Pirmosios sovietinės okupacijos konspektas (1940-1941)

Išsamus istorijos konspektas, kuriame supažindinama su pirmąja sovietų okupacijas ir Lietuvos aneksavimų į SSRS sudėtį. Pirmoji sovietinė okupacija prasidėjo 1940 birželio 15 dieną, priėmus SSRS pateiktą ultimatumą, ir baigėsi 1941 m. birželio mėn., kai nacistinė Vokietija paskelbė karą SSRS.

1Svarbiausi faktai

Pirmosios sovietinės okupacijos asmenybės, datos bei sąvokos

AsmenybėsChronologijaSąvokos

Antanas Smetona

(1874-1944) – lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, kalbininkas, pirmasis Lietuvos prezidentas (1919 m. balandžio 4 d), 1926-1940 Lietuvos diktatorius, į valdžią atėjęs po 1926 gruodžio 17 perversmo.
Josifas Stalinas

(1878-1953) – SSRS diktatorius, Sovietų Sąjungos komunistų partijos generalinis sekretorius 1924-1953, GULAG‘o sistemos, kolektyvizacijos, penkmečių bei industrializacijos autorius SSRS. Lietuvos sovietinės okupacijos iniciatorius, įtraukęs SSRS į Šaltąjį karą.
Vincas Krėvė-Mickevičius

(1882-1954) – Lietuvos prozininkas, dramaturgas, lietuvių literatūros klasikas, profesorius, politinis veikėjas. „Žentas“, „Skirgaila“, „Raganius“, apsakymų rinkinio „Šiaudinėj pastogėj“ autorius. Po SSRS ultimatumo 1940 06 17 Liaudies vyriausybėje buvo Ministro pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų ministras.
Ernestas Galvanauskas

(1882-1967) – Lietuvos inžinierius, politinis bei visuomenės veikėjas. Lietuvos Ministras Pirmininkas (1919-1920 ir 1922-1924), finansų, prekybos ir pramonės ministras (1919-1920), užsienio reikalų ministras (1922-1924), Lietuvos atstovas Tautų Sąjungoje (1921). Vienas 1923 metų Klaipėdos sukilimo organizatorių. 1939–1940 m. Lietuvos finansų ministras, bolševikams okupavus Lietuvą, įėjo į „Liaudies vyriausybę“. Perpratęs bolševikų užmačias, pabėgo į Klaipėdą.
Antanas Merkys

(1887-1955) – teisininkas, politikas, 1939 11 21 – 1940 06 17 paskutinis tarpukario Lietuvos ministras pirmininkas, Prezidentui Antanui Smetonai pasitraukus iš Lietuvos, ėjo prezidento pareigas (1940 06 15 – 1940 06 17)
Adolfas Hitleris

(1889-1945) – Vokietijos diktatorius 1933-1945 m., nacionalsocializmo ideologas ir Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos vadovas, sukėlęs Antrąjį pasaulinį karą, įsakęs vykdyti Holokaustą.
Povilas Plechavičius

(1890-1973) – Lietuvos kariuomenės generolas Lietuvos, dalyvavęs nepriklausomybės kovose, vienas iš 1926 metų gruodžio 17 dienos perversmo vadovų. Nacių okupacijos metais vadovavo Lietuvos vietinei rinktinei, kovojusiai su komunistiniais partizanais, palaikiusiai tvarką, ginusiai Lietuvą nuo artėjančios Raudonosios armijos.
Viačeslavas Molotovas (Skriabinas)

(1890-1986) – SSRS valstybės ir Komunistų partijos veikėjas, diplomatas, vienas įtakingiausių J. Stalino patikėtinių. 1939-1949 ir 1953-1957 SSRS užsienio reikalų ministras. 1939 pasirašė sutartį su Vokietija, kurioje slapta susitarė dėl įtakos sferų pasidalijimo Vidurio Europoje (1939 m. rugpjūčio 23 Molotovo-Ribentropo paktas). Dalyvavo Teherano, Jaltos, Potsdamo konferencijose.
Joachimas fon Ribentropas

(1893–1946) – Vokietijos užsienio reikalų ministras nuo 1938-1945. 1939 rugpjūčio 23 d. pasirašė Molotovo – Ribentropo paktą, kuris tapo pretekstu SSRS ir Vokietijai pradėti Antrąjį pasaulinį karą. Pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų Niurnbergo karo tribunolo ir 1946 m. pakartas.
Juozas Urbšys

(1896-1991) – nepriklausomos tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministras (1938-1940), LR diplomatas (1922-1940), karininkas, vertėjas.
Vladimiras Dekanozovas

(1898-1953) – sovietinis valstybės veikėjas, NKVD viršininko pavaduotojas, diplomatas. 1940 06 15 kaip Maskvos ypatingas įgaliotinis atvyko į Lietuvą. Čia jis turėjo pasirūpinti marionetinės „Liaudies vyriausybės“ sudarymu, Lietuvos inkorporavimu į SSRS.
Lavrentijus Berija

(1899-1953) – SSRS NKVD veikėjas, vidaus reikalų liaudies komisaras (1939–1945), vienas pagrindinių trečio-penkto dešimtmečio masinių represijų organizatorių, centrinio partijos komiteto nurodymu organizavo trėmimus, tarp jų ir 1941 bei 1945 metų trėmimus iš Lietuvos. Suimtas, apkaltintas perversmu ir tėvynės išdavimu.
Justas Paleckis

(1899-1980) – žurnalistas, rašytojas, SSRS valstybės veikėjas, 1940 m. Liaudies vyriausybės ministras pirmininkas ir laikinasis okupuotos Lietuvos prezidentas, prisidėjo prie valstybės aneksavimo. 1940 vadovavo Liaudies seimo delegacijai, vykusiai į Maskvą su prašymu Lietuvą priimti į Sovietų Sąjungą.
Antanas Sniečkus

(1903-1974) – Lietuvos komunistų partijos veikėjas, ilgalaikis Lietuvos Komunistų Partijos vadovas (1936–1974 m.), Valstybės saugumo departamento direktorius, vienas pagrindinių trėmimo vykdytojų, LSSR pirmasis sekretorius (1940-1974). Vienintelis lyderis iš visų sovietinių respublikų, išsilaikęs politikoje tiek Stalino, tiek ir N. Chruščiovo bei L. Brežnevo laikais, Socialistinio darbo didvyris. 1975 metais jo vardu pavadintas dabartinis Visagino miestas.
Petras Cvirka

(1909-1947) – komunistų partijos narys (1940), dalyvavęs Liaudies seimo delegacijoje į Maskvą, vėliau – LTSR AT deputatas, LTSR rašytojų sąjungos pirmininkas, redagavo žurnalą „Pergalė”.

1938 03 17 – Lenkija įteikė Lietuvai ultimatumą, kuriuo pareikalavo užmegzti diplomatinius santykius.
1939 01 10 – priimtas Lietuvos neutralumo įstatymas
1939 03 20 – Vokietijos ultimatumas Lietuvai.
1939 03 22 – Klaipėda perduodama Vokietijai
1939 03 23 – Hitleris apsilankė aneksuotoje Klaipėdoje.
1939 08 23 – pasirašytas Molotovo – Ribentropo paktas ir slapti protokolai.
1939 09 01 – Antrojo pasaulinio karo pradžia (Vokietija užpuola Lenkiją)
1939 09 17 – Sovietų Sąjunga užpuola Lenkiją.
1939 09 28 – pasirašyta Vokietijos ir SSRS sienų ir draugystės sutartis (pakoreaguoti slapti Molotovo-Ribentropo pakto punktai), pagal kurią Lietuva atiteko SSRS.
1939 10 10 – pasirašyta Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartis.
1939 10 29 – Lietuva atgavo Vilniaus kraštą.
1939 11 21 – ministru pirmininku tapo A. Merkys;
1940 05 25 – Lietuvai įteikta nota dėl raudonarmiečių Butajevo, Pisarevo, Šmavgonocevo, Šutovo “dingimo”.
1940 06 14 – Vokietija užėmė Paryžių
1940 06 14 – SSRS ultimatumas Lietuvai.
1940 06 15 – sušauktas paskutinis Nepriklausomos Lietuvos vyriausybės posėdis
1940 06 15 – sovietinė kariuomenė okupavo Lietuvą.
1940 06 17 – V. Dekanozovo pavedimu ministru pirmininku paskirtas J. Paleckis; pirmasis „Liaudies vyriausybės“ posėdis.
1940 06 19 – uždraustos visos lietuviškos politinės partijos ir organizacijos.
1940 06 25 – oficialiai įregistruota LKP.
1940 06 28 – legalizuota Lietuvos komunistinė jaunimo sąjunga;
1940 07 01 – paleistas LR Seimas;
1940 07 05 – paskelbti rinkimai į „Liaudies seimą“; juose dalyvavo tik LKP sudarytas blokas „Lietuvos darbo liaudies sąjunga“;
1940 07 14-15 – vyksta rinkimai į “Liaudies seimą”.
1940 07 21 – „Liaudies seimas“ pradėjo darbą.
1940 08 03 – Lietuva oficialiai įjungta į SSRS (Lietuvos aneksacija)
1940 08 25 – priimta sovietinė stalininė konstitucija; įteisinta Lietuvos okupacija.
1940 11 17 – 1941 09 22 – Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) veikla
1941 01 10 – SSRS iš Vokietijos nusipirko Užnemunę;
1941 06 14–18 – pirmieji SSRS iniciatyva vykdyti trėmimai; ištremti 30485 Lietuvos gyventojai.
1941 06 22 – nacistinė Vokietija paskelbia karą SSRS; į Lietuvą įsiveržė hitlerininkai.
1941 06 22 – sukilimas prieš tarybinius okupantus.

„Didysis valymas“: "Didysis valymas" – SSRS laikotarpis, kurio metu įsitvirtino J. Stalino diktatūra (1935-1941). Vien 1937-1938 m. suimta apie 1,5 milijono žmonių, iš jų apie 680 tūkstančių sušaudyta. Svarbiausias Didžiojo valymo vykdytojas buvo NKVD.
Amerikos lietuvių taryba: Amerikos lietuvių taryba (ALT) – 1940 m. įkurta JAV lietuvių politinė organizacija, siekusi Lietuvos nepriklausomybės, teikusi moralinę ir materialinę pagalbą Lietuvai, skleidusi apie ją JAV visuomenei teisingą informaciją.
Aneksija: vienašališkas ir neteisėtas svetimos valstybės teritorijos ar jos dalies prijungimas prie savosios
Asmenybės kultas: reiškinys valstybėje, (dažniausiai autoritarinėje ar totalitarinėje) kuomet yra ypač garbinamas tos šalies vadas.
Autokratas: valdovas, turintis neaprėžtą valdžią, vienvaldis.
Bolševikai: Rusijos komunistų partijos kitas pavadinimas. Nuo 1903 m. Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos frakcija (greta menševikų), besiremianti marksizmo principais. 1917 m. pasiskelbė atskira politine partija, parengė ir sukėlė Spalio revoliuciją, kuriai vadovavo V. Leninas.
Bolševizmas: revoliucinė marksistinė darbininkų judėjimo srovė, susidariusi XX a. pradžioje Rusijoje. Prievartinio kapitalistinės visuomenės pertvarkymo į komunistinę teorija ir praktika.
Buožė: terminas, naudotas niekinamai apibūdinti pasiturinčiai gyvenantį valstietį.
Cenzūra: spaudos ir kitų visuomenės informavimo priemonių leidybos ir jų platinimo kontrolė, įvertinimas, pakeitimas arba atmetimas pagal tam tikras ideologines dogmas ir nuostatas.
De facto: sąlyginis (nevisiškas) naujai susikūrusios valstybės pripažinimas
De jure: formalioji (teisinė, pagal įstatymą), oficialioji, viešoji padėtis, situacija, statusas. Viena valstybės ar vyriausybės pripažinimo formų
Deputatas: renkamas atstovaujamojo valstybinio valdžios organo narys
Dezertyras: asmuo vengiantis atlikti pilietines ar visuomenines pareigas.
Diktatūra: neribota vieno asmens ar asmenų grupės (pvz., vienos partijos) valdžia, kuri nėra atsakinga piliečiams ir remiasi karine jėga bei prievartos aparatu.
Disidentas: asmuo, oponuojantis vyraujančiai nuomonei, politikai ar struktūrai, nenaudoja smurto ir apsiriboja aktyvia žodine valdžios ar dominuojančios ideologijos kritika, dėl savo veiklos persekiojamas.
Emisaras: asmuo, kurį valstybės valdžia ar politinė organizacija siunčia į kitą šalį su slapta misija.
Fanatizmas: aklas prisirišimas prie tam tikro tikėjimo, žiaurumas kitatikių atžvilgiu.
GULAG: GULAG‘as – vyriausioji tremties stovyklų vadyba XX a. Rusijoje.
Genocidas: baudžiamoji veika, padaryta siekiant sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei ar religinei grupei
Glavlitas: Vyriausiosios literatūros ir leidyklų reikalų valdybos pavadinimo (rusų k.) santrumpa, SSRS egzistavusi pagrindinė cenzūros institucija, kontroliavusi beveik visas meno sritis.
Holokaustas: sistemingas, masinis žydų genocidas, vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais Adolfo Hitlerio vadovaujamų nacių bei jų kolaborantų.
Industrializacija: procesas, kurio metu į gamybą diegiamos stambiosios mašinos.
Inkorporacija: įjungimas, pavertimas sistemos sudėtine dalimi.
Išbuožinimas: procesas, atimantis iš pasiturinčių ūkininkų gamybos priemones ir žemę.
KGB: SSRS institucija vykdžiusi žmonių persekiojimą ir represijas.
Karo stovis: Karo stovis (karinė padėtis) – politinė teisinė teritorijos padėtis, kai įvedami Karo lauko įstatymai, komendanto valanda, suvaržomos gyventojų teisės, ribojamas jų judėjimas, ribojamas vartojimas.
Katynės žudynės: masinės Lenkijos karininkų, policininkų, intelektualų ir civilių belaisvių žudynės, kurias 1940 m. pavasarį miške Rusijoje netoli Smolensko įvykdė NKVD.
Kolaborantas: išdavikas, vykdantis svetimos valstybės nurodymus, bendraujantis su okupacine valdžia.
Kolektyvizacija: priverstinis žemės atėmimas iš valstiečių ir individualių jų ūkių pertvarkymas į kolūkius ir tarybinius ūkius
Kolūkis: Kolūkis (kolektyvinis ūkis, kolchozas) – tarybinė žemės ūkio įmonė, paremta kolektyvinio ūkininkavimo idėja
Komjaunimas: Sovietų Sąjungoje gyvavusi komunistinė jaunimo nuo 14 iki 28 metų amžiaus organizacija, kurios narių skiriamieji ženklai – komjaunuolio bilietas, ženkliukas su Lenino atvaizdu ir organizacijos santrumpa (rusų k.).
Komuna: 1) kolektyvas, jungiamas bendro gyvenimo, darbo ir turto; 2) Prancūzijoje: mažiausias teritorinis administracinis vienetas; 3) Paryžiaus komuna: 1871 m. Paryžiaus miesto taryba, revoliucinė miesto valdžia.
Komunistai: socializmo teorijos šalininkai, pasisakantys už prievartinį žmonių socialinį sulyginimą, panaikinant privačią nuosavybę ir už proletariato diktatūros įvedimą. Ideologai – K. Marksas ir F. Engelsas.
Komunizmas: politinė ideologija, kurios tikslas yra sukurti beklasę visuomenę, turinčią gamybos priemonių nuosavybę.
Koncentracijos stovykla: genocido arba laikino įkalinimo įstaiga tiems, kuriuos vyriausybė laiko politiškai ir socialiai “svetimais elementais”.
LKP(b): Lietuvos komunistų partija (bolševikai).
Legalizuotis: nutraukti pogrindinę veiklą ir pradėti gyventi pagal sovietinius įstatymus.
Lenino premija: vienas aukščiausių SSRS valstybinių apdovanojimų už garsiausius mokslo, technikos, literatūros, meno ir architektūros laimėjimus.
Liaudies seimas: SSRS nurodymu sudarytas marionetinis Lietuvos parlamentas. Paskelbė Lietuvą sovietų socialistine respublika, priėmė deklaraciją dėl jos priėmimo į SSRS.
Liaudies vyriausybė: Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio 17 d. sudaryta Justo Paleckio vyriausybė, kuri vykdė okupacinės valdžios nurodymus. Rugpjūčio pab., sudarius LSSR liaudies komisarų tarybą, nustojo veikusi.
Lietuvių aktyvistų frontas: Lietuvių aktyvistų frontas (LAF) – 1940 m. Berlyne įkurta pogrindinė antisovietinė organizacija, kuriai vadovavo Kazys Škirpa. 1941 m. birželį LAF surengė antisovietinį sukilimą Lietuvoje.
Lietuvos diplomatinė tarnyba: Nepriklausomos Lietuvos (1918–1940) diplomatinė tarnyba, išlikusi užsienyje iki 1991 m. ir simbolizavusi Lietuvos Respublikos valstybingumo tęstinumą.
Marksizmas: pažiūrų visuma, skelbianti istorinę būtinybę pereiti nuo kapitalizmo per socializmą prie komunizmo.
Mobilizacija: kariuomenės papildymas ir pertvarkymas į karo meto sudėtį.
NEP: naujoji ekonominė politika: Sovietų Rusijos ir SSRS ekonominė politika, vykdyta 1921-1928 m., leidusi ribotą privačią prekybą ir verslą.
Nacionalizacija: procesas, kurio metu objektas paverčiamas valstybine nuosavybe.
Neutralitetas: valstybės įsipareigojimas nestoti į karines sąjungas ir nesiimti jokių veiksmų, įtraukiančių ją į karą ir toks jos statusas tarptautinėje teisėje.
Nomenklatūra: SSRS partinių ir sovietinių valdymo įstaigų vadovaujantieji darbuotojai, sudarę privilegijuotą valdininkų sluoksnį.
Nota: oficialus diplomatinis vienos valstybės kreipimasis į kitą, reiškiant pretenzijas, protestą ar informuojant apie kokius nors įvykius ar dalykus (kur kas mažiau griežtas neiultimatumas).
Okupacija: laikinas kitos šalies teritorijos užėmimas karine jėga ir faktiškas jos valdymas.
Patvaldystė: vieno asmens valdžia, kuri yra nekontroliuojama ir neatsakinga; Rusijoje taip vadintas caro absoliutizmas.
Penkmečio planas: liaudies ūkio vystymo planas penkerių metų laikotarpiui, praktikuotas Tarybų Sąjungoje ir didesnėje dalyje socialistinio bloko šalių
Pionieriai: Sovietų Sąjungoje gyvavusi komunistinė vaikų nuo 10 iki 14 metų amžiaus organizacija, kurios narių skiriamieji ženklai – trikampis raudonas kaklaraištis, ženkliukas su Lenino atvaizdu ir šūkiu „Visada pasiryžęs“ (rusų k.).
Plenumas: partinės, visuomeninės ar valstybinės organizacijos renkamojo vadovaujančiojo organo narių visuotinis susirinkimas, kuriame turi dalyvauti ir balsuoti visi nariai.
Pretekstas: tariama priežastis.
Propaganda: bendravimo forma, kurios tikslas daryti įtaką bendruomenės požiūriui arba pozicijai, kartojama ir paskleidžiama įvairiomis formomis.
Protekcionizmas: valstybės ekonominė politika, kuria saugomos vidaus rinkos nuo užsienio konkurentų arba plečiamos rinkos užsienyje.
Provokacija: asmenų, organizacijų atviros pastangos kam nors pakenkti
Rasizmas: pažiūros, teigiančios, kad žmonių rasės yra nelygiavertės.
Rezistentai: žmonės, kovojantys su okupantais (dažniausiai ginkluota kova)
SSKP CK Politbiuras: Sovietų Sąjungos komunistų partijos aukščiausia vadovaujanti institucija. Į Politinį biurą įėjo įtakingiausi SSKP CK nariai.
SSRS Aukščiausioji Taryba: aukščiausiasis SSRS valstybinės valdžios organas (parlamentas), iki 1936 – VCIK (Visos Rusijos Centro Vykdomasis komitetas)
SSRS Liaudies komisarų taryba: 1917-1946 aukščiausioji vykdomoji ir tvarkomoji valstybės valdžios institucija (vyriausybė), vėliau pertvarkyta į Ministrų Tarybą.
Socialistinis realizmas: Sovietų Sąjungos mene viešpatavęs ideologizuotas realizmo variantas, kurio pagrindinis reikalavimas – kad kūriniai padėtų kurti socialistinę (komunistinę) visuomenę. Tai reiškia, kad siekta ne atspindėti, o kurti, simuliuoti tokią tikrovę, kokios reikalavo oficialioji ideologija.
Socializmas: ideologija ir politinių teorijų grupė, kurių pagrindinis dėmesys skiriamas teisingam gėrybių paskirstymui tarp visuomenės narių bei visuomeniniam ar valstybiniam gamybos priemonių valdymui; radikaliosios jos srovės teigia, kad reikia panaikinti privatinę nuosavybę, paverčiant ją valstybine, taip užtikrinant visų visuomenės narių lygybę ir gerovę.
Sovietizacija: procesas, kurio metu įvedama sovietinė valdžia ir tvarka, prievartinė integracija į SSRS, rusinimas, vykdomi kiti Sovietų Sąjungai būdingi procesai.
Spaliukai: Sovietų Sąjungoje gyvavusi komunistinė vaikų nuo 7 iki 9 metų amžiaus organizacija, kurios narių skiriamasis ženklas – ženkliukas su Lenino vaikystėje atvaizdu.
Stalinizmas: politinis režimas, besiremiantis Stalino mokymu, kuriam būdinga propagandos gausa diktatoriaus asmenybės kulto formavimui bei aktyvi slaptos policijos veikla visuomenės paklusnumui įtvirtinti.
Stribai: civilinių ginkluotų sovietų valdžios būrių, 1944-1954 m. Lietuvoje padėjusių okupantams vykdyti represijas, narys.
Suverenitetas: valstybės ar bendruomenės teisė visiškai savarankiškai tvarkyti savo reikalus; visiškas politinis savarankiškumas.
Teroras: sistemingas, metodiškas priešininkų bauginimas ir naikinimas smurtu.
Totalitarizmas: nedemokratine valdymo forma, kai visa valstybes gyvenimą ir net žmogaus privatų gyvenimą kontroliuoja viena partija ar žmogus, nepripažįsta savo valdžios apribojimo (Antrojo pasaulinio karo metu – SSRS, Vokietija, Italija)
Ultimatumas: griežtas valstybės reikalavimas kitai valstybei, kurių nevykdymo atveju grasinama įvairiomis poveikio priemonėmis.
VKP (b): visasąjunginė komunistų partija (bolševikai), 1925 m. pakeistas komunistų partijos pavadinimas.
Valstietis: žemės ūkio darbininkas
Vidaus reikalų liaudies komisariatas: NKVD: Sovietų Rusijos ir SSRS vidaus reikalų žinyba, nuo 1934 m. perėmusi OGPU politinės policijos funkcijas; vykdė masines represijas, suėmimus ir trėmimus (1946 m. pervadinta MVD).

2Konspektas

Pirmosios sovietinės okupacijos konspektai

1 konspektas: Nepriklausomybės praradimas. Pirmoji sovietinė okupacija ir aneksija (1940.06.15. – 1941.06.22.)

Nepriklausomybės praradimas. Pirmoji sovietinė okupacija ir aneksija (1940.06.15. – 1941.06.22.)

Įvykus pasienio incidentui, kurio metu žuvo lenkų kareivis, 1938 m. Lenkija skelbia Lietuvai ultimatumą, reikalauja užmegzti diplomatinius santykius. Lietuva nusileidžia ir tuo faktiškai pripažįsta Lenkijai Vilniaus kraštą. Smunka Antano Smetonos autoritetas.

1939 m. sausio mėn. priimtas Lietuvos Neutralumo įstatymas (kitos valstybės to nepaisys).

1939 kovo 22 d. po ultimatumo pasirašyta Vokietijos – Lietuvos sutartis dėl Klaipėdos krašto perleidimo Vokietijai. Pasirašė užsienio reikalų ministrai J. Urbšys ir J. Ribentropas.

1939 rugpjūčio 23 d. pasirašyta “Vokietijos – Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartis” (Ribentropo – Molotovo paktas). Slapti sutarties protokolai:

Suomija, Estija, Latvija, Rumunijos dalis Besarabija atitenka Sovietų Sąjungos įtakos sferon. Lietuva – Vokietijos įtakos sferon.
Lenkijos rytinė dalis atitenka Sovietų Sąjungai. Lenkijos vakarinė dalis – Vokietijai.

1939 rugsėjo 1 d. Vokietija užpuola Lenkiją (prasideda Antrasis pasaulinis karas).

Lietuvos užsienio politika prasidėjus Antram pasauliniam karui:

paskelbė savo neutralumą 1939 m. rugsėjo 1 d.;
Smetona, norėdamas išvengti bet kokių karo veiksmų, kurie komplikuotų Lietuvos tarptautinę padėtį, priešinosi mobilizacijai;
Atsisakė Vokietijos pasiūlymo jėga susigrąžint Vilniaus kraštą.

1939 rugsėjo 17 d. Sovietų Sąjunga užpuola Lenkiją.

1939 rugsėjo 28 d. “Vokietijos – Sovietų Sąjungos sienų nustatymo ir draugystės sutartis”, numačiusi naują ribą tarp Vokietijos ir SSRS užimtų Lenkijos teritorijų dalių. Slaptas sutarties protokolas: už Lenkijos dalį (Liublino vaivadija) SSRS įtakon atitenka Lietuva. (išskyrus pietvakarinę Suvalkijos (Užnemunės) dalį).

1939 spalio 10 d. “Vilniaus ir Vilniaus srities perdavimo Lietuvos Respublikai ir Lietuvos – Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartis”:

SSRS grąžino Lietuvai Vilnių ir Vilniaus kraštą (spalio 29);
Lietuvoje įkurdinama 20 tūkst. Raudonosios Armijos karių (karinės bazės įkuriamos Alytuje, Prienuose, Naujojoje Vilnioje, Gaižiūnuose);
Abi valstybės įsipareigojo teikti viena kitai visokeriopą pagalbą, nesudaryti viena prieš kitą jokių sąjungų, nedalyvauti jokiose koalicijose.

Lietuva pradedama kaltinti savitarpio pagalbos sutarties laužymu. 1940 m. gegužės 25 d. Lietuvai įteikta nota dėl raudonarmiečių Butajevo, Pisarevo, Šmavgonocevo, Šutovo “dingimo”.

1940 birželio 14 d. SSRS ultimatumas Lietuvai.

Lietuva kaltinama:

grobia Raudonosios Armijos karius;
persekioja lietuvius, dirbančius raudonosios armijos bazėse;
sudaryta karinė sąjunga su Latvija ir Estija prieš SSRS;
pažeidinėja Savitarpio pagalbos sutartį.

SSRS reikalavimai:

vidaus reikalų ministras K. Skučas ir Saugumo departamento direktorius A. Povilaitis turi būti atiduoti teismui;
turi būti sudaryta nauja Lietuvos vyriausybė, kuri užtikrintų Lietuvos ir SSRS sutarties vykdymą;
įsileisti neribotą kiekį SSRS karių.

Jei ultimatumas nebus priimtas per 24 val., į Lietuvą įžengs SSRS kariuomenė. Data buvo palanki SSRS, kadangi tuo metu nacistinės Vokietijos kariai įžengė į Paryžių – visų valstybių dėmesys buvo nukreiptas į Vakarus. SSRS ultimatume Lietuvai mesti kaltinimai neatitiko tikrovės.

1940 m. birželio 15 d. sušauktas paskutinis Nepriklausimos Lietuvos vyriausybės posėdis (Bilevičius, Raštikis, Jokantas, Musteikis, Pundzevičius, Vitkauskas, Audėnas, Tamošaitis, Vasiliūnas, Merkys). Nusprendžiama nesipriešinti SSRS.

Antanas Smetona pasitraukia į Vokietiją, sprendimą aiškino pablogėjusia sveikata (mirė 1944 m. JAV). Eiti prezidento pareigas paveda Antanui Merkiui. Pagal konstituciją A. Merkys negalėjo niekam šio posto perleisti. (paskutinis ministras pirmininkas ir prezidentas Antanas Merkys, užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys).

1940 birželio 15 d. Lietuva okupuojama Sovietų Sąjungos. Buvo okupuota ir Suvalkijos dalis, kurią SSRS buvo sutikusi palikti Vokietijai (1941 sausio 10 dienos sutartimi SSRS už šią teritoriją Vokietijai sumokėjo 7,5 milijono aukso dolerių).

SSRS armijos įžengimo į Lietuvą tvarka:

Sovietų kariuomenė pereis valstybinę sieną 15 d. 15 h Eišiškių – Druskininkų, Gudagojaus – Šalčininkų, Dūkšto – Pabradės ruožuose;
Perėjusios sieną, įžengs į Vilnių, Kauną, Raseinius, Panevėžį, Šiaulius;
Dėl tolimesnio dislokavimo vietų susitars generolai Pavlovas ir Vitkauskas;
Įsakyta netrukdyti rusų daliniams įžengti į Lietuvą;

Į Lietuvą atvyksta SSRS įgaliotasis asmuo Vladimiras Dekanozovas.

Pirmoji sovietinė okupacija (1940.06.15. – 1941.06.22.)

1940 m. birželio 17 d. V. Dekanozovo pavedimu ministru pirmininku paskirtas J. Paleckis, tą pačią dieną patvirtintas naujas ministrų kabinetas. Vėliau Ministru pirmininku buvo paskirtas V. Krėvė-Mickevičius, o J. Paleckis vykdė laikinai einančio prezidento pareigas.
šalies gyventojams ir užsienio valstybių pasiuntiniams skleidė melagingą informaciją, kad Lietuvoje neįvyks esminių pokyčių ir bus išlaikyta Lietuvos nepriklausomybė;
Legalizuojama LKP. Jos vadovas Antanas Sniečkus tampa Saugumo departamento direktoriumi (organizuoja suėmimus, trėmimus).
liepos 1 d. paleido „smetoninį“ Seimą, o liepos 6 d. paskelbė Liaudies seimo rinkimų įstatymą, vykdė kitą veiklą.
Matydami, kad Vyriausybė tėra sovietų pastumdėlė, liepos pradžioje finansų ministras Ernestas Galvanauskas (patvirtino), o vėliau ir V. Krėvė-Mickevičius (atmetė) įteikė atsistatydinimo pareiškimus.
1940 m. liepos 14-15 skelbiami rinkimai į “Liaudies seimą”. Rinkimuose gali dalyvauti vienintelė Lietuvos darbo liaudies sąjunga (pervadinta LKP). Rinkimai nedemokratiški, rezultatai klastojami. Iš 79 seimo narių – 58 LKP nariai.
„Liaudies vyriausybė“ į savo rankas perėmė žiniasklaidos priemones, nutraukė ryšius su Vatikanu, uždraudė kitas partijas bei visuomenines, kultūrines, religines organizacijas.

1940 m. liepos 21-23 d. Liaudies seimo nutarimai:

Lietuva paskelbta socialistine respublika, valstybė pavadinta Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika (LTSR);
paprašyta Lietuvą priimti į Sovietų Sąjungos sudėtį;
žemė, kurios plotas buvo didesnis nei 30 ha, iš ūkininkų buvo atimama. Bežemiai ir mažažemiai galėjo gauti iki 10 ha žemės. Valstybės fonde likusi žemė turėjo būti panaudota kolūkiams kurti. Ūkininkai, turintys po 20-30 ha žemės, buvo laikomi buožėmis ir liaudies priešais. Juos stengtasi sunaikinti triskart padidinant mokesčius, ištremiant į SSRS gilumą. Tik dėl kilusio Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo Lietuvoje nesuspėta įgyvendinti kolektyvizacijos;
nacionalizuoti bankai ir pramonės įmonės virš 20 darbininkų.

1940 rugpjūčio 3 d. Maskvoje delegacijos vardu J. Paleckis paprašė Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos Lietuvą priimti į Sovietų Sąjungą. Lietuva “įstoja” į Sovietų Sąjungos sudėtį (Lietuvos aneksija).

Aneksija (Inkorporacija) – jėga ar prievarta įvykdytas neteisėtas svetimos teritorijos ar jos dalies prijungimas prie savosios.

Baltarusijos SSR perduoda Lietuvos SSR dalį teritorijų (dalį Vilniaus krašto. Susiformuoja dabartinė Lietuvos pietryčių siena).

Sovietinės Lietuvos valdžios institucijos:

parlamentas – LTSR Aukščiausioji Taryba,
vyriausybė – LTSR Liaudies Komisarų taryba (vėliau – Ministrų taryba).
valdžia sovietų valdomoje Lietuvoje priklausė komunistų partijai, jos centre buvo LKP(b) Centro komitetas. LKP(b) veikė pagal Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) programą ir nurodymus;

Lietuvos sovietizacija:

Pramonės, bankų, žemės nacionalizacija;
Įvesta spaudos cenzūra, varžyta bažnyčios veikla;
Uždrausta politinių partijų ir organizacijų veikla, išskyrus komunistinių;
Atleidžiami lietuviai valdininkai, skiriami komunistai;
Represijos prieš ūkininkus, inteligentiją, partijų ir organizacijų vadovus ir narius, karininkus, dvasininkus;
Iš ūkininkų atimta žemė išdalinta bežemiams;
Finansų sistemos reforma (litai pakeisti rubliais);
Bažnyčia atskiriama nuo valstybės;
Panaikintas mokestis už mokslą, pašalinta tikyba, lotynų kalba, pradėta mokyti SSRS istorijos, SSRS konstitucijos, rusų kalbos.;
Keičiami karo vadai;
Lietuvos kariuomenė pertvarkoma į 29 – tą teritorinį šaulių korpusą;
Įsigalioja sovietiniai įstatymai;
Uždraustas herbas ir vėliava;
Pertvarkyta teisėsaugos sistema (vietoj policijos – milicija, likviduota LR teismų sistema, nuo gruodžio 1d. įvesti sovietiniai įstatymai);
1940 m. rugpjūčio 25 d. nauja (sovietinė) konstitucija – Liaudies seimas tapo LSSR Aukščiausiąja Taryba, Vyriausybė – Liaudies komisarų taryba, o ministrai – liaudies komisarais.
Represijas vykdo NKVD;
1941 birželio 14 d. pirmas masinis trėmimas iš Lietuvos (20 tūkstančių).

Sovietizacija – SSRS vykdyta politika Lietuvoje – socialistinės sistemos ir komunistinės ideologijos primetimas.

Pasipriešinimas pirmosios sovietizacijos metu:

Lietuvos Aktyvistų Frontas (LAF). Oficialiai susikuria 1940 lapkričio 17, nors veikė jau vasarą. Tikslas – kovoti su okupacija. Vadovauja buvęs pasiuntinys Vokietijoje Kazys Škirpa;
boikotai, nepaisymas įvairių draudimų, šventimas religinių švenčių, Liaudies seimo rinkimų boikotas, veikė antikomunistiniai būreliai;
1940 m. rugpjūtį mokytojų suvažiavime vietoj internacionalo sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas.
Lietuvos diplomatai Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, D. Britanijoje, JAV, Argentinoje atsisakė grįžt į Lietuvą);

1941 birželio 22 d. Vokietija užpuola Sovietų Sąjungą. Karo veiksmai iš karto paliečia Lietuvą: ji per savaitę okupuojama vokiečių. Pirmoji sovietinė okupacija baigiasi.

3Papildoma medžiaga

Dokumentai

„Abi Susitariančios pusės įsipareigoja susilaikyti nuo visokiausios prievartos, nuio visokių agresyvių veiksmų ir nepilti viena kitos tiek atskirai, tiek kartu su kitomis valstybėmis […]. Nė viena iš Susitariančių pusių nedalyvaus jokioje valstybių grupuotėj, tiesiogiai ar netiesiogiai nukreiptoje prieš kitą pusę […]. Ši sutartis sudaroma dešimčia metų, o jeigu, likus metams iki termino pabaigos, viena iš Susitariančių šalių jos nedenonsuos, sutartis automatiškai galios dar penkerius metus […]. Sudaryti du originalai vokiečių ir rusų kalba. „

Komentaras: Tai yra ištrauka iš Molotovo – Ribentropo pakto, kuri dar vadinama nepuolimo sutartimi. Ji pasirašyta 1939 – 08 – 23 tarp Vokietijos užsienio reikalų ministro J. Ribentropo ir SSRS užsienio reikalų ministro V. Molotovo.

„Kariai!  Vokietis – amžinas mūsų priešas – užpuolė 1939 metų rugsėjo 1 dieną Respubliką, peržengdamas visą jos sieną. Atėjo mūsų kario pareigos vykdymo valanda. Kariai! Kovojate už Lenkijos būtį ir ateitį. Už kiekvieną žingsnį Lenkijoje priešas privalo brangiai sumokėti savo krauju.”

Komentaras: Šiame dokumente yra skelbiama Antrojo pasaulinio karo pradžia 1939 – 09 – 01. Antrojo pasaulinio karo pradžia skelbiamas Vokietijos įsiveržimas į Lenkiją.

Istoriniai klausimai

Nurodyti Antrojo pasaulinio karo priežastis.

Antrojo pasaulinio karo priežastys:

Antrojo pasaulinio karo priežastys pirmiausiai glūdėjo Pirmojo pasaulinio karo padariniuose (Versalio sutartyje)
Vokietijos, Japonijos, Italijos agresyvumo didėjimas
Ginklavimosi varžybos
Imperialistinių valstybių prieštaravimų paaštrėjimas
SSRS siekis atkurti buvusios Rusijos imperijos ribas
Dviejų ideologijų – fašizmo ir komunizmo – kova
Vakarų valstybių nuolaidžiavimas Vokietijai, siekiant išvengti karo Europoje.

Kokia buvo SSRS politika 1939-1940 m. ?

Pasirašiusi Molotovo – Ribentropo paktą, SSRS laikėsi grobikiškos politikos. Pasinaudojusi palankiomis tarptautinėmis sąlygomis, SSRS okupavo Baltijos šalis, Besarabiją. Motyvuodama tuo, kad prasidėjus karui su Vokietija, Lenkija pralaimėjo ir reikėjo „apginti“ Vakarų Ukrainą ir Vakarų Baltarusiją, užėmė šias teritorijas. 1940m. Berlyne buvo aptarti SSRS ir Vokietijos politiniai santykiai. Buvo apsvarstyta galimybė prisijungti SSRS prie trišalio Vokietijos-Japonijos-Italijos pakto.

Kokias užsienio politikos problemas ir kaip 4-ajame deš. sprendė Lietuva?

4-ajame deš. Lietuva sprendė šias užsienio politikos problemas:

Konfliktas su Lenkija. Lenkijos vyriausybė, pasinaudodama incidentu Lenkijos-Lietuvos pasienyje, 1938m. įteikė Lietuvai ultimatumą ir pareikalavo, kad būtų užmegzti diplomatiniai santykiai. Tai reiškė Vilniaus atsisakymą. Lietuvos Vyriausybė priėmė ultimatumą. Tai sukėlė Lietuvos visuomenės nepasitenkinimą, smuko A. Smetonos ir Vyriausybės autoritetas.
Vokietijos agresija Europoje vertė Baltijos valstybes ieškoti būdų išsilaikyti. 1939m. Lietuvos Seimo nepaprastoji sesija priėmė Neutralumo įstatymą. Laikytis neutralumo politikos vertė ir vidaus padėtis. Smetonos valdymu buvo nepatenkinta dalis Lietuvos gyventojų. Lietuvai pradėjus kariauti, vidaus padėtis galėjo dar labiau komplikuotis ir pasidaryti pavojinga tautininkų diktatūrai. Lietuvos neutralumą palaikė Anglija ir Prancūzija.
Konfliktas su Vokietija dėl Klaipėdos ir Klaipėdos krašto. 1939m. Vokietija įteikė Lietuvai ultimatumą dėl Klaipėdos ir Klaipėdos krašto. Ultimatumas buvo priimtas. Dar nepasirašius sutarties, vokiečių kariniai daliniai peržengė Vokietijos-Lietuvos sieną.

Įrodyti, kad Antrojo pasaulinio karo pradžioje SSRS vykdė agresyvią užsienio politiką.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje SSRS vykdė agresyvią užsienio politiką. Tai įrodo daugybė faktų:

rugpjūčio 23d. pasirašomas SSRS – Vokietijos nepuolimo paktas. Juo abi šalys įsipareigojo nepulti viena kitos. Pagal „Slaptąjį papildomą protokolą“ abi šalys pasidalijo Europos įtakos sritimis.
rudenį SSRS užėmė rytinę Lenkijos valstybės dalį
rugsėjo 28d. pasirašyta draugystės ir sienų sutartis tarp SSRS ir Vokietijos. Slapti protokolai patvirtino abiejų valstybių siekį neleisti Lenkijai atkurti nepriklausomybę ir patikslino jų interesų sritis. Lenkijoje riba buvo perkelta į rytus Vokietijos naudai, o Lietuva pateko SSRS įtakon
spalio mėnesį SSRS primetė Baltijos šalims pagalbos sutartis
pabaigoje SSRS užpuolė Suomiją. SSRS siekė „pastumti“ Suomijos sieną kuo toliau nuo Leningrado, reikalavo, kad Suomija atiduotų dideles Karelijos teritorijas ir sutiktų išnuomoti laivyno bazes suomių salose. Už tai mainais buvo siūloma du kartus didesnė teritorija.

Kada ir kodėl Lietuva neteko neutralios valstybės statuso?

Vokietijai okupavus Lenkiją, sumažėjo Baltijos valstybių išlikimo galimybė. 1939m. SSRS ne kartą kvietė Lietuvos atstovus į Maskvą, reikalaudama pasirašyti tarpusavio pagalbos sutartį. Lietuvos atstovams spiriantis J. Stalinas be užuolankų paskelbė, kad SSRS susitarusi su Vokietija ir kad didžioji Lietuvos dalis atitenka SSRS. Taip ir Lietuvai buvo pranešta apie slaptuosius SSRS ir Vokietijos susitarimus. 1939m. spalio 10d. pasirašiusi Lietuvos ir SSRS tarpusavio pagalbos sutartį, Lietuva neteko neutralios valstybės statuso. Be to, buvo sudarytos prielaidos ją okupuoti.

Kodėl 1938 – 1940m. laikomi Lietuvos tarptautinės padėties komplikavimosi, atsitraukimų ir praradimų laikotarpiu?

1938-1940m. Lietuvai buvo labai sunkūs ir įtempti.

1938m. labai pablogėjo Lietuvos – Lenkijos santykiai. 1938m. Lietuva priėmė Lenkijos ultimatumą dėl diplomatinių santykių užmezgimo, tuo parodydama, kad atsisako Vilniaus. Tai labai paaštrino šalies vidaus padėtį. 1938m. komplikavosi ir Lietuvos – Vokietijos santykiai.

1939m. kovo mėn. Lietuva pasirašė sutartį su Vokietija, kuri skelbė, kad Klaipėdos kraštas perduodamas Vokietijai. Ribentropo – Molotovo sutartis iš esmės nulėmė Baltijos valstybių likimą.

1939m. spalio10d. pasirašiusi sutartį, Lietuva ne tik neteko neutralios valstybės statuso, bet šios sutarties ketvirtu straipsniu jau buvo patvirtinama ir Lietuvos okupacijos pradžia.

Ar buvo galima pasipriešinti 1940m.įvykdytai sovietų okupacijai?

1940m. vasarą išlaikyti Lietuvos nepriklausomybę, matyt, nebuvo galima, tačiau gėdingai kapituliacijai alternatyva buvo. Kadangi armija yra pagrindinis valstybės gynybos garantas, per visą nepriklausomybės laikotarpį jai buvo skiriama daug dėmesio: kariuomenė buvo aprūpinta modernia ginkluote, apmokomi karininkai. Visiškai mechanizuota buvo priešlėktuvinės apsaugos rinktinė. Lietuva turėjo 118 karo lėktuvų. 1939m. Lietuvos kariuomenę sudarė 27 000 karių, tačiau, paskelbus mobilizaciją galėjo padidėti iki 150 000 pasipriešinti buvo galima. Kita vertus, vyriausybė galėjo priešintis politiškai – nepriimti ultimatumo, išvykti į užsienį. Deja, 1940m. Lietuvoje nebuvo jėgų, galėjusių vesti tautą į kovą dėl nepriklausomybės

Ko siekė V.M. Krėvė, E. Galvanauskas ir kiti Lietuvos patriotai, dirbdami „Liaudies vyriausybėje“?

V.M. Krėvė, E. Galvanauskasir kiti patriotai siekė išlaikyti bent ribotą Lietuvos valstybingumą.

Kokių priemonių ėmėsi SSRS vyriausybė, vykdydama Lietuvos sovietizaciją 1940 – 1941m.?

SSRS vyriausybė, vykdydama Lietuvos sovietizaciją 1940-1941m. ėmėsi šių priemonių:

valstybingumo griovimo
kariuomenės pertvarkymo
ūkio pertvarkymo
Bažnyčios suvaržymo
kultūros sovietizacijos
Sovietinės kadrų politikos
teroro
švietimo pertvarkymo

Kaip buvo priešinamasi okupacijai 1940m.?

Okupacijai 1940m. buvo priešinamasi įvairiomis formomis:

pasyvus priešinimasis: Kalėdų, Velykų ir kitų švenčių šventimas. Antisovietinių lapelių platinimas, kapų puošimas per Vėlines ir kt.
aktyvus priešinimasis reiškėsi tuo, kad Lietuvoje kūrėsi pogrindinės rezistencijos grupės

Kaip vertiname Lietuvos prezidento A. Smetonos pasitraukimą į užsienį 1940m.?

1940m. birželio 15d. A.Smetona informavo vyriausybės narius apie sprendimą pasitraukti į užsienį. Savo sprendimą Lietuvos prezidentas motyvavo nenoru dalyvauti Lietuvos įjungimo į SSRS sudėtį procese. Kaip žmogų A. Smetoną galima suprasti. Jis gerai žinojo apie tai, kas vyko SSRS, ir suprato, kad jis ir jo šeima bus represuoti. Bet kaip prezidentas jis turėjo iki galo būti su savo tauta. Prezidentas ir vyriausybė galėjo nepriimti ultimatumo, pasitraukti į užsienį ir taip parodyti prievartinį Lietuvos įjungimą į SSRS.

Ar teisėtai buvo sudaryta „Liaudies vyriausybė“? Pakomentuoti.

„Liaudies vyriausybė“ buvo sudaryta neteisėtai, apie tai liudija tokie faktai. 1940m. birželio 15d. į Kauną atvykę V.Dekanazovas ir N. Pozniakovas turėjo parengti ir atlikti Lietuvos aneksijos įforminimą taip, jog atrodytų, kad reformos vyksta pagal valstybėje veikiančius įstatymus ir remiantis liaudies valia, t.y. teisėtai. Pagal tuo metu veikusią LR Konstituciją naują ministrą pirmininką galėjo skirti prezidentas, o ministras pirmininkas galėtų vadovauti valstybei tokiu atveju, jei, prezidentas būtų miręs ar atsistatydinęs. Todėl iš Maskvos buvo duotas nurodymas aiškinti A.Smetonos išvykimą kaip jo atsistatydinimą ir tokiu būdu buvo sudarytas tariamasis teisinis pagrindas A. Merkiui skirti naują ministrą pirmininką. Be to, žmonėms buvo aiškinama, kad SSRS kariuomenės įvedimas užtikrins Lietuvos saugumą.

Temos vadovėlyje