Į 31–39 klausimus atsakykite remdamiesi A, B, C ir D šaltiniais.
A šaltinis (Iš Jogailos privilegijos)
Kiekvienas priėmęs katalikų tikybą karys ar bajoras, ir jų palikuonys bei teisėtieji paveldėtojai, turi ir turės pilną ir visokeriopą teisę valdyti, laikyti, naudotis, parduoti […] ir laisvai vartoti pagal savo laisvą valią ir norą pilis, valsčius, kaimus ir namus ir viską, ką iš tėvų palikimo valdo, taip, kaip panašiomis teisėmis naudojasi ir kiti kilmingieji kitose mūsų Lenkijos karalystės žemėse, kad neatrodytų, jog jie nelygūs teisių atžvilgiu, kai juos jungia tai, jog jie yra vienos karūnos pavaldiniai. Kiekvienas, kuris, priėmęs šventąjį katalikų tikėjimą, gėdingai nuo jo pasitrauks arba kuris atsisakys jį priimti, neprivalo naudotis jokiomis šių teisių.
B šaltinis (Iš istoriko Zigmanto Kiaupos knygos)
Ponų taryba buvo didikų luominė institucija. Ją sudarė katalikų vyskupai, centrinės valdžios pareigūnai, stambių valstybės sričių vietininkai, kiti iškilūs ponai. Joje galėjo būti apie keliasdešimt narių, jos sudėtis ir kompetencija formaliai nebuvo apibrėžtos. Tai buvo lietuvių didikų institucija, iš Rusios kilusių dignitorių (aukšto rango pareigūnas) joje buvo tik vienetai, jie rėmėsi Lietuvos valstybės vientisumą palaikančiais žemiečiais. Lietuvos reikalai buvo sprendžiami derinant valdovo ir ponų nuomones. Taryba perėmė einamuosius vidaus ir užsienio reikalus. Jai stiprėti iš pradžių buvo palanki Kazimiero nepilnametystė, vėliau – situacija, kai valdovas reziduodavo Lenkijoje nepalikdamas Lietuvoje vietininko.
C šaltinis (Iš 1657 m. Vilniaus akademijos profesoriaus Jono Chondzinskio apmąstymų)
Nesigirkime tuo toliau, kad netvarka laikomės. Pagerinkim valdymą ir įveskime teisingumą, pataisykime iš pagrindų tvirtais ir veiksmingais įstatymais, kurie nebūtų panašūs į nutarimus, bet būtų tikri įstatymai, kurių reikia laikytis, būtų užtikrintas veiksmingas jų vykdymas ir numatytos bausmės. […] Turi būti griežtai baudžiami tie, kurie pažeidžia teisėtumą. Turi būti panaikinti išsisukinėjimai, dviprasmiškumai, netaktiškumai, atidėjimai. Piktadariai turi būti suimami, nepaisant to, kokią visuomeninę padėtį beužimtų. Tikrai nebus pažeistos šlėktiškos laisvės, jeigu latrų (girtuoklių, valkatų) savivalė bus pažabota.
D šaltinis (Iš 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos)
Gerbdami mūsų protėvių, dovanojusių laisvą valdymą, atminimą, bajorų luomui iškilmingiausiai užtikriname visas teises, laisves, prerogatyvas bei pirmenybes privačiame ir viešajame gyvenime, o ypač patvirtiname, užtikriname ir neliečiamais pripažįstame įstatymus, statutus ir privilegijas, kurias teisingai ir teisėtai suteikė […] Vladislovas Jogaila ir Vytautas, jo brolis, didysis Lietuvos kunigaikštis, taipogi Vladislovas ir Kazimieras Jogailaičiai, broliai Jonas Albrechtas, Aleksandras ir Žygimantas Pirmasis bei Žygimantas Augustas, paskutinysis iš Jogailaičių dinastijos. […] Bajorus pripažįstame svarbiausiais laisvės ir šios Konstitucijos gynėjais. Kiekvieno bajoro dorybei, pilietiškumui ir garbei patikime gerbti jos, kaip tėvynės ir mūsų laisvių vienintelės tvirtovės, šventumą ir saugoti jos patvarumą.
31. Remdamiesi šaltiniu A, išskirkite dvi pagrindines idėjas, kurios yra išdėstytos privilegijoje. (2 taškai) Teisingas atsakymasBajorai, priėmę katalikų tikėjimą, gaudavo paveldėjimo teisę.
Bajorai, atsimetę nuo katalikų tikėjimo, prarasdavo turėtas privilegijas.
32. Remdamiesi šaltiniu A ir žiniomis, įvardykite du istorinius įvykius, nulėmusius privilegijos priėmimą. Nurodykite kiekvieno įvykio metus. (2 taškai) Teisingas atsakymas Krėvos sutartis. Metai – 1385 m. Lietuvos krikštas.
Metai – 1387 m.
33. Remdamiesi šaltiniu B, nurodykite dvi priežastis, kurios lėmė Ponų tarybos įtakos išaugimą valstybėje. (2 taškai) Teisingas atsakymas Dėl Kazimiero nepilnametystės.
Valdovas reziduodavo Lenkijoje, nepalikdamas vietininko Lietuvoje.
34. Remdamiesi šaltiniu B ir žiniomis, nurodykite teigiamą ir neigiamą Ponų tarybos įtaką valstybės valdymui. (2 taškai) Teisingas atsakymasPonų taryba, buvusi lietuvių didikų institucija, palaikė savo šalies savarankiškumą ir vientisumą.
Ponų taryba sudarė sąlygas įsigalėti didžiulei bajorų valdžiai.
35. Kokia pagrindinė problema aptariama šaltinyje C? Paaiškinkite, kodėl ji atsirado to meto valstybėje? (2 taškai) Teisingas atsakymasProblema: bajorų savivalės įsigalėjimas.
Paaiškinimas: šalyje nebuvo stiprios valdovo valdžios, įsigalėjo liberum veto teisė.
36. Remdamiesi šaltiniu C ir žiniomis, nurodykite dvi valstybes, kurios kėlė grėsmę tolesnei Abiejų Tautų Respublikos egzistencijai. Nurodykite konkretų susitarimą, kuriuo buvo bandoma pakeisti Liublino uniją. (2 taškai) Teisingas atsakymasRusija ir Švedija.
Kėdainių unija.
37. Remdamiesi šaltiniu D, išskirkite dvi pagrindines idėjas, kurios įvardijamos konstitucijoje (2 taškai) Teisingas atsakymasKonstitucija išlaikė ir dar kartą patvirtino bajorų privilegijas.
Konstitucijoje nurodoma, kad svarbiausia bajorų pareiga – ginti savo valstybę.
38. Šaltinyje D minimi statutai ir privilegijos. Pasirinktinai įvardiję statutą ir privilegiją, paaiškinkite, kuo jie buvo svarbūs valstybės valdymui. (2 taškai) Teisingas atsakymasStatutai: I (1529 m.), II (1566 m.), III (1588 m.) statutai.
Paaiškinimas: statutai kodifikavo to meto teisinę sistemą, apibrėžė bajorų teises ir jų santykius su valdovu, draudė svetimšaliams Lietuvoje įsigyti turtų.
Privilegijos: Kazimiero ir Aleksandro privilegijos.
Paaiškinimas: privilegijos įtvirtino bajorų teises valstybės valdyme, paskatino bajorų luomo formavimąsi.
39. Remdamiesi šaltiniais, išskirkite du LDK valstybingumo laikotarpius, nurodydami jų chronologinesribas. Paaiškinkite, kaip kiekviename laikotarpyje keitėsi bajorų teisės ir laisvės. (2 taškai) Teisingas atsakymasLaikotarpis: 1385–1569 m. (XIV–XVI a.)
Paaiškinimas: bajorai įgijo daugiau teisių ir laisvių, plėtėsijų įtaka valstybės valdyme.
Laikotarpis: 1569–1795 m. (XVI–XVIII a.)
Paaiškinimas: šiame laikotarpyje bajorų teisės ir laisvės peraugo į anarchiją bei savivalę.
Į 40–48 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B, C, D, E ir F.
A šaltinis (Iš Mindaugo Tamošaičio istorijos vadovėlio)
Šio stiliaus pastatams būdinga griežta simetrija, lygios sienų plokštumos, kolonada centrinėje fasado dalyje, trikampiai virš portikų ir portalų, raitelių skulptūros, triumfo arkos, panteonai. […] Miestuose nusidriekė taisyklingų gatvių tinklai, didžiulės aikštės, iškilo rūmų su taisyklingai suplanuotais parkais. Skulptūroje ėmė vyrauti antikinės detalės: nuogas tobulas kūnas, romėniški drabužiai. […] Tapyboje vertinta aiški, vientisa, statiška kompozicija, formų pusiausvyra ir darna.
B šaltinis (Iš istorijos vadovėlio „Lietuva ir pasaulis“)
[Šiam architektūros stiliui] būdingas kilimo aukštyn ritmas. [Šiame stiliuje] mūras prarado savo svorį, tapo lengvas ir nesvarus, lyg pasiruošęs atitrūkti nuo žemės. Viduje pabrėžiamas aukštis, gilumas. Erdvę imta skaidyti vertikaliai. Šio stiliaus menui turėjo įtakos mokslo ir technikos laimėjimai, miestų augimas, naujų visuomenės sluoksnių formavimasis.C šaltinis (Iš istorijos vadovėlio „Lietuva ir pasaulis“)
Masyvių formų, storų sienų, pusapvalių arkų, mažų langų ir durų pastatai dažniausiai buvo statomi iš vietinio pilko akmens. [Šis stilius] teikė statiniams1 niūroką išvaizdą. […] Architektūroje dominavo vienuolių ordinų bažnyčios su vienuolyno pastatais, parapijų bažnyčios, katedros, bokštinės ir aptvarinės pilys. Pilis turėjo apginti šeimininką nuo užpuolikų. Todėl sienos masyvios ir lygios, o jų viršus dantytas – sienos ir kampai užsibaigdavo cilindro formos sargybos bokštais.
D šaltinis (Iš Mindaugo Tamošaičio istorijos vadovėlio)
[Šio stiliaus] architektai kaip priešpriešą ramioms, stabilioms geometrinėms formoms kūrė ovalius statinius, detales, sudarančias judrių, pulsuojančių daiktų įspūdį. Jie nepaliko nė vieno didesnio lygaus sienos plotelio. Plokštumas suskaidė piliastrai – vertikalūs kyšuliai, primenantys iš sienos išsikišusią koloną ar stulpą. Fasadas buvo dalijamas į tris vertikalias ir tris horizontalias dalis. Pastatai buvo puošiami ornamentais, gausybe skulptūrų, pastatų viduje kurtas atviro dangaus su sklandančiomis figūromis vaizdas.Šaltinis E
Šaltinis F
40. Įvardykite architektūros stilius, apibūdintus šaltiniuose A ir B. Nurodykite būdingiausią kiekvieno stiliaus bruožą. (2 taškai) Teisingas atsakymasŠaltinis A – klasicizmas.
Bruožas: pastatams būdinga griežta simetrija.
Šaltinis B – gotika.
Bruožas: smailios arkos ir bokštai.
41. Įvardykite architektūros stilius, apibūdintus šaltiniuose C ir D. Nurodykite būdingiausią kiekvieno stiliaus bruožą. (2 taškai) Teisingas atsakymasŠaltinis C – romaninis.
Bruožas: masyvios storos sienos.
Šaltinis D – barokas.
Bruožas: puošnumas ir prabangumas.
42. Įvardykite architektūros stilių, atsispindintį šaltinyje E. Atsakymą pagrįskite remdamiesi konkrečia statinio detale. (2 taškai) Teisingas atsakymasŠaltinis E – romaninis.
Paaiškinimas: matomi cilindro formos bokštai.
43. Įvardykite architektūros stilių, atsispindintį šaltinyje F. Atsakymą pagrįskite remdamiesi konkrečia statinio detale. Teisingas atsakymasŠaltinis F – barokas.
Paaiškinimas: pastatas yra suskaidytas iš sienų kyšančiomis kolomis (piliastrais).
44. Remdamiesi šaltiniais, chronologiškai įvardykite architektūros stilius, atsiradusius viduriniais amžiais. Kiekvienam iš įvardytų stilių priskirkite šaltinį, kuriame tas stilius aprašytas. Teisingas atsakymasRomaninis – C ir E.
Gotika – B.
45. Palyginę vidurinių amžių architektūros stilius, kuriuos įvardijote atsakydami į 44 klausimą, nurodykite du šių stilių skirtumus. (2 taškai) Teisingas atsakymasRomaniniam stiliui būdingas masyvumas, o gotikos – formų lengvumas, smailios arkos, bokštai.
Romaniniam stiliui būdingi cilindro formos bokštai, o gotikos – smailios ir siauros arkos.
46. Remdamiesi šaltiniais, chronologiškai įvardykite architektūros stilius, atsiradusius naujaisiais amžiais. Kiekvienam iš įvardytų stilių priskirkite šaltinį, kuriame tas stilius aprašytas. (2 taškai) Teisingas atsakymasBarokas – D ir F.
Klasicizmas – A.
47. Palyginę naujųjų amžių architektūros stilius, kuriuos įvardijote atsakydami į 46 klausimą, nurodykite du šių stilių skirtumus. (2 taškai) Teisingas atsakymasBaroko stiliui būdinga: puošnumas, o klasicizmui – griežtas simetriškumas.
Baroko stiliui būdinga: sienose išsikišę piliastrai, o klasicizmui – kolonados centrinėje fasado dalyje.
48. Pasirinktinai įvardykite po vieną vėliausiai atsiradusio meno stiliaus dailės ir literatūros kūrinį. Remdamiesi jų pavyzdžiais, apibūdinkite šį stilių. (4 taškai) Teisingas atsakymasDailė – „Marato mirtis“ (Žakas Luji Davidas).
Bruožai: jo kūryboje vyrauja antikiniai motyvai bei atsispindi to meto politinės realijos. Dailininko paveiksluose ypač gerai išreikšti klasicizmo stiliaus bruožai.
Literatūra – „Metai“ (Kristijonas Donelaitis).
Bruožai: rašytojo poemoje „Metai“ atsispindėjo Apšvietos laikotarpio idėjos: švietimo reikšmė žmogui, pasitikėjimas savo jėgomis, akcentuojamas darbo reikšmingumas.
Galimi ir kiti teisingi atsakymai.
Į 49–57 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B, C ir D šaltiniais.
A šaltinis (Iš istorikų Romualdo J. Misiūno ir Reino Taageperos knygos)
Apie 1980 m. Lietuvoje savilaidos1 vienam gyventojui teko turbūt daugiau negu kurioje nors kitoje SSRS dalyje. Maskvoje pasipriešinime dalyvavo pirmiausia pasauliečiai inteligentai, o Lietuvoje ankstyvoji savilaida buvo grynai religinės orientacijos, taigi kreipėsi į platesnę visuomenės dalį. Romos katalikybė buvo tautinės opozicijos šerdis, ir religinė diskriminacija lietuviams labai rūpėjo. Lietuvoje, kaip ir gretimoje Lenkijoje, religija beveik sutapo su tautiniu identitetu. Sovietinėje tikrovėje Romos katalikybė, kuriai būdingos konservatyvios politinės tradicijos, keistu būdu ėmė grumtis už politinius idealus, paprastai siejamus su pasaulietiška orientacija. Nors religinės krypties savilaida turbūt atspindi ne visą opozicijos spektrą, publikacijų gausybės atžvilgiu ji neturi varžovų. […] Religinis disidentas buvo patvariausia ir plačiausiai paplitusi organizuotos opozicijos forma Lietuvoje. Tvirta šalies religinė tradicija, susijusi su tautiškumu, lėmė šios opozicijos potencialiai didžiausią jėgą. Tačiau buvo ir kitų disento (pasipriešinimo) formų. Kalbant apie individualius veiksmus, reikia pasakyti, kad keli iškilūs Lietuvos kultūros veikėjai tapo disidentais, viešai protestuodami prieš kai kuriuos negatyvius sovietinės tikrovės aspektus.
B šaltinis (Ištrauka iš LSSR KGB pirmininko Juozo Petkevičiaus 1973 m. pranešimo)
Komitetas turi duomenų, rodančių, kad kai kurie kūrybinės inteligentijos atstovai savo kūriniuose mėgina prastumti ideologiškai žalingas, o kartais ir nacionalistines pažiūras. […] Be to, tarp inteligentų pasitaikė faktų, kai buvo kritikuojami kai kurie tarybinės tikrovės reiškiniai, rašomi ir platinami ideologiškai žalingi dokumentai, pasitaikė nesveikų svarstymų apie „kūrybos laisvės nebuvimą“ ir kitas „demokratines laisves“. […] Kai kurie kūrybinės inteligentijos atstovai savo kūryboje skyrė nepakankamai dėmesio idėjiškumo, partiškumo ir pilietiškumo klausimams. Išryškėjo tendencija, rodanti, kad jie neretai vengė spręsti aktualias visuomenės ir socialines-politines problemas. Kai kurių žurnalų […] redakcijos skyrė nepakankamai dėmesio skaitytojų, ypač jaunimo, marksistinės-lenininės pasaulėžiūros formavimui ir klasinės, internacionalinės sąmonės ugdymui.
C šaltinis (Iš Nerijos Putinaitės knygos „Nenutrūkusi styga“)
Nuo septinto dešimtmečio vidurio sovietinis gyvenimas tapo vienintele tikrove. Absoliuti dauguma aiškiai suvokė, „kaip“ reikia gyventi ir kalbėti. Sovietinės tikrovės neišvengiamumas suformavo specifinę visuomenės ir žmogaus būklę. […] Vienas pagrindinių sovietinio gyvenimo „nenormalumo“ požymių buvo neišvengiamas dvilypumas 2 . Dvilypumas radosi todėl, kad tebuvo pripažįstami totalūs vieningi elgsenos, kalbėsenos ir gyvensenos standartai. […] Pati tikrovės struktūra iš sovietinio piliečio reikalavo to, kas buvo nelegalu žvelgiant iš griežtos ideologinės perspektyvos. Sovietinis žmogus, net nusiteikęs idėjiškai, neišvengiamai atsidurdavo kasdieniškos veidmainystės ir drauge kaltės situacijoje. Priimdamas oficialiąją ideologiją, kaip žmogus jis negalėjo nusižengti. […] Sovietinė tikrovė privačiose erdvėse buvo pašiepiama ir niekinama, kita vertus, socialiniame gyvenime prie jos kruopščiai taikytasi. Savo egzistencinę bei moralinę situaciją suvokiantis asmuo balansavo tarp siekio išlaikyti žmogiškąjį orumą ir saviniekos3 dėl savo veiksmų bei pasirinkimų.
D šaltinis (Sovietinė karikatūra „Jogų stiliumi dirbate!“)
49. Remdamiesi šaltiniu A, įvardykite dvi idėjas, kurias gynė Katalikų bažnyčia Lietuvoje. (2 taškai) Teisingas atsakymas Priešinimasis religinei diskriminacijai.
Tautinio identiteto gynimas.
50. Kokia išskirtinė Katalikų bažnyčios veiklos sritis minima šaltinyje A? Remdamiesi žiniomis, iliustruokite šią veiklą konkrečiu faktu. (2 taškai) Teisingas atsakymasVeiklos sritis – savilaida (leidinių publikavimas).
Faktas: leido Lietuvos Katalikų bažnyčios kroniką.
51. Remdamiesi šaltiniu B ir žiniomis, nurodykite dvi priežastis, dėl kurių buvo sunerimę LSSR saugumo organai. Paaiškinkite, kodėl dalis inteligentijos buvo nepatenkinta esama padėtimi. (2 taškai) Teisingas atsakymasPriežastys
Galimi atsakymai:
Inteligentijos kūriniuose buvo aptinkamos nacionalistinės idėjos.
Nepakankamai dėmesio skiriama marksistinei pasaulėžiūrai.
Nusišalinimas nuo partiškumo.
Paaiškinimas: inteligentams trūko kūrybinės laisvės ir demokratijos, jiems nepatiko tarybinė tikrovė.
52. Remdamiesi šaltiniu B ir žiniomis, nurodykite du valdžios reikalavimus, kurie buvo keliami inteligentijai. Paaiškinkite, kodėl inteligentijai buvo keliami šie reikalavimai. (2 taškai) Teisingas atsakymasReikalavimai
Ugdyti jaunimą marksistine ir internacionaline dvasia.
Rašyti apie aktualias politines socialines sovietinės santvarkos problemas.
Paaiškinimas: inteligentijos nuomonė darė įtaką visuomenei, todėl valdžiai buvo svarbu, kad inteligentija laikytųsi oficialios ideologijos
53. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, nurodykite, kurios disidentinės organizacijos įkūrime aktyviausiai dalyvavo kūrybinės inteligentijos atstovai. Koks buvo pagrindinis šios organizacijos tikslas? (2 taškai) Teisingas atsakymasOrganizacija – Lietuvos Helsinkio grupė.
Tikslas – šios organizacijos pagrindinis tikslas buvo ginti žmogaus teises.
54. Kokia specifinė to meto visuomenės gyvenimo ypatybė aprašyta šaltinyje C? Paaiškinkite, kaip ši ypatybė veikė žmonių dorovines nuostatas. (2 taškai) Teisingas atsakymasYpatybė – sovietinio gyvenimo dvilypumas (veidmainystė).
Paaiškinimas: sovietinio gyvenimo dvilypumas skatino prisitaikymą, žeidė žmogaus orumą, prarastas moralinis padorumas.
55. Nurodykite, koks sovietinio gyvenimo požymis pavaizduotas karikatūroje (šaltinis D). Paaiškinkite, kodėl šis reiškinys išplito to meto visuomenėje. (2 taškai) Teisingas atsakymasPožymis – vagiliavimas (turto grobstymas).
Paaiškinimas: trūko būtiniausių plataus vartojimo produktų, vogimo iš valstybės žmonės nelaikė nusikaltimu.
56. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, pasirinktinai įvardykite pasaulietinio ir religinio disidentinio judėjimo atstovus. Įvertinkite kiekvieno iš jų indėlį, kovojant už Lietuvos laisvę. (2 taškai) Teisingas atsakymasPasaulietinis – A. Terleckas.
Įvertimas: įkūrė Lietuvos laisvės lygą, leido pogrindinius leidinius, nuolat kėlė Lietuvos valstybingumo idėją.
Religinis – N. Sadūnaitė.
Įvertinimas: dalyvavo pogrindinės spaudos leidime, viešino katalikų teisių varžymo faktus, demonstravo ištikimybę krikščioniškoms vertybėms.
Galimi ir kiti teisingi atsakymai.
57. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, nurodykite šaltiniuose aptariamo laikotarpio politinės ir ekonominės santvarkos bruožus. Paaiškinkite, kokias sovietinio žmogaus pasaulėžiūros ypatybes formavo kiekvienas iš šių bruožų. (4 taškai) Teisingas atsakymasPolitinės – vienpartinė sistema.
Paaiškinimas: prisitaikymą ir atsakomybės vengimą.
Ekonominės – valstybinė nuosavybė (būtiniausių prekių stoka).
Paaiškinimas: varžė verslumą ir savarankiško ūkininkavimo iniciatyvą (neveikė socialistinio ūkio sistema).
Galimi ir kiti teisingi atsakymai.
Į 58–61 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B ir C.
Šaltinis A (Iš Vinstono Čerčilio kalbos, pasakytos Bendruomenių rūmuose po Miuncheno susitarimo)
Aš nepriekaištauju mūsų dorai ir narsiai tautai už tai, kad natūraliai ir spontaniškai prasiveržė jos džiaugsmas bei palengvėjimas, išgirdus, jog to žiauraus išbandymo jai šį sykį neteks pakelti, nors buvo pasirengusi atlikti savo pareigą, kad ir kiek jai tas kainuotų, ir kantriai atlaikė praėjusios savaitės įtampą. Tačiau reikia, kad ji žinotų tiesą. Reikia, kad ji žinotų, jog mūsų gynyboje buvo nerūpestingumo ir rimtų spragų; reikia, kad ji žinotų, jog mes patyrėme pralaimėjimą nekariaudami, pralaimėjimą, kurio padarinius jausime ilgą laiką; reikia, kad ji žinotų, jog mes perėjome pavojingą savo istorijos etapą, kai visos Europos pusiausvyra tapo suardyta ir pirmą kartą Vakarų demokratijoms buvo ištarti tie baisūs žodžiai: „Tu buvai padėtas ant svarstyklių ir pasirodei esąs lengvas“. Ir nemanykite, jog tai jau viskas. Ne, sąskaitos mokėti tik pradedamos. Tai tik pirmas gurkšnis tos karčios taurės, kurią metai iš metų turėsime gerti, nebent, įtempę visas savo galias, atgautume moralinę sveikatą bei karinę jėgą ir kaip kitados stotume ginti laisvės.
Šaltinis B (Iš Henrio Kisindžerio knygos „Diplomatija“)
Ginti Čekoslovakiją buvo įsipareigojusi ne vien Prancūzija, bet ir Sovietų Sąjunga, tačiau sovietų parama pagal sutarties sąlygas turėjo priklausyti nuo to, kaip elgsis prancūzai. Be to, labai abejotina, ar Lenkija ir Rumunija būtų praleidusios per savo teritoriją sovietų kariuomenę, žygiuojančią ginti Čekoslovakijos. […] Nuo pat pradžių Didžioji Britanija pasirinko appeasement (nuolaidžiavimo) taktiką. […] Taigi Miunchenas laikytinas ne kapituliacija, o veikiau dvasios būsena ir bemaž neišvengiamu padariniu demokratinių šalių pastangų išsaugoti geopolitiškai klaidingą tvarką, pasitelkus retoriką apie kolektyvinį saugumą ir tautų apsisprendimo teisę. […] Miunchenas įėjo į mūsų žodyną kaip tam tikra aberacija (nukrypimas) – kaip bausmė už pasidavimą šantažui. Tačiau Miuncheno susitarimas buvo ne koks pavienis aktas, o kulminacija proceso, kuris prasidėjo trečiąjį dešimtmetį ir kurį spartino kiekviena nauja nuolaida.
Šaltinis C (Karikatūra „Kodėl man nėra kėdės?“)
58. Įvardiję Čekoslovakijos teritorinę problemą, kurią didžiosios valstybės sprendė Miunchene, paaiškinkite, kodėl ji iškilo to meto Europoje (šaltiniai A, B ir C). (1 taškas)
Teisingas atsakymasSudetų teritorijos atidavimas Vokietijai.
Nacistinės Vokietijos vienas iš agresyvios užsienio politikos tikslų buvo prijungti prie Vokietijos vokiečių gyvenamas teritorijas.
59. Paaiškinkite, kaip Miuncheno susitarimą vertina šaltinių A ir B autoriai. Palyginę autorių vertinimus, nurodykite jų panašumą ir skirtumą. (3 taškai) Teisingas atsakymasV. Čerčilis smerkė Miuncheno susitarimą, kaip gėdingą politiką, jis teigė, jog tai tik proceso pradžia.
H. Kisindžeris rašo: „Miunchenas laikytinas ne kapituliacija, o dvasios būsena“, taip pat nurodo, jog tai proceso kulminacija.
Abu autoriai neigiamai vertino nuolaidžiavimo Vokietijai politiką.
V. Čerčilis akcentavo Miuncheno susitarimo pragaištingumą, o H. Kisindžeris tvirtino, kad Miuncheno susitarimą nulėmė po karo nustatyta tarptautinė tvarka.
60. Kokia yra pagrindinė karikatūros (šaltinis C) mintis? Paaiškinkite, kodėl karikatūros autorius satyriškai vaizduoja to meto politinę situaciją. (2 taškai) Teisingas atsakymasKarikatūros pagrindinė mintis yra J. Stalino (SSRS) nepakvietimas į Miuncheno konferenciją.
Autorius pašiepia Vakarų valstybių vienašališką sprendimo atiduoti Sudetus Vokietijai priėmimą, nesitariant su SSRS, kurios dalyvavimas galėjo sulaikyti agresyvią Vokietijos politiką.
61. Remdamiesi šaltiniais ir žiniomis, nurodykite dvi priežastis, kodėl Didžioji Britanija ir Prancūzija pasirašė Miuncheno susitarimą. Įvertinkite šio sprendimo teigiamas ir neigiamas pasekmes. (4 taškai) Teisingas atsakymasMiuncheno susitarimo pasirašymo priežastys.
Galimi atsakymai:
Didžioji Britanija ir Prancūzija siekė išsaugoti taiką darydamos nuolaidas Vokietijai.
Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos vadovai manė, kad atidavę Sudetus nuramins Vokietiją, kuri nebetęs agresyvios politikos.
Taip pat buvo tikimasi, kad galbūt Vokietija savo agresiją nukreips į Rytus.
Be to, Didžioji Britanija ir Prancūzija buvo nepasiruošusios pradėti karinių veiksmų.
Galiausiai Vakarų šalyse tuo metu vyravo įsitikinimas, kad Versalio taikos sąlygos per griežtos, todėl dabar galima daryti nuolaidas Vokietijai.
Teigiamos pasekmės.
Nors ir buvo atiduoti Sudetai Vokietijai, iki 1939 m. nevyko kariniai veiksmai ir kuriam laikui buvo išsaugota taika.
Taip pat Čekoslovakija išliko nepriklausoma valstybė.
Tuo metu didžioji dalis Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos visuomenės Miuncheno susitarimą vertino kaip sėkmę, nes buvo išsaugota taika.
Neigiamos pasekmės:
Nuolaidų politika ir kitas valstybes skatino elgtis agresyviai. Dalį Čekoslovakijos teritorijos paėmė Lenkija ir Vengrija. Šis Vakarų valstybių sprendimas pažeidė Tautų Sąjungos deklaruotus vertybinius principus ir galutinai pakirto pasitikėjimą šios organizacijos galimybėmis. Galiausiai istoriniai įvykiai parodė, kad šio sprendimo „sėkmė“ buvo trumpalaikė ir iš esmės nesustabdė, o tik trumpam laikotarpiui pristabdė artėjančio karo grėsmę.
