II dalis
Į klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais ir žiniomis. Atsakymus surašykite laukeliuose; patikrinę testą, palyginkite juos su vertinimo instrukcija ir įsivertinkite taškus.
A šaltinis (Iš A. Smetonos kalbos kariuomenės vyriausiajame štabe, 1926 m. gruodžio 19 d.)
Kariai, tėvynės gynėjai! Pirmose mūsų valstybės kūrimosi dienose aš buvau drauge su jumis. Kartu tada dirbome atgimstančios tėvynės kūrybos darbą. 1919–1920 metų kovos dėl Lietuvos laisvės jungė mus visus viena idėja, vieni darbai. Nors ir per trumpą laiką, bet su pasiaukojimu ir pasiryžimu dirbdami, padarėme daug. Lietuvos jaunų širdžių – karių pasiaukojimas vienam bendram darbui užtikrino mūsų tėvynės nepriklausomybę.
Štai dabar aš vėl su jumis. Keletą metų buvau atsiskyręs nuo jūsų, bet savo siela buvau drauge su jumis, vienodai su jumis jaučiau, vieną mintį turėjau.
Šiandien mes pradėjome rašyti naują tėvynės istorijos lapą. Šiandien pradėjome naują gyvenimą. [...] Man malonu matyti tamstų patriotišką pasišventimą. Aš pasitikiu jumis, jūs pasitikėkite manim. Dirbsime, prisimindami 1919–1920 metus. Pasilikite ir toliau tokiais ištikimais tėvynei. Taip, iš vieno dirbdami, atvesime tėvynę į geresnę ateitį.
B šaltinis (Iš prezidento A. Smetonos kalbos savanoriams kūrėjams, 1934 m. gegužės 26 d.)
[...] Kariai savanoriai gerai atsimena, kad nei kaimynai, nei kitas kas jiems nėjo talkon ginti mūsų tėvynės. Patys gynėmės, patys vertėmės ir savo laisvę saugojame. Verčiami nuolat budėti, lietuviai patys augino savo pajėgą. Ir dabar reikia tvirčiau laikytis tautiškos vienybės, savaip ir savaime tvarkyti savo šalį, tai vidaus stiprinimas padarys juos atsparesnius visokiems puolimams ar spaudimams iš šalies.
Kad dabartinė Lietuvos linkmė yra tikra, tai rodo ir kiti kraštai: juk ar tik ne viena Čekoslovakija beliko Europos viduryje su liberaline valdžia, kitaip ji virto tokia, kokia tautos būdui tinka. Visa krašto vadovybė šiuo metu privalo būti stipri, visur vyrauja tautiška linkmė. Kare senoviškam liberalizmui ne vieta. O dabar po didžiojo karo vėl karai, tik ne ginklais, o visokiomis ekonomijos ir kultūros priemonėmis. Nėra laiko seimuose rietis ir kalbėtis, kada tenka stipriai dirbti. Rimtame, greitame darbe turi būti atsakinga, tvirta vadovybė. Ir kažin, ar galiausiai neateis tikrasis karas su visomis jo priemonėmis. Jei taip, tai reikia dirbti skubiai, drausmingai tvarkantis vado dėsniais. [...]
C šaltinis (Iš Lietuvos liaudies fronto komiteto atsišaukimo, 1936 m. gruodžio mėn.)
[...] Lietuvos fašistų valdžia dedasi didele nepriklausomybės gynėja. Iš tikrųjų gi jai nerūpi Lietuvos nepriklausomybė. Fašistų-tautininkų vadai prieš karą buvo ištikimi caro valdžios klapčiukai. Vokiečių okupacijos metu Smetona ir kompanija meilinosi vokiečių okupantams ir netgi bandė pasodinti ant Lietuvos liaudies sprando Vokietijos princą Urachą.
Pagrobę 1926 m. valdžią, fašistai ėmė slaptai tartis su Pilsudskiu dėl Lietuvos prijungimo prie Lenkijos. Šiandien, kai hitlerinė Vokietija ruošiasi naujoms karo skerdynėms ir žygiui į Rytus, Lietuvos fašistų valdžia uždraudė laikraščiams rašyti apie hitlerinės Vokietijos grobuoniškus planus, sudarė Hitleriui naudingą sutartį, kartu su Vokietijos fašistais šmugeliuoja ginklus ispanų fašistams. Ji stengiasi užmigdyti Lietuvos liaudies masių budrumą, kad būtų lengviau parduoti Lietuvą hitlerinės Vokietijos okupantams. [...]
A šaltinis (Iš laikraščio „Tiesa“, 1968 m. rugpjūčio 22 d.)
TASS-as įgaliotas pareikšti, kad Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos partiniai ir valstybiniai veikėjai kreipėsi į Tarybų Sąjungą ir kitas sąjungines valstybes ir paprašė suteikti broliškai Čekoslovakijos liaudžiai neatidėliotiną pagalbą, taip pat pagalbą ginkluotosioms pajėgoms. Šį kreipimąsi padiktavo grėsmė, kurią kontrrevoliucinės jėgos, susimokiusios su socializmui priešiškomis užsienio jėgomis, sukėlė socialistinei santvarkai Čekoslovakijoje ir konstitucijos nustatytam valstybingumui.
[...] Tolesnis padėties Čekoslovakijoje blogėjimas liečia gyvybinius Tarybų Sąjungos ir kitų socialistinių šalių interesus, socialistinės sandraugos valstybių saugumo interesus. Grėsmė socialistinei santvarkai Čekoslovakijoje kartu yra grėsmė taikos Europoje pamatams.
Tarybų Sąjungos vyriausybė ir sąjunginių šalių – Bulgarijos Liaudies Respublikos, Lenkijos Liaudies Respublikos, Vengrijos Liaudies Respublikos, Vokietijos Demokratinės Respublikos – vyriausybės, vadovaudamosi neišardomos draugystės ir bendradarbiavimo principais ir remdamosi esamais sutartiniais įsipareigojimais, nusprendė patenkinti minėtą prašymą suteikti broliškai Čekoslovakijos liaudžiai reikalingą pagalbą.
B šaltinis (Nežinomo autoriaus sukurtas ir 1968 m. Prahos gatvėse pasirodęs plakatas)
C šaltinis (Karikatūra, išspausdinta „Washington Post“ 1968 m. rugsėjo 3 d.)
Ant moters suknelės parašyta: „Laisvė“. Ant stulpo iškabos parašyta: „Čekoslovakija“. Ant vyro drabužio parašyta: „SSRS“. Apačioje parašyta: „Ji galėjo įsiveržti į Rusiją“.
D šaltinis (Iš Leonido Brežnevo kalbos, pasakytos 1968 m. lapkričio 12 d. Lenkijos komunistų partijos V suvažiavime)
SSKP visada dėjo pastangas, kad kiekviena socialistinė šalis pati galėtų pasirinkti konkrečias raidos formas kelyje į socializmą, atsižvelgdama į savo šalies nacionalinius ypatumus. [...] Tačiau kai priešiškos socializmui vidaus ar išorės jėgos bando pakreipti socialistinės šalies raidą į kapitalizmo atkūrimą, taigi, kai toje šalyje kyla rimtas pavojus visos socialistinės sandraugos saugumui, tada tai jau ne tik tos šalies liaudies reikalas, tai virsta bendra problema, visų socialistinių šalių rūpesčiu.
A šaltinis (Iš priesako atstovui į Generalinius luomus)
1. Kad visų rūšių mokesčiai būtų paskirstyti po lygiai, nepaisant jokių luominių skirtumų, jokių privilegijų.
2. Kad nuo šios dienos joks mokestis negalėtų būti įvestas be tautos sutikimo ir dalyvavimo. 3. Kad būtų visiškai panaikinti kelio muitai ir kad niekad nebūtų galima reikalauti jų natūra; jie turi būti pakeisti rinkliavomis iš visų trijų luomų be skirtumo. [...]
8. Panaikinti visų rūšių dešimtinę. [...]
B šaltinis (Karikatūra „M. Robespjeras vykdo mirties bausmę budeliui“)
Užrašas ant piramidės: „Čia ilsisi visa Prancūzija“. Užrašai ant knygų: „1791 m. Konstitucija“ ir „1793 m. Konstitucija“.
C šaltinis (M. Robespjeras apie tautos valdžios išlaikymą (1794 m.)
Koks yra esminis tautos valdžios principas, kokia yra svarbiausia jėga, kuri privalo ją remti ir skatinti? Tai dorybė, kuri yra ne kas kita kaip meilė tėvynei. Iš išorės esame apsupti tironų, iš vidaus tironų draugai rengia sąmokslą prieš mus. Reikia likviduoti respublikos vidaus ir išorės priešus arba žlugti su ja. Todėl dabartinėje padėtyje pirmas politikos principas būtų tautą valdyti protu, o tautos priešus teroru. Jei taikos sąlygomis tautos valdžios jėgos šaltinis yra dorybė, tai revoliucijos sąlygomis dorybė ir teroras yra kartu.
A šaltinis (Iš Ipatijaus metraščio apie lietuvių kunigaikščių taikos sutartį su Haliču-Voluine 1219 m.)
[...] atsiuntė Lietuvos kunigaikščiai didžiajai kunigaikštienei Romanienei ir Danieliui bei Bazilkai taiką suteikdami. O lietuvių kunigaikščių vardai buvo:
štai vyresnieji – Živinbudas, Daujotas, Dausprungas, jo brolis Mindaugas, Daujoto brolis Viligaila; o žemaičių kunigaikščiai – Gerdvilas, Vykintas; o Ruškaičių – Kintibutas, Vembutas, Butautas, Vyžeitis ir jo sūnus Velžys, Kitenis, Plikienė; o štai Bulioniai – Vismantas, jį gi nužudė Mindaugas ir jo žmoną pasiėmė, ir jo brolius užmušė – Gedvilą, Sprudeikį;
o štai kunigaikščiai iš Deltuvos – Juodikis, Buteikis, Bikšys, Ligeikis. [...]
B šaltinis (Iš karaliaus Mindaugo 1255 m. laiško popiežiui Aleksandrui IV)
Kadangi mūsų mylimi Kristuje Švč. Marijos Vokiečių ordino Livonijoje magistras [...] ir broliai savo atsidavusiu ir uoliu įtikinėjimu pašaukė mus iš pagonių tamsybių, idant su kitais Kristaus tikinčiaisiais galėtume lengviau pažinti tiesos šviesą, taip pat su jų parama Apaštalų Sosto valdytojas, jūsų pirmtakas šviesaus atminimo Inocentas IV, padėjo mums atgimti per krikšto vandens malonę ir savo įprastu maloningumu liepė karūnuoti mus visos Lietuvos karaliumi, idant mes ir mūsų įpėdiniai galėtų nekliudomi valdyti minėtą karalystę, pamatėme, kad mums yra labai reikalinga ir pravartu krikščionių tikėjimui, idant kokiems nors asmenims suteiktume karališkų dovanojimų. Todėl kadangi minėtas Livonijos ordino magistras ir brolija, tvirčiausi mūsų pagalbininkai ir ištikimiausi gynėjai, yra pasirengę suteikti mums savo pagalbą, tam, kad jie galėtų mums veiksmingiau padėti ir tai daryti nepristigtų išteklių, su savo paveldėtojų pritarimu minėtam magistrui ir broliams suteikėme Sėlos žemę, būtent Medėnų, Pelonos, Malaišių, Tauragnų sritis su jų priklausiniais, kurią valdytų per amžius.
C šaltinis (Iš Ipatijaus metraščio apie Mindaugo mirties priežastis)
[...] buvo nužudytas Lietuvos didysis kunigaikštis Mindaugas, buvęs valdovu visoje Lietuvos žemėje. Apie jo nužudymą taip pasakysim: jis kunigaikštavo Lietuvos žemėje ir pradėjo žudyti savo brolius ir brolėnus, o kitus išvijo iš žemės ir ėmė valdyti vienas Lietuvos žemėje. Ir pradėjo labai puikuotis, ir mėgavosi šlove bei dideliu išdidumu, ir neapkentė priešingo sau nieko.
D šaltinis (Lietuva XIII amžiuje)
