Nacistinės Vokietijos konspektas. A. Hitleris

Nacistinė Vokietija (kitaip fašistinė Vokietija, Trečiasis Reichas arba hitlerinė Vokietija) – 1933–1945 m. Vokietijos, kurią valdė Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija (NSDAP) su A. Hitleriu priešakyje, neoficialus pavadinimas. Trečiojo Reicho terminą hitlerinė propaganda vartojo siekdama sudaryti Vokietijos imperijos tęstinumo įspūdį (Reich – vok. imperija, valstybė): iki Napoleono karų egzistavusi 1-oji Vokiečių tautos Šventosios Romos imperija buvo vadinama Pirmuoju Reichu; 1870–1918 m. kaizerinė Vokietija vadinta Antruoju Reichu, o nacionalsocialistų valdoma Vokietija gavo Trečiojo Reicho pavadinimą. Wikipedia

1. Susipažinkite su esminiais Trečiojo Reicho faktais.

Nacistinės Vokietijos asmenybės, datos bei sąvokos

AsmenybėsChronologijaSąvokos
Paulius fon Hindenburgas (1847-1934) – vokiečių karininkas, generolas feldmaršalas, politikas, antrasis Veimaro Respublikos prezidentas, 1933 m. paskyręs A. Hitlerį Reichskancleriu.
Vilhelmas II (1859-1941) – paskutinis Vokietijos imperatorius, valdė šalį Pirmojo pasaulinio karo metu, valdymo laikotarpis dažnai vadinamas „Vilhelmo era“. Po pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare priverstas atsistatydinti.
Vilhelmas Keitelis (1882-1946) – vokiečių karinis veikėjas, vermachto vyriausiosios karinės vadovybės štabo vadas (1938–1945 m.), feldmaršalas (1940 m.). Pasirašė Vokietijos kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare aktą. Niurnbergo tribunole nuteistas mirties bausme.
Adolfas Hitleris (1889-1945) – Vokietijos diktatorius 1933-1945 m., nacionalsocializmo ideologas ir Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos vadovas, sukėlęs Antrąjį pasaulinį karą, įsakęs vykdyti Holokaustą.
Hermanas Vilhelmas Geringas (1893-1946) – NSDAP veteranas, Nacistinės Vokietijos reichsmaršalas (aukščiausias nacistinės Vokietijos karinis laipsnis), antrasis asmuo po Adolfo Hitlerio ir jo įpėdinis.
Alfredas Rozenbergas (1893–1946) – Vokietijos politinis ir valstybės veikėjas, vienas nacizmo ir VNSDP ideologų. Reichsleiteris, SA obergrupenfiureris. A. Rozenbergas laikomas tokių kertinių nacizmo postulatų, kaip „rasių teorija“, „žydų klausimas“, atsisakymas nuo Versalio sutarties, „degeneracinis menas“, autoriumi.
Paulas Jozefas Gebelsas (1897-1945) – VNSPD veteranas, Vokietijos liaudies švietimo ir propagandos ministras (1933–1945 m.), NSDAP Reicho propagandos skyriaus vadovas (1930–1945 m.).
Henrichas Himleris (1900-1945) – SS reichsfiureris, nacistinės Vokietijos vidaus reikalų ministras, slaptosios policijos (Gestapo 1934–1936 m.), vėliau RSHA (Saugumo valdybos) viršininkas, vyriausias III Reicho „juodasis magas“ ir naujos nacių religijos kūrėjas. Svarbiausias Holokausto organizatorius, kuriam buvo pavaldžios visos koncentracijos ir mirties stovyklos
Reinhardas Heidrichas (1904-1942) – aukštas Nacistinės Vokietijos pareigūnas ir vienas iš pagrindinių Holokausto sumanytojų ir kaltininkų. Antrojo pasaulinio karo metu Reinhardas Heydrichas turėjo SS obergrupenfiurerio ir policijos generolo laipsnį, buvo Vyriausiosios Reicho saugumo valdybos (Reichssicherheitshauptamt, RSHA), kuriai priklausė gestapas, vadas.
Adolfas Eichmanas (1906-1962) – SS pulkininkas leitenantas (oberšturmbanfiureris), vienas pagrindinių Holokausto organizatorių, kuriam buvo patikėtas žydų deportacijos klausimas.
Klausas fon Štaufenbergas (1907-1944) – vokiečių karininkas (pulkininkas), kilmingas bajorų giminės atstovas, vienas pagrindinių 1944 m. liepos 20 dienos pasikėsinimo į Hitlerį organizatorių.
Joachimas fon Ribentropas (1893–1946) – Vokietijos užsienio reikalų ministras nuo 1938-1945. 1939 rugpjūčio 23 d. pasirašė Molotovo – Ribentropo paktą, kuris tapo pretekstu SSRS ir Vokietijai pradėti Antrąjį pasaulinį karą. Pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų Niurnbergo karo tribunolo ir 1946 m. pakartas.
1918 11revoliucija Vokietijoje, atsistatydina kaizeris Vilhelmas II
1918 11 11 – Vokietija pasirašo (Kompjeno; Vakarų fronto) paliaubų sutartį
1919 – Vokietijos komunistai (Spartakininkai), sekdami S. Rusijos pavyzdžiu, bandė užimti valdžią. Nesėkmingai.
1919 – Vokietijos Nacionalinis kongresas patvirtino konstituciją.
1920 – Vokietijoje įkurta Nacionalsocialistų darbininkų partija.
1920 03 13 – Kapo pučas Vokietijoje (nepavykęs monarchijos šalininkų perversmas)
1921 – Hitleris įkuria SA – smogiamuosius būrius, kurie turi susidoroti su žydais ir nacizmo priešais.7
1921 – Nacionalsocialistų darbininkų partijos vadu išrenkamas Adolfas Hitleris.
1922 04 16 – Vokietijos ir SSRS Rapalo sutartis – šalys įsipareigojo bendradarbiauti ekonomikos srityje, SSRS padėjo vokiečiams slapta kurti karo amuniciją, rengė mokymus.
1923 01 – Belgija (išvien su Prancūzais) užėmė Rūro sritį (Vokietija nemokėjo Pirmojo pasaulinio karo reparacijų)
1923 11 08-09 – nesėkmingas VNSPD Alaus pučas Bavarijoje
1924-1928Daueso planas (lengvinančios ekonomikos aplinkybės Vokietijai – JAV suteikia paskolą, pakeista reparacijų mokėjimo tvarka, Rūro sritis ir kt.)
1925 – Lokarno paktas: Vokietija, Prancūzija ir Belgija pripažino tarpusavio sienų neliečiamumą, o iškilusius ginčus nutarė spręsti derybomis; pasirašyta Vokietijos, Lenkijos ir Čekoslovakijos sutartis dėl jėgos nenaudojimo tarpusavio santykiuose.
1927 – Vokietijoje priimtas valstybės paramos bedarbiams įstatymas
1928 – Paryžiaus paktas – daugiašalis susitarimas atsisakyti karo kaip nacionalinės politikos įrankio, sudarytas Tautų sąjungos iniciatyva.
1929-1933 – Didžioji (pasaulinė) ekonominė krizė (nepalietusi SSRS)
1930 – Vokietijos prezidentas paleido tik 1928 išrinktą Reichstagą.
1930 01 01 – rudmarškiniai Berlyno gatvėse užmuša aštuonis žydus; žydai pradedami užpuldinėti gatvėse, kavinėse, teatruose, sinagogose.
1932 – VNSPD per Reichstago rinkimus, kartu su konservatoriais, sudaro daugumą.
1932 – Vokietijoje po kelių mėnesių Reichstagas ir vėl paleistas
1933 – Vokietijoje išleistais įstatymais žydai vis labiau izoliuojami nuo visuomenės – uždraudžiama būti sporto draugijų nariais, vaidinti teatre, tarnauti ginkluotosiose pajėgose.
1933 01 30 – A. Hitleris tapo Vokietijos valstybės kancleriu, prezidentas paveda A. Hitleriui suformuoti vyriausybę, įtvirtinta vienpartinė sistema.
1933 02 27 – naciai padegė Reichstagą, o kaltę primetė komunistams. Privertė tuometinį prezidentą pasirašyti “Tautos ir valstybės apsaugos“ įstatymą.
1933 03 – nauji Reichstago rinkimai (per tą laiką VNSPD susidorojo su savo politiniais priešais)
1933 03 – netoli Miuncheno atidaroma pirmoji nacių koncentracijos stovykla Dachau, kuri tampa planingo žydų žudymo vieta.
1933 03 23 – Vokietijoje priimtas „Tautos ir valstybės skurdžios padėties likvidavimo“ įstatymas
1933 04 – Vokietijoje pradedamas ekonominis boikotas: „Geras vokietis nepirks nieko pas žydus“.
1933 04 07 – Vokietijoje priimtas sprendimas dėl visų valstybės tarnautojų žydų ir politiškai nepatikimų atleidimo iš darbo;
1933 05 10 – priešais Berlyno operos rūmus ir Berlyno universitetą sudeginama 20 tūkst. knygų, daugelio jų autoriai – žydai.
1933 07 – Vokietijos tarnautojams įvestas nacistų sveikinimas;
1933 10 19 – Vokietija išstoja iš Tautų Sąjungos, pradeda militaristinę politiką.
1933-1938 – teisių atėmimas iš žydų (pirmasis Holokausto etapas).
1934 – nacistinėje Vokietijoje panaikinami SA (smogiamieji būriai)
1934 – pradėta gaminti povandeniniai laivai, tankai, lėktuvai, sunkioji ginkluotė, laivynas.
1934 06 30-07 01 – Hitleris susidoroja su bendražygiais, SA vadais („Ilgųjų peilių naktis“).
1934 08 – mirus prezidentui prezidento ir kanclerio postai buvo sujungti, Hitleris tampa ir armijos vadu
1935 – Nacistinė Vokietija sugrąžino visuotinę karinę prievolę, atkūrė karinę aviaciją;
1935 – Vokietija sudaro sutartį su Anglija, Vokietijai leidžiama kurti didžiulį karo laivyną.
1935 09 – išleistas įstatymas, siekęs garantuoti „vokiečių garbės ir kraujo apsaugą“, juo mišri santuoka paskelbta nusikaltimu, pilietybė suteikiama tik vokiško ar giminingo kraujo žmonėms, o žydai nesą vokiško kraujo – jie netenka pilietinių teisių.
1936 03 07 – Hitleris įveda kariuomenę į demilitarizuotą Reino zoną.
1936 10 25 – neformaliai sudaroma Berlyno-Romos ašis.
1938 – papildomi „Niurnbergo įstatymai“ papildomi naujais – žydai turi prie savo vardo pridėti vardus Izraelis arba Sara, ant pasų įspaudžiama raidė J (Jude).
1938 03 12 – Austrijos anšliusas (Vakarų valstybės, bijodamos karo nesiėmė jokių veiksmų. Austrijoje gyveno vokiečių, nacionalsocializmo šalininkų, bijant karo, Hitlerio reikalavimu buvo paleisti nacistų aktyvistai, legalizuota nacistų partija. Užsitikrinęs nacionalsocialistų paramą Austrijoje, Hitleris ją užėmė)
1938 09 29 – Miuncheno susitarimas. Vokietijos (A. Hitleris), Didžiosios Britanijos (N. Čemberleinas), Prancūzijos (E. Deladjė) ir Italijos (B. Musolinis) pasirašo Miuncheno susitarimą, kuriuo Vokietijai leidžiama prisijungti dalį Čekoslovakijos – Sudetų sritį (nuo 1918 m. Sudetų kraštas priklausė Čekoslovakija. Jis buvo Vokietijos pasienyje ir ten daugiausia gyveno vokiečiai. Susitarimas garantavo, kad likusi dalis nebus okupuota, tačiau Hitleris to nepaisė).
1938 10 – Hitlerio įsakymu 17 tūkst. žydų, pabėgėlių iš Lenkijos, išvaromi iš Vokietijos.
1938 11 09-10 – „Krištolinė naktis“: pogromas prieš žydus, kurio metu išdaužomos žydų parduotuvių vitrinos, siaubiami žydų butai, deginamos sinagogos, niekinamos kapinės, nužudoma daugiau kaip 90, o 30 000 žydų patenka į koncentracijos stovyklas.
1938-1941 – getų kūrimas (antrasis Holokausto etapas).
1939 03 15 – Čekoslovakija kapituliuoja: Čekija prijungiama prie Vokietijos. Slovakija atsiskiria.
1939 03 22 – Vokietija atima iš Lietuvos Klaipėdos kraštą. (Pareikalauta panaikinti karo padėtį, riboti Lietuvių valdininkų darbą. Neribojamos veikė nacistinės savivaldos. Į Klaipėdos seimelį išrinkta vokiečių dauguma – Vokietijai buvo palanki situacija atgauti Klaipėdą. Tautų sąjunga veiksmų nesiėmė. Klaipėda buvo atiduota, nes priešintis vokiečiams būtų buvę beprasmiška.
1939 05 22 – „Plieno paktas“, karinė ir ekonominė savitarpio pagalbos sutartis tarp nacistinės Vokietijos ir fašistinės Italijos. Formaliai įtvirtinama Berlyno-Romos ašis (1936 10 25).
1939 08 23 – pasirašomas Molotovo – Ribentropo paktas, nepuolimo sutartis, ir slaptaisiais protokolais pasidalija įtakos sferas. SSRS gauna Suomiją, Estiją, Latviją, Besarabiją, Vokietija-Lietuvą. Vėliau Lietuva atitenka Rusijai.
1939 09 01 – prasideda Antrasis pasaulinis karas, Vokietija paskelbia karą Lenkijai.
SSRS-Vokietijos sienų ir draugystės sutartis, kuria slapta pakeičiamas Molotovo-Ribentropo pakto susitarimas, Lietuvą, išskyrus pietinę Suvalkiją, pervedant į SSRS interesų sferą mainais už dalį Lenkijos teritorijos
1940 09 27 – Trišalis paktas, sudaręs karinį aljansą (Vokietija ir Italija jau buvo sąjungininkės, prie jų prisijungė Japonija) ir lėmęs Ašies valstybių sąvokos atsiradimą. Vėliau prie šios sutarties prisijungė Vengrija, Rumunija, Slovakija, Bulgarija, Kroatija.
1941-1945 – žydų naikinimas (trečiasis Holokausto etapas)
Abveras – nacistinės Vokietijos armijos žvalgyba ir kontržvalgyba, veikusi nuo 1921 m. iki 1945 m. karo sąlygomis fronto aplinkoje bei priešo užnugaryje
Alaus pučas – Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos nesėkmingas 1923 m. lapkričio 8-9 d. bandymas įvykdyti valstybės perversmą.
Aneksija – vienašališkas ir neteisėtas svetimos valstybės teritorijos ar jos dalies prijungimas prie savosios
Antisemitizmas – neapykanta, priešiškumas žydams
Anšliusas (vokiškai ‘prijungimas’) – 1938 m. kovo 12 d. įvykdytas neteisėtas (tai pažeidė Versalio taikos sutartį) Austrijos prijungimas prie nacistinės Vokietijos. Vakarų valstybės, ypač Jungtinė Karalystė ir Prancūzija laikėsi nuolaidžiavimo politikos, o Jungtinės Amerikos Valstijos laikėsi nesikišimo politikos.
Arijai – indoeuropiečių rasė, kurios pranašumą įrodinėjo naciai.
Asmenybės kultas – reiškinys valstybėje, (dažniausiai autoritarinėje ar totalitarinėje) kuomet yra ypač garbinamas tos šalies vadas.
Autokratas – valdovas, turintis neaprėžtą valdžią, vienvaldis.
Autoritarizmas – nedemokratine valdymo forma, kai valstybes pilietinį gyvenimą reguliuoja vienas žmogus ar viena partija (partijų veikla uždrausta, nevyksta rinkimai).
Cenzūra – spaudos turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios
Dancigo koridorius – Lenkijai priklausanti buvusi Vokietijos teritorija, atskyrusi nuo pagrindinės Vokietijos jos anklavą – Rytprūsius.
Daueso planas – Vokietijos reparacijų, kurias ji turėjo mokėti po Pirmojo pasaulinio karo, nauja išmokėjimo tvarka, patvirtinta 1924 m. rugpjūčio 16 d
Demilitarizuota zona – zona, kurioje draudžiama laikyti kariuomenę, ginkluotę, vykdyti karines pratybas.
Demokratija – valdymo forma, kai valstybės gyvenimą reguliuoja tauta per savo tiesiogiai, lygiateisiai ir slaptai išrinktus atstovus.
Deportacija – sociališkai pavojingų asmenų išsiuntimas į naują gyvenamąją vietą, suvaržant kilnojimosi laisvę.
Didžioji Vokietija – Vokietija, kurios sudėtyje yra visos vokiškai kalbančios žemės, tame tarpe ir Austrija.
Diktatūra – valdymo forma, kai valdžia priklauso vienam žmogui ar vienai partijai, remiasi karine jėga, prievartos aparatu.
Dislokacija – ginkluotųjų pajėgų išdėstymas (paprastai taikos metu) savoje teritorijoje ar užsienyje, jų paskirstymas įvairiose vietose.
Ekspansija – valstybės viešpatavimo sferų plėtimas.
Fabrikas – mechanizuota pramonės gamykla.
Fašizmasautoritarinis politinis judėjimas, kuris nuo 1922 m. iki 1943 m. valdė Italiją, vadovaujant Benito Musoliniui. Ideologai – Ž.A de Gobinas ir O. Špengleris
Fiureris − vokiškas titulas, reiškiantis vadas, lyderis arba gidas
Genocidas – baudžiamoji veika, padaryta siekiant sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei ar religinei grupei
Gestapas – fašistinės Vokietijos slaptoji valstybės policija
Getas – miesto dalis, kurioje priverstinai apgyvendinama tam tikra tautinė, rasinė, profesinė ar religinė gyventojų grupė, atskiriant ją nuo kitų gyventojų
Holokaustas – masinis žydų tautos naikinimas
“Ilgųjų peilių naktis” – kruvinas susidorojimas su galimais Adolfo Hitlerio konkurentais SA (sukarintoje nacių organizacijoje) 1934 06 30 naktį.
Infliacija – pinigų vertės kritimas, taip pat jų perteklius apyvartoje
Kancleris – ministras pirmininkas vokiškai kalbančiose šalyse.
Karo stovis (karinė padėtis) – politinė teisinė teritorijos padėtis, kai įvedami Karo lauko įstatymai, komendanto valanda, suvaržomos gyventojų teisės, ribojamas jų judėjimas, ribojamas vartojimas.
Koalicija – valstybių, partijų sąjunga turinti bendrus tikslus.
Komendanto valanda –  valdžios potvarkiais nustatytos valandos, nuo kurių iki kurių negalima pasirodyti gatvėje be specialaus leidimo ar neįvykdžius specialių sąlygų.
Komunistai – socializmo teorijos šalininkai, pasisakantys už prievartinį žmonių socialinį sulyginimą, panaikinant privačią nuosavybę ir už proletariato diktatūros įvedimą. Ideologai – K. Marksas ir F. Engelsas.
Koncentracijos stovykla – genocido arba laikino įkalinimo įstaiga tiems, kuriuos vyriausybė laiko politiškai ir socialiai “svetimais elementais”
Konstitucija – pagrindinis įstatymas, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises
Krištolinė naktis – pogromas prieš žydus, vykęs 1938 lapkričio 9-10 d., kurio metu buvo daužomos žydų parduotuvių vitrinos, deginamos sinagogos, 90 nužudytų, 35 000 žydų patekusių į koncentracijos stovyklas.
Krizė – sistemos patekimas į būseną, gresiančią jos pačios struktūriniam stabilumui bei gyvybingumui.
Liuftvafė – nacistinės Vokietijos vermachto karinės oro pajėgos, veikusios nuo 1935 m. iki 1945 m.
Manifestas – iškilmingas valdžios ar kokios nors grupuotės kreipimasis į visuomenę raštu.
Mano kova (vok. Mein Kampf) – A. Hitlerio parašyta autobiografinė knyga
Markė – Vokietijos piniginis vienetas įvestas po Vokietijos susivienijimo
Mobilizacija – kariuomenės papildymas ir pertvarkymas į karo meto sudėtį.
Monarchija – valdymo forma, kurioje valstybės galva yra vienas valdovas.
Nacija – žmonių bendrija, susidariusi bendros istorijos, kalbos, vertybių, paveldo, kultūros, teritorijos pagrindu.
Nacionalizmas – pažiūros, teigiančios, kad didžiausia vertybė yra tautos interesai, o geriausias būdas tautinėms vertybėms apsaugoti – tautinės valstybės sukūrimas
Nacizmas (nacionalsocializmas; hitlerizmas) – politinė ideologija, kuria vadovavosi totalitarinės Vokietijos politinė partija NSDAP. Ideologai – Adolfas Hitleris, Alfredas Rosenbergas ir Jozefas Gebelsas.
Neutralitetas – valstybės įsipareigojimas nestoti į karines sąjungas ir nesiimti jokių veiksmų, įtraukiančių ją į karą ir toks jos statusas tarptautinėje teisėje.
Niurnbergo įstatymai – nacistinės Vokietijos įstatymai, nukreipti prieš žydų tautą.
Nota – oficialus diplomatinis vienos valstybės kreipimasis į kitą, reiškiant pretenzijas, protestą ar informuojant apie kokius nors įvykius ar dalykus (kur kas mažiau griežtas nei ultimatumas).
Okupacija – laikinas kitos šalies teritorijos užėmimas karine jėga ir faktiškas jos valdymas.
Parlamentas – aukščiausias renkamasis įstatymų leidybos ir valstybės valdžios organas
Partija – politinė organizacija, kurios nariai turi panašius įsitikinimus, dalyvauja ar siekia dalyvauti politiniame gyvenime,  įgyvendinti bendrą politinį tikslą
Plebiscitas – liaudinis balsavimas labai svarbiu politiniu, valstybiniu, paprastai teritorijos ar santvarkos, klausimu.
Pogromas – kokios nors nacionalinės grupės (paprastai žydų) gyventojų užpuolimas, žudynės, turto naikinimas.
Pretekstas – tariama priežastis.
Propaganda – bendravimo forma, kurios tikslas daryti įtaką bendruomenės požiūriui arba pozicijai, kartojama ir paskleidžiama įvairiomis formomis.
Pučas – mėginimas padaryti valstybės perversmą; perversmas.
Rasizmas – pažiūros, teigiančios, kad žmonių rasės yra nelygiavertės.
Reichas – imperija; (I reichas – Šv. Romos imperija; II reichas – Bismarkas, III reichas – Hitleris)
Reichskancleris – kaizerinės Vokietijos ir Veimaro respublikos laikų vyriausybės vadovas (ministras pirmininkas)
Reichsratas – Veimaro Respublikos parlamento sudedamoji dalis galinti užprotestuoti Reichstago nutarimus.
Reichstagas – Vokietijos parlamentas arba pastatas, kuriame dirbo Vokietijos parlamentas.
Reparacijos – karo padarytų nuostolių atlyginimas, kurį nugalėtojai moka nugalėtoji valstybė.
Respublika – valstybės valdymo forma, kai valstybės organai yra renkami.
Revanšizmas – pažiūros, teigiančios, kad reikia siekti keršto už pralaimėjimą ir pažeminimą (Tarpukario atveju už patirtą pralaimėjimą I pasauliniame kare).
Rudmarškinis – Vokietijos nacionalsocialistų partijos narys ar specialios paskirties karinių dalinių kareivis, dėvintis rudą uniformą
SA (Smogikų padalinys, vok. Sturmabteilung) – buvo sukarinta Vokietijos Nacionalsocialistų partijos (VNSDP) organizacija
SD – 1931 m. sukurta Vokietijos žvalgybos organizacija, atskaitinga Himleriui ir gestapo pareigūnams
Socialdemokratija – politinis judėjimas, kuris remiasi revizionizmo politiniais teiginiais; politinė srovė, reformomis siekianti parlamentinio socializmo. Pradininke laikoma Didžiosios Britanijos Leiboristų partija.
SS – sukarinta nacistinės Vokietijos organizacija, Hitlerio asmeninė gvardija, įkurta 1920 metais.
„Tautos ir valstybės apsaugos“ įstatymas – įstatymas, kurį Hitleris 1933 m. privertė pasirašyti Vokietijos prezidentą „laikinai“ panaikinantį piliečių teises ir laisves (tai suteikė naciams laisvai vykdyti terorą, pašalinti politinius priešus bei įsitvirtinti valdžioje).
„Tautos ir valstybės skurdžios padėties likvidavimo“ įstatymas – įstatymas išleistas 1933 m., išplėtęs kanclerio ir vyriausybės įgaliojimus, leidęs leisti įstatymus neatitinkančius konstitucijos.
Tautų Sąjunga – tarptautinė organizacija, įkurta pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, kurios pagrindinis tikslas buvo išlaikyti pasaulyje taiką
Teroras – sistemingas, metodiškas priešininkų bauginimas ir naikinimas smurtu.
Totalitarizmas – nedemokratine valdymo forma, kai visa valstybes gyvenimą ir net žmogaus privatų gyvenimą kontroliuoja viena partija ar žmogus, nepripažįsta savo valdžios apribojimo (Antrojo pasaulinio karo metu – SSRS, Vokietija, Italija)
Ultimatumas – griežtas valstybės reikalavimas kitai valstybei, kurių nevykdymo atveju grasinama įvairiomis poveikio priemonėmis.
Veimaro Respublika – demokratinė Vokietijos valstybė, gyvavusi nuo 1919 m. iki 1933 m; kitas Vokietijos pavadinimas.
Vermachtas – Vokietijos ginkluotųjų pajėgų pavadinimas 1935–1945 m.
Vokietijos nacionalsocialistinė darbininkų partija (VNSPD; NSDAP; nacionalsocialistų partija) – politinė partija įkurta 1920 m., vienintelė 1933–1945 m. hitlerinėje Vokietijoje teisėtai veikusi politinė partija, rėmusi Adolfą Hitlerį.
2. Pasirinkite vieną iš dviejų nacistinės Vokietijos konspektų. Tą, kuris jums labiausiai priimtinas.

Nacistinės Vokietijos konspektai

  • 1
  • 2

Nuo Veimaro Respublikos iki Trečiojo Reicho

  • PIRMASIS REICHAS 962 – 1806 m.
  • ANTRASIS REICHAS 1871 – 1918 m.
  • VEIMARO RESPUBLIKA 1918 – 1933 m.
  • TREČIASIS REICHAS 1933 – 1945 m.

Vokietijos padėtis po Pirmojo pasaulinio karo:

  • Vokietija prarado daug kolonijų, teritorijų (Saro anglių baseiną, kolonijas – žaliavų šaltiniai)
  • Turėjo mokėti reparacijas
  • buvo apribotas jos armijos dydis, uždrausta gaminti tankus, karinius laivus ir lėktuvus
  • Vokietijos komunistai buvo nepatenkinti demokratiniu šalies valdymu
  • Dažnai besikeičianti valdžia
  • Deficitinis biudžetas, infliacija
  • Tauta nepatenkinta Versalio taikos sąlygomis (nukentėję darbininkai, kylančios socialinės problemos)
  • 1922 m. sutriko ekonomika, finansų sistema – ekonominė krizė, Vokietija nebuvo pajėgi išmokėti reparacijas Prancūzijai, tiekti anglis.

Vokietija 1919 – 1933 m. (Veimaro respublika)

1918 m. lapkričio pr. nuvertus kaizerį Vilhelmą II, Vokietijoje pasikeitė valdžia. 1919 m. Nacionalinis kongresas patvirtino konstituciją. Todėl 1919–1933 m. pr. Vokietija dar buvo vadinama Veimaro Respublika). Parlamentas – reichstagas. Prezidentas yra vyriausias kariuomenės vadas, gali paleisti reichstagą, skiria reichskanclerį (vyriausybės vadovas). Nauja konstitucija įtvirtino demokratinę parlamentinę santvarką, kuri išsilaikė mažiau kaip dešimtmetį. Prezidentui Pauliui fon Hindenburgui 1930 m. paleidus Parlamentą, naujai išrinktame Reichstage Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partija (VNSDP), įsteigta 1919 m., gavo 18 proc. vietų ir tapo antra partija pagal gausumą.

1919 m. Vokietijos komunistai (Spartakininkai), sekdami S. Rusijos pavyzdžiu, bandė užimti valdžią. Nesėkmingai.

Daugeliui vokiečių Versalio taika – Vokietijos pažeminimas. Dėl to kaltinami kairieji (socialistai). Ryškios revanšistinės nuotaikos. Pirmais pokario metais ekonomikos nuosmukis, reparacijų našta, bedarbystė, socialinės problemos (žuvusiųjų šeimos, sužeistieji kare), didžiulė infliacija. Prancūzija, norėdama paspartinti reparacijų mokėjimą, okupuoja dalį vakarinių žemių, tuo dar labiau paaštrindama problemas. Populiarėja radikaliosios partijos (komunistai, nacionalsocialistai („Alaus pučas“)).

1922 m. sutriko ekonomika, finansų sistema – ekonominė krizė, Vokietija nebuvo pajėgi išmokėti reparacijas Prancūzijai, tiekti anglis.

Atsakydama į tokius veiksmus Prancūzija kartu su Belgija 1923 m. užėmė Rūro sritį. Okupacija krizę dar pagilino. Angliakasiai atsisakė dirbti, kilo revoliucinis darbininkų judėjimas, veiklą suaktyvino Komunistų partija, infliacija pasiekė iki tol pasaulyje nematytą lygį. Sutriko prekyba, sustojo transportas, ūkinė veikla, neteko vertės pinigai. Vokietijos vyriausybė įrodinėjo, kad šalis nepajėgia mokėti reparacijų. Prancūzijos ir Belgijos kariuomenė buvo priversta pasitraukti iš Rūro (vienas iš Daueso plano punktų).

JAV ir Vokietija. Pokario krizės palyginimas

JAV ir Vokietija. Pokario krizės palyginimas.

Į valdžią atėjus liaudies partijai (G. Štrezemanas):

  • 1924 m. JAV suteikia paskolą (Daueso planas);
  • pinigų reforma (reichsmarkė sutvirtėja);
  • normalizuojasi ūkis;
  • atidedamas reparacijų mokėjimas;
  • aprimsta politinis gyvenimas

Trečio dešimtmečio pabaigoje Vokietija tampa ekonomiškai stipriausia Europoje. Šis pagerėjimas tęsiasi iki didžiosios ekonominės krizės (1929 m.).

Nacionalsocialistų atėjimas į valdžią:

  • 1920 m. Įkurta nacionalsocialistų darbininkų partija
  • 1923 m. nesėkmingas Alaus pučas Bavarijoje
  • 1932 m. naujuose Reichstago rinkimuose VNSDP gavo apie 40 proc. balsų. Vyriausybėje Adolfo Hitlerio partijos narių nebuvo, taigi valdančiajai daugumai nepavyko įsitvirtinti. Parlamentas buvo paleistas. Naujuose rinkimuose VNSDP gavo 33 proc. balsų. Todėl 1933 m. sausį prezidentas P. fon Hindenburgas Hitlerį, kaip didžiausios Parlamento partijos lyderį, paskyrė Vyriausybės vadovu. A. Hitlerio atėjimą į valdžią lėmė šios priežastys:
  • Buvo įtvirtinta vienpartinė sistema, panaikinta Veimaro respublika
  • Naciai padegė Reichstagą ir apkaltino tuo komunistus
  • Išplėsti kanclerio ir vyriausybės įgaliojimai
  • Vyriausybė gavo teisę leisti įstatymus, prieštaraujančius konstitucijai
  • Hitleris tapo armijos vadu

Kontekstas trumpai:

Aktyvi nacių propaganda, po Pirmojo pasaulinio karo Vokietija prarado kolinijas ir dalį teritorijų, turėjo mokėti reparacijas, buvo apribotas armijos dydis, uždrausta gaminti tankus, sutriko ekonomika po didžiosios ekonominės krizės, nacistai kovojo su nedarbu, Vokietija nustojo mokėti reparacijas Prancūzijai. Prasidėjus ekonominei krizei šalis badavo. Hitleris demokratiniu būdu atėjo į valdžią, pradžioje vyko nesekmingas bandymas ateiti į valdžią – alaus pučas. Hitleris suformavo vyriausybę, tapo valstybės kancleriu, pareikalavo paleisti Reichtagą. Sudegus reichstagui (sudegino naciai, apkaltino komunistus), kanclerio – Hitlerio – valdžia buvo išplėsta.

Vokietijos ekonomika:

  • 1919 – 1924 m. ekonominis nuosmukis
  • 1924 – 1929 m. ekonominis pakilimas
  • 1929 – 1933 m. Didžioji ekonominė krizė (taigi, vėl nuosmukis)

Nacių programa ir idėjos, išdėstytos A. Hitlerio autobiografijoje:

  • ⇑ Vokietija – aukščiau visko
  • × Komunizmas
  • × Versalio taika
  • × Žydai, čigonai, neįgalus, homoseksualai
  • ⇑ Didžioji Vokietija
  • ⇑ Arijai – rinktinė rasė
  • ⇑ Gyvybinė erdvė (žemės į rytus, būsimos kolonijos dauginimuisi)

Nacistams į valdžią ateiti padėjo:

  • Stambieji pramoninkai ir verslininkai, suinteresuoti pramonės militarizmu
  • Nusivylimas demokratija ir revanšistinių nuotaikų plitimas – Versalio taikos sutarties nutarimai, kurie žemino vokiečių tautą, nes ši turėjo atsakyti už Pirmojo pasaulinio karo padarinius. Pažeminti vokiečiai norėjo bet kokia kaina pasiekti, kad jiems nereikėtų vykdyti Versalio taikos sutarties nutarimų, ir atsiteisti su Vakarų valstybėmis;
  • Socialdemokratų bei komunistų negebėjimas susitarti tarpusavyje ir sudaryti koalicijos. Šioms partijoms Reichstage atstovavo 121 ir 100 deputatų. Jeigu jos būtų susijungusios, naciams būtų buvęs užkirstas kelias į valdžią. Deja, dėl neryžtingumo to nebuvo padaryta.
  • 1929-1933 m. Didžiosios ekonominės krizės padariniai (Vokietijoje 5 mln. Žmonių neteko darbo);
  • Šaliai reikėjo naujos jėgos, galinčios nugalėti nedarbą ir kitus sunkumus. Pasinaudodamas šiais sunkumais valdžią paėmė A. Hitleris ir panaikino Veimaro respubliką
  • Aukštinama arijų tauta ir patraukli Hitlerio programa, išdėstyta knygoje „Mano kova“ (Mein Kampf), kurią jis parašė atsidūręs kalėjime po 1923 m. nepavykusio mėginimo nuversti valdžią Bavarijoje, vadinamojo Alaus pučo;
  • Milžiniška nacių propaganda. Per rinkimus naudotasi spauda, radiju. Todėl 1932 m. vykstant rinkimams A. Hitleris vokiečiams tapo savotišku šalies gelbėtoju;

Vokietija nepaisė Versalio taikos, nes:

  • Vokietija atsisakė mokėti reparacijas;
  • Pradėjo didinti kariuomenę nepaisant užsienio šalių nustatytų apribojimų Vokietijos armijai;
  • Pradėjo vykdyt planus kaip atgauti po Pirmojo pasaulinio karo iš Vokietijos atimtas žemes, prisijungti vokiškai kalbančią Austriją.

Vokietijos veiksmai – agresyvi (užsienio) politika:

  • 1933 10 19 Vokietija išstoja iš Tautų sąjungos
  • 1936 03 07 – Vokietija įveda kariuomenę į demilitarizuotą Reino zoną
  • Sparčiai ginklavosi;
  • Aktyviai veikė tarp vokiečių, gyvenusių kitose šalyse;
  • 1938 03 12 Austrijos anšliusas (Vakarų valstybės, bijodamos karo nesiėmė jokių veiksmų. Austrijoje gyveno vokiečių, nacionalsocializmo šalininkų, bijant karo, Hitlerio reikalavimu buvo paleisti nacistų aktyvistai, legalizuota nacistų partija. Užsitikrinęs nacionalsocialistų paramą Austrijoje, Hitleris ją užėmė)
  • 1938 09 29 Miuncheno sąmokslas – Tautų sąjunga, manydama, kad išvengs karo, nusileido Vokietijai ir leido prisijungti Sudetų kraštą. Čekoslovakija buvo išduota. Netekusi Vakarų pagalbos, bijodama vokiečių grėsmės Čekoslovakija pakluso ir atidavė Sudetus.
  • 1939 03 15 – Užimta visa Čekoslovakija
  • 1939 03 22 – Užimtas Klaipėdos kraštas. (Pareikalauta panaikinti karo padėtį, riboti Lietuvių valdininkų darbą. Neribojamos veikė nacistinės savivaldos. Į Klaipėdos seimelį išrinkta vokiečių dauguma –  Vokietijai buvo palanki situacija atgauti Klaipėdą. Tautų sąjunga veiksmų nesiėmė. Klaipėda buvo atiduota, nes priešintis vokiečiams būtų buvę beprasmiška. Vokiečiai ultimatumą įteikė kovo 20, jis priimtas buvo 22 dieną)
  • 1939 05 22 Plieno paktas. Taip vadinasi hitlerinės Vokietijos ir fašistinės Italijos pasirašyta sutartis. Jos tikslas – karinė ir ekonominė savitarpio pagalbos sutartis, gerų tarpusavio santykių deklaravimas.
  • 1940 09 27 Trišalis paktas – sudarytas karinis aljansas tarp Vokietijos, Italijos ir Japonijos, lėmęs Ašies valstybių sąvokos atsiradimą. Vėliau prie šios sutarties prisijungė Vengrija, Rumunija, Slovakija bei Bulgarija.

Nacių vykdyta politika:

  • Vykdoma rasinė politika. Žydai praranda pilietines teises
  • Cenzūra žiniasklaidoje – uždrausta nefašistinė spauda, griežtai kontroliuojamos masinės informacijos priemonės, degintos knygos
  • Slaptoji policija (gestapas) ir saugumo taryba (SD)
  • Ilgųjų peilių naktis – susidorojama su bendražygiais
  • Krištolinės nakties pogromas – išpuolis prieš žydus ir jų turtą
  • Stiprinamas teroro aparatas
  • Nacifikuojamos mokyklos, jose kuriamos sukarintos organizacijos
  • Panaikintos profsąjungos, kitos partijos, visuomeninės organizacijas pakeitė nacionalistinės
  • 4-ajame dešimtmetyje Vokietijos agresyvią užsienio politiką skatino Prancūzijos ir D. Britanijos nuolaidžiavimo politika ir Vakarų demokratijos silpnumas
  • Išspręsta nedarbo problema plėtojant karo ir kt. pramonės sritis
  • Mokamos pašalpos
  • Teismai ir teisėjai tapo priklausomi nuo valdžios valios;
  • Įvedus privalomą karo tarnybą daug vyrų tapo kareiviais, grąžinta karinė aviacija

Tarptautiniai santykiai ketvirtajame dešimtmetyje

Tautų sąjunga, nors ir pasmerkė Italijos ir Japonijos agresiją, nesiimė jokių veiksmų. Čekoslovakija bei Skandinavos šalys buvo vienintelės šalys, išsaugojusios demokratinį valdymą Vidurio ir Rytų Europoje.  Vokietija pradeda militaristinę politiką, sustiprina žydų persekiojimą. Vokiečiai užima Reino demilitarizuotą zoną. Sudaroma Berlyno-Romos ašis. Tikslas – siekti viešpatavimo pasaulyje. Vėliau sudaroma Romos-Berlyno-Tokijo ašis. Vokietija prisijungia Austriją. MIUNCHENO SUSITARIME Vokietijai leidžiama prisijungti Sudetus, vėliau ir visą Čekoslovakiją (stengiamasi išvengti karinio konflikto, nuolaidžiaujama Hitleriui).

Tautų sąjunga nesugebėjo išpręsti valstybių nesutarimų, nes:

  • Neturėjo ginkluotųjų pajėgų, konfliktus spręsdavo per arbištažą (prašydavo kitų valstybių padėti išspręsti konfliktą, paskolinti kariuomenę, tačiau rezultatų tai nedavė);
  • Į valstybių konfliktus žiūrėjo pasyviai, nuolaidžiavo stipresnėms valstybėms. (Pripažino, kad lenkai neteisėtai užėmė Vilnių, tačiau nesiėmė priemonių teisėtumui atkurti, nuolaidžiavo Vokiečių neleidžiamiems kariniams veiksmams) ;
  • Ją paveikė Didžioji ekonominė krizė.

Adolfui Hitleriui atėjus į valdžią, Vokietijoje, kaip ir SSRS, prasidėjo totalitarinis valdymas. Esminiai komunizmo bei nacizmo panašumai ir skirtumai:

Komunizmo ir nacizmo panašumai:

  • Vado kultas
  • Vienpartinė sistema
  • Didelė propaganda
  • Teroras
  • Demokratinių laisvių suvaržymas
  • Ekspansinė užsienio politika (1935 m. Vokietijos kariuomenė užėmė Saro sritį, 1936 m. demilitarizuotą Reino zoną, 1938 m. kovą įvykdė Austrijos anšliusą. 1938 m. rugsėjo 28 d. Miunchene Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos vadovų pasitarime buvo nutarta Čekoslovakijai priklausančius Sudetus (čia dauguma gyventojų buvo vokiečiai) perduoti Vokietijai. 1939 m. kovą Vokietija Čekoslovakiją okupavo, o antroje mėnesio pusėje iš Lietuvos atėmė Klaipėdos kraštą. Sovietų Rusija tarpukariu plėtė Sovietų Sąjungos teritoriją, o ją praplėtė Antrojo pasaulinio karo metais.)
  • Išskirtinis dėmesys karo pramonei

Komunizmo ir nacizmo skirtumai

Demokratijos ir diktatūros palyginimas

Totalitarizmo bruožai:

  • Nekontroliuojama ir neribojama diktatoriaus valdžia;
  • Nepaisoma žmogaus teisių;
  • Vyksta masinis teroras ir represijos.

Autoritarizmo bruožai:

  • Diktatorius laikosi savo priimtų įstatymų, tradicijų, paiso moralės, religijos normų;
  • Pripažįstamos kai kurios žmogaus teisės;
  • Nėra masinio teroro ir represijų.

Diktatūrinio režimo palaikymas remiasi:

  • Masiniu teroru ir represijomis;
  • Propaganda;
  • Demokratinių rinkimų vykdymo trukdymu;
  • Įstatymų keitimu.

Nacistinė Vokietija

Vokietija Veimaro respublikos metais (1919-1933 m.)

Po kairiųjų jėgų organizuotos revoliucijos, imperatorius Vilhelmas II nuverčiamas. Panaikinus monarchiją, Nacionalinis susirinkimas, posėdžiavęs Veimare, 1919 m. priėmė konstituciją, kad Vokietija tampa demokratine respublika, kurią valdys septyneriems metams renkamas prezidentas ir dviejų rūmų parlamentas:

  • tiesiogiai renkamas Reichstagas
  • iš žemių atstovų sudarytas Reichsratas;

Po I pasaulinio karo Respublika patyrė didelių ekonominių sunkumų:

  1. sutriko ekonomika, finansų sistema; Vokietija prarado kolonijas, turėjo mokėti nerealias reparacijas;
  2. jai buvo uždrausta turėti armiją, jūrų ir oro bei karo laivyną;
  3. komunistai buvo nepatenkinti demokratiniu šalies valdymu (siekė ir čia įvykdyti revoliuciją);
  4. 1923 m. sutriko prekyba, transportas, ūkinė veikla;
  5. 1929 m. prasidėjo pasaulinė ekonominė krizė;

Šaliai reikėjo naujos jėgos, galinčios nugėlti nedarbą ir kitus sunkumus. Pasinaudidamas šiais sunkumais, valdžią paėmė Adolfas Hitleris, kuris panaikino Veimaro respubliką.

Nacionalsocialistų (nacių) atėjimas į valdžia 1933 m.

Fašistams ateiti į valdžią padėjo:

  1. stambieji pramoninkai ir verslininkai, suinteresuoti pramonės militarizavimu;
  2. nusivilimas demokratija ir revanšistinių nuotaikų plitimas;
  3. pasaulinės ekonominės krizės padariniai;
  4. komunistų nenoras sudaryti koalicijos su socialdemokratais: taip Hitleris atsidūrė daugumoje.

1919 m. įkurta Nacionalsocialistų darbininkų partija.

1921 m. jos vadu išrenkamas Adolfas Hitleris.

1932 m. ji per Reichstago rinkimus, kartu su konservatoriais, sudaro daugumą.

1933 m. A. Hitleris tapo valstybės kancleriu. Įtvirtinta vienpartinė sistema.

1934 m. sujungus prezidento ir kanclerio postus, Hitleris tampa ir armijos vadu.

Trečiasis reichas

Nacių vidaus politika:

  1. vykdoma rasinė politika: žydai praranda teises;
  2. draudžiama nefašistinė spauda; kontroliuojamas radijas, kinas;
  3. įkuriama slapta valstybės policija ir saugumo tarnyba;
  4. 1934 m. Hitleris susidoroja su bendražygiais, SA vadais („Ilgųjų peilių naktis“);
  5. 1935 m. paskelbiamas įstatymas dėl mišrių santuokų uždraudimo;
  6. 1938 m. išdaužomos žydų parduotuvių vitrinos („Krištolo naktis“); 35 000 žydų patenka į koncentracijos stovyklas;
  7. kurstoma neapykanta silpnoms visuomenės grupėms (ligoniams, neįgaliesiems);
  8. moterų menkinimas (moters pareigos: namai, vaikai ir bažnyčia)
  9. stiprinamas teroro aparatas (stambiųjų pramoninkų lėšomis):
    1. SS – karinė-policinė organizacija, esesininkai:
  • kariuomenė;
  • gestapas – politinė policija; vadas – H. Himleris;
  • konclageriai;
  1. SD – saugumo taryba;
  2. SA – smogiamieji būriai (panaikinama 1934 m.);
  • vystoma karo pramonė;
  • likviduojamas nedarbas;
  • nacifikuojamos pradinės mokyklos, mokyklose kuriamos sukarintos organizacijos;

XX a. ketvirtuoju dešimtmečiu Vokietijos agresyvumą užsienio politikoje skatina Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos nuolaidžiavimas bei Vakarų demokratijos silpnumas.

Vokietijos tikslas – sukurti „didžiąją Vokietiją“ ir užkariauti vokiečiams „gyvybinę erdvę“.

1933 m. Vokietija išstoja iš Tautų Sąjungos ir pradeda militaristinę politiką.

1935 m. Vokietija sudaro sutartį su Anglija. Vokietijai leidžiama kurti didžiulį karo laivyną.

1936 m. Hitleris užima demilitarizuotą Reino zoną.

1939 m. gegužės 22 d. „Plieno paktas“. Taip vadinasi hitlerinės Vokietijos ir fašistinės Italijos pasirašyta sutartis. Jos tikslas – karinė ir ekonominė savitarpio pagalbos sutartis, gerų tarpusavio santykių deklaravimas.

1940 m. rugsėjo 27 d. Trišalis paktas, sudaręs karinį aljansą (Vokietija, Italija ir Japonija) ir lėmęs Ašies valstybių sąvokos atsiradimą. Vėliau prie šios sutarties prisijungė Vengrija, Rumunija, Slovakija bei Bulgarija.

Antrojo pasaulinio karo priežastys

Antrąjį pasaulinį karą sukėlė:

  1. agresyvi revanšistinė Vokietijos politika;
  2. Vokietijos, Japonijos ir Italijos siekis pasidalyti pasaulį;
  3. dviejų ideologijų – fašizmo ir komunizmo – susidūrimas;
  4. Vakarų šalių nuolaidžiavimas Vokietijai;
  5. ginklavimosi varžybos (jas skatino SSRS stiprėjimas);
  6. SSRS siekimas įvykdyti pasaulinę revoliuciją ar bent atkurti buvusios Rusijos imperijos sienas;

Tarptautinių santykių krizė 4-o dešimtmečio pab.

Vokietijai pradėjus vykdyti ekspansijas, Vakarų valstybės (Anglija ir Prancūzija) vykdo nuolaidžiavimo Hitleriui politiką, tikėdamos, kad „pasotins“ Hitlerio apetitą. Tačiau tai nepasiteisina.

1938 m. Austrijos antšliusas – Vokietija prisijungia Austriją.

1938 m. rugsėjo 30 d. Miuncheno susitarimas. Vokietijos (A. Hitleris), Didžiosios Britanijos (N. Čemberlenas), Prancūzijos (E. Deladjė) ir Italijos (B. Musolinis) pasirašo Miuncheno susitarimą, kuriuo Vokietijai leidžiama prisijungti dalį Čekoslovakijos – Sudetų sritį (Nuo 1918 m. Sudetų kraštas priklausė Čekoslovakijia. Jis buvo Vokietijos pasienyje ir ten daugiausia gyveno vokiečiai. Susitarimas garantavo, kad likusi dalis nebus okupuota, tačiau Hitleris to nepaisė). 1939 m. kovo 15 d. Čekoslovakija kapituliuoja: Čekija prijungiama prie Vokietijos. Slovakija atsiskiria.

1939 m. kovo 22 d. Vokietija atima iš Lietuvos Klaipėdos kraštą.

Agresyvi Vokietijos ir Japonijos politika skatina Prancūziją ir Didžiąją Britaniją ieškoti sąjungininkų, bet 1939 m. pavasarį vedamos derybos su SSRS nesėkmingos.

1939 m. balandžio 7 d. Italai užima Albaniją.

1939 m. rugpjūčio 23 d. SSRS ir Vokietija pasirašo Molotovo-Ribentropo paktą.

Pagal jį susitaria viena kitos nepulti. Prie pakto buvo slaptasis protokolas, pagal kurį Vokietija ir SSRS pasidalino Vidurio Europoje įtakos sferas: Sovietų Sąjungai atiduodama Suomija, Estija, Latvija, Besarabija, Vokietijai – Lietuva. Po mėnesio pasirašoma draugystės sienų sutartis, pagal kurią Lietuva atiduodama SSRS įtakos sferai.

Pasirašius Molotovo-Ribentropo paktą, Vokietija užsitikrino, kad SSRS jos nepuls, ir ji, užėmus Lenkiją, ramiai galės kariauti Vakaruose.

Holokaustas

Holokaustas – didelio masto tautos naikinimas, ypač nuodijant ar deginant; hitlerininkų sumanytas ir vykdytas Europos žydų persekiojimas ir naikinimas per II pasaulinį karą (taip pat šis žodis reiškia ant altoriaus sudeginta auka, aukojama senovės graikų ir žydų).

Holokaustas skirstomas į tris laikotarpius:

  1. 1933-1938 m. – teisių atėmimas iš žydų;
  2. 1938-1941 m. – getų kūrimas;
  3. 1941-1945 m. – žydų naikinimas;

Getas – miesto kvartalas skirtas priverstiniam žydų (ar kokios kitos tautos ar grupės) apgyvendinimui.

1920 m. pirmą kartą iškeliamas reikalavimas po 1914 m. į Vokietiją atsikėlusiems žydams palikti salį. Šis reikalavimas įgyvendinamas 1938 m. Per vieną naktį iš Vokietijos išvaroma 18 tūkst. žydų.

1921 m. Hitleris įkuria SA – smogiamuosius burius, kurie turi susidoroti su žydais ir nacizmo priešais. Antisemitizmas tampa oficialia Trečiojo reicho politika, kai tik naciai ateina į valdžią.

1930 m. sausio 1 d. rudmarškiniai Berlyno gatvėse užmuša aštuonis žydus. Žydai pradedami užpuldinėti gatvėse, kavinėse, teatruose, sinagogose.

1933 m. kovo mėn. netoli Miuncheno atidaroma pirmoji nacių koncentracijos stovykla Dachau, kur itampa planingo žydų žudymo vieta.

1933 m. balandį pradedamas ekonominis boikotas: „Geras vokietis nepirks nieko pas žydus“.

1933 m. gegužės 10 d. priešais Berlyno operos rūmus ir Berlyno universitetą sudeginama 20 tūkst. knygų. Daugelio jų autoriai – žydai.

1933 m. išleistais įstatymais žydai vis labiau izoliuojami nuo visuomenės. Jiems uždraudžiama būti sporto draugijų nariais, vaidinti teatre, tarnauti ginkluotosiose pajėgose.

1935 m. paskelbtais įstatymais pilietybė suteikiama tik vokiško ar giminingo kraujo žmonėms, o žydai nesą vokiško kraujo. Jie netenka pilietinių teisių.

Nuo pirmųjų nacių rėžimo dienų žydai traukiasi iš Vokietijos į Palestiną, kur kuria būsimos žydų valstybės pamatus. 1933-1938 m. į JAV išvyksta 102 222 žydai, į Argentiną – 63 500, į Didžiąją Britaniją – 52 000, į Prancūziją – 30 000 žydų.

1938 m. Niurnbergo įstatymai papildomi naujais. Žydai turi prie savo vardo pridėti vardus Izraelis arba Sara, ant pasų įspaudžiama reidė J (Jude).

1938 m. spalį Hitlerio įsakymu 17 tūkst. žydų, pabėgelių iš Lenkijos, išvaromi iš Vokietijos.

1938 m. lapkričio 9-10 d. – „krištolo naktis“: siaubiami žydų butai, deginamos sinagogos, niekinamos kapinės, nužudoma daugiau kaip 90 žydų. Po šios nakties 20 tūkst. žydų įkalinami koncentracijos stovyklose.

Žudynės tęsiasi ir karo metais. Pirmas getas įkuriamas 1939 m. spalio 28 d. Petrakave. Didžiausi – Varšuvos ir Lodzės getai. Naikinti pradėta 1941-1942 m.

Mirties stovyklos:

  • Lenkijoje: Chmelnas, Sobiboras, Treblinka, Maidanekas, Bžezinka;
  • Čekija – Osvencimas;
  • Vokietijoje: Buchenvaldas, Dachau, Štuthofas;
  • Latvijoje – Salaspilis;
  • Estijoje – Kloogos sala;

Žmonės, patekę į šias stovyklas, žudomi dujų kamerose. Į Osvencimą vežami žydai iš Prancūzijos, Olandijos, Belgijos ir kitų valstybių.

1948 m. Jungtinės Tautos priima konvenciją pasmerkti genocidą tarptautiniu mastu.

3. Pasitelkite papildomą informaciją – pateiktis, vaizdinę medžiagą, vadovėlio temas, dokumentus ir sutartis ar mūsų rekomenduojamas nuorodas.
  • Sutartys ir dokumentai
  • Istoriniai klausimai
  • Temos vadovėlyje

Dokumentai

„Abi Susitariančios pusės įsipareigoja susilaikyti nuo visokiausios prievartos, nuio visokių agresyvių veiksmų ir nepilti viena kitos tiek atskirai, tiek kartu su kitomis valstybėmis […]. Nė viena iš Susitariančių pusių nedalyvaus jokioje valstybių grupuotėj, tiesiogiai ar netiesiogiai nukreiptoje prieš kitą pusę […]. Ši sutartis sudaroma dešimčia metų, o jeigu, likus metams iki termino pabaigos, viena iš Susitariančių šalių jos nedenonsuos, sutartis automatiškai galios dar penkerius metus […]. Sudaryti du originalai vokiečių ir rusų kalba.“
Komentaras: Tai yra ištrauka iš Molotovo – Ribentropo pakto, kuri dar vadinama nepuolimo sutartimi. Ji pasirašyta 1939 – 08 – 23 tarp Vokietijos užsienio reikalų ministro J. Ribentropo ir SSRS užsienio reikalų ministro V. Molotovo


„Aš ketinu, jei kitos priemonės nepasiseks, įvykdyti ginkluotųjų pajėgų įsiveržimą į Austriją, kad ten būtų atsatatyta konstitucinė tvarka ir nuslopinti prievartos aktus prieš gyventojus, palankiai nusiteikusius Vokietijos atžvilgiu […]. Užduotis sausumos kariuomenei – įžengti į Austrijos teritoriją pagal numatytą planą.“
Komentaras: Šios kalbos autorius yra A. Hitleris. Ši kalba yra apie Austrijos anšliusą, kuris buvo 1939 – 03 – 12 įvykdytas neteisėtas (tai pažeidė Versalio taikos sutartį) Austrijos prijungimas prie nacistinės Vokietijos. Vakarų valstybės, ypač Jungtinė Karalystė ir Prancūzija laikėsi nuolaidžiavimo politikos, o Jungtinės Amerikos Valstijos laikėsi nesikišimo politikos. Keli metai iki anšliuso vyko stiprus Vokietijos spaudimas Austrijai. Adolfas Hitleris vykdė vadinamąją „Sugrįžimo į reichą“ politiką, kuriai pritarė dalis austrų bei rėmė Austrijos Nacionalsocialistų partiją, todėl buvo sudarytos sąlygos Austriją prie Vokietijos prijungti taikiai.


„Britų spauda, gavusi duomenų apie jo paskyrimą kancleriu, įdėjo pirmuose puslapiuose straipsnius su didžiausiomis antraštėmis: “Jis Bismarko kėdėjė”. “Evening News” ta proga rašo: “jau praėjo 13 metų, kai jis su penkiais savo pagalbininkais įsteigė nacionalsocialistų partiją. Šiandien jis atsistojo toj vietoj, kur kadaise stovėjo Bismarkas.“
Komentaras: Šiame dokumente yra rašoma apie A. Hitlerio paskyrimą kancleriu (premjeru) 1933 m. Į šį postą jis buvo išrinktas demokratiniu būdu.


„Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija ir Italija pagal jau pasiektą susitarimą dėl […] vokiečių srities perleidimo susitarė dėl šio perleidimo sąlygų ir formų […]. Evakuacija prasideda nuo spalio 1 d. […]. Susitariama dėl to, kad teritorijos evakuacija baigsis iki spalio 10 d., nebus sugriauti ten esami statiniai ir kad čekoslovakų vyriausybė prisiima atsakomybę, jog srities evakuacija vyks nesugriaunant nurodytų statinių […]. Nuo spalio 1 d. vokiečių armija pradeda užimti rajonus, kuriuose daugumą gyventojų sudaro vokiečiai.“
Komentaras: Šiame dokumente yra kalbama apie Miuncheno sutartį (dar vadinamą Miuncheno suokalbiu), pasirašytą 1938 – 09 – 29. Šią sutartį pasirašė D. Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Italija. Šia sutartimi Sudetų kraštas, kurio gyventojų daugumą sudarė vokiečiai, iš Čekoslovakijos perduotas Vokietijai.


„Nė vienas iš abiejų pasaulinių karų neturėjo panašaus poveikio tokiai daugybei žmonių. Atominės energijos panaudojimas […] turėjo dar mažesnę reikšmę. Skridimas į mėnulį lyginant su depresija buvo mažareikšmis įvykis. Tikrai nedaugeliui tų, kurie ją išgyveno, ji nepaliko sąmonėje gilių pėdsakų […]. Klestėjimo tvarumas priklausė nuo didelių verslininkų investicijų ir nuo turtingųjų vartojimo išlaidų. Krachas biržoje reiškė mirtiną smūgį ir vienam, ir kitam. Kada akcijų kursas katastrofiškai ėmė kristi, investuotojų atsargumas padidėjo.“
Komentaras: Šiame dokumente yra kalbama apie 1929 – 1933 m. JAV prasidėjusią Didžiąją depresiją / Didžiąją ekonominę krizę, valdant F. Ruzveltui. Ruzveltas yra ilgiausiai JAV prezidentu buvęs žmogus – net 4 kadencijas iš eilės. Šią krizę sukėlė devynerius metus trukęs spartus ir nesubalansuotas ekonomikos augimas bei finansų sistemos kontrolės stoka. Tam įtakos turėjo vyriausybės nesikišimas į bankų veiklą. Ši krizė palietė visas pasaulio kapitalistines valstybes.


„Visos valstybės, dominijos arba kolonijos […] gali tapti Sąjungos narėmis, jeigu už jų priėmimą pasisakys du trečdaliai Asamblėjos […]. Sąjungos buveinės vieta nustatoma Ženeva […]. Sąjungos nariai supranta, kad, norint iššsaugoti taiką, reikia apriboti nacionalistinį ginklavimąsi iki minimumo, suderinamo su nacionaliniu saugumu ir įvykdymu tarptautinių įsipareigojimų […]. Sąjungos nariai įsipareigoja gerbti ir saugoti nuo bet kokio išorinio užpuolimo visų Sąjungos narių teritorinį vientisumą ir politinę nepriklausomybę.“
Komentaras: Šiame dokumente yra minimas Tautų Sąjungos įkūrimas. Tautų Sąjunga įsteigta 1919 m. sausio 25 d. Paryžiaus taikos konferencijoje. 1919 m. Tautų Sąjungoje buvo 33 valstybės – Antantės valstybės, pasirašiusios Versalio taikos sutartį, ir 13 valstybių, pakviestų pirmosiomis įstoti į Tautų Sąjungą. Tautų Sąjunga buvo pirmoji nuolatinė tarptautinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas buvo išlaikyti pasaulyje taiką.


„Vokietijai draudžiama turėti arba statyti karinius įtvirtinimus kairiajama ir dešiniajame Reino krante į vakarus nuo linijos, nubrėžtos 50 kilometrų į rytus nuo šios upės […]. Teritorijos, atitekusios Vokietijai pagal preliminarinę Taikos sutartį, pasirašytą Versalyje 1871 m. […], grąžinamos Prancūzijos suveneritetui nuo 1918 m. lapkričio 11 d. paliaubų dienos […]. Vokietija pripažįsta […] visišką nepriklausomybę Čekoslovakijos valstybės […] ir visišką Lenkijos nepriklausomybę […]. Svarbiausios Sąjunginės ir Susivienijusios valstybės įsipareigoja Dancigo miestą paversti Laisvuoju miestu […]. Nuo šio momento bendra Vokietiją sudarančių valstybių kariuomenės sudėtis neturi viršyti šimto tūkstančių žmonių […]. Vokietijos Didysis Generalinis štabas ir visos kitos panašios formuotės bus paleistos ir ngali būti atkurtos jokia forma […]. Maksimali vokiečių karinio laivyno sudėtis: 6 šarvuočiai “Doičland” ir “Lotaringen” tipo, 6 lengvieji kreiseriai, 12 priešmininių laivų, 12 minininkų: jokių povandeninių laivų […]. Dydį minėtų nuostolių, kuriuos Vokietija turi atlyginti, nustatys Tarpsąjunginė komisija, kuri vadinsis Reparacine komisija.“
Komentaras: Šiame dokumente yra kalbama apie Versalio taikos sutartį, pasirašytą 1919 m. birželio 28 d. Versalyje, kuria buvo užbaigtas Pirmasis pasaulinis karas. Deja, ji neišsprendė problemų, nes kilo Antrasis pasaulinis karas


Istoriniai klausimai


  1. Kodėl, daugelio istorikų nuomone, Versalio sistema nagalėjo garantuoti taikos Europoje?

Versalio sistema, kaip mano daugelis istorikų, negalėjo garantuoti taikos Europoje, nes:

  • Vokietija nebuvo suskaldyta ir visiškai nuginkluota, o tai reiškė, kad paliko galimybę atsigauti Vokietijos militarizmui ir siekti revanšo
  • Versalio taika pažemino Vokietiją ir sudarė sąlygas iškilti kraštutinėms politinėms jėgos (Hitleris)
  • Politinio Europos žemėlapio pertvarkymas sudarė sąlygas naujiems konfliktams, nes sienos tarp valstybių buvo nustatytos neatsižvelgiant į kalbinę, kultūrinę, politinę ir ekonominę valstybių situaciją
  • Tarp nugalėtojų nebuvo vienybės

  1. Nurodyti Pirmojo pasaulinio karo padarinius.

Pirmojo pasaulinio karo padariniai:

  • Vokietija nebuvo suskaldyta, tačiau ji neteko kolonijų, prarado Elzasą ir Lotaringiją
  • Suiro Austrijos – Vengrijos imperija; susikūrė Austrijos, Vengrijos, Čekoslovakijos, Jugoslavijos valstybės
  • Suiro Osmanų (Turkijos) imperija; Albanija gavo nepriklausomybę; Sirija ir Libanas buvo perduoti Prancūzijai, o Irakas, Jordanija ir Palestina – Anglijai
  • Susikūrė Lenkijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos valstybės
  • Įkurta Tautų Sąjunga

  1. Kada ir kokiu tikslu Įkurta Tautų Sąjunga?

1920m., siekiant garantuoti taiką Europoje, buvo įkurta tarptautinė organizacija – Tautų Sąjunga.


  1. Įrodyti, kad 1933m. Vokietijoj buvo griaunama demokratinė ir kuriama fašistinė santvarka.

Didžioji ekonominė krizė ypač skaudžiai veikė Vokietiją, nes JAV buvo investavusios dideles lėšas į Vokietijos ūkį. Esant labai sunkiai padėčiai, žmonės patikėjo, kad tik stiprus lyderis gali išgelbėti valstybę. 1933m. pradžioje prezidentas P. Hindenburgas pavedė A. Hitleriui suformuoti vyriausybę. Hitleris ir jo partija dėl visų sunkumų kaltino Versalio taikos sutartį, demokratinę santvarką ir žydus. Pasinaudojęs gaisru Reichstage, Hitleris panaikino politines laisves, uždraudė Komunistų partiją, išleido įstatymus, leidžiančius išmesti iš darbo žydus bei kairuoliškai nusiteikusius asmenis, uždraudė nefašistinę spaudą ir kt.


  1. Koks yra esminis nacizmo Vokietijoje ir totalitarizmo SSRS skirtumas?

Nacizmo represijos buvo nukreiptos prieš kitas tautas (žydus, čigonus) , o Stalinas naikino savo tautą. 1987m. duomenimis, nuo 1917m. iki 1956m. tiesioginėmis stalinizmo aukomis tapo apie 17 – 18mln. žmonių.


  1. Kas yra bendra tarp nacizmo ir bolševizmo?

Fašizmas ir bolševizmas turėjo ne tik daug skirtumų, bet ir bendrų bruožų:

  • oficiali revoliucinė ideologija
  • valstybės prievarta visose gyvenimo srityse
  • neigiamas požiūris į inteligentiją
  • valdžios kultas
  • griežta cenzūra
  • politinių priešininkų persekiojimas ir naikinimas
  • ribų tarp privataus ir visuomeninio gyvenimo panaikinimas
  • jėgos naudojimas
  • nesilaikoma valdžių padalijimo principo
  • jaunimo ideologizavimas

  1. Išvardinti tarpukario Europos valstybes, kuriose įsigalėjo diktatūrinis režimas.

Tarpukario Europos valstybės, kuriose įsigalėjo diktatūrinis režimas: Sovietų Rusija (nuo 1922m. – SSRS), Vokietija, Bulgarija, Ispanija, Albanija, Lenkija, Austrija, Italija, Portugalija, Jugoslavija, Lietuva, Latvija, Estija, Vengrija, Rumunija, Graikija.



 

 

 


Pateiktys