Antrojo pasaulinio karo poveikis JAV ekonomikai
Skirsniai
Karo metais JAV padidėjo ginklų, vartojimo reikmenų gamyba, pagausėjo žemės ūkio produkcija, pramonės produkcijos eksportas. Sustiprėjo finansinė, ekonominė ir karinė galia. 1946 m. JAV gamino 62 proc. visos Vakarų pasaulio pramonės produkcijos ir turėjo 70 proc. pasaulio aukso (be SSRS) atsargų. Doleris tapo tarptautinio atsiskaitymo mokėjimo priemone. JAV turėjo daugiau nei 30 000 civilinės aviacijos lėktuvų bei 60 proc. viso pasaulio laivyno tonažo. Nuo 1945 iki 1964 m. amerikiečiai suteikė 97 mlrd. dolerių finansinę paramą visam pasauliui. Jungtinėms Amerikos Valstijoms buvo palanki pokario situacija. Vokietija ir Japonija patyrė visišką pralaimėjimą. Didžioji Britanija ir Prancūzija prasiskolino amerikiečių kreditoriams.
Nenukentėjusi nuo karo pramonė, sumažėję mokesčiai, didelė amerikiečių perkamoji galia, teikiama pagalba Europai atstatyti, prasidėjęs šaltasis karas ir ginklavimosi varžybos lėmė sparčią ekonomikos raidą pokario metais. JAV dar labiau pranoko kitas šalis technikos lygiu. Buvo tobulinama aviacija, sukurta raketų ir elektronikos pramonė. Čia anksčiausiai, 1945 m., pagaminta atominė bomba, 1946 m. sukurtas kompiuteris, o 1948 m. – pirmasis tranzistorius.
Nuo 1945 m. JAV vaidino pagrindinį ekonominį ir techninį vaidmenį pasaulyje, tačiau turėjo karinį konkurentą, kitą supervalstybę – SSRS.
JAV vaidmuo pasaulio ekonomikoje
Pokario metais JAV išliko pirmaujančia pasaulio valstybe. 1990 m. pabaigoje jos pagamino 25 proc. pasaulio pramonės produkcijos. Amerikiečiai augino 20 proc. pasaulio kviečių. JAV teko 50 proc. pasaulio grūdų eksporto. 1995 m. šalis pirmavo užsienio investicijomis.
Iš 500 didžiųjų pasaulio bankų 25 proc. priklauso JAV. Didelės amerikiečių korporacijos „General Motors“, „Texaco“, „Boeing“ ir kt. žinomos pasaulyje. Prekės su etikete „Made in USA“ kokybiškos ir vertinamos pasaulio rinkoje. Automobilių pramonė laikoma visos JAV ekonomikos stabilumo rodikliu. 1982 m. pasaulyje buvo 331 mln. lengvųjų automobilių, iš jų 123 mln. Jungtinėse Amerikos Valstijose. Amerikiečiai diktuoja pasauliui aviacijos, raketų, erdvėlaivių modelius. Daugiau kaip 50 proc. pasaulio skaičiavimo mašinų rinkų kontroliuoja JAV kompanijos, kurių didžiausia – „IBM“. Ekonomikos progresui didelę įtaką daro mokslinių tyrimų skatinimas, išradimų diegimas į gamybą, imlumas naujovėms. JAV turtinga gamtinių išteklių, turi gerų rinkų gretimose, labiau atsilikusiose šalyse.
Apie pusę JAV eksporto sudarė mašinos ir įrengimai, 2/3 importo – žaliavos, kuras ir pusfabrikačiai. Taupydama savo atsargas, JAV įsiveža apie 30 proc. naftos. 1974-1975 m. OPEC šalims padidinus naftos kainas, JAV ištiko didžiausia po Antrojo pasaulinio karo ekonominė krizė. Pramonės gamyba sumažėjo beveik 13,9 proc., didėjo infliacija, nedarbas, sumažėjo JAV dalis pasaulio prekyboje. Konkurencinėje kovoje su ES ir Japonija amerikiečių kompanijos prarasdavo automobilių, plieno, staklių rinkas. Siekdama sustiprinti savo pozicijas prekybinėse varžybose su ES ir Japonija bei išsaugoti konkurenciją vidaus ir pasaulinėje rinkoje, JAV ėmėsi protekcionistinių priemonių: padidino muitus už įvežamą plieną iš ES ir kitų šalių, uždraudė valstybiniam sektoriui pirkti telekomunikacijų įrangą ir energetikos produkciją iš ES. 1993 m. JAV, Kanada ir Meksika pasirašė trišalę laisvosios prekybos sutartį ir sukūrė didžiausią pasaulyje laisvosios prekybos zoną.
1992 m. JAV prasidėjo pakilimo etapas. Tai rodo ir pagrindiniai šalies rodikliai. BNP augimas 1994-1995 m. sudarė daugiau kaip 4 proc., nedarbo lygis 1995 m. sumažėjo iki 5 proc., metinė infliacija 1995 m. sudarė 3,3 proc.
Vidaus problemos ir jų sprendimai
Prasidėjus šaltajam karui JAV sustiprėjo komunizmo baimė. Kovai prieš komunizmą vadovavo senatorius Dž. Makartis. 1947 m. daugiau kaip 2 mln. tarnautojų turėjo prisiekti, kad niekados nepriklausys jokiai organizacijai, susijusiai su komunistais. Daug apkaltintų žmonių prarado darbo vietas, buvo sužlugdyta jų karjera ir asmeninis gyvenimas. Už visuomenės kritiką buvo peikiamas aktorius Č. Čaplinas, kuris protestuodamas 1954 m. išvyko iš JAV.
Svarbi JAV problema buvo juodaodžių segregacija. Prasidėjo juodųjų judėjimas už rasinės nelygybės panaikinimą. 1954 m. JAV Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad baltųjų ir juodųjų atskyrimas mokyklose yra nesuderinamas su Konstitucija. Tačiau rasinė diskriminacija išliko.
Daug reikšmingų JAV politinio gyvenimo įvykių susiję su jauniausio šalies istorijoje prezidento D. F. Kenedžio vardu. 1961 m. prezidentas D. F. Kenedis paskelbė naują politinį kursą: kovoti prieš skurdą, korupciją ir mafiją, segregaciją, įgyvendinti kosmines NASA programas „Gemini“ ir „Apollo“. 1963 m., nespėjęs įgyvendinti savo sumanymų, D. F. Kenedis buvo nušautas Dalaso mieste,
Teksaso valstijoje. Prezidentu tapęs L. B. Džonsonas tęsė D. F. Kenedžio programą, tačiau karas Vietname ir kilęs juodųjų judėjimas kėlė daug naujų problemų. Dėl Vietnamo karo kilo masiniai jaunimo ir studentų protestai. Jauni vyrai atsisakydavo tarnauti kariuomenėje, palikdavo savo darbo vietas ir vykdavo į užsienį.
1964 m. L. B. Džonsono administracija priėmė „Piliečių teisių įstatymą“, draudžiantį bet kokią diskriminaciją.
Įstatymas neišsprendė miestų getuose gyvenančių spalvotųjų socialinių problemų. Jie reikalavo imtis griežtų priemonių socialinėms ir ekonominėms gyvenimo sąlygoms pagerinti.
“Juodųjų panterų“ organizacija kvietė naudoti jėgą. Vienas iš juodaodžių judėjimo lyderių, Nobelio taikos premijos laureatas M. L. Kingas, siūlė kitokią taktiką – pilietinį susitaikymą vengiant smurto, bet 1968 m. jis buvo nušautas. Vis dėlto juodaodžių padėtis pasikeitė. Jie pasiekė puikių rezultatų armijoje, biznyje, sporte, net politikoje. Gerai materialiai apsirūpinusių juodaodžių šeimų skaičius 1991 m. išaugo 4 kartus, tačiau 10 mln. (1/3 juodosios rasės) dar skursta. Vietos gyventojai indėnai stovi ant žemiausio JAV visuomenės laiptelio. 1970 m. buvo 244 rezervacijos. Jose gyveno apie 800 tūkst. indėnų.
XX a. 9-ąjį dešimtmetį Jungtines Amerikos Valstijas toliau slėgė neigiamas užsienio prekybos balansas, didelis valstybės biudžeto deficitas, nusikalstamumas ir benamių skaičius, švietimo ir sveikatos apsaugos problemos, nelegali imigracija iš Meksikos. 1993 m. prezidentas B. Klintonas, siekdamas sumažinti valstybės biudžeto deficitą, padidino didžiausias pajamas gaunančių gyventojų mokesčius, pakėlė benzino kainą, įvedė naują tabako ir alkoholio mokestį.
JAV vaidmuo pasaulinėje politikoje
Po karo JAV ir SSRS lėmė tarptautinių santykių raidą. 1947 m. Trumeno doktrina numatė, kad JAV turi vadovauti kovai prieš komunizmą dėl Vakarų pasaulio ideologijos ir jo gyvenimo būdo pergalės. 1948 m. įkurtoje Amerikos valstybių organizacijoje (AVO) sprendimų priėmimus lemia JAV pozicija. 1954 m. JAV valstybės sekretorius Dž. Dalesas paskelbė doktriną, kuri numatė kurti ir stiprinti karinius blokus, galinčius kariauti lokalinius karus. 1957 m. prezidentas D. Eizenhaueris pareiškė, kad JAV turi teisę kištis į Artimųjų ir Vidurio Rytų šalių vidaus reikalus. Kovos su komunizmu vardan amerikiečiai rėmė reakcingas diktatūras Lotynų Amerikoje. Įtariai žiūrėjo į tuos, kurie bandė vykdyti politines ir socialines reformas. 1954 m. JAV organizavo karinį samdinių išpuolį prieš demokratinę Gvatemalos vyriausybę. 1973 m. rėmė karinį perversmą Čilėje. 1965 m. pradėjus vykdyti prezidento L. B. Džonsono doktriną, kuri teigė, kad JAV turi teisę kištis į kitų šalių vidaus reikalus, gelbėdama jas nuo komunizmo, amerikiečiai įsivėlė į karą Vietname. JAV siekdama sustiprinti savo įtaką pasaulyje paskelbė, kad Artimieji Rytai, Afrika, Indijos vandenynas yra jos gyvybinių interesų sfera. Savo gyvybinių interesų saugotoju Artimuosiuose Rytuose amerikiečiai laiko Izraelį, kuriam teikia finansinę, karinę ir diplomatinę paramą. 1990 m. Irakas užgrobė Kuveitą. 1991 m. po JAV vadovaujamos karinės operacijos „Audra dykumoje“ antiirakiška koalicija sutriuškino Huseino kariuomenę ir išvadavo Kuveitą. Amerikiečiai aktyviai dalyvauja ir sprendžiant Jugoslavijos konfliktą.
Pasibaigus šaltajam karui JAV formuojasi dvi nuomonės dėl amerikiečių vaidmens Europoje. Vieni nori, kad JAV išlaikytų 100 tūkst. kariuomenę Europoje, kad būtų plečiama NATO ir kad demokratijos įtvirtinimas buvusiose komunistinėse šalyse yra JAV užsienio politikos prioritetas. Kiti – izoliacionistai – priešinasi NATO plėtrai ir mano, kad JAV įsipareigojimai Europai turi sumažėti.
2001 m. rugsėjo 11 d. prieš JAV buvo įvykdyti teroro aktai, nusinešę tūkstančius žmonių gyvybių. Teroristai užgrobtais keleiviniais lėktuvais atakavo Pasaulio prekybos centrą Niujorke ir jį susprogdino. Vašingtone buvo sugriauta dalis Pentagono pastato. Teroro aktus įvykdė O. bin Ladeno vadovaujamos organizacijos „Al Qaeda“ islamo fundamentalistai. Šį įvykį JAV palygino su istoriniu Perl Harboro užpuolimu, pažadėdama atkeršyti, surasti ir nubausti kaltininkus. 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykiai pakeitė JAV vykdomą užsienio politiką.
2001 m. spalio-gruodžio mėn. JAV vadovaujama koalicija nušalino nuo valdžios talibų režimą ir sutriuškino „Al Qaedos“ teroristų tinklą Afganistane. JAV pradėjo labiau remti NATO, kaip tam tikros saugumo zonos, plėtros procesą. 2003 kovo mėn. pradėtas karas prieš Iraką, kuriuo JAV siekia nušalinti diktatorišką S. Huseino režimą, apkaltintą tarptautinio terorizmo palaikymu ir masinio naikinimo ginklų kūrimu.
Klausimai
- Kokį poveikį JAV ekonomikai padarė Antrasis pasaulinis karas?
- Kaip 5-6-ąjį dešimtmečiais pasireiškė antikomunizmas JAV?
- Su kokiomis problemomis susidūrė JAV pokario visuomenė ir kaip jas sprendė?
- Remdamiesi spauda apibūdinkite JAV vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje.
Juodaodžių teisių didėjimas JAV
Amerikos politinis gyvenimas ėmė kisti prieš ketvirtį amžiaus, kai prezidentas Lindonas Džonsonas specialiu įstatymu atvėrė juodiesiems amerikiečiams kelią prie rinkimų urnų. <.. .> Nauja juodaodžių lyderių karta – Kingo sekėjai – jau pribrendo politinei kovai 1970 m. renkamosiose institucijose buvo tik 1500 „spalvotųjų”, o šiandien daugiau kaip 7 000 juodaodžių atstovauja ne tik juodųjų, bet ir baltųjų tėvynainių interesams Kongrese, valstijų įstatymų leidybos, municipaliniuose ir kituose vietos savivaldos institucijose. Visai neseniai juoduosius merais išsirinko Atlanta, Detroitas, Sietlas ir Filadelfija. Savo gubernatoriumi juodaodį išsirinko net Virdžinijos valstija, o juk čia kažkada gimė liūdnai pagarsėjusi Konfederacija. Valstijų gubernatorių ir miestų merų rinkimai šalyje nesukelia didelio rezonanso. Taigi rasiniai motyvai politinėje arenoje nuėjo į antrą planą. Viską dabar lemia kandidatų politinės pozicijos.
- Kuo baigėsi juodaodžių kova už politines teises Jungtinėse Amerikos Valstijose?
- Kokie faktai rodo, kad JAV panaikinta segregacija?
Džono F. Kenedžio nužudymas
Nė viena XX a. žmogžudystė nesukėlė tokio atgarsio ir nedavė pamato tokiai daugybei įvairiausių spėliojimų kaip Kenedžio nužudymas 1963 m. lapkričio 22 d. Dalase. <…>
Federalinis tyrimų biuras (FTB) ir slaptoji tarnyba (CŽV), mafija, FTB vadovas Edgaras Huveris ir net tuometinis viceprezidentas Lindonas B. Džonsonas buvo įtarinėjami turėję vienokį ar kitokį ryšį su sėkmingai įvykdyta žmogžudyste. Akivaizdūs gydytojų ir policijos pranešimų prieštaravimai ir kiti keistai atrodantys neaiškumai iš tikrųjų susipynė į neišvyniojamą ir įtarimą keliantį kamuolį.
Ginčijamasi dėl dviejų dalykų: pirma, ar vidutinis šaulys galėjo iššauti tris šūvius, kurių pirmasis pralėkė pro šalį, antrasis, pervėręs Kenedį, sunkiai sužeidė Teksaso valstijos gubernatorių Džoną Konolį, o trečiasis prezidentui buvo mirtinas. Antra, ar negalėjo būti taip, kad trečiasis šūvis buvo šautas ne iš užpakalio, ne iš šeštojo mokyklos knygų sandėlio aukšto, taigi ne Osvaldo, o iš šono priekyje, todėl ir atsirado baisioji žaizda prezidento pakaušyje. <…>
Snaiperis turėjo 15 sekundžių. Po pirmojo nenusisekusio šūvio jam reikėjo mažiausiai trijų sekundžių šovinei sklendei pakelti ir nuleisti, kad iškristų gilzė ir patuštėtų vieta kitam šoviniui. Paskui jis tą patį svertelį stumtelėjo pirmyn ir nuspaudė dešinėn. Visi tie veiksmai trunka mažiau negu sekundę. Šaulys Osvaldas turėjo pakankamai laiko – net penkias sekundes, kad dar kartą iššautų į jau sužeistą Kenedį.
Kodėl Osvaldas nužudė Kenedi? Du karinio jūrų laivyno pėstininkai, gerai jį pažinoję, gana įtikinamai tai paaiškino. Vienas jų – Keris Tornbėjus girdėjo Osvaldą sakant, jog ir po dešimties tūkstančių metų skaitysią istorijos vadovėlius ir sakysią: „Taip, šis vyras buvo toli pralenkęs savo laikus.“ Iš tiesų Osvaldui rūpėjo įrašyti savo vardą į istoriją.
0 atsakymų (-ai) į temą "43. JAV - ekonominė ir politinė supervalstybė"