Karo grėsmės didėjimas
Skirsniai
Užgrobęs Austriją, Čekoslovakiją ir Klaipėdos kraštą, Hitleris pradėjo reikšti pretenzijas Lenkijai, su kuria dar prieš metus gerai sutarė. Vokietija reikalavo, kad jai būtų perduotas laisvasis Dancigo (Gdansko) miestas bei leista sujungti Vokietiją ir Rytprūsius eksteritoriniu geležinkeliu ir autostrada, einančiais per Lenkijos teritoriją. Lenkija ryžtingai tam priešinosi. Ją palaikė Didžioji Britanija ir Prancūzija, kurios matė, jog Hitlerio užmačioms nėra galo. Jos nebegalėjo paaukoti dar vienos valstybės. Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos visuomenė vis aštriau kritikavo nuolaidų Hitleriui politiką.
1939 m. vasara buvo kupina svarbių politinių įvykių. Hitleris nutraukė 1934 m. nepuolimo sutartį su Lenkija ir 1935 m. susitarimą su Didžiąja Britanija dėl karinio jūrų laivyno. 1939 m. gegužės mėn. Hitleris ir Musolinis sudarė „Plieno paktą“, kuriuo įsipareigojo kariškai remti vienas kitą. Aiškėjo, kad kils karas. Didžioji Britanija ir Prancūzija pažadėjo agresijos atveju ginti Nyderlandus, Belgiją, Šveicariją, Lenkiją, Rumuniją, Graikiją, Turkiją. Didžiosios valstybės diplomatiniais būdais stengėsi užsitikrinti kuo palankesnes sąlygas karo atveju. Ir Didžioji Britanija su Prancūzija, ir Vokietija siekė palenkti į savo pusę SSRS, Visiems buvo aišku, kad Stalino pozicija turės lemiamos reikšmės būsimame konflikte.
1939 m. vasarą Maskvoje vyko SSRS, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos derybos. Didžioji Britanija ir Prancūzija siekė susitarti su Sovietų Sąjunga dėl bendradarbiavimo ir tarpusavio paramos, jei kiltų karas. Karinė SSRS, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos sąjunga galėjo sustabdyti Hitlerį. SSRS derybininkai reikalavo, kad karo atveju Raudonajai armijai būtų leista įžengti į Suomiją, Estiją, Latviją (vėliau tik į uostus) ir kad ji galėtų žygiuoti per Lenkijos, Rumunijos bei Lietuvos teritorijas. Šį savo reikalavimą jie grindė tuo, kad SSRS ir Vokietija neturi bendros sienos, kad tai būtų vienintelė galimybė padėti sąjungininkams. Raudonosios armijos vadai aiškino, jog būtina užimti Baltijos šalių uostus, kad to nepadarytų vokiečiai. Derybose SSRS atstovai reikalavo aiškiai išdėstyti, ką darytų ir kiek kariuomenės kovai prieš Vokietiją skirtų visos susitariančios šalys. Anglai ir prancūzai vengė išdėstyti konkrečius įsipareigojimus tuo atveju, jei Vokietija užpultų kurį savo rytinį kaimyną. Stalinas nenorėjo pasirašyti susitarimo su „imperialistais“ tokiomis neaiškiomis sąlygomis. Nesutarus tarpusavy, derybos įstrigo.
Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartis
SSRS vyriausybė ir Vokietijos vyriausybė, norėdamos stiprinti taiką tarp SSRS ir Vokietijos ir laikydamosios 1926 metais balandžio mėnesį sudarytos SSRS ir Vokietijos neutralumo sutarties pagrindinių reikalavimų, susitarė:
I. Abi Susitariančiosios šalys įsipareigoja susilaikyti nuo visokios prievartos, nuo visokių agresyvių veiksmų ir nepulti viena kitos tiek atskirai, tiek kartu su kitomis valstybėmis.
II. Jeigu viena iš Susitariančiųjų pusių taptų trečios valstybės karo veiksmų objektu, kita pusė jokia forma tai valstybei nepadės.
IV. Nė viena iš Susitariančių pusių nedalyvaus jokioje valstybių grupuotėje, tiesiogiai ar netiesiogiai nukreiptoje prieš kitą pusę.
VII. <…> Sudaryti du originalai vokiečių ir rusų kalba Maskvoje 1939 metų rugpjūčio 23 dieną.
- Įvertinkite preambulėje išdėstytus sutarties motyvus.
- Paaiškinkite, ką 1939 m. vasaros politinėje situacijoje reiškė šie sutarties straipsniai.
Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutarties vertinimai
1. Hitleris laiške Musoliniui rašė: „Aš įsitikinęs, jog galiu pranešti Jums, Duče, kad dėl derybų su Sovietų Rusija tarptautiniuose santykiuose susiklostė visiškai nauja situacija, kuri turi atnešti Ašiai didžiausią koks tiktai įmanomas, laimėjimą.“
2. Maršalas H. Gėringas, vienas artimiausių A. Hitlerio bendražygių, šoko iš džiaugsmo sužinojęs, jog pasirašyta Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis.
3. Pasak N. Chruščiovo, J. Stalinas stačiai puikavosi. Jis vaikščiojo, užrietęs nosį, ir kalbėjo: „Apmoviau Hitlerį, apmoviau Hitlerį.”
4. Prancūzijos „Figaro“ rašė: „Europos krizė pasiekė kulminaciją. Sovietų Sąjunga, buvusi kolektyvaus saugumo ir pasipriešinimo agresoriui lyderė, pastūmėjo tą krizę iki aukščiausio laipsnio, sudarydama karo paskelbimo išvakarėse paktą paskatinti ir padėti agresijai.“
5. V. Molotovas kalboje SSRS Aukščiausioje Taryboje pareiškė: „SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutartis yra posūkio taškas Europos, ir ne tik Europos, istorijoje. Dar tik vakar Vokietijos fašistai vykdė SSRS priešišką užsienio politiką. Taip, dar tik vakar užsienio santykių srityje mes buvom priešai. Tačiau šiandien padėtis pasikeitė ir mes jau nebe priešai.“
6. Lietuvos savaitraštis „Vairas“ rašė: „Šis paktas savaime paskatino Vokietiją imtis iniciatyvos jos ginče su Lenkija. <…> Nepuolimo pakto tekstas nesukėlė jokių abejonių, kad Maskva paliko visiškai laisvas rankas Berlynui Lenkijos atžvilgiu.“
- Paaiškinkite Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutarties vertinimus.
- Molotovas, vertindamas nepuolimo sutartį, sakė: „šiandien padėtis pasikeitė ir mes jau nebe priešai. “ Ar sutinkate su šia išvada?
Hitlerio ir Stalino susitarimas
Hitleris, Vokietijos kariškiai ir politikai žinojo pavojus, kuriuos kelia karas dviem frontais. Jie labiau už viską bijojo SSRS, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos susitarimo. Tai būtų sugriovę Hitlerio jau parengtus karo planus, nes kovoti prieš Lenkiją ir trijų galingiausių Europos valstybių sąjungą jis buvo nepajėgus. Todėl dar SSRS, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos derybų metu Hitleris siūlė Stalinui įvairius susitarimo variantus, kurie užtikrintų, kad Sovietų Sąjunga karo pradžioje nestos prieš Vokietiją. Už tai fiureris žadėjo Stalinui viską: galimybę kilus karui likti nuošalyje, leisti susigrąžinti carų valdytas Baltijos šalis, Suomiją, dalį Lenkijos ir Rumunijos. Stalinui patiko Hitlerio pasiūlymai. Jis žinojo, kad Hitleris yra jo priešas, bet tikėjosi, kad pasirašius susitarimą Europoje kils didelis karas, kuris išsekins Vokietijos ir kitų kariaujančių šalių jėgas.
1939 m. rugpjūčio 23 d. į Maskvą atvyko Vokietijos užsienio reikalų ministras J. Ribentropas. Per vieną dieną buvo pasirašyta iš anksto suderinta Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartis. Abi šalys įsipareigojo nepulti viena kitos ir nedalyvauti jokiuose susitarimuose, kurie būtų nukreipti prieš kitą susitariančiąją šalį. Be viešai paskelbtų tekstų, buvo pasirašytas ir slaptasis papildomas protokolas. Pagal jį abi šalys pasidalijo įtakos sferomis: Suomija, Estija, Latvija ir Rumunijos dalis (Besarabija) atiteko Sovietų Sąjungai. Vokietijos įtakos sferoje atsidūrė Lietuva (1939 m. rugsėjo mėn. 28 d. ši nuostata pakeista). Buvo numatyta pasidalyti Lenkiją.
Abi šalys, pasirašydamos susitarimus, turėjo savo išskaičiavimų. Hitleris išvengė karo dviem frontais. Stalinas atitolino karo pavojų nuo SSRS, gavo galimybę susigrąžinti carų valdytas teritorijas vakaruose. Sudarydamas sąlygas Vokietijai įsivelti į karą su Lenkija ir kitomis valstybėmis, Stalinas manė, kad jis bus ilgas ir išsekins „kapitalistus“.
Vokietijos ir SSRS susitarimas, vadinamas Molotovo ir Ribentropo paktu, leido Hitleriui smogti Lenkijai. Po savaitės prasidėjo karas.
Klausimai
- Kodėl 1939 m. vasarą išaugo karo grėsmė?
- Kokie buvo Europos valstybių diplomatų svarbiausi tikslai karo išvakarėse? Kodėl tokia svarbi buvo Stalino pozicija?
- Kodėl nebuvo pasirašytas SSRS, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos susitarimas?
- Kokie motyvai paskatino SSRS ir Vokietiją pasirašyti nepuolimo sutartį? Kokia šios sutarties esmė? Kaip šis susitarimas paveikė trečiųjų valstybių likimą?
- Kaip Vokietijos ir SSRS susitarimas palietė Lietuvą?
0 atsakymų (-ai) į temą "22. Pasaulis ant karo slenksčio. 1939 m. nepuolimo sutartis"