SSRS ir Vokietijos bendradarbiavimas
Skirsniai
Kilus karui, SSRS neliko pasyvi stebėtoja. 1939 m. rugsėjo 17 d. jos armija pradėjo puolimą ir užėmė Lenkijos dalį, kuri jai atiteko slaptu rugpjūčio 23 d. Stalino ir Hitlerio susitarimu. Į nelaisvę buvo paimta apie 15 tūkst. karininkų ir daugiau kaip 180 tūkst. kareivių. 1939 m. rugsėjo 28 d. vėl susitiko SSRS ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai. Jie pasirašė Sovietų Sąjungos ir Vokietijos draugystės ir sienų sutartis. Slaptieji šio susitarimo protokolai šiek tiek pakeitė interesų ribas, nustatytas 1939 m. rugpjūčio 23 d. susitarimu. Lenkijoje interesų riba buvo pastumta į rytus Vokietijos naudai, Užtai Hitleris perdavė Lietuvą į SSRS įtakos zoną.
Vokietijos ir SSRS santykiai neapsiribojo vien sutartimis. 1939-1941 m. NKVD atidavė gestapui apie 1 000 vokiečių komunistų ir antifašistų, buvusių SSRS teritorijoje. Abi šalys palaikė gerus ekonominius ryšius. Vokietija 1940-1941 m. gavo iš SSRS 865 tūkst. tonų naftos, 14 tūkst. tonų vario, 1,4 mln. tonų grūdų. Vokietijos karo laivai įplaukdavo į Murmansko uostą, pasipildydavo atsargas.
SSRS įkurdina bazes Baltijos valstybėse
Po Molotovo ir Ribentropo pakto pasirašymo Stalinas privertė Latviją, Estiją (09 28), kiek vėliau (1939 m. spalio 10 d.) ir Lietuvą, pasirašyti savitarpio pagalbos sutartis. Svarbiausias šių sutarčių punktas buvo Sovietų Sąjungos teisė laikyti Baltijos šalyse savo karines dalis, kurios pajėgumu viršijo Estijos, Latvijos ir Lietuvos karinę galią. Jos Stalinui buvo garantas, atėjus palankiam momentui, Baltijos šalis nesunkiai užgrobti. Šias sutartis Baltijos šalių vyriausybės pasirašė tik vengdamos karo su SSRS.
Šiurkščiu spaudimu privertus Latvijos, Estijos ir Lietuvos vyriausybes pasirašyti sutartis, tokių pat priemonių buvo imtasi ir prieš Suomiją. Bet tai buvo sudėtinga. Suomijos vyriausybė ir kariuomenės vadovybė nepriklausomybės metais energingai stiprino šalies gynybinę galią. Pasienyje su SSRS buvo pastatyta 125 km ilgio įtvirtinimų linija, pavadinta maršalo K. Manerheimo vardu. Suomiją pulti iš Rytų buvo nepalankios ir gamtinės sąlygos. Jos ir SSRS pasienis – tai retai gyvenami miškai, uolos, ežerai, upės, pelkės. Kritiniu atveju suomiai galėjo gindamiesi trauktis į Norvegiją ir Švediją.
Žiemos karas. SSRS prieš Suomiją
1939 m. spalio mėn., į Maskvą atvykus Suomijos delegacijai, buvo pasiūlyta pasirašyti savitarpio pagalbos paktą. SSRS reikalavo, kad suomiai išnuomotų Hanko uostą, esantį labai geroje strateginėje padėtyje, pačiuose šalies pietuose, taip pat leistų laikyti ten 5 tūkst. žmonių įgulą. Stalinas norėjo, kad Sovietų Sąjungai būtų perduota Karelijos sąsmaukos dalis, t. y. tas pasienio rajonas, kur stovėjo įtvirtinimai. Suomijos vadovybė atsisakė patenkinti sovietų reikalavimus, nes paskui būtų buvę neįmanoma apsiginti. Tada SSRS pradėjo propagandinę kampaniją prieš Suomijos vyriausybę. Galiausiai Suomijai buvo pareikštas kaltinimas dėl SSRS karinių dalių apšaudymo. Vėliau paaiškėjo, kad tai provokaciniais tikslais padarė patys raudonarmiečiai.
1939 m. lapkričio 30 d. Raudonoji armija užpuolė Suomiją. Prieš ją buvo mesta didelė kariuomenė: 26-28 pėstininkų divizijos, 2 500-3 000 tankų, 2 500 lėktuvų. SSRS aviacija viešpatavo ore. Suomijos stojo ginti apie 175-200 tūkst. karių. Svarbiausios kautynės vyko Karelijos sąsmaukoje. Šiame fronto ruože suomių dalinius puolė apie 140 tūkst. karių ir 1 000 tankų. Bet miškingose, gausiose ežerų, upių, kalvų ir pelkių vietose buvo sunku išnaudoti jėgos persvarą. Puolanti kariuomenė veržėsi keliais, bet jos judėjimą stabdė medžių užtvaros, įtvirtinimai, užminuoti kelių ruožai, sugriauti tiltai, įnirtingas suomių priešinimasis. Suomiams padėjo šalti žiemos orai. Jau karo pradžioje abi pusės turėjo didelių nuostolių. Tačiau SSRS jėgos persvara padarė savo. 1940 m. kovo pradžioje fronte Suomija pakliuvo į labai sudėtingą padėtį. Kariuomenės vadovybė informuodavo apie didelius nuostolius, žmonių fizinį ir moralinį išsekimą. Suomijos vyriausybė, žinodama, kad ilgai atlaikyti Raudonosios armijos spaudimo nebus įmanoma, darė vis didesnių nuolaidų. SSRS kovo 12 d. sutiko pasirašyti taikos sutartį. Sovietų Sąjungą žengti šį žingsnį paskatino dideli nuostoliai, neaiški pergalės perspektyva, baimė, kad Suomija gali sulaukti didesnės kitų valstybių paramos.
Pagal taikos sutartį Suomija neteko apie 40 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijos – Karelijos sąsmaukos, vakarinės Ladogos ežero pakrantės su 11 proc. dirbamos žemės, miškų, pramonės. Kare žuvo apie 25 tūkst. suomių, 43 tūkst. buvo sužeista. Suomiai, negausi tauta, patyrė didelių nuostolių, bet išsaugojo nepriklausomybę. Karas nusmukdė karinį ir politinį SSRS autoritetą. Žuvo, buvo sužeista ir apšalo apie 272 tūkst. Raudonosios armijos kareivių, sunaikinta apie 1 600 tankų ir apie 1 000 lėktuvų.
Vokietijos ir Sovietų Sąjungos sienų nustatymo ir draugystės sutarties, pasirašytos Maskvoje 1939 09 28, slaptasis papildomas protokolas
Žemiau pasirašiusieji įgaliotiniai konstatuoja šį Vokietijos vyriausybės ir SSRS vyriausybės susitarimą:
1939 metų rugpjūčio 23 dieną pasirašyto slaptojo papildomo protokolo pirmas paragrafas keičiamas taip, kad Lietuvos valstybės teritorija atitenka SSRS interesų sferai, o Liublino vaivadija ir Varšuvos vaivadijos dalis priskiriama Vokietijos interesų sferai (žr. žemėlapį prie šiandien pasirašytos SSRS ir Vokietijos sienų nustatymo ir draugystės sutarties). Kai tik SSRS vyriausybė imsis Lietuvos teritorijoje ypatingų priemonių savo interesams apsaugoti, tai, siekiant natūraliai ir paprastai nustatyti sieną, dabartinė Vokietijos ir Lietuvos siena bus ištaisyta taip, kad Lietuvos teritorija, esanti į pietvakarius nuo linijos, pažymėtos žemėlapyje, atiteks Vokietijai. <…>
SSRS vyriausybės įgaliotas V. Molotov Vokietijos vyriausybės vardu J. fon Ribentrop
- Ką šios sutarties tekstas liudija apie 1939 08 23 susitarimą?
- Kaip šis susitarimas susijęs su Lietuva?
- Paaiškinkite, kaip suprantate sutarties žodžius: „SSRS vyriausybė imsis Lietuvos teritorijoje ypatingų priemonių savo interesams apsaugoti“?
Tauragės gimnazistų laiškas kovojančios Suomijos atstovybei
Sunkios valandos prispaustai jūsų tautai mes, lietuviai, Suomijos bičiuliai iš Tauragės Valstybinės gimnazijos septintos berniukų klasės, siunčiame sudėję šią menką 20 Lt 80 centų sumelę jūsų vargstančiai tėvynei Suomijai.
Jūs patys žinote, maloni Suomijos atstovybe, dėl kokių priežasčių mūsų lietuvių tauta negali jums, t. y. Suomijai, pareikšti gilesnės užuojautos bei paramos. Todėl mes manome, kad jūs teiksitės priimti šią menką sumą kaipo auką jūsų tautai. Dar prašome mums už tą auką viešai nedėkoti, kad neišeitų aikštėn. Juk mes septintos klasės berniukai aukavome be savo vadovybės žinios. Tik žinote, galite pasiųsti atsakymą, ar jūs gavote tuos pinigus – auką. <…> Jeigu kada siųsite atsakymą, prašom rašyti šiuo adresu.
St. Martinkus VII kl., Tauragės Valstybinė gimnazija. 1940 03 01.
- Kaip gimnazistai vertino Žiemos karą?
- Moksleiviai rašo, kad suomiai žino, „dėl kokių priežasčių mūsų lietuvių tauta negali <…> Suomijai, pareikšti gilesnės užuojautos bei paramos“. Kaip suprantate šį teiginį?
- Ką šis dokumentas rodo apie situaciją Lietuvoje 1940 m. pradžioje?
Tolimesnė SSRS ekspansija
1940 m. birželio mėn. vykstant mūšiams Prancūzijoje, SSRS vadovybė nusprendė okupuoti Baltijos Šalis. Tam buvo labai palanki situacija: visas pasaulis sekė įvykius Vakarų Europoje, kur vokiečiai triuškino prancūzus su anglais ir žygiavo Paryžiaus link. Raudosios armijos įgulų buvimas Estijos, Latvijos ir Lietuvos teritorijose iš esmės panaikino rimtesnio pasipriešinimo galimybę. Ultimatumas, reikalaujantis įsileisti Raudonąją armiją, pirmiausia buvo įteiktas Lietuvai (birželio 14 d.). Lietuvos Vyriausybė, manydama, kad padėtis yra beviltiška, o pasipriešinti neįmanoma, ultimatumą priėmė. Stalinui pavyko Lietuvą užimti be jokių kliūčių. Tada Latvijos ir Estijos vyriausybėms buvo įteikti panašūs ultimatumai. Pastarosios, nematydamos galimybės pasipriešinti, sutiko įsileisti Raudonąją armiją. Jų kariuomenėms pasipriešinimo atveju neliktų galimybės net pasitraukti, nes Lietuva jau buvo okupuota.
Latvija ir Estija buvo apsuptos iš rytų ir pietų, Baltijos jūroje pasirengęs kovai budėjo sovietų laivynas, o jų teritorijose buvo Raudonosios armijos bazės. Baltijos valstybių okupacija – didelis Stalino laimėjimas. Netrukus visos trys okupuotos valstybės buvo prijungtos prie SSRS. Jose prasidėjo sovietizacija. Baltijos šalių okupacija ir aneksija vyko pagal tą patį scenarijų. Vienintelis skirtumas buvo tas, kad Latvijos ir Estijos prezidentai pasiliko savo šalyse ir okupantai juos galėjo panaudoti okupacijai įteisinti. Paskui abiejų šalių vadovai ir jų šeimos pateko į Rusijos kalėjimus ir ten žuvo. Lietuvos Prezidentas A. Smetona, nenorėdamas tapti komunistų įrankiu inkorporuojant Lietuvą į SSRS, pasitraukė į Vokietiją, o netrukus išvyko į JAV.
1940 m. birželio 28 d. SSRS įteikė reikalavimą Rumunijai perduoti Besarabiją. Rumunai neišdrįso pasipriešinti. Taip Sovietų Sąjungai atiteko Besarabijos sritis, kurią sujungus su Moldavijos autonomine respublika buvo sudaryta Moldavijos SSR.
Per vienerius karo metus jame nedalyvaujanti Sovietų Sąjunga prisijungė teritorijų su 20 mln. gyventojų. Sovietų Sąjungai užgrobus dalį Lenkijos ir Lietuvą, atsirado bendra SSRS ir Vokietijos siena. Tuo iš esmės pakito Rytų Europos geopolitinė situacija. Atplėšdamas dalį Suomijos ir Rumunijos teritorijos artėjančio karo su Vokietija išvakarėse Stalinas įsigijo dar du priešus.
Žiemos karo eiga
Švedijos laikraščių pranešimais, Raudonoji armija Karelijos sąsmaukoje pradėjo didelį puolimą. Čia sovietiniai kariai panaudoję visiškai naują apsisaugojimo ginklą. Tai esančios stiprios šarvų plokštės, pritvirtintos prie dviejų metrų pločio ir trijų metrų ilgio rogių. Tokios šarvuotos rogės buvo stumiamos puolančios kariuomenės priešakyje. <…>
(1940 m.) vasario 11 d. buvo pati kruviniausią diena per visą Suomijos ir Sovietų Sąjungos karą. Sovietų Sąjungos kariuomenės daliniai, sulaukę dar penkių naujų divizijų paramos, puolė visu Karelijos sąsmaukos frontu, mėgindami pramušti Manerheimo įtvirtinimų liniją tarp Sumos ir Macvourskio ir tuo pačiu metu bandydami pulti Suomijos įlankos ledu ir Ladogos ežeru. Sekmadienį temstant rusai įsiveržė į suomių įtvirtinimus prie Sumos, kuriuos jau tryliktą dieną be atvangos puolė.
Suomių karius moraliai labai slėgė masinis sovietų tankų naudojimas, prieš kuriuos suomiai turėjo labai menkas priemones gintis. Batalionuose buvo tik po du Bofors 37 mm prieštankinius pabūklus. Vėliau suomiai patys išrado vadinamuosius „Molotovo kokteilius”. Tai buvo specialios degamosios medžiagos pripildyti buteliai, kuriuos mesdavo į tankus ir taip juos padegdavo.
- Palyginkite paragrafo ir šiuos tekstus. Kuo reikšminga juose esanti informacija?
Pasaulio šalių reakcija į SSRS ir Suomijos karą
1939 m. gruodžio 14 d. Tautų Sąjunga pasmerkė agresiją prieš Suomiją. Baltijos šalių delegacijos nebalsavo už šią rezoliuciją. Tautų Sąjunga rekomendavo suteikti paramą agresijos aukoms. Vakarų šalyse kūrėsi pagalbos Suomijai komitetai. Anglija ir Prancūzija rengė 150 tūkst. ekspedicinę armiją. Bet Švedija ir Norvegija, bijodamos karo išplitimo, nedavė sutikimo ekspedicinės armijos tranzitui. Švedija net pagrasino, kad jeigu nebus paisoma jos nuomonės, tai bus pasipriešinta ginklu.
Suomija norėjo gauti Švedijos ir Norvegijos armijų paramą, bet šios šalys nenorėjo veltis į karą. Nors svetimųjų kariuomenės nekariavo suomių fronte, kitokia pagalba buvo teikiama. Kovo mėnesį Suomijoje buvo apie 12 tūkst. savanorių: švedų, danų, norvegų, Amerikos suomių, lenkų, keliolika lietuvių. Vengrijoje susiorganizavo 5 000 vyrų, bet tik dalis spėjo atvykti. Prancūzija, Anglija, Švedija teikė šautuvų, kulkosvaidžių, prieštankinių ir priešlėktuvinių pabūklų, šaudmenų, maisto. Skandinavijos šalių gyventojai aukojo rūbų, maisto, pinigų. Švedų, norvegų darbininkai, gaisrininkai, gydytojai savanoriškai vyko į Suomiją ir pakeitė vyrus, išėjusius ginti tėvynės. Tūkstančiai geros valios žmonių visame pasaulyje linkėjo suomiams sėkmės. Okupacijos išvakarėse sovietai Lietuvos diplomatams priekaištavo, kad Žiemos karo metu lietuvių spauda simpatizavo Suomijai.
SSRS politika okupuotose šalyse
Okupuotose teritorijose prasidėjo sovietizacija – senoji visuomeninė santvarka buvo griaunama ir keičiama komunistų diktatūra. Sovietizacijos metu prieš užimtų šalių gyventojus buvo nukreiptas sovietinis teroro aparatas. 1939 m. rudenį okupuotoje Lenkijos dalyje buvo suimta ir išsiųsta Sovietų Sąjungon į tremtį ir lagerius daug tarnautojų, policininkų, politikų, į nelaisvę patekusių karininkų šeimų ir šiaip pasiturinčių žmonių. Vėliau, 1940 m. vasario-1941 m. birželio mėnesiais, buvo surengti 4 dideli trėmimai. Iš viso į SSRS gilumą prievarta išvežta 1,2-1,5 mln. žmonių, kurių daugelis mirė Sibire. Kaip ir okupuotoje Lietuvoje, šiose teritorijose buvo „išrinkti“ Liaudies susirinkimai, kurie paskelbė sovietų valdžią ir norą prisijungti prie Sovietų Sąjungos.
1941 m. birželio mėn. apie 47 tūkstančiai lietuvių, latvių ir estų buvo ištremti iš tėvynės arba pateko į koncentracijos stovyklas ir kalėjimus. Tremtyje atsidūrė ir tūkstančiai suomių. Tremtiniai Sibire patyrė neįsivaizduojamų kančių. Didžiuma, tarp jų ir vaikų mirė iš bado.
Baltijos šalių gyventojai, patyrę stalininį terorą, laukė SSRS ir Vokietijos karo.
Klausimai
- Kurias teritorijas SSRS okupavo 1939-1941 m.?
- Pasvarstykite, kodėl SSRS ir Lietuvos savitarpio sutartis pasirašyta vėliau nei analogiškos SSRS sutartys su Latvija ir Estija, o Lietuva buvo okupuota pirmoji.
- Kodėl kilo SSRS ir Suomijos karas? Kokie jo rezultatai?
- Kodėl Suomija, skirtingai nei kitos Baltijos valstybės, pasipriešino SSRS reikalavimams?
0 atsakymų (-ai) į temą "24. SSRS užsienio politika Antrojo pasaulinio karo pradžioje (1939 m. rugsėjis-1941 m. birželis)"