos instituto jaunimas vienbalsiai reiškia solidarumą su lenkų darbininkais
ir jaunimu, kovojančiu už Lenkijos nepriklausomybę.
B šaltinis (Iš Vengrijos vyriausybės atsišaukimo, perskaityto per radiją 1956 m. lapkričio 1 d.)
Mieli Vengrijos žmonės! Vengrų tautos vyriausybė, jausdama didelę atsakomybę prieš liaudį ir istoriją ir reikšdama milijonų Vengrijos gyventojų valią, skelbia Vengrijos Liaudies Respublikos neutralitetą. Vengrų tauta, nepriklausoma ir lygiateisė, vadovaudamasi Jungtinių Tautų Organizacijos įstatais, nori palaikyti tikrai draugiškus santykius su kaimyninėmis valstybėmis, su Sovietų Sąjunga ir visomis pasaulio tautomis. O savo revoliucijos iškovojimus ji stiprins toliau, nesijungdama nė prie vieno valstybių bloko. [...]
Todėl šiuo atsišaukimu ir kreipiamės į mūsų kaimynus, į artimas ir tolimas šalis, prašydami pripažinti ir gerbti mūsų galutinį ir negrįžtamą sprendimą. Ir dėl šio sprendimo, reikia pasakyti, mūsų tauta dabar tokia vieninga, kaip dar niekados nėra buvę per visą istoriją.
Vengrijos darbo žmonių milijonai! Savo revoliuciniu ryžtu, pasiaukojamu darbu saugokite ir stiprinkite mūsų Tėvynę, mūsų laisvą, nepriklausomą, demokratinę ir neutralią Vengriją.
C šaltinis (1956 m. karikatūra)
Užrašai:
„Hungary“ – „Vengrija“; „UN“ – „Jungtinės Tautos“.
1 Pagal Vengrijos komunistų partijos vadovo Matjošo Rakošo pavardę.
D šaltinis (Iš istorijos vadovėlio „Naujausiųjų laikų istorija (1939–1976 m.)“, Kaunas, 1977 m.)
1956 m. rudenį vidaus kontrrevoliucinėms jėgoms pavyko sulipdyti prieš proletariato diktatūrą reakcinį politinį bloką, kuriame susivienijo visi liaudies demokratijos priešai, pradedant revizionistais sąmokslininkais ir baigiant fašistais. Tarptautinis imperializmas ruošė smūgį socialistinei Vengrijai. Iš VFR ir Austrijos į Vengriją buvo permestos teroristų gaujos. Fašistai ir kiti liaudies priešai išėjo iš pogrindžio. [...]
Tokiomis sąlygomis tikrieji marksistai-leniniečiai, darbininkų klasės daugumos remiami, neleido žlugti Vengrijoje socializmui. Lapkričio 4-osios naktį Janošas Kadaras, Ferencas Miunichas ir kiti komunistai sudarė Vengrijos revoliucinę darbininkų ir valstiečių vyriausybę. Savo atsišaukime ji ragino liaudį ginti socializmo iškovojimus. Vyriausybė paprašė pagalbos Tarybų Sąjungą. Vengrijos darbininkai ir valstiečiai, padedami TSRS, sutriuškino kontrrevoliucines jėgas.
A šaltinis (Iš istorijos chrestomatijos)
Rojus yra tolimiausiuose rytuose. Ten auga gėrio ir blogio medis. Tas medis iš teisybės yra matomas ir apčiuopiamas, kaip ir kiekvienas medis. Žemė skrituliu vadinama dėl savo apskritos formos, nes ji panaši į ratą. Iš visų pusių ją skalauja vandenys ir dalija į tris dalis, t. y. į Aziją, Europą ir Afriką. Viena dalis, Azija, sudaro pusę pasaulio, Europa ir Afrika – kitą pusę. Jas skiria Viduržemio jūra.
B šaltinis (Iš M. Koperniko knygos „Apie dangaus sferų sukimąsi“)
Nėra abejonės, kad, pasklidus žiniai apie naujas šio kūrinio hipotezes, kai kurie mokslininkai labai nepatenkinti tuo, kad šiame kūrinyje Žemė vaizduojama kaip judanti, o Saulė kaip nejudanti ir esanti Visatos centre ir kad, jų nuomone, nereikia griauti mokslo, nuo seno stovinčio ant tikrųjų pamatų [...]. Turint galvoje, kad dangaus kūnai yra nepaprastai toli, sunku įsivaizduoti, kad jie galėtų padaryti tokį neaprėpiamą ratą per 24 valandas. Ir dėl to: kodėl būtent Visata turi suktis apie niekingai mažą Žemę?
C šaltinis (Iš Žano Ibelino knygos)
Jei kas nors [...] stoja aukščiausiojo karalystės senjoro vasalinėn priklausomybėn, jis turi atsiklaupti prieš jį ir tarti jam: „Sire [...] aš tampu jūsų artimiausiu vasalu už tokį ir tokį feodą.“ [...] Niekas negali pripažinti daugiau kaip vienos artimos vasalinės priklausomybės. [...] Tarp senjoro ir vasalo nėra nieko, išskyrus ištikimybę, ir šią ištikimybę jie turi kruopščiai ir abipusiai saugoti. Vasalai turi atlikti savo senjorui tarnybą, jo iškviesti, raiti ir apsiginklavę visose karalystės vietose.
D šaltinis (Iš A. Smito veikalo)
Tuo tarpu, kai bet kokia ideologinė sistema yra visiškai arba su išlygomis atmetama, įsitvirtina aiški ir paprasta prigimties laisvės sistema. Kiekvienam žmogui tol, kol jis nepažeidžia teisingumo įstatymų, paliekama visiška laisvė savaip siekti užsibrėžto tikslo ir savo veikla bei kapitalu konkuruoti su bet kurio kito žmogaus ar grupės žmonių veikla ar kapitalu. [...] Kiekvienai tautai, prekiaujančiai su kitomis tautomis, yra svarbu kuo pigiau nupirkti ir kuo brangiau parduoti. Tikėtina, kad ji galės pirkti pigiai, jei užtikrinusi didesnę prekybos laisvę paskatins visas valstybes gabenti į savo šalį reikalingas prekes, ir dėl tos pačios priežasties tikėtina, kad ji galės parduoti brangiai, jei jos rinką užplūs daugiau prekių.
A šaltinis (Kortų gamyba Paryžiuje)
B šaltinis (Kalvystė)
C šaltinis (Audimas)
D šaltinis (Iš chrestomatijos)
Ilgą kelią nueidavo medvilnė, kol tapdavo medžiaga. Brukykloje mašinos ją supašydavo į smulkius kąsnelius, išvalydavo priemaišas, išlygindavo, paklodavo tankiu minkštu sluoksniu. Iš čia medvilnės pluoštai patekdavo į verpyklą, kur virsdavo šiurkščiais storais verpalais – knatais. Verpalai eina iš vienos mašinos į kitą, kol siūlai tampa pakankamai stiprūs ir ploni. Šoka tūkstančiai verpsčių, darbininkai bėgioja nuo mašinos prie mašinos.
E šaltinis (Iš chrestomatijos)
3. Kiekvienas Paryžiaus audėjas gali turėti savo namuose dvejas plačias stakles ir vienerias siauras, o ne savo namuose jis negali turėti jokių. 8. Kiekvienas vilnos audėjas savo namuose gali laikyti ne daugiau kaip vieną mokinį, bet jis negali mokinio imti trumpesnei kaip 4 metų tarnybai ir už 4 Paryžiaus livrus arba 5 metų tarnybai už 60 Paryžiaus su, arba 6 metų tarnybai už 20 Paryžiaus su, arba 7 metų tarnybai be pinigų. 47. Niekas (...) neturi pradėti darbo prieš saulės patekėjimą, jeigu nenori mokėti baudos. 51. Pameistriai audėjai privalo baigti darbą, kai tik nuskambės pirmasis varpo dūžis vakarinėms pamaldoms.
A šaltinis (Iš 1182 m. Reimso arkivyskupo suteiktos Bomono miestui chartijos)
2. Leidžiama visiems jums ir visiems kitiems, ten gyvenantiems, pirkti ir parduoti viską [...] nemokant mokesčių už vyną ir prekybos mokesčių. 9. Šiame mieste, visiems jums sutinkant, bus paskirti prisiekusieji; taip pat meras [...].Tačiau ir meras, ir prisiekusieji eis savo pareigas ilgiau kaip metus, tik visiems sutikus [...]. 48. Jeigu kas pasislėps už miesto sienų dėl kokio nusikaltimo, išskyrus vagystę ir žmogžudystę, jį globos miesto bendruomenė ir laikys ten tol, kol jam bus paskirtas kitas prieglobstis [...]. 55. Iš visų baudų, kurias mes ir mūsų įpėdiniai, Reimso arkivyskupai, imsime iš Bomono miesto, miestiečiai gaus pusę miesto įtvirtinimų priežiūrai [...].
B šaltinis (Iš 1345 m. Londono audėjų cecho taisyklių)
X. Ir jeigu bus aptiktas audeklas, pagamintas iš šiurkščių baltų vilnonių verpalų ir skirtas pardavimui, meras gaus pusę markės kaip baudą už taisyklių pažeidimą. XIII. Ir nė vienas audėjas nepriims mokinio trumpesniam kaip septynerių metų laikotarpiui, ir, be to, už tam tikrą pinigų sumą, dėl kurios meistras susitarė su mokiniu; ir tas susitarimas turi būti užregistruotas teisme. XIV. Niekas iš pašalinių (ne miestiečių) negaus teisės laikyti dirbtuvės, jeigu jis ne audėjas ir ne žmogus, išmanantis savo amatą [...]. XXIV. Ir [...] leidžiama bei pageidaujama, kad audėjai turėtų savo teismą, kurį jie privalo turėti [...].
C šaltinis (Tangermiundės miesto rotušė, XV a.)
D šaltinis (Vario raižinys)
J. Vimfelingas liudija: „1440 m. […] Johanas Gutenbergas iš Strasburgo išrado naują rašto būdą […].
E šaltinis (Iš John W. Baldwin veikalo „Viduramžių kultūra“)
Mokslininkai suplaukė iš skirtingomis kalbomis kalbančių kraštų, tačiau dėstomoji kalba buvo [viena]. Jei kada ir egzistavo universali rašto respublika, tai tik Viduramžių mokyklose. Bet vietos miestiečiams šie mokslininkai buvo užsieniečiai be juridinių teisių, priklausą nuo žemės savininkų, krautuvininkų ir net policijos malonės. Dėstytojams ir studentams reikėjo abipusės apsaugos. [...] Gildijų sistema buvo pritaikyta XIII a. universitetuose. [...] Viduramžių supratimu, universitetas visada buvo ne vieta, o žmonių grupė. [...] Kadangi kiekvienas mokymasis prasidėdavo nuo praeities autoritetų, svarbiausia buvo skaityti ir perprasti autoritetingą tekstą. Skaitymo terminas reiškė ir autoriteto skaitymą, ir jo viešą komentavimą [...].
F šaltinis (Iš Leonardo Benevolo veikalo „Europos miesto istorija“)
Miestai tapo specializuotais smulkios veiklos centrais ir nebuvo pavaldūs centrinei politinei valdžiai [...]. Kiekvienas miestas – ar esantis mažame nuošaliame žemdirbystės rajone, ar visiškai nepriklausomas kaip Venecija, – užsiimdavo pačia įvairiausia prekybine, pramonine, finansine ir kultūrine veikla ir varžėsi tarpusavyje ne tik žemyne, bet ir pasaulyje. [...] Šis ryžtas [...] tvarkyti savo reikalus, nebūdingas arabų ir Rytų pasauliams, yra Europos miestų savitumo ir gyvybingumo versmė, formavusi Europos civilizaciją [...].
