Mesopotamija – Šumerų-Akado, Asirijos, Babilono civilizacijos

2 konspektai · 11 asmenybių · 14 sąvokų

Mesopotamija (arba Tarpupis) – regionas pietvakarių Azijoje tarp Tigro ir Eufrato upių dabartinėje pietryčių Turkijoje, Sirijoje ir Irake. Tai seniausias upinės, drėkinamosios žemdirbystės regionas, kuriame kūrėsi pirmosios civilizacijos – Šumerai ir Akadai, Asirija bei Babilonas.

Konspektas
Asmenybės
Sąvokos
Papildoma medžiaga

Konspektai

3 (Istorikas.lt)

Civilizacija

Visos žmonijos kultūros ir istorijos raidos būsena (kiek yra pažengusi visa žmonija)
Konkrečios kultūros, tautų grupės, atskiros tautos visuomenės istorinio brandumo rodiklis (pvz. Egipto civilizacija, Heleninė civilizacija, krikščioniškoji civilizacija ir pan.).

Pagrindiniai civilizacijos požymiai: žmonės gyvena miestuose, dirbantieji specializuojasi (dauguma verčiasi žemdirbyste, tačiau yra ir amatininkų, ir prekiautojų), visuomenė tampa organizuota ir paklūsta valdovui, atsiranda raštas. Civilizacijos raidos etapai: genezė, subrendimas, įlūžis, nuosmukis, dezintegracija.

Mesopotamija

Šumerai

IV tūkst. pr. Kr. pietų Mesopotamijoje apsigyvena šumerai, tauta, vadinusi save „juodagalviais”. Civilizacijos kūrimąsi paskatino gamtos sąlygos. Žemė buvo nenaši, tačiau įrengus platų drėkinimo tinklą Tigro ir Eufrato vanduo buvo paskirstytas, žemė tapo derlinga. Apie 3500 m. pr. kr. šumerų miestai virto miestais- valstybėmis. pirmoji sostinė ir politinis centras buvo Urukas – čia rastos seniausios lentelės su rašto pavyzdžiais. Kiti miestai – Ūras, Eridu, Lagašas, Nipūras. Paprastai miestai buvo įsikūrę ant kalvos, miesto centre stovėjo šventykla, o miestą juosė gynybinė siena. Šumerai netūrėjo vieningos ir stiprios valdžios, nuolat kariavo tarpusavyje, siekdami užvaldyti šalį.

Mesopotamijos suvienijimo etapai

Akadų imperija (2300-220 m. pr. Kr.). Tai pirmoji imperija žmonijos istorijoje. Į šiaurinę Šumero dalį įsiveržė semitų gentys ir nukariavo Akado kraštą. Akado miesto karalius Sargonas I suvienijo Mesopotamiją ir pasitelkęs puikiai organizuotą kariuomenę toliau tęsė užkariavimus. tačiau kovos tarp miestų nesiliovė.
Pirmoji Babilonijos karalystė (1800-1600 m.pr. Kr.). Vėlyvaisiais šumerų gyvavimo amžiais Babilonas buvo nežymus miestas. Miesto iškilimą lėmė patogi jo vieta: upėmis vyko prekyba, čia kryžiavosi karavanų keliai, miestas išaugo į didelį prekybos centrą, o savo galybę pasiekė valdant Hamurabiui (1792-1750 m. pr. Kr.), kuris ir suvienijo Mesopotamiją. Jis buvo sumanus politikas, pirmasis sujungė atskirus įstatymus į kodeksą. Valdant paskutiniams Hamurabio dinastijos atstovams, Babilonas ėmė silpnėti, prasidėjo tamsusis laikotarpis. įsiveržus kasitų gentims,. įsivyravo suirutė.
Asirijos imperija (700-612 m. pr. Kr.). Asirai buvo semitų tauta, gyvenusi Šiaurės Mesopotamijoje. Asirija visą savo egzistavimo laiką buvo Babilonijos dalis. Apie X a. pr. Kr. tapo karine valstybe: turėjo svaidymo, griovimo įrenginius, mokėjo tiesti kelius, tiltus. dėl karių žiaurumo Asirija buvo vadinama „liūto guoliu”. Mesopotamiją Asirija suvienijo valdant Ašurbanipalui. Imperiją juosė tvirtovės, tačiau čia nuolat kildavo maištai,; sostinė buvo Ninevija. Apie 612 m. pr. kr. babiloniečių kariuomenė sutriuškino Asirijos imperiją.
Antroji Babilonijos karalystė (612-539 m. pr. kr.). Šiuo laikotarpiu pasižymėjo karalius Nabuchodonoseras II: Babilono valdos prasiplėtė iki Persijos įlankos. Buvo pastatyta „Midijos siena”, kuria buvo galima užtvindyti priešą. Karaliui mirus, prasidėjo neramumai, iš Rytų įsiveržė persai, vadovaujami Kiro II ir be kovos užėmė Babiloną.

Mesopotamijos civilizacijų laimėjimai

Žemdirbystės pradžia (apie VIII tūkst. pr. Kr.).
Pirmųjų miestų-valstybių atsiradimas (III tūkst. pr. Kr.).

Šumerai:

raštas (sukūrė apie 3000 m. pr. Kr. Iš pradžių buvo piktografinis (paveikslėlių), vėliau atsirado dantiraštis);
matematika (naudojo šešiasdešimtainę skaičiavimo sistemą, valandas ir minutes skirstė į šešiasdešimt dalių, apskritimą – į 360º);
ratas (vežimai perveždavo didesnį krovinį, buvo naudojami karo metu);
bronza ( apie III tūkst. pr. Kr. pirmieji sulydė varį su alavu ir gavo bronzą);
arklas (apie III tūkst. pr. Kr.);
literatūra (apie XIII a. pr. Kr. buvo sukurtas Gilgamešo epas, pasakojantis apie Uruko karaliaus Gilgamešo gyvenimą; būta ir daugiau mitų, pasakų);
zikuratai („dievo kalnai” – laiptuoti statiniai, skirti dievams; svirnuose buvo kaupiamos produktų atsargos);
mokyklos ir bibliotekos (pirmieji ėmė steigti „lentelių namus” – mokyta rašto, matematikos, astronomijos, zoologijos, botanikos, buvo naudoti pirmieji vadovėliai);
buriniai laivai;
stiklo gaminimas, molio degimas, plytų gaminimas.

Dantiraštis – apie 3500 m. pr. Kr. atsiradusi šumerų ir vėlesnių Mesopotamijos gyventojų (asirų, babiloniečių) rašto sistema, kurioje ženklas reiškia žodį arba skiemenį. Sudarė 1500 ženklų, rašyta ant molinių lentelių.

Babiloniečiai:

Babelio bokštas (pastatytas VII a. pr. Kr. valdant Hamurabiui; 90 m. aukščio, skirtas dievui Mardukui);
„kabantys sodai” (laiptuotas statinys su terasomis, ant kurių užveisiamas sodas);
įstatymų kodeksas (Hamurabio kodeksas reguliavo daugelį babiloniečių gyvenimo sričių, gynė žmones ir jų nuosavybę, įstatymai buvo palankūs didikams, vyravo principas „akis už akį, dantis už dantį”);
astronomija ir astrologija (sukūrė mėnulio kalendorių, Merkurijaus orbitą žymėjo tiksliau nei graikai, davė pavadinimus Zodiako ženklams).

Finikiečiai

Į istoriją finikiečiai įžengė apie 2700 m. pr. Kr. – jie paminėti kaip jūrų pirkliai. Finikiečiai niekada neturėjo savo valstybės. II tūkst. pr. Kr. Finikiją valdė egiptiečiai, svarbiausias miestas buvo Biblas. Finikiečiai ypač iškilo XII a. pr. Kr.: pigiai pirko žaliavas, gamino namudines prekes, kurias vėliau išvežiodavo po visą Viduržiemio jūros baseiną. Vėliau apiplaukė Afriką, apie V a,. pr. Kr. buvo pasiekę Brazilijos krantus. IX a. pr. Kr. Finikiją pavergė asirai ir 815 m. pr. kr. įkūrė koloniją Kartaginą. 333 m. pr. Kr. finikiečius nukariavo Aleksandro Makedoniečio imperija. Finikiečiai prarado ir Kartaginą – po pūnų karų apie 146 m. pr. Kr. ji atiteko Romai.

Drauge su finikiečiais keliavo ir jų abėcėlė (I tūkst. pr. Kr.). Ją sudarė 22 raidės, pasisavintos iš mesopotamiečių. Būtent šią abėcėlę perėmė graikai, o vėliau ir romėnai. Finikiečiai yra laikomi abėcėlinio rašto išradėjais.

Šaltinis: Istorikas.lt

Mesopotamijos civilizacijos

Mesopotamija – teritorija tarp dviejų upių – Tigro ir Eufrato. Šiandien ši teritorija priklauso Irakui.

Pirmasis Mesopotamijos tyrinėtojas – Neapolio pirklys Pjetras de la Valė.

1802 vokietis Georgas Frydrichas Grotefendas pirmasis iššifravo dantiraštį (skyliaraštį).

Upių civilizacijos – Egiptas, Mesopotamija, Indija, Kinija.

Politinė Mesopotamijos civilizacijų raida:

I Šumero – Akado etapas (3500 – 2000 m. pr Kr.)

Šumerų genezė:

Miestų – valstybių susikūrimas;
Sistemingos drėkinimo sistemos sukūrimas;
Tvirta valdžia;
Išorės priešų grėsmė;
Nelygybės atsiradimas;
Vidaus ir užsienio prekybos atsiradimas.

Akadai 2300 – 2200 m. pr Kr. Sargonas I. Dezintegracija:

Dažni tarpusavio karai tarp šumerų ir arkadų;
Religinė reforma (tradicijų laužymas, nes vienas Sargono (keturių pasaulio šalių valdovo) įpėdinių Naramsinas sumanė tapti dievu);
Užplūdo gutų gentys, po to laikinai XXI a. pr Kr. atsikuria (Urnamu), tačiau šimtmečio sausra alina šumerus;
Toliau puola elamitai, vakarų semitai;
Kyla badas;
Kraštas virsta mažų miestų – valstybių konglamentaru;
Iškyla amonitų genčių dinastijos, galutinai sužlugdo viena kitą, pradeda kitą etapą.

II Antrasis suvienijimo etapas 1800 – 1600 m. pr. Kr. Babilono miestas (ant Eufrato upės).

Hamurabio dinastija, jis valdė XVIII a. pr Kr. “Įstatymų kodeksas”;
Babilonas – “dievo vartai”;
Galybę palaužė asirai, jų sukurta Asirijos imp.

III Asirijos imp. 700 – 612 m. pr. Kr.

Sostinės: Ašuras (senoji sostinė), vėliau Ninevija (nuo deivės Nin vardo);
Garsėjo žiaurumu, Asirija – “liūto guolis”, sostinė “kraujo miestas”. Tai galingiausia tarpupio valstybė.
Ašurbanipalas – jam priklauso anglų archeologo Lėjerdo atrasta dantiraščių biblioteka (apie 25000 plokštelių).

IV Babilono karalystė 612 – 539 m. pr. Kr.

Valdė Chaldėjų dinastija;
Nemažai žydų paėmė į nelaisvę;
Dinastijos pradininkas Nabapolosaras;
Labiausiai suklesti Nabuchodonosoro laikais;
Baigėsi Nabunido laikais;
Du pasaulio stebuklai: kabantys sodai, Babelio bokštas.

Šumero – Akado civilizacija

Aplinkybės lėmusios civilizacijos susikūrimą:

Gamtos sąlygos;
Būtinumas reguliuoti tigro ir Eufrato vandenis, tinkamai juos panaudoti;
Perėjimas prie sistemingo drėkinimo;

Požymiai:

Miestai – valstybės (Urukas – pirmas politinis centras; Niūras – seniausias šumerų kultūros centras);
Šventyklos zikuratai (vyriausiojo dievo Enlilio šventykla Nipūre, vyriausios deivės Inanos šventykla Uruke);

Raštas – dantiraštis ( 1. piktogramos – “daiktų paveikslėliai”; 2. ideogramos – ženklo reikšmė neatitiko reikšmei; 3. fonetinis raštas – ženklai reiškė kalbos garsus);
Literatūra (sukurta seniausia pasauly epinė poema “Gilgamešas”);
Teisė (sukurta seniausia pasauly rašytinė teisė – “Teisingumo atkūrimo įsakai”, sudaryti valdant Urnamu; Urukaginos “Reformos”, netaikė Talijono principo, žala įvertinama pinigais).

Laimėjimai:

Pirmoji rašto sistema (mokyklos vadinamos “lentelių namais”);
Pirmoji teisės sistema;
Šešiasdešimtainė skaičiavimo sistema;
Kanalų panaudojimas irigacijai;
Stiklo gamyba;
Drabužių balinimas ir dažymas;
Metalų liejimas;
Litavimas, kniedėjimas ir raižymas;
Ratas;
Burlaivis.

Nuosmukio priežastys:

Valdžios užgrabinėjimas;
Svetimšalių įsigalėjimas;
Susiskaldymas į mažas valstybes;
Ilga sausra, badas.

Dievai:

Garbino apie 3000 dievų, iš jų vyriausias buvo Anus – dangaus dievas, jo sūnus – Enlilis, debesų ir vėjo, pastarojo sūnus – Enkis, vandens gelmių.

Babilonas

Žodis “babilu”, išverstas iš arkadų kalbos, reiškia „Dievo vartai”. Babilonas du kartus pasiekė galybės viršūnę ir du kartus suvienijo Mesopotamiją.

Politinė Babilono raida:

Senoji Babilono karalystė XIX – XVII a. pr. Kr., jai būdinga: valdė 12 Hamurabio dinastijos valdovų; plėsta valstybės teritorija; stiprinta valdovų politinė galia;
“Tamsusis laikotarpis” XVI – XII a. pr. Kr., būdinga: Įsibrovė hetitai; valdė kasitų gentys; buvo užkariavę elamitai;
Vidurinioji Babilono karalystė XI – VII a. pr. Kr., būdinga: karalius Nabuchodonosoras I nugalėjo elamitus; Nabopalasaras sugriovė Asirijos sostinę Nineviją (689 m. pr. Kr. Asirijos karalius Sinaheribas nusiaubė Babiloną);
Naujoji Babilono karalystė VII – VI a. pr. Kr., būdinga: buvo užkariautos žemės iki persų įlankos, pastatytas Babelio bokštas (dar kitaip vadinamas Etamenankiu) ir karaliaus rūmai su “kabančiais sodais”.

Laimėjimai:

Religija: Mardukas – vyriausias dievas (jo šventykla – Esangila); turėjo dievų trejybę (Ea – vandens gelmių, Ištarė – meilės); dievams suteikė žmogiškąjį pavidalą;
Monumentalioji architektūra: dievų šventyklos (Babelio bokštas – Marduko šventykloj), “kabantieji sodai”;
Teisė: turėjo daug įstatymų; Hamurabio įstatymas (XVIII a. pr. Kr.) iškaltas 2.5 m aukščio diorito steloje; galiojo taliono principas;
Raštas: dantiraštis naudotas 5 tikslams: 1. religinių tekstų surašymui; 2. administracijos nurodymų fiksavimui; 3. įstatymų kodifikacijai; 4. metraščių rašymui; 5. mokslo reikalams;
Mokslas: astronomija (žvaigždynai, Zodiako ženklai, kalendorius); matematika (tūrio ir ploto apskaičiavimas); astrologija (sukūrė šį pranašysčių mokslą).

Hamurabis ir jo įstatymai:

Pirmasis atskirus 282 įstatymus sujungė į vieną didelį sąvadą ir paskelbė jį viešai;
Įstatymų sąvadui būdinga: gynė privatinę nuosavybę, lygybės neužtikrino, palankus didikams, o ne paprastiems žmonėms ar vergams, vienodą padėtį užimantiems žmonėms taikytas teisingumo (Talijono) principas – akis už akį, dantis už dantį, gyvybė už gyvybę; civilinė, baudžiamoji, šeimos, santuokos;
1901 m. rasti šie įstatymai Sirijoje, 1939 m. išspausdinti Lietuvoje.

Asirija

Kelis šimtus metų Artimuosiuose Rytuose viešpatavo Asirija. Asirai – karinga tauta. Užgrobdami naujus kraštus, sugriaudama jų miestus, be gailesčio plėšdami ir žudydami, jie kėlė siaubą ne vien Mesopotamijos tautoms. Dėl tokio elgesio Biblijoje asirai vadinami “ Dievo rykšte”. Asirijos pavadinimas kilo nuo Ašūro miesto pavadinimo. Asirija dar buvo vadinama “liūto guoliu”, o jos sostinė – “kraujo miestu”. 612 m. pr. Kr. babiloniečių ir medų kariuomenės sutriuškino Asiriją.

Kariniai laimėjimai:

taranai – specialūs įrenginiai sienoms griauti;
svaidymo mašinos;
mokėjo įsirengt stovyklas su įtvirtinimais, nutiesti tiltus;
kariuomenes lydėdavo vedliai;

Dievai:

Ašuras – vyriausias dievas, Ištara – aušrinės ir vakarinės žvaigždžių, Sinas – mėnulio, Šamanas – saulės.

XIX a. vid. Archeologas A. H. Leijardas atkasęs Asirijos Karaliaus rūmų griuvėsius Ninevijoj rado biblioteką, kurią sudarė 2500 molio lentelių, t. y. tuometinių knygų. Biblioteką surinko karalius Ašurbanipalas. Bibliotekoje buvo karalių sąrašų, istorinių užrašų, pastabų apie politinį dvaro gyvenimą, tuometinių tautų mokslo laimėjimus, surasta mitinių pasakojimų, giesmių, himnų. Rastas ir reikšmingiausias Mesopotamijos kūrinys – padavimas apie Gilgamešą.

Reklama

Asmenybės, datos ir sąvokos

Asmenybės 11ChronologijaSąvokos 14

Gilgamešas
XXVI a. pr. Kr.
Uruko miesto valstybės (Šumere) valdovas. III tūkst. pr. Kr atsirado šumerų epas apie Gilgamešą. Juo remiantis, akadų karalystėje buvo sukurta epinė poema. Joje aprašoma Gilgamešo draugystė su laukiniu žmogumi Enkidu ir sielvartas, šiam mirus, kelionė, ieškant nemirtingumo paslapties, apsilankymas pas protėvį Utnapištį, pergyvenusį tvaną ir kiti Gilgamešo nuotykiai. Legenda apie Gilgamešą paplito tarp hetitų, churitų, Palestinoje ir kitur.
Utnapištimas
„Gilgamešo epo“ veikėjas. Tapo nemirtingu, nes pastatė laivą, kad išsigelbėtų nuo Tvano (kartu su žmona ir visais Žemės gyvūnais), turėjusio „nuplauti“ žmoniją. Laivas atplaukė iki kalno.
Sargonas
XXIV a. pr. Kr.
Akadų semitų valstybės įkūrėjas, nugalėjo Šumerą ir savo valdžioje pirmą kartą suvienijo didelę Mesopotamijos dalį. Surengė karo žygių į Elamą, Siriją, M. Aziją. Suvalstybino šventyklų ūkius. Sargono valdymo laikais aštrioje kovoje su aristokratija formavosi vienvaldystė. Valdovo atrama tapo tarnybinė diduomenė, valdininkija, iš dalies ir žyniai. Politinė Akado raida pakrypo į despotiją.
Hamurabis
XVIII – XVII a. pr. Kr.
Babilonijos valdovas, užkariavo didesnę dalį Mesopotamijos. Jam valdant Babilonija labai suklestėjo. Stiprindamas centralizuotą vergovinę valdžią, išleido įstatymų kodeksą (Hamurabio įstatymus), kuriame susistemino ligtolinę šumerų teisę.
Tiglatpalasaras III
VIII a. pr. Kr.
po valstybinio perversmo į valdžią atėjęs Asirijos valdovas.
Sinacheribas
704-681 m. pr. Kr.
Asirijos karalius, pasižymėjęs žiaurumu, įkūrė sostine Nineviją, 689 m. pr Kr. visiškai nusiaubė Babiloną, užkariavo Siriją, Finikiją, Palestiną, Kipro salą.
Ašurbanipalas
685–627 m. pr. Kr.
paskutinis Asirijos karalius. Užėmė Egiptą. 648 m. pr. Kr. užėmė Babiloniją ir išardė jos sudarytą koaliciją prieš Asiriją; 639 m. pr. Kr. Nugalėjo Elamą. Ašurbanipalo įsakymu buvo renkami įvairaus turinio istoriniai, moksliniai ir religiniai raštai.
Nabuchodonosaras II
604-562 m. pr. Kr.
Babilonijos karalius, kurio vadovaujama kariuomenė prie Karchemišo (Sirija) sumušė Asirijos ir Egipto kariuomenes, užėmė Siriją, Palestiną. 587 ir 579 m. pr. Kr. surengė žygius į Judėją, sugriovė Jeruzalę; pavertė Judėją Babilonijos provincija. Jam valdant, buvo pastatytas Etemenankio zikuratas (vad. Babelio bokštas), įrengti kabantieji sodai, Babilonas apjuostas gynybinėmis sienomis (Midijos siena).
Pjetras de la Valesas
1586-1652
italų keliautojas Renesanso metu keliavęs Azijoje, į Europą atvežęs dantiraščio pavyzdžių.
Georgas Frydrichas Grotefendas
1775-1853
vokiečių filologas, dantiraščio iššifravimo pradininkas, perskaitęs Achemidų valdovų dviejų dantiraštinių įrašų pradžias.
Džordžas Smitas
1840-1876
atrado ir išvertė Gilgamėšo epą – seniausią žinomą literatūrinį kūrinį.

Dievai

Enlilis – šumerų oro dievas. Dievų karalius ir žemės karaliaus globėjas.

Mardukas – babiloniečių karo dievas, Babilono miesto globėjas, pasaulio įkūrėjas, iš pradžių garbintas kaip saulės dievas.

Anu – vyriausiuoju laikytas dangaus dievas

Enkis – valdo vandens plotus, globoja, žvejus

Ki – žemės deivė.

Akadų imperija (2300 – 2200 pr. Kr.)
I Babilonijos karalystė (1800 – 1600 pr. Kr.)
Asirijos imperija (700 – 612 pr. Kr.)
II Babilonijos karalystė (612 – 539 pr. Kr.)
Išsami chronologija anglų kalba

Ašurbanipalo biblioteka: biblioteka, kurioje buvo saugomi karaliaus metraščiai, kronikos, įsakymų rinkiniai, literatūros kūriniai, mokslo darbai. Išliko daugiau nei 30 000 lentelių, kuriose surašyti mesopotamijos laimėjimai, susistemintos knygos.
Babelio bokštas: architektūros paminklas Babilone.
Civilizacija: visuomenės ir jos veiklos materialiųjų bei virtualiųjų instrumentų raidos etapas, kuriam būdinga jos instrumentų ir vartojamų išteklių plėtra, visuomeninių – valstybinių ir kitų organizacijų bei institucijų formavimasis, išrandamas raštas ir kt.
Dantiraštis: šumerų raštas ant molinių lentelių. Rašydavo mažomis lazdelėmis. 3500 m. pr. Kr.
Gilgamešo epas: 3500 eilučių poema dantiraščiu. Gilgamešas – Uruko miesto valdovas. Epe yra užuominų apie pasaulio tvaną.
Hamurabio įsakymų rinkinys: svarbiausias šaltinis ūkinei ir visuomeninei Babilono santvarkai studijuoti. Iškaltas 2 m stulpe, dantiraščiu (nėra kodeksas)
Imperija: stambi monarcho (dažniausiai imperatoriaus) valdoma valstybė, į kurią įeina nukariauti kraštai ar kolonijos; dažnai stipri kariniu požiūriu.
Irigacija: sausų žemių drėkinimas, laistymas, norint išauginti arba padidinti derlių.
Kabantieji sodai: sodų kompleksas, pastatytas senovės Babilone, Eufrato pakrantėje.
Mesopotamija: Mesopotamija (iš graikų kalbos „tarp upių“) – civilizacija gyvavo 8 (ar daugiau) tūkst. metų. Suklestėjo šumerų, asirų, babiloniečių civilizacijos.
Miestai-valstybės: nedidelis regionas, kuriame dominuoja vienas miestas.
Pasaulinis tvanas: Senojo Testamento motyvas, sutinkamas ir Gilgamešo epe.
Urnamu kodeksas: išleisti pirmieji įstatymai (XXI a. pr. Kr.)
Zikuratas: šventyklos, kelių aukštų laiptuoto pavidalo statiniai ant kalvos.